Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Škielaitei-Tiškevičienei, atsakovės A. P. atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, atsakovui V. B., jo atstovui advokatui Ričardui Raliui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. Ž., A. Ž., nedalyvaujant atsakovei A. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams A. P., V. B. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos, išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. Ž., A. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Faktinės aplinkybės

18. 2018-08-01 Skyriuje gautas V. B. prašymas grąžinti dukterį I. B. jam, nes šiuo metu gyvena su A. P., yra dirbantis, artimiausiu metu ketina supirkti kūdikiui daiktus (1 t., b. l. 39).

21. Nuo 2018-11-06 atsakovams vykdoma šeimos atvejo vadyba. Atvejo vadybos metu identifikuojamos šeimos problemos, sudarytas socialinių paslaugų planas šioms problemoms spręsti. 2019-03-08 atvejo nagrinėjimo posėdžio metu V. B. nurodė, kad dukters auginti neturi galimybės, turi skolų antstoliams, niekur nedirba, planuoja vykti dirbti į užsienį. Socialinė darbuotoja V. U., dirbanti su atsakovės šeima, nurodė, kad A. P. lankoma namuose pagal galimybes, nes didžiąją laiko dalį A. P. praleidžia VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikoje, stacionariniame skyriuje; pažymėjo, jog atsakovės sveikata pablogėjo, ji dažnai būna pikta, sunkiai sukalbama; be saiko vartoja vaistus, dėl ko būna apsnūdusi, sulėtėjusios reakcijos; visiškai niekuo nesidomi, dukters nelanko; namuose gyvenimo sąlygos minimalios; dažnai su atsakove bendrauja telefonu, teikiamos konsultavimo, tarpininkavimo, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, pagalba maistu ir pinigais; dažnai konfliktuoja su vaiko tėvu V. B.. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų socialinė pedagogė R. G. pažymėjo, jog I. B. dažnai aplanko tėvas, atvykdamas atneša sauskelnių, tačiau jam trūksta tėvystės įgūdžių, vienas vaiko auginti negalėtų. Atsakovė posėdyje nedalyvavo. 2019-07-23 vykusio atvejo nagrinėjimo posėdžio metu V. B. nurodė, kad nori pasiimti dukterį, tik neturi kur jos auginti, nedirba, du mėnesius sirgo, vaiką lanko. A. P. į posėdį neatvyko. Priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo I. B. tėvams (1 t., 9-14, 16-21 b. l.).

22. 2019-07-23 V. B. Skyriui pateikė paaiškinimą nurodydamas, kad neturi galimybės rūpintis dukterimi, nes neturi gyvenamosios vietos, darbo, gauna pašalpą, ateityje planuoja dukterį susigrąžinti (1 t., 15 b. l.).

23. Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 3021, A. P. nuo 2018-12-12 iki 2046-12-25 nustatytas 65 procentų netektas darbingumas dėl diagnozės pagal TLK-10-AM - (duomenys neskelbtini) (1 t., 22 b. l.). VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ 2019-09-26 rašte Nr. S-4066 nurodė, jog A. P. laikotarpiu nuo 2018-03-23 iki 2019-09-26 Psichiatrijos klinikoje gydyta: nuo 2018- 07-11 iki 2018-07-21 (diagnozė (duomenys neskelbtini)), nuo 2018-08-29 iki 2018-10-08 (diagnozė (duomenys neskelbtini)), nuo 2018-11-13 iki 2018-12-27 (diagnozė (duomenys neskelbtini)), 2019-01-05 (diagnozė (duomenys neskelbtini)), nuo 2019-03-01 iki 2019-03-27 (diagnozė (duomenys neskelbtini)), 2019-08-27 (diagnozė (duomenys neskelbtini)). Be to, 2019-12-31 raštu Nr. S-5573 informavo, kad A. P. nuo 2019-12-27 gydoma Ūmių būsenų skyriuje, planuojamas gydymas – 3-4 savaitės (1 t., b. l. 23, 86).

