Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. gynėjos advokatės J. M.-G., nuteistųjų V. G. ir D. D. bei nuteistojo O. B. gynėjos advokatės D. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

- O. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ( 4 nusikalstamos veikos) ir paskirtos bausmės: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (1 epizodas, K. P. (Duomenys neskelbtini) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (1 epizodas, K. P. (Duomenys neskelbtini) – 4 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 epizodas, L. I. (Duomenys neskelbtini) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 epizodas, L. I. (Duomenys neskelbtini) – 4 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (3 epizodas, I. S. (Duomenys neskelbtini) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (3 epizodas, I. S. (Duomenys neskelbtini) – 4 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (4 epizodas, I. S. „Duomenys neskelbtini“) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (4 epizodas, I. S. „Duomenys neskelbtini“) – 4 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodas, K. P. „Duomenys neskelbtini“) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 epizodas, K. P. „Duomenys neskelbtini“) – 4 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (6 epizodas, UAB „(Duomenys neskelbtini)– 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (6 epizodas, UAB „(Duomenys neskelbtini)– 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (1 epizodas, K. P. (Duomenys neskelbtini) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (1 epizodas, K. P. (Duomenys neskelbtini), subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir O. B. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 epizodas, L. I. (Duomenys neskelbtini) BK 182 straipsnio 2 dalį (2 epizodas, L. I. (Duomenys neskelbtini), subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir O. B. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (3 epizodas, I. S. (Duomenys neskelbtini) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (3 epizodas, I. S. (Duomenys neskelbtini), subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir O. B. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (4 epizodas, I. S. „Duomenys neskelbtini“) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (4 epizodas, I. S. „(Duomenys neskelbtini)subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir O. B. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodas, K. P. „Duomenys neskelbtini“) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 epizodas, K. P. „(Duomenys neskelbtini)subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir O. B. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (6 epizodas, UAB „(Duomenys neskelbtini)ir BK 182 straipsnio 2 dalį (6 epizodas, UAB „Duomenys neskelbtini“), subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir O. B. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (1 epizodas, K. P. (Duomenys neskelbtini) ir subendrintos bausmės, iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos ir subendrintos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 epizodas, L. I. (Duomenys neskelbtini), 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (3 epizodas, I. S. (Duomenys neskelbtini), 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (4 epizodas, I. S. „(Duomenys neskelbtini)25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 epizodas, K. P. „(Duomenys neskelbtini)25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (6 epizodas, UAB „Duomenys neskelbtini“), ir O. B. paskirta subendrinta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-03-07 nuosprendžiu paskirta ir su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-04-02 nuosprendžiu subendrinta bausme – prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-03-07 nuosprendžiu subendrintos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė O. B. paskirta laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam O. B. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2019-01-09 iki 2019-02-07, ir bausmė, atlikta pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-03-07 nuosprendį.

- D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ( 2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį ( 3 nusikalstamos veikos), ir paskirtos bausmės: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (1 epizodas, K. P. (Duomenys neskelbtini) – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (1 epizodas, K. P. (Duomenys neskelbtini) – 3 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 epizodas, L. I. (Duomenys neskelbtini) – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 epizodas, L. I. (Duomenys neskelbtini) – 3 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (3 epizodas, I. S. (Duomenys neskelbtini) – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (3 epizodas, I. S. (Duomenys neskelbtini) – 3 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (4 epizodas, I. S. „Duomenys neskelbtini“) – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (4 epizodas, I. S. „Duomenys neskelbtini“) – 3 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodas, K. P. „Duomenys neskelbtini“) – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 epizodas, K. P. „Duomenys neskelbtini“) – 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (1 epizodas, K. P. (Duomenys neskelbtini) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (1 epizodas, K. P. (Duomenys neskelbtini), subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir D. D. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 epizodas, L. I. (Duomenys neskelbtini) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 epizodas, L. I. (Duomenys neskelbtini), subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir D. D. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (3 epizodas, I. S. (Duomenys neskelbtini) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (3 epizodas, I. S. (Duomenys neskelbtini), subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir D. D. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (4 epizodas, I. S. „Duomenys neskelbtini“) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (4 epizodas, I. S. „(Duomenys neskelbtini)subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir D. D. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodas, K. P. „Duomenys neskelbtini“) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 epizodas, K. P. „(Duomenys neskelbtini)subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir D. D. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (1 epizodas, K. P. (Duomenys neskelbtini) ir subendrintos bausmės, iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos ir subendrintos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 epizodas, L. I. (Duomenys neskelbtini), 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (3 epizodas, I. S. (Duomenys neskelbtini), 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (4