Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB)„Talša“atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1552-1029/2019, kuria išspręstas UAB „Talša“ atskirojo skundo priėmimo klausimas civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Talša“ pareiškimą dėl skolos iš skolininkės UAB „Nostra Sedes“ priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Byloje sprendžiama dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pradėta pagal kreditorės UAB „Talša“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės UAB „Nostra Sedes“. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. lapkričio 5 d. išdavė teismo įsakymą.

7. Skolininkei skirti teismo procesiniai dokumentai siųsti pareiškime nurodytu skolininkės buveinės vietos adresu: Šiaulių g. 29, Radviliškis. Skolininkė nerasta ir tris kartus siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK 431 straipsnio 3 dalimi ir nenustatė kreditorei terminą patikslinti skolininkės buveinės vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Kreditorei adreso nepatikslinus ir kitų veiksmų neatlikus, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo panaikinti teismo įsakymą ir kreditorės pareiškimą palikti nenagrinėtą.

8. Antra, supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo reglamentuotas CPK XXIII skyriuje. CPK 438 straipsnyje nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.

9. CPK 123 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Minėto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Ši teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 pažymėta, jog bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesinių dokumentų įteikimas buvo tikslingai įtvirtintas CPK 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015-11-18, CPK 438 straipsnį papildant nuoroda į CPK 123 straipsnį, įskaitant ir nuorodą į jame nustatytą įteikimo pagal įstatymą institutą. Šio pakeitimo parengiamieji dokumentai (CPK 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas (dokumento Nr. XIIP-2814, registravimo data 2015-03-10) suponuoja, kad tokio pakeitimo tikslas – įgalinti teismus taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą.

11. Nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog procesinių dokumentų įteikimo pagal įstatymą teisinis reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, CK įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo (išskyrus tam tikrus juridinius asmenis, kurie juridiniais asmenimis tampa įstatymo pagrindu) ir įregistravimo (CK 2.63 straipsnis) JAR bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). CK nustatytas juridinių asmenų registravimo ir JAR reguliavimas tretiesiems asmenims leidžia pasitikėti JAR duomenimis ir teisiniuose santykiuose veikti remiantis šiais duomenimis.

12. Juridinių asmenų registras yra valstybės registras, jo duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka. Vienas iš esminių JAR duomenų yra juridinio asmens buveinė (adresas) (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kurioje yra buveinė, adresą (CK 2.49 straipsnio 1 dalis). Teisinis reguliavimas suponuoja, jog apskritai nėra įmanoma situacija, kad juridinis asmuo egzistuotų be savo buveinės ir kad ta buveinė nebūtų nurodyta juridinių asmenų registre. Pagal CK 2.66 straipsnio 5 dalį šio duomens pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre.

13. Informacija apie juridinio asmens buveinę yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija reikšminga ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turi ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir užtikrinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, jog juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Kita vertus, juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama pateikiant prieštaravimus byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, t. y. jei juridinis asmuo įrodo, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių asmuo neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos, procesinis terminas gali būti atnaujinamas ir asmuo turės galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus.

14. Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų įteikimas skolininkei vyko tris kartus, jos registruotos buveinės adresu – Šiaulių g. 29, Radviliškis. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi, kuria panaikintas teismo įsakymas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas, rėmėsi Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, jog skolininkė buveinės registracijos vieta sutampa su kreditorės pareiškime nurodytu adresu – Radviliškio m., Šiaulių g. 29. Taigi, šiuo atveju būtų galima konstatuoti, jog procesiniai dokumentai skolininkei įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Be to, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais konstatuotina, jog šiuo atveju nebuvo išnaudotos visos galimybės įteikti procesinius dokumentus ir teismo įsakymą skolininkei (t. y. jie nesiųsti skolininkės vadovo gyvenamosios vietos adresu), t. y. atlikti CPK 437 ir 438 straipsniuose numatytus veiksmus prieš naikinant teismo įsakymą ir paliekant pareiškimą nenagrinėtą.

15. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas panaikino teismo įsakymą ir kreditorės pareiškimą paliko nenagrinėtą CPK 431 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 konstatuota, jog 431 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tik kartu su 431 straipsnio 2 dalies 4 punktu, įtvirtinančiu teisinį pagrindą nenagrinėti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos. Kasacinis teismas konstatavo, jog juridinių asmenų atžvilgiu taikyti 431 straipsnio 2 dalies 4 punktą nėra jokio teisinio pagrindo, nes šio punkto gramatinė išraiška akivaizdžiai suponuoja, kad jis gali būti taikomas tik fiziniams asmenims ir nėra duomenų, jog įstatymų leidėjas turėtų ketinimų išplėsti šio punkto taikymą ir juridiniams asmenims. Be to, kaip minėta, juridinių asmenų teisinė prigimtis ir jų reguliavimo specifika reiškia, jog apskritai nėra įmanoma tokia situacija, kad juridinio asmens buveinė teisiniu požiūriu būtų nežinoma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė 431 straipsnio 3 dalį, kurioje be pirmiau aptartų nuostatų įtvirtinta ir tai, jog šiuo pagrindu priimta teismo nutartis neskundžiama.

16. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, neišnaudojo visų galimybių tinkamai įteikti skolininkei procesinius dokumentus ir panaikino teismo įsakymą palikdama kreditorės pareiškimą nenagrinėtą. Ginčijama nutartis naikintina, pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti kreditorės atskirąjį skundą dėl apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties panaikinimo, išnaudojant visas galimybes įteikti procesinius dokumentus ir teismo įsakymą skolininkei, t. y. atlikti CPK 437 ir 438 straipsniuose nurodytus veiksmus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti kreditorės UAB „Talša“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutarties pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.