Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovui M. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys – Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Sauda“, antstolė Brigita Palavinskienė, AB SEB bankas, UAB „GelvoraSergel“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „General Finacing“, UAB „Julianus Inkaso“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnyje numatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.544 straipsniai).

15. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 ir 2 dalys). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

16. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui (nagrinėjamoje byloje – kasatorei) tenka įrodyti faktą (ieškovo padaryto tyčinio nusikaltimo faktą, žiaurų elgesį su kasatore, šeimos palikimą ir visišką nesirūpinimą ja), su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013).

17. Iš teismui pateikto šalių santuokos liudijimo nustatyta, jog ieškovė B. ir atsakovas M. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 372.

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė jam tenkančias sutuoktinio pareigas, todėl ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkinamas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

24. Remdamasis ieškovės nurodyta informacija, taip pat byloje esančiais viešų registrų duomenimis teismas nustatė, kad šalys neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto.

25. Ieškinyje pateiktas reikalavimas visas pinigines lėšas, esančias ieškovės vardu atidarytose banko ir (arba) kitų kredito įstaigų sąskaitose, po santuokos nutraukimo palikti ieškovės asmenine nuosavybe, o, atitinkamai, atsakovo vardu atidarytose banko ir (arba) kitų kredito įstaigų sąskaitose, po santuokos nutraukimo palikti atsakovo nuosavybe.

26. Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto nėra, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalijimo klausimas nesprendžiamas, o šalių lėšos laikytinos kiekvienos iš šalių asmenine nuosavybe.

27. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

28. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Remiantis CK 6.59 straipsniu, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti jos vykdymo sąlygas. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

29. Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1, 3 dalys). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

30. Patikslintame ieškinyje ieškovė ieškinyje jai žinomus ieškovės ir atsakovo įsipareigojimus kreditoriams prašė padalinti tokia tvarka: po santuokos nutraukimo atsakovui lieka įsipareigojimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilnius skyriui pagal sprendimą Nr. (7.5)7-10-121894, sprendimą Nr. (7.5)7-10-8023, sprendimą Nr. (7.5)7-10-15088, sprendimą Nr. (7.5)7-10-69972, sprendimą Nr. (7.5)7-10-84425; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal sprendimą Nr. (23.31-08)467-10571; UAB „Sauda“ pagal Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro sprendimą Nr. JS-9778 ir Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro sprendimą Nr. JS-2283; AB SEB bankui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-15775-430/2012; UAB „GelvoraSergel“ pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-6421-864/2011; V. P. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą Nr. PK-419-270/2012; UAB „Intrum Lietuva“ pagal Kauno m. 6-ojo notaro biuro sprendimą Nr. 12399; po santuokos nutraukimo ieškovei lieka įsipareigojimai UAB GF bankas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-23222-110/2009; išieškotojui UAB ,,Intrum“ vykdomojoje byloje Nr. 0157/20/02165; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0013/23/00085 ir vykdomojoje byloje Nr. 0013/24/02103; įsipareigojimai pagal 2021 m. spalio 8 d. nuomos sutartį dėl patalpų, adresu Kalvarijų g. 170, Vilniuje; įsipareigojimai išieškotojui AB SEB bankas vykdomojoje byloje Nr. 0013/24/000368.

31. Teismas, įvertinęs nurodytų įsipareigojimų atsiradimo momentą, taip pat įsipareigojimų pobūdį, sprendžia, kad ieškovės nurodytos kiekvienos šalių prisiimtos prievolės yra asmeninio pobūdžio, todėl nutraukus santuoką lieka kiekvienos iš šalių asmeninėmis prievolėmis. Pažymėtina ir tai, kad šalys neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, kurio padalijimas nutraukus santuokos galėtų turėti įtakos šalių prisiimtų prievolių vykdymui.

32. Kreditoriai AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, UAB „Julianus Inkaso“, UAB „GelvoraSergel“ pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, kad ieškovės prašomam skolinių įsipareigojimų padalijimui neprieštarauja.

33. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina, nustato, kad kiekvienos iš šalių prisiimtos prievolės, nurodytos sprendimo 30 punkte, nutraukus santuoką lieka asmeninėmis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.

34. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

35. Ieškovė pateikė prašymą po santuokos nutraukimo palikti šalims esamas pavardes.

36. Atsakovui dėl tokio ieškovės reikalavimo prieštaravimų nepareiškus, teismas ieškovės reikalavimą šioje dalyje tenkina ir po santuokos nutraukimo ieškovei palieka santuokinę pavardę ,,Š.“, atsakovui paliekama iki santuokos turėta pavardė ,,Š.“.

37. CK 3.169 straipsnyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

38. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

39. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

40. Remiantis bylos duomenimis ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai; šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškove.

41. Ieškovė teismo prašo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes atsakovas yra palikęs šeimą, Lietuvoje pastaruoju metu negyvena. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog vaikas gyvena su motina; atsižvelgiant į nepilnamečio amžiaus ypatumus, mokyklinio bei papildomo ugdymo, laisvalaikio veiklas, susijusias su motinos gyvenamąją aplinka, į vaiko nuomonę ir pan., šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus.

42. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pozicijos byloje nagrinėjamais klausimais nepateikė, su sūnumi faktiškai nebendrauja ir ryšio nepalaiko, vaikas gyvena su ieškove, ieškovė rūpinasi vaiku, teismas ieškovės pareikštą reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove.

43. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

44. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu vaiku; ieškovė nurodė, kad neprieštaraus atsakovo bendravimui su vaiku, jei tik jis jo sieks, tačiau šiuo metu bendravimas nevyksta, atsakovas nedalyvauja vaiko gyvenime.

45. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes ir byloje nesant atsakovo pozicijos nurodytu klausimu, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos klausimo nesprendžia.

46. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

47. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

48. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.).

49. Kaip žinoma, teismų praktikoje pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015), todėl šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir jų būtinumo papildomai įrodinėti nereikia. Be to, sprendžiant dėl vaikui išlaikymui reikalingos išlaikymo sumos atsižvelgiama į minimalios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius), kuris teismų praktikoje laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 1 038,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709), atskaičius mokesčius – 777,39 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Šiuo metu vienam vaikui mokama 122,50 Eur universalioji vaiko išmoka. Kasacinis teismas plėtodamas praktiką taip pat pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

50. Taip pat paminėtina, kad plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

51. Ieškovė teikia reikalavimą iš atsakovo priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui 400,00 Eur per mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas ieškovė valdys uzufrukto teise.

52. Ieškovė į bylą nepateikė vaiko išlaikymui reikalingų lėšų pagrindimo ir prašomo priteisti išlaikymo dydį pagrindžiančių įrodymų, išskyrus su patikslintu ieškiniu pateiktus mokėjimų parduotuvei „Armija ir civiliams“ pavedimus (patikslinto ieškinio priedas, 4 mokėjimo pavedimai – 76,50, 38,00, 31,50, 25,00 Eur, atlikti laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės iki gruodžio mėn.). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad vaikas lanko karybos būrelį, todėl patiriamos papildomos išlaidos.

53. Atsakovas savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų, įskaitant dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, nepateikė.

55. Įvertinęs ieškovės pateiktus reikalavimus dėl vaiko išlaikymo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. orientacinis vienam vaikui teikiamas išlaikymo dydis yra 777,39 Eur, vadinasi, vienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis sudaro 388,70 Eur, taip pat įvertinęs tai, kad nors ieškovė nepateikė įrodymų dėl prašomo priteisti 400,00 Eur išlaikymo, kuris viršija orientacinį išlaikymo dydį, tačiau viršijimas yra nežymus, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui laikytinas pagrįstu.

56. Pasisakant dėl tėvų turtinės padėties kaip vienos iš kriterijaus nustatant priteisiamo išlaikymo dydį, tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Tačiau asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas vyras, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes. Šiuo atveju visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties (kad ši išlaikymo suma jam galėtų būti per didelė) vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

57. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė turi asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (VĮ Registrų centras duomenys), šiuo metu gyvena nuomojamame bute, gauna su darbo santykiais susijusių pajamų (vidutiniškai (duomenys neskelbtini) Eur per mėn. neatskaičius mokesčių (SODRA duomenys)), laikotarpiu nuo 2023-03-17 iki 2025-03-23 jai nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas (patikslinto ieškinio (DOK-37057) priedas: 2023-04-17 išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų).

