Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-417/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
1A-247-417/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06323-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas, Daiva Jazbutienė, Eduardas Maškevčius, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
N. V.
Nukentėjusysis
D. L.
Kaltinamasis
N. V.
Advokatai
Osvaldas Martinkus, Vilmantas Ančiukaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-417/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06323-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.4.6.4.4
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Lino Pauliukėno ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,nuteistajam N. V. ir jo gynėjui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,nukentėjusiajam D. L. ir jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. L. ir jo atstovo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-07-12 nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, N. V. bausmės vykdymo laikotarpiu paskirti įpareigojimai – tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo D. L. civilinis ieškinys ir nukentėjusiajam D. L. iš kaltinamojo N. V. priteista 45 Eur turtinės, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 200 Eur proceso išlaidų. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. N. V. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra 2021-02-23, apie 7.00 val., darbo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, galva sudavė vieną smūgį bendradarbiui D. L. į nosį, taip padarė nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis D. L. (toliau – ir apeliantas) ir jo atstovas advokatas Osvaldas Martinkus nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-07-12 nuosprendžio dalimi, kuria netenkinta dalis jo pareikšto civilinio ieškinio, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir civilinį ieškinį tenkinti visiškai – priteisti papildomai 4 200 Eur už sulaužytos nosies atkūrimui reikalingą plastinę rekonstrukcinę operaciją. Skunde nurodoma, kad teismas atmetė nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl 4 200 Eur priteisimo už ateityje numatomą atlikti sulaužytos nosies plastinę rekonstrukcinę operaciją. Nuosprendžiu atmesdamas šią ieškinio dalį teismas eliminavo nukentėjusiojo teisę ateityje kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo priteisimo, nes antrą kartą kreiptis į teismą dėl to paties dalyko tuo ir pačiu pagrindu negalima. Be to, ieškinio atmetimo pagrindas – reali žala dėl operacijos nėra patirta, nes operacija dar neatlikta, nėra pakankamas. Byloje yra pateikta medicinos įstaigos išvada su nurodyta preliminaria nosies plastinės rekonstrukcinės operacijos atlikimo kaina. Operacijos kaina nukentėjusiajam yra ypač didelė, nepriteisus nurodytos sumos iš nuteistojo ir nuteistajam šios sumos nesumokėjus, nukentėjusysis neturės realios galimybės operaciją atlikti, nes jis neturi pakankamai pajamų. Be to, šiais metais nukentėjusiajam gimė sūnus, ši aplinkybė reikalauja papildomų nukentėjusiojo išlaidų.

3. Teismo posėdyje nukentėjusysis D. L. ir prokurorė apeliacinį skundą prašė tenkinti, nuteistasis N. V. ir jo gynėjas advokatas V. Ančiukaitis apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

5. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama tik su ta nuosprendžio dalimi, kuria netenkinta dalis nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos, kurią nukentėjusysis patirs ateityje dėl nosies kaulo rekonstrukcinės operacijos, atlyginimo priteisimo, būtent šiuo klausimu teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

6. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria atmesta nukentėjusiojo D. L. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, yra nepagrįsta, o nuteistojo N. V. argumentai, kad nukentėjusysis nepateikė teismui įrodymų dėl jo ateityje galbūt patirtinų išlaidų neišvengiamumo, t. y. kad nukentėjusiajam D. L. dėl patirto nosies kaulų lūžio yra reikalinga nosies korekcijos ir plastikos operacija, ir nepagrindė konkretaus išlaidų dydžio (neaiški paslaugų apimtis), nepagrįsti.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas dalį nukentėjusiojo D. L. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, savo sprendimą motyvavo tuo, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, turi nustatyti tikslų nuostolių dydį. Anot baudžiamąją bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo, to padaryti nagrinėjamu atveju negalima remiantis vien gydymo įstaigos pateiktu planuojamo gydymo kaštų apskaičiavimu, nes gydymo kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į galimus gydymo išlaidų pokyčius, preliminarus jų priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad toks teismo sprendimas neatima iš nukentėjusiojo teisės į nuostolių atlyginimą ateityje, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 3 dalį asmuo, patyręs papildomų išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, turi teisę pareikšti papildomą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

8. Tačiau teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendimu netenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nesutinka. Pirmiausia pažymėtina tai, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį dėl turtinės žalos atlyginimo D. L. nepriteisimo pirmosios instancijos teismas rėmėsi ypač sena kasacinio teismo praktika – 2007 metais priimtu procesiniu sprendimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, užtikrinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante (iš anksto) žinomi teisės subjektams, inter alia (be kita ko), žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia, Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti; remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su civilinio ieškovo D. L. ieškinio dėl 4 200 Eur turtinės žalos, kurią sudaro būsimos jo nosikaulių repozicijos operacijos kaina, pagrįstumu ir žalos dydžiu, tokios išvados pagrįstos byloje surinktais įrodymais ir atitinka CK 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 6.249 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų normų turinį bei teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais. Vadovaujantis teismų praktika ir joje suformuluotomis taisyklėmis dėl ateityje patirsimų išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio nustatymo, teisės požiūriu pirmosios instancijos teismo išdėstyti argumentai nėra tinkami dėl civilinio ieškovo ieškinio dalies atmetimo. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas priteisti D. L., kuriam dėl smurtinių N. V. veiksmų buvo sulaužyta nosis, būsimas operacijos – nosikaulių repozicijos – išlaidas, nes jos yra įrodytos ir pagrįstos.

10. Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. Aptariamo straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), t. y. į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-276-458/2019). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, inter alia, sudaro su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

11. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, civilinė atsakomybė galima ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti, remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Minėta CK nuostata taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019). Taip pat pripažįstama, kad sprendžiant klausimą, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, šalinimo turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-276-458/2019). Taigi turtinei žalai atlyginti, be kita ko, gali būti priteisiamos būsimos nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo išlaidos, remiantis realia jų atsiradimo tikimybe.

12. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad D. L. prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas yra susijęs su jo nesunkaus sveikatos sutrikdymo (nosikaulių lūžimo, dėl to reikalinga nosikaulių repozicija (t. 1, b. l. 13, 65)) padariniais, dėl kurių jam sunku kvėpuoti, naktį jis negali miegoti, knarkia (t. 1, b. l. 150). Todėl neabejotina, kad, siekiant grąžinti nukentėjusįjį į tą padėtį, kuri būtų jam nesant sužalotam, yra būtina nosies korekcijos ir plastikos operacija, nes nukentėjusiojo nosis yra deformuota, patirta trauma sukelia ne tik estetinį, bet ir fizinį diskomfortą, kadangi dėl nosikaulių lūžio nosies pertvaros skeveldros blokuoja nukentėjusiajam kvėpavimo takus, dėl to pasunkėjo jo kvėpavimas. Be to, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio 2021-03-01 Asmens apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 53–54), yra pasikeitusi ir nukentėjusiojo nosies išvaizda – nosis šiek tiek pakrypusi į šoną, patinusi. Taigi būsima nukentėjusiojo D. L. nosies korekcijos ir plastikos operacija ir su tuo susijusios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos. Atsižvelgdama į visa tai, įvertinusi į baudžiamąją bylą nukentėjusiojo pateiktą UAB „Northway medicinos centras“ pažymą (t. 1, b. l. 146), kurioje nurodyta nukentėjusiajam būtinos operacijos kaina – 4 200 Eur, teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinio ieškovo nuketėjusiojo D. L. ieškinio reikalavimas dėl 4 200 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo už ateityje numatomą atlikti nosies korekcijos ir plastikos operaciją yra pagrįstas, o UAB „Northway medicinos centras“ medicinos dokumentų pažyma, kurioje, be kita ko, nurodyta tokio pobūdžio operacijos šioje gydymo įstaigoje preliminari kaina, yra tinkamas įrodymas dėl žalos dydžio, nes nukentėjusysis buvo realiai apžiūrėtas kvalifikuoto specialisto, įvertinti jo sužalojimai ir pateikta nusikaltimu – N. V. tyčiniais smurtiniais veiksmais – nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo pašalinimo, sveikatos sugrąžinimo į buvusią iki sužalojimo padėtį kaina, kuri yra akivaizdi, reali, būtina, protinga, nepažeidžianti proporcingumo ir teisingumo principų. Šių duomenų kontekste kaip nepagrįsti nuteistojo N. V. teisme išdėstyti argumentai, kad nukentėjusysis nepateikė įrodymų dėl ateityje galbūt patirtinų išlaidų neišvengiamumo ir konkretaus tokių išlaidų dydžio. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, remiantis teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, susiklosčius panašioms teisinėms situacijoms, užtenka nukentėjusiojo pateiktos gydytojo pažymos, kad būtų priteistas turtinės žalos atlyginimas iš nusikaltimą padariusio asmens už ateityje numatomas atlikti chirurgines operacijas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-215-557/2021 ir kt.). Nors šios būsimos išlaidos, nagrinėjant bylą teisme, dar nebuvo realiai patirtos (dėl to, kad tokio pobūdžio operacija daroma praėjus pusmečiui po sužalojimo, dėl nukentėjusiojo turtinės padėties), tačiau, kaip minėta, turi būti atlygintos nebūtinai faktiškai jau patirtos išlaidos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino D. L. būsimą žalą, tačiau jos nepripažino realia vien dėl to, kad nukentėjusiajam kol kas neatlikta būtina operacija, konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo D. L. nepriteisimo yra nepagrįsta, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų – civilinio ieškinio, susijusio su turtinės žalos atlyginimu – nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

13. Kaip minėta, nukentėjusysis į bylą pateikė UAB „Northway medicinos centras“ pažymą (t. 1, b. l. 146), kurioje nurodyta nukentėjusiajam būtinos operacijos kaina – 4 200 Eur, tačiau nukentėjusysis prašo atlyginti 5 000 Eur dydžio turtinę žalą. Teisėjų kolegija atkreipia nukentėjusiojo dėmesį į tai, kad vien jo subjektyvus vertinimas, kad galbūt operacijos kaina bus kitokia, negu ji yra nurodyta UAB „Northway medicinos centras“ pažymoje, nėra pakankamas pagrindas priteisti būtent nukentėjusiojo nurodyto dydžio turinės žalos atlyginimą. Kaip minėta, pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Nuostolius sudaro su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nukentėjusiojo į bylą pateiktoje UAB „Northway medicinos centras“ pažymoje yra nurodyta nukentėjusiajam reikalingos operacijos kaina – 4 200 Eur, būtent tokias nukentėjusiojo ateityje dėl būtinos nosies operacijos patirsimas išlaidas pripažįsta akivaizdžiomis, realiomis, būtinomis ir protingomis, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinamas iš dalies – nukentėjusiajam D. L. pirmosios instancijos teismo iš N. V. priteistas turtinės žalos atlyginimas padidinamas iki 4 245 Eur (4 200 Eur būsimos operacijos (nosikaulių repozicijos) išlaidos ir 45 Eur gydytojo konsultacijos išlaidos (t. 1, b. l. 144)). Kita civilinio ieškinio dalis dėl 800 Eur turtinės žalos nukentėjusiajam D. L. iš N. V. priteisimo atmestina, kaip neįrodyta.

14. Klaipėdos apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-09-22 Pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų Nr. (12.34Mr)PT-6375 (t. 2, b. l. 7) ir 2021-09-22 Prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (t. 2, b. l. 8–9), iš šių dokumentų matyti, kad nuteistajam N. V. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ir susidarė 86,94 Eur išlaidos.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nuostatos dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš kaltinamojo galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

16. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, t. y. kad apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, iš nuteistojo N. V. į valstybės biudžetą priteistina dalis išlaidų, susidariusių dėl antrinės teisinės pagalbos N. V. teikimo apeliacinės instancijos teisme, proporcinga patenkintai apeliacinio skundo reikalavimų daliai. Apeliaciniu skundu buvo prašoma iš N. V. priteistą turtinę žalą padidinti iki 5 000 Eur. Priteistinas turtinės žalos dydis padidintas 4 200 Eur, t. y. patenkinta 84 procentai apeliacinio skundo reikalavimo, todėl iš N. V. į valstybės biudžetą priteistini 84 procentai – 73,03 Eur – bylinėjimosi išlaidų dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos N. V. teikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-07-12 nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiajam D. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-07-12 nuosprendžiu iš N. V. priteistą turtinės žalos atlyginimą padidinti iki 4 245 (keturių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt penkių) Eur.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-07-12 nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Iš N. V. priteisti į valstybės biudžetą 73,03 Eur (septyniasdešimt tris eurus tris eurocentus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Daiva JazbutienėLinas PauliukėnasEduardas Maškevčius