Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos notaro biuro

notarei V. J.-B.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Z. R. ir R. J. R. ieškinį atsakovui D. R. ir trečiajam asmeniui Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos notaro biuro notarei V. J.-B. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kai atvykę asmenys pradėjo abejoti dėl pradinio projekto, ji klausė, ar jie nenori pagalvoti ilgiau, bet jie pasakė, kad nenori atidėti kitai dienai. Pagal visas aplinkybes pagrindo ieškovams siūlyti advokatą nebuvo pagrindo. Jai išaiškinus patikslintos sutarties esmę, ją pirmiausiai pasirašė, kiek prisimena, tėvas, po to sūnus ir galiausiai mama. Tačiau pagal nustatytą tvarką pasirašymo eiliškumas neturi jokios reikšmės. Vėliau, rugsėjo mėn., ieškovas buvo atvykęs į biurą ir sakė, kad nori atšaukti sandorį, nes grįžusi iš užsienio duktė jam nepritaria, be to, apsižodžiavo su sūnumi. Kiek pamena, jis buvo atvykęs su dukra, abu svarstė kreiptis į teismą. Sudarant sandoris pilnai atitiko jo šalių valią. Ieškovai apsigalvojo po pusės metų, kas nesudaro pagrindo sandoriui naikinti. Nors sutartis yra 30 lapų, jos esmė yra 4-se lapuose, todėl laiko su ja susipažinti ir suprasti šalims pakako. Prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos notaro biuro notarės V. J.-B. patvirtinta 2022 m. kovo 15 d. sutartimi ( 9-38 l. ), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovai Z. R. ir R. J. R. padovanojo atsakovui D. R. ( 2.1 p. ) 39848/265537 dalį žemės sklypo, po 1 / 2 dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato ( daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir kiemo statinių bei kitus pastatus ( daiktai Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotus Z. R. vardu, bendros 70000 EUR vertės ( 3.1 p. ), nustatant uzufruktą dėl naudojimosi žemės sklypu ( 4.1 p. ); šalys taip pat supažindintos su juridiniu faktu dėl naudojimosi žemės sklypu pagal 2013-08-30 sutartį ( 2.21 p. ). Pagal šį sandorį notarė ir biuro darbuotoja veiksmus (duomenys neskelbtini) atliko nuo 2022-03-04 iki 2022-03-15 ( 59-61 l. ), eNotaras informacinėje sistemoje notarinis veiksmas įregistruotas 2022-03-15 ( 58 l. ).

Kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus sutikimas dėl nurodytos žemės sklypo dalies įsigijimo D. R. duotas 2022-02 ( taip tekste – 62 l. ).

225689/265537 dalys to paties žemės sklypo nuosavybės teise priklauso K. V. pagal 2009-05-13 dovanojimo sutartį ( NTR duomenys – 47-49 l. ).

Tos pačios notarės patvirtinta 2013-08-30 sutartimi buvo pakeista 2009-05-13 dovanojimo sutartimi nustatyta naudojimosi 26,5537 ha. ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka tarp savininkų Z. R. ir K. V. ( 89-93 l. ).

Vertinant, ar buvo suklydimas, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalį; jeigu tai fizinis asmuo – į asmens amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes ( LAT 2018-12-20 nutartis Nr. 3K-3-515-1075/2018, kt. ).

Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Tokiu atveju suklystama dėl pačios šalies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią. Teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis ( LAT 2017-03-08 nutartis Nr. 3K-3-113-219/2017 ).

