- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2-77-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01217-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Latena“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Visagino transporto centras“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Bankroto valdymas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės bankrutuojančio fizinio asmens S. P. bankroto administratorės mažosios bendrijos ,,Vilniaus nemokumo administratoriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4004-577/2020 pagal ieškovės bankrutuojančio fizinio asmens S. P. bankroto administratorės mažosios bendrijos ,,Vilniaus nemokumo administratoriai“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Latena“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Visagino transporto centras“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Bankroto valdymas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo arba žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės bankrutuojančio fizinio asmens S. P. bankroto administratorė MB ,,Vilniaus nemokumo administratoriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:
1.1. pripažinti ieškovės vardu veikusios bankroto administratorės atsakovės UAB „Bankroto valdymas“ ir atsakovės UAB „Latena“ 2019 m. birželio 14 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento;
1.2. taikyti vienašalę piniginę restituciją, ieškovei priteisiant iš atsakovės UAB „Latena“ skirtumą tarp turto vertės – 93 000 Eur, ir pardavimo metu gautos 22 000 Eur sumos, t. y. 71 000 Eur, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.3. nesant galimybės taikyti piniginę restituciją, priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Latena“, UAB „Visagino transporto centras“ ir UAB „Bankroto valdymas“, žalos atlyginimą – skirtumą tarp turto vertės – 93 000 Eur, ir pardavimo metu gautos 22 000 Eur sumos, t. y. 71 000 Eur, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-5820-466/2016, iškėlė ieškovei bankroto bylą, bankroto administratore paskirdamas atsakovę UAB ,,Bankroto valdymas“. Bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtinti ieškovės kreditoriai ir jų reikalavimai, t. y. VĮ ,,Turto bankas“ 43 952,04 Eur ir atsakovės UAB ,,Visagino transporto centras“ 318 582,02 Eur reikalavimai. Bankrutuojančiam fiziniam asmeniui S. P. nežinant buvo pradėtas jai priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju pastatu, esančių adresu (duomenys neskelbtini), realizavimo procesas. Nors 2018 m. lapkričio 14 d. ginčo turto vertinimo metu buvo nustatyta 93 000 Eur jo vertė, didžiausios kreditorės atsakovės UAB ,,Visagino transporto centras“ sprendimo, priimto 2019 m. balandžio 11 d. kreditorių susirinkime, pagrindu nustatyta itin bankrutuojančiam asmeniui ir jo kreditoriams nepalanki turto pardavimo tvarka – pagal potencialių pirkėjų pateiktus pasiūlymus. Dėl to šis turtas 2019 m. birželio 14 d. sutartimi buvo parduotas atsakovei UAB ,,Latena“ už jos pasiūlytą žymiai mažesnę, nei reali jo vertė, 22 000 Eur kainą. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta fizinio asmens bankroto byloje, atsakovė UAB ,,Bankroto valdymas“ jos pačios prašymu buvo atstatydinta iš bankroto administratorės pareigų, o naująja administratore paskirta MB ,,Vilniaus nemokumo administratoriai“.
