Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės Lietuvos kariuomenės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės Lietuvos kariuomenės pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Skangera“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas teismo įsakymas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

6. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybių patikslinti skolininkės buveinės adresą ar pasirinkti kitokį procesinių dokumentų įteikimo būdą ir teigia, kad šiuo atveju procesiniai dokumentai atsakovei įteiktini vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi.

7. Byloje nustatyta, kad skolininkei skirti teismo procesiniai dokumentai siųsti pareiškime nurodytu (duomenys neskelbtini) ir registruotu buveinės vietos adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkė nerasta, procesiniai dokumentai sugrįžo neįteikti su žymomis „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Dėl šių aplinkybių, skundžiama 2021 m. vasario 2 d. nutartimi panaikintas 2020 m. gruodžio 22 d. teismo įsakymas ir kreditorės pareiškimas paliktas nenagrinėtu.

8. Pirmiausia pažymėtina, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), tai yra turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į byloje atskiruoju skundu keliamus klausimus (nutarties 6 punktas), faktines bylos aplinkybes (nutarties 7 punktas), atsižvelgiama į precedentus, suformuotus Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1090-796/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-950-730/2019, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-241-210/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1793-258/2019.

9. CPK 123 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Ši teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, tai yra procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

10. Kasacinis teismas dėl CPK 123 straipsnio 4 dalies taikymo išaiškino, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesinių dokumentų įteikimas buvo tikslingai įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d., CPK 438 straipsnį papildant nuoroda į CPK 123 straipsnį, įskaitant ir nuorodą į jame nustatytą įteikimo pagal įstatymą institutą. Šio pakeitimo parengiamieji dokumentai suponuoja, kad tokio pakeitimo tikslas – įgalinti teismus taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą. Kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

11. Sprendžiant klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui taikant CPK 123 straipsnio 4 dalį aktualūs kasacinio teismo pateikiami išaiškinimai dėl procesinių dokumentų įteikimo taikymo sąlygų. Kasacinis teismas nurodė, kad įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, tai yra gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

12. Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimas skolininkei, kuri yra juridinis asmuo, vyko du kartus, tai yra skolininkei procesiniai dokumentai buvo siunčiami kreditorės nurodytu skolininkės buveinės adresu (duomenys neskelbtini) ir deklaruotu skolininkės buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad dokumentai nebuvo siunčiami skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre - (duomenys neskelbtini), taip pat pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybių skolininkei pasirinkti kitokį procesinių įteikimo būdą, tuo pažeisdamas ir CPK 431 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuris numato, jog teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą galima palikti nenagrinėtu tik prieš tai nustačius kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.

13. Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, jog šiuo atveju nebuvo išnaudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus ir teismo įsakymą skolininkei. Pirmosios instancijos teismas turėjo siųsti dokumentus skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresu, jeigu jie nebūtų įteikti vadovo gyvenamosios vietos adresu, teismo procesiniai dokumentai skolininkei turėjo būti siųsti pakartotinai skolininkės buveinės adresu ir laikomi įteiktais praėjus 10 dienų nuo pakartotino išsiuntimo (nutarties 10 - 11 punktai). Iš bylos medžiagos ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad šie procesiniai veiksmai teismo nebuvo atlikti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintas nuostatas.

14. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas panaikino teismo įsakymą ir kreditorės pareiškimą paliko nenagrinėtą CPK 431 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 konstatuota, jog CPK 431 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik kartu su CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktu, įtvirtinančiu teisinį pagrindą nenagrinėti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos. Kasacinis teismas konstatavo, jog juridinių asmenų atžvilgiu taikyti CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktą nėra jokio teisinio pagrindo, nes šio punkto gramatinė išraiška akivaizdžiai suponuoja, kad jis gali būti taikomas tik fiziniams asmenims ir nėra duomenų, jog įstatymų leidėjas turėtų ketinimų išplėsti šio punkto taikymą ir juridiniams asmenims. Be to, kaip minėta, juridinių asmenų teisinė prigimtis ir jų reguliavimo specifika reiškia, jog apskritai nėra įmanoma tokia situacija, kad juridinio asmens buveinė teisiniu požiūriu būtų nežinoma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė CPK 431 straipsnio 3 dalį, kurioje be aukščiau aptartų nuostatų įtvirtinta ir tai, jog šiuo pagrindu priimta teismo nutartis neskundžiama.

15. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, todėl ginčijama nutartis naikintina. Pirmosios instancijos teismas turėtų išnaudojęs visas galimybes įteikti procesinius dokumentus skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Skangera“ (nutarties 12 punktas), spręsti klausimą dėl CPK 123 straipsnio 4 dalies taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

17. Esant nustatytoms nutarties 6–15 punktuose nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir procesinių dokumentų įteikimo skolininkei klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.