25. 2019-08-22 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu nustatyta, kad V. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., vaikui gyventi sąlygų nėra, asmuo neturi galimybių ir sąlygų auginti vaiką (1 t., b. l. 130-132). 2020-06-05 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Nr. 6TSD-1142 nustatyta, kad V. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., vaikui gyventi sąlygų nėra (1 t., b. l. 148-150).

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

30. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi.

31. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Kaip nustatyta byloje – atsakovei nustatytas 65 procentų nedarbingumas dėl diagnozės pagal TLK-10-AM - (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 386 „Dėl Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąrašo patvirtinimo“ 2 ir 3 punktais, asmuo, sergantis psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant psichoaktyviąsias ar lakias medžiagas, kelių rūšių narkotikus (F10–F16, F18, F19), bei šizofrenija, šizotipiniu ir kliedesiniais ar šizoefektiniais-psichoziniais sutrikimais (F20–F29), negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju). Kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių, atsakovė nesirūpina dukterimi, ja nesidomi nuo pat jos gimimo, dažnai gydoma Psichiatrijos klinikos stacionariniame skyriuje, turi priklausomybę alkoholiui. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (psichikos ligos), atsakovė šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą dukters priežiūrą, jos auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas motinos teises ir pareigas. Be to, nepilnametis vaikas negyvena ne tik su motina, bet ir su tėvu, vaikui nustatyta laikinoji globa, tad būtina nuspręsti, kur vaikas turi gyventi. Nustačius dvi tarpusavyje susijusias aplinkybes (motina dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ir negali gyventi su vaiku, tėvas negyvena su vaiku dėl kitų priežasčių, ir reikia nuspręsti, kur vaikai turi gyventi), teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepilnametę I. B. atskirti nuo motinos A. P. dėl jos ligos (CK 3.179 straipsnio 1 dalis), o ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai (CPK 270 straipsnis).

32. CK 3.179 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. CK 3.179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo, motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvams išlieka teisė vaiką lankyti, todėl, nors ir negalėdami nuolat gyventi su vaiku, tėvai gali puoselėti santykius su vaiku, toliau palaikyti emocinį ryšį.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

33. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

34. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

35. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

36. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.

37. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų, atsakovo paaiškinimų matyti, kad gimus I. B., atsakovas buvo išvykęs dirbti į užsienį, o kai grįžo, duktė buvo paimta iš atsakovės A. P., vaikui nustatyta laikinoji institucinė globa, kuri vėliau pakeista laikinąja globa fizinių asmenų šeimoje – pas trečiuosius asmenis. Iš pateiktų rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad atsakovas kelis kartus kreipėsi dėl dukters jam grąžinimo, tačiau vėliau pakeisdavo nuomonę, nurodydamas, kad neturi tinkamų sąlygų auginti dukterį. Atvejo vadyba šeimai buvo pradėta taikyti nuo 2018-11-06, iš pagalbos planų matyti, kad pagrindinės priežastys, lemiančios, kad atsakovui negrąžinama duktė, yra pastovaus darbo ir būsto neturėjimas. Šios aplinkybės nepasikeitė nei ieškovui pateikus ieškinį teismui, nei nagrinėjant bylą teisme. Nuo 2020 metų liepos mėnesio atsakovui teikiamos socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos planas, nustatyti įpareigojimai – lankyti pozityvios tėvystės mokymus, savarankiškai ieškotis darbo ar dirbti pavienius darbus, užsitikrinti būsto stabilumą, palaikyti ryšį su kartu negyvenančiu vaiku pagal sudarytus grafikus ir, esant galimybėms, dažniau. Duomenų, kad atsakovas būtų savarankiškai susiradęs darbą, nepateikta. Teismo posėdžio metu atsakovas prieštaringai teigė, kad neturi pakankamai pajamų dažniau nuvykti į Ukmergę lankyti dukters, nes pavienių darbų kaime buvo tik vasarą, tačiau vėliau nurodė, kad be nedarbingumo išmokos jis dar gauna pajamas dirbdamas pas ūkininką kelias dienas per savaitę. Liudytoja apklausta R. M. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas dirba pavienius darbus, tačiau kur ir ką dirba jis pats tokios informacijos nepateikė. Taigi, lieka neaišku, ar atsakovas vis tik tinkamai vykdo šį nustatytą įpareigojimą. Atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau iš pateikto išrašo nėra aišku, ar atsakovui buvo siūlomi darbai ir, jeigu taip, dėl kokių priežasčių atsakovas nepradėjo dirbti. Pažymėtina, kad šiuo metu nepasikeitusi situacija ir dėl nuosavo būsto, t. y. atsakovas vis dar gyvena būste, kuriame, kaip buvo konstatuota aplankymo aktais, nėra tinkamų sąlygų augti vaikui, be to, iš būsto gali būti bet kuriuo metu iškeldintas. Pats atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad būstas be patogumų, nėra vandentiekio ir kanalizacijos, būstui reikalingas remontas. Liudytoja R. M. parodė, kad atsakovui buvo suteikta informacija apie socialinį būstą, atsakovas nurodė, kad yra pateikęs dokumentus savivaldybei ir yra įtrauktas į laukiančiųjų eilę, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Teisme atsakovas taip pat nurodė, kad baigęs pozityvios tėvystės kursus, kelsis į miestą ir gyvens Krizių centre, susiras darbą. Tačiau iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad planus, ketinimus susirasti būstą ir darbą atsakovas išsako jau ilgą laiką (beveik dvejus metus), tačiau jokių pokyčių per šį laikotarpį neįvyko. Be to, pats atsakovas nurodo, kad šiuo metu negali pasirūpinti dukterimi, negali jai užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų, galės tai padaryti po pusės metų, tikisi valstybės institucijų pagalbos sprendžiant šią situaciją, tačiau nenurodė jokių veiksmų, kuriuos atliko savarankiškai, be institucijų iniciatyvos, kad šią situaciją pakeistų ir galėtų savarankiškai auginti, rūpintis dukterimi. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi ir ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu atsakovas nėra pakankamai aktyvus ir negali tinkamai įgyvendinti tėvo valdžios savo mažametės dukters I. B. atžvilgiu, kadangi neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, nedirba, ko pasėkoje negali vaikui užtikrinti tinkamos, jo raidai bei vystymuisi reikalingos aplinkos, todėl tokie jo veiksmai sudaro pagrindą taikyti atsakovui tėvo valdžios ribojimą. Įvertinus tai, kad atsakovas yra motyvuotas ir aktyviai siekia susigrąžinti dukterį, ją lanko, siekia užmegzti ir išlaikyti glaudų ryšį su dukterimi, stengiasi vykdyti jam paskirtus įpareigojimus, aktyviai lanko pozityvios tėvystės kursus, pradėjo teikti išlaikymą dukteriai ne tik daiktais, bet ir finansine parama (1 t., b. l. 192-1950), teismas sprendžia, kad negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovas savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko I. B. vystymuisi ir visiškai ja nesirūpina, nesidomi bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsakovas, su institucijų pagalba, imasi aktyvių veiksmų ir priemonių pakeisti susiklosčiusią situaciją, stiprina tėvystės įgūdžius, tokiu būdu siekdamas sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas dukteriai augti bei vystytis. Nenustačius, kad atsakovo veiksmai gali būti vertinami kaip neterminuotos jo valdžios apribojimo pagrindas, kad jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kad vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga atsakovo valdžią dukters I. B. atžvilgiu apriboti laikinai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas taikytinas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

38. Išaiškintina atsakovui, jog apribojus jam tėvo valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, nes šis apribojimas panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Teismui sprendimu nustačius laikiną tėvo valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas); atsakovas galės kreiptis teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių jis nustatytas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Nustačius laikiną tėvo valdžios ribojimą, bus reikšmingas tolesnis atsakovo elgesys.

40. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo bus sprendžiama dėl atsakovo laikino tėvo valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

41. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1, 2 ir 3 d.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

42. Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

43. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui I. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 38 Eur, taip pat iš atsakovo 76 Eur išlaikymą vaikui I. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaikymo sumos nagrinėjamu atveju yra itin nedidelės, tačiau adekvačios ir atitinkančios minimaliausius nepilnamečio vaiko poreikius.

44. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 101), neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių (1 t., b. l. 106-107). Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad gauna nedarbingumo išmoką virš 200 Eur, nurodo, kad gali teikti 50 Eur dydžio išlaikymą, kitų išlaikomų asmenų neturi. Siekiant užtikrinti atsakovo nepilnamečio vaiko interesus bei vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti savo vaiką, yra darbingo amžiaus, gali dirbti ir užsidirbti, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, byloje nepateikta, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui I. B. po 76 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2019-10-11, iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtini laikinieji globėjai I. Ž., A. Ž. (CK 3.202 str. 2 d.).

45. Atsakovė niekur nedirba (1 t., b. l. 102), gauna netekto darbingumo pensiją ir pensijos priemoką (1 t., b. l. 104), taip pat neturi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (1 t., b. l. 105, 108-109). Pažymėtina, kad atsakovei nustatytas 65 proc. nedarbingumas, taip pat jai priteistas išlaikymas kitiems dviem vaikams po 58 Eur, todėl, siekiant užtikrinti atsakovės nepilnamečio vaiko interesus bei vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi pareigą išlaikyti savo vaiką, tačiau nėra darbinga, turi psichikos sveikatos problemų, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui I. B. po 38 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2019-10-11, iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtini laikinieji globėjai I. Ž. ir A. Ž..

Dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

47. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis). Teismo inicijuota byla dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje (CPK 502 str. 1 d.). Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo skyrimo turi būti išklausytas teismo posėdyje (CPK 503 str. 1 d.). Klausimas dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 504 str. 1 d.). Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 str. 3 d.).

48. I. B. yra nustatyta laikinoji globa ir laikinaisiais globėjais paskirti tretieji asmenys I. Ž., A. Ž.. Teismas neturi duomenų, kad laikinieji globėjai neatitiktų keliamų reikalavimų ir laikinųjų globėjų pareigas vykdytų netinkamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovų duktė, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga I. B. gyvenamąją vietą palikti nustatytą laikinųjų globėjų I. Ž., A. Ž. gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo.

49. Teismo nutartimi inicijuotina civilinė byla žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje dėl nepilnamečio vaiko I. B. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

50. Tretieji asmenys teismui pateikė prašymą išeiti už ieškovo pareikštų reikalavimų ribų ir I. B. interesais neterminuotai apriboti atsakovo V. B. tėvo valdžią ir nustatyti bendravimo su dukterimi tvarką, numatant atsakovui teisę susitikti su dukterimi kartą per mėnesį su vaiko teisių apsaugos institucija suderintoje vietoje dukters globėjų gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant Ukmergės centro atstovui ir psichologui (1 t., b. l. 133-136).

51. Aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018, 27 punktas). CK 3.183 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus.

52. Prašyme nurodyta, kad yra pagrindas atsakovui tėvo valdžią riboti neterminuotai, kadangi atsakovas neturi nei sąlygų, nei socialinių įgūdžių auginti dukterį, pagalbos plane numatytų priemonių susirasti darbą, palaikyti pastovius darbinius santykius nevykdo. Jis stokoja socialinių įgūdžių, motyvacijos, sugebėjimo bendrauti su dukterimi, ją auklėti, ugdyti ir nuolatinai visapusiškai pasirūpinti bei užtikrinti tinkamą jos gyvenimo aplinką. Atsakovas nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdo ir nėra pagrindo manyti, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti. Į bylą nepateikta jokių faktinių duomenų apie tai, kad atsakovas dėtų bent kokias pastangas pakeisti savo gyvenimą.

53. Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys prašo teismą išeiti už patikslinto ieškinio reikalavimo ribų ir apriboti atsakovui tėvo valdžią dukters I. B. atžvilgiu ne laikinai, o neterminuotai. Teismas 37 punkte pasisakė dėl argumentų taikant atsakovui laikiną, o ne neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, todėl nebesikartoja. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui išeiti už patikslinto ieškinio reikalavimo ribų ir tėvo valdžią atsakovui riboti neterminuotai.

54. Tretieji asmenys taip pat prašo teismo iniciatyva nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką numatant atsakovui teisę susitikti su dukterimi kartą per mėnesį su vaiko teisių apsaugos institucija suderintoje vietoje dukters globėjų gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant Ukmergės centro atstovui ir psichologui. Prašyme nurodyta, kad atsakovo bendravimas su dukterimi yra iš esmės epizodiškas ir sąlygotas ne kiek atsakovo poreikio bendrauti su dukterimi, o labiau įtakotas vaiko teisių apsaugos institucijų. Vykstančių susitikimų metu atsakovas pasižymi kaip konfliktiška asmenybė, akivaizdžiai neigiamai nusistatęs globėjų atžvilgiu, todėl kyla nuolatinių sunkumų derinant susitikimų laiką ir sąlygas, atsakovas nelinkęs taikytis prie galimybių ir vaiko dienotvarkės.

55. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, nuo tada, kai nepilnametės I. B. laikinaisiais globėjais paskirti tretieji asmenys, gyvenantys Ukmergės rajone, nuolat kyla nesutarimų dėl atsakovo susitikimų su dukterimi. Atsakovo negatyvus elgesys laikinosios globėjos atžvilgiu bei priekaištai dėl susitikimų laiko užfiksuoti Vaiko susitikimo su biologiniu tėvu protokoluose (1 t., b. l. 158-169; 2 t., b. l. 38-40). Liudytoja O. P. teisme parodė, kad atsakovas yra labai sudėtingo charakterio asmenybė, jo nuomonės dėl susitikimų nuolat keičiasi. Globos centras, siekdamas išvengti konfliktų ir suderinti visų suinteresuotų asmenų nuomones, nustatė susitikimų datas ir laiką pagal Globos centro taisykles, t. y, du pasimatymus per mėnesį, su tvarka supažindinti globėjai ir biologinis tėvas. Atskiru direktoriaus įsakymu Globos centras dirba specialiai atsakovui šeštadienį, tačiau šiuo metu atsakovas teigia, kad šeštadienis jam jau nebetinka. Pasimatymų pradžioje atsakovas dėmesį koncentruoja į vaiką, tačiau vėliau prasideda pykčiai, priekaištai dėl kitų pasimatymų datų, nors datos jau yra nustatytos. Keletą kartų buvo tokios konfliktinės situacijos, kai tėvas buvo įspėtas, kad pasimatymas gali būti nutrauktas dėl jo elgesio, pakelto balso tono. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas dėl bendravimo tvarkos reiškė pasipiktinimą ir teismo posėdžio metu, nurodė nesuprantantis, kodėl jis turi derintis prie globėjų ir globos centro darbuotojų, reiškė priekaištus dėl nustatytos bendravimo tvarkos, kadangi pageidautų važiuoti dukterį lankyti kas dvi savaites, kai užsidirba pinigų, pranešdamas laikiniesiems globėjams bei globos institucijai apie apsilankymo laiką prieš savaitę, taip pat pageidautų, kad duktė jam būtų kartą per menesį atvežama į Šiaulius, be to, nematė savo kaltės dėl konfliktų kėlimo, kaltino globėją ir globos centro darbuotojus konfliktų provokavimu, kai tuo tarpu iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog konfliktų iniciatorius vaiko akivaizdoje yra pats atsakovas. Teismo posėdyje ir pateiktuose prašymuose Ukmergės globos centrui atsakovas nurodo, kad su juo niekas nederino naujos tvarkos, jis su tvarka nesutinka, nors iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Ukmergės globos centras siuntė atsakovui raštą su rekomendacijomis dėl susitikimų datų ir laiko pasibaigus karantinui (2 t., b. l. 8). Taip pat apie tokią bendravimo tvarką atsakovas buvo informuotas ir 2020-04-16 vykusio pokalbio telefonu metu, užfiksuota, kad atsakovas nurodo, jog tokie laikai jam tinka dėl autobusų grafiko (2 t., b. l. 9). Sutiktina su liudytojos ir ieškovo atstovės nuomone, kad nėra geranoriško bendradarbiavimo tarp atsakovo ir laikinųjų globėjų, tarp asmenų vyrauja nuolatinė įtampa, sąlygota kiekvieno iš asmenų noro auginti vaiką, juo rūpintis. Atsakovas teismo posėdžio metu išreiškė nenorą derintis prie laikinųjų globėjų ir globos centro darbuotojų galimybių atvežti vaiką jam palankiausiu laiku, tačiau pats atsakovas nepasiūlė aiškaus, konstruktyvaus, visų interesus atitinkančio vykimo pas dukterį grafiko, iš esmės ignoravo prastą vaiko savijautą ją vežant į pasimatymus Šiauliuose, jog vaikui per sunku išsėdėti automobilyje apie dvi valandas trunkančioje kelionėje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas turi dėti maksimalias pastangas susigrąžinti vaiką į savo gyvenamąją aplinką, taigi, jis turi išsispręsti ir jam tenkančius nepatogumus, susijusius su vaiko lankymu, vykimu lankyti dukters į kitą miestą, lankymo grafiko derinimu su autobusų grafiku, lankomais kursais, netgi persikraustymu į dukters gyvenamosios vietos vietovę ir pan. Pažymėtina, kad laikinieji globėjai augina savo nepilnamečius vaikus, turi darbinių įsipareigojimų, nepilnametė I. B. turi savo dienotvarkę, kuri dėl mažo amžiaus, jai labai svarbi, todėl vien tik atsakovo poreikių dėl bendravimo su vaiku įgyvendinimas neatitktų visų suinteresuotų asmenų interesų. Spręstina, kad 2020 metų balandžio mėnesį nustatytas kompromisinis atsakovo matymosi su nepilnamete dukterimi grafikas, kuriuo numatyti du susitikimai per mėnesį iš esmės atitinka atsakovo, laikinųjų globėjų, nepilnamečio vaiko bei globos institucijos interesus, todėl nėra pagrindo teismo iniciatyva jo keisti. Be to, liudytoja parodė, kad artimiausiu metu planuojamas tarpinstitucinis posėdis, dalyvaujant atsakovui ir laikiniesiems globėjams, bus bandoma koreguoti pasimatymų grafiką, labiau prisitaikant prie suinteresuotų asmenų pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, jų teisėtų interesų, todėl manytina, kad suinteresuotiems asmenims palikus teisę bendradarbiauti ir lanksčiai spręsti dėl susitikimų datų tarpininkaujant institucijoms, nuolaidų ir kompromisų būdu bus užtikrinta tiek vaiko, tiek kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį.

57. Kadangi abiem atsakovams yra teikiama valstybė garantuojama antrinė teisinė pagalba (1 t., b. l. 59-60, 92-93) ir jie 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti patikslintą ieškinį.

Atskirti vaiką I. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laikinai apriboti tėvo valdžią V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko I. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko I. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinųjų globėjų I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo.

Priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-10-11) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui I. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-10-11) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti nepilnamečio vaiko I. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise laikinuosius globėjus I. Ž., A. Ž..

Teismo nutartimi inicijuoti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko I. B. nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.