Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesiams 11 dienų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į galutinę subendrintą bausmę įskaityta pagal Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. kovo 19 d. nuosprendį atlikta bausmė bei suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. balandžio 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2025 m. birželio 4 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuspręsta laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. birželio 4 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikintos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas atliktas ir įskaitytas laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 10 d. nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. birželio 4 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. D. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę nuspręsta panaikinti.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, E. D. pripažintas recidyvistu.

Nepriteistos proceso išlaidos už E. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje.

Bylos procesas dėl civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto 26,16 Eur civilinio ieškinio nutrauktas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktines plokšteles, esančias vokuose prie bylos pirmo tomo galinio viršelio – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Apeliacinių skundų nuteistojo E. D. atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. D. ir L. K. pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad bendrininkų grupėje, atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 17.26 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kameromis filmuojamoje vidaus teritorijoje, žinodami ir suprasdami, kad juos mato parduotuvės pardavėjos R. Š. su kolege ir pašaliniai asmenys, atvirai iš parduotuvės vidaus patalpų, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobė 24 vnt. skardines alaus „UTENOS“ 26,16 eurų vertės, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 26,16 eurų vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirta galutine laisvės atėmimo bausme ir prašo paskirti švelnesnę bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

10. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), ją padarė būdamas jauno amžiaus (veikos padarymo metu buvo 19 m.), tačiau teistas keturis kartus, įskaitant už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, praėjus vos dviem mėnesiams po arešto bausmės atlikimo, teistumui neišnykus, po nusikalstamos veikos padarymo teistas dar keturis kartus, iš jų – net tris kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, jo atžvilgiu taip pat priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kurie yra neįsiteisėję (1 t., b. l. 138-146, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Šie duomenys patvirtina, kad L. K. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, daugiausia analogiškas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Nusikalstamos veikos padarymo metu L. K. buvo nedirbantis (1 t., b. l. 126), taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka, įskaitant smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 128-136). Nuteistasis taip pat neturi pastovios gyvenamosios vietos. Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, be to, buvo atlyginta padaryta žala (BK 59 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą bei pripažinęs nuteistąjį recidyvistu (BK 27 straipsnis), pastarajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir šios bausmės dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metus (vidurkis – 2 metai 1 mėnuo 15 dienų). Be kita ko, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę pirmosios instancijos teismas sumažino vienu trečdaliu, ir, bendrindamas šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikė nuteistajam palankesnį ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį (BK 63 straipsnio 4 dalis), o ne visišką bausmių sudėjimo būdą bei pridėjo bausmės dalį, artimą minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui – 3 mėnesius 11 dienų (BK 50 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos galutinės bausmės dydis – laisvės atėmimas 11 mėnesiams 11 dienų – nėra aiškiai per didelis.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

15. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai aptarė, kodėl šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvams pritaria.

16. Akcentuojama, kad pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

18. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu L. K. pripažintas kaltu padaręs vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, nuteistajam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų (11 mėnesių 11 dienų). Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad L. K. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip minėta, iš nuteistojo teistumų matyti, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas keturis kartus, įskaitant už analogiško nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, po jos padarymo teistas dar keturis kartus, jam jau kelis kartus buvo paskirta bausmė, susijusi su probacijos sąlygų laikymusi – laisvės apribojimas, tačiau akivaizdu, kad teigiamo poveikio tai nepadarė, priešingai, nuteistasis ir toliau sistemingai pažeidinėjo įstatymus – darė nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus. Nuteistasis taip pat neturi pastovios gyvenamosios vietos ir nedirba. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus L. K. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

19. Apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistasis pradėtų dirbti ir gydytis nuo priklausomybės, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo realias pastangas įsidarbinti ir/ar pradėti gydytis, byloje nepateikta. Be to, apeliaciniame skunde nėra nurodyta naujų, pirmosios instancijos teismo neištirtų aplinkybių, kurios leistų skundžiamą nuosprendį pakeisti ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. rugsėjo 12 d. pažymą Nr. APD-2025-09985, kurioje prašoma išieškoti valstybės naudai iš L. K. 108,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjos advokatės Lionės Musteikienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 75).

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

24. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 4 d. nuosprendį apskundė nuteistasis L. K.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nuteistajam L. K. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja Lionė Musteikienė (3 t., b. l. 65).

25. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą L. K. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 108,33 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo L. K. valstybės naudai išieškoti 108,33 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus, 33 centus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.