Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovaujamo Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. B., tretieji asmenys byloje: I. Ž. ir A. Ž., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei pagal atsakovo V. B. priešieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo pratęsimo bei bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad I. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo V. B. ir A. P. dukra. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-338-1003/2020, buvo: 1) atskirta nepilnametė I. B. nuo motinos A. P.; 2) laikinai apribota tėvo valdžia V. B. nepilnamečiam vaikui I. B.; 3) nustatyta nepilnametės I. B. gyvenamoji vieta laikinųjų globėjų I. Ž. ir A. Ž. gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo; 4) priteistas iš A. P. išlaikymas nepilnamečiam vaikui I. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteistas iš V. B. išlaikymas nepilnamečiam vaikui I. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 76,00 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6) paskirti nepilnamečio vaiko I. B. išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise laikinieji globėjai I. Ž. ir A. Ž.. Iš informacines sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-910-759/2021, buvo: 1) nustatyta nepilnamečiui vaikui I. B. nuolatinė globa; 2) paskirti nepilnamečio vaiko I. B. nuolatiniais globėjais I. Ž. ir A. Ž.; 3) nustatyta nepilnamečio vaiko I. B. gyvenamoji vieta dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje nuolatinių globėjų I. Ž. ir A. Ž. šeimoje; 4) nustatytas nepilnamečio vaiko I. B. turto administravimas ir turto administratoriais paskirti I. Ž. ir A. Ž..

35. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime, kuriuo laikinai apribota tėvo valdžia V. B. nepilnamečiam vaikui I. B., nurodyta, kad gimus I. B., atsakovas buvo išvykęs dirbti į užsienį, o kai grįžo, duktė buvo paimta iš atsakovės A. P., vaikui nustatyta laikinoji institucinė globa, kuri vėliau pakeista laikinąja globa fizinių asmenų šeimoje – pas trečiuosius asmenis. Atsakovas kelis kartus kreipėsi dėl dukters jam grąžinimo, tačiau vėliau pakeisdavo nuomonę, nurodydamas, kad neturi tinkamų sąlygų auginti dukterį. Atvejo vadyba šeimai buvo pradėta taikyti nuo 2018 m. lapkričio 6 d., iš pagalbos planų matyti, kad pagrindinės priežastys, lemiančios, kad atsakovui negrąžinama duktė, yra pastovaus darbo ir būsto neturėjimas. Šios aplinkybės nepasikeitė nei ieškovui pateikus ieškinį teismui, nei nagrinėjant bylą teisme. Nuo 2020 metų liepos mėnesio atsakovui teikiamos socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos planas, nustatyti įpareigojimai – lankyti pozityvios tėvystės mokymus, savarankiškai ieškotis darbo ar dirbti pavienius darbus, užsitikrinti būsto stabilumą, palaikyti ryšį su kartu negyvenančiu vaiku pagal sudarytus grafikus ir, esant galimybėms, dažniau. Duomenų, kad atsakovas būtų savarankiškai susiradęs darbą, nepateikta. Nepasikeitusi situacija ir dėl nuosavo būsto, t. y. atsakovas vis dar gyvena būste, kuriame, kaip buvo konstatuota aplankymo aktais, nėra tinkamų sąlygų augti vaikui, be to, iš būsto gali būti bet kuriuo metu iškeldintas. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad planus, ketinimus susirasti būstą ir darbą atsakovas išsako jau ilgą laiką (beveik dvejus metus), tačiau jokių pokyčių per šį laikotarpį neįvyko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu atsakovas nėra pakankamai aktyvus ir negali tinkamai įgyvendinti tėvo valdžios savo mažametės dukters I. B. atžvilgiu, kadangi neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, nedirba, ko pasėkoje negali vaikui užtikrinti tinkamos, jo raidai bei vystymuisi reikalingos aplinkos.

36. Bylos duomenimis nustatyta, jog laikinai apribojus atsakovui V. B. tėvo valdžią jo nepilnametei dukrai I. B., atsakovui buvo tęsiama atvejo vadyba, teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga. Iš 2021 m. gegužės 21 d. pagalbos plano matyti, kad priežastys dėl kurių atsakovui buvo apribota tėvo valdžia, išliko nepakitusios, tai yra: 1) nors V. B. sudarė su valstybės įmone Turto banku nuomos sutartį, tačiau jame nėra tinkamų sąlygų vaikui gyventi, reikalingas remontas; 2) atsakovas V. B. pastovaus darbo nesusirado, yra registruotas darbo biržoje. Be to, socialinės darbuotojos R. M. teigimu, atsakovo bendravimas su socialiniais darbuotojais yra sudėtingas, paslaugų gavėjas nėra linkęs vykdyti specialistų rekomendacijas. Pastebima, kad V. B. yra ūmaus būdo, konfliktiškas, nemandagus, linkęs kalbėti pakeltu tonu, kaltinti kitus dėl turimų problemų, asmuo nėra linkęs ieškoti kompromisų. Iš 2021 m. rugsėjo 7 d. pagalbos plano matyti, kad atsakovas V. B. gyvena laikiname būste, yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, pajamų pakanka tik baziniams poreikiams patenkinti, jam trūksta pozityvios tėvystės žinių, įgūdžių. Teigiama, jog V. B. patiria sunkumų dėl bendravimo su dukra, vyrauja konfliktiški santykiai su globėjais. Iš Radviliškio rajono parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro 2021 m. gegužės 10 d. rašto matyti, kad atsakovui V. B. atvejo vadyba taikoma nuo 2020 m. liepos 9 d. Atsakovas V. B. lankė pozityvios tėvystės mokymus Šiaulių socialinių inovacijų centre, gavo tai įrodantį pažymėjimą. Savarankiškai užsiregistravo ir konsultavosi su psichologe. Asmuo pateikė dokumentus socialiniam būstui gauti. Šiuo metu gyvena iš Turto banko laikinai nuomojame bute. Neturi nuolatinio darbo, dirba pavienius darbus, registruotas Užimtumo tarnyboje. Pastarojo finansinė padėtis labai sunki, turi įsiskolinimų. Atsakovas V. B. bendrauja su socialine darbuotoja (darbui su šeimomis) ir su socialine darbuotoja (atvejo vadybininke), tačiau bendradarbiavimas pastaruoju metu sudėtingas. Paslaugų gavėjas nėra linkęs vykdyti specialistų rekomendacijas. V. B. dažnai informuoja socialinę darbuotoją dėl trikdžių, kylančių bendraujant su biologine dukra. Organizuojamuose tarpinstituciniuose pasitarimo posėdžiuose dėl mažametės I. B. bendravimo su biologiniu tėvu tvarkos užtikrinimo ir keitimo, V. B. nedalyvauja. Socialinė darbuotoja pažymėjo, kad vaiko tėvas teikia išlaikymą savo dukrai I. B.. Tėvas rodo norą išsaugoti ryšius su biologine dukra, tačiau pats neturi sąlygų auginti vaiką. Be to, socialinė darbuotoja pastebėjo, kad teikiant socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugą V. B. yra ūmaus būdo, konfliktiškas, nemandagus, linkęs kalbėti pakeltu tonu, kaltinti kitus dėl turimų problemų. Asmuo nėra linkęs ieškoti kompromisų. Iš Radviliškio rajono parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro 2021 m. gegužės 27 d. rašto matyti, kad atsakovas V. B. neįvykdė įsipareigojimo ieškoti nuolatinio darbo, galimai dirba tik pavienius darbus pas ūkininkus pagal paslaugų kvitus. V. B. nuolat išreiškia nepasitenkinimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau 2021 m. balandžio 2 d. neeilinėje nuolatinės globos peržiūroje ir 2021 m. balandžio 21 d. tarpinstituciniame pasitarime, kur buvo siekiama nustatyti visų poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo tvarką, nedalyvavo. 2021 m. gegužės 21 d. sudarius naują bendravimo grafiką, V. B. atsisakė pasirašyti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuolat reiškia nepasitenkinimą dėl negaunamos arba per mažai gaunamos informacijos apie biologinę dukrą, pastarajam buvo pateikta rekomendacija kas antro mėnesio paskutinę dieną išsiųsti į Ukmergės globos centrą ja rūpimus klausimus apie I. B., į kuriuos globėjai atsakytų raštu, tačiau šios rekomendacijos V. B. nevykdė. V. B. gyvena dviejų kambarių bute, kurį nuomojasi iš valstybės įmonės Turto bankas. Nuo 2021 m. gegužės 25 d. tapo ilgalaikiu nuomininku. Bute nėra tualeto, dušo, vonios, pro stogą laša vanduo. Atsakovo teigimu, nėra gavęs leidimo atlikti bute remontą, skolų turi apie 1000,00 Eur. Iš Ukmergės globos centro raštų matyti, kad mažametės I. B. biologinis tėvas V. B. rodo iniciatyvą bendravimui su dukra, todėl 2019-2020 metais buvo organizuojami mažametės susitikimai su biologiniu tėvu V. B., kurie vyko Ukmergės globos centre. Susitikimų metu V. B. stengiasi kalbinti mergaitę, rodo iniciatyvą ir žaidžia su dukra. Mažametė I. B. susitikimų metu bendrauja su biologiniu tėvu, leidžiasi paimama už rankos ir panašiai. Tačiau pastebima, kad V. B. susitikimų metu dažnai reiškia priekaištus globėjai I. Ž. (dėl susitikimų datų, laiko, nuotraukų ir pan.), todėl laikas su dukra nebūna tikslingas. Biologinis tėvas negeba patenkinti mažametės dukros poreikių – mergaitei paprašius nuvesti į tualetą, jis prašo, kad tai padarytų I. Ž., neįvertina, kad vaikui po vaišinimosi atvežtomis vaišėmis reikia nuplauti rankas, veidą ir panašiai. Dėl šalyje paskelbto karantino mažametės I. B. ir jos tėvo V. B. bendravimą organizuojant nuotoliniu būdu, vaiko tėvas V. B. negebėjo įvertinti dukros amžiaus ir nuolat priekaištavo, jog dukra atsisako bendrauti su juo nuotoliniu būdu. 2021 m. balandžio 17 d. Globos centre įvyko I. B. susitikimas su biologiniu tėvu, kurio metu buvo pastebėta, kad V. B. trūksta tėvystės įgūdžių, nes pastarasis negeba įvertinti vaiko amžiaus. 2021 m. gegužės 11 d. vykusio susitikimo pabaigoje V. B. teigė, jog paprašius su dukra atsisveikinti, globėjas A. Ž. jį nustūmė nuo automobilio ir neleido atsisveikinti su dukra. V. B. reagavo agresyviai, kalbėjo pastebimai pakeltu balso tonu. Mergaitė buvo išsigandusi, įsikabino globėjai I. Ž. į ranką. Po šio įvykio mergaitė negalėjo užmigti pietų miego, buvo suirzusi, naktį pasišlapino į lovą, prastai miegojo, blaškėsi. Ukmergės globos cento teigimu, V. B. susitikimų metu su dukra, biologinio tėvo ir globėjų bendravimas būna komplikuotas, netikslingas, nes V. B. nesidomi mergaitės ugdymosi, sveikatos, socializacijos poreikiais, o reiškia nepasitenkinimą dėl susitikimų datų, laikų ir panašiai. Be to, Ukmergės globos centro teigimu, pastebėta, kad V. B. trūksta tėvystės įgūdžių, V. B. mergaitės dėmesį geba išlaikyti tik trumpą laiką. Iš (duomenys neskelbtini) – daugiafunkcinio centro 2021 m. gegužės 19 d. rašto Nr. V9-44-(1.10) matyti, kad mažametės I. B. ugdymu rūpinasi globėjai. Ugdymo įstaigą mergaitė lanko reguliariai. Globėjai aktyviai dalyvauja tėvų susirinkimuose, skambina telefonu, domisi pasiekimais. Iš Bendruomeninių šeimos namų pažymėjimo matyti, kad V. B. dalyvavo pozityvios tėvystės užsiėmimuose. Valstybės įmonės Turto banko 2021 m. gegužės 18 d. raštas bei 2021 m. gegužės 25 d. Nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog atsakovas sudarė ilgalaikę materialiojo turto – buto su pagalbinio ūkio patalpa ir kitais statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), sutartį. Užimtumo tarnybos duomenimis, atsakovas V. B. yra bedarbis, siūlomo darbo atsisakė 2021 m. balandžio 6 d. su pateisinama priežastimi, 2021 m. balandžio 8 d. be pateisinamos priežasties.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo taikymo

37. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

38. Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovai savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

39. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, nuo priimto Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo praėjo pakankamai laiko, tačiau atsakovas V. B. savo gyvenimo būdo ir elgesio nepakeitė, realių, aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti mažametę dukrą į šeimą, nesiėmė. Atsakovas išsinuomojo būstą, tačiau vaikui gyventi ir augti jame sąlygų nėra, pastovaus darbo iki šiol nesusirado, Užimtumo tarnybos siūlomo darbo laikotarpyje nuo 2018-09-28 iki 2021-04-06 5 kartus atsisakė su pateisinama priežastimi, 2021-04-08 - atsisakė be pateisinamos priežasties. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog Užimtumo tarnybos siūlomo darbo atsisakė, nes neturėjo galimybių važinėti į darbą iš gyvenamosios vietos, esančios kaimo vietovėje. Jo nuomojamame bute nėra sąlygų gyventi mažametei dukrai. Šiuo metu vaiko pasiimti pas save gyventi negali. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog tarp jo ir vaiko nėra ryšio, įgūdžių bendrauti su vaiku neturi. Mano, kad šiuo metu negali savarankiškai auginti vaiko, nes pirmiausia reikia atkurti jų tarpusavio ryšį. Ieškovo teigimu, kam iš esmės neprieštarauja ir pats atsakovas, V. B. nuolat reiškia norą ne auginti savo vaiką, o tik palaikyti ryšį bei bendrauti. Byloje nustatyta, kad atsakovui V. B., nors jis ir pabaigė tėvystės mokymus, trūksta tėvystės įgūdžių. Sutiktina su ieškovo atstovės teigimu, jog aplinkybė, kad atsakovas posėdžio metu nurodė, kad jau yra pabaigęs tėvystės mokymus ir kategoriškai nurodė, kad tikrai daugiau nieko nelankys, parodo, kad jis neieško būdų kaip geriausiai patenkinti mažametės dukros poreikius. Taigi, byloje nustatyta, jog atsakovas tik teikia vaikui išlaikymą bei siekia palaikyti ryšį su biologine dukra, tačiau nesiekia vaiko susigrąžinti į savo šeimą. Teismo vertinimu, sutiktina su ieškovo pozicija, jog I. B., kuri yra 3 metų amžiaus vaikas, reikalinga nuolatinė priežiūra, emocinis stabilumas, saugumas, stabili psichologinė būsena, ypatinga sveikatos priežiūra, ko atsakovas V. B. suteikti vaikui negali.

40. Be to, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad ne būstas ar darbas yra pagrindinė problema atsakovo šeimoje, o jo konfliktiškas elgesys, ūmus būdas, negebėjimas valdyti savo emocijų, dėl ko vaikui šiai dienai nebūtų saugu augti atsakovo šeimoje. Pasak trečiojo asmens I. Ž., po vasarą vykusių susitikimų su tėčiu V. B., mažametė I. B. pasišlapino į lovą, bijojo viena miegoti, naktį šaukė. Kreipėsi pas vaikų psichiatrą, kur mergaitė lankosi iki šiol. Pasak liudytojos – psichologės - psichoterapeutės I. Z., ji dalyvavo tėčio ir vaiko susitikimuose. Visų susitikimų metu atsakovas naudojo agresiją, priekaištus, gąsdinimus, šantažą, manipuliacijas. Tėvo elgesys buvo visiškai neadekvatus esamai situacijai. Atsakovas V. B. nejaučia jokios pagarbos jo vaiką globojantiems Ž., elgiasi agresyviai, naudoja provokacijas. Mano, kad būtina vertinti, ar saugu būti šalia V. B.. Psichologiniu aspektu, susidariusi situacija nėra normali, vaikui formuojasi nesaugus pasaulio pažinimas. Pasak liudytojos – socialinės darbuotojos - globos koordinatorės O. P., ji du metus organizuoja nepilnametės I. B. ir jos tėčio V. B. susitikimus, kuriuose pati dalyvauja. Susitikimų metu dažnai kyla konfliktinės situacijos. V. B. elgiasi agresyviai, priekaištauja tiek globos centro darbuotojams, kurie stebi susitikimą, tiek globėjams, tuo sukeldamas neigiamas emocijas mažamečiam vaikui. Paskutinį kartą dalyvavo susitikime birželio mėnesį. Tuomet įvyko konfliktas, nes V. B. pradėjo reikšti pretenzijas globėjai dėl fotografavimosi su vaiku. Vaiko ir tėvo bendravimas yra gražus, tėtis moka pakalbinti mergaitę. Kol tėvas skiria dėmesį vaikui, viskas būna gerai. Be to, nuolat (2-3 kartus per mėnesį) sulaukia V. B. skundų, kuris kreipiasi į įvairias institucijas. Niekuomet jokio pažeidimo nustatyta nebuvo. Atsakovo elgesyje jokių pokyčių po laikino tėvų valdžios apribojimo neįvyko. Mano, kad situacija ateityje nepagerės, nes atsakovas yra labai konfliktiška asmenybė, emocijas geba suvaldyti tik trumpą laiką. Pasak liudytojos – paslaugų centro atvejo vadybininkės R. D., po psichologo konsultacijų, nėra duomenų, kad V. B. emocinė būsena būtų pasikeitusi į gerąją pusę. Asmuo yra labai impulsyvus, dažnai praranda impulsų kontrolę. Bendraudamas su specialistais nuolat kalba pakeltu tonu ir įsakmiai. Trūksta pozityvaus bendravimo įgūdžių. Atsižvelgiant į tai, V. B. buvo siūloma tęsti psichologo konsultacijas, kurias buvo lankęs 2020 metais, tačiau jis atsisakė tai padaryti. Nors V. B. išklausė pasyvios tėvystės kursus, tačiau stresinėse situacijose sunkiai nusiramina ir gali perduoti savo neigiamas emocijas vaikui. Taip pat pastebėta, kad V. B. pats nerodo iniciatyvos konsultuotus su socialine darbuotoja bendravimo su dukra klausimais. Pagalbą suvokia tik kaip pagalbą rašant skundus dėl įvairių institucijų darbuotojų veiksmų. Vertinant atsakovo emocinį elgesį, vaikui nėra saugu grįžti į šeimą. Pasak liudytojos – paslaugų centro socialinės darbuotojos L. B., kartais V. B. būna ūmaus būdo, kartais – bendrauja geranoriškai. Tėvystės mokymai bei psichologo konsultacijos atsakovui buvo suteikti 2020 metais. Buvo siūlomos papildomos psichologo konsultacijos, tačiau atsakovas nesutiko. Atsakovas dažnai būna ūmus, nemoka valdyti emocinių, todėl negalėtų auginti mažametės mergaitės. Dalyvaudama dviejuose susitikimuose matė, kad tėtis su mergaite bendravo gražiai, ją kalbino. Abiejų susitikimų metu atsakovas gaudavo pastabas iš globėjų, į kurias atsižvelgdavo. Tačiau tarp atsakovo ir globėjų susitikimų su vaiku metu įvyko konfliktai. Pirmasis dėl to, kad globėja neleido tėvui mergaitės palydėti iki automobilio. Antrasis dėl to, kad globėjai neleido tėčiui fotografuoti mergaitės. Atsakovui būtų naudinga išklausyti pykčio valdymo kursus. Nuo to laiko, kai buvo laikinai apribota tėvo valdžia, mergaitės tėtis emocijų valdyme žymios pažangos nepadarė, nerodo noro keisti savo būdą. Taigi, teismo vertinimu, byloje įrodyta, jog atsakovas ne kartą buvo skatintas įgyti tėvystės įgūdžius bei pakeisti savo elgesį, išmokti valdyti emocijas, tačiau nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jam tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas ir jis prisiimtų visas tėvams tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų nepilnametį vaiką.

41. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys – abejingumas, motyvacijos stoka ir nusišalinimas nuo tėviškų pareigų savo vaikui įgyvendinimo, rodo, kad atsakovas gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir interesus, taip pat ir poreikį bendrauti su dukra, palaikyti su ja ryšį, tačiau nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečiui vaikui, kuris nuo pat gimimo gyvena atskirai ir nepatiria biologinių tėvų meilės bei rūpesčio.

42. Be to, kaip jau buvo pažymėta, pats atsakovas V. B. teismo posėdžio metu neprieštaravo, o savo priešieškinyje prašė pratęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą, darytina teismo išvada, kad yra pagrindas apriboti tėvo valdžią, nes V. B. teigia, jog vaiko pasiimti pas save gyventi negali, tarp jo ir vaiko ryšio nėra, įgūdžių bendrauti su vaiku neturi, nėra tinkamų vaikui gyvenimo sąlygų.

43. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas V. B. savo vaiku nesirūpina, jo neprižiūri, negali vaikui užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų, saugios, stabilios aplinkos, nuolatinės priežiūros, emocinio stabilumo, stabilios psichologinės būsenos, ypatingos sveikatos priežiūros, kas sudaro pagrindą teigti, jog yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų. Akivaizdu, kad toks atsakovo elgesys daro vaikui žalą. Atsakovo kaip tėvo pareigų savo nepilnamečiui vaikui neįgyvendinimas, vertintinas kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaikui kas dieną reikalingas abiejų tėvų rūpestis, išlaikymas ir parama. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms (motiniškoms) pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.

45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovui V. B. tėvo valdžią nepilnamečiui vaikui I. B..

46. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų atžvilgiu neužkerta atsakovui galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pratęsimo

49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą, konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

50. Teismui konstatavus, jog yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo V. B. valdžią nepilnamečiam vaikui I. B., atmestinas ieškovo pagal priešieškinį reikalavimas pratęsti laikiną tėvų valdžios apribojimą (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

53. Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

54. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net apribojus tėvų valdžią tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

55. Atsakovas pagal ieškinį, ieškovas pagal priešieškinį prašo nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią: 1) suteikiama V. B. galimybė bendrauti su dukra I. B. 2 (du) kartus per mėnesį: 1 (vieną) kartą darbo dieną, 1 (vieną) kartą šeštadienį, pirmoje dienos pusėje iki 12 val. Pasimatymo su dukra I. trukmė – 3 val., dalyvaujant Radviliškio parapijos socialinių paslaugų centro socialinei darbuotojai – dirbančiai su šeimomis L. B. ar psichologei I. Z.; 2) įpareigojami globėjai I. Ž. ir A. Ž. 1 (vieną) kartą per mėnesį atvežti I. B. į Šiaulius susitikti su tėvu V. B.; 3) įpareigojami globėjai I. Ž. ir A. Ž. leisti V. B. susitikimų su dukra metu fotografuoti dukrą I. B.; 4) įpareigojami globėjai I. Ž. ir A. Ž. informuoti V. B. apie jų būsimą su I. kelionę prie jūros, tam, kad V. B. skirtų papildomai lėšų dukters I. pramogoms atostogų metu; 5) suteikiama V. B. galimybė bendrauti su dukra I. B. tėvo dieną, tėvo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), aplankyti dukrą per jos gimtadienį – (duomenys neskelbtini); 6) suteikiama galimybė V. B. aplankyti dukrą paskutinę darbo dieną prieš Šv.Kūčias ir paskutinę darbo dieną prieš Šv.Velykas; 7) įpareigojami globėjai I. Ž. ir A. Ž. sudaryti sąlygas V. B. bendrauti su dukra vieną kartą per savaitę ryšio priemonėmis: telefonu, Skype; 8) nustatoma, jog V. B. neatvykimas pasimatyti su dukra nebūtų traktuojamas kaip jo nesilaikymas sutarto grafiko, jeigu V. B. dėl objektyvių priežasčių negalės atvykti sutartu laiku susitikti su dukra ir apie tai tinkamai informuos socialinę darbuotoją; 9) jeigu dėl objektyvių priežasčių, tai yra dėl V. B., globėjų ar vaiko ligos neįvyktų numatytu laiku V. B. susitikimas su dukra, savaitės eigoje būtina suteikti V. B. suderintą tarp šalių kito susitikimo su dukra laiką; 10) V. B. įsipareigoja prieš 2 (dvi) dienas paskambinti arba SMS žinute informuoti Ukmergės globos namų darbuotoją apie būsimą susitikimą su vaiku.

56. Teismo posėdžio metu ieškovas pagal priešieškinį V. B. nurodė, jog išvykęs į užsienį dirbti, pageidautų su savo dukra bendrauti nuotoliniu būdu. Pakaktų bendrauti 2 (du) kartus per mėnesį, nustatant bendravimo laiką, atsižvelgti į vaiko amžių, tai yra kiek norės pats vaikas. Jei nepavyktų išvykti į užsienį, pageidauja bendrauti 2 (du) kartus per mėnesį po 3 (tris) valandas bei papildomai per šventes (vaiko gimtadienį, tėvo gimtadienį, prieš Šv.Velykas, prieš Šv.Kalėdas).

57. Tretieji asmenys I. Ž. ir A. Ž. iš esmės neprieštaravo tėvo bendravimo tvarkos su mažamete dukra nustatymui, tačiau prašė nustatyti sekančią bendravimo tvarką: 1) nustatant tėvo bendravimo tvarką su dukra I. B. neapriboti galimybės susitikimuose dalyvauti globėjams bei susitikimų vietą nustatyti Ukmergės globos centre; 2) nustatyti ieškovo V. B. bendravimą su nepilnamete dukra I. B. vieną kartą per mėnesį – 1 (pirmą) mėnesio pirmadienį, nepertraukiant vaiko dienos rėžimo ir ugdymosi proceso, nuo 16 val., Ukmergės globos centre. Susitikimo trukmė iki 1,5 val. Dalyvaujant globėjams, globos koordinatoriui ir vaiko psichologui. Susitikimo dienai sutapus su šventine diena, susitikimas būtų perkeliamas į kitos savaitės pirmadienį, tuo pačiu laiku. Dėl mažametės I. B., globėjų bei jų šeimos narių ligos, globėjų šeimos atostogų bei šeimos švenčių, sutampančių su numatyta susitikimų data, susitikimas būtų perkeliamas (po ligos ar atostogų) į sekančios savaitės pirmadienį tuo pačiu laiku; 3) nustatyti V. B. ir mergaitės susitikimą paskutinę darbo dieną prieš Šv. Kūčias, Ukmergės globos centre, nepertraukiant vaiko dienos rėžimo ir ugdymosi proceso, nuo 16 val. susitikimo trukmė iki 1 val., dalyvaujant globėjams ir globos koordinatoriui; 4) nustatyti V. B. ir I. B. susitikimą paskutinę darbo dieną prieš mergaitės gimimo dieną, Ukmergės globos centre, nepertraukiant vaiko dienos rėžimo ir ugdymosi proceso, nuo 16 val. Susitikimo trukmė iki 1 val., dalyvaujant globėjams ir globos koordinatoriui; 5) nenustatyti I. B. ir V. B. nuotolinio bendravimo formos.

58. Byloje nustatyta, kad tarp vaiko globėjų ir vaiko tėvų, bendravimo su mažamete mergaite metu, nuolat kyla konfliktai, kuriuos stebintis vaikas jautriai reaguoja į tėvo sukeltą triukšmą, jaučiasi nesaugus, dažnai po susitikimų vaikui pasireiškia stiprūs emociniai išgyvenimai. Esant tokioms aplinkybėms, vertintina, jog vaiko susitikimuose su tėvu neturėtų dalyvauti globėjai, tačiau būtinas vaiko pažįstamo ir su vaiku turinčio kontaktą psichologo dalyvavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. lapkričio 15 d. teismui nustačius laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nedalyvaujant globėjams, o dalyvaujant psichologui, įvyko keli susitikimai, kurių metu pavyko išvengti atsakovo agresijos ir pykčio protrūkių.

59. Sprendžiant klausimą dėl nuotolinio bendravimo, pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Taigi, jei vaiko tėtis gyventų kitoje šalyje, siekiant atkurti ir palaikyti vaiko ir tėčio ryšį bei atsižvelgiant į vaiko amžių, nustatytina bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis tvarka, tačiau tik du kartus per mėnesį – 1 (pirmą) ir 3 (trečią) mėnesio pirmadienį, nuo 16 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologei ir globos koordinatorei, bendravimo trukmę nustatant pagal vaiko norą, tai yra tiek, kiek mažametė dukra sugebės sutelkti dėmesį į kompiuterį, telefoną ar pan., tačiau neilgiau kaip 1 val. Vaiko tėvui būnant Lietuvos Respublikoje nuotolinio bendravimo forma nustatoma tik vieną kartą per mėnesį, kadangi aptariamo amžiaus vaikui naudingesnis gyvas, emocijomis paremtas kalbėjimas, klausymas, atsakinėjimas į klausimus.

60. Sprendžiant klausimą dėl leidimo susitikimų metu tėvui fotografuoti mažametė dukrą, sutiktina su Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicija, jog Lietuvos įstatymai numato ypatingą vaiko teisės į atvaizdą apsaugą. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama filmuoti ar fotografuoti vaiką be jo paties ir nors vieno iš vaiko atstovo pagal įstatymą sutikimo, nagrinėjamu atveju – nuolatinių mažametės I. B. globėjų sutikimo. Vaiko įstatyminiai atstovai – globėjai, turi teisę spręsti duoti sutikimą ar neduoti tokio sutikimo dėl vaiko atvaizdo viešinimo internete. Esant tokioms aplinkybėms, priešieškinio reikalavimas dėl leidimo fotografuoti vaiką, atmestinas.

61. Taip pat sutiktina su Vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicija, jog atsakovo priešieškinio reikalavimas: „Įpareigoti globėjus informuoti atsakovą apie jų būsimą su I. kelionę prie jūros, tam, kad atsakovas skirtų papildomų lėšų dukters pramogoms atostogų metu” yra perteklinis ir nebūtinas, todėl atmestinas. Kaip visiškai teisingai pažymėjo Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakovui pagal ieškinį yra žinomas globėjų sąskaitos numeris, į kurį jis teikia mažametei dukrai išlaikymą, todėl savo iniciatyva jis gali bet kuriuo metu skirti papildomų lėšų dukrai, neatsižvelgiant į vaiko atostogas. Teismo vertinimu, skirdamas papildomas lėšas, vaiko tėvas gali mokėjimo paskirtyje nurodyti jų paskirtį – atostogoms ar pan.

62. Teismui nustatant vaiko ir atskirai gyvenančio atsakovo bendravimo tvarką, atsižvelgtina į mažametės I. B. dienotvarkę, kuri dėl jos mažo amžiaus, jai labai svarbi. Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad vaikas lanko ugdymosi įstaigą, būrelius, o mažametės nuolatinių globėjų šeimoje auga ir kiti nepilnamečiai vaikai, kurių interesai taip pat negali būti pažeidžiami, o globėjai turi darbinių įsipareigojimų. Pažymėtina, jog tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl ieškovas pagal priešieškinį turėtų kantriai, ne reikalaudamas, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas, megzti ryšį su vaiku. Tokia išvada yra paremta kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Taigi, atsižvelgiant į aplinkybę, kad būtent atsakovas turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas susigrąžinti vaiką į šeimą, darytina išvada, kad jis pats turi išspręsti jam tenkančius nepatogumus, susijusius su atvykimu į susitikimą su vaiku. Kaip jau buvo pažymėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

63. Sprendžiant priešieškinio reikalavimą: „Įpareigoti globėjus vieną kartą per mėnesį atvežti I. B. į Šiaulius susitikti su tėvu V. B.”, atsižvelgtina į mažametės I. B. amžių, į tai, kad kelionė automobiliu nuo mažamečio vaiko gyvenamosios vietos iki Šiaulių miesto trunka apie dvi valandas, tiek pat trunka kelionė atgal. Mergaitės globėjų teigimu, mažametei sunku tokį laiko tarpą išbūti automobilyje, ją pykina, tektų stoti poilsiui. Tokio amžiaus vaikui kelionė apie 2-3 valandos pirmyn, susitikimas su tėčiu ir kelionė 2-3 val atgal, būtų per sudėtinga, vien kelyje mergaitė turėtų praleisti 5-6 valandas, susitrikdytų dienos rėžimas, mažo vaiko kokybiškas pietų miegas, maitinimasis, todėl teismo vertinimu, toks įpareigojimas prieštarautų geriausiems vaiko interesams. Esant tokioms aplinkybėms, šis priešieškinio reikalavimas yra atmestinas. Taigi, nustatoma, jog tėvas su vaiku bendrauja Ukmergė globos centre vieną kartą per mėnesį susitikdamas gyvai bei vieną kartą per mėnesį nuotolinėmis ryšio priemonėmis.

64. Kita vertus, nustatant tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, atsižvelgtina tiek į tėvo galimybę viešuoju transportu atvykti į bendravimo vietą, tiek į mažametės dienotvarkę bei į tai, kad nustatomas tik vienas per mėnesį fizinis tėvo bendravimas su vaiku bei tik vienas per mėnesį nuotolinis tėvo bendravimas su vaiku. Teismo vertinimu, susitinkant tik vieną kartą per mėnesį, tiek vaiko, tiek tėvo interesus atitiktų bendravimo laikas – 3 (trečią) mėnesio šeštadienį, nuo 10 val., bendravimo trukmė – iki 3 val., o papildomai susitinkant švenčių metu (paskutines darbo dienas prieš Šv.Kūčias ir Šv.Velykas) bei paskutinę darbo dieną prieš vaiko gimtadienį (duomenys neskelbtini) – bendravimo laikas nustatomas nuo 16 val., trukmė – iki 3 val. Bendraujant nuotolinėmis ryšio priemonėmis 1 (vieną) kartą per mėnesį (kai V. B. gyvena Lietuvoje) tiek vaiko, tiek tėvo interesus atitiktų bendravimo laikas – 1 (pirmą) mėnesio pirmadienį, nuo 16 val., bendravimo trukmė – iki 1 val., o papildomai bendraujant per tėvo dieną ir tėvo gimtadienį (duomenys neskelbtini) – bendravimo laikas nustatomas nuo 16 val., trukmė – iki 1 val. Bendravimas vykdomas Ukmergės globos centro patalpose, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui.

65. Akcentuotina, jog liudytoja – psichologė - psichoterapeutė I. Z. teismo posėdžio metu paliudijo, kad nėra mergaitei per ilgas 3 valandų bendravimas su tėčiu, nes mergaitė yra aktyvi, susiranda veiklos. Tuo labiau, kaip jau buvo pažymėta, toks bendravimas nustatomas tik vienas per mėnesį, jis vyksta Ukmergės globos centre, kur vaikas turi galimybę bendravimo metu žaisti.

66. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina, jog tikslinga nustatyti sekančią ieškovo pagal priešieškinį V. B. bendravimo su jo nepilnamete dukra I. B. tvarką: 1) tėvas V. B., būdamas ne Lietuvos Respublikoje, su dukra I. B. bendrauja nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis 2 (du) kartus per mėnesį – 1 (pirmą) ir 3 (trečią) mėnesio pirmadienį, nuo 16 val., vaikui būnant Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui, bendravimo trukmė nustatoma pagal vaiko norą bei galimybę išlaikyti dėmesį, tačiau neilgiau kaip 1 val.; 2) tėvui V. B. esant Lietuvos Respublikoje, tėvas bendrauja su dukra: a) fizinio kontakto būdu - 1 (vieną) kartą per mėnesį – 3 (trečią) mėnesio šeštadienį, nuo 10 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui, susitikimo trukmė – iki 3 val. Susitikimo dienai sutapus su šventine diena, susitikimas perkeliamas į kitos savaitės šeštadienį, tuo pačiu laiku. Dėl mažametės I. B., jos tėvo, globėjų bei jų šeimos narių ligos, globėjų šeimos atostogų bei šeimos švenčių, sutampančių su numatyta susitikimų data, susitikimas perkeliamas (po ligos ar atostogų) į sekančios savaitės šeštadienį tuo pačiu laiku; b) nuotolinio kontakto būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis – 1 (vieną) kartą per mėnesį – 1 (pirmą) mėnesio pirmadienį, nuo 16 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui, bendravimo trukmė nustatoma pagal vaiko norą bei galimybę išlaikyti dėmesį, tačiau neilgiau kaip 1 val. Nuotolinio bendravimo dienai sutapus su šventine diena, bendravimas perkeliamas į kitos savaitės pirmadienį, tuo pačiu laiku. Dėl mažametės I. B., jos tėvo, globėjų bei jų šeimos narių ligos, globėjų šeimos atostogų bei šeimos švenčių, sutampančių su numatyta bendravimo data, bendravimas perkeliamas (po ligos ar atostogų) į sekančios savaitės pirmadienį tuo pačiu laiku; 3) tėvas V. B. ir jo dukra I. B. susitinka paskutines darbo dienas prieš Šv. Kūčias ir prieš Šv.Velykas bei prieš vaiko gimimo dieną (duomenys neskelbtini) nuo 16 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui, susitikimo trukmė – iki 3 val.; 4) tėvas V. B. ir jo dukra I. B. nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis bendrauja tėvo dieną ir per tėvo gimimo dieną (duomenys neskelbtini), nuo 16 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui; 4) globėjai I. Ž. ir A. Ž. įpareigojami du kartus per mėnesį – pirmadienį bei šeštadienį, o taip pat paskutines darbo dienas prieš Šv. Kūčias, Šv.Velykas, vaiko gimimo dieną (duomenys neskelbtini), per tėvo dieną, per tėvo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) – atvežti nepilnametę I. B. į Ukmergės globos centrą bendravimui su tėvu V. B.. Tėvo V. B. ir jo nepilnametės dukters I. B. bendravimo metu globėjai nedalyvauja.

