Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-03-31 · Civilinė byla Nr. e2-307-943/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-31
Bylos Nr.
e2-307-943/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eturas“
Atsakovas
T. S., uždarosios akcinės bendrovės „Waavo“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-307-943/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01405-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.13 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 31 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eturas“ bei atsakovų T. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Waavo“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eturas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Waavo“ ir T. S. dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus bei žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eturas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų T. S. ir UAB „Waavo“ 745 219,15 Eur nuostolių atlyginimą; 2) uždrausti atsakovams tiesiogiai ir/ar per trečiuosius asmenis atgaminti bet kokia forma ar būdu, adaptuoti ar kitaip perdirbti, platinti ieškovei priklausančios aviabilietų programos programinio kodo originalą ar jo kopijas parduodant, įskaitant viešą siūlymą juos pirkti ar tikslinę programos programinio kodo ar jo kopijų reklamą, skatinančią vartotojus juos įsigyti, taip pat nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti programos programinio kodo originalą ar jo kopijas nuosavybėn arba valdyti, importuoti ar eksportuoti; 3) priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti solidariai iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovai pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kurio taip pat prašė įpareigoti iškovę sumokėti 11 639,67 Eur dydžio užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui. Atsakovai nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi nurodytos sąlygos įpareigoti ieškovę sumokėti užstatą? galimoms atsakovų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti: 1) ieškovė galimai piktnaudžiauja ir ateityje piktnaudžiaus jai suteiktomis procesinėmis teisėmis; 2) ieškovė pati pripažįsta, kad jos finansinė padėtis yra labai sunki, todėl yra didelė tikimybė, kad ieškovė nebus pajėgi atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis rekomenduojamais dydžiais, šiuo metu maksimalios rekomenduojamos priteisti išlaidos už atsiliepimo į ieškinį? ir tripliko parengimą? siekia 5 156,00 Eur. Atsakovai šioje byloje jau yra pateikę du atsiliepimus į atskiruosius skundus, 5 procesinius prašymus: prašymą dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, prašymą dėl informacijos apsaugos teisėjos atostogų metu, prašymą panaikinti nutartį, prašymą dėl termino pratęsimo, prašymą sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, už? kurių parengimą? atsakovams galės būti priteisiama dar 3 132,27 Eur. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą?, byla tikrai bus nagrinėjama daugiau nei viename teismo posėdyje, bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose truks ne trumpiau kaip 26 val. Už tokios trukmės atstovavimą? atsakovams iš ieškovės galimai bus priteista dar 3 351,4 Eur. Taigi iš viso atsakovams iš ieškovės galimai bus priteista ne mažiau kaip 11 639,67 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir įpareigojo ieškovę per septynias darbo dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 6 000 Eur atsakovės UAB „Waavo“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Atsiliepimas

4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovės atsiliepime išdėstytos aplinkybės dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (ne)buvimo iš esmės yra vertinamos bei nustatomas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Savo ruožtu, atsakovės atsiliepime išdėstytos aplinkybės bei pateikti įrodymai, teismo vertinimu, liudija apie tai, kad šiuo metu iš esmės egzistuoja prielaidos spręsti, jog ieškovė gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, vertinant ieškovės elgesį būtent Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 95 straipsnio 3 dalies kontekste.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus, kad pas ieškovę neįdarbintas nė vienas darbuotojas nuo 2019 m. balandžio 19 d., ieškovė turi įsiskolinimą socialinio draudimo fondo biudžetui, per 2018 metus ieškovė uždirbo 13 274 Eur grynojo pelno (atkreipia dėmesį, jog 2018 metų grynasis pelnas yra beveik 10 kartų mažesnis negu buvo 2017 metais), žyminis mokestis sumokėtas ne iš ieškovės sąskaitos, sprendė, kad jie patvirtina ieškovės sudėtingą ekonominę būklę.

6. Įvertinęs atsiliepimo į ieškinį turinį, teismas nustatė, kad atsakovės prašomas užstato dydis (11 639,67 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintus maksimalius dydžius. Atsižvelgęs į nagrinėtino ginčo pobūdį, jame keliamus teisės bei fakto klausimus, teismas padarė išvadą, kad teisingumo bei protingumo principus atitiktų pusės atsakovės nurodomo užstato dydžio (5 819,84 Eur) nustatymas, todėl ieškovę įpareigojo įmokėti 6 000 Eur (suapvalinta suma) užstatą atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Eturas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Skundžiama nutartimi buvo paneigta ieškovės teisė į teisminę gynybą, nes ji pateikė pagrįstą ieškinį, o dabar pritaikius bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo institutą, bylos nagrinėjimui iškilo grėsmė. Ieškovė išsamiai pagrindė, jog atsakovai yra nesąžiningi, kadangi T. S., vykdydamas darbo funkcijas UAB „Eturas“, nukopijavo UAB „Eturas“ priklausančią didelės vertės (apie 0,5 mln. Eur) aviabilietų programą (turinčią ir duomenų bazės savybių), bei tokią programą pradėjo naudoti kaip UAB „Waavo“ nuosavybę, tačiau teismas konstatavo, jog būtent ieškovė, reikšdama ieškinį, galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

