- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-966-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00727-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- I. Ž., A. Ž.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų G. Č., Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui V. B., tretieji asmenys byloje - I. Ž. ir A. Ž., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei pagal atsakovo V. B. priešieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo pratęsimo bei bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B., kuriuo prašė neterminuotai apriboti atsakovo V. B. tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui I. B., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Nepilnamečio vaiko I. B., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvai yra A. P. ir V. B.. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu laikinai apribojo tėvo valdžią V. B. nepilnamečio vaiko I. B. atžvilgiu bei atskyrė vaiką I. B. nuo motinos A. P.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-910-759/2021, nepilnamečiam vaikui I. B. nustatyta nuolatinė globa I. Ž. ir A. Ž., gyvenančių (duomenys neskelbtini)., šeimoje.
1.2. Nuo 2020 m. liepos 9 d. V. B. šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga. V. B. lankė pozityvios tėvystės mokymus Šiaulių socialinių inovacijų centre, gavo tai įrodantį pažymėjimą. Savarankiškai užsiregistravo ir konsultavosi su psichologe. V. B. bendrauja su socialine darbuotoja (darbui su šeimomis) ir su socialine darbuotoja (atvejo vadybininke), tačiau bendradarbiavimas pastaruoju metu sudėtingas. Atsakovas nėra linkęs vykdyti specialistų rekomendacijas. V. B. dažnai informuoja socialinę darbuotoją dėl trikdžių, kylančių bendraujant su biologine dukra. Organizuojamuose tarpinstituciniuose pasitarimo posėdžiuose dėl mažametės I. B. bendravimo su biologiniu tėvu tvarkos užtikrinimo ir keitimo, V. B. nedalyvauja. Atsakovas teikia išlaikymą savo dukrai I. B., rodo norą išsaugoti ryšius su biologine dukra, tačiau pats neturi sąlygų auginti vaiką. Be to, socialinė darbuotoja pažymėjo, kad V. B. yra ūmaus būdo, konfliktiškas, nemandagus, linkęs kalbėti pakeltu tonu, kaltinti kitus dėl turimų problemų; asmuo nėra linkęs ieškoti kompromisų. Mažametė I. B. susitikimų metu bendrauja su biologiniu tėvu, leidžiasi paimama už rankos ir panašiai, tačiau pats V. B. susitikimų metu dažnai reiškia priekaištus globėjai I. Ž. (dėl susitikimų datų, laiko, nuotraukų ir pan.), todėl laikas su dukra nebūna tikslingas. Dėl šalyje paskelbto karantino mažametės I. B. ir jos tėvo V. B. bendravimą organizuojant nuotoliniu būdu, vaiko tėvas V. B. negebėjo įvertinti dukros amžiaus ir nuolat priekaištavo, jog dukra atsisako bendrauti su juo nuotoliniu būdu. 2021 m. balandžio 17 d. Globos centre įvyko I. B. susitikimas su biologiniu tėvu, kurio metu buvo pastebėta, kad V. B. trūksta tėvystės įgūdžių, nes pastarasis negeba įvertinti vaiko amžiaus. V. B. neįvykdė įsipareigojimo ieškoti nuolatinio darbo, galimai dirba tik pavienius darbus pas ūkininkus pagal paslaugų kvitus. V. B. išsprendė klausimą dėl gyvenamosios vietos - gyvena dviejų kambarių bute, kurį nuomojasi iš valstybės įmonės „Turto bankas“, nuo 2021 m. gegužės 25 d. tapo ilgalaikiu nuomininku, tačiau bute nėra tualeto, dušo/vonios, pro stogą laša vanduo, o remontų daryti leidimo nėra gavęs.
1.3. Mažametės I. B. ugdymu rūpinasi globėjai. Ugdymo įstaigą - Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) centrą, mergaitė lanko reguliariai. Globėjai aktyviai dalyvauja tėvų susirinkimuose, skambina telefonu, domisi pasiekimais.
1.4. Atsakovas nesiekia vaiko sugrąžinti į šeimą, t. y. jis siekia nenutraukti ryšio su vaiku, bet nesiekia vaiko auginti pats. Jis nuolat priekaištauja, rašo įvairius skundus dėl globėjų, kaltina visų institucijų specialistus dėl to, kad jam per mažai teikiama informacijos apie vaiką, nors pats savo veiksmų neįvertina, susitikimuose su specialistais nedalyvauja, teikiamas rekomendacijas dėl bendravimo su vaiko globėjais ignoruoja. Susitikimuose su vaiku ir globėjais atsakovas didesnę reikšmę teikia priekaištaudamas globėjams dėl susitikimų laiko, bendravimas būna komplikuotas, netikslingas, nes V. B. nesidomi mergaitės ugdymosi, sveikatos, socializacijos poreikiais, o reiškia nepasitenkinimą dėl susitikimų datų, laikų ir panašiai.
1.5. Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas nepilnametės globėjų prašymas įvertinti globojamo vaiko I. B. atvaizdo atsakovui teikimo saugumo klausimą, kadangi atsakovas savo socialinio tinklo paskyroje teikia mažametės atvaizdą ir informaciją apie globos centro veiksmus. Jis ne kartą buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu, tačiau kaskart V. B. kelia nepasitenkinimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko.
2.1. Nurodė, kad vaiko globėjai jam kerštauja, dėl ko įvyksta konfliktai. Be to, jam kerštauja Globos centras, kviesdamas į jo susitikimus su dukra socialinę darbuotoją. Jam nebuvo leista pasveikinti dukters su gimimo diena.
3. Tretieji asmenys I. Ž. ir A. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo sutiko.
Šalies argumentai
4. Atsakovas V. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) atmesti ieškovo ieškinį dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo; 2) pratęsti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu laikinai apribotą tėvo V. B. valdžią nepilnamečiam vaikui I. B.; 3) įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje, nustatyti V. B. bendravimo su dukra I. B. tvarką: (i) suteikti V. B. galimybę bendrauti su dukra I. B. 2 (du) kartus per mėnesį: 1 (vieną) kartą darbo dieną, 1 (vieną) kartą šeštadienį, pirmoje dienos pusėje iki 12 val. Pasimatymo su dukra I trukmė – 3 val., dalyvaujant Radviliškio parapijos socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai, dirbančiai su šeimomis, L. B. ar psichologei I. Z.; (ii) įpareigoti globėjus I. Ž. ir A. Ž. 1 (vieną) kartą per mėnesį atvežti I. B. į Šiaulius susitikti su tėvu V. B.; (iii) įpareigoti globėjus I. Ž. ir A. Ž. leisti V. B. susitikimų su dukra metu fotografuoti dukrą I. B.; (iv) įpareigoti globėjus I. Ž. ir A. Ž. informuoti V. B. apie jų būsimą su I. kelionę prie jūros, tam, kad V. B. skirtų papildomai lėšų dukters I. pramogoms atostogų metu; (v) suteikti V. B. galimybę bendrauti su dukra I. B. tėvo dieną, tėvo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), aplankyti dukrą per jos gimtadienį – (duomenys neskelbtini).; (vi) numatyti V. B. bendravimo su dukra I. B. per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas tvarką, tai yra suteikti galimybę V. B. aplankyti dukrą paskutinę darbo dieną prieš Šv. Kūčias ir paskutinę darbo dieną prieš Šv. Velykas; (vii) įpareigoti globėjus I. Ž. ir A. Ž. sudaryti sąlygas V. B. bendrauti su dukra vieną kartą per savaitę ryšio priemonėmis: telefonu, Skype; (viii) nustatyti, jog V. B. neatvykimas pasimatyti su dukra nebūtų traktuojamas kaip jo nesilaikymas sutarto grafiko, jeigu V. B. dėl objektyvių priežasčių negalės atvykti sutartu laiku susitikti su dukra ir apie tai tinkamai informuos socialinę darbuotoją; (ix) jeigu dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl V. B., globėjų ar vaiko ligos neįvyktų numatytu laiku V. B. susitikimas su dukra, savaitės eigoje būtina suteikti V. B. suderintą tarp šalių kito susitikimo su dukra laiką; (x) V. B. įsipareigoja prieš 2 (dvi) dienas paskambinti arba SMS žinute informuoti Ukmergės globos namų darbuotoją apie būsimą susitikimą su vaiku. Priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Nėra pakankamo pagrindo atsakovui apriboti tėvo valdžią jo mažametės dukters I. B. atžvilgiu, kadangi sudarytame šeimos pagalbos plane atsakovas įvykdė jam numatytus įpareigojimus: bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja; gerina materialinę padėtį – dirba pas ūkininką, išsinuomojo būstą; palaiko ryšį su kartu negyvenančia dukra, bendrauja su ja telefonu, pagal galimybes lanko; atsakovas stengiasi rūpintis namais, buitimi, materialine gerove; alkoholio vartojimo atvejų neužfiksuota. Atsakovui reikalingas laikas, kad įsidarbintų ir susiremontuotų būstą, tam, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi pas jį. Dėl šių priežasčių nori, kad atsakovui būtų pratęstas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu nustatytas laikinas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
4.2. Konfliktai tarp atsakovo ir jo mažametės dukros globėjų kyla dėl abiejų šalių kaltės – globėja nepagrįstai neleidžia atsakovui susitikimų metu fotografuoti dukros, po susitikimų su dukra neleidžia su ja atsisveikinti, nors anksčiau leisdavo. Būtent dėl tokio globėjos elgesio vaikas patiria nereikalingą stresą. Taip globėja piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia, kad atsakovas kuo rečiau bendrautų su dukra, dėl ko tėvo ir vaiko ryšys nutrūktų ir jį atkurti būtų labai sunku.
4.3. Globėja neatsižvelgia į atsakovo prašymą numatyti susitikimų su vaiku laiką pagal atsakovo galimybes atvykti iš Šiaulių rajono (tam, kad atsakovas galėtų susitikti su dukra, jam reikia padaryti tris persėdimus į skirtingą transportą), į prašymus ir pageidavimus sumokėti už dukters darželį, skirti pinigų vykstant vasarą prie jūros. Taip pat globėja nevykdo jai skirto įpareigojimo vieną kartą per mėnesį atvežti dukrą į Šiaulius pasimatyti su tėvu, motyvuodama tuo, kad vaikui yra tolimas kelias, vaiką pykina.
Atsiliepimas
5. Ieškovas Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriuo su atsakovo priešieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais :
5.1. Mažametė I. B. niekada neaugo su atsakovu V. B., tarp jų nėra susiformavusio tėvo ir vaiko ryšio. Vaikui gimus, nuo 2018 m. kovo 28 d. buvo nustatyta laikinoji globa, o nuo 2021 m. sausio 12 d. teismo sprendimu nustatyta nuolatinė globa globėjų I. Ž. ir A. Ž. šeimoje. Mažametė I. B. yra 3 metų vaikas, kuriam reikalinga nuolatinė jos amžių atitinkanti priežiūra, emocinis stabilumas, saugumas, stabili psichologinė būsena, ypatinga sveikatos priežiūra.
5.2. Nuo priimto Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dėl laikino tėvo valdžios apribojimo praėjo pakankamai laiko V. B. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, kad atsakovas imtųsi realių, aktyvių veiksmų, siekdamas susigrąžinti mažametę dukrą į šeimą. Atsakovui buvo nuolat teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga. Nors atsakovas teikia dukrai priteistą išlaikymą, rodo norą palaikyti ryšius su dukra, tačiau situacija nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvo valdžios apribojimo atsakovui nėra pasikeitusi ir tęsiasi jau ilgą laiką. Nors atsakovas V. B. ir išsinuomojo būstą, tačiau vaikui gyventi ir augti jame sąlygų nėra. Taip pat atsakovas vis dar neturi nuolatinio darbo, o savo priešieškinyje nurodo, kad ketina išvykti užsidirbti į užsienį. Skyriui nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Taip pat iš Užimtumo tarnybos duomenų matyti, kad atsakovui ne kartą buvo siūlomas darbas, tačiau jis jo visus kartus atsisakė. Pažymėtina ir tai, kad Ukmergės globos centro ir socialiniai darbuotojai, teikiantys pagalbą atsakovui, pastebėjo, jog V. B. trūksta tėvystės įgūdžių, biologinis tėvas, bendraudamas su vaiku, negeba įvertinti vaiko amžiaus, užsiimti su vaiku jo amžių atitinkančiomis veiklomis, negeba patenkinti mažametės poreikių. Pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju, pastebima, kad atsakovas V. B. nesiekia vaiko susigrąžinti į šeimą ir auginti pats, jis ne kartą yra išsakęs savo nuomonę, jog jis mergaitės neaugins, tik nori bendravimo su ja. Taigi, atsakovas tik teikia vaikui išlaikymą ir siekia nenutraukti ir palaikyti ryšį su biologine dukra, todėl tikslinga atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos, todėl nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos priemonė yra tėvų valdžios neterminuotas apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Skyrius vertina, jog atsakovui buvo suteiktas pakankamas terminas imtis priemonių gyvenimo būdui, gyvenamos aplinkos sąlygoms pakeisti, susirasti nuolatinį darbą, sukurti tinkamas vaikui gyventi buities sąlygas ar imtis kitų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą Skyriui spręsti, kad atsakovo elgesys nuo laikinojo tėvo valdžios apribojimo pasikeitė ar gali pasikeisti ateityje. Situacija atsakovo šeimoje yra užsitęsusi ir nėra jokių duomenų, kad ji ateityje pasikeis, todėl, Skyriaus vertinimu, yra pagrindai atsakovui V. B. tėvų valdžią apriboti neterminuotai.
5.3. Nuo I. B. laikinosios globos pradžios buvo sudaryta galimybė tėvui bendrauti su dukra. Įvyko ne vienas tarpinstitucinis pasitarimas, siekiant nustatyti biologinio tėvo ir atskirai gyvenančios mažametės I. B. bendravimo tvarką. Kadangi šalys gyvena skirtingose savivaldybėse, buvo numatyti susitikimai Ukmergės globos centre, pagal mažametės gyvenamąją vietą. Ukmergės globos centro pateiktoje informacijoje nurodoma, kad atsakovo V. B. susitikimų metu su dukra, biologinio tėvo ir globėjų bendravimas būna komplikuotas, netikslingas, nes V. B. susitikimų metu nesidomi mergaitės ugdymusi, sveikatos, socializacijos poreikiais, o reiškia nepasitenkinimą dėl susitikimų datų, laikų ir t.t. Atkreipia dėmesį, kad Ukmergės globos centrui sunku suderinti su atsakovu numatomų susitikimų su vaiku datas ir laiką, sąlygas, atsakovas išreiškia nenorą derintis prie globėjų ir globos centro darbuotojų, vaiko dienotvarkės, yra akivaizdžiai neigiamai nusistatęs globėjų atžvilgiu, reiškia nepagrįstus nepasitenkinimus, skundus.
5.4. Pastaruoju metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra gaunami nuolatiniai V. B. skundai dėl galimai neužtikrinamos jo teisės bendrauti su dukra I. B. ir jos globos kokybės. Skyriaus darbuotojai, vykdydami I. B. globos priežiūrą, ne kartą lankėsi globotinės ir globėjų šeimoje ir vaiko nepriežiūros fakto nenustatė. Iš atliktų vaiko aplankymo aktų matyti, kad vaiko gyvenamoji aplinka ir buitinės sąlygos geros, atitinkančios jos poreikius. Globėjai tinkamai vykdo savo pareigas, užtikrina vaiko poreikius. Globėjai patys ieško pagalbos ir tarpininkavimo dėl mergaitės biologinio tėvo nepagrįstų kaltinimų ir skundų rašymo. Jie kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl nuolatinio sistemingo jų šeimos narių terorizavimo, persekiojimo, neteisėto duomenų rinkimo, privataus gyvenimo persekiojimo. Dėl globotinės savijautos nuolat konsultuojasi su psichologe. Globėjai nuolat bendradarbiauja su Ukmergės globos centru, rekomendacijas dėl bendravimo globotinės su V. B. vykdė ir vykdo. Globojamo vaiko teisių pažeidimų globėjų šeimoje nėra nustatyta. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad tarp atsakovo V. B. ir mažametės I. B. nuolatinių globėjų nėra geranoriško bendradarbiavimo, vyrauja nuolatinė įtampa, o atsakovas išreiškia nenorą derintis prie jam siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos, Skyriaus vertinimu, siekiant ateityje išvengti konfliktų tarp šalių, apribojus atsakovui jo tėvo valdžią mažametės dukros I. B. atžvilgiu, tikslinga nustatyti tikslią atsakovo ir atskirai gyvenančio vaiko bendravimo tvarką. Tačiau atkreipia dėmesį, kad nustatant vaiko ir atskirai gyvenančio atsakovo bendravimo tvarką, būtina atsižvelgti į mažametės I. B. dienotvarkę, kuri dėl jos mažo amžiaus, jai labai svarbi, t.y. nustatyta bendravimo tvarka turi atitikti mažamečio vaiko geriausius interesus. Taip pat būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad vaikas lanko ugdymosi įstaigą, būrelius, o mažametės nuolatinių globėjų šeimoje auga ir kiti nepilnamečiai vaikai, kurių interesai taip pat negali būti pažeidžiami, o globėjai turi darbinių įsipareigojimų. Taigi, atsižvelgiant į aplinkybę, kad būtent atsakovas turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas susigrąžinti vaiką į šeimą, darytina išvada, kad jis pats turi išspręsti jam tenkančius nepatogumus, susijusius su atvykimu į susitikimą su vaiku.
5.5. Atsižvelgiant į mažametės I. B. amžių bei 2021 m. rugsėjo 16 d. psichologės - psichoterapeutės I. Z. pateiktoje pažymoje pateiktas rekomendacijas, Skyrius vertina, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas: „įpareigoti globėjus sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su dukra vieną kartą per savaitę ryšio priemonėmis: telefonu, Skype”, neatitiktų mažametės I. B. interesų ir nebūtų tikslingas, kadangi atsižvelgiant į vaiko raidos etapą, vaikas dar neturi gebėjimų bendrauti su ekrane matomu žmogumi.
5.6. Taip pat Skyrius prašo atmesti priešieškinio reikalavimą: „įpareigoti globėjus vieną kartą per mėnesį atvežti I. B. į Šiaulius susitikti su tėvu V. B.”. Atkreipia dėmesį, kad kelionė automobiliu nuo mažamečio vaiko gyvenamosios vietos iki Šiaulių miesto trunka apie 2 valandas, tiek pat trunka kelionė atgal. Todėl atsižvelgiant į mažamečio vaiko amžių, kuriam sunku išsėdėti automobilyje ilgesnį laiką, atsižvelgiant į vaiko dienos rėžimą, kai vaikas dar miega pietų miegą, toks įpareigojimas prieštarautų geriausiems vaiko interesams.
5.7. Atsižvelgiant į psichologės - psichoterapeutės I. Z. pateiktoje pažymoje pateiktas rekomendacijas, vertinant nustatytas aplinkybes, kad mažametis vaikas jautriai reaguoja į atsakovo sukeltą triukšmą, jaučiasi nesaugus, todėl dažnai po susitikimų vaikui pasireiškia stiprūs emociniai išgyvenimai dėl suvokto nesaugumo, Skyriaus vertinimu, atsakovo susitikimuose su mažamete dukra I. B. turėtų nedalyvauti globėjai, tačiau yra būtinas vaiko pažįstamo ir su vaiku turinčio kontaktą psichologo dalyvavimas. Taip pat pažymėtina, kad prašoma bendravimo trukmė – 3 val. tokio amžiaus vaikui galimai yra per ilga, susitikimas turėtų vykti tokį laiko tarpą, kokį vaikas gebės išlaikyti dėmesį.
5.8. Skyriaus vertinimu atsakovo priešieškinio reikalavimas: „Įpareigoti globėjus informuoti atsakovą apie jų būsimą su I. kelionę prie jūros, tam, kad atsakovas skirtų papildomų lėšų dukters pramogoms atostogų metu” yra perteklinis ir nebūtinas, todėl prašo jį atmesti. Atsakovui yra žinomas globėjų sąskaitos numeris, į kurį jis teikia mažametei dukrai išlaikymą, todėl savo iniciatyva jis gali bet kuriuo metu skirti papildomų lėšų dukrai, neatsižvelgiant į vaiko atostogas.
5.9. Skyrius neprieštarauja priešieškinio reikalavimui: „Bendrauti su dukra I. B. tėvo dieną tėvo gimimo dieną - (duomenys neskelbtini)., aplankyti dukrą per jos gimtadienį - (duomenys neskelbtini).“, ir reikalavimui: „Numatyti V. B. bendravimo su dukra I. B. per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas tvarką: aplankyti dukrą paskutinę darbo dieną prieš Šv. Kūčias ir Šv. Velykas”, tačiau nustatant bendravimo tvarką būtina atsižvelgti į mažametės I. B. dienos rėžimą ir globėjos galimybes vaiką atvežti į susitikimą su biologiniu tėvu.
5.10. Ukmergės globos centras, organizuodamas vaiko ir biologinio tėvo susitikimus, turi suderinti dėl galimybes dalyvauti su psichologe, globėja, atsakovu, centro patalpų užimtumu, todėl atsakovo priešieškinyje nurodomas 2 dienų laikotarpis iki būsimo susitikimo su dukra nėra pakankamas.
5.11. Prašo netenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimo: „Įpareigoti globėjus leisti V. B. susitikimų su dukra metu fotografuoti dukrą I. B.”. Pažymi, kad Lietuvos įstatymai numato ypatingą vaiko teisės į atvaizdą apsaugą. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti ar fotografuoti vaiką be jo paties ir nors vieno iš vaiko atstovo pagal įstatymą sutikimo, nagrinėjamu atveju – nuolatinių mažametės I. B. globėjų sutikimo. Vaiko įstatyminiai atstovai – globėjai, turi teisę spręsti duoti sutikimą ar neduoti tokio sutikimo dėl vaiko atvaizdo viešinimo internete. Atsakovas jau buvo įspėtas ieškovo – Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl administracinės atsakomybės taikymo, dėl nustatyto fakto, kai mažametės atvaizdas atsakovo buvo viešinamas viešojoje erdvėje, nesant globėjų sutikimo.
Atsiliepimas
6. Tretieji asmenys I. Ž. ir A. Ž. pateikė atsiliepimą į atsakovo V. B. priešieškinį, kuriame su priešieškiniu sutinka iš dalies. Nesutinka, kad būtu pratęstas laikinas tėvo valdžios apribojimas bei prašo nustatyti tokią tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) nustatant nuolatinę atsakovo bendravimo tvarką su dukra I. B., įvertinant vaiko poreikį bendraujant su biologiniu tėvu jaustis saugiai, neapriboti galimybės susitikimuose dalyvauti globėjams bei susitikimų vietą nustatyti Ukmergės globos centre; 2) nustatyti ieškovo V. B. bendravimą su nepilnamete dukra I. B. vieną kartą per mėnesį – pirmą mėnesio pirmadienį, nepertraukiant vaiko dienos rėžimo ir ugdymosi proceso, nuo 16 val., Ukmergės globos centre. Susitikimo trukmė iki 1,5 val., dalyvaujant globėjams, globos koordinatoriui ir vaiko psichologui. Susitikimo dienai sutapus su šventine diena, susitikimas būtų perkeliamas į kitos savaitės pirmadienį, tuo pačiu laiku. Dėl mažametės I. B., globėjų bei jų šeimos narių ligos, globėjų šeimos atostogų bei šeimos švenčių, sutampančių su numatyta susitikimų data, susitikimas būtų perkeliamas (po ligos ar atostogų) į sekančios savaitės pirmadienį tuo pačiu laiku; 3) nustatyti V. B. ir mergaitės susitikimą paskutinę darbo dieną prieš Šv. Kūčias, Ukmergės globos centre, nepertraukiant vaiko dienos rėžimo ir ugdymosi proceso, nuo 16 val. susitikimo trukmė iki 1 val., dalyvaujant globėjams ir globos koordinatoriui; 4) nustatyti V. B. ir I. B. susitikimą paskutinę darbo dieną prieš mergaitės gimimo dieną, Ukmergės globos centre, nepertraukiant vaiko dienos rėžimo ir ugdymosi proceso, nuo 16 val. Susitikimo trukmė iki 1 val., dalyvaujant globėjams ir globos koordinatoriui; 5) nenustatyti I. B. ir V. B. nuotolinio bendravimo formos. Atsiliepimą, kuriame išreikštas prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Priežastys, dėl kurių nepilnametei I. B. buvo nustatyta globa ir V. B. ribota tėvų valdžia, nėra išnykusios. Supranta, kad ir apribojus tėvų valdžią išlieka teisė matytis su vaiku. Nors ieškovas nurodo, kad tarp jo ir vaiko globėjų kyla konfliktai dėl jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, rekomendacijas dėl globotinės bendravimo su V. B. visada vykdė ir vykdo. Ginčų ar konfliktų kėlimo iš globėjų pusės nėra. Neprieštarauja, kad vyktų atsakovo bendravimas su dukra, siekiant atstatyti ryšį, tačiau prašo, kad teismo nustatyta tvarka atitiktų I. B. geriausius interesus, dienos rėžimą, sveikatos būklę, nedarytų vaikui žalos.
6.2. Tretieji asmenys yra ne tik globėjai, bet yra ir tėvai, turi darbinių įsipareigojimų, privalo užtikrinti ne tik globotinės, bet ir kitų mažamečių vaikų (6 ir 8 metų) poreikius bei interesus. Savaitgalį neturi galimybės kitų mažamečių vaikų kažkur palikti, A. Ž. šeštadieniais turi darbinių įsipareigojimų, todėl negali organizuoti vaiko ir tėvo susitikimo savaitgaliais. Teigia, jog (duomenys neskelbtini). yra I. B. gimimo diena. Gimimo dieną ugdymo įstaigoje yra organizuojamos gimtadienio šventės, vakare, kai susirenka visa šeima, pagal šeimos tradicijas yra organizuojamas šeimos laisvalaikio praleidimas, pažymint gimtadienį. Todėl tikslinga nustatyti V. B. ir I. B. susitikimą paskutinę darbo dieną prieš mergaitės gimimo dieną. Teismui nustačius konkrečią susitikimų tvarką, V. B. poreikis bendrauti su vaiku bus patenkintas, todėl darytina išvada, kad nebeliks, kaip atsakovas teigia, priežasties konfliktams. Mano, jog I. B. saugaus prisirišimo bei saugumo užtikrinimą gali suteikti globėja, todėl globėjai turėtų dalyvauti vaiko susitikime su tėvu. Be to, teigia, jog V. B. turėtų dėti visas pastangas prisiderinti prie vaiko nusistovėjusio dienos rėžimo ir ugdymo proceso.
6.3. Nuo jų (globėjų) gyvenamosios vietos iki Šiaulių miesto yra 160 km., kelionė į vieną pusę be sustojimo užtruktų 2 val. Kadangi mažametei sunku tokį laiko tarpą išbūti automobilyje, ją pykina, tektų stoti poilsiui. Tokio amžiaus vaikui kelionė apie 2-3 valandos pirmyn, susitikimas su tėčiu ir kelionė 2-3 val. atgal, būtų per sudėtinga, vien kelyje mergaitė turėtų praleisti 5-6 valandas, susitrikdytų dienos rėžimas, mažo vaiko kokybiškas pietų miegas, maitinimasis. Dėl to, mano, jog susitikimų vietą tikslinga nustatyti Ukmergės globos centre. Be to, atsižvelgiant į psichologo rekomendaciją ir vaiko amžių, teismo prašo nenustatyti I. B. ir V. B. nuotolinio bendravimo formos.
6.4. 2021 m. kovo mėnesį (jau ne pirmą kartą) V. B. paviešino mažametės atvaizdą ir informaciją, identifikuojančią, kad vaikas yra globojamas. I. B. močiutė per Ukmergės globos centrą prašė, kad globėjai susisiektų, nes norėtų pabendrauti. Paskambinus O. P., ji išsakė susirūpinimą, teigė, kad V. B. nuolat siuntinėja I. nuotraukas tretiesiems asmenims. Išsakė baimę dėl mergaitės nuotraukų ir paties vaiko saugumo, įvardindama, kad V. B. socialinėje aplinkoje yra artimas giminaitis (kaip teigia - brolis) baustas ar dar atliekantis bausmę už netinkamą elgesį su mažamečiais vaikais (kaip teigia - mergaičių tvirkinimą). Prašė pasirūpinti mergaitės saugumu. Patikrinti informacijos apie trečiuosius asmenis neturi teisės, tačiau kaip I. B. įstatyminiai atstovai privalo reaguoti į visas išsakytas grėsmes dėl vaiko saugumo. Globos centro darbuotoja patvirtino, kad ir jai O. P. suteikė tokią informaciją. Dėl suteiktos informacijos ir išsakytos baimės dėl vaiko atvaizdo naudojimo saugumo, balandžio mėnesį kreipėsi į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, kad būtų suteikta rekomendacija dėl vaiko atvaizdo saugumo. Globėjai turi teisę spręsti ar duoti tokį sutikimą. Taip pat Skyrius informavo, kad V. B. pakartotinai buvo įspėtas dėl administracinės atsakomybės taikymo, dėl netinkamai vykdomo mažametės atvaizdo ir privataus gyvenimo faktų viešinimo. 2021 m. balandžio 21 d. tarpinstitucinio pasitarimo metu Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į V. B. atvejo vadybą, kad ši paruoštų raštą, kad pastarasis pasirašytinai įsipareigotų neviešinti ir neplatinti vaiko atvaizdo. Tačiau biologinis tėvas kategoriškai atsisako tą padaryti. Globėjų pareiga yra užtikrini globojamo vaiko fizinį, psichinį ir emocinį saugumą, įskaitant ir jo atvaizdo naudojimą. Įvertinus biologinio tėvo atsisakymus prisiimti įsipareigojimą, vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktus išaiškinimus, įvertinę vaiko gyvenimo faktų, atvaizdo ir informacijos viešinimo galimus padarinius mergaitės interesams, kurie ateityje vaikui augant gali daryti įtaką vaiko asmenybės formavimuisi, aplinkinių požiūriui į pati vaiką, žeminti vaiko garbę bei orumą, šiuo metu buvo nuspręsta V. B. nesuteikti sutikimo fotografuoti, filmuoti bei viešinti I. B. atvaizdą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino pilna apimtimi - neterminuotai apribojo atsakovo V. B. tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui I. B., priešieškinį tenkino iš dalies – nustatė V. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. B. tvarką, pagal kurią:
7.1. Tėvas V. B., būdamas ne Lietuvos Respublikoje, su dukra I. B. bendrauja nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis du kartus per mėnesį – pirmą ir trečią mėnesio pirmadienį, nuo 16 val., vaikui būnant Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui, bendravimo trukmė nustatoma pagal vaiko norą bei galimybę išlaikyti dėmesį, tačiau neilgiau kaip 1 val.;
7.2. Tėvui V. B. esant Lietuvos Respublikoje, tėvas bendrauja su dukra I. B.:
7.2.1. Fizinio kontakto būdu - vieną kartą per mėnesį – trečią mėnesio šeštadienį, nuo 10 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui, susitikimo trukmė – iki 3 val. Susitikimo dienai sutapus su šventine diena, susitikimas perkeliamas į kitos savaitės šeštadienį, tuo pačiu laiku. Dėl mažametės I. B., jos tėvo, globėjų bei jų šeimos narių ligos, globėjų šeimos atostogų bei šeimos švenčių, sutampančių su numatyta susitikimų data, susitikimas perkeliamas (po ligos ar atostogų) į sekančios savaitės šeštadienį tuo pačiu laiku;
7.2.2. Nuotolinio kontakto būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis – vieną kartą per mėnesį – pirmą mėnesio pirmadienį, nuo 16 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui, bendravimo trukmė nustatoma pagal vaiko norą bei galimybę išlaikyti dėmesį, tačiau neilgiau kaip 1 val. Nuotolinio bendravimo dienai sutapus su šventine diena, bendravimas perkeliamas į kitos savaitės pirmadienį, tuo pačiu laiku. Dėl mažametės I. B., jos tėvo, globėjų bei jų šeimos narių ligos, globėjų šeimos atostogų bei šeimos švenčių, sutampančių su numatyta bendravimo data, bendravimas perkeliamas (po ligos ar atostogų) į sekančios savaitės pirmadienį tuo pačiu laiku.
7.3. Tėvas V. B. ir jo dukra I. B. susitinka paskutinę darbo dieną prieš Šv. Kūčias ir prieš Šv. Velykas bei prieš vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) nuo 16 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui, susitikimo trukmė – iki 3 val.
