- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-12
- Bylos Nr.
- 1-499-1170/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03520-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- D. Č.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Civilinis ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs, nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Č. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent – jis, 2023 m. sausio 26 d., apie 20.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), krepšinio varžybų metu tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam J. M. į veido sritį, tuo padarydamas nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, tokiu būdu dėl nosies kaulų lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. M. sveikatą (Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)).
Šiais savo veiksmais D. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas D. Č. dėl kaltės prisipažino visiškai, nurodė, kad gailisi ir parodė, kad jis su sūnumi atvyko į varžybas. Jis į varžybas atvyksta turėti gerą laiką su savo vaikais, o ne konfliktuoti. Varžybos vyko gan sklandžiai. Jis stovėjo 2-3 metų atstumu nuo įvykio ir pamatė, kad J. M. trenkė jo sūnui kumščiu į pilvą. Tėviški jausmai paėmė viršų ir nugalėjo sveiką protą. Jis (D. Č.) pribėgęs, trenkė J. M. į veidą, šis parkrito. Po kiek laiko jis (D. Č.) suprato ką padarė, priėjo ir atsiprašė. Kaltinamasis taip pat detalizavo, kad tą dieną jis pats taip pat žaidė krepšinį. Jokių konfliktinių situacijų nebuvo. Po to įvyko tas įvykis. Jis pripažįsta, kad neturėjo taip pasielgti, kaip pasielgė. Turėjo apginti savo sūnų, bet kitu būdu. Kalbėdamas apie J. M. jo sūnaus atžvilgiu atliktus veiksmus, kaltinamasis nurodė, kad tai buvo smūgis į pilvą, nežaidybinė situacija. Buvo atviras smūgis į pilvą kumščiu jo sūnui. Kodėl taip atsitiko iki šiol jis nežino. Viskas vyko akimirksniu. Jis trenkė delnu. J. M. parkrito ant žemės, jis pradėjo kraujuoti. Jis yra pervedęs 2 000 Eur, mano, kad suma yra pakankama neturtinei žalai atlyginti. Jie yra bendravę su J., sakė, kad reikės daryti operaciją. Jis (D. Č.) yra pasirengęs sumokėti tą žalą, jeigu bus atlikta operacija, bet jau pusę metų praėjo, operacija dar neatlikta. Po šio įvykio jis (D. Č.) 2023 metais nežaidė, bet sūnus dalyvavęs yra. Po paskutinių rungtynių teko bendrauti su J., sakė, kad vasario pabaigoje jam bus atlikta operacija. Kaltinamasis nurodė, kad įvykio metu buvau šalia, žaidė aikštelėje. Po to girdėjo, kad buvo stūmimas J. į nugarą, bet pastūmė kitas žaidėjas. J. atsisukęs, pasirinko jo sūnų ir trenkė jam. Jis pats (D. Č.) to nematė. J. kai sudavė jo sūnui į pilvą, sūnus atšoko atgal, susiėmęs už pilvo ir pritūpęs, o J. kažką jam dar sakė. Jis (D. Č.) neatmetu, kad jo smūgis buvo stiprus. Pataikė iš delno kaulo. J. atsiprašė jau aikštelėje, vėliau paskambino po poros dienų po įvykio. Galvojo, kad viskas pavyks ir neatsidurs teisme. Kalbėjo su J. M. po paskutinių rungtynių gan draugiškai. Kaltinamasis, aptardamas santykius su sutuoktine, nurodė, kad jų santykiai tikrai yra geri ir išbandyti daug metų. Jie kartu yra nemažai praėję, daug matę. Savo žmoną myli ir gerbia. Jos žodis autoritetas, jam yra labai svarbus. Jis sugebės į jos žodžius įsiklausyti, todėl palaiko prašymą dėl laidavimo. Po to įvykio ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta. Administracinė bauda buvo (t. 3, b. l. 47-53).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. M. parodė, kad nuėjus į privačią kliniką, kuri specializuojasi nosies operacijose, buvo nurodyta tokia suma, kuri yra pateikta civiliniame ieškinyje kaip turtinė žala. Jis operacijos neatliko, daug aplinkybių susidėjo, ligos, vaikų ligos ir t. t. Kaip kaltinamasis nurodė, kad gali atlyginti po operacijos, jis (J. M.) sutinka, nes ji bus daroma. Diskomfortas gan ilgai trūko, savaitę laiko jis negalėjo kvėpuoti, sutriko miegas, negalėjo eiti į darbą. Gimtadienio šventę reikėjo atšaukti, kuri turėjo būti po kelių dienų po įvykio. Iš karto po įvykio, visa nosis ištinusi buvo, kraujo upeliai ir skausmas. Po to, kai suteikė pagalbą, dvi savaites vaikščiojo su mėlynėmis paakiuose. Teko atsisakyti viešumoje rodytis, jautė gėdos jausmą. Dvi savaites nėjo į darbą. Kvėpavimas buvo sutrikęs, miegas ne iš karto atsistatė, bet gyventi galima buvo. Po 2-3 mėnesių žaidė krepšinį. Trauma trukdė žaisti dėl kvėpavimo. Galėjo žaisti, bet jautė diskomfortą (t. 3, b. l. 47-53).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta Ž. Č. parodė, kad su D. Č. jie yra susituokę (duomenys neskelbtini) metus, turi (duomenys neskelbtini) pilnamečius vaikus. Šeimos santykiai yra puikūs, puoselėjamos šeimos vertybės. Jie dalinasi visais gyvenimo rūpesčiais. Ji nėra teista. Administracine tvarka bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Baudos apmokėtos. Ji tą patį vakarą sužinojo apie įvykį. Niekuomet nebuvo panašūs įvykiai. Vyras yra profesionaliai žaidžiantis krepšinį, niekuomet aikštelėje nebuvo agresijos. Tą vakarą ji nebuvo varžybose. Kaip prieš tai jis neatliko tokių veiksmų, taip ir po to neatliks. Tuo metu jį žaibiškai išprovokavo. Tuo metu žaidė jų vaikas, tiesiog emocinis šokas buvo. Ji yra įsitikinusi, kad tai absoliuti pamoka ateičiai ir tokių dalykų jos sutuoktinis dagiau nedarys. Jie tarpusavyje daug kalbasi, dažniausiai jis tariasi su ja. Ji yra gebanti paveikti jį, kad tokių veiksmų nebūtų daugiau (t. 3, b. l. 47-53).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.
Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. Č. parodė, kad psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, psichiatro įskaitoje neįrašytas, narkologo įskaitoje neįrašytas. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas savo kaltę pripažįsta visiškai ir nori parodyti, kad 2023 m. sausio 26 d., 19.40 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalyvavo mėgėjų (duomenys neskelbtini) krepšinio lygos rungtynėse tarp komandų „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo jo sūnus P. Č. ir jis D. Č. ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo J. M. (vardą, pavardę sužinojo po įvykio). Jis mėgėjiškai žaidžia krepšinį. Rungtynėse dalyvavo maždaug apie 10 žmonių žaidė 5 prieš 5, teisėjavo 2 teisėjai. Vyko paprastos nieko neišsiskiriančios rungtynės. Iki įvykio jokių apsistumdymų nebuvo. Žaidimo metu jo sūnus jokių konfliktinių situacijų neprovokavo, nieko nestumdė, nei J. M., nei kitų žaidėjų. Žaidimo metu viskas vyko sklandžiai. Netrukus jis pamatė, kad J. M. be jokios priežasties trenkė kažkurios rankos kumščiu jo sūnui P. Č. į pilvo sritį, jo sūnus išsigando, susiėmęs už pilvo iš karto suklupo, iš jo matėsi, kad jis pajuto stiprų fizinį skausmą, negalėjo keletą sekundžių įkvėpti oro, jį pradėjo pykinti. Tuomet jis, gindamas savo sūnų, ir stabdydamas J. M. nuo tolimesnių, jo neprognozuojamų veiksmų ne kumščiu, o delnu sudavė vieną smūgį J. M. į veidą, kadangi J. M. po sudavimo smūgio jo sūnui P. Č. pradėjo žingsniuoti link jo. J. M. nukrito ant grindų. Netrukus buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. D. Č. taip pat papildė, kad įvykio dieną vyko paprastos nieko neišsiskiriančios rungtynės, bet jos buvo oficialios, kuriuose dalyvavo teisėjai. Krepšinio žaidimo metu yra leistini veiksmai ir neleistini veiksmai, kuriuos būtent fiksuoja teisėjas ir už tai skiria pražangas, atsižvelgdamas į konkretų atvejį. Dėl įvykio jis gali parodyti, kad žaidimo metu jo sūnus jokių konfliktinių situacijų tyčia neprovokavo, tyčia nieko nestumdė, nei J. M., nei kitų žaidėjų, jokio priešiškumo ar tyčios jis savo sūnaus elgesyje tikrai neįžvelgė. Žaidimo metu taip galėjo būti tam tikrų apsistumdymų, užkliuvimų, nukritimų, kadangi krepšinis tai yra kontaktinis žaidimas ir be fizinio kontakto čia neįmanoma. Jis asmeniškai nematė kad jo sūnus P. Č. tyčia sukeldavo skausmą J. M. ir kitiems žaidėjams, dėl nesportinės pražangos skirtos jo sūnui jis nieko nurodyti negali, kadangi tai reikia žiūrėti rungtynių protokole. Žaidimo metu jis nematė, kad J. M. jo sūnaus buvo pastumtas į nugarą ir kyla klausimas, kaip pats J. M. galėjo matyti kas būtent jį pastūmė, taip pat jis nematė, kad J. M. jo sūnus sudavė į kairįjį šoną, nuo ko J. M. būtų nukritęs ant grindų. Žaidimo metu galėjo įvykti tam tikri apsistumdymai, nukritimai, bet čia yra normalu, čia yra tokia žaidimo norma. Žaidimo metu jis, būdamas ties vidurio aikšte, pamatė kaip už tritaškio užėjęs J. M. trenkė kumščiu (nenurodysiu kokia ranka) be jokios priežasties trenkė jo sūnui P. Č. į pilvo sritį, jo sūnus išsigando, susiėmęs už pilvo iš karto suklupo, iš jo matėsi, kad jis pajuto stiprų fizinį skausmą, negalėjo keletą sekundžių įkvėpti oro. Jis nematė savo sūnaus veiksmuose agresijos, tyčios išprovokuoti tokį J. M. elgesį, kad jis trenktų kumščiu jo sūnui į pilvą. Suduotas smūgis čia nebuvo kaip įspėjimas, kad jo sūnus daugiau taip nesielgtų, jis buvo suduotas tiesiogine tyčia. Jo nuomone jo sūnui buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Pamatęs, kad jo sūnui buvo suduotas stiprus smūgis į pilvą jis, būdamas šoko būsenoje ir stabdydamas J. M. nuo tolimesnių, jo neprognozuojamų veiksmų, ne kumščiu, o delnu sudavė vieną smūgį J. M. į veidą su tikslu apginti savo sūnų, kadangi J. M. po sudavimo smūgio jo sūnui P. Č. žengė link jo agresyviai nusiteikęs kažką kalbėdamas (man tuo metu atrodė, kad J. M. yra agresyviai nusiteikęs). Po smūgio J. M. nukrito ant grindų. Po kiek laiko jis jo priėjo ir atsiprašė jo. Netrukus buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Po įvykio, po rungtynių jis paklausė savo sūnaus P. Č. už ką jam trenkė, jis nurodė, kad neįsivaizduoja. D. Č. pabrėžė, kad J. M. be jokios priežasties sudavė smūgį jo sūnui P. Č. į pilvą, ko pasėkoje jis pamatęs, kad jo sūnui gresia pavojus ir būdamas šoko būsenoje, stabdydamas J. M. nuo tolimesnių, jo neprognozuojamų veiksmų sudavė vieną smūgį J. M. į veidą su tikslu apginti savo sūnų. Dėl įvykio minėto nuoširdžiai gailisi, žalą (duomenys neskelbtini) atlygino, taip pat į notaro depozito sąskaitą yra įnešti 2000 Eur J. M. gydymo išlaidoms apmokėti. Ikiteisminio tyrimo metu teikė prašymą dėl laidavimo. Laiduotoja yra jo žmona Ž. Č., su kuria yra kartu daugiau nei 22 metus. Šis žmogus jam yra autoritetas, kadangi ji jį motyvuoja elgtis teisingai, padeda atsitikus problemai. D. Č. taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo J. M. gynėjas A. P. nepateikia sąskaitos numerio, į kurią galėtų būti pervesti pinigai žalos atlyginimui (t. 2, b. l. 30-33, 49-52, 59-61, 68-69).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. M. parodė, kad mėgėjiškai žaidžia krepšinį. 