7.2. Teismas visiškai neanalizavęs jokių įrodymų/atsakovų argumentų, pagrindžiančių galimą ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nusprendė, kad ieškovė galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovė pabrėžia, kad ji savanoriškai sumokėjo UAB „Cherry servers“, kuri pateikė prašymą įpareigoti ieškovę sumokėti avansą bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su kopijos darymu ir pateikimu, kas sudaro apie 7 tūkst. Eur. Ieškovė nebūtų šių išlaidų mokėjusi, jei nebūtų įsitikinusi, kad jos ieškinys yra pagrįstas. Teismas, vertindamas ieškovės finansinę padėtį, neatsižvelgė į tai, jog ieškinys būtent ir reiškiamas todėl, kad atsakovai sužlugdė ieškovės veiklą. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neprašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ar nuo jo atleisti.

7.3. Skundžiama nutartis prieštarauja teismų praktikai, pagal kurią vien sunki ieškovo finansinės padėtis, nereiškia, jog ieškovas galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Net ir tais atvejais, kai ieškovas yra užsienio subjektas, prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo yra atmetami.

7.4. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nutartyje nenurodytas nė vienas argumentas, susijęs su ieškovės galimu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Taip pat nėra aišku, kodėl teismas nusprendė, jog ieškovė turi įmokėti būtent 6 000 Eur, kodėl apvalinama iki didesnės sumos, o ne mažesnės.

8. Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Waavo“ ir T. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį ir šioje dalyje priimti naują nutartį – atsakovų prašymą dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti tenkinti visiškai, įpareigojant ieškovę sumokėti 11 639,67 Eur dydžio užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui, taip pat leisti nutartį vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismo numatyta užstato suma gali tik iš dalies užtikrinti vieno iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau šioje byloje ieškinys yra pareikštas net dviem atsakovams. Bendrovė, atsiliepdama į įvairius ieškovės atskiruosius skundus, teikdama prašymus susijusius su jos konfidencialios informacijos apsauga, atsiliepimą į ieškinį bei kitus procesinius dokumentus, jau patyrė daugiau nei 11 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šioje byloje bus teikiamas ir triplikas, vyks ne vienas teismo posėdis, akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidų bus patirta dar daugiau. Tokio pobūdžio bylos, kaip nesąžiningos konkurencijos bylos, yra pripažįstamos itin sudėtingomis bylomis teismų praktikoje. Šiose bylose bylinėjimosi išlaidos paprastai siekia daugiau nei 25 000,00 Eur.

8.2. Ieškovė teismui pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuriame ir toliau vietoje to, kad pagrįstų, jog nesiekia piktnaudžiauti procesu, kartoja faktus ir aplinkybes nurodytas ieškinyje, kurios bus nagrinėjamos ir nustatinėjamos bylą nagrinėjant iš esmės.

8.3. Atsakovų įsitikinimu, šioje byloje egzistuoja teisinis pagrindas leisti vykdyti nutartį skubiai. Byloje esantys ir teismo išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra sudėtinga. Teismas taip pat konstatavo, kad egzistuoja pagrindas manyti, jog ieškovė galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

9. Ieškovė UAB „Eturas“ atsiliepimu į atsakovų atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Atsakovai yra nesąžiningi, kadangi T. S., vykdydamas darbo funkcijas UAB „Eturas“, nukopijavo UAB „Eturas“ priklausančią didelės vertės (apie 0,5 mln. Eur) aviabilietų programą (turinčią ir duomenų bazės savybių), bei tokią programą pradėjo naudoti kaip UAB „Waavo“ nuosavybę.