3. Ieškovė prašo pripažinti turto pardavimo sandorį negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi jį sudarant buvo pažeisti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) imperatyvai: planas, kurio pagrindu buvo sudarytas ginčo sandoris, nėra patvirtintas bankrutuojančio asmens parašu (FABĮ 8 straipsnio 1 dalis); bankrutuojantis fizinis asmuo nebuvo informuotas apie turto pardavimą, neturėjo galimybės pasiūlyti savo pirkėjo, nebuvo gautas jo rašytinis sutikimas (FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 27 straipsnio 4 dalis). Be to, sandoris buvo sudarytas bankroto administratorei viršijus jai suteiktus įgaliojimus (CK 1.92 straipsnis). Toks sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), kai, imituojant teisėtus sutartinius santykius, pablogintos bankrutuojančio fizinio asmens galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Sandoris sudarytas ir dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis) – S. P. apie sandorį bei jo sudarymo aplinkybes nebuvo informuota. Ieškovės teigimu, toks sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, kadangi turto pirkėja UAB ,,Latena“ yra susijusi su pagrindine bankrutuojančio fizinio asmens kreditore UAB ,,Visagino transporto centras“. Tuo atveju, jei teismas nuspręs nesant pagrindo taikyti ieškinyje prašomą restituciją, ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovių skirtumą tarp nustatytosios turto vertės ir kainos, už kurį jis buvo parduotas, kaip bankrutuojančiam fiziniam asmeniui ir jo kreditoriams padarytos žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Latena“ atsiliepime į ieškinį, be kita ko, prašė teismo įpareigoti ieškovę S. P. įmokėti 5 000 Eur užstatą į teismo depozitinę sąskaitą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
5. Šį prašymą grindė tuo, kad ieškovė S. P. galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, jos ieškinyje nenurodyta, kodėl per įstatyme numatytą terminą ji neginčijo mokumo plano atkūrimo patvirtinimo, kreditorių susirinkimo sprendimo dėl turto pardavimo inicijavimo, kreditorių susirinkimo sprendimo dėl turto pardavimo didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui ir kt. Be to, ieškovė yra bankrutuojantis asmuo, todėl, tikėtina, neturi pakankamai pajamų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti bylinėjimosi išlaidų išieškojimą. Vertinant ieškinio turinį, šalių skaičių bei bylos sudėtingumą, atsakovių bylinėjimosi išlaidos gali siekti ne vieną tūkstantį eurų.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „Visagino transporto centras“ atsiliepime į ieškinį taip pat prašė įpareigoti ieškovės bankroto administratorę MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ įmokėti 4 500 Eur užstatą į teismo depozitinę sąskaitą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
7. Atsakovės teigimu, ieškinys pareikštas akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, kad jos veiksmų neteisėtumas siejamas su 2019 m. gegužės mėn. kreditorių susirinkimų sprendimais, tačiau nutarimus priėmė ne atsakovė, o kolegialus organas – kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimų nutarimai nebuvo skundžiami. Ieškovei iškelta bankroto byla, kreditorių reikalavimai nėra patenkinti, ieškovė turto neturi, todėl akivaizdu, kad atsakovės patirtos išlaidos nebus atlygintos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsakovės UAB „Visagino transporto centras“ prašymą atmetė, o atsakovės UAB „Latena“ – patenkino iš dalies, nustatydamas ieškovei S. P. terminą iki 2020 m. lapkričio 30 d. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 2 000 Eur užstatą galimų atsakovės UAB „Latena“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, ieškinį grįsdama taip pat ir aplinkybėmis, jog mokumo atkūrimo planas nebuvo su ja suderintas, nenurodė priežasčių, trukdžiusių jai skųsti teismo nutartį, kuria šis planas buvo patvirtintas, nenurodė, kodėl nebuvo skundžiami ieškinyje įvardijami bankroto administratorės veiksmai, kreditorių susirinkimo nutarimai. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos ieškovės bankroto byloje, teismas nustatė, kad teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas plano tvirtinimo klausimas, ieškovė dalyvavo.
10. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors ieškovė teigė, jog 2018 m. gruodžio 17 d. pranešimas dėl galimybės pasiūlyti turto pirkėją ir 2019 m. sausio 23 d. pranešimas apie varžytynes jai nebuvo įteikti, tačiau, kaip matyti iš atsakovės UAB „Bankroto valdymas“ atsiliepime į ieškinį pateiktos informacijos, tokie pranešimai buvo siunčiami ieškovės sūnui V. P. elektroniniu paštu, be to, jis pateikė administratorei atsakymus į šiuos pranešimus.
11. Įvertinęs ieškovės pasyvumą bankroto proceso metu, ieškovės, bankrutuojančio fizinio asmens, statusą, mokumo atkūrimo plane esančius duomenis apie ieškovės gaunamos mėnesio pajamas – 265,73 Eur senatvės pensiją, turto neturėjimą, kreditorių reikalavimo sumą, viršijančią 300 000 Eur, teismas sprendė, kad ieškovė iš tiesų gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti atsakovėms jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 3 dalyje numatyti pagrindai reikalauti iš jos užstato sumokėjimo.