Visų pirma dėl sandorio laiko ( 2022-03-15 ar 09 mėn. ) teismas konstatuoja, kad notarės pateikti oficialūs registrų duomenys, kurių notarė neturi galimybės įtakoti ( Lietuvos CPK 203 str. ), neginčijamai patvirtina ( Lietuvos CPK 185 str. 1 d. ir 197 str. 2 d. ), kad notarinis veiksmas buvo atliktas 2022-03-15. Gi priešingas ieškovų teiginys, įvertinus reikšmingas aplinkybes - jų abiejų paaiškinimų nuoseklumą ir logiškumą, orientavimąsi visais klausimais teismo ( R. J. R. – parengiamajame ) posėdžiuose, įvykių seką ( atsakovo ginčai su K. V. prasidėjo 2022 m. 07 mėn., 09 mėn. jis kreipėsi su ieškiniu į teismą, maždaug tą tuo pačiu laiku Z. R. kreipėsi į notarę dėl sutarties panaikinimo ) ir tą pačią dieną ieškovų atliktų notarinių veiksmų ypatumus ( atliktas ne tik veiksmas, kuris šioje byloje ginčijamas, tačiau ir kitas/kiti, kurių ieškovai ne tik neginčija, bet ir slepia nuo teismo ) – leidžia daryti išvadą, kad ieškovai dėl sutarties laiko ne sąžiningai klysta, o sąmoningai nurodo neteisingas aplinkybes, galimai siekiant nuneigti reikalavimo ryšį su vėliau kilusiu vaikų D. ir K. ginču bei pateisinti savo neveikimą nuo sutarties perskaitymo ( jų teigimu - po 1-2 d. ją pasirašius ) iki ieškinio pateikimo ( tik 2022 m. 11 mėn. ).

Pagal Lietuvos CK 6.193 str. taisykles esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu ( 1 d. ). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes ( 2 d. ). Taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes ( 5 d. ). Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus ( LAT 2013-12-23 nutartis Nr. 3K-3-702/2013, 2019-01-09 nutartis Nr. 3K-3-63-916/2019, kurioje nagrinėtas iš esmės analogiškas ginčas ). Sandorio šalies individualios savybės ( amžius, sveikata, išsilavinimas, verslo ir kitokia praktika ir kita ) yra svarbios, kai vertinama, ar asmuo be suklydimo suvokė ar galėjo suvokti sandorio sudarymui svarbias aplinkybes ( LAT 2017-02-14 nutartis Nr. e3K-3-51-695/2017 ).

Nustatyta ( ir šalys tai pripažįsta ), kad pagal atsakovo pageidavimą notarė iš pradžių parengė projektą sutarties, kuria atsakovui dovanojamas visas turtas ( atitinkama žemės sklypo dalis su sodyba ), o pasirašymo dieną sąlygos buvo pakeistos būtent ieškovų pageidavimu – dovanota 1 / 2 dalis trijų pastatų ir nustatytas uzufruktas žemės naudojimui. Taip pat neginčijama ( Lietuvos CPK 187 str. ), kad kiti du ieškovų vaikai nedalyvavo nei viso pasirengimo sandoriui laikotarpiu, nei sutarties pasirašyme ir iki šiol jokių pretenzijų nepareiškė ( ką turėtų daryti kiekvienas bent minimaliai rūpestingas asmuo, jei jam skirta turto dalis atitenka kitam ). Be to, ieškovai nepateikė jokių įrodymų ( Lietuvos CPK 178 str. ), kad būtų turėję ketinimų ( kaip jie teigia ) turtą dovanoti visiems vaikams; priešingai, Z. R. patvirtino, kad su kitais dviem vaikais šia tema iki sutarties sudarymo nebendravo. Teismo vertinimu, pačios sutarties projekto sąlygų pokyčiai tik patvirtina, kad ieškovų valia sandorio sudarymo metu nors ir pasikeitė ( atsakovui vietoje viso sodybos turto dovanojant jo dalį ), tačiau niekaip nebuvo susijusi su kitų vaikų įtraukimu į ginčijamą sandorį. Gi K. V. interesais ieškovai galimai atliko kitą notarinį veiksmą/veiksmus ( ką netiesiogiai patvirtina notarės pateikti duomenys ir atsakovo teiginiai apie ieškovų testamentą ). Kitos byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės – tai, kad atsakovas sodyboje gyveno ilgą laiką, ją prižiūrėjo, patys ieškovai gyveno kitur, K. V. buvo išvykusi į užsienį, pasirengimo sandoriui procesas truko pakankamai ilgą laiką, kol buvo gauta NŽT pažyma, rengiamas projektas pas notarę – leidžia vertinti, kad tiek sandorio projekto, tiek sudarytojo sandorio sąlygos atitiko ieškovų nuoseklią valią turtą dovanoti būtent atsakovui ( kaip ir nurodė jo atstovė ). Todėl ieškovų pagrindinis argumentas ( jog jie suklydo, nes ketino turtą dovanoti visiems vaikams, ne tik atsakovui ) pripažįstamas nepagrįstu.