7.4. Tėvas V. B. ir jo dukra I. B. nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis bendrauja tėvo dieną ir per tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini).), nuo 16 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant psichologui ir globos koordinatoriui. Bendravimo trukmė nustatoma pagal vaiko norą bei galimybę išlaikyti dėmesį, tačiau neilgiau kaip 1 val.
7.5. Globėjai I. Ž. ir A. Ž. įpareigojami du kartus per mėnesį – pirmadienį bei šeštadienį, o taip pat paskutinę darbo dieną prieš Šv. Kūčias, paskutinę darbo dieną prieš Šv. Velykas, paskutinę darbo dieną prieš vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini).), per tėvo dieną, per tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini).) – atvežti nepilnametę I. B. į Ukmergės globos centrą bendravimui su tėvu V. B.. Tėvo V. B. ir jo nepilnametės dukters I. B. bendravimo metu globėjai nedalyvauja.
Kitus priešieškinio reikalavimus teismas atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog pagrindinės priežastys, kurių pagrindu atsakovui nebuvo grąžinama dukra, buvo pastovaus darbo ir būsto neturėjimas. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad šios aplinkybės nepasikeitė nei ieškovui pateikus ieškinį, nei bylą nagrinėjant teisme, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų susiradęs nuolatinį pastovų darbą, nėra ir duomenų apie pasikeitusią situaciją dėl nuosavo būsto (atsakovas vis dar gyvena būste, kuriame nėra tinkamų sąlygų augti vaikui, be to, iš būsto bet kuriuo metu gali būti iškeldintas), sprendė, kad šiuo metu atsakovas nėra pakankamai aktyvus ir negali tinkamai įgyvendinti tėvo valdžios savo mažametės dukros atžvilgiu, kadangi neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, nedirba, todėl negali užtikrinti vaikui tinkamos ir jo raidai ir vystymuisi reikalingos aplinkos.
9. Teismas nurodė, kad nuo priimto Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo praėjo pakankamai laiko, tačiau atsakovas V. B. savo gyvenimo būdo ir elgesio nepakeitė, realių, aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti mažametę dukrą į šeimą, nesiėmė. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas išsinuomojo būstą, tačiau vaikui gyventi ir augti jame sąlygų nėra, pastovaus darbo iki šiol nesusirado, Užimtumo tarnybos siūlomo darbo atsisakė (su pateisinama ir be pateisinamųjų priežasčių), į paties atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad jo nuomojamame bute nėra sąlygų gyventi mažametei dukrai ir kad šiuo metu vaiko pasiimti pas save gyventi negali, kad tarp jo ir vaiko nėra ryšio, įgūdžių bendrauti su vaiku neturi, į išreikštą atsakovo norą ne auginti savo vaiką, o tik palaikyti ryšį bei bendrauti su dukra, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas tik teikia vaikui išlaikymą bei siekia palaikyti ryšį su biologine dukra, tačiau nesiekia vaiko susigrąžinti į savo šeimą, todėl savo dukrai I. B., kuri yra 3 metų amžiaus, ir kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, emocinis stabilumas, saugumas, stabili psichologinė būsena, ypatinga sveikatos priežiūra, atsakovas V. B. sąlygų suteikti negali. Taip pat teismas pažymėjo, kad ne būstas ar darbas yra pagrindinė problema atsakovo šeimoje, o jo konfliktiškas elgesys, ūmus būdas, negebėjimas valdyti savo emocijų, dėl ko vaikui šiai dienai nebūtų saugu augti atsakovo šeimoje.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu duotus liudytojų (psichologės - psichoterapeutės, socialinės darbuotojos - globos koordinatorės, atvejo vadybininkės, socialinės darbuotojos), dirbančių tiek su atsakovu, tiek su mažamete jo dukra, parodymus, sprendė, kad atsakovo elgesys – abejingumas, motyvacijos stoka ir nusišalinimas nuo tėviškų pareigų savo vaikui įgyvendinimo, rodo, kad atsakovas gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir interesus, taip pat ir poreikį bendrauti su dukra, palaikyti su ja ryšį, tačiau nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečiui vaikui, kuris nuo pat gimimo gyvena atskirai ir nepatiria biologinių tėvų meilės bei rūpesčio. Taip pat įvertinęs paties atsakovo teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad jis vaiko pasiimti pas save gyventi negali, tarp jo ir vaiko ryšio nėra, įgūdžių bendrauti su vaiku neturi, nėra tinkamų vaikui gyvenimo sąlygų, sprendė, kad yra pagrindas apriboti tėvo valdžią.
11. Aukščiau nurodytų argumentų pagrindu, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas V. B. savo vaiku nesirūpina, jo neprižiūri, negali vaikui užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų, saugios, stabilios aplinkos, nuolatinės priežiūros, emocinio stabilumo, stabilios psichologinės būsenos, ypatingos sveikatos priežiūros, kas sudaro pagrindą teigti, jog yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, ir tokiu elgesiu atsakovas daro žalą vaikui ir vertintinas kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams.
12. Taip pat teismas pažymėjo, jog neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovui galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.
13. Teismas, konstatavęs, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo V. B. valdžią nepilnamečiam vaikui I. B., remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 straipsnio 5 dalimi, atmetė ir ieškovo pagal priešieškinį reikalavimą pratęsti laikiną tėvų valdžios apribojimą.
14. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad net apribojus tėvų valdžią tėvams, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
15. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, kad tuo atveju, jeigu vaikas gyvena kitoje valstybėje negu vienas iš tėvų, turi būti rastas kitas visoms šalims priimtinas bendravimo su vaiku būdas, pvz., pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais ir pan., tačiau skyrium gyvenantis tėvas/motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (jai), o turi būti tenkinami būtent vaiko interesai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jeigu vaiko tėtis gyventų kitoje šalyje, siekiant atkurti ir palaikyti vaiko ir tėčio ryšį bei atsižvelgiant į vaiko amžių, nustatytina bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis tvarka, tačiau tik du kartus per mėnesį – pirmą ir trečią mėnesio pirmadienį, nuo 16 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologei ir globos koordinatorei, bendravimo trukmę nustatant pagal vaiko norą, tai yra tiek, kiek mažametė dukra sugebės sutelkti dėmesį į kompiuterį, telefoną ar pan., tačiau neilgiau kaip 1 val.; vaiko tėvui būnant Lietuvos Respublikoje, nuotolinio bendravimo forma nustatoma tik vieną kartą per mėnesį, kadangi aptariamo amžiaus vaikui naudingesnis gyvas, emocijomis paremtas kalbėjimas, klausymas, atsakinėjimas į klausimus.
16. Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į aplinkybę, kad būtent atsakovas turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas susigrąžinti vaiką į šeimą, todėl sprendė, kad būtent atsakovas pats turi išspręsti jam tenkančius nepatogumus, susijusius su atvykimu į susitikimą su vaiku ir neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
17. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos įstatymai numato ypatingą vaiko teisės į atvaizdą apsaugą, t. y. siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti ar fotografuoti vaiką be jo paties ir nors vieno iš vaiko atstovo pagal įstatymą sutikimo, nagrinėjamu atveju – nuolatinių mažametės I. B. globėjų sutikimo. Kadangi vaiko įstatyminiai atstovai nagrinėjamu atveju yra vaiko globėjai, todėl būtent jie turi teisę spręsti duoti sutikimą ar neduoti tokio sutikimo dėl vaiko atvaizdo viešinimo internete. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl leidimo fotografuoti vaiką.
18. Teismas sutiko, jog atsakovo priešieškinio reikalavimas: „Įpareigoti globėjus informuoti atsakovą apie jų būsimą su I. B. kelionę prie jūros, tam, kad atsakovas skirtų papildomų lėšų dukters pramogoms atostogų metu” yra perteklinis ir nebūtinas, todėl jį atmetė, nurodydamas, kad atsakovui yra žinomas globėjų sąskaitos numeris, į kurį jis teikia mažametei dukrai išlaikymą, todėl savo iniciatyva jis gali bet kuriuo metu skirti papildomų lėšų dukrai, neatsižvelgiant į vaiko atostogas.
19. Teismas, įvertinęs mažametės amžių, kad kelionė automobiliu nuo mažamečio vaiko gyvenamosios vietos iki Šiaulių miesto trunka 2-3 val. (vertinant sustojimus), tiek pat ir atgal, liudytojos paaiškinimus, kad vaikui sunku išsėdėti automobilio kėdutėje tiek laiko, mergaitę pykina, sutrinka dienos režimas, kokybiškas pietų miegas, maitinimas ir kt., vertino, kad atsakovo reikalavimas įpareigoti globėjus vieną kartą per mėnesį atvežti I. B. į Šiaulius susitikti su tėvu, prieštarautų geriausiems vaiko interesams, todėl atmetė ir nustatė, kad tėvas su vaiku bendrauja Ukmergės globos centre vieną kartą per mėnesį susitikdamas gyvai bei vieną kartą per mėnesį nuotolinėmis ryšio priemonėmis.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Atsakovas V. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti, o priešieškinį tenkinti iš dalies: pratęsti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu apribotą tėvo V. B. valdžią nepilnamečio vaiko I. B. atžvilgiu; nustatyti V. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. B. tvarką, pagal kurią:
20.1. Tėvas, V. B., būdamas ne Lietuvos Respublikoje, su dukra I. B. bendrauja nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis 2 (du) kartus per mėnesį – 1 (pirmą) ir 3 (trečią) mėnesio pirmadienį, nuo 16 val., vaikui būnant savo gyvenamojoje vietoje, bendravimo trukmė nustatoma pagal vaiko norą bei galimybę išlaikyti dėmesį, tačiau ne ilgiau kaip 1 val. Tėvo V. B. ir jo nepilnametės dukters I. B. bendravimo metu globėjai nedalyvauja.
20.2. Tėvui V. B. esant Lietuvos Respublikoje, tėvas bendrauja su dukra I. B.:
20.2.1. Fizinio kontakto būdu – 1 (vieną) kartą per mėnesį – 1 (pirmą) mėnesio šeštadienį nuo 10 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui, nedalyvaujant globėjams, susitikimo trukmė – iki 3 val. Susitikimo dienai sutapus su šventine diena, susitikimas perkeliamas į kitos savaitės šeštadienį, tuo pačiu laiku. Dėl mažametės I. B., jos tėvo, globėjų bei jų šeimos narių ligos, globėjų šeimos atostogų bei šeimos švenčių, sutampančių su numatyta susitikimų data, susitikimas perkeliamas (po ligos ar atostogų) į sekančios savaitės šeštadienį, tuo pačiu laiku;
20.2.2. Nuotolinio kontakto būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis – 1 (vieną) kartą per mėnesį – 3 (trečią) mėnesio pirmadienį, nuo 18 val., vaikui būnant savo gyvenamojoje vietoje, bendravimo trukmė nustatoma pagal vaiko norą bei galimybę išlaikyti dėmesį, tačiau ne ilgiau nei 1 val. Nuotolinio bendravimo dienai sutapus su šventine diena, bendravimas perkeliamas į kitos savaitės pirmadienį, tuo pačiu laiku. Dėl mažametės I. B., jos tėvo, globėjų bei jų šeimos narių ligos, globėjų šeimos atostogų bei šeimos švenčių, sutampančių su numatyta susitikimų data, susitikimas perkeliamas (po ligos ar atostogų) į sekančios savaitės pirmadienį, tuo pačiu laiku.
