Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-744/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-25
Bylos Nr.
1A-158-744/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus, Nerijus Masiulis, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
M. J.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-158-744/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33833-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.2.1; 2.1.14; 2.1.16.1.2.1.3; 2.4.6.1
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Šauklienei (vaizdo konferencijos būdu),nuteistojo M. J. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio M. J. sulaikymo; M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta pakeisti į suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. M. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2021 m. rugsėjo 23 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), paprašęs leisti pasinaudoti T. D. mobiliojo ryšio telefonu ir jį gavęs, telefonu nesinaudojo, o T. D. pareikalavus telefoną grąžinti, atvirai, matant T. D., pagrobė svetimą turtą, tai yra T. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A52“, kurio vertė 319,20 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo paskirti švelnesnę bausmę ir pakeisti jam skirtą suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. nurodo, kad jis nuo pat pradžių davė išsamius ir nuoseklius parodymus, todėl teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas nepagrįstai nepatikėjo, kad nukentėjusysis T. D. buvo jam skolingas. Nors nukentėjusysis teisme nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis yra atlyginimas už darbą, tačiau teismas net nepatikrino šių aplinkybių. Apelianto teigimu, nukentėjusysis jau mažiausiai metus laiko niekur nedirba ir yra išlaikomas sugyventinės. Teismas nurodė, kad ir jis yra išlaikomas mamos, tačiau jis yra registruotas darbo biržoje ir gaudavo socialinę išmoką. Taip pat teismas nurodė, kad be šios bylos jam yra pradėti dar 8 ikiteisminiai tyrimai, tačiau jų iš viso tėra tik keturi, be to, visi nusikaltimai buvo padaryti tą pačią arba kitą dieną.

2.2. Nuteistojo tvirtinimu, iki nuosprendžio priėmimo jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios sąlygų jis nei karto nebuvo pažeidęs, bet teismas vis tiek jam paskyrė suėmimą. Paskyrus jam suėmimą, jis nesislapstė, o paskambinus pareigūnams prisistatė.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistojo M. J. apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo M. J. gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Renata Šauklienė prašė nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistasis M. J. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme ir kardomąja priemone, mano, kad jam paskirta bausmė ir kardomoji priemonė yra per griežtos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl M. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam M. J. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo M. J. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam už nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam M. J. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas M. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nubaudė laisvės atėmimu 2 metams. Skirdamas bausmę nuteistajam M. J. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad M. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad M. J. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas daugiau nei 20 kartų teistas, tame tarpe ir už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalto teistumui neišnykus, 2020 m. liepos 3 d. M. J. buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę ir po paleidimo jo atžvilgiu buvo pradėti 8 nauji ikiteisminiai tyrimai, dalis kurių yra baigti ir perduoti į teismą, dėl kitų ikiteisminis tyrimas atliekamas, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nėra nuteistojo M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra dvi M. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo M. J. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. M. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. J. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės atėmimas 2 metams) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti kitą, švelnesnę bausmės rūšį M. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam M. J. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės (bauda, areštas) ir net griežtesnės laisvės atėmimo bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. nurodo, kad jis nuo pat pradžių davė išsamius ir nuoseklius parodymus, todėl teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas nepagrįstai nepatikėjo, kad nukentėjusysis T. D. buvo jam skolingas. Tačiau teisėjų kolegija atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus nurodo, kad teismų praktikoje visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015). Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kiek kaltinamojo parodymai prisidėjo prie teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2012).

13. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. J. tiek duodamas parodymus viso proceso metu, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo, kad telefoną iš nukentėjusiojo T. D. jis pagrobė, nes nukentėjusysis jam buvo skolingas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia M. J. pozicija negali būti laikoma visišku kaltės pripažinimu ir gailėjimusi padarius nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis T. D. viso proceso metu neigė esąs skolingas M. J. ir byloje, išskyrus nuteistojo teiginius, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis T. D. buvo skolingas nuteistajam. Be to, byloje esančiame nukentėjusiojo T. D. pateiktame vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip M. J. skambina kitam asmeniui pasakoja, kad jis atiminėja iš kitų asmenų telefonus ir neša į lombardą priduoti (1 t., b. l. 39-40). Iš byloje esančių 2021 m. spalio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad lombardas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė T. D. priklausantį telefoną „Samsung A52“ ir su klientu M. J. 2021 m. rugsėjo 23 d. sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl telefono „Samsung A52“ įkeitimo už 140 Eur paskolą (1 t., b. l. 27-30). Iš šių duomenų matyti, kad nuteistasis M. J. pagrobęs T. D. priklausantį telefoną netrukus jį pristatė į lombardą. Taigi nuteistojo nurodomas aplinkybes apie nukentėjusiojo skolą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip jo gynybinę versiją, siekiant pateisinti savo elgesį ir sušvelninti savo teisinę padėtį.

14. M. J. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog be šios bylos jo atžvilgiu yra pradėti dar aštuoni ikiteisminiai tyrimai. Nuteistojo teigimu, naujų ikiteisminių tyrimų iš viso tėra tik keturi, be to, visi nusikaltimai buvo padaryti tą pačią arba kitą dieną. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš tiesų po 2020 m. liepos 3 d., kai M. J. buvo paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs jam paskirtą bausmę, jo atžvilgiu buvo pradėti 8 nauji ikiteisminiai tyrimai (1 t., b. l. 204-208), tarp jų ir dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Taigi išvadų iš ankstesnių teistumų M. J. nepadarė ir toliau daro tyčines nusikalstamas veikas. Todėl vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jos paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. J. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendį dėl M. J. paskirtos bausmės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl M. J. paskirtos kardomosios priemonės

16. Nuteistasis M. J. taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo pakeista kita kardomąją priemone – suėmimu iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pripažino M. J. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, paskyrė jam bausmę ir nusprendė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti suėmimu. Nors pirmosios instancijos teismas tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, anksčiau teistas daugiau nei 20 kartų, tame tarpe ir už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas nuosavybei, be to, jo atžvilgiu dar yra vykdomų kitų ikiteisminių tyrimų, tame tarpe ir dėl apysunkių nusikalstamų veikų nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. J. rašytinį pasižadėjimą į suėmimą pakeitė manydamas, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors toks kardomosios priemonės – suėmimo pagrindas nuosprendyje konkrečiai neįvardintas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog kardomoji priemonė – suėmimas M. J. paskirta pagrįstai.

18. M. J. yra vidutinio amžiaus, nevedęs, nedirba, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiau nei 20 kartų teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė teistumui neišnykus. Kaip minėta, nuteistojo M. J. atžvilgiu vykdomi dar keli ikiteisminiai tyrimai, tame tarpe ir dėl apysunkių nusikalstamų veikų nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis). Visos šios aplinkybės patvirtina, jog BPK 119 straipsnyje įtvirtintas tikslas – užkirstas kelias naujoms nusikalstamoms veikoms švelnesnėmis priemonėmis negali būti pasiektas. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam iki nuosprendžio priėmimo buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios sąlygų jis nei karto nebuvo pažeidęs, o paskyrus jam suėmimą, jis nesislapstė, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos kardomosios priemonės pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. J. pagrįstai nusprendė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti kardomąja priemone – suėmimu, todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendį dėl M. J. paskirtos kardomosios priemonės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

20. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nuteistajam M. J. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. gegužės 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš M. J. valstybės naudai priteisti 100 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam M. J. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam M. J. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis M. J. iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo (1 t., b. l. 144), tačiau yra darbingas ir buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b. l. 145), kitų objektyvių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo M. J. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš M. J. valstybės naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nerijus MasiulisGražvydas PoškusLaisvydas Zederštremas