Nors abu ieškovai yra garbaus amžiaus, įvertinus aukščiau nurodytą jų elgesį ( nesudarantį jokio pagrindo manyti, kad jie galėtų nesuprasti notarinio veiksmo ypatumų ) ir papildomai – duomenis apie Z. R. ( aukštasis išsilavinimas, ilgametis ūkininkas, neabejotinai sudaręs ne vieną panašų sandorį, pvz., 2009 m. ir 2013 m. panašias sutartis su K. V. ), teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentu, jog tokioje situacijoje ( akivaizdžiai matant, kad nurodomame dovanojime kiti vaikai, skirtingai nei atsakovas, kažkodėl nedalyvauja ) ieškovai negalėjo suklysti dėl sutarties esmės, t. y. nesuprasti, jog dovanojama tik atsakovui. Faktas, jog sutarties projektas buvo pakeistas būtent ieškovų pageidavimu, taip pat patvirtina, kad jie, priešingai nei teigia, įsigilino į sutarties esmę ir ją net koregavo ( tik iš dalies negalima nustatyti kaip, nes apie kitą notarinį veiksmą ar veiksmus duomenis jie slepia ). Gi ieškovų nurodomas sutapimas, kad pasirašant sutartį jie abu kažkodėl jos neperskaitė, pripažįstamas neįtikėtinu. Papildomai įvertintina, kad nors sutartis formaliai ir yra didelės apimties, tačiau jos esmė aiški iš pirmojo puslapio ( ieškovai dovanoja atsakovui toliau nurodomą turtą – 9 l. ) ir jokie kiti asmenys ( kiti vaikai ) jos nepasirašo ( 38 l. ).

Dėl ieškovų pozicijos pasikeitimo sandorio sudarymo dieną teismas konstatuoja, kad tikslių aplinkybių nustatyti ir jas įvertinti negalima dėl ieškovų elgesio, nes jie neigia atliktą notarinį veiksmą ( ar veiksmus ), apie kurį teismas pagal Lietuvos CK 5.32 str. 3d. taisykles duomenų gauti negali. Tačiau ir turimų duomenų pakanka konstatuoti, kad tą pačią dieną ieškovai keletu notarinių veiksmų išreiškė vieningą valią dėl savo turto ir, kaip minėta, šios valios vieną dalį ( vieną veiksmą ) ginčija, o kitą dalį slepia. Toks procesinis elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ( piktnaudžiavimas teisėmis ) ir kitomis aplinkybėmis ( jei nebūtų susijęs su testatoriaus valios apsauga ) net būtų galima svarstyti Lietuvos CPK 95 str. 2 d. nuostatų taikymo klausimą. Taip pat atsižvelgtina į notarės vaidmenį ( įstatymu jai pavestą pareigą užtikrinti sandorio teisėtumą ) ir nustatytą elgesį – ji sandorio dieną ne kartą bendravo su ieškovais, jų pageidavimu pakeitė sutarties sąlygas, atliko kitą notarinį veiksmą/veiksmus ir pan. Todėl visiškai neįtikėtina, kad per visą šį laiką notarė būtų nesupratusi tikrosios ieškovų valios ar ją kažkodėl ignoravusi ( pvz., kaip teigia Z. R., skubinusi jį pasirašyti sutartį neskaičius, nors prieš tai notarė šią valią aiškinosi, keitė sutarties projekto sąlygas ir pan. ).