Atsiliepimas
12. Nors atsakovės UAB „Visagino transporto centras“ atsiliepime nurodyta, kad byla bus vedama per advokato padėjėją S. U., atstovavimo dokumentai bei duomenys apie patirtas (būsimas) bylinėjimosi išlaidas nepateikti. Be to, atsakovė UAB „Visagino transporto centras“ prašo įpareigoti sumokėti užstatą bankroto administratorę, kuri ieškinį pareiškė ieškovės vardu, t. y. byloje veikia kaip bankrutuojančio fizinio asmens atstovė. Todėl šios atsakovės prašymą teismas atmetė.
13. Atsakovės UAB „Latena“ prašymą teismas patenkino iš dalies. Teismas pažymėjo, kad atsiliepimą pasirašęs bei jį pateikęs advokatas L. B. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už atliktus procesinius veiksmus nepateikė. Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintus maksimalius dydžius bei atsižvelgęs į nagrinėjamo ginčo pobūdį, jame keliamus teisės bei fakto klausimus, į ieškovės statusą (bankrutuojantis asmuo), teismas sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti ieškovę S. P. sumokėti 2 000 Eur dydžio užstatą į teismo depozitinę sąskaitą. Teismo vertinimu, toks užstato dydis turėtų būti pakankamas galimų atsakovės UAB „Latena“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Ieškovės bankrutuojančio fizinio asmens S. P. bankroto administratorė MB ,,Vilniaus nemokumo administratoriai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, o būtent to, kad ieškinys teikiamas ne tik bankrutuojančio asmens, bet ir jo kreditorių interesams apsaugoti.
14.2. Naujai paskirtoji bankroto administratorė nustatė, kad ankstesnioji administratorė atsakovė UAB ,,Bankroto valdymas“ nė karto nebuvo susisiekusi su ieškove, ji nebuvo informuota apie bankroto proceso eigą. Be to, sprendimą turtą pardavinėti apklausos būdu, nenustatant jokios pradinės minimalios kainos, priėmė kreditorė UAB ,,Visagino transporto centras“, kuri yra tiesiogiai susijusi su turto pirkėja UAB ,,Latena“. Pastaroji bendrovė vėliau šį turtą pardavė ieškovės sūnaus uošvei.
14.3. Ieškinys grindžiamas ne tik aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamu ieškovės informavimu apie procesą, bet ir atsakovių neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais.
Atsiliepimas
15. Atsakovė UAB ,,Visagino transporto centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti ieškovei ir jos atstovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
15.1. Ieškovė neįrodinėjo ir neginčijo fakto, kad jos veiksmuose yra CPK 95 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos. Be to, ieškovei iškelta bankroto byla, kreditoriniai reikalavimai nėra patenkinti, ji turto neturi, todėl akivaizdu, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nebus atlygintos.
15.2. Ieškinys yra pareikštas akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
15.3. Reikalavimas atsakovei UAB ,,Visagino transporto centras“ reiškiamas aiškiai formaliais pagrindais ir net nėra įrodinėjamas. Atsakovės neteisėti veiksmai formaliai nurodomi kaip 2019 m. gegužės 31 d. neteisėto sprendimo priėmimas. Tačiau, lyginant nutarimą ir ieškinio teiginius šiuo klausimu, akivaizdu, kad atsakovė tokio nutarimo, kaip nurodyta ieškinyje, nėra priėmusi.
16. Atsakovė UAB ,,Latena“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
16.1. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad nebuvo įvertintas jos turimas bankrutuojančio asmens statusas. Skundžiamoje nutartyje teismas įvertino ne tik ieškovės statusą, bet ir jos procesinį elgesį nuo bankroto proceso pradžios, kas ir suteikė teismui pagrindą spręsti, kad ieškovė gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti atsakovėms jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
16.2. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad juo nėra ginčijamas skundžiamoje nutartyje nustatytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas, tačiau iš naujo teikiami papildomi rašytiniai paaiškinimai dėl ieškinio pagrįstumo.
16.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė buvo informuota tiek apie mokumo atkūrimo plano patvirtinimą, tiek apie kitus bankroto procese priimtus sprendimus.
