Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria teismas išnagrinėjo klausimą dėl teismo išduoto įsakymo panaikinimo, civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 13 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) 242,18 Eur skolą, 2,98 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 245,16 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 13 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini)

2. Pareiškime nurodytu skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu (duomenys neskelbtini), kreditorės pareiškimo, teismo įsakymo nuorašo bei teismo pranešimo skolininkei įteikti nepavyko. Duomenų apie kitą skolininkės adresą byloje nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas teismo įsakymas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pradėta pagal kreditorės UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. kovo 13 d. išdavė teismo įsakymą.

11. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog teismas nesivadovavo teisės normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimo tvarką juridiniams asmenims.

12. Supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo įtvirtintas CPK XXIII skyriuje. CPK 431 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis).

13. CPK 438 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui, ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.

14. CPK 122 straipsnis nustato procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

15. CPK 123 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Ši teisės norma reiškia, kad kai juridinio asmens buveinės adresu ar kitu juridinio asmens nurodytu adresu pirmą kartą siųsti procesiniai dokumentai yra grąžinami teismui jų neįteikus, tai procesiniai dokumentai turi būti siunčiami antrą kartą juridinio asmens buveinės adresu ar kitu jo nurodytu adresu ir laikomi įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo.

16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 123 straipsnio 4 dalis nustato procesinių dokumentų juridiniam asmeniui įteikimą pagal įstatymą, t. y. vieną iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas. Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesinių dokumentų įteikimas buvo nustatytas CPK 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2015 m. lapkričio 18 d., CPK 438 straipsnį papildant nuoroda į CPK 123 straipsnį, įskaitant ir nuorodą į jame nustatytą įteikimo pagal įstatymą institutą. Tokio pakeitimo tikslas – įgalinti teismus taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, tokiu reguliavimu siekiama pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

17. Sprendžiant klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui taikant CPK 123 straipsnio 4 dalį aktualūs kasacinio teismo pateikiami išaiškinimai dėl procesinių dokumentų įteikimo taikymo sąlygų. Kasacinis teismas nurodė, kad įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, tai yra gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

18. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2019 m. vasario 27 d. gautas kreditorės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei dėl 242,18 Eur skolos, 2,98 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 10,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) išieškojimo kreditorės naudai. Pareiškimo nagrinėjimas perduotas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. kovo 13 d. nutartimi kreditorės prašymą tenkino. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. kovo 13 d. pranešime nurodė, jog priimdamas teismo įsakymą teismas netikrino kreditorės pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Taip pat nurodė, jog skolininkė turi teisę: 1) per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo įvykdyti kreditorės reikalavimus bei sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui; 2) per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų (prieštaravimai gali būti nemotyvuoti). Teismas taip pat išaiškino skolininkui galimas prieštaravimų nepateikimo teisines pasekmes. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami Juridinių asmenų registre nurodytu skolininko buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau korespondencija grąžinta neįteikta, skolininkui siųstos korespondencijos neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo laiką. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino 2019 m. kovo 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3591-838/2019 ir kreditorės UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimą paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, jog skolininkei kreditorės pareiškimas, teismo įsakymo nuorašas bei teismo pranešimas neįteikti, kadangi pareiškime nurodytu adresu skolininkė jų neatsiėmė. Duomenų apie kitą skolininkės adresą ar kitą adresą, kuriuo būtų galimybė įteikti procesinius dokumentus, byloje nėra. Kreditorė pateikdama pareiškimą teismui nenurodė kito skolininkės adreso ir nepasirinko kito procesinių dokumentų įteikimo būdo.

19. Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, jog šiuo atveju nebuvo išnaudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus ir teismo įsakymą skolininkei. Pirmosios instancijos teismas turėjo siųsti dokumentus skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresu, jeigu jie nebūtų įteikti vadovo gyvenamosios vietos adresu, teismo procesiniai dokumentai skolininkei turėjo būti siųsti pakartotinai skolininkės buveinės adresu ir laikomi įteiktais praėjus 10 dienų nuo pakartotino išsiuntimo. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad šie procesiniai veiksmai teismo nebuvo atlikti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintas nuostatas.

20. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas panaikino teismo įsakymą ir kreditorės pareiškimą paliko nenagrinėtą CPK 431 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 konstatuota, jog CPK 431 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik kartu su CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktu, įtvirtinančiu teisinį pagrindą nenagrinėti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos. Kasacinis teismas konstatavo, jog juridiniams asmenims taikyti CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktą nėra jokio teisinio pagrindo, nes šio punkto gramatinė išraiška akivaizdžiai suponuoja, kad jis gali būti taikomas tik fiziniams asmenims ir nėra duomenų, jog įstatymų leidėjas turėtų ketinimų išplėsti šio punkto taikymą ir juridiniams asmenims. Be to, kaip minėta, juridinių asmenų teisinė prigimtis ir jų reguliavimo specifika reiškia, jog apskritai nėra įmanoma tokia situacija, kad juridinio asmens buveinė teisiniu požiūriu būtų nežinoma.

21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui bylose dėl teismo įsakymo išdavimo. Skundžiama nutartis naikintina, pirmosios instancijos teismas turėtų išnaudojęs visas galimybes įteikti procesinius dokumentus skolininkei, spręsti klausimą dėl CPK 123 straipsnio 4 dalies taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir teismo įsakymo, išduoto pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareiškimą, įteikimo skolininkei klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.