67. Teismo vertinimu, aukščiau nurodyta bendravimo tvarka geriausiai atitinka ieškovo pagal priešieškinį ir nepilnametės dukters interesus, kadangi vaiko tėvui sudaroma galimybė siekti atkurti ir palaikyti ryšį su dukra bei atsižvelgiama į mažamečio vaiko geriausius interesus.

68. Šalims išaiškintina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms bendravimo su tvarka vėl gali būti peržiūrima (CK 3.170 straipsnis).

69. Teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, sprendimui įsiteisėjus, naikinamos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

70. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai).

71. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gruodžio 10 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 400,50 Eur. Be to, teisme patirta 7,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus regiono apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

72. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1580-6898 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio išlaidų ir kitų bylinėjimosi išlaidų, be to, ieškovo ieškinys yra tenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos iš V. B. nepriteistinos.

73. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 99, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui I. B., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Nustatyti ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. B., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1. Tėvas V. B., būdamas ne Lietuvos Respublikoje, su dukra I. B. bendrauja nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis 2 (du) kartus per mėnesį – 1 (pirmą) ir 3 (trečią) mėnesio pirmadienį, nuo 16 val., vaikui būnant Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui, bendravimo trukmė nustatoma pagal vaiko norą bei galimybę išlaikyti dėmesį, tačiau neilgiau kaip 1 val.

2. Tėvui V. B. esant Lietuvos Respublikoje, tėvas bendrauja su dukra I. B.:

2.1. Fizinio kontakto būdu - 1 (vieną) kartą per mėnesį – 3 (trečią) mėnesio šeštadienį, nuo 10 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui, susitikimo trukmė – iki 3 val. Susitikimo dienai sutapus su šventine diena, susitikimas perkeliamas į kitos savaitės šeštadienį, tuo pačiu laiku. Dėl mažametės I. B., jos tėvo, globėjų bei jų šeimos narių ligos, globėjų šeimos atostogų bei šeimos švenčių, sutampančių su numatyta susitikimų data, susitikimas perkeliamas (po ligos ar atostogų) į sekančios savaitės šeštadienį tuo pačiu laiku;

2.2. Nuotolinio kontakto būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis – 1 (vieną) kartą per mėnesį – 1 (pirmą) mėnesio pirmadienį, nuo 16 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui, bendravimo trukmė nustatoma pagal vaiko norą bei galimybę išlaikyti dėmesį, tačiau neilgiau kaip 1 val. Nuotolinio bendravimo dienai sutapus su šventine diena, bendravimas perkeliamas į kitos savaitės pirmadienį, tuo pačiu laiku. Dėl mažametės I. B., jos tėvo, globėjų bei jų šeimos narių ligos, globėjų šeimos atostogų bei šeimos švenčių, sutampančių su numatyta bendravimo data, bendravimas perkeliamas (po ligos ar atostogų) į sekančios savaitės pirmadienį tuo pačiu laiku.

3. Tėvas V. B. ir jo dukra I. B. susitinka paskutinę darbo dieną prieš Šv. Kūčias ir prieš Šv.Velykas bei prieš vaiko gimimo dieną (duomenys neskelbtini), nuo 16 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant vaiko psichologui ir globos koordinatoriui, susitikimo trukmė – iki 3 val.

4. Tėvas V. B. ir jo dukra I. B. nuotoliniu būdu elektroninėmis ryšio priemonėmis bendrauja tėvo dieną ir per tėvo gimimo dieną (duomenys neskelbtini), nuo 16 val., Ukmergės globos centre, dalyvaujant psichologui ir globos koordinatoriui. Bendravimo trukmė nustatoma pagal vaiko norą bei galimybę išlaikyti dėmesį, tačiau neilgiau kaip 1 val.

5. Globėjai I. Ž. ir A. Ž. įpareigojami du kartus per mėnesį – pirmadienį bei šeštadienį, o taip pat paskutinę darbo dieną prieš Šv. Kūčias, paskutinę darbo dieną prieš Šv.Velykas, paskutinę darbo dieną prieš vaiko gimimo dieną (duomenys neskelbtini), per tėvo dieną, per tėvo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) – atvežti nepilnametę I. B. į Ukmergės globos centrą bendravimui su tėvu V. B.. Tėvo V. B. ir jo nepilnametės dukters I. B. bendravimo metu globėjai nedalyvauja.

Išaiškinti, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Kitų priešieškinio reikalavimų netenkinti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6847-759/2021 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną tėvo ir vaiko bendravimo tvarką.

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.