2023 m. sausio 26 d. vakare (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sporto salėje vyko (duomenys neskelbtini) lygos rungtynės, dalyvavo apie 20 žmonių. Jo komandoje buvo: V. A., G. M., E. V., ir M. S., telefono numerio neturi. Teisėjų bei kitos komandos narių jis nepažįsta. Žaidimo metu tarp jo ir priešininkų komandos nario keletą kartų įvyko apsistumdymai. Žaidimo metu P. Č., jam apie (duomenys neskelbtini) metų, jį vis provokavo, stumdydamas ne tik jį, bet ir kitus žaidėjus. Jam pašokus į orą, P. Č. jį pastūmė į nugarą, vėliau rungtynių metu jis (P. Č.) jam (J. M.), berods alkūne, sudavė į kairį šoną, dėl ko jam stipriai suskaudo, jis net nukrito ant grindų, tada jis atsikėlęs jam taip pat kumščiu sudavė į pilvą. P. Č. į tai sureagavo iškeldamas rankas, neva ką jis čia daro, kodėl taip elgiasi. Tada jo smūgį pamatęs D. Č., jam apie (duomenys neskelbtini) metų, jo manymu, jis yra P. Č. tėvas, pribėgęs prie jo iš pasalų, tyčia kumščiu jam sudavė vieną kartą į veidą, dėl ko jam labai suskaudo, jis nukrito ant grindų, stipriai iš nosies bėgo kraujas, komandos draugai iškvietė greitąją pagalbą. Greitosios pagalbos brigada buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam medikai konstatavo nosikaulio lūžį. Dėl D. Č. veiksmų jam padaryta fizinė žala, dėl civilinio ieškinio apsispręs tyrimo eigoje. Nei P. Č., nei D. Č., jis nepažįsta, jų duomenis sužinojo iš komandos narių, be to, šį rytą (2023 m. sausio 27 d.), jam skambino advokatas J. J., prisistatė jų atstovu, klausė, ką planuoja daryti, kaip jaučiasi. P. Č. dėl jo veiksmų pretenzijų neturi, tačiau D. Č., kiek žino, tai jo tėvas, pretenzijų turi dėl sulaužytos nosies. Kiek žino, krepšinio rungtynių teisėjas tiek jam, tiek P. Č. dėl jų veiksmų rungtynių metu skyrė nesportines pražangas. Nukentėjusysis taip pat detalizavo, kad 2023 m. sausio 26 d., 19.40 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalyvavo mėgėjų (duomenys neskelbtini) krepšinio lygos rungtynėse tarp komandų „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo P. Č. ir jo tėvas D. Č. ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo jis J. M. Jis mėgėjiškai žaidžia krepšinį. Rungtynėse dalyvavo apie 20 žmonių. Žaidimo metu P. Č. (vardą, pavardę sužinojo po įvykio), jam apie (duomenys neskelbtini) metų, jį vis provokavo, stumdydamas ne tik jį bet ir kitus žaidėjus, kitiems žaidėjams sukeldavo fizinį skausmą, o jam būtent du kartus, dėl ko rungtynių metu teisėjo P. Č. buvo skirta nesportinė pražanga, kuri yra užfiksuota rungtynių protokole. Jam pašokus į orą, jis jį pastūmė į nugarą, vėliau rungtynių metu jis jam, berods alkūne, sudavė į kairį šoną, dėl ko jam stipriai suskaudo, jis net nukrito ant grindų, tada jis atsikėlęs jam taip pat kumščiu sudavė į pilvą. Dėl smūgio į pilvą jis nori patikslinti, kad jo atveju čia buvo įspėjimas, kad jis daugiau taip nesielgtų. Čia buvo daugiau veiksmas, o ne fizinio skausmo sukėlimas, daugiau stūmimas, nebuvo tikslo sukelti fizinio skausmo ir dėl tokių jo veiksmų jis negalėjo būti sukeltas. Po smūgio P. Č. nesuklupo, nesusiėmė už pilvo, o iš karto į tai sureagavo iškeldamas rankas, neva ką jis čia daro, kodėl taip elgiasi. Po rankų iškėlimo žmonės pradėjo skirstytis ir jis sukosi eiti link suolo ir netrukus pajuto stiprų smūgį į nosį. Smūgio metu jis nežinojo kas jam sudavė, sužinojo paskui iš komandos draugų, kad tai buvo D. Č., tai yra P. Č. tėvas. Dėl jam suduoto smūgio jam labai suskaudo, jis nukrito ant grindų, stipriai iš nosies bėgo kraujas, komandos draugai iškvietė greitąją pagalbą. Greitosios pagalbos brigada buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam medikai konstatavo nosikaulio lūžį. Civilinį ieškinį jis pageidaus reikšti (t. 1., b. l. 65-67, 74-76).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. Č. parodė, kad laisva valia sutinka duoti parodymus apie savo artimąjį giminaitį. 2023 m. sausio 26 d., 19.40 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalyvavo mėgėjų (duomenys neskelbtini) krepšinio lygos rungtynėse tarp komandų „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo jis ir jo tėvas D. Č., ir „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo J. M.. Vyko paprastos, savo emocijų lygiu nieko neišsiskiriančios varžybos, kol antrame kėlinyje, jam prabėgant pro J. M. jis į jį atsisuko ir jam kažkurios rankos kumščiu trenkė tarp krūtinkaulio ir bambos srityje esantį saulės rezginį, dėl ko jis, pajutęs skausmą, suklupo. Dėl šio J. M. smūgio jam aikštelėje kilo šurmulys. Atsistojus pamatė, kad komandos tarpusavyje pykosi, matė ir suklupusį J. M., kuris buvo susiėmęs už veido. Kiek vėliau sužinojo, kad jo tėvas D. Č. jį gindamas trenkė J. M.. Konfliktas tarp komandų į rimtesnį incidentą neperaugo. J. M. smūgis jam tikrai buvo tyčinis, taip šią situaciją vėliau įvertino ir teisėjas skyręs jam diskvalifikacinę pražangą. Dėl kokių priežasčių jam J. M. smūgiavo, jis nežino, jo atžvilgiu jokių provokuojančių veiksmų neatliko, taip pat nematė, kad juos atliktų kiti jo komandos nariai. Kitos reikšmingos informacijos nurodyti neturi (t. 1, b. l. 79-82).