Visas aukščiau aptartas aplinkybes teismas vertina kaip vienodai ir patikimai patvirtinančias, jog tiek pasirengimo ginčijamam sandoriui laikotarpiu, tiek jo sudarymo metu ieškovų valia buvo vienareikšmiškai aiški - sutartyje nurodytą turtą padovanoti būtent atsakovui, dėl kito turto galimai atliekant kitą notarinį veiksmą/veiksmus. Gi ieškovų nepagrįsti argumentai ( jog sandoris tariamai sudarytas visiškai kitu laiku, jog pagal jų pageidavimą naują sutartį paruošusi notarė ne tik nedavė laiko ją perskaityti, bet ir jų pageidavimu naujas sąlygas kažkodėl parengė neatitinkančias ieškovų valios, jog kito notarinio veiksmo/veiksmų jie tą dieną neatliko ir kt. ), vėlesnė įvykių seka ( kaip minėta, atsakovo ginčai su seserimi nuo 07 mėn., jo ieškinio pateikimas teismui 09 mėn., Z. R. kreipimasis į notarę dėl sandorio panaikinimo tuo pačiu metu, ieškinio šioje byloje rengimas 11 mėn., kai buvo sudaryta atstovavimo sutartis – 8 l. ) tik patvirtina, jog maždaug iki 09 mėn. ( pusę metų nuo 03 mėn. ) ieškovai pretenzijų dėl sandorio nereiškė. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovai ne suklydo sandorio sudarymo metu, o jų valia pasikeitė vėliau aukščiau aptartų ( ar galimai ir kitų, šioje byloje nenustatytų ) aplinkybių įtakoje.

Pagal Lietuvos CK 1.90 str. taisykles ir suformuotą teismų praktiką asmens valios pasikeitimas po sandorio sudarymo, nesant CK 1.90 str. 4 d. numatytų pagrindų, negali būti pripažįstamas suklydimu, leidžiančiu sandorį pripažinti negaliojančiu. Priešingu atveju ( faktiškai – sudarant galimybę atšaukti ankstesnę valią, formaliai prisidengiant suklydimu ) būtų pažeidžiami teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių ( Lietuvos CK 1.2 str. 1 d. ) bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo ( kuriuos prašo taikyti ir ieškovų atstovas, tačiau vertina priešingai – Lietuvos CK 1.5 str. ) principai. Visi aukščiau aptarti įrodymai vienodai patvirtina, jog ieškovų tikroji valia iki sandorio ir jo sudarymo metu buvo dovanoti turtą atsakovui, kas ir padaryta notarės patvirtinta sutartimi, tik ši valia pasikeitė vėliau ( labiausiai tikėtina – kilus vaikų D. ir K. konfliktui ), todėl pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo nėra, ieškinys atmestinas ( Lietuvos CK 1.78 str. ir 1.90 str. ).

Dėl kitų Z. R. argumentų sandorio nuginčijimui ( jog notarė galimai buvo susitarusi su atsakovu, siekdama jam padėti užvaldyti turtą, dėl ko sutartyje nurodė neteisingą datą ir skubindama specialiai neleido jos perskaityti ), t. y. dėl galimos apgaulės ( Lietuvos CK 1.91 str. ) ar kitais pagrindais, teismas nepasisako, neišeidamas už ieškinio reikalavimo ribų.

Atmetant ieškinį ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ( 1 l. ) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( 102, 103 l. ) – iš atsakovo nepriteisiamos; atsakovui pagal atstovės prašymus ( 97, 112 l. ) ir pateiktus dokumentus ( 98-101, 113-114 l. ) iš ieškovų priteisiama 1580 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios pagal nustatytas taisykles ir bylos aplinkybes nelaikytinos per didelėmis ( Lietuvos CPK 98 str. ). Taip pat iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteisiamos 13,28 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( Lietuvos CPK 96 str. 6 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovų Z. R. ir R. J. R. ieškinį atsakovui D. R. ir trečiajam asmeniui Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos notaro biuro notarei V. J.-B. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

Priteisti iš ieškovų Z. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1580 EUR ( vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš Ieškovų Z. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 6,64 EUR ( šešis eurus 64 ct. ) bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5662 ).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.