- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1793-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00240-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Skolininkas
- UAB „Transvitra“
- Kreditorius
- UAB „Nostrada“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Transvitra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininko UAB „Transvitra“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-2545-239/2019, pagal kreditoriaus UAB „Nostrada“ pareiškimą skolininkui UAB „Transvitra“ dėl 1186,50 Eur skolos, 116,24 Eur palūkanų ir 6 proc. procesinių palūkanų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. kreditorius UAB „Nostrada“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė iš skolininkui UAB „Transvitra“ išieškoti 1186,50 Eur skolą, 116,24 Eur palūkanas ir 6 proc. procesines palūkanas. Išieškojimo. Civilinėje byloje Nr. L2-2545-239/2019, 2019-02-06 buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo kreditorius prašymas buvo patenkintas.
2. Skolininkas prašo atnaujinti procesą šioje byloje CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu dėl teismo įsakyme padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Nurodė, kad apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2019-06-03, bendrovės direktorei J. Č. susisiekus telefonu su antstole M. G., pradėjusia vykdomąją bylą teismo įsakymo pagrindu. Teismo įsakymas kreditoriui niekada nebuvo įteiktas. Su teismo dokumentais UAB „Transvitra“ susipažino tik 2019-06-04 gavusi civilinės bylos kopiją. Neįteikus teismo įsakymo UAB „Transvitra“, teismo 2019-02-06 įsakymas privalėjo būti panaikintas, o kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo - paliktas nenagrinėtu. Bet teismo įsakymas nebuvo panaikintas ir kreditoriui buvo išsiųstas įsiteisėjęs teismo įsakymas, kurį kreditorius perdavė antstoliui vykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą 2019-02-06 teismo įsakymą. Įsakymas negalėjo įsiteisėti, nes nebuvo skolininkui įteiktas. Procesinių dokumentų įteikimo būdas, kuris numatytas CPK 123 straipsnio 4 dalyje, nagrinėjant bylas dėl teismo įsakymo išdavimo yra negalimas. būtų pažeistos ir ji neturėtų jokios galimybės apsiginti nuo nepagrįstų reikalavimų.
Šalies argumentai
4. Kreditorius UAB „Nostrada“ su prašymu nesutiko ir nurodė, kad CPK 438 str. nustato, kad teismo įsakymai įteikiami 123 str. nurodyta tvarka. Nėra draudimo, nagrinėjant pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkui procesinius dokumentus įteikti CPK 123 str. 4 d. nurodyta tvarka, todėl nebuvo padaryta normos taikymo klaida. CPK 431 str. 3 d. numatyta įteikimo tvarka šiuo atveju netaikoma, nes skolininkas yra juridinis asmuo, o minėta norma reglamentuoja įteikimą fiziniams asmenims. Juridinio asmens buveinė registruojama Juridinių asmenų registre, todėl teigti, kad buveinės adresas šiuo atveju nėra žinomas, yra nelogiška ir nepagrįsta. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Procesiniai dokumentai skolininkui buvo siunčiami keliais adresais. Visų pirma teismo įsakymas buvo išsiųstas Juridinių asmenų registre įregistruotu buveinės adresu – (duomenys neskelbtini)., Trakų raj. Šiuo adresu dokumentai nebuvo įteikti, nes skolininkas dokumentų neatsiėmė. Tuomet dokumentai buvo išsiųsti kitu skolininko manomo faktinio veikimo adresu - Savanorių pr. 219, Vilnius. Šios aplinkybės neginčija ir ją pripažįsta ir pats skolininkas nurodydamas, jog šiuo adresu jis veikė iki 2018-11-01. Šiuo adresu dokumentai taip pat nebuvo įteikti. Galiausiai teismo įsakymas skolininkui buvo išsiųstas registruotos buveinės adresu ir buvo laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų (CPK 123 str. 4 d.). Šis dokumentų įteikimo būdas yra tinkamas, todėl atnaujinti procesą nėra teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi UAB „Transvitra“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.L2-2545-239/2019 atmetė.
6. Teismas, vertindamas skolininko prašymą dėl proceso atnaujinimo, pažymėjo, kad CPK 438 str. nustato, jog kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 str. ir 124 str. nustatyta tvarka. CPK 438 str. yra specialioji norma CPK 123 str. atžvilgiu, ir ji nenumato jokių išimčių iš CPK 123 str. nustatytų taisyklių. Taigi, įteikiant teismo įsakymus juridiniam asmenims taikoma CPK 123 str. 4 d. nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka - kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. CK 2.49 str. 1 d. nustato, kad juridinio asmens buveine laikoma vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. CK 2.44 str. 1 d. nustato, kad juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja santykiuose su kitais asmenimis, tarp kitų duomenų turi būti nurodyta ir juridinio asmens buveinė (CK 2.44 str. 1 d. 3p.) Juridinių asmenų registre skolininko buveinė nurodyta (duomenys neskelbtini) Trakų rajonas. Šį adresą skolininkas, kaip savo buveinės adresą, nurodo ir prašyme dėl proceso atnaujinimo.