58. Teismas neturėjo galimybės nustatyti atsakovo gaunamų pajamų tikslaus dydžio: remiantis SODRA duomenimis atsakovas sprendimo priėmimo metu negauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Kaip nurodė ieškovės atstovas posėdžio metu, atsakovas dirba ne Lietuvoje statybininku, gauna stabilias pajamas. Remiantis ieškovės paaiškinimais ir išvadą teikiančios institucijos pateikta informacija, atsakovas kelis mėnesius po to, kai paliko šeimą, pervesdavo ieškovei po 800,00 Eur šeimos poreikiams tenkinti. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nenustatė, kad atsakovas būtų nedarbingas ir negalėtų gauti pajamų. Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams.

59. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių būtų nepajėgus teikti vaikui reikalingą išlaikymą, atsakovui savo pozicijos byloje neteikiant, vadovaujantis geriausių vaiko interesų prioritetu, iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas vaikui, iš prašomo išlaikymo neatskaitant universalios išmokos.

60. Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, teismas pilnai tenkina ieškovės reikalavimą dėl prašomo išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisia išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki pilnametystės.

61. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

62. Teismas išaiškina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

(7) Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

63. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

64. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pažymėtina, kad kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (2011 m. gegužės 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2010).

65. Ieškovė prašo priteisti 2 124,00 Eur išlaikymo, susidariusio už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d., įsiskolinimą, nustatant, kad vaiko naudai priteistą išlaikymą ieškovė valdys uzufrukto teise.

66. Atsakovas pozicijos byloje nurodytais klausimais, tarp jų išlaikymo įsiskolinimo, į bylą nepateikė.

67. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 2024 m. šešis mėnesius – nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. remdamasi tuo, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas neteikė išlaikymo šalių vaikui, prašydama priteisti po 354,00 Eur per mėnesį, viso 2 124,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Teismas nurodo, kad įsiskolinimo laikotarpiu (2024 m.) minimali mėnesinė alga sudarė 924,00 Eur, 709,00 Eur atskaičius mokesčius, todėl minimalus orientacinis vienam iš tėvų tenkantis išlaikymo dydis lygus 354,50 Eur.

68. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės prašomas priteisti išlaikymo dydis neviršija minimalaus orientacinio išlaikymo dydžio, taip pat byloje nesant įrodymų, kad išlaikymas nurodytu laikotarpiu šalių nepilnamečiam vaikui buvo teiktas, tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia 2 124,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnamečiam vaikui.

69. CK 3.72 straipsnyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.

70. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.72 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga išlaikyti atsiranda tuo atveju, jeigu kitas sutuoktinis turi teisę į išlaikymą. Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, dėl prašančio išlaikymo sveikatos būklės ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2003). CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Dėl to laikytina, kad ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami minimaliam pragyvenimo lygiui užsitikrinti, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

71. CK 3.72 straipsnio 5 dalis nustato kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus. Išlaikymo pareiga yra asmeninė prievolė, nors ir susijusi su tam tikrų turtinių pasekmių atsiradimu. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Šis sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpciją, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018).

72. Ieškovė ieškinyje pateikė reikalavimą jai iš atsakovo priteisti po 300,00 Eur išlaikymo. Nurodytą reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad serga, augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, viena rūpinasi jo auginimu, dėl sveikatos būklės ieškovės gaunamos pajamos neužtikrina jos ir vaiko galimybės tinkamai išlaikyti.

73. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė serga (duomenys neskelbtini) liga, turi ribotą darbingumą, tačiau dirba ir studijuoja (2024-09-05 pažyma apie studijas). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausančio turto (VĮ Registrų centras duomenys). Nors atsakovas byloje pasyvus ir pozicijos jokiais nagrinėjamos bylos klausimais neišreiškė, remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio turto neturi, turi asmeninių skolinių įsipareigojimų.