16.4. Teismas tinkamai įvertino, kad ieškovės pajamoms siekiant tik 265,73 Eur per mėnesį (senatvės pensija), jai neturint jokio turto, o kreditorinių reikalavimų sumai viršijant 300 000 Eur, atsakovių bylinėjimosi išlaidos nebus padengtos. Ieškovė su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad turės pakankamai lėšų atlyginti atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas, jeigu bus priimtas palankus atsakovėms teismo sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti
17. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties dalies įpareigoti ieškovę S. P., kurios vardu ieškinį pareiškė jos bankroto administratorė MB ,,Vilniaus nemokumo administratoriai“, sumokėti 2 000 Eur užstatą atsakovės UAB ,,Latena“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
18. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
19. Teismų praktikoje yra nurodomos dvi būtinos sąlygos šiai normai taikyti: 1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir 2) tai, kad šis asmuo, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-943/2020; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-543-330/2020). Šios įstatymo nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti ir kai yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino abiejų būtinųjų CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų – galimo piktnaudžiavimo teise ir ieškovės nemokumo, galinčio sukliudyti atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, buvimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos pozicija nesutinka ir pripažįsta, kad teismas, vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės S. P. elgesiu, suklydo, visų pirma netinkamai identifikavęs subjektą, pareiškusį šį ieškinį.
21. Ieškinį nagrinėjamoje byloje pateikė ir jį pasirašė bankrutuojančio fizinio asmens bankroto administratorė, todėl, kaip teisingai nurodoma ir atskirajame skunde, sprendžiant šį procesinį klausimą turėjo būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į specialiojo įstatymo, reglamentuojančio fizinio asmens bankroto procesą, normas. Šiuo konkrečiu atveju yra aktualios teisės normos, susijusios su bankroto administratoriaus pareigomis ir teisėmis fizinio asmens bankroto procese.
22. FABĮ 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas toks bankroto administratoriaus sąvokos aiškinimas – tai nemokumo administratorius, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ).
23. FABĮ 12 straipsnis įtvirtina bankroto administratoriaus pareigas ir teises. Nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą dienos bankroto administratorius atstovauja fiziniam asmeniui (arba įgalioja kitą asmenį atstovauti) iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų fizinio asmens naudai (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises bei teisėtus interesus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad bankroto administratoriaus paskirtis fizinio asmens bankroto procese – užtikrinti sklandų, operatyvų, sąžiningą, veiksmingą procesą, ginant bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesus, ir šių asmenų interesų pusiausvyrą. Fizinio asmens bankroto administratorius vykdo FABĮ nustatytas bankrutuojančio asmens turto administravimo funkcijas, veikdamas pagal savo kompetenciją fizinio asmens bankroto procese; jis turi pareigą užtikrinti ne savo, o bankrutuojančio asmens, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesus, siekdamas šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-916/2019, 14 punktas).
25. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškiniu, kurį pateikė ir pasirašė bankrutuojančio fizinio asmens S. P. bankroto administratorė, yra siekiama nuginčyti bankroto proceso metu, t. y. jau po to, kai buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas, sudarytą tokio fizinio asmens vardu nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, restitucijos taikymo arba žalos atlyginimo. Ieškinyje, be visa kita, teigiama, kad, nuginčijus buvusiai turto savininkei (bankrutuojančiam fiziniam asmeniui) finansiškai nepalankų sandorį dėl turto už kelis kartus mažesnę nei jo rinkos vertė kainą pardavimo ir susigrąžinus kainų skirtumą, iš esmės pagerėtų ne tik bankrutuojančio asmens, bet ir jos kreditorių interesai. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinį yra pareiškusi bankroto administratorė, gindama bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesus, o ne pati S. P..
