Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. U. gynėjo advokato P. R. ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos pardavimo S. B. 2024 m. sausio 16 d.) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos pardavimo S. B. 2024 m. sausio 18 d.) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos platinimo A. K. 2024 m. sausio 18 d.) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių, psichotropinių medžiagų laikymo 2024 m. sausio 18 d. bute (duomenys neskelbtini), su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų laikymo 2024 m. sausio 18 d. bute (duomenys neskelbtini), neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti) – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos platinimo M. R. 2024 m. gegužės 2 d.) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų gabenimo 2024 m. gegužės 2 d. kuprinėje prie negyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo 2024 m. gegužės 2 d. kuprinėje prie negyvenamojo pastato, (duomenys neskelbtini), neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti) – 20 parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (dėl nedidelio kiekio narkotinės medžiagos laikymo 2024 m. gegužės 2 d. garaže (duomenys neskelbtini), neturint tikslo ją parduoti ar kitaip platinti) – 20 parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (dėl psichotropinės medžiagos laikymo 2024 m. gegužės 2 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, su tikslu ją parduoti ar kitaip platinti) – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 18 d. 23 val. 01 min. iki 2024 m. sausio 19 d. 02 val. 29 min., nuo 2024 m. gegužės 2 d. 20 val. 10 min. iki 2024 m. gegužės 3 d. 11 val. 34 min., t. y., dvi dienos, prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos platinimo M. Š. 2024 m. sausio mėn. viduryje) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos įgijimo, gabenimo 2024 m. sausio 18 d., turint tikslą ją platinti) – laisvės atėmimu dvejiems metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2024 m. sausio 18 d. 20 val. 17 min. iki 2024 m. sausio 19 d. 15 val. 09 min., t. y., viena diena, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir S. B., M. R. bei M. Š., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. U. nuteistas už tai, kad iki 2024 m. sausio 16 d., maždaug 17 val., tiksliau laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – apie 2 gramus kanapių (antžeminių dalių), kurių kiekis tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą ją parduoti. 2024 m. sausio 16 d., maždaug apie 17 val., tiksliau laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 20 eurų pardavė S. B. narkotinę medžiagą – apie 2 gramus kanapių (antžeminių dalių), kurių kiekis tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas.

2. E. U. nuteistas ir už tai, kad iki 2024 m. sausio 18 d. 19.35 val., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė 1,151 gramo, turėdamas tikslą ją parduoti. 2024 m. sausio 18 d. 19.35 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinėje, jis neteisėtai už 20 eurų pardavė S. B. narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė yra 1,151 gramo.

3. E. U. nuteistas ir už tai, kad iki 2024 m. sausio 18 d. 19.58 val., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė yra 2,940 gramo, turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą platinti. 2024 m. sausio 18 d. 19.58 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, jis neteisėtai perdavė A. K. narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė yra 2,940 gramo.

4. E. U. nuteistas ir už tai, kad iki 2024 m. sausio 18 d. 23.01 val., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą - MDMA tabletę, kurios masė 0,219 gramo, turėdamas tikslą šią psichotropinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti, bei neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė yra 38,336 gramo, turėdamas tikslą dalį šios narkotinės medžiagos parduoti ar kitaip platinti, o dalį šios narkotinės medžiagos suvartoti pats, kol 2024 m. sausio 18 d. 23.01 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai kratos metu surado ir paėmė šią psichotropinę medžiagą – MDMA tabletę, kurios masė yra 0,219 gramo, bei narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė yra 38,336 gramo.

5. E. U. nuteistas ir už tai, kad iki 2024 m. gegužės 2 d. d. 18.55 val., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – ne mažiau kaip 1,501 gramo kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą platinti. 2024 m. gegužės 2 d. 18.55 val., jis atnešė minėtą narkotinę medžiagą į daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kur 19 val. perdavė skolon už 40 eurų M. R. narkotinę medžiagą – ne mažiau kaip 1,501 gramo kanapių (antžeminių dalių).