7. Teismas pažymėjo, kad juridinis asmuo, neviešindamas savo realios buveinės adreso ar nesirūpindamas, kad viešai žinomu buveinės adresu būtų priimama jam adresuota korespondencija, prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo procesinių teisių. Todėl skolininko teiginiai, kad teismas, procesinius dokumentus skolininkui siųsdamas jo buveinės adresu netinkamai taikė teisės normas ir tai turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą, atmetami kaip nepagrįsti. Tiek CPK 123 str. 3 d. nustatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, tiek 431 str. 3 d. nustatyti teismo veiksmai taikomi, kai skolininkas yra fizinis asmuo. Kaip jau buvo minėta, nuo 2011-10-01 CPK 123 str. 4 d. nebelikus procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims pagal CPK 123 str. 3 d. nustatytas taisykles, teigti, kad teismas pažeidė CPK 123 str. 3 d. ir CPK 431 str. 3 d., nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantas (skolininkas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir skolininko prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Skundžiamoje nutartyje pateiktas aiškinimas dėl įteikimą reglamentuojančių teisės normų prasmės akivaizdžiai prieštarauja naujausiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga - kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų Įteikimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
8.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai civilinėje byloje, kurios procesą prašo atnaujinti pareiškėjas UAB „Transvitra“, netinkamai aiškindami ir taikydami CPK 124 straipsnio 4 dalį, į įteikimą žiūrėjo formaliai ir neišnaudojo visų teismui prieinamų protingų priemonių procesiniams dokumentams įteikti. Pavyzdžiui, teismas nesiuntė procesinių dokumentų UAB „Transvitra“ direktorės J. Č. ar akcininko V. Č. gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Taip pat internete randami kiti kontaktiniai duomenys (mobilaus telefono numeris, elektroninio pašto adresas). UAB „Transvitra“ apskritai prarado galimybę įgyvendinti teisę į teisingą teismą. Tik atnaujinus procesą ši teisė galės būti įgyvendinta.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius prašo atmesti skolininko UAB „Transvitra“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:
9.1. Bylos faktinės aplinkybės ir situacija nebuvo tapačios, dar daugiau, kiekvienoje byloje taikomos specialios CPK nuostatos, kurios negali būti taikomos pagal analogiją (CPK 3 str. 7 d.) – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 sprendžiamas klausimas, susijęs su sprendimo už akių priėmimu byloje, o nagrinėjamoje skolininko ir kreditoriaus situacijoje sprendžiamas klausimas byloje dėl teismo įsakymo. Kadangi savo aplinkybėmis bylos netapačios, pirmosios instancijos teismas negalėjo pritaikyti specialių 2019-03-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 suformuluotų sprendimo už akių atvejui pritaikytų taisyklių.
Atsiliepimas
9.2. Kasacinis teismas dėl CPK 123 str. 4 d. taikymo išaiškino, kad „bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesinių dokumentų įteikimas buvo tikslingai įtvirtintas CPK 429 ir 438 str. pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d., CPK 438 str. papildant nuoroda į CPK 123 str., įskaitant ir nuorodą į jame nustatytą įteikimo pagal įstatymą institutą. Šio pakeitimo parengiamieji dokumentai suponuoja, kad tokio pakeitimo tikslas – įgalinti teismus taikyti CPK 123 str. 4 d. nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat nurodė, kad juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių.
9.3. Skolininkas turi pareigą pranešti apie savo buveinės adreso pakeitimą ar nurodyti adresą, kuriuo jis faktiškai veikia. Nagrinėjamu atveju skolininkas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad duomenys apie pasikeitusį adresą būtų buvę išviešinti įstatymo nustatyta tvarka (įregistruotas kitas buveinės adresas). Juridinių asmenų registro duomenimis teismo įsakymo priėmimo datai skolininko buveinės adresas buvo tas pats, kurį skolininkas nurodė ir prašyme atnaujinti procesą, t. y. (duomenys neskelbtini)., Trakų raj., todėl skolininkas privalėjo pats pasirūpinti procesinių dokumentų priėmimu savo buveinėje.