26. Tais atvejais, kai reikalavimą bankrutuojančio fizinio asmens interesais pareiškia jo bankroto administratorius, gindamas ir atstovaudamas bankrutuojančio asmens bei kreditorių interesus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš bankroto administravimui skirtų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-916/2019, 17-24 punktai). Vadinasi, jei nagrinėjamoje byloje būtų priimtas atsakovėms palankus teismo sprendimas, jų bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos (atlyginamos) ne iš bankrutuojančio fizinio asmens S. P., o iš jos bankroto administravimui skirtų lėšų. Taigi, vien šiuo aspektu vertinant tokia teismo išvada, kad S. P. galėtų kilti pareiga atlyginti kitoms bylos šalims bylinėjimosi išlaidas, todėl, atitinkamai, jai kyla pareiga ir sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, stokoja pagrįstumo.
27. Kita vertus, nėra pagrįsti ir atsakovių prašymų taikyti S. P. užstato institutą argumentai, kad vien fizinio asmens pasyvus procesinis elgesys bankroto byloje, neskundžiant kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nustatyta ginčo turto realizavimo tvarka, ar teismo procesinių sprendimų, priimtų bankroto procese, patvirtina galimą jos piktnaudžiavimą teise, pareiškus šioje byloje atskirą ieškinį. Konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą, kuri realizuojama pareiškus reikalavimus teisme ir pasirinkus konkretų tam asmeniui priimtiną savo teisių bei interesų gynimo būdą (CPK 5, 13 straipsniai), pati savaime negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas teise.
28. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovių prašymuose ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad bankrutuojantis fizinis asmuo S. P. nekėlė netinkamo jos turto pardavimo būdo nustatymo klausimo bankroto bylos procese, o vėliau pareiškė atskirą ieškinį, nesudaro pagrindo spręsti apie netinkamą ieškovės naudojimąsi procesinėmis teisėmis ar, juo labiau, jos piktnaudžiavimą teise, lemiantį pareigą iš anksto sumokėti atitinkamą sumą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Ar toks ieškinys yra pagrįstas, negali būti sprendžiama šiame bylos proceso etape, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
30. Tokie atsakovių prašymų nustatyti ieškovei S. P. pareigą sumokėti užstatą motyvai, kad ši dėl nemokumo ir gaunamų menkų pajamų gali negebėti atlyginti atsakovių bylinėjimosi išlaidų, todėl tą turi padaryti iš anksto, taip pat kritikuotini. Pačios atsakovės neteigia, kad ieškovė turi pakankamai pajamų, bet jas slėps ir, piktnaudžiaudama teise, vengs jų išlaidų, patirtų dėl inicijuotos civilinės bylos, kompensavimo, jeigu teismo sprendimas jai bus nepalankus. Pažymėtina, kad faktas, jog asmuo yra nemokus, pats savaime nesuponuoja jo pareigos atlikti išankstinius antrosios ginčo šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinančius mokėjimus. Priešingas aiškinimas lemtų nepagrįstą teisės kreiptis į teismą suvaržymą ir asmenų procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis).
31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama nutarties dalis, kuria S. P. įpareigota sumokėti 2 000 Eur užstatą atsakovės UAB ,,Latena“ bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, naikinama, o prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
32. Atsakovė UAB ,,Visagino transporto centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė apeliantei ir jai atstovaujančiai bankroto administratorei paskirti CPK 95 straipsnyje numatytą 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tokį savo prašymą atsakovė grindė iš esmės tik savo pačios subjektyviu vertinimu, kad ieškinys pareikštas akivaizdžiai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
33. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
34. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Be to, kaip šioje nutartyje buvo pasisakyta pirmiau, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių sutikti su atsakovės pozicija, kad ieškovės ar jai atstovaujančios bankroto administratorės veiksmuose yra aiškaus piktnaudžiavimo procesu požymių. Pažymėtina, kad jokių tokio savo prašymo motyvų pati atsakovė nenurodė, vien deklaratyviai teigdama, kad yra pareikštas aiškiai nepagrįstas ieškinys. Tačiau ieškinio pagrįstumo klausimas bus išspręstas tik ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei priėmus sprendimą dėl ginčo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį, kuria bankrutuojantis fizinis asmuo S. P. įpareigota sumokėti 2 000 Eur užstatą galimų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Latena“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, panaikinti.
Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Latena“ prašymo dėl užstato paskyrimo galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.