Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1518-555/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-08-18
Bylos Nr.: e2A-1518-555/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-203-01232-2014-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Tamašauskas
Atsakovas: J. Š.
Ieškovas: UAB „Jonavos paslaugos“

Kategorijos

42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1518-555/2015Teisminio proceso Nr. 2-203-01232-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 42.2; 42.9; 45.2; 45.5; 121.14; 121.18; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-26-810/2015 pagal ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei J. Š. dėl skolos už komunalines paslaugas bei eksploatacines išlaidas priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 13B-1667 UAB „Jonavos paslaugos“ yra pavesta administruoti Jonavos seniūnijose esančius daugiabučius namus, tarp jų ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Minėtame name esantis butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei J. Ž. (dab. J. Š.), įregistravimo pagrindas – 1993 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovė, būdama nurodyto buto savininke, privalėjo proporcingai savo daliai mokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti už butą komunalinius mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, tačiau šios prievolės nevykdė. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. susidarė 963,56 Eur skola už butą, t. y. 932,08 Eur skola už komunalines paslaugas ir 31,48 Eur delspinigiai. Paslaugų kainos paskaičiuotos remiantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 1TS-83, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 13B-1667 patvirtintais įkainiais. Ieškovė nurodė, kad išrašytos sąskaitos už komunalines paslaugas yra įmetamos į namo laiptinėje esančias pašto dėžutes kiekvieno mėnesio 15-17 dienomis, tačiau atsakovei neturint pašto dėžutės, į kurią galėtų būti įmetamos atsakovei skirtos sąskaitos, jos laikomos komunalinių paslaugų kasose Ruklos miestelyje. Asmenys, norintys gauti sąskaitas kitu adresu arba elektroniniu paštu, turi kreiptis į UAB „Jonavos paslaugos“, tačiau atsakovė šia teise nepasinaudojo.

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. Š. 932,08 Eur skolos už komunalines paslaugas, 31,48 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš J. Š. 932,08 Eur skolos už komunalines paslaugas, 31,48 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugsėjo 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 28,96 Eur žyminio mokesčio ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“; priteisė iš J. Š. 4,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad atsakovės pareiga išlaikyti, mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už daugiabučio namo, esančio Piliakalnio g. 11, Ruklos mstl., Jonavos r. sav., bendrojo naudojimo objektų priežiūrą kyla iš įstatymo ir kitų norminių aktų, nes būdama patalpų bendrasavininke ji kartu su kitais bendrasavininkais pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu ir priežiūra. Teismas sprendė, kad argumentas, kad atsakovė ieškinio reikalavimo laikotarpiu iš ieškovės negavo jokių sąskaitų, todėl jai nėra prievolės už suteiktas paslaugas atsiskaityti, nekeičia bylos esmės, kadangi nepanaikina daugiabučio namo patalpų savininko pareigos padengti proporcingai savo daliai tenkančias išlaidas bendram turtui prižiūrėti ir išlaikyti. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad prašomos apmokėti išlaidos nebuvo susijusios su statinio naudojimo ir jo priežiūros privalomaisiais reikalavimais, taip pat nepateikė įrodymų, kad jos patalpos nėra susijusios su viso pastato patalpomis ar ji nesinaudoja bendro naudojimo patalpomis, arba kad yra sudariusi sutartį su kitu administratoriumi, kuris teikia jų priežiūrą, kad paslaugas jai teikia kitas administratorius, ar kad pati atsakovė būtų sudariusi tiesiogines sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais dėl buitinių atliekų išvežimo ir pan. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad jos skolą ieškovei pagrindžiančiuose dokumentuose yra nurodyta neteisingai apskaičiuota jai proporcingai tenkančių apmokėti atitinkamų su bendrojo turto išlaikymu ir priežiūra susijusių išlaidų dalis (t. y. į bylą pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytų mokėjimo tarifų atsakovė neginčijo). Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatavo, kad ieškinys byloje esančiais įrodymais yra visiškai pagrįstas, todėl ieškinį patenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas tik formaliai išaiškino kada atsiranda tarp šalių teisiniai santykiai, t. y. pagal CK 6.38 str. 1 d., kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Pirmosios instancijos teismas priteisė skolą už komunalines paslaugas, kuriomis apeliantė net negalėjo naudotis ir nesinaudojo.