74. Pažymėtina, kad, nors nagrinėjamu atveju galima laikyti, kad yra CK 3.72 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas ieškovės išlaikymui (ji augina šalių nepilnametį vaiką), ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų dėl prašomo išlaikymo (300,00 Eur) dydžio.

75. Atsižvelgdamas į tai, taip pat remdamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas vertina, kad reikalavimas dėl išlaikymo nėra pagrįstas ir įrodytas, todėl šis ieškinio reikalavimas netenkinamas.

76. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

77. Ieškovė byloje iš viso patyrė 867,00 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 267,00 Eur žyminis mokestis ir 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-29240).

78. Atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepareiškė.

79. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies: patenkinti visi neturtiniai reikalavimai ir turtiniai reikalavimai, išskyrus reikalavimą dėl išlaikymo ieškovei priteisimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškinys patenkintas 87,5 proc.

80. Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 267,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismui ieškinį patenkinus 87,5 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 233,6 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma. Ieškovė, teikdama ieškinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kuris sudaro 189,00 Eur. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo 165,30 Eur.

81. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė teikė ieškinį ir patikslintą ieškinį, ieškovei atstovavo profesionalus teisininkas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali redakcija). Kaip minėta, teismas šalims jų bylinėjimosi išlaidas priteisia proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio daliai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 525,00 Eur (87,5 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

82. Byloje patirta 23,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 87,5 proc., valstybės naudai iš atsakovo priteistina 20,94 Eur. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės valstybės naudai priteistina 12,5 proc. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios sudarytų 3,00 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ši suma neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

83. 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi teismas byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo M. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. Š. mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 306,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino atsakovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo yra panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės B. Š. ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 372, tarp ieškovės B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę „Š.“, atsakovui M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), palikti pavardę „Š.“.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove (motina) B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis per mėnesį po 400,00 (keturis šimtus) Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 124,00 (du tūkstančiai šimtas dvidešimt keturi) Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).

Visas pinigines lėšas, esančias ieškovės B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu atidarytose banko ir (arba) kitų kredito įstaigų sąskaitose, po santuokos nutraukimo palikti ieškovės asmenine nuosavybe; visas pinigines lėšas, esančias atsakovo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu atidarytose banko ir (arba) kitų kredito įstaigų sąskaitose, po santuokos nutraukimo palikti atsakovo nuosavybe.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), įsipareigojimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilnius skyriui pagal sprendimą Nr. (7.5)7-10-121894, sprendimą Nr. (7.5)7-10-8023, sprendimą Nr. (7.5)7-10-15088, sprendimą Nr. (7.5)7-10-69972, sprendimą Nr. (7.5)7-10-84425; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal sprendimą Nr. (23.31-08)467-10571; UAB „Sauda“ pagal Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro sprendimą Nr. JS-9778 ir Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro sprendimą Nr. JS-2283; AB SEB bankui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-15775-430/2012; UAB „GelvoraSergel“ pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-6421-864/2011; V. P. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą Nr. PK-419-270/2012; UAB „Intrum Lietuva“ pagal Kauno m. 6-ojo notaro biuro sprendimą Nr. 12399 lieka asmeniniais atsakovo įsipareigojimais. Po santuokos nutraukimo ieškovės B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigojimai UAB GF bankas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-23222-110/2009; išieškotojui UAB ,,Intrum“ vykdomojoje byloje Nr. 0157/20/02165; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. 0013/23/00085 ir vykdomojoje byloje Nr. 0013/24/02103; įsipareigojimai pagal 2021 m. spalio 8 d. nuomos sutartį dėl patalpų, adresu (duomenys neskelbtini); įsipareigojimai išieškotojui AB SEB bankas vykdomojoje byloje Nr. 0013/24/000368, lieka asmeniniais ieškovės įsipareigojimais.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovės B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 525,00 (penkis šimtus dvidešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovės B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 233,60 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 60 cnt) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 165,30 (šimtą šešiasdešimt penkis eurus 30 cnt) Eur žyminio mokesčio. Šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.