20.3. Tėvas V. B. ir jo dukra I. B. susitinka paskutinę darbo dieną prieš Šv. Kūčias ir prieš Šv. Velykas, nuo 13 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui, susitikimo trukmė – iki 3 val.
20.4. Tėvas V. B. ir jo dukra I. B. susitinka vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini).), nuo 13 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui, susitikimo trukmė – iki 3 val.
20.5. Tėvas V. B. ir jo dukra I. B. nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis bendrauja Tėvo dieną ir per tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini).), nuo 18 val., vaikui būnant savo gyvenamojoje vietoje. Bendravimo trukmė nustatoma pagal vaiko norą bei galimybę išlaikyti dėmesį, tačiau ne ilgiau nei 1 val.
20.6. Globėjai I. Ž. ir A. Ž. įpareigojami vieną kartą per mėnesį – 1 (pirmą) mėnesio šeštadienį, o taip pat paskutinę darbo dieną prieš Šv. Kūčias ir Šv. Velykas, vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini).) atvežti nepilnametę I. B. į Ukmergės globos centrą bendravimui su tėvu V. B.. Globėjai I. Ž. ir A. Ž. įpareigojami vieną kartą per mėnesį – 3 (trečio) mėnesio pirmadienį, Tėvo dieną ir per tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini).), nuo 18 val., sudaryti sąlygas nepilnamečio vaiko I. B. gyvenamojoje vietoje nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis bendrauti su tėvu V. B.. Tėvo V. B. ir jo nepilnametės dukters I. B. bendravimo metu globėjai nedalyvauja.
20.7. Leisti V. B. susitikimų su I. B. metu fotografuoti dukrą I. B..
20.8. Įpareigoti globėjus I. Ž. ir A. Ž. informuoti V. B. apie jų būsimą su I. B. kelionę prie jūros, tam, kad V. B. skirtų papildomai lėšų dukters pramogoms atostogų metu.
21. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
21.1. Nesutinka su teismo išvada, kad apeliantas V. B. nesirūpina savo vaiku, jo neprižiūri, negali vaikui užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų, saugios, stabilios aplinkos, nuolatinės priežiūros, emocinio stabilumo, stabilios psichologinės būsenos, ypatingos sveikatos priežiūros ir pan. Nuo Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo laikinai apriboti tėvo valdžią V. B. nepilnamečio vaiko I. B. atžvilgiu, apeliantas bendrauja ir lanko savo nepilnametę dukrą, teikia jai išlaikymą, rodo akivaizdų norą su ja bendrauti ir išsaugoti tėvo ir vaiko santykius, apeliantas yra išklausęs pozityvios tėvystės kursus (mokymus), susirado gyvenamąją vietą, turi įgijęs traktorininko kvalifikaciją, yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir aktyviai ieško darbo. Taigi, nėra duomenų, kad situacija nuo Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. būtų pasikeitusi į blogesnę pusę. Todėl apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindinių sąlygų neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui, todėl ieškovo ieškinys šiuo atveju turėtų būti atmestas, paliekant galioti ir pratęsiant Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu laikinai apribotą tėvo valdžią nepilnamečio vaiko I. B. atžvilgiu.
21.2. Apeliantas tik iš dalies sutinka su skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ir prašo, kad apelianto ir dukros bendravimo tvarka būtų nustatyta sekančiai:
21.2.1. Fizinio kontakto būdu nustatytas susitikimas turėtų būti ne trečią mėnesio šeštadienį, o pirmą mėnesio šeštadienį, kadangi mėnesio pradžioje susitikimo metu galima tiesiogiai sužinoti vaiko norus, planus einamajam mėnesiui, kuriuos įgyvendinti V. B. būtų sudarytos didesnės galimybės ir laikas, kas tiesiogiai sustiprintų jų ryšius bei santykius.
21.2.2. Nuotolinio kontakto būdu susitikimas turėtų vykti vaiko I. B. gyvenamojoje vietoje trečią mėnesio šeštadienį, nes bendraujant savo gyvenamojoje vietoje vaikas nejaustų įtampos, jaustųsi laisvai, būtų išvengta nuovargio, patiriamo kelionės metu, be to, susitikimas turėtų prasidėti ne 16 val., o 18 val., kai vaikas bus grįžęs iš ugdymo bei mokymosi įstaigų.
21.2.3. Tėvo V. B. ir dukros susitikimai paskutinę darbo dieną prieš Šv. Kūčias ir prieš Šv. Vėlykas turėtų prasidėti ne nuo 16 val., o nuo 13 val., nes po pietų vaikas prieššventiniu periodu, kai vyksta įvairūs renginiai, fiziškai ir emociškai bus pavargęs.
21.2.4. Paskutinius dvejus metus tėvas V. B. nėra dalyvavęs dukros gimimo dienos šventėje, jam kliūtis sudarydavo globėjai. Nedalyvaujant tėvui tokioje šventėje normalu, kad santykiai su vaiku blogėja, todėl būtų tikslinga nustatyti, kad tėvas V. B. su vaiku susitinka ne dieną prieš gimimo dieną, o pačią gimimo dieną - (duomenys neskelbtini).
21.3. Apeliantas nori ir siekia palaikyti kuo dažniau ryšius su vaiku, prisiminti susitikimus, stebėti, kaip vaikas auga, todėl nusifotografuoti ir fotografuoti vaiką susitikimo metu neturėtų būti taikoma jokių apribojimų. Todėl V. B. nesutinka su sprendimo argumentu, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą renkant ir skelbiant informaciją draudžiama filmuoti ar fotografuoti vaiką be jo paties ir nors vieno iš vaiko atstovo pagal įstatymą sutikimo.
21.4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovo reikalavimas įpareigoti globėjus informuoti atsakovą apie jų būsimą su I. B. kelionę prie jūros, tam, kad atsakovas skirtų papildomų lėšų dukters pramogoms atostogų metu, yra perteklinis ir nebūtinas. Apeliantas nori ir siekia palaikyti ryšius su vaiku, jai padėti finansiškai, kadangi supranta ir nevengia savo pareigos išlaikyti vaiką, todėl žinodamas apie vaiko numatomas keliones atostogų metu, finansiškai prisidės prie vaiko išlaidų, todėl yra tikslinga įpareigoti globėjus apie numatomas keliones informuoti apeliantą.
Atsiliepimas
22. Ieškovas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo apelianto V. B. apeliacinį skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Apeliantui buvo suteiktas pakankamas terminas imtis priemonių gyvenimo būdui, elgesiui, gyvenamosios aplinkos sąlygoms pakeisti, susirasti nuolatinį darbą, sukurti tinkamas vaikui gyventi buities sąlygas, saugią, stabilią aplinką, ir imtis kitų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą teismui spręsti, kad apelianto elgesys nuo laikino tėvo valdžios apribojimo pasikeitė ar gali pasikeisti ateityje. Kadangi situacija apelianto šeimoje yra užsitęsusi ir nėra jokių duomenų, kad situacija ateityje pasikeis, ieškovo vertinimu, yra visi CK 3.180 straipsnyje nurodyti pagrindai apeliantui tėvo valdžią apriboti neterminuotai.
22.2. Teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis, rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus ir nustatė bendravimo tvarką, atitinkančią mažametės I. B. geriausius interesus. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad būtent apeliantas turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas susigrąžinti vaiką į šeimą, darytina išvada, kad jis pats turi išspręsti jam tenkančius nepatogumus, susijusius su atvykimu į susitikimą su vaiku.
Šalies argumentai
22.3. Ieškovas nesutinka su apelianto nuomone, kad bendravimas su mažamečiu vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis turi vykti vaiko gyvenamojoje vietoje ir prasidėti ne 16 val., o 18 val. Byloje nustatyta, kad tarp vaiko nuolatinių globėjų ir apelianto nėra geranoriško bendradarbiavimo, vyrauja nuolatinė įtampa, bendravimo su mažamete mergaite metu tarp apelianto ir globėjų kyla konfliktai, kuriuos stebintis vaikas jautriai reaguoja į biologinio tėvo sukeltą triukšmą, dėl ko vaikas jaučiasi nesaugus, o po susitikimų vaikui yra pasireiškę stiprūs emociniai išgyvenimai. Todėl ieškovo nuomone, teismo nustatyta bendravimo tvarka, kuomet nuotolinio kontakto būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis vaikas su apeliantu bendrauja būdamas Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologei ir globos koordinatorei, bendravimo trukmę nustatant pagal vaiko norą, t. y. tiek, kiek mažametė sugebės susitelkti dėmesį į kompiuterį, telefoną ar pan., tačiau ne ilgiau kaip 1 val., atitinka mažametės geriausius interesus.
22.4. Ieškovo nuomone, apelianto reikalavimas įpareigoti globėjus informuoti atsakovą apie būsimą su I. B. kelionę prie jūros tam, kad atsakovas skirtų papildomų lėšų dukters pramogoms atostogų metu, yra perteklinis ir nebūtinas, kadangi apeliantui yra žinomas vaiko globėjų banko sąskaitos numeris, į kurį jis kas mėnesį teikia mažametei dukrai išlaikymą, todėl savo iniciatyva jis gali bet kada skirti papildomų lėšų dukrai, mokėjimo pranešime nurodydamas jų paskirtį, neatsižvelgiant į globėjų planuojamas vaiko atostogas.
22.5. Ieškovas taip pat mano, kad teismas tinkamai sprendė atmesti priešieškinio reikalavimą dėl leidimo fotografuoti vaiką. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vaiko įstatyminiai atstovai – globėjai, įvertinę konkrečias aplinkybes, turi teisę spręsti, duoti ar neduoti tokio sutikimo dėl vaiko atvaizdo. Apeliantas jau buvo įspėtas ieškovo dėl administracinės atsakomybės taikymo dėl nustatyto fakto, kai mažametės atvaizdas apelianto buvo viešinamas viešojoje erdvėje, nesant globėjų sutikimo.
Atsiliepimas
23. Tretieji asmenys I. Ž. ir A. Ž. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo neterminuotai apribota apelianto V. B. tėvo valdžia nepilnametės I. B. atžvilgiu; iš dalies sutiko su apelianto prašymu dėl bendravimo su nepilnamete I. B. tvarkos nustatymo. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Vertinant psichologės, kuri jau ilgą laiką I. B. teikia paslaugas, pasisakymus, kad dažnai po susitikimu su biologiniu tėvu mergaitei pasireiškia stiprūs emociniai išgyvenimai dėl suvokto nesaugumo, taip pat globos centro globos koordinatorės pasisakymus, jog artimiausiu metu bus keičiamas nuolatinis vaiko psichologas, todėl mergaitė tikėtinai patirs papildomus emocinius išgyvenimus ir sustiprintą nesaugumo jausmą ir dėl naujo psichologo įvedimo į susitikimus, todėl tretieji asmenys prašo neįtraukti reikalavimo susitikimus vykdyti globėjams nedalyvaujant.