6. E. U. nuteistas ir už tai, kad iki 2024 m. gegužės 2 d. 20.15 val., su savimi turėtoje kuprinėje pėsčiomis neteisėtai atgabeno prie negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), narkotinę medžiagą – 7,970 gramo kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą dalį šios narkotinės medžiagos – 7,670 gramo kanapių (antžeminių dalių) parduoti ar kitaip platinti, o likusią dalį šios narkotinės medžiagos – 0,300 gramo suvartoti pats. 2024 m. gegužės 2 d. 20.28 val., policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu, prie negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė neteisėtai atgabentą narkotinę medžiagą – 7,970 gramo kanapių (antžeminių dalių).

7. E. U. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, turėdamas tikslą ją suvartoti pats, t. y., iki 2024 m. gegužės 2 d. 21.05 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,145 gramo kanapių (antžeminių dalių), o iki 2024 m. gegužės 2 d. 21.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė kanapes (antžemines dalis), kuriose yra 0,012 gramo psichotropinės medžiagos – ^9-tetrahidrokanabinolio kiekis. 2024 m. gegužės 2 d. 21.05 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė neteisėtai laikomas 0,145 gramo kanapių (antžeminių dalių), o 2024 m. gegužės 2 d. 21.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu policijos pareigūnai surado ir paėmė neteisėtai laikomas kanapes (antžemines dalis), kuriose yra 0,012 gramo psichotropinės medžiagos – ^9-tetrahidrokanabinolio kiekis.

8. E. U. nuteistas ir už tai, kad iki 2024 m. gegužės 2 d. 22.05 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – 27 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 2,977 gramo psichotropinės medžiagos MDMA, turėdamas tikslą šią psichotropinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti. 2024 m. gegužės 2 d. 22.05 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, policijos pareigūnai kratos metu surado ir paėmė neteisėtai laikomą psichotropinę medžiagą – 27 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 2,977 gramo psichotropinės medžiagos MDMA.

9. A. K. nuteistas už tai, kad 2024 metų sausio mėnesio viduryje, vakare, tiksliau data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai platino narkotinę medžiagą – davė rūkyti M. Š. kanapių (antžeminių dalių).

10. A. K. nuteistas ir už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, 2024 m. sausio 18 d., iki 19.35 val., susitarė su M. Š., kad pastarajam nupirks narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir dėl to, apie 19.35 val., R. P. taksi įmonei priklausančiame automobilyje TOYOTA PRIUS V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčiame automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 12, paėmė iš M. Š. 40 eurų narkotinei medžiagai įgyti. Po to, jis minėtu taksi automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., prie daugiabučio namo Nr. 7, ir 19.58 val. šio daugiabučio namo laiptinėje iš E. U. neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurios masė yra 2,940 gramo, turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą platinti – perduoti M. Š.. Tuoj po to įgytą narkotinę medžiagą parnešė į prie minėto daugiabučio namo stovintį taksi automobilį TOYOTA PRIUS V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir, laikydamas prie savęs šią narkotinę medžiagą, gabeno minėtu taksi automobiliu iki 2024 m. sausio 18 d. 20.17 val., kol (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 10, sustojus taksi automobiliui, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kuriems atlikus jo asmens kratą, buvo surasta ir paimta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė 2,940 gramo.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

11. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. U. gynėjas advokatas P. R. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam E. U. paskirtos per griežtos bausmės – skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

11.1. Teigiama, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, jog E. U. yra jauno amžiaus, neteistas, jo padaryti nusikaltimai nėra pavojingi visuomenei, nes narkotinių medžiagų platinimas bei laikymas buvo mažais kiekiais. Laboratoriniais tyrimais patvirtinta, kad jis visiškai atsisakė narkotinių medžiagų vartojimo, nuo 2025 m. vasario 2 d. iki 2024 m. birželio 5 d. lankė AA grupę „ (duomenys neskelbtini)“, gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje, be to, yra neįgalus, praradęs 55 proc. darbingumo, jam reikalingas specialus gydymas namuose, nes diagnozuota psioriazė, kuri apėmusi 35 proc. kūno, ši aplinkybė nurodyta e.sveikatos byloje.