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. L. parodė, kad 2023-01-26 19:40 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vyko (duomenys neskelbtini) krepšinio lygos rungtynės tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ komandų. Antro kėlinio viduryje įvyko rimtas incidentas, po kurio varžybos buvo nutrauktos. Į užfiksuotą paprastą pražangą, dėl stūmimo, kuri iš esmės savo stiprumu nieko neišsiskiriančią iš kitų, savo komandos naudai - t. y. prasižengus priešininkų komandos žaidėjui, „(duomenys neskelbtini)“ žaidėjas J. M. sureagavo jautriai: prabėgančiam „(duomenys neskelbtini)“ komandos žaidėjui P. Č. kumščiu, trenkė į pilvo sritį, už ką buvo nubaustas nesportine pražanga (vėliau pražanga perkvalifikuota į diskvalifikacinę pražangą). Smūgis buvo nestiprus, netoks, kuris kaip nors galėtų pakenkti. Tai itin nepatiko „(duomenys neskelbtini)“ komandos žaidėjui P. Č. tėvui – D. Č., kuris pribėgo prie J. M. iš nugaros ir stipriu dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį taip, kad J. M. nukrito ir dar ilgai negalėjo atsistoti. Smarkiai kraujuojančiam žaidėjui iškviesta greitoji medicininė pagalba. Po šio smurto protrūkio aikštelėje kilo susistumdymas, tarp abiejų komandų žaidėjų, tačiau vėliau visi aprimo, į rimtesnį incidentą įvykius neperaugo. Pagal lygos nuostatus kai kuriems žaidėjams skirtos diskvalifikacinės pražangos. S. L. taip pat papildė, kad kiek šiuo metu atsimena žaidėjas P. Č. žaidimo metu turėjo nešvarių epizodų, kas reiškia, kad jis darė pražangas, galėjo pastumti J. M., galėjo kitaip užgauti J. M.. Galbūt jis kažko žaidimo metu nepamatė kaip teisėjas. Jis asmeniškai iš P. Č. nepamatė jokios tyčios ir agresijos, kurie būtent galėjo išprovokuoti J. M. smūgiavimą į pilvą. Jo nuomone kiekvienas asmuo žaidžiantis krepšinį privalo suvokti, kad žaidimo metu gali būti įvairių pastūmimų, nukritimų, būtent už tai yra ir teisėjų skirtos pražangos. P. Č. žaidimo prasme norėjo save realizuoti kaip žaidėjas, įgyti pranašumą, padėti savo komandai, dėl to galėjo iš jo pusės įvairių pražangų, bet tai lietė būtent krepšinio žaidimą. Jo veiksmuose jis nematė agresijos, kovingumo ar tyčios išprovokuoti konflikto. Jis nėra tikras, bet kiek atsimena kai J. M. sudavė smūgį P. Č. į pilvo sritį jis nebuvo suklupęs ir smūgis tikrai nebuvo stiprus, netoks, kuris kaip nors galėtų pakenkti. Jo nuomone P. Č. galėjo būti momentinis skausmas, kaip tik mano J. M. slapčia jam trenkė į pilvo sritį, kad niekas nepamatytų. Jis tai pavadintų purvinu žaidimo elementu. Tikrai mano, kad tas smūgis nebuvo fiziškai stiprus, kaip ir minėjo jis buvo suduotas J. M. paslapčia, tarsi už P. Č. pražangas žaidimo metu. Po smūgio sudavimo jis tiksliai negali nupasakoti kaip jautėsi P. Č., kadangi iš karto pribėgęs jo tėvas D. Č. trenkė kumščiu J. M. į nosį. Varžybos iš karto buvo nutrauktos. Krepšinio žaidimo metu dalyvavo žaidėjai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat atsimena, kad žaidimo metu buvo teisėjas A. P., 2 sekretoriato teisėjai V. S. ir D. A. Atsimena, kad buvo vaikas, bet ji greitai kažkas iš tėvų išvedė iš sporto salės. Jo žiniomis varžybų niekas nefilmavo. Jis to tikrai nematė (t. 1, b. l. 85-87, 88-91).
Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 27 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), krepšinio žaidimo aikštelė. Minėtu adresu yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) teritorija yra aptverta ir yra rakinama automatiniais vartais. (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra matoma įrengta futbolo aikštė, taip pat yra matoma įrengta krepšinio žaidimo aikštelė. Apžiūrint teritoriją yra matomos kabančios vaizdo stebėjimo kameros, priklausančios (duomenys neskelbtini). Daugiau įvykio vietos apžiūros metu, reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta (t. 1, b. l. 34-40).
Įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) sporto salės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) sporto salė, (duomenys neskelbtini). Į salę patenkama pro rakinamus (duomenys neskelbtini) vartus, praėjus vartus, patenkama į kiemą. Praėjus kiemą, įeinama pro pagrindines (duomenys neskelbtini) duris, praėjus (duomenys neskelbtini) koridorių patenkama į (duomenys neskelbtini) sporto salę. Sporto salės įėjimo durys atrakintos, prie durų matome iškabas: „(duomenys neskelbtini) sporto salė“, „(duomenys neskelbtini) sporto centras“. Sporto salėje matome krepšinio lankus. Kitos reikšmingos informacijos nenustatyta. Objektų reikšmingų tyrimui nepaimta. Kriminalistinis lagaminas nenaudotas. Sporto salė vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (t. 1, b. l. 41-46).
(duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 31 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad peržiūrėjus 2023 m. sausio 26 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.00 val., vaizdo kamerų, įrengtų (duomenys neskelbtini) sporto aikštyno viduje, nustatyta, kad nurodytu laiku sporto aikštyne jokios veikos neužfiksuota. Kartu buvo atkreiptas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) sporto salės vaizdo įrašų pateikti negali, kadangi ten nėra įrengtos vaizdo kameros (t. 1, b. l. 50).
J. M. 2023 m. sausio 27 d. pareiškime užfiksuota, kad 2023 m. sausio 26 d., apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), sporto salėje D. Č. tyčia kumščiu vieną kartą trenkė J. M. į veidą, dėl ko jam vėliau (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo diagnozuotas nosikaulio lūžis (t. 1, b. l. 53-60).
UAB (duomenys neskelbtini) prašyme/sutikime dėl užmokesčio už pagerintą paslaugą nurodyta, kad nosies, burnos ir ryklės procedūros (dienos chirurgija II) kaina 801,33 Eur, priešoperacinės, operacinės ir pooperacinės priežiūros kaina – 480 Eur, asmeninės slaugytojos priežiūros iki paciento išrašymo ir klinikos paslaugos kaina 290 Eur, anestoziologo konsultacijos prieš operaciją paslaugos kaina – 100 Eur, gydytojo ar slaugytojos konsultacijos telefonu, jei savijauta negerėja ar sunkiai gyja, kaina – 80 Eur, nosies pertvaros korekcijos kaina – 100 Eur. Bendra visų paslaugų kaina 1050 Eur (t. 1, b. l. 125).
UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo formoje (Forma Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad J. M. nustatyta iškrypusi nosies pertvara ir vazomotorinis rinitas, gydymo rekomendacijos septoplastika ir konchoplastika (t. 1, b. l. 126).
UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 6 d. fiskaliniame kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 6 d. buvo suteikta 90 Eur vertės otorinolaringologo konsultacija ir atlikta 90 Eur vertės nosies ir sinusų endoskopija (t. 1, b. l. 127).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. M. nustatytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, neatmetama, kad įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2023 m. sausio 26 d. Sužalojimai padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Nustatytas sužalojimas yra pasiekiamas J. M. rankomis, tačiau nėra būdingas savęs žalojimui. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo (t. 1, b. l. 140-141).
Gydymo paslaugų apskaitos 2023 m. balandžio 3 d. išraše nurodyta, kad J. M. 2023 m. sausio 26 d. buvo suteiktos radiologo, o 2023 m. sausio 26 d. bei 2023 m. sausio 30 d. - otorinolaringologo paslaugos, kurių bendra vertė 117,53 Eur (t. 1, b. l. 147).
BĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio mėnesio rašte nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas civilinis ieškinys dėl 117,53 Eur turtinės žalos atlyginimo. D. Č. šią sumą atlygino, todėl (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio atsisako (t. 1, b. l. 156).
AB „Swedbank“ 2023 m. balandžio 20 d. mokėjimo nurodymo išraše matyti, kad D. Č. 2023 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 117,53 Eur (t. 1, b. l. 157).
(duomenys neskelbtini) notarų biuro 2023 m. liepos 19 d. liudijime nurodyta, kad Ž. Č. įmokėjo į notarės J. Š. depozitinę sąskaitą 2 000 Eur. Minėta suma iš liudijime nurodytos depozitinės sąskaitos bus išmokėta pagal nukentėjusiojo prašymą ir/arba kompetentingo pareigūno priimtą sprendimą išmokėti 2 000 Eur sumą prašyme ir/ar sprendime nurodytam asmeniui (t. 2, b. l. 70).
(duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 9 d. D. Č. rekomendacijoje nurodyta, kad D. Č. (duomenys neskelbtini) yra išdirbęs (duomenys neskelbtini) metų, jis yra ne tik geras darbuotojas, bet ir puikus žmogus. Jis neturi jokių drausminių ar kitų nusižengimų. Pasižymi išskirtiniais gabumais, išsamiu tarnybinių pareigų išmanymu ir stipriu atsidavimu darbui (t. 2, b. l. 74).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ž. Č. 2023 m. kovo 30 d. rekomendaciniame laiške nurodyta, kad Ž. Č. nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Pirmenybę teikia žmogiškųjų išteklių klausimų sprendimui, taip pat administravimo, organizavimo problemų klausimams. Sprendimus priima operatyviai, atsakomybę už jų vykdymą prisiima. Geba numatyti priimtų sprendimų pasekmes ir greitai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes. Ji yra reikli tiek savo, tiek kitų atžvilgiu, taktiška, mandagi, aktyvi, savarankiška, pasižymi racionaliu ir pozityviu požiūriu (t. 2, b. l. 75).
Administracinių nusižengimų registro 2023 m. balandžio 7 d. išraše nurodyta, kad Ž. Č. nuo 2021 m. birželio 5 d. iki 2023 m. kovo 22 d. administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų yra bausta 10 kartų, daugumoje atvejų už neženklų greičio viršijimą, baudos apmokėtos (t. 2, b. l. 78-85).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2023 m. gruodžio 4 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas J. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas aukštesniojo prokuroro 2024 m. sausio 15 d. nutarimu (t. 3, b. l. 2-12).
Iš krepšinio komandos „(duomenys neskelbtini)“ rungtinių grafikų matyti, kad J. M. dalyvavo krepšinio rungtynėse, kurios vyko 2023 m. spalio 30 d., 2023 m. lapkričio 17 d., 2023 m. lapkričio 24 d. (t. 3, b. l. 66-75).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio nusikaltimo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad D. Č. jam inkriminuotu laiku ir vietoje – 2023 m. sausio 26 d., apie 20.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Nors ikiteisminio tyrimo metu dalyje savo duotų paaiškinimų kaltinamasis D. Č. apeliavo į tai, kad jam inkriminuotus veiksmus jis padarė, būdamas šoko būsenoje ir siekdamas apginti savo sūnų, tačiau apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu, pastarasis patvirtino, kad pamatęs jo sūnaus P. Č. ir nukentėjusiojo J. M. krepšinio rungtynių metu įvykusį susistumdymą, kurio metu J. M. sūnui sudavė į pilvą, pasikarščiavo ir pasirinko netinkamą konflikto sprendimo būdą. Anot kaltinamojo, jis neturėjo naudoti jokio fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau nesusitvardė ir pastarajam su ranka, tikėtina delnu, trenkė į veido sritį, po ko šis nukrito. Paklaustas apie jo pateiktų paaiškinimų kaitą, kaltinamasis D. Č. nurodė, kad praėjus tam tikram laiko tarpui jis apsvarstė visas įvykių aplinkybes ir priėjo išvados, kad net ir susiklosčius tokiai situacijai – jo akivaizdoje įvykusiam nukentėjusiojo ir jo sūnaus konfliktui, fizinio smurto panaudojimas nėra tinkama priemonė išreikšti neigiamas emocijas (t. 2, b. l. 30-33, 49-52, 59-61, 68-69, t. 3, b. l. 47-53). Pirmiau aptartus kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus parodymus iš esmės patvirtina tiek paties nukentėjusiojo viso proceso metu pateikti paaiškinimai, tiek ir įvykio vietoje buvusio ir krepšinio rungtynėms teisėjavusio bei liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto S. L. parodymai. Viso proceso metu nukentėjusysis J. M. neneigė, kad 2023 m. sausio 26 d. vykusių krepšinio rungtinių metu tarp jo ir kaltinamojo sūnaus – P. Č. įvyko tam tikri susistumdymai, ir po paskutiniojo iš jų, kai jis sudavė P. Č. į pilvą, prie jo staigiai pribėgo kaltinamasis D. Č. ir vieną kartą jam sudavė į veidą. Dėl šio smūgio jis pajuto stiprų fizinį skausmą, nukrito ant grindų ir jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas (t. 1., b. l. 65-67, 74-76). Visų krepšinio rungtynių metu teisėjavęs ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. L. patvirtino, kad 2023 m. sausio 26 d., vakare vykusių krepšinio rungtinių metu tarp nukentėjusiojo J. M. ir P. Č. buvo tam tikrų nešvarių žaidimų epizodų – tarpusavio susistumdymo, tačiau pasak jo, tiek paties P. Č. veiksmai, tiek ir J. M. atlikti veiksmai, įskaitant ir smūgio sudavimą į pilvą, buvo labiau epizodiniai, žaidybiniai veiksmai ir didele fizine jėga nepasižymėjo. Liudytojas taip pat detalizavo, kad po paskutinio pastarųjų susistumdymo, kai J. M. nestipriai trenkė P. Č. į pilvą, dėl ko gavo ir nesportinę pražangą, prie J. M. pribėgo kaltinamasis D. Č. ir pastarajam trenkė į veido sritį, po ko šis nukrito, ilgai negalėjo atsistoti ir smarkiai kraujavo (t. 1, b. l. 85-87, 88-91). Faktą, kad nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas taip pat patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad J. M. nustatytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 140-141). Šis procesinis dokumentas taip pat įrodo, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas buvo nulemtas būtent tokio skaičiaus trauminio poveikio, kurį nurodė tiek nukentėjusysis, tiek ir kiti proceso dalyviai. Juo labiau, remiantis ekspertinėmis žiniomis, minėtas trauminis poveikis nukentėjusiajam buvo padarytas būtent kaltinamajam inkriminuotu laiku. Taigi, pirmiau aptarti, baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, kurie tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis D. Č. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, taip pat jam inkriminuotu būdu nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir tokiais savo veiksmais sukėlė pavojingus padarinius – nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą.