23.2. Globėjai (tretieji asmenys) gali užtikrinti sąlygas nuotoliniam bendravimui iš vaiko gyvenamosios vietos, suteikiant asmeninę erdvę vaikui bendrauti su V. B.. Ankstesnio nuotolinio bendravimo metu nuotoliniu būdu jungėsi specialistas, kuris stebėjo mergaitės būseną bendraujant ir fiksavo protokoluose. Mano, kad nuotolinio bendravimo metu būtinas vaiko psichologo prisijungimas nuotoliu, kad specialistas stebėtų mergaitės emocinę būseną bendravimo metu bei, esant reikalui, fiksuotų bendravimo detales. Apeliantui V. B. išvykus dirbti į užsienį, jam nesant Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis galėtų bendrauti su dukra du kartus per mėnesį, pirmą ir trečią mėnesio pirmadienį, nuo 18 val., vaikui būnant savo gyvenamojoje vietoje, prisijungiant nuotoliu vaiko psichologui. Bendravimo trukmė nustatoma pagal vaiko norą bei galimybę išlaikyti dėmesį, tačiau ne ilgiau kaip 1 val.
23.3. Dėl I. B. patiriamų emocinių išgyvenimų nuotolinio bendravimo metu, psichologė patarė mergaitės bendravimą su biologiniu tėvu organizuoti rečiau. Tačiau ir sumažinus nuotolinį bendravimą iki 2 kartų per mėnesį, mergaitė ir toliau reiškė nenorą bendrauti, neidavo prie kompiuterio. Be to, 2021 m. rugsėjo 16 d. psichologės-psichoterapeutės pateiktoje pažymoje rekomenduojama nuotolinių susitikimų neorganizuoti, atsižvelgiant į vaiko raidos etapą. Todėl atsižvelgiant į šiuos argumentus, vaiko amžių, prašo nenustatyti vaiko I. B. ir biologinio tėvo V. B. nuotolinio bendravimo formos, kai apeliantas V. B. yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
23.4. Siekiant užtikrinti globojamo vaiko pagrindinių poreikių įgyvendinimą bei išlaikyti ryšį su biologiniu tėvu, tretieji asmenys sutinka su apelianto prašymu pakeisti kontaktinio susitikimo savaitę, nustatant, kad V. B. fizinio kontakto būdu bendrauja su nepilnamete dukra I. B. vieną kartą per mėnesį – pirmą mėnesio šeštadienį nuo 10 val. Ukmergės globos centre. Susitikimo trukmė iki 2 val., dalyvaujant globėjams, globos koordinatoriui ir vaiko psichologui. Susitikimo dienai sutapus su šventine diena, susitikimas būtų perkeliamas į kitos savaitės šeštadienį, tuo pačiu laiku. Dėl mažametės I. B., jos biologinio tėvo, globėjų bei jų šeimos narių ligos, globėjų šeimos atostogų bei šeimos švenčių, sutampančių su numatyta susitikimų data, susitikimas būtų perkeliamas (po ligos ar atostogų) į sekančios savaitės šeštadienį tuo pačiu laiku.
23.5. Nors apeliantas pažymi, kad susitikimai paskutinę darbo dieną prieš Šv. Kūčias ir Šv. Velykas po pietų (t. y. 16 val.) vaikas bus fiziškai ir emociškai pavargęs, tačiau atsakovas neįvertina, kad jo prašomas susitikimo laikas nuo 13 val., vaiko pietų poilsio metu, neatitiktų geriausių vaiko interesų, nes tokio mažo amžiaus vaikui yra labai svarbus nusistovėjęs ugdymosi bei dienos režimas ir poilsio laikas, ir susitikimai nebūtų produktyvūs. Dėl apelianto išsakytų pastabų, kad prieššventiniu periodu, kai vyksta įvairūs renginiai, vaikas gali būti fiziškai ir emociškai pavargęs, tretieji asmenys mano, kad, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus bei į fizinę ir emocinę būseną šiuo laikotarpiu, tikslinga sutrumpinti bendravimo trukmę iki 1 val. Todėl, siekiant sudaryti galimybę biologiniam tėvui pasveikinti dukrą ir įteikti dovanėlę, prašo teismo nustatyti V. B. ir jo dukros susitikimą paskutinę darbo dieną prieš Šv. Kūčias ir Šv. Velykas Ukmergės globos centre, nepertraukiant vaiko dienos režimo ir ugdymosi proceso, nuo 16 val., susitikimo trukmė iki 1 val., dalyvaujant globėjams ir globos koordinatoriui ar vaiko psichologui.
23.6. I. B. gimimo dieną ugdymo įstaigoje yra organizuojamos gimtadienio šventės, vakare pagal šeimos tradicijas organizuojamas šeimos laisvalaikio praleidimas pažymint gimtadienį. Todėl siekiant suteikti V. B. galimybę pasveikinti dukrą su gimtadieniu ir neišskiriant vaiko iš kitų globėjų šeimos narių, suteikiant vaikui galimybę kartu planuoti ir leisti šeimos laisvalaikį bei kurti ir puoselėti šeimos santykius ir tradicijas, prašo teismo nustatyti V. B. ir I. B. susitikimą paskutinę darbo dieną prieš mergaitės gimtadienį Ukmergės globos centre, nepertraukiant vaiko dienos režimo ir ugdymosi proceso, nuo 16 val.; susitikimo trukmė iki 1 val., dalyvaujant globėjams ir globos koordinatoriui ar vaiko psichologui.
23.7. Prašo netenkinti apelianto reikalavimo įpareigoti globėjus informuoti atsakovą apie jų būsimą su I. B. kelionę prie jūros teismo nustatytais/nurodytais pagrindais.
23.8. Mano, kad teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą leisti atsakovui fotografuoti vaiką susitikimų metu, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pateiktus rašytinius įrodymus, todėl prašo apelianto reikalavimo leisti jam susitikimų metu fotografuoti I. B. netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. B., gimusi (duomenys neskelbtini)., yra atsakovo V. B. ir A. P. dukra. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-338-1003/2020, nepilnametė I. B. buvo atskirta nuo motinos A. P.; laikinai apribota tėvo V. B. valdžia nepilnamečiam vaikui I. B.; nustatyta nepilnametės I. B. gyvenamoji vieta laikinųjų globėjų I. Ž. ir A. Ž. gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo; priteistas iš A. P. išlaikymas nepilnamečiam vaikui I. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 38,00 Eur, o iš V. B. išlaikymas nepilnamečiam vaikui I. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 76,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti nepilnamečio vaiko I. B. išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise laikinieji globėjai I. Ž. ir A. Ž.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-910-759/2021, buvo nustatyta nepilnamečiam vaikui I. B. nuolatinė globa; paskirti nepilnamečio vaiko I. B. nuolatiniais globėjais I. Ž. ir A. Ž.; nustatyta nepilnamečio vaiko I. B. gyvenamoji vieta dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje nuolatinių globėjų I. Ž. ir A. Ž. šeimoje; nustatytas nepilnamečio vaiko I. B. turto administravimas ir turto administratoriais paskirti I. Ž. ir A. Ž..
27. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo, kuriuo laikinai apribota tėvo valdžia V. B. nepilnamečiam vaikui I. B., matyti, kad gimus I. B., atsakovas buvo išvykęs dirbti į užsienį, o kai grįžo, duktė buvo paimta iš atsakovės A. P., vaikui nustatyta laikinoji institucinė globa, kuri vėliau pakeista laikinąja globa fizinių asmenų šeimoje – pas trečiuosius asmenis. Atsakovas kelis kartus kreipėsi dėl dukters jam grąžinimo, tačiau vėliau pakeisdavo nuomonę, nurodydamas, kad neturi tinkamų sąlygų auginti dukterį. Atvejo vadyba šeimai buvo pradėta taikyti nuo 2018 m. lapkričio 6 d., iš Pagalbos planų matyti, kad pagrindinės priežastys, lemiančios, kad atsakovui negrąžinama duktė, yra pastovaus darbo ir būsto neturėjimas. Nuo 2020 metų liepos mėnesio atsakovui teikiamos socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos planas, nustatyti įpareigojimai – lankyti pozityvios tėvystės mokymus, savarankiškai ieškotis darbo ar dirbti pavienius darbus, užsitikrinti būsto stabilumą, palaikyti ryšį su kartu negyvenančiu vaiku pagal sudarytus grafikus ir, esant galimybėms, dažniau. Duomenų, kad atsakovas būtų savarankiškai susiradęs darbą, nepateikta. Nepasikeitusi situacija ir dėl nuosavo būsto, t. y. atsakovas vis dar gyvena būste, kuriame, kaip buvo konstatuota aplankymo aktais, nėra tinkamų sąlygų augti vaikui. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad planus, ketinimus susirasti būstą ir darbą atsakovas išsako jau ilgą laiką (beveik dvejus metus), tačiau jokių pokyčių per šį laikotarpį neįvyko.
28. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog laikinai apribojus atsakovui V. B. tėvo valdžią jo nepilnametei dukrai I. B., atsakovui buvo tęsiama atvejo vadyba, teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga. Iš 2021 m. gegužės 21 d. pagalbos plano matyti, kad priežastys dėl kurių atsakovui buvo apribota tėvo valdžia, išliko nepakitusios, tai yra: nors V. B. sudarė su VĮ „Turto bankas“ nuomos sutartį, tačiau jame nėra tinkamų sąlygų vaikui gyventi, nėra dušo, vonios, prakiuręs stogas, būstui reikalingas remontas; atsakovas V. B. pastovaus darbo nesusirado, yra registruotas darbo biržoje.
29. Pirmosios instancijos teismas ieškovo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ieškinį tenkino pilna apimtimi – neterminuotai apribojo atsakovo V. B. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko I. B. atžvilgiu; atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies – nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra I. B. tvarką; kitą atsakovo priešieškinio reikalavimų dalį atmetė.
30. Apeliantas (atsakovas) – biologinis nepilnametės I. B. tėvas V. B. – pateikė apeliacinį skundą, kuriuo iš esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, t. y., visų pirma, apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo neterminuotai apribota tėvo (V. B.) valdžia jo nepilnametės dukros I. B. atžvilgiu, antra, iš dalies nesutinka su teismo nustatyta jo (V. B.) bendravimo su dukra tvarka, t. y. nesutinka su nustatytų (kontaktiniu ir nuotoliniu būdu) susitikimų su dukra laiku (tiek su nustatytomis savaitėmis, tiek su paskirtomis susitikimo valandomis) bei vieta, trečia, nesutinka su šventinėmis dienomis / laikotarpiu (Šv. Kūčių, Šv. Velykų, dukros gimimo diena, tėvo gimimo diena, Tėvo diena) nustatyta bendravimo tvarka (susitikimų dienomis, laikų), ketvirta, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atmestais atsakovo (apelianto) priešieškinio reikalavimais, t. y. (i) atmestu reikalavimu dėl fotografavimosi su dukra ir dukros fotografavimu, bei (ii) atmestu reikalavimu dėl globėjų įpareigojimo informuoti apeliantą apie globėjų su I. B. numatomas atostogas prie jūros tam, kad apeliantas galėtų skirti papildomai lėšų dukters pramogoms.
31. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys patenkintas pilna apimtimi, atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
32. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai.
33. Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 32 punktas). Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.
34. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09).
35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją prieš vaiko interesus ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 25 punktas).
36. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
37. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
38. Remiantis kasacinio teismo praktika teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose, bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2013).
39. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).
40. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas).
41. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs mažametės I. B. amžių (šiuo metu – (duomenys neskelbtini) metai, o sprendimo priėmimo metu - (duomenys neskelbtini) metai) ir kad tokio amžiaus mergaitei reikalinga nuolatinė priežiūra, emocinis stabilumas, stabili psichologinė būsena ir ypatinga sveikatos priežiūra; taip pat byloje nustatytas aplinkybes, kurių apeliantas iš esmės neginčija, t. y. kad nors apeliantas ir išsinuomojo būstą – dviejų kambarių butą, tačiau vaikui gyventi ir augti jame sąlygų nėra, kad apeliantas iki šiol nėra susiradęs pastovaus darbo, o Užimtumo tarnybos siūlomo darbo su pateisinama / be pateisinamos priežasčių atsisako; taip pat teismo posėdžio metu paties atsakovo duotus paaiškinimus, jog tarp jo ir dukros nėra ryšio, jog atsakovas iš esmės įgūdžių bendrauti su vaiku neturi ir mano, kad šiuo metu negali savarankiškai auginti vaiko, t. y. kad V. B. reiškia norą ne auginti savo vaiką, o tik palaikyti ryšį su vaiku ir bendrauti su juo; liudytojų (psichologės – psichoterapeutės I. Z., socialinės darbuotojos – globos koordinatorės O. P., atvejo vadybininkės R. D., socialinės darbuotojos L. B.), dirbančių tiek su mažamete I. B., tiek su atsakovu, tiek su vaiko globėjais, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir parodymus apie apelianto iniciatyvą ir norą bendrauti su dukra, jo įgūdžius bei bendravimą su dukrą, elgesį bei būdą, taip pat apie mažametės mergaitės psichologinę būklę, tame tarpe ir po susitikimų su biologiniu tėvu, - konstatavo, kad nuo Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. priimto sprendimo, kuriuo atsakovui laikinai buvo apribota valdžia jo dukros atžvilgiu, praėjo pakankamai laiko, tačiau atsakovas V. B. savo gyvenimo būdo ir elgesio nepakeitė, realių ir aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti mažametę dukrą į šeimą, nesiėmė, kas sudarė pagrindą išvadai, kad atsakovas savo vaiku nesirūpina, jo neprižiūri, negali vaikui užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų, saugios ir stabilios aplinkos, nuolatinės priežiūros, emocinio stabilumo, stabilios psichologinės būsenos, ypatingos sveikatos priežiūros, t. y. atsakovas visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų ir toks atsakovo elgesys daro mažamečiam vaikui žalą bei vertintinas kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams, o byloje nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, pirmosios instancijos teismas šių padarytų išvadų pagrindu tenkino ieškovo reikalavimą – neterminuotai apribojo V. B. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko I. B. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia išsamiai motyvuota bei byloje esančia įrodomąja medžiaga pagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
42. Nors apeliantas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, teigdamas, jog nagrinėjamu atveju nėra sąlygų neterminuotai apriboti jam tėvo valdžią, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui nuo 2020 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo laikinai apribota tėvo valdžia mažametės dukros atžvilgiu, iš tikrųjų buvo suteiktas pakankamas terminas imtis aktyvių veiksmų ir priemonių savo gyvenimo būdui, savo elgesiui, gyvenamosios aplinkos sąlygoms pakeisti, susirasti nuolatinį darbą, sukurti tinkamas vaikui gyventi sąlygas ir imtis kitų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą teismui spręsti, kad apelianto elgesys nuo laikino tėvo valdžios apribojimo pasikeitė.
43. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog situacija nuo teismo 2020 m. lapkričio 12 d. priimto sprendimo dėl laikino tėvo valdžios apribojimo būtų pasikeitusi į blogesnę pusę, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ir duomenų bei įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog situacija būtų pasikeitusi į geresnę pusę, dėl ko egzistuotų pagrindas tiek toliau taikyti tik laikiną tėvo valdžios apribojimą, tiek apskritai jį panaikinti ir grąžinti vaiką tėvui. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovas tebebendrauja su dukra, teikia jai išlaikymą, ieškosi darbo ir nuomojasi būstą, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl tėvo valdžios apribojimo pagrindų nebuvimo, kadangi kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat paties atsakovo bei liudytojų (specialistų, dirbančių su mažamete mergaite bei jos biologiniu tėvu, globėjais) parodymų, situacija nuo Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dėl laikino tėvo valdžios apribojimo apeliantui nėra pasikeitusi ir tęsiasi jau ilgą laiką.
44. Bylos duomenimis atsakovo nuomojamas iš VĮ „Turto bankas“ būstas visiškai nėra tinkamas mažamečiam vaikui jame gyventi, jame nėra sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos vaikui, juo labiau – mažamečiam vaikui, augti, mokytis, vystytis ir pan. (nėra vonios, tualeto, kiauras stogas ir t.t.), ir atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, jog per visą laiką ėmėsi realių veiksmų sutvarkyti būstą, jį suremontuoti, sukurti jame vaikui galinčias tikti buvimo ir gyvenimo sąlygas. Tik deklaratyvūs atsakovo teiginiai, kad jis ketina suremontuoti būstą, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ateityje šios gyvenimo sąlygos gali pasikeisti ir gyvenamasis būstas būtų pritaikytas tinkamoms ir saugioms mažamečio vaiko gyvenimo, mokymosi bei vystymosi sąlygoms.
45. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas iki šiol taip ir neturi pastovaus darbo, negauna su darbo santykiais susijusių ar kitų reguliarių pajamų, iš kurių galėtų tiek savarankiškai išlaikyti dukrą, tiek išsilaikyti pats. Bylos duomenimis apeliantui nuo 2018 metų iki šiol buvo nuolat siūlomas darbas, tačiau jis jo visus kartus atsisakė, o paskutinį kartą - be pateisinamos priežasties. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad apeliantas turėtų sveikatos problemų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, kurie neleistų jam susirasti pastovų darbą. Be to, pats apeliantas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ketina išvykti į užsienį dirbti, tačiau iki šiol to nėra padaręs. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent dėl apelianto kaltės jis vis dar neturi nuolatinio darbo, iš kurio gautų nuolatines ir pastovias pajamas.
46. Nors atsakovas nurodo, kad bendrauja su dukra, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, viena iš apelianto šeimos problemų yra jo konfliktiškumas, ūmus būdas, negebėjimas valdyti savo emocijų, dėl ko liudytojų – specialistų parodymais vaikui šiai dienai nebūtų saugu augti atsakovo šeimoje. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš trečiųjų asmenų I. Ž. ir A. Ž. paaiškinimų, byloje apklaustų liudytojų (psichologės – psichoterapeutės, socialinės darbuotojos – globos koordinatorės, socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkės, socialinės darbuotojos) parodymų, atsakovui itin trūksta tėvystės žinių bei įgūdžių, būtinų pasirūpinti tokiu mažamečiu vaiku, juo labiau – (duomenys neskelbtini) metų mergaite. Atsakovas nėra linkęs bendradarbiauti su specialistais ir vykdyti jų rekomendacijas; susitikimų su dukra metu, dalyvaujant specialistams, specialistų bei globėjų atžvilgiu nuolat vartojo agresiją, priekaištus, šantažą, manipuliacijas, bendraudavo pakeltu tonu, nesugebėdavo valdyti neigiamas emocijas ir pan., o svarbiausia - visą tai buvo daroma mažametės dukters akivaizdoje, dėl ko vaikui formavosi nesaugaus pasaulio pažinimas, po susitikimų su tėvu vaikui būdavo sutrikęs miegas, pasireiškė stiprūs emociniai išgyvenimai ir pan.
47. Itin svarbu pažymėti, kad ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų - medicininio pobūdžio dokumentų matyti, kad dauguma stebėtų susitikimų neužtikrina mažametės I. B. emocinės gerovės; dažnai po susitikimų mergaitei pasireiškia stiprūs emociniai išgyvenimai dėl suvokto nesaugumo; mergaitės intereso susitikinėti su biologiniu tėvu nepastebėta, o susitikimai labiausiai tenkina V. B. poreikius (2021 m. psichologės – psichoterapeutės I. Z. pažyma); I. B. atsispindi nesaugumo būsena, emocinės būsenos pablogėjimai po susitikimų su biologiniu tėvu; mažametei dabar yra taikomas gydymas, ji lankosi pas vaikų psichiatrą (2021 m. spalio 29 d. vaikų psichiatrės V. M. pažyma). (duomenys neskelbtini) mokyklos – daugiafunkcinio centro 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte nurodyta, kad I. B. elgesys ir emocinė savijauta po susitikimų su biologiniu tėvu labai pasikeičia – mergaitė tampa uždara, užsiskleidžia savyje, nenori bendrauti, dažnai būna irzli, pikta, pasireiškia agresijos apraiškų kitų vaikų atžvilgiu; po susitikimų mergaitė išsibalansuoja ir prireikia laiko, kol jos emocinė savijauta stabilizuojasi.
48. Pažymėtina, jog 2021 m. spalio 7 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmė nutarimą ROIK:21146581497, kuriuo I. B. buvo pripažinta nukentėjusiąja dėl netinkamo V. B. elgesio vykusių susitikimų metu. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. VVTAIT ANR_N-837-2021 V. B. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika). Nutarimas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-27-759/2022 paliktas nepakeistas.
49. Taigi, byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog po laikino tėvo valdžios apribojimo nėra teigiamų pasikeitimų tiek apelianto asmenybėje bei jo elgesyje, tiek gyvenimo sąlygose, kad teismas turėtų pagrindą pratęsti teismo nustatytą laikinąją tėvo valdžios apribojimą. Apeliacinio teismo vertinimu, V. B. savo elgesiu galimai stengiasi patenkinti savo poreikį palaikyti ryšį su biologine dukra, tačiau neatsižvelgia į mažametės dukros geriausius interesus bei saugumo poreikius, tokiam amžiui reikiamą dienos režimą. Todėl apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančias aplinkybes, rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus ir skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog toks apelianto elgesys – abejingumas, motyvacijos stoka, rodo, kad apeliantas gyvena tenkindamas savo poreikius ir interesus, taip pat ir poreikį bendrauti su dukra, palaikyti su ja ryšį, tačiau nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnametei dukrai, kuri nuo pat gimimo gyvena atskirai nuo tėvų ir nepatiria biologinių tėvų meilės bei rūpesčio.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
50. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant reglamentuoja CK 3.170 straipsnis, kuriuo 1-3 dalyse nurodoma, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o taip pat, jog kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
52. Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetas teikiamas vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
53. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovo priešieškinio reikalavimus, ginčijamu sprendimu, atsižvelgęs į CK 3.180 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog apribojus tėvų valdžią (laikinai ar neterminuotai), tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat į byloje esančius duomenis, į trečiųjų asmenų bei liudytojų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus/parodymus, nustatė atitinkamą atsakovo bendravimo su jo mažamete dukra tvarką.