11.2. Apelianto nuomone, teismas, atsižvelgdamas į jo nurodytus argumentus, galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę nei numatyta už padarytas veikas sankcijoje minimali laisvės atėmimo bausmė, kuri būtų nesusijusi su laisvės atėmimu.

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 27 d. nuosprendį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

12.1. Apelianto nuomone, jam buvo galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes jis padarė atitinkamas išvadas dėl savo gyvenimo būdo, pats kreipėsi dėl gydymo nuo priklausomybės narkotikams, nori gydytis, o laisvės atėmimo vietoje to padaryti nėra galimybės, todėl jam turėtų būti skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

13. Atsiliepimu į nuteistojo E. U. gynėjo advokato P. R. ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras M. S. prašo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Apeliaciniai skundai atmestini.

15. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl nuteistiesiems E. U. ir A. K. paskirtų bausmių

16. Apeliaciniais skundais nuteistojo E. U. gynėjas advokatas P. R. bei nuteistasis A. K. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteisti E. U. ir A. K. skundžiamu nuosprendžiu, neneigia, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo neginčija, abiejuose apeliaciniuose skunduose abstrakčiai prašoma nuteistiesiems skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, kartu nuteistojo E. U. gynėjas advokatas P. R. motyvuose nurodo, kad teismas galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir E. U. skirti švelnesnę bausmę nei numatyta už padarytas veikas sankcijoje minimali laisvės atėmimo bausmė, kuri būtų nesusijusi su laisvės atėmimu, o nuteistasis A. K. motyvuose nurodo, kad teismas galėjo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu. Ir šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniais skundais prašoma nuteistiesiems skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, aptartinos tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies, tiek ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės abiem nuteistiesiems.

17. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis šio straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Vadinasi, teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

18. Pažymėtina, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, numatyta vienintelė griežta bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmė – nuo dvejų iki aštuonerių metų.

19. Naujos įstatymo Nr. XIV-2573 redakcijos, įsigaliojusios nuo 2025 m. vasario 1 d., BK 62 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatoma kita alternatyvi 1-6 punktuose nurodyta aplinkybė, t. y., jeigu 1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba 2) kaltininkas išlaiko mažametį vaiką, kurio dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties arba įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Naujos redakcijos BK 62 straipsnyje, kaip ir anksčiau, galimybė skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, išliko apibrėžta kaip teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Sprendimą taikyti arba ne BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis teismas gali priimti ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas kitas bylos aplinkybes. Taigi, jeigu ir yra BK 62 straipsnyje nustatytos sąlygos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę bausmės nešvelninti, jei jis mano, kad paskyrus švelnesnę bausmę jos paskirtis nebūtų pasiekta. Tokios išvados pripažįstamos ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-204/2014 ir kt.).

19.1. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistųjų E. U. ir A. K. nusikalstamais veiksmais turtinė žala nepadaryta, teisiamajame posėdyje nuteistasis E. U. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o nuteistasis A. K., nors ir pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau vien nuteistojo prisipažinimas nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui pripažinti šią aplinkybę ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl to, kad nuteistieji pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Šiuo atveju iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei kitų byloje surinktų duomenų nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ne tik nuteistasis A. K., bet ir nuteistasis E. U. būtų visiškai pripažinę savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų bei nuoširdžiai gailėjiesi ir / ar padėję ikiteisminiam tyrimui.