9.2. Atsakovų reikalaujama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo suma yra visiškai nepagrįsta. Nors byloje ir yra du atsakovai, tačiau juos atstovauja tas pats advokatas, visi procesiniai dokumentai yra teikiami jų vardu kaip vienas procesinis dokumentas. Atsakovai nėra pateikę įrodymų, jog jie būtų patyrę 11 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat atsakovai neslepia, kad visas išlaidas apmoka UAB „Waavo“ viena, o ne atsakovas T. S.. Atsakovų teiginiai, kad įprastai tokiose bylose priteisiama 40 000 – 50 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms yra pagrįsti galimai neįsiteisėjusiais pirmosios instancijos teismų sprendimais, nes viešoje paieškoje tokie sprendimai nerasti. Atsakovų nesąžiningumą pagrindžia ir tai, jog jie už parengtus prašymus (viso 8 lapus) prašo priteisti jiems 3 132,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, kas neatitinka rekomenduojamų dydžių.

9.3. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu. Nėra suprantama apie kokių įrodymų nuginčijimą kalba atsakovai, nes bylos nagrinėjimas nėra baigtas. Taip pat pabrėžia, kad ieškovė neturi tikslo perimti kitos įmonės programinį kodą, turintį tas pačias funkcijas kaip ir ieškovės programinis kodas.

9.4. Atsakovai visai įmanomais būdais blokuoja ieškovės teisę į teisminę gynybą. Svarbu tai, kad ieškovė sumokėjo 6 715 Eur žyminį mokestį bei apmokėjo pagal UAB „Cherry servers“ prašymą 230 Eur. Ieškovės reikalavimo reiškimas yra sąlygotas būtent atsakovų veiksmų, dėl kurių ieškovės veikla negali duoti pajamų, todėl atsakovų motyvas dėl ieškovės finansinės padėties turėtų būti vertinamas kritiškai.

9.5. Atsakovų atskirojo skundo tenkinimas prieštarautų aktualiai teismų praktikai, pagal kurią vien sunki ieškovo finansinės padėtis, nereiškia, jog ieškovas galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Net ir tais atvejais, kai ieškovai yra užsienio subjektai, prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo yra atmetami.

10. Atsakovai UAB „Waavo“ ir T. S. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Užuot įrodinėjusi tai, jog ieškovė nepiktnaudžiauja procesu ir ji bus pajėgi atlyginti susidariusias bylinėjimosi išlaidas, ieškovė 16 puslapių apimties atskirajame skunde iš esmės nukopijuoja savo ieškinio argumentus. Susipažinus su atskiruoju skundu taip ir lieka neaišku, kokiu būdu skundžiama nutartis pažeidžia ieškovės teises. Atskirajame skunde apsiribojama bendromis frazėmis ir citatomis apie ieškovės teisių į teisingą teismą pažeidimą, tačiau skundo esmė lieka neaiški. Kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, teismas, įvertinęs ieškinyje pateiktus argumentus, glaustai pasisako dėl „galimo piktnaudžiavimo“ ir nereikalaujama išsamiai įvertinti visus šalių argumentus teikiamus procesiniuose dokumentuose, nes priešingu atveju – teismas galėtų būti pripažintas šališku.

10.2. Skundžiama nutartimi nebuvo paneigta ieškovės teisė į gynybą. Atskirajame skunde ieškovė net nebando pateikti papildomo pagrindimo ar naudoti kitus argumentus piktnaudžiavimo nebuvimo aplinkybei pagrįsti, o užsiima paneigtų argumentų atkartojimu. Atsakovai pateikė įrodymus, kad ieškovė, teigdama, jog atsakovai nukopijavo jos programinį kodą, nepateikė savo kodo, atsakovai paneigė ekranvaizdžių panašumą, kuris buvo suklastotas, taip pat aplinkybes dėl atsakovo T. S. duomenų www.linkedin.com interneto puslapyje. Ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas, nes tik prie teismų praktikos „pritempinėjami“ argumentai, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų tai, kad ieškovės verslas yra nesėkmingas būtent dėl atsakovų, nėra pateikiama.

10.3. Iš skundo nėra aišku ką dar turėjo padaryti/pasisakyti Vilniaus apygardos teismas, kad ieškovei nekiltų noras skųsti tokią nutartį. Atsakovų nuomone, teismas įvertino (ir pati ieškovė detaliai tai pacitavo) ir pasisakė dėl kiekvieno atsakovų pateikto įrodymo susijusio su argumentu, kad ieškovė gali vengti įvykdyti, galimai jai nepalankų sprendimą.

10.4. Ieškovė taip pat cituoja teismų praktiką, nuo kurios jos manymu nukrypo teismas priimdamas nutartį. Tačiau atsakovų nuomone, šiomis nutartimis nėra tikslo vadovautis, kadangi ieškovės minimų ir šios bylos ratio decidendi nesutampa. Bylų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų užtikrinimu, taikant CPK 794 straipsnyje įtvirtintą institutą nėra prasmės analizuoti, kadangi ši proceso norma numato visai kitas jos taikymo sąlygas, o ieškovės minimose bylose procesiniai sprendimai yra priimti labai seniai bei egzistuojant visai kitoms aplinkybėms, kaip antai – tarptautinėms sutartims tarp valstybių, draudžiančioms reikalauti bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo ir panašiai.

10.5. Nutartis yra motyvuota. Atskirajame skunde taip pat nepateikiami jokie skaičiavimai, pagal kuriuos apeliacinės instancijos teismas turėtų orientuotis priimdamas nutartį dėl ieškovės atskirojo skundo, tad šiuo atveju nėra aišku kokio procesinio rezultato, susijusio su užstato suma, tikėjosi ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovė įpareigota įmokėti 6 000 Eur atsakovės UAB „Waavo“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

12. Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.

13. Teismų praktikoje šiai normai taikyti išskirtos dvi būtinos sąlygos: 1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir 2) tai, kad šis asmuo, išnagrinėjus bylą iš esmės, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018). Minėtos įstatymo nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Eturas“ iš esmės neginčija antrosios sąlygos egzistavimo, nes pati pripažįsta, kad jos finansinė padėtis yra sunki būtent dėl atsakovų galimai atliktų neteisėtų veiksmų. Todėl nėra pagrindo išsamiau nagrinėti apeliantės finansinių galimybių atlyginti priešingos šalies bylinėjimosi išlaidas, reikšmingas yra kitos būtinos sąlygos vertinimas, t. y. galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nustatymas.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad atsakovų T. S. ir UAB „Waavo“ prašymo argumentai suponuoja pagrindą CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui, nes galimai ieškovė piktnaudžiauja procesu, kitaip tariant, teismas sutiko su atsakovų prašyme nurodytais argumentais jų išsamiau nedetalizuodamas. Iš atsakovų atsiliepimo į ieškinį ir atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad galimas apeliantės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis iš esmės grindžiamas dviem aspektais: pirma, apeliantės finansinė padėtis yra sunki ir net žyminį mokestį sumokėjo kitas asmuo, antra, apeliantė pateikė suklastotus įrodymus, nepateikė programinio kodo, taip pat, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl apeliantės galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

16. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų argumentai, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki, savaime niekaip nepagrindžia galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis – vien tik tokia aplinkybė negali atimti iš asmens teisės savo galimai pažeistas teises ginti teisme. Atsakovų argumentai apie ieškovės atstovės veikimą keliose įmonėse nėra niekaip susiję su ginčo klausimu, o argumentai, jog ieškovė nepateikė tam tikrų įrodymų ar juos galimai suklastojo bus įvertinti tik bylą išnagrinėjus iš esmės, t. y. teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, spręs, ar tam tikros aplinkybės yra įrodytos, ar ne (CPK 178,185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ieškovės procesinio elgesio, skundžiamos nutarties tinkamai nemotyvavo, o tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovų argumentai tikėtinai pagrįsti, nors šioje stadijoje jų net nevertino. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie jau pasireiškusį ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pernelyg išplėtė CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo ribas. Vien tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą, ir nesant duomenų, kad kreipimasis neatitinka civilinio proceso reikalavimų, negali būti vertinama kaip ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes, sutiktina su ieškovės atskirojo skundo argumentu – toks vertinimas pažeistų ieškovės teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis).

18. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, gali būti vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007). Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad šiuo metu tarp šalių yra nagrinėjamas vienintelis teisminis ginčas, t. y. ši byla. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovė yra anksčiau piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis – nėra (CPK 178 straipsnis).

19. Visa tai įvertinęs, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad atsakovai nenurodė kitokių aplinkybių, kurios šiuo metu leistų daryti išvadą apie galimą ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje buvo neįrodyta CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui būtinų sąlygų visuma.

Dėl atsakovų atskirojo skundo

20. Atsakovai T. S. ir UAB „Waavo“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį dėl užtikrinimo dydžio ir šioje dalyje priimti naują nutartį – atsakovų prašymą dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti tenkinti visiškai, įpareigojant ieškovę sumokėti 11 639,67 Eur dydžio užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimui. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę įmokėti atsakovų bylinėjimo išlaidų užtikrinimą, nagrinėjamu atveju teismas nevertina atsakovų argumentų dėl užtikrinimo dydžio, kadangi šie argumentai yra nebeaktualūs.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų užtikrinimą, todėl nutartis, kuria ieškovė įpareigota sumokėti 6 000 Eur atsakovės bylinėjimosi išlaidoms užtikrinti, naikinama, o prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų T. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Waavo“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Teisėja Egidija Tamošiūnienė