Kaip matyti iš anksčiau atliktos baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizės, aptariamas ir neginčijamai nustatytas nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas buvo nulemtas kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o būtent – fizinio smurto panaudojimo. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su anksčiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais nusikalstamais kaltinamojo D. Č. veiksmais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, kad dėl jų gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikata, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad nesunkiai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.
Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad D. Č. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. sausio 26 d., apie 20.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), krepšinio varžybų metu tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam J. M. į veido sritį, tuo padarydamas nosies kaulų lūžį su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, tokiu būdu dėl nosies kaulų lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. M. sveikatą.
Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad D. Č. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas kaltinamojo ir jo sutuoktinės Ž. Č. prašymas kaltinamąjį D. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant Ž. Č. (t. 2, b. l. 71-73). Šis prašymas kaltinamojo ir jo sutuoktinės buvo palaikytas ir bylos nagrinėjimo teisme metu (t. 3, b. l. 47-53).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Č. nurodė, kad jį ir jo sutuoktinę sieja itin artimi, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai, kuriuose jie dalinasi visais išgyvenimais, problemomis ir džiaugsmais. Anot D. Č., jo žmona apie įvykį sužinojo dar tą patį vakarą ir tokio pastarojo elgesio nesitikėjo. Kaltinamasis sutuoktinei viską papasakojo ir pastaroji tokiam D. Č. elgesiui nepritarė (t. 3, b. l. 47-53). Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta Ž. Č., prašanti teismo būti laiduotoja, taip pat patvirtino, kad ją su sutuoktiniu sieja tvirti santykiai. Jie itin ilgą laiką yra kartu, užaugino du sūnus, daug laiko praleidžia kartu, visus svarbius šeimos klausimus sprendžia kartu, abipusio dialogo būdu. Sutuoktinis visada atsižvelgia į jos nuomonę. Anot Ž. Č., apie įvykį jį sužinojo dar tą patį vakarą, pats D. Č. ją apie tai informavo. Per visą proceso laiką D. Č. pergyveno dėl įvykio, neigiamai vertino savo poelgį, bandė susitaikyti su nukentėjusiuoju, apmokėti patirtą žalą. Po šio įvykio jie daug kartų kalbėjo minėta tema, todėl ji, įvertinusi jų tarpusavio santykius, mano, kad ateityje galės daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui (t. 3, b. l. 47-53).
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K- 274- 693/2018, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018).
Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis D. Č. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Šį nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą – anksčiau nebuvo teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors ikiteisminio tyrimo metu, dalyje apklausų metų kaltinamasis apeliavo į tai, kad jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko, siekdamas apginti sūnų, tačiau visgi pripažino, kad pasirinko netinkamą veikimo būdą ir galiausiai patvirtino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, taip pat gailisi dėl tokių savo neapgalvotų ir spontaniškų veiksmų. Kaltinamojo nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos bei jo prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, įvertinęs tą aplinkybę, kad nukentėjusysis nepateikė jokių kontaktinių duomenų, remiantis kuriais būtų galima atlyginti pastarojo patirtą žalą, į (duomenys neskelbtini) notarės J. Š. depozitinę sąskaitą pervedė 2 000 Eur sumą, kuri bus išmokėta pagal nukentėjusiojo prašymą ir/arba kompetentingo pareigūno priimtą sprendimą išmokėti 2 000 Eur sumą prašyme ir/ar sprendime nurodytam asmeniui (t. 2, b. l. 70). Be kita ko, kaltinamasis taip pat atlygino ir civilinio ieškovo BĮ „(duomenys neskelbtini)“ patirtą 117,53 Eur turtinę žalą, dėl ko civilinis ieškovas civilinio ieškinio atsisakė (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai) (t. 1, b. l. 156, 157). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 2-3, 13-14), dirbantis (t. 2, b. l. 15), darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai (t. 2, b. l. 74), baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos baudos apmokėtos (t. 2, b. l. 4-12). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką.
Anksčiau aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).
Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių bei nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, todėl spręstina, kad ateityje D. Č. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas tiek paties kaltinamojo, tiek jo sutuoktinės prašymas perduoti D. Č. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Ž. Č. yra neteista. Nepaneigtina, kad pastaroji administracine tvarka yra bausta, tačiau daugumoje atvejų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra priskirtini šiurkščių administracinių nusižengimų kategorijoms, baudos apmokėtos (t. 2, b. l. 78-85). Teisiamojo posėdžio metu pastaroji nurodė, kad ją su sutuoktiniu sieja artimi, tarpusavio pasitikėjimu ir savitarpio pagalba paremti santykiai – jie kartu gyvena, yra užauginę du sūnus, kartu leidžia laisvalaikį, dalinasi visomis gyvenimiškomis patirtimis, o šeimoje kylančius klausimus ir atsirandančias problemas sprendžia kartu. Anot Ž. Č., po to, kai sužinojo apie įvykį, ji ne kartą ta tema bendravo su sutuoktiniu, buvo analizuojamos tokio įvykio priežastys ir galimi kiti sprendimo variantai. Tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad jie vienas kitu pasitiki, visada atsižvelgia į vienas kitą nuomonę, pasiūlymus, tariasi tarpusavyje, todėl jų abiejų vertinimu Ž. Č. galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo ir laiduotojos bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.
Visų anksčiau aptartų, D. Č. ir jo santykius su Ž. Č. charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad Ž. Č. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti D. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį Ž. Č. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs pastarosios asmenybę, taip pat kaltinamojo jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl baudžiamojo proceso, sprendžia, kad kaltinamajam D. Č. laidavimas nustatytinas be užstato.
Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, D. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų ir 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė.
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį dėl 117,53 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad J. M. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kur jam buvo suteiktos 117,53 Eur vertės gydymo paslaugos (t. 1, b. l. 145-146). Ikiteisminio tyrimo metu BĮ „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad kaltinamasis D. Č. šios biudžetinės įstaigos patirtą turtinę žalą atlygino, todėl (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio atsisako (t. 1, b. l. 156).
BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, taip pat įvertinęs kaltinamojo D. Č. civiliniam ieškovui BĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliktą mokėjimą dėl patirtos žalos atlyginimo bei šios biudžetinės įstaigos pateiktą atsisakymą nuo civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 156, 157), procesą dėl minėto civilinio ieškovo pateikto civilinio ieškinio dėl 117,53 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukia.
Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 4 000 Eur neturtinės žalos, 1 230 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos sumų priteisimo, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolės įvykdymo bei nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 2023 m. sausio 26 d., apie 20.10 val. (duomenys neskelbtini), krepšinio rungtynių metu J. M. nepažįstamas vyras pribėgo prie pastarojo ir vieną kartą trenkė į veido sritį, dėl ko jam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis. Po patirto sužalojimo J. M. apsilankė UAB (duomenys neskelbtini), kur jam konstatuota, kad jis kenčia nuo apsunkinto kvėpavimo per nosį, prastai išsimiega naktį, visiškai neprakvėpuoja kaire nosies puse, taip pat jaučiama nuolatinė sloga. Atitinkamai frustracija pasireiškė darbe, dėl suprastėjusio miego jaučiamas nuolatinis energijos trūkumas, baiminamasi dėl savo sveikatos. Be to, dėl patirtos traumos J. M. yra priverstas nebežaisti krepšinio ne tik dėl būtinos prevencijos apsaugoti nosį, bet ir dėl patirtos psichologinės traumos, todėl pastarajam tikslinga priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Kartu civiliniame ieškinyje pabrėžta, kad nukentėjusiojo J. M. gydymo išlaidos yra vertinamos 1 230 Eur suma pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus (t. 1, b. l. 121-124).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 84- 648/2019). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019).
Nukentėjusiojo J. M. civilinio ieškinio dalyje, susijusioje su pastarojo patirta turtinė žala, jo turtiniai nuostoliai yra apibrėžti 1 230 Eur suma, kurią sudaro konsultacija UAB (duomenys neskelbtini) ir šioje klinikoje planuojamos atlikti operacijos įkainiai.
Šios nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalies kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paprastai civilinė atsakomybė yra taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, Nr. e3K-3-164-1075/2019). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-21-942/2016, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-908/2023, Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-215-557/2021, Nr. 1A-247-417/2021).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo D. Č. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pastarajam buvo padarytas nosies kaulų lūžis su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose (t. 1, b. l. 140-141). Pastarasis praėjus tam tikram laikui po patirto sužalojimo kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jam buvo konstatuota iškrypusi nosies pertvara ir vazomotorinis rinitas, gydymo rekomendacijos - septoplastika ir konchoplastika, už suteiktą konsultaciją ir panaudotas diagnostikos priemones J. M. sumokėjo 180 Eur (t. 1, b. l. 126, 127). Pasikonsultavus su gydytojais, nukentėjusiajam buvo pateiktas preliminarus rekomenduotinos atlikti operacijos išlaidų sąrašas, kurį sudaro - nosies, burnos ir ryklės procedūra (dienos chirurgija II), kaina 801,33 Eur, priešoperacinė, operacinė ir pooperacinė priežiūra, kaina – 480 Eur, asmeninės slaugytojos priežiūra iki paciento išrašymo ir klinikos, kaina 290 Eur, anestoziologo konsultacija prieš operaciją, kaina – 100 Eur, gydytojo ar slaugytojos konsultacijos telefonu, jei savijauta negerėja ar sunkiai gyja, kaina – 80 Eur, nosies pertvaros korekcijos kaina – 100 Eur. Bendra visų paslaugų kaina 1 050 Eur (t. 1, b. l. 125). Nepaneigtina, kad nukentėjusiajam iki šiol minėta operacija nebuvo atlikta ir jis iš dalies grįžo prie sau įprastos veiklos, įskaitant ir krepšinį, tačiau vien tai nereiškia, kad operacijos išlaidos negali jam būti priteistos ir neturi būti atlygintos.
Kaip buvo minėta pirmiau, būtent dėl kaltinamojo D. Č. tyčinių veiksmų nukentėjusysis patyrė nosies lūžį, dėl ko jis iki šiol patyria liekamuosius reiškinius – jam yra iškrypusi nosies pertvara, nustatytas vazomotorinis rinitas, kuris yra suprantamas kaip nuolatinis nosies užgulimas, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis, nurodęs, kad kaire nosies šnerve iki šiol neprakvėpuoja, dėl ko patiria didelį diskomfortą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus ir šios išlaidos yra betarpiškai susijusios būtent su pirmiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais kaltinamojo tyčiniais veiksmais – nukentėjusiajam sukeltu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nepaneigtina, jog nukentėjusysis iki šiol nesikreipė dėl medicininiuose dokumentuose nurodyto gydymo ir nepateikė naujų, nuosprendžio priėmimo dienai aktualių duomenų apie taikytino gydymo išlaidas, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti UAB (duomenys neskelbtini) pateiktais medicininiais dokumentais, kuriuose yra preliminariai aptarta gydymo dinamika ir jos įkainiai. Pripažintina, kad nukentėjusiajam suteiktų ir suteiktinų gydymo paslaugų vertė yra pagrįsta tinkamais įrodymais, minėtos paslaugos yra būtinos, realios ir protingos, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam J. M. planuojamas vykdyti gydymas nesudaro pastarojo patirtos 1 230 Eur turtinės žalos.
Be patirtos turtinės žalos, nukentėjusysis iš kaltinamojo D. Č. prašo priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.
Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika, kurioje pagrįsta turtine žala yra laikytini atvejai kaip pavyzdžiui - Nr. 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1 000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1 448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. 2K-221-648/2016 – 6 000 Lt (1 738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1 500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai). Didesnės sumos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos tais atvejais, kai konstatuojami ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, bendravimo galimybių sumažėjimas (pvz., dėl traumuoto, subjauroto veido), kai nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas (pvz., byloje Nr. 2K-289-693/2019 asmeniui priteista 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, konstatavus, kad jis buvo ilgai gydomas stacionare, sumažėjo jo bendravimo galimybės, prireikė danties implantavimo (dėl sulaužyto žandikaulio); byloje Nr. 2K-105-222/2019 priteista 2 200 Eur – spyriu į veidą asmeniui padarytas galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos bei lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelta trečdalis aukščio šešių kandžių vainikų, dėl to nukentėjusiajam prireikė ilgalaikio gydymo, liko liekamieji reiškiniai, ilgam sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.).
Taigi, didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) paprastai siejama su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokių sveikatos sutrikimų, atsiradusių po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam J. M. smurtiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasižymintis nosies kaulų lūžiu su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose (t. 1, b. l. 140-141). Nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais veiksmais, dėl menkavertės priežasties, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, dvi savaites negalėjo dirbti, taip pat pakankamai ilgą laiką negalėjo užsiimti jam įprastomis veiklomis, padaryti sužalojimai buvo padaryti visiems matomoje vietoje – veide, dėl ko nukentėjusysis jautė papildomus nepatogumus. Kita vertus, bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, kad nukentėjusiajam buvo taikoma skubi hospitalizacija ar kad jis buvo gydomas stacionariai, taip pat nenustatyta, kad pastarajam taikytas gydymas buvo specifinis bei liko kokie nors vizualiai matomi liekamieji reiškiniai. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam būtų esmingai apribotos bendravimo galimybės, jis būtų buvęs atskirtas nuo artimųjų, kilę išgyvenimai būtų žymiai palietę socialinę, šeimyninę ar profesinę sritis. Teismui nekyla abejonių, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo, prieš jį pavartoto smurto nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus ir už tai turi būti teisingai atlyginta, tačiau pirmiau aptartas aplinkybes įvertinus minėtos teismų praktikos bei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų kontekste, pripažintina, kad nukentėjusiojo J. M. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies - prašomos turtinės žalos dydis yra mažintinas iki 1 500 Eur ir ši suma yra priteistina iš kaltinamojo D. Č. nukentėjusiojo naudai. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka nuoseklią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir teisės taikymo aspektu atitinka įstatymo reikalavimus.
Dėl procesinių palūkanų
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.
Nukentėjusysis J. M. civiliniame ieškinyje iš kaltinamojo D. Č. prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat į pripažintą dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam J. M. padarytos turtinės ir neturtinės žalos faktą, iš kaltinamojo D. Č. nukentėjusiojo naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško įvykdymo.
Dėl procesinių išlaidų atlyginimo
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.
Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 313- 489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-165-648/2020, 2K-236-495/2021 ir kt.).
Tiek nukentėjusysis civiliniame ieškinyje, tiek pastarojo advokatas bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė prašymą iš kaltinamojo D. Č. nukentėjusiojo naudai priteisti pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo advokatas pateikė PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimų nurodymus, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis patyrė 6 629,68 Eur išlaidas už advokato suteiktas paslaugas. Šias paslaugas sudarė – daugiakartinis kontaktavimas su prokurore A. Zakarkiene, tyrėja R. Š., advokatu J. J. bei J. M. dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat policijos reikalavimų analizė, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą analizė, pasiruošimas ir dalyvavimas teismo posėdyje dėl laidavimo, nutarties netvirtinti laidavimo analizė, skundo dėl minėtos nutarties analizė, 2023 m. rugpjūčio 11 d. teismo nutarties analizė, atsiliepimo į skundą parengimas, pateiktų medicininių dokumentų analizė, 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutarties išreikalavimo veiksmai, analizė, atsakymų policijai dėl turtinės žalos parengimas, civilinio ieškinio parengimas ir pateikimas, atstovavimo, nukentėjusiojo dokumentų pasirašymo veiksmai, pasiruošimas dalyvavimui teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 17-45).
Iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų matyti, kad pastarajam teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Nukentėjusiojo vardu buvo parengtas civilinis ieškinys, jis buvo atstovautas ir ikiteisminio tyrimo metu, teisinės paslaugos buvo teikiamos ir bylą nagrinėjant teisme. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, ne ilgesnį nei 3 valandos, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo didelės apimties, kaltinamasis savo kaltę pripažino, visos bylos aplinkybės buvo aiškios, o itin sudėtingi teisės taikymo klausimai nebuvo sprendžiami. Pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas turtinius reikalavimus kitam asmeniui, turi elgtis atsakingai ir sąžiningai, įvertinti savo veiksmų padarinius kito asmens interesams ir prisiimti atsakomybę, jei jo reikalavimai bus nepagrįsti ar tik iš dalies pagrįsti, kartu suprasdamas, kad tokiu atveju jis gali negauti patirtų išlaidų atlyginimo.
Teismas, anksčiau įvertintų aplinkybių kontekste įvertinęs prašomų priteisti teisinių paslaugų dydį, pripažįsta, kad jos nėra proporcingos bylos sudėtingumui ir patirtoms advokato laiko sąnaudoms, todėl laikytinos nepagrįstomis ir mažintinos iki 1 200 Eur.
Kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. kovo 23 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 34-37). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės tyrimo atlikimui ir bylos nagrinėjimui, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį Ž. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Procesą dėl civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ 117,53 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų ir penkiasdešimt trijų euro centų) turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį dėl 4 000 Eur neturtinės žalos ir 1 230 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš D. Č. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 230 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui.
Iš D. Č. priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 2 730 Eur (1 500 Eur neturtinės žalos + 1 230 turtinės žalos) (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimties eurų) sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki šios sumos visiško atlyginimo J. M. naudai.
Iš D. Č. priteisti J. M. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) proceso išlaidų už advokato atstovavimą jam procese. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
D. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai Ž. Č., kad ji, būdama laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.