Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.11.; 1.2.14.9.3.; 1.2.20.13.; 1.2.25.5.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.;

2025 m. spalio 2 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ilonos Jakubėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025-05-05 nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 243 straipsnyje, 187 straipsnio 3 dalyje, subendrinus apėmimo būdu, M. K. skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-01-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 2201,38 Eur bauda ir M. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 2201,38 Eur bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas M. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) ir nuspręsta laikyti, kad M. K. jau yra atlikęs vieną dieną laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, M. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024-12-22; M. K. priklausančio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, M. K. pripažintas recidyvistu.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti civilinių ieškinių, kardomųjų priemonių, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir kiti procesiniai klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. K. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, kad jam Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020-09-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 metams naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kurią privalėjo vykdyti iki 2025-11-17, taip pat žinodamas, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021-02-18 nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 metams naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kurią privalėjo vykdyti iki 2026-06-22 ir žinodamas, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-01-02 nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 6 (šešeriems) metams naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kurią privalėjo vykdyti iki 2030-06-05, jis 2024-12-21, apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,35 promilės neblaivumas) vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kol ties sodyba, pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), jį sustabdė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Šiaulių AVPK) Pakruojo rajono policijos komisariato (toliau – Pakruojo RPK) pareigūnai, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

2. Be to, jis 2024-12-21, apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli sodybos, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0108 (patikros Nr. 2215277), 15.13 val., antru tikrinimu, nustatytas 2,35 promilės neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

3. Be to, jis 2024-12-21, apie 16.39 val., būdamas sulaikytas Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialios parengties skyriaus specialistų ir uždarytas į Šiaulių AVPK priklausančio tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo patalpą, tyčia 25 kartus saugos diržo sagtimi smogė į laikino sulaikymo patalpos vaizdo stebėjimo kamerą, po to, abejomis rankomis sugriebė už kameros ir ją nuplėšė, taip sugadindamas 130 eurų vertės policijos sulaikytųjų skyriaus vaizdo kamerą ir 130 eurų vertės lubų apdailą, tokiais veiksmais tyčia sugadino nedidelės – 260 eurų vertės, turtą, padarydamas Šiaulių AVPK 260 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras S. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025-05-05 nuosprendį:

- perkvalifikuoti M. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, į BK 243 straipsnį (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakciją) ir bausmės nekeisti;

- panaikinti M. K. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistu;

- vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį bausmes subendrinti ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtą subendriną bausmę subendrinti su pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirta bausme ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 metams 15 dienų. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – laisvės atėmimą 8 mėnesiams ir 10 dienų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-01-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 2201,38 Eur bauda ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 8 mėnesiams ir 10 dienų bei 2201,38 Eur baudą. Baudos išieškojimą vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-01-02 nuosprendžiu nustatyta tvarka (nenustatyti termino šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo antstoliui pakartotinai nenukreipti);

- M. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise - terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus nebevykdyti tokios baudžiamojo poveikio priemonės pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-01-02 nuosprendį;

- kitas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025-05-05 nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, priėmė iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi, tinkamai kvalifikavo nuteistojo įvykdytas nusikalstamas veikas, tinkamai nustatė M. K. kaltę patvirtinančius duomenis bei M. K. skyrė pagrįstas bei teisingas bausmes, taip pat teisingai išsprendė civilinių ieškinių klausimus, tačiau, vyriausiojo prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis yra recidyvistas, kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, nėra tyčiniai nusikaltimai, todėl tai nepagrįstai įvertinta ir skiriant bausmes. Kita vertus, panaikinus šias sunkinančias aplinkybes, įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes nelaikytina, kad yra pagrindas už nusikalstamas veikas švelninti M. K. paskirtas bausmes.

4.2. Pažymi, jog veika pagal BK 243 straipsnį, teismo turėjo būti perkvalifikuota pagal 2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakciją (įsigaliojusią nuo 2025-02-01), nes baudžiamasis įstatymas yra švelninantis asmenų teisinę padėtį.

4.3. Taip pat nurodo, kad M. K. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl teismas nepagrįstai netaikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatų. Be to, nuosprendis neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nes teismas nemotyvavo, kodėl taiko bausmių apėmimo būdą bendrindamas bausmes pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį. Teismų praktikoje už nusikalstamas veikas, kurios skiriasi per vieną pavojingumo laipsnį paskirtos bausmės paprastai bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika – nesunkus nusikaltimas, už kurį laisvės atėmimo bausmė numatyta tik iki 1 metų, o nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje padaryta tyčiniais, aktyviais veiksmais. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, paskirtas bausmes bendrino apėmimo būdu.

4.4. Vyriausiojo prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – terminą skaičiuoti nuo 2024-12-22 yra nepagrįstas. M. K. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-01-02 nuosprendžiu, kuris įsiteisėjęs ir privalomai vykdytinas, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise, kuri galiojo ir nuosprendžio priėmimo metu, jos terminas baigtųsi 2030-06-05. Esant tokioms aplinkybėms, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Be to, teismas nuosprendžiu nepasisakė, jog priėmus skundžiamą nuosprendį nebevykdytina baudžiamojo poveikio priemonė, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-01-02 nuosprendžiu.

4.5. Taip pat pažymi, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nenurodė, kaip vykdyti paskirtą baudos bausmę, todėl nuosprendis šiose dalyse patikslintinas.

5. Vyriausiasis prokuroras pateikė prašymą dėl apeliaciniame skunde rašymo apsirikimo ištaisymo. Minėtame prašyme nurodoma, kad apeliaciniame skunde vienas prašymų suformuluotas neteisingai dėl rašymo apsirikimo - M. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise - terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. M. K. pirmosios instancijos nuosprendžiu paskirta galutinė terminuoto laisvės atėmimo bausmė, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 68 str. 4 d., baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise – taikytinas visą laisvės atėmimo atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo atlikimo. Esant šioms aplinkybėms prašo laikyti, kad 2025-05-13 apeliaciniu skundu dalyje dėl M. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės prokuratūra prašo M. K. apylinkės teismo paskirtą draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septyniems) metams taikyti visą laisvės atėmimo atlikimo laiką ir 7 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

6. Atsiliepimų į vyriausiojo prokuroro S. K. apeliacinį skundą negauta.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti toje dalyje, kuri lengvina nuteistojo teisinę padėtį, o likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Prokuroras apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, M. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis yra recidyvistas, kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, nėra tyčiniai nusikaltimai, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 ¹ str. 1 d. ir 187 str. 3 d., paskirtas bausmes bendrino apėmimo būdu, be to, apeliaciniu skundu prašoma perkvalifikuoti M. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 str., į BK 243 str. 2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakciją bei M. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise – taikyti visą laisvės atėmimo atlikimo laiką ir 7 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus nebevykdyti tokios baudžiamojo poveikio priemonės pagal 2024-01-02 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendį.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo ir nuteistajam M. K. paskirtos bausmės

9. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

10. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau, įvertinus BK 54 straipsnio nuostatas, teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, ir kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014).

11. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; pagal BK 243 straipsnį nubaustas arešto bausme 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nubaustas arešto bausme 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 243 straipsnyje, 187 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta M. K. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. K. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. sausio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 2201,38 Eur bauda ir skirta M. K. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 2201,38 Eur baudą.

12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. K. bausmes, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir du baudžiamieji nusižengimai (BK 243 straipsnis, BK 187 straipsnio 3 dalis), kaltinamojo asmenybę – teistas 14 kartų, iš jų keturis kartus už transporto priemonės vairavimą, esant didesniam nei 1,51 prom. girtumui (1 t., b. l. 173–191), naujus tyčinius nusikaltimus įvykdė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. M. K. sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, gyvenimo būdo nekeičia, todėl pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). M. K. baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 160–172), pagal Sodros duomenis nedirba (1 t., b. l. 156), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 158), yra neįgalus (1 t., b. l. 153).

13. Pirmosios instancijos teismas M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir teigia, jog gailisi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje, BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui.

14. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Šis prokuroro apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas.

15. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog M. K. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu.

16. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto pripažinimo kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą.

17. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu M. K. yra nuteistas ne už tyčinių nusikaltimų, o už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 243 straipsnyje bei 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą, konstatuotina, jog šiuo atveju nėra nustatytos visos BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje bei 187 straipsnio 3 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant minėtą nuteistojo M. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, dėl padarytų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 243 straipsnyje bei 187 straipsnio 3 dalyje (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

18. Tačiau, net ir konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, keisti nuteistajam paskirtas bausmes, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo nėra, nes atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymas yra tik viena iš tų aplinkybių, kurios išvardintos BK 54 straipsnio 2 dalyje, o skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės M. K. teigiamo poveikio nepadarė, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus M. K. už jo padarytą baudžiamuosius nusižengimus arešto bausmes, o už nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje perkvalifikavimo

19. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu įsigaliojo naujas BK 243 straipsnio (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.), už kurio padarymą yra nuteistas M. K., pakeitimas. Minėtame straipsnyje yra įtrauktas išplėstinis turto konfiskavimas bei numatytos dvi naujos alternatyvios bausmės.

20. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, be kita ko, bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika (-os) tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina tai, kad, įstatymų leidėjui pakeitus konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, teismai, kruopščiai įvertinę bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, privalo apsvarstyti, ar naujai įsigaliojęs įstatymas iš tikrųjų švelnina konkretaus asmens teisinę padėtį ir ar, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas jį taikyti.

21. Nors BK 243 straipsnio pakeitimai laikytini nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, tačiau įvertinus skundžiamame nuosprendyje nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, todėl nėra pagrindo perkvalifikuoti M. K. veiką ir taikyti naujai įsigaliojusią straipsnio redakciją. Būtent toks sprendimas atitinka ir naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika (-os) tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-719/2025, Nr. 2K-101-489/2025). Būtent tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos naujausiuose sprendimuose laikosi ir kiti teismai (Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-146-1243/2025, Nr. 1A-25-658/2025, Nr. 1S-117-870/2025, Vilniaus apygardos teismo procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-127-606/2025).

Dėl bausmių bendrinimo

22. Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 ¹ str. 1 d., 243 str. ir 187 str. 3 d., paskirtas bausmes bendrino apėmimo būdu.

23. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, o rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 243 straipsnyje, 187 straipsnio 3 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. K. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

24. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį teismas, bendrindamas už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taiko jų apėmimo būdą tik tuomet, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nesant nė vienos iš aptariamų sąlygų, numatytų BK 63 straipsnio 5 dalyje, atskirais teismo nuosprendžiais kaltininkui paskirtos bausmės turi būti subendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 arba 4 dalimis, t. y. visiškai ar iš dalies jas sudedant.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis teismų praktikoje paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-385/2014, Nr. 2K-144-489/2015, Nr. 2K-345-507/2015, Nr. 2A-7-4-699/2015). BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena iš nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2010, 2K-70/2011, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2019).

26. Tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013, 2K-95-511/2022, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).

27. Nors nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas priklauso skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, tačiau tai yra tik viena iš dviejų sąlygų, reikalingų bausmių apėmimo būdui skiriant subendrintą bausmę už kelias nusikalstamas veikas pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą taikyti. Kita būtina sąlyga yra ta, kad nusikalstamos veikos turi labai skirtis pagal pavojingumą. Pažymėtina, kad pagal BK 12 straipsnį baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią nustatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. BK 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią nustatyta laisvės atėmimo bausmė, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme nustatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. BK 11 straipsnyje nėra nustatyta kitų tyčinių nusikaltimų kategorijų, už kurias būtų įtvirtinta galimybė skirti švelnesnes maksimalias laisvės atėmimo bausmes nei nesunkus nusikaltimas. Iš to darytina išvada, kad nesunkus nusikaltimas nuo baudžiamojo nusižengimo iš esmės skiriasi tuo, kad tai yra viena pakopa pavojingesnė nusikalstama veika, palyginti su baudžiamuoju nusižengimu. Dėl to šių nusikalstamų veikų pavojingumas, nevertinant konkrečių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, yra artimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. DOK-399/2021).

28. Nagrinėjamu atveju nuteistojo M. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, priskiriamos gretimoms kategorijoms, nes BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, o BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šios nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos labai skirtųsi pagal pavojingumą. Abi nusikalstamos veikos buvo padarytos tiesiogine tyčia, apsvaigus nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o už kiekvieną veiką atskirai nuteistajam apylinkės teismas paskyrė arešto ir laisvės atėmimo bausmes.

29. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje, numatytos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudarė realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o tai reiškia, kad minėtos nusikalstamos veikos nuteistajam M. K. turėjo būti bendrinamos taikant ne bausmių apėmimą, o bausmių dalinį sudėjimą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisngai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas).

30. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas ir BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu.

31. Esant tokioms aplinkybėms prie M. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį subendrintos bausmės iš dalies pridėtina švelnesnės pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirtos arešto bausmės dalis – 15 dienų (BK 49 str. 3 d., 63 str. 1 d., 4 d.) ir skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 15 dienų. Iš naujo subendrinus bausmes taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, M. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir nustatytina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams 10 dienų. Be to, minėta subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-01-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 2201,38 Eur bauda ir galutinė bausmė paskirtina – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 10 dienų bei 2201,38 Eur bauda.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios ir anksčiau teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo

32. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo M. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise - terminą taikyti visą laisvės atėmimo atlikimo laiką ir 7 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

33. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septyniems) metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 22 d., kadangi nuteistajam buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, nors iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. nusikalstamų veikų padarymo metu teisės vairuoti transporto priemonės neturėjo.

34. Aukštesnysis teismas pažymi, jog nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymas numatytas BPK 357 straipsnyje. BPK 357 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, šiuo atveju teise vairuoti kelių transporto priemones, paskirtas kartu su laisvės atėmimo bausme, pradedamas vykdyti būtent po to, kai nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad nuteistajam M. K. paskirta bausmė – laisvės atėmimas, turėjo nurodyti, kad baudžiamosios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas tik po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Esant šiai aplinkybei pirmos instancijos nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

35. Prokuroro prašymas skundžiamam nuosprendžiui įsiteisėjus nebevykdyti baudžiamojo poveikio priemonės pagal 2024-01-02 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendį yra nepagrįstas, kadangi baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės atšaukti paskirtos neįvykdytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, kuri yra paskirta ankstesniu nuosprendžiu.

Dėl kitų nuosprendžio trūkumų

36. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nenurodė kaip vykdyti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudos bausmę.

37. Kadangi 2024-01-02 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirta bauda nesumokėta ir šiuo metu išieškoma priverstinai, nebenustatytinas terminas šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymas pakartotinai nebenukreiptinas antstoliui.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

38. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

39. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2025-06-09 nutartimi nuteistajam M. K. paskirtas gynėjas advokatas A. K.. 2025-06-03 teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 116,67 Eur išlaidų.

40. Spręsdama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuratūros apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas, jis niekaip nesusijęs su nuteistojo atliktais veiksmais, o pirmosios instancijos teismo netinkamu įstatymo taikymu. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti M. K. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas būtų neteisingas ir neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtą subendriną bausmę subendrinti su pagal BK 187 straipsnio 3 dalį paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 1 metams 15 dienų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – laisvės atėmimą 8 mėnesiams ir 10 dienų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-01-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 2201,38 Eur bauda ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 8 mėnesiams ir 10 dienų bei 2201,38 Eur baudą.

Baudos išieškojimą vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024-01-02 nuosprendžiu nustatyta tvarka (nenustatyti termino šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo antstoliui pakartotinai nenukreipti);

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistojo M. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

M. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septyniems) metams taikyti visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir 7 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kitas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2025 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Iš M. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.