2) Apeliantė niekada nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos ginčo objekte, jame negyveno, visą laiką gyveno Kaišiadorių r. sav., o su UAB „Jonavos paslaugos“ nebuvo pasirašiusi jokios paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties. Jonavos būtų ūkis „užaklino“ ir užplombavo visus vamzdžius ir apeliantės butui nebuvo tiekiama nei šiluma, nei vanduo, nei elektra. Apeliantė nurodo, kad buto raktus paliko Jonavos būtų ūkio administracijai, o iš 1998 m. rugsėjo 10 d. dujų skaitiklio montavimo akto matyti, kad be jos žinios Jonavos butų ūkio administracija, turėdama raktus nuo jos buto, įleido dujų ūkio darbuotojus, kurie sumontavo skaitiklį, kurio nebuvo, akte neteisingai įrašė buvusią apeliantės pavardę, akte yra ne jos, apeliantės, parašas. Jonavos butų ūkio administracija į jai priklausantį butą neteisėtai buvo įleidusi UAB „Vetrūna“ statybininkus. Apeliantė pažymi, kad į jos butą nebuvo įmanoma tiekti šilumos, vandens, nei priimti jokių paslaugų, kadangi nebuvo radiatorių, vandens maišytuvų ir kt.

3) Ieškovės į bylą pateikta Šilumos ir karšto vandens mokėtojų aptarnavimo paslaugų tiekimo 2008 m. rugsėjo 1 d. sutartis yra pasirašyta ne su apeliante, o tarp užsakovo AB „Jonavos šilumos tinklai“ ir vykdytojo UAB „Jonavos paslaugos“, ir pagal ją buvo neteisėtai priskaičiuota apeliantės skola ir delspinigiai.

4) Nuo 1996 metų apeliantė nėra gavusi jokio registruoto (raštiško) pranešimo, įspėjimo ar raginimo skolą sumokėti geranoriškai iš UAB „Jonavos paslaugos“ apie apeliantės neva susidariusias skolas. Apeliantė pažymi, kad sąskaitos už komunalines paslaugas turi būti pateikiamos kas mėnesį, kurių ji nėra gavusi ir jai nebuvo žinomas jos įsiskolinimo dydis, ji nebuvo tinkamai informuota apie jokius mokesčius, o ieškovė vietoj to, kad būtų nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, pagal CK 6.209 straipsnį, kreipėsi tiesiogiai su ieškiniu į teismą. Ginčo bute nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos, jame negyvena, todėl jokiomis komunalinėmis paslaugomis naudotis negalėjo ir šiuo metu jomis nesinaudoja.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ prašo apeliantės J. Š. apeliacinį skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo2015 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Papildomai nurodo, kad apeliantei priklausančiam butui yra tiekiamos komunalines paslaugos, tačiau ji už jas tinkamai ir nustatyta tvarka neatsiskaito. Iš apeliantės už minėto buto komunalines paslaugas priteista jau ne kartą, visi vykdomieji raštai perduoti priverstiniam vykdymui, nes pati atsakovė už komunalines paslaugas nemoka. Apeliantei ne kartą buvo išaiškinta, kad UAB „Jonavos paslaugos“ sąskaitas gali siųsti už komunalines paslaugas jos pageidaujamu adresu, tačiau reikia raštu kreiptis į UAB „Jonavos paslaugos“ su prašymu siųsti sąskaitas pageidaujamu adresu, kadangi sąskaitų siuntimas pageidaujamu adresu apmokestinamas papildomu mokesčiu 1,59 Eur. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nei karto nesikreipė į UAB „Jonavos paslaugos“ dėl sąskaitų už komunalines paslaugas siuntimo kitu nei nekilnojamo turto buvimo adresu. Apeliantė nesirūpino, kad sąskaitos būtų gaunamos, nei karto nesikreipė į ieškovę raštu dėl negautų sąskaitų išdavimo. Apeliantė įsigijusi ginčo butą, neatvyko pasirašyti nei Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo sutarties su UAB ‚Jonavos paslaugos“, nei šilumos tiekimo sutarties su AB „Jonavos šilumos tinklai“. Ieškovė nurodo, kad nurodytos paslaugų teikimo sutartys yra viešosios sutartys, todėl šių viešųjų sutarčių standartinės sąlygos galioja visiems administratoriaus administruojamų daugiabučių namų butų savininkams be išimties. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šilumos įrenginiai bute buvo atjungti teisėtai ir pagal norminių aktų reikalavimus, todėl apeliantės teiginys, kad ji neprivalo mokėti už šildymą, nes bute nėra radiatorių, yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių tarpusavio santykius ir ar pagrįstai nusprendė priteisti ieškovei skolą už komunalines paslaugas bei eksploatacines išlaidas.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovas pilnai neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti skolos už komunalines paslaugas ir eksploatacines išlaidas, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su ja nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovė (apeliantė), atsikirsdama į ieškovo reikalavimą. Atsižvelgiant į tokią atsakovui (skolininkui) tenkančią įrodinėjimo naštą, jis turi būti suinteresuotas tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo ieškovo (kreditoriaus) reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantei J. Ž. (dab. J. Š.) nuosavybes teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1993 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 13B-1667 UAB „Jonavos paslaugos“ yra pavesta administruoti Jonavos seniūnijose esančius daugiabučius namus, tarp jų ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktų priskaitymų ir mokėjimų suvestinės per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitų už komunalines paslaugas matyti, kad už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. atsakovės įsiskolinimas už butą (duomenys neskelbtini) (techninė priežiūra, remontas, šiukšlių išvežimas, laiptinių apšvietimas, administravimas) sudaro 963,56 Eur, t. y. 932,08 Eur skola už komunalines paslaugas ir 31,48 Eur delspinigiai. Paslaugų kainos paskaičiuotos priklausomai nuo buto bendro naudingo ploto, vadovaujantis Jonavos r. sav. administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 13B-1667 ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 1TS-283 patvirtintomis kainomis. Įrodymų, kad apeliantė yra sumokėjusi už ieškovės suteiktas paslaugas, byloje nepateikta.