19.2. Iš 2024 m. sausio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu duotų E. U. parodymų nustatyta, kad E. U. nenurodė S. B. kaip asmens, kuriam pardavė narkotines medžiagas, ir tik ikiteisminio tyrimo metu surinkus įrodymus, papildomos apklausos metu E. U. jau pripažino, kad nenorėjo pilnai parodyti apie tai, kad S. B. pirko kanapes (t. 5, b. l. 131–134). Taip pat teigė, kad surastos svarstyklės buvo skirtos sverti sidabrui (t. 5, b. l. 87–90), tačiau iš specialisto išvados objektyviai nustatyta, kad ant bespalviu plastikiniu dangteliu uždengtų elektroninių svarstyklių, 2024 m. sausio 23 d. kratos metu paimtų E. U. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (SPP Nr. 490643), paviršių surasti psichotropinės medžiagos – amfetamino bei narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai (t. 2, b. l. 37–43), o, esant neginčytiniems įrodymams, teisiamajame posėdyje E. U. ir pats pripažino, kad kratos metu surastos svarstyklės buvo skirtos narkotinėms medžiagoms sverti. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 3 d. apklaustas kaip įtariamasis dėl 2024 m. gegužės 2 d. įvykių, susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu, E. U. pripažino, kad pardavė narkotinių medžiagų M. R., tačiau, kaip nustatyta, policijos pareigūnams užklupus jį darant nusikalstamą veiką, jis ne stengėsi padėti policijos pareigūnams, bet, pamatęs policijos pareigūnus, siekė atsikratyti įkalčių, į laiptų konstrukcijos ertmę įkišo su savimi turėtą kuprinę, kurioje buvo 5 vnt. folijos lankstinukų ir suktinė su kanapėmis bei jo buto, garažo ir rūsio raktai, bet pareigūnai jį sulaikė, apžiūrėjo vietovę aplink ir surado šią kuprinę. Prisipažino, kad kuprinė yra jo tik dėl to, jog suprato, kad pagal joje esančius raktus, policijos pareigūnai vis tiek supras, kad kuprinė ir jos turinys yra jo (t. 5, b. l. 101–105).

19.3. Iš nuteistojo A. K. 2024 m. sausio 18 d., t. y. iš karto po jo sulaikymo, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis neigė, jog šiandien, t. y., 2024 m. sausio 18 d., buvo susitikęs su E. U., tvirtino, kad iš jo jokių narkotinių medžiagų neįsigijo, kad E. U. narkotinių medžiagų nepardavinėja, taip pat neigė pirkęs narkotines medžiagas M. Š. (t. 7, b. l. 58–61). 2024 m. spalio 25 d., įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą ir apklausus įtariamuoju, A. K. patvirtino, kad 2024 m. sausio 18 d. jo duoti parodymai yra teisingi ir daugiau nieko papildomai neparodė (t. 7, b. l. 77–80). Taip pat iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo bei suvestinės nustatyta, kad nuteistasis A. K. įkalbinėjo ir M. Š., kad M. Š. nesakytų, jog jis norėjo jam parduoti narkotinių medžiagų, sakė, jog reikia susitarti, kad nebūtų platinimo, taip pat sakė, jog pats sakys, jog narkotines medžiagas pirko savo reikmėms, kad E. U. apskritai davė dovanų (t. 4, b. l. 16–22), nors, pažymėtina, nutarimu skirti kardomąją priemonę jam apskritai buvo uždrausta bendrauti su M. Š.. Ir tai vienareikšmiškai parodo, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K. nuoširdus nebuvo, priešingai, kiek įmanoma, stengėsi nepripažinti savo kaltės ir išvengti jam gresiančios atsakomybės.

19.4. Todėl šiuo atveju, įvertinus nustatytas ir aptartas aplinkybes, be to, ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo nuteistiesiems E. U. ir A. K. taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų, taip pat nenustatytos sąlygos, numatytos ir BK 62 straipsnio 2 dalyje, švelnesnių negu įstatymo numatyta, bausmių skyrimui, o šiuo atveju nenustatyta nė viena A. K. ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

20. Naujos įstatymo Nr. XIV-2573 redakcijos, įsigaliojusios nuo 2025 m. vasario 1 d., buvo papildyta ir BK 54 straipsnio 3 dalis. Joje išdėstyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Teismų praktikoje iki šiol buvo laikomasi nuoseklios pozicijos, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-382/2012, Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas klausimą dėl naujos redakcijos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo, vertindamas, ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, teismas turi vadovautis tais pačiais teismų praktikoje jau suformuluotais kriterijais.

21. BK 75 straipsnio 3 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad naujos įstatymo Nr. XIV-2573 redakcijos BK 75 straipsnio 3 dalyje išliko draudimas iš dalies atidėti už padarytą sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXVII skyriuje, kuriame yra ir BK 260 straipsnis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau minėtas straipsnis papildytas naujos redakcijos 4 dalimi. Joje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Naujos redakcijos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

22. Pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas lemia tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Teismų praktikoje pažymima, kad, skiriant bausmę, teismas turi įvertinti, ar bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023). Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-1073/2020, Nr. 2K-111-511/2021, Nr. 2K-125-689/2021, Nr. 2K-155-489/2023).

23. Skirdamas bausmę nuteistajam E. U. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad E. U., nors anksčiau neteistas, tačiau šioje byloje padarė net septynias tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną tyčinę nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kategorijoms, bei du baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis), į jo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad baustas administracine tvarka net 12 kartų, iš jų 2 kartus už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (t. 5, b. l. 188–199). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo E. U. pateiktame UAB „ (duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 31 d. tyrimų rezultatų protokole užfiksuotus duomenis, t. y., kad E. U. šlapime narkotinių medžiagų nerasta (t. 8, b. l. 169), taip pat ir į pateiktus duomenis, kad jis 2025m. sausio mėnesį 10 kartų ir 2025 m. vasario 2 d. lankė AA grupę „(duomenys neskelbtini) “ (t. 8, b. l. 170), taip pat į pateiktoje (duomenys neskelbtini) filialo pažymoje užfiksuotus duomenis, kad jis nuo 2024 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. birželio 5 d. gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje (t. 8, b. l. 171), taip pat į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus pažymą, iš kurios nustatyta, kad E. U. nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas 55 procentai (t. 8, b. l. 172).

23.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. U. padaryti nusikaltimai nėra pavojingi visuomenei, nes narkotinių medžiagų platinimas bei laikymas buvo mažais kiekiais, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme įstatymo leidėjas ir numatė būtent griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis turi būti imamasi ir griežtų teisinių priemonių. Jos negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip būtų paneigti baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis, nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai.

23.2. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad E. U. reikalingas specialus gydymas namuose, nes diagnozuota psioriazė, kuri apėmusi 35 proc. kūno, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje numatyta, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 90 straipsnyje numatyta, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, jų bausmės vietose yra teikiamos pirminio lygio ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos; šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Kai šie padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Esant poreikiui dėl antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo įstaigos padalinyje, taip pat poreikiui dėl tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (tokiu atveju užtikrinama nuteistųjų apsauga). Kai valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos šių nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neteikia, šios paslaugos nuteistiesiems gali būti teikiamos arčiausiai esančioje ir atitinkamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, užtikrinus tinkamą nuteistųjų apsaugą. Esant objektyviam poreikiui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę E. U. privalės būti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos (priklausomai nuo tokių paslaugų lygio, arba laisvės atėmimo vietos įstaigos atitinkamame padalinyje, arba valstybės ar savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose, arba privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje).

23.3. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį sankcijos ribose, o tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, tačiau šios aplinkybės savaime nepagrindžia išvados, jog įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Priešingai, byloje nustatyti E. U. asmenybę charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad jis, nors anksčiau ir neteistas, tačiau turi polinkį nusikalsti, jis netgi po to, kai buvo sulaikytas 2024 m. sausio 18 d. ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, savo nusikalstamo elgesio kritiškai neįvertino ir jokių išvadų nepadarė, ir toliau disponavo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, o, kaip teisingai nustatyta skundžiamame nuosprendyje, 2024 m. gegužės 2 d. atliktų kratų metu surasti net didesni narkotinės ir psichotropinės medžiagų kiekiai nei pirmą kartą.

23.4. Ir nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti E. U. nusikalstamų veikų pavojingumą kaip daug mažesnį, nei rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga, ir dėl to reikėtų svarstyti klausimą dėl švelnesnės, nei sankcijoje numatytos, bausmės skyrimo (BK 54 straipsnio 3 dalis) už E. U. nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Byloje ištirtų įrodymų visuma rodo, jog E. U. nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jis baustas 2 kartus už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir administracine tvarka, ir šiuo atveju jo daromos neteisėtos veikos sunkėjo ir neteisėtų veiksmų pasekmė užtraukė ir baudžiamąją atsakomybę, jis padarė net septynias tyčines nusikalstamas veikas iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti neteisėtų pajamų, šioje byloje nusikalstamo elgesio nenutraukė ir po to, kai buvo sulaikytas dėl narkotinių medžiagų disponavimo, o vėliau paleistas. Todėl nėra pagrindo išvadai apie padarytų veikų mažesnį pavojingumą ar vertinti E. U. asmenybę kaip mažiau pavojingą. Kartu pažymėtina, kad nuteistojo E. U. veiksmais dalis narkotinių medžiagų nebuvo išplatintos ne dėl jo apsisprendimo jų neplatinti, bet dėl to, kad buvo paimtos policijos pareigūnų.

23.5. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti E. U. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. U. už padarytas septynias tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios paskyrimas už atskiras nusikalstamas veikas visiškai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, o nustatytų bausmių dydžiai yra minimalūs, numatyti BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad E. U. sistemingai disponavo narkotinėmis medžiagomis, kad jis už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo baustas ir administracine tvarka, tačiau jokių išvadų nepadarė, į kitus aptartus jo asmenį charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo nesutikti ir su tuo, kad pagal BK 259 straipsnio 1 dalį pagrįstai skirta BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmė, kuri artima sankcijoje nustatytam jos minimumui, bei pagal BK 259 straipsnio 2 dalį skirta griežčiausia bausmės rūšis – arešto bausmė, artima jos minimumui, nustatytam už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis).

23.6. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu įsigaliojo BK 259 straipsnio 1 dalies bei BK 259 straipsnio 2 dalies pakeitimai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė BK 259 straipsnio 1 dalies bei BK 259 straipsnio 2 dalies redakcijų, nors nuo 2025 m. vasario 1 d. pakeista BK 259 straipsnio 1 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) numato dar dvi švelnesnes negu laisvės atėmimas bausmių rūšis – viešuosius darbus ir laisvės apribojimą – bei nuo 2025 m. vasario 1 d. pakeista BK 259 straipsnio 2 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) numato papildomą švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Esant tokiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nuteistojo E. U. teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad švelnesnės bausmės rūšys BK 259 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalyje buvo numatytos ir iki įsigaliojant naujajam baudžiamajam įstatymui, o griežčiausios bausmės liko nepakitusios, nesikeitė ir jų minimalios bei maksimalios ribos, ir šiuo atveju nesant pagrindo daryti išvados, kad E. U. BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesnėmis bausmėmis, nei jam pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis buvo paskirtos iki bausmes švelninančio įstatymo įsigaliojimo, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika (-os) tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44-719/2025), nusikalstamos veikos tik formaliai pagal naują įstatymo redakciją neperkvalifikuotinos, todėl ši nuosprendžio dalis nekeistina. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju pagal BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, todėl įtakos galutinei bausmei neturi. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtų bausmių rūšys bei šių bausmių bendrinimas ir neginčijami. Šiuo atveju už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos nuteistajam palankesniu bausmių bendrinimo būdu, t. y. bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant tik minimalias – po tris mėnesius – už kitas nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių dalis. Aplinkybė, jog E. U. prisipažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sudarė pagrindą bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o jam paskirta galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

23.7. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, taikyti ir BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas bei nuteistajam E. U. atidėti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad, be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Ši aplinkybė priklauso teismo diskrecijai ir yra įtvirtinta šiuo metu galiojančioje redakcijoje (BK 75 straipsnio 5 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

23.8. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nustatytas E. U. asmenį charakterizuojančias aplinkybes bei jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, t. y. į tai, kad jau šioje byloje vykstant ikiteisminiam tyrimui, jis ir toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas, už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis baustas ir administracine tvarka, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, bei nesutikti su pirmosios instancijos skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba E. U. atlikus tik jos dalį.

24. Skirdamas bausmę nuteistajam A. K. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad A. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), anksčiau teistas net 9 kartus, teistumas neišnykęs, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką (dėl narkotinės medžiagos įgijimo, gabenimo 2024 m. sausio 18 d., turint tikslą ją platinti) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad baustas administracine tvarka 12 kartų, iš jų 2 kartus už narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo bei vengimo pasitikrinti dėl tokių medžiagų vartojimo, 2 kartus dėl neteisėto kanapių auginimo, 2 kartus dėl karantino sąlygų pažeidimo, likusius 6 kartus padarė pažeidimus, būdamas girtas, sutaptyje su eile kitų pažeidimų – viešosios tvarkos pažeidimai, policijos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą ir jų garbės bei orumo įžeidimą, netinkamą tėvo pareigų vykdymą, paskirtos piniginės baudos nesumokėtos (t. 7, b. l. 171–183, 187–191), taip pat atsižvelgė į nuteistojo A. K. pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. vasario 12 d. tyrimų rezultatų protokole užfiksuotus duomenis, kad A. K. šlapime narkotinių medžiagų nerasta (t. 8, b. l. 190), kad jam buvo taikytas psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas (t. 8, b. l. 4).

24.1. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde A. K., prašydamas jam sušvelninti bausmę, jokių išskirtinių aplinkybių, išskyrus tai, kad pats kreipėsi dėl gydymo nuo priklausomybės narkotikams ir nori gydytis, nes padarė atitinkamas išvadas dėl savo gyvenimo būdo, nenurodė, tačiau ši aplinkybė savaime negali būti priežastis sušvelninti jam paskirtą bausmę. Į šią bei panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį sankcijos ribose, o tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, ir ši aplinkybė savaime nepagrindžia išvados, jog įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

24.2. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti A. K. nusikalstamų veikų pavojingumą kaip daug mažesnį, nei rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga, ir dėl to reikėtų svarstyti klausimą dėl švelnesnės, nei sankcijoje numatytos, bausmės skyrimo (BK 54 straipsnio 3 dalis) už A. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Byloje ištirtų įrodymų visuma rodo, jog A. K. nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes jis ir anksčiau baustas administracine tvarka 2 kartus už narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo bei vengimo pasitikrinti dėl tokių medžiagų vartojimo, 2 kartus dėl neteisėto kanapių auginimo, ir šiuo atveju jo daromos neteisėtos veikos sunkėjo bei neteisėtų veiksmų pasekmė užtraukė ir baudžiamąją atsakomybę, jis padarė net dvi tyčines nusikalstamas veikas iš savanaudiškų paskatų, anksčiau teistas daug kartų, ir tai parodo, kad jis apskritai nėra linkęs laikytis įstatymų ir nenusikalsti, todėl nėra jokio pagrindo išvadai apie padarytų veikų mažesnį pavojingumą ar vertinti nuteistojo A. K. asmenybę kaip mažiau pavojingą. Kartu pažymėtina, kad nuteistojo A. K. veiksmais dalis narkotinių medžiagų nebuvo išplatintos ne dėl jo apsisprendimo jų neplatinti, bet dėl to, kad buvo paimtos policijos pareigūnų.

24.3. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti A. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. K. už padarytas dvi tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios paskyrimas už atskiras nusikalstamas veikas visiškai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, o nustatytų bausmių dydžiai yra minimalūs, numatyti BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Šiuo atveju pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu bausmių bendrinimo būdu, t. y. bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos platinimo M. Š. 2024 m. sausio mėn. viduryje) paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinės medžiagos platinimo M. R. 2024 m. gegužės 2 d.) paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės tik nežymiai didesnę dalį nei įstatyme numatyta minimali (3 mėnesiai) pridėtinos laisvės atėmimo bausmės dalis, t. y. šešis mėnesius. Aplinkybė, jog A. K. prisipažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sudarė pagrindą bylą išnagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o jam paskirta galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

24.4. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, taikyti ir BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas bei nuteistajam A. K. atidėti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaip jau minėta, be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Ši aplinkybė priklauso teismo diskrecijai ir yra įtvirtinta šiuo metu galiojančioje redakcijoje (BK 75 straipsnio 5 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

24.5. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nustatytas A. K. asmenį charakterizuojančias aplinkybes bei jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, t. y. į jo ankstesnius teistumus bei baustumus administracine tvarka, taip pat ir už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, bei nesutikti su pirmosios instancijos skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba A. K. atlikus tik jos dalį.

25. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, keisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. vasario 27 d. nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. U. gynėjo advokato P. R. ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus atmesti.