54. Tačiau, kaip minėta, atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su tam tikromis nustatytomis bendravimo tvarkos sąlygomis. Visų pirma, apeliantas prašo sukeisti nustatyto fizinio kontaktinio bendravimo ir nuotoliniu būdu nustatyto bendravimo savaites, t. y. (atsakovui būnant Lietuvos Respublikoje) fizinio kontakto būdu bendravimą su mažamete dukra nustatyti ne trečią mėnesio šeštadienį (kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo), o pirmą mėnesio šeštadienį, atitinkamai nuotoliniu būdu nustatytą bendravimą su vaiku nustatyti ne pirmą mėnesio pirmadienį (kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo), o trečią mėnesio pirmadienį.
55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalis, reikšdama reikalavimus teisme, turi nurodyti aplinkybes, kurių pagrindu reiškia vienokį ar kitokį reikalavimą, taip pat pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu apeliantas, reikšdamas reikalavimą sukeisti nustatyto fizinio kontaktinio bendravimo ir nuotoliniu būdu nustatyto bendravimo savaites: iš pirmo mėnesio šeštadienio į trečią mėnesio pirmadienį (nuotoliniu būdu vyksiančius susitikimus su dukra), atitinkamai – iš trečio mėnesio pirmadienio į pirmą mėnesio šeštadienį (fizinio kontakto būdu vyksiančius susitikimus su dukra), nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos neteisėtumo ar nepagrįstumo, kodėl tokia nustatyta tėvo ir dukros bendravimo tvarka galėtų neatitikti geriausių vaiko interesų. Nors apeliantas nurodo, kad fizinio kontakto būdu nustatytas susitikimas turėtų vykti ne trečią mėnesio šeštadienį, o pirmą mėnesio šeštadienį, kadangi mėnesio pradžioje susitikimo metu galima tiesiogiai sužinoti vaiko norus, planus einamajam mėnesiui, tačiau teismui nėra aišku, kodėl fizinio kontakto su vaiku norima būtent pirmąjį, o ne trečiąjį mėnesio šeštadienį. Teismo vertinimu, apeliantas nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kodėl vaiko norus ir planus yra galima ir/ar galbūt yra patogiau (kam yra patogiau) sužinoti būtent pirmąjį mėnesio šeštadienį, taip pat nėra jokių argumentų, kodėl vaiko norus ir planus galima ir/ar galbūt yra patogiau sužinoti būtent fizinio kontakto metu, kodėl jų negalima sužinoti bendraujant nuotoliniu būdu. Todėl apelianto nurodomas argumentas, kad „vaiko norus galima sužinoti tik pirmą mėnesio šeštadienį“ vertintinas kritiškai, kaip nepakankamas, nelogiškas, juo labiau, kad vaikas dar labai mažas, savarankiškų sprendimų dėl laiko planavimo, savo veiklos organizavimo nepriima. Taip pat nėra visiškai motyvuota ir paaiškina apeliaciniame skunde, kodėl netinka teismo nustatytas nuotolinis bendravimas pirmą mėnesio pirmadienį, o norima nuotolinio bendravimo trečią mėnesio pirmadienį, turint omenyje, kad trečią mėnesio šeštadienį teismo nustatytas bendravimas fiziniu – kontaktiniu būdu.
56. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apelianto reikalavimas dėl nustatyto fizinio kontaktinio bendravimo ir nuotoliniu būdu nustatyto bendravimo savaičių pakeitimo yra pagrįstas išskirtinai apelianto interesais, kadangi vaiko interesai šiuo atveju nėra nei nurodyti, nei pagrįsti atitinkamais įrodymais arba bent jau logiškais paaiškinimais.
57. Taip pat nėra aiškus apeliacinio skundo reikalavimas fizinio kontakto būdu nustatytą susitikimą pradėti ne 16 val. (kaip nustatė pirmosios instancijos teismas), o 18 val. Nors apeliantas nurodė tik tai, jog būtent 18 val. vaikas tikrai bus grįžęs iš ugdymo ir mokymosi įstaigų, tačiau vėl gi, nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad vaikas gali nespėti grįžti iš mokymosi/ugdymo įstaigų, arba, kad pavyzdžiui, vaiko dienos režimas (ugdymo, laisvo arba miego laikas, būreliai) dėl to būtų sutrikdytas, arba, kad vaiko globėjai neturėtų galimybės laiku pristatyti mergaitės į nustatytu laiku paskirtą susitikimą su tėvu, nenurodė jokių kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti apie vaiko interesus / atsakovo interesus neatitinkantį paskirtą susitikimo laiką. Be to, vertinant ir tą aplinkybę, kad vaiko ir tėvo fizinio kontakto būdu susitikimas paskirtas tik vieną kartą per mėnesį, manytina, kad toks paskirtas susitikimo laikas (16 val.) nesutrikdys mergaitės ugdymo ir mokymo proceso.
58. Taip pat pažymėtina, kad nors apeliantas prašo nustatyti nuotolinį bendravimą vaiko gyvenamojoje vietoje, tačiau pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog tarp vaiko nuolatinių globėjų ir apelianto nėra geranoriško bendradarbiavimo, vyrauja nuolatinė įtampa, bendravimo su mažamete mergaite metu tarp apelianto ir globėjų kyla konfliktai, kuriuos stebintis vaikas jautriai reaguoja į biologinio tėvo sukeltą triukšmą, dėl ko vaikas jaučiasi nesaugus, o po susitikimų vaikui yra pasireiškę stiprūs emociniai išgyvenimai. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka, kuomet nuotolinio kontakto būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis vaikas su apeliantu bendrauja būdamas Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologei ir globos koordinatorei, atitinka geriausius vaiko interesus. Be to, įvertinus, kad tėvo bendravimas nustatytas dalyvaujant atitinkamiems specialistams – psichologui ir globos koordinatoriui, tikslinga palikti bendravimą būtent šių specialistų darbo vietoje – Ukmergės globos centre, o ne uždėti papildomą laiko bei finansinę naštą specialistams tiek vykti į vaiko gyvenamąją vietą, tiek dirbti po darbo valandų.
59. Dėl apelianto reikalavimo susitikimus su tėvu paskutinę darbo dieną prieš Šv. Kūčias ir Šv. Velykas paskirti ne nuo 16 val. (kaip nustatė pirmosios instancijos teismas), o nuo 13 val., kadangi, vaikas prieššventiniu periodu, kai vyksta įvairūs renginiai, fiziškai ir emociškai bus pavargęs, pažymėtina, kad apeliantas taip pat nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinio teismo vertinimu, apelianto prašomas susitikimo laikas nuo 13 val., kaip nurodė vaiko įstatymine atstove esanti globėja ir kaip įprasta tokio amžiaus vaikams, yra mergaitės pietų poilsio metas, todėl neatitiktų geriausių vaiko interesų, nes tokio mažo amžiaus vaikui yra labai svarbus nusistovėjęs dienos režimas ir poilsio laikas, todėl apeliantas neturėtų siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o ne mažamečio vaiko geriausių interesų įgyvendinimo. Todėl teismo nustatytas tėvo ir dukros bendravimas prieššventiniu periodu nuo 16 val. (po vaiko pietų miego), apeliacinio teismo vertinimu, yra racionalus ir geriau atitinkantis vaiko interesus.
60. Atmestinas ir apelianto reikalavimas susitikti su dukra pačią jos gimimo dieną, t. y. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini). Mergaitės globėja atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad vaiko gimimo dieną ugdymo įstaigoje yra organizuojamos gimtadienio šventės; vakare, kai susirenka visa šeima, pagal šeimos tradicijas, yra organizuojamas šeimos laisvalaikio praleidimas. Todėl, siekiant suteikti V. B. galimybę pasveikinti dukrą su gimtadieniu, ir neišskiriant vaiko iš kitų globėjų vaikų, suteikiant vaikui galimybę kartu leisti šeimos laisvalaikį bei kurti ir puoselėti šeimos santykius ir tradicijas, paliekama galioti pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu nustatyta susitikimo tvarka – paskutinę darbo dieną prieš mergaitės gimimo dieną.
61. Sprendžiant apeliacinio skundo reikalavimą leisti susitikimų metu tėvui fotografuoti jo nepilnametę dukrą, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Lietuvos įstatymai numato ypatingą vaiko teises į atvaizdą apsaugą. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo apskritai yra draudžiama. Kadangi vis dėlto, atsakovo valdžia nepilnametės I. B. atžvilgiu yra apribojama neterminuotai, vaiko atstovai pagal įstatymą yra jos globėjai – tretieji asmenys, spręstina, kad būtent jie turi teisę nuspręsti duoti ar neduoti tokio sutikimo dėl vaiko fotografavimo ir jo atvaizdo panaudojimo / viešinimo. Byloje esantys įrodymai dėl ankstesnių neleistinų / neteisėtų vaiko atvaizdo viešinimo internete (socialiniuose tinkluose) faktų šiuo atveju sudaro pagrindą imtis maksimalių vaiko teisės į atvaizdą teisinės apsaugos priemonių.
62. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo reikalavimas įpareigoti globėjus informuoti atsakovą apie jų būsimą su mergaite kelionę prie jūros tam, kad atsakovas galėtų skirti papildomų lėšų dukters pramogoms atostogų metu, yra perteklinis. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog atsakovui yra žinomas globėjų sąskaitos numeris, į kurį jis kas mėnesį teikia mažametei I. B. išlaikymą, todėl bet kuriuo metu jis gali savo iniciatyva skirti papildomų lėšų dukrai, mokėjimo pranešime nurodydamas šių pervestų lėšų paskirtį, neatsižvelgiant į globėjų planuojamas atostogas su vaiku.
Dėl bylos procesinės baigties
63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apelianto apeliaciniame skunde atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Apeliantas su apeliaciniu skundu nepateikė pagrįstų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tai, kad apylinkės teismas, analizuodamas bylos medžiaga bei atlikdamas byloje surinktų įrodymų teisinį vertinimą, būtų padaręs materialiosios ar procesinės teisės normų pažeidimų.
64. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
65. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
66. Šalims išaiškintina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, bendravimo su vaiku tvarka vėl gali būti peržiūrima (CK 3.170 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmestas pilna apimtimi ir į tai, kad apeliantas V. B. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 100 proc. yra atleistas nuo žyminio mokesčio išlaidų ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė duomenų ir įrodymų dėl galimai savo patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apelianto (atsakovo) V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.