9.4. Apeliacinės instancijos teismas turėtų vadovautis kasacinio teismo praktika suformuota byloje su analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. 2018 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, kurioje buvo pripažinta, kad procesinių dokumentų įteikimas skolininkei tris kartus dviem skirtingais adresais buvo tinkamas ir kasatoriaus skundas buvo atmestas. Atitinkamai, vadovaujantis šioje ir kitose pirmiau nurodytose bylose suformuluotomis teismų praktikos taisyklėmis, pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių teisės normų aiškinimo klaidos ir taikytas dokumentų įteikimo būdas buvo tinkamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
11. Byloje nustatyta, jog 2019-02-06 buvo priimtas teismo įsakymas kreditorius, kuriuo buvo patenkintas kreditoriaus UAB „Nostrada“ pareiškimas ir iš skolininko UAB „Transvitra“ nutarta išieškoti 1186,50 Eur skolą, 116,24 Eur palūkanas ir 6 proc. procesines palūkanas. Teismo įsakymas skolininkui buvo išsiųstas Juridinių asmenų registre įregistruotu buveinės adresu – (duomenys neskelbtini) Trakų raj. Dokumentai šiuo adresu skolininkui nebuvo įteikti, nes skolininkas neatsiėmė dokumentų. Tuomet dokumentai buvo išsiųsti kitu skolininko faktinio veikimo adresu – Savanorių pr. 219, Vilnius. Tačiau ir šiuo adresu dokumentai nebuvo įteikti. Trečią kartą teismo įsakymas skolininkui buvo išsiųstas registruotos buveinės adresu ir buvo laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų (CPK 123 str. 4 d.).
12. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 439 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos; jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškia pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Šiomis procesinėmis priemonėmis skolininkas gali naudotis savo nuožiūra, be kita ko, tais atvejais, kai teismo įsakymas jam įteiktas ne realiai, o laikant dokumentą įteiktu pagal įstatymą būdu. Tačiau jeigu skolininkas prašo atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).
13. Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
14. CPK 122 straipsnis nustato procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.
15. CPK 123 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Ši teisės norma reiškia, kad kai juridinio asmens buveinės adresu ar kitu juridinio asmens nurodytu adresu pirmą kartą siųsti procesiniai dokumentai yra grąžinami teismui jų neįteikus, tai procesiniai dokumentai turi būti siunčiami antrą kartą juridinio asmens buveinės adresu ar kitu jo nurodytu adresu ir laikomi įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo.
16. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog teismas prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y., nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).
17. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, taip pat yra nurodęs, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 24 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 28 punktas).
18. Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes siekdamas įteikti procesinius dokumentus skolininkui jo žinomais adresais. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai nebuvo įteikti tik dėl paties skolininko nerūpestingumo, t. y. neišviešinus savo faktinio buveinės adreso nei juridinių asmenų registre, nei pranešus savo kreditoriui apie adreso pasikeitimą. Pažymėtina, jog šalių sudarytoje sutartyje, iš kurios kreditorius kildino skolą, nurodytas adresas Savanorių pr. 219, Vilniuje. Skolininkas nurodo, jog šiuo adresu jis veikė iki 2018-11-01. Taigi, nors skolininkas nurodo, kad pakeitė buveinės vietą, tačiau apie pasikeitusį adresą savo kreditoriui nepranešė (CPK 178 str.). Skolininkas nurodo, kad jo adresas korespondencijai yra (duomenys neskelbtini), tačiau toks adresas teismui negalėjo būti žinomas, nes jis nėra išviešintas. Remiantis viešai internetinėje erdvėje prieinama informacija matyti, kad skolininkas neturi internetinio puslapio, kas taip pat apsunkina teismui galimybes surasti skolininko adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus. Skolininkas nurodo, kad teismas turėjo siųsti teismo įsakymą skolininko vadovo ir akcininko adresais, tačiau patikrinus VĮ „Registrų centras“ duomenis apie juridinio asmens informaciją matyti, kad skolininko direktorės J. Č. ir akcininko V. Č. adresai Juridinių asmenų registre sutampa su skolininko juridinių asmenų registre išviešintu adresu ((duomenys neskelbtini)), t. y. adresas kuriuo pirmosios instancijos teismas siuntė teismo įsakymą du kartus, tačiau jis buvo grąžintas teismui neįteiktas.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti tinkamai. Šias aplinkybes nurodė ir pirmosios instancijos teismas, todėl laikytini nepagrįstais skolininko argumentai, jog pirmosios instancijos teismas padarė aiškią proceso teisės normos taikymo klaidą. Todėl nėra pagrindo ir teigti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą teismo įsakymu išnagrinėtoje civilinėje byloje.
20. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
21. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
22. Šiuo atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorius kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. VKLAW19-0272, išrašytą 459,80 Eur su PVM sumai ir darbų ataskaitą 380 Eur sumai, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (ir vėliau) šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti. Todėl kreditoriui prašomos priteisti 459,80 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.