CK 4.82 straipsnyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai (namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga), kuriuos buto ir kitų patalpų savininkai privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi įstatymas aiškiai yra apibrėžęs, kad buto savininko pareiga mokėti namo išlaikymo ir priežiūros mokesčius nėra susijusi su aplinkybe, kokiu būdu savininkas naudojasi savo butu – gyvena jame ar negyvena. Apeliantės nurodytas argumentas, kad ginčo bute ji nėra deklaravusi gyvenamosios vietos ir jame negyvena, todėl komunalinėmis paslaugomis naudotis negalėjo ir šiuo metu jomis nesinaudoja, yra nepagrįstas. Negyvenimo bute faktas neatleidžia nuo CK 4.82 str. 3 d. įtvirtintos pareigos mokėti išlaidas ir mokesčius namo priežiūrai. Nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad šilumos įrenginiai bute buvo atjungti teisėtai ir pagal norminių aktų reikalavimus, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad buto savininkas neprivalo mokėti už šildymą, nes bute nėra radiatorių, yra taip pat nepagrįstas.

CK 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo įgaliotas atstovas. Kadangi Civilinio kodekso nuostatos imperatyviai numato prievolę savivaldybei paskirti bendrojo naudojimo patalpų administratorių aukščiau nurodytais atvejais, savivaldybė, vykdydama jai įstatyme numatytą pareigą, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi paskyrė ieškovę. Teisės aktai nenumato, jog paskyrus bendrojo naudojimo administratorių, jis privalo sudaryti sutartis su butų ir kitų patalpų savininkais. Santykiai tarp apeliantės ir ieškovės yra susiklostę administracinio akto (Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo) pagrindu. Todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad jokie sutartiniai santykiai atsakovės su ieškove nesieja ir dėl to ji neprivalanti mokėti už komunalines paslaugas bei eksploatacines išlaidas.

Apeliantė taip pat nurodė, kad negavo nė vienos sąskaitos ar pranešimo apie susidariusią skolą bei raginimo ją apmokėti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi įprasta ginčo sąskaitų siuntimo tvarka – pagal tarp daugumos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių ir gyventojų susiklosčiusią praktiką sąskaitos bei mokėjimo nurodymai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams yra įteikiami kiekvieno mėnesio 15-17 dienomis, įmetant jas į tam butui ar patalpoms priklausančią pašto dėžutę, tačiau apeliantei neturint pašto dėžutės, į kurią galėtų būti įmetamos apeliantei skirtos sąskaitos, jos laikomos komunalinių paslaugų kasose Ruklos miestelyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė per ginčo laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. kitokiu būdu įteikti sąskaitų neprašė. Kita vertus pakankamai rūpestingas ir apdairus asmuo turi domėtis administravimo teikiamomis paslaugomis ir jų kokybę, tokiu atveju apeliantė turėjo ir galėjo reikalauti, jog jai sąskaitos būtų įteikiamos registruotu paštu ar kitu jai patogiu būdu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės į bylą pateiktų sąskaitų ir jose nurodytų dydžio už komunalines paslaugas apeliantė neginčija, o ir jokių įrodymų apie ieškovės išrašytų sąskaitų už komunalines paslaugas apmokėjimą į bylą nepateikė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti. Esant nurodytoms aplinkybėms sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas