- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2-543-330/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01352-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Munitus“, V. B., M. V., O. K.
- Kategorijos
- 3.1.8Užstatas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria ieškovė įpareigota sumokėti užstatą atsakovų galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-292-803/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Plieninis skydas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Munitus“, V. B., M. V. ir O. K. dėl nuostolių atlyginimo bei nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Plieninis skydas“ kreipėsi į teismą ir prašė uždrausti atsakovams V. B. ir M. V. bet kokia forma tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti iš ieškovės gautą konfidencialią informaciją bet kokiems tretiesiems asmenims, įskaitant atsakovę UAB „Munitus“; uždrausti atsakovams naudotis ieškovės konfidencialia informacija gaunant ar siekiant gauti finansinės naudos; uždrausti atsakovams skatinti ieškovės klientus (pagal pateikiamą sąrašą) su pačia UAB „Munitus“ ar bet kokiais trečiaisiais asmenimis sudaryti ir vykdyti bet kokias sutartis dėl apsauginių durų, vartų, langų gamybos; uždrausti atsakovams skatinti ieškovės darbuotojus nutraukti su ieškove sudarytas sutartis ar kitaip nesilaikyti sutarčių nuostatų. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovų priteisti solidariai 139 522,22 Eur nuostolių atlyginimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovai UAB ,,Munitus“, V. B., M. V. ir O. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepime, be kita ko, prašė įpareigoti ieškovę sumokėti 9 343,98 Eur užstatą galimoms atsakovų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsakovai nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinio pareiškimo aplinkybes ir akivaizdų ieškovės reikalavimų nepagrįstumą, yra pagrindas išvadai, jog ieškovė piktnaudžiauja ir ateityje piktnaudžiaus jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, o taip pat siekia atsakovams V. B. ir M. V. daryti spaudimą darbo bylose, kuriose jie reikalauja iš ieškovės priteisti neišmokėtą darbo užmokestį. Atsakovai taip pat teigė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo per mažą žyminį mokestį.
Šalies argumentai
3. Ieškovė dublike nurodė, kad sumokės trūkstamą žyminio mokesčio dalį, jei teismas įpareigos tai padaryti. Teigė, kad atsakovai nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų ieškovės galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl jų prašymas dėl užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi įpareigojo ieškovę primokėti 225 Eur žyminio mokesčio dalį ir sumokėti 4 671,99 Eur dydžio užstatą galimoms atsakovų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Teismas nustatė, kad ieškovės atstovas advokatas I. D. 2020 m. sausio 10 d. pateikė teismui pranešimą, jog nutraukia atstovavimo sutartis su ieškove UAB „Plieninis skydas“ ir šios bendrovės byloje neatstovaus. Ieškovės atstovas – įmonės vadovas R. G. 2020 m. sausio 20 d. atvykęs į teismo posėdį nurodė, kad apie šią situaciją (dėl ieškovės atstovavimo santykių nutraukimo) sužinojo prieš teismo posėdį. Teismo nuomone, ieškovės įstatyminis atstovas (jos vadovas), vykdydamas savo procesinę pareigą rūpintis bylos procesu, turėjo galimybę sužinoti apie teismo posėdį ir jam tinkamai pasiruošti, tačiau posėdžio metu netgi nepateikė dokumentų, pagrindžiančių teisę atstovauti įmonę. Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovų nurodytą aplinkybę, kad ieškovė neatsiskaito su darbuotojais. Teismo vertinimu, tokia aplinkybė sudaro pagrindą tenkinti atsakovų prašymą dėl įpareigojimo sumokėti užstatą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB ,,Plieninis skydas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, ir tokį atsakovų prašymą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
7.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimą užstatu. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė gali veikti nesąžiningai ir (ar) sąmoningai piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, piktybiškai neatlyginti galimų bylinėjimosi išlaidų. Aplinkybė, kad su advokatu buvo nutraukta teisinių paslaugų teikimo sutartis, nėra laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Sutarties nutraukimą sąlygojo objektyvi būtinybė, kai paaiškėjo, jog advokatas pradėjo veikti nebe geriausiais kliento (ieškovės) interesais. Per dešimties kalendorinių dienų laikotarpį ieškovė nespėjo surasti naujo atstovo šiai bylai, tačiau tai nelaikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Į teismo posėdį atvyko ieškovės atstovas pagal įstatymą, t. y. pats ieškovės vadovas. Atsakovų atstovas – advokatas paprašė atidėti tą teismo posėdį, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovė gali būti laikytina piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis.
7.2. Teismo nutartis yra nemotyvuota, o teiginiai apie bylos proceso vilkinimą yra nepagrįsti ir nelogiški. Ieškovė pareiškė reikalavimus atsakovams tiek dėl neteisėtų veiksmų uždraudimo, tiek dėl nuostolių atlyginimo, todėl yra suinteresuota kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. Nepaisant buvusio atstovo advokato veiksmų, pati ieškovė rūpinosi byla, sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas.
7.3. Ieškovė neatsiskaitė su atsakovais V. B. ir M. V., kaip su buvusiais darbuotojais, nes šie atliko neteisėtus, prieš ieškovę nukreiptus veiksmus, dėl kurių bendrovė patyrė nuostolių. Faktas, kad šiuo metu su šiais atsakovais vyksta ir darbo teisiniai ginčai, patvirtina, jog kol kas nėra jokio neginčytino reikalavimo, kurio ieškovė piktybiškai nevykdytų. Priešingai, ieškovė tinkamai vykdė visas finansines pareigas šioje byloje, t. y. sumokėjo didžiąją dalį žyminio mokesčio (2 171 Eur), o likusi vos 225 Eur dalis bus sumokėta artimiausiu metu.
7.4. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, ką patvirtina ir aplinkybė, jog teismas nenustatė įpareigojimo sumokėti užstatą įvykdymo termino.
Atsiliepimas
8. Atsakovai UAB ,,Munitus“, V. B., M. V. ir O. K. atsiliepimu prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
9. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Ieškovė į teismą kreipėsi tik tada, kai atsakovai buvo priversti teismine tvarka reikalauti iš jos nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes pareiškė jau trečią tokį ieškinį atsakovams.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad galimu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teismas esą laikė sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo ieškovei nutraukimą ir naujos sutarties dėl jos atstovavimo šioje byloje nesudarymą. Ieškovės vadovas atvyko į teismo posėdį neturėdamas dokumentų, patvirtinančių įgaliojimus veikti ieškovės vardu, pateikė teismui neteisingą informaciją apie tai, kada jis sužinojo, jog advokatas nebeatstovaus ieškovės šioje byloje. Teisinių paslaugų sutarties nutraukimas ir vadovo įgaliojimų nepateikimas, tikėtina, buvo surežisuoti iš anksto siekiant užvilkinti teismo procesą.
9.3. Ieškovės neatsiskaitymas su atsakovais M. V., V. B. bei kitais buvusiais ir esamais savo darbuotojais yra tik viena iš kritinę ieškovės turtinę padėtį patvirtinančių aplinkybių. Ieškovė nuolatos turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (2020 m. vasario 6 d. duomenimis ieškovės skola buvo 14 290,26 Eur), laiku nevykdo įsipareigojimų, dėl ko ieškovės turtui beveik nuolatos yra taikomas areštas, ieškovė neteikia Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų, dėl to neįmanoma sudaryti ieškovės kreditingumo reitingą ir nustatyti bankroto tikimybę. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis jau ilgą laiką yra bloga (nuo 2015 m.), ieškovė pati pripažįsta, kad jos turtinė padėtis yra sunki (ieškovė teikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovė įpareigota sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
11. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 95 straipsnio 3 dalį, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Tokiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl užstato reikalingumo, taip apsaugant kitus bylos dalyvius nuo nepagrįsto bylinėjimosi, kartu užtikrinant teisminio proceso operatyvumą, koncentruotą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
12. CPK 95 straipsnio 3 dalies normai taikyti teismų praktikoje išskiriamos dvi būtinosios sąlygos: 1) atsiradęs pagrindas manyti, kad procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis; 2) procesinėmis teisėmis galintis piktnaudžiauti asmuo, išnagrinėjus bylą, gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018). Minėtos įstatymo nuostatos paskirtis yra apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba esant duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1366-407/2019).
13. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012 ir joje nurodytas kitas šio teismo nutartis).
14. Analizuojamu atveju atsakovai savo prašymą dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms atlyginti nustatymo grindė tuo, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, kad analogiškas ieškinys jau yra reiškiamas trečią kartą, taip pat tuo, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki ir ji gali neatlyginti bylinėjimosi išlaidų.
15. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, tenkindamas atsakovų prašymą, teismas dėl atsakovų nurodytų aplinkybių (nutarties 14 p.) iš esmės nepasisakė. Įpareigodamas ieškovę sumokėti užstatą, teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 20 d. atvykęs į teismo posėdį ir prisistatęs ieškovės vadovu R. G. paaiškino, jog tik teismo posėdžio išvakarėse sužinojo apie atstovavimo sutarties su advokatu nutraukimą. Teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad ieškovės atstovas – bendrovės vadovas, vykdydamas savo procesinę pareigą rūpintis procesu, turėjo galimybę sužinoti apie teismo posėdį tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, tiek iš advokato I. D., o teismo posėdžio metu turėjo pateikti dokumentus, pagrindžiančius teisę atstovauti ieškovę, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės (jos atstovo) veiksmai, o taip pat atsakovų nurodyta aplinkybė, kad ieškovė neatsiskaito su darbuotojais, sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovė gali piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir neatlyginti atsakovų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos tokio pobūdžio aplinkybės savaime niekaip nesuponuoja galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindo.
16. Apeliacinis teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, sutinka su apeliantu, kad šiuo atveju aplinkybė, jog į pirmąjį teismo posėdį atvykęs ieškovės vadovu prisistatęs asmuo nepateikė vadovavimą bendrovei patvirtinančio dokumento, negali būti pripažinta aiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis prielaida. Pasirengimas bylos nagrinėjimui buvo vykdomas paruošiamųjų dokumentų būdu, byloje kartu su ieškiniu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovės vadovas yra būtent R. G.. Pagal CPK 239 straipsnio 2 dalį teismas privalo nustatyti atvykusiųjų asmenų tapatybę, taip pat patikrinti atstovų įgaliojimus, tačiau atstovo, nesančio kvalifikuotu teisininku, atstovavimo šaliai įgalinimus patvirtinančių dokumentų nepateikimo aplinkybė negali būti vertinama kaip galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindas.
17. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kokiu momentu ieškovės vadovui tapo žinoma apie nutrauktą advokato teisinių paslaugų teikimo ieškovei sutartį, nes ieškovės atstovas dėl šios priežasties neprašė atidėti teismo posėdžio. Priešingai, 2020 m. sausio 20 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pats teismas pasiūlė ieškovei pasirūpinti kvalifikuota atstovo – advokato pagalba (teismo posėdžio garso įrašo 4.17 min.). Teismo posėdis buvo atidėtas teismui kilus abejonių dėl atvykusio R. G. įgalinimų atstovauti ieškovę, o taip pat patenkinus atsakovų advokato prašymą. Taigi, nesant objektyvių duomenų, kad R. G. sąmoningai nepateikė jo atstovavimo ieškovei teisę patvirtinančių dokumentų, tuo nesąžiningai siekdamas atidėti teismo posėdį, nesuponuoja jo veiksmų vertinimo kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
18. Atsakovai atsiliepime teigia, kad ieškovės galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis patvirtina aplinkybė, kad ieškovė atsakovams reiškia ieškinį paduodama jau trečią pareiškimą. Pirmuoju ieškinio pareiškimu ieškovė, suformulavusi reikalavimą priteisti iš atsakovų 2 557 681,02 Eur žalos atlyginimo, prašė atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, tačiau teismui netenkinus tokio prašymo, ieškinys buvo atsiimtas. Antrasis ieškovės ieškinys, atsakovų teigimu, buvo pateiktas dėl 139 522,22 Eur žalos priteisimo, tačiau teismui atmetus ieškovės procesinius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo, tas ieškinys taip pat buvo atsiimtas.
19. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Jei asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties negali tinkamai įgyvendinti šios teisės, CPK nustatyta tvarka turi teisę prašyti atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ar atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 83, 84 straipsniai). Ta aplinkybė, kad asmuo naudojasi įstatymo suteikta teise prašyti atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ypač atsižvelgiant į reiškiamų reikalavimų dydį, savaime negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pateikimas. Šiuo atveju ieškovės ieškinys dėl mažesnio masto materialiųjų reikalavimų (ieškovė turi subjektyvią pasirinkimo teisę, kokio dydžio ieškinį reikšti) yra priimtas nagrinėti teisme, dėl jų pagrįstumo teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą iš esmės galutiniu teismo sprendimu, o kad pareikšto ieškinio turinys iš dalies sutampa su prieš tai teiktų ieškinių turiniu, savaime nepatvirtina tokio ieškinio aiškaus nepagrįstumo, nes pagal pateiktą informaciją pirmesni ieškiniai buvo atsiimti dar prieš pasirengimo bylos nagrinėjimui stadiją.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei atsakovų prašyme, nei skundžiamoje teismo nutarties dalyje nenurodžius kitokių aplinkybių, kurios šiuo metu leistų daryti pagrįstas prielaidas dėl galimo ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pripažintina neįrodyta CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymui būtinųjų sąlygų visuma. Atsižvelgiant į tai, kas jau konstatuota, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, susiję su ieškovės sunkia finansine padėtimi, turto neturėjimu ir kitomis negalėjimo atlyginti atsakovų bylinėjimosi išlaidas tikimybėmis, nebeturi reikšmės teisingam ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl tokių argumentų išsamiau nebepasisako. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą vien tik šalies turtinės būklės įvertinimas negali būti pareigos sumokėti užstatą kitos šalies galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti nustatymo sąlyga, nes tuo būtų ribojama universali asmens teisė į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, netinkamai vertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias užstato taikymo sąlygas, todėl apskųstoji nutarties dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovų prašymas dėl užstato netenkintinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo ieškovę uždarąją akcinę bendrovę ,,Plieninis skydas“ sumokėti piniginį užstatą.
Netenkinti atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Munitus“, V. B., M. V. ir O. K. prašymo dėl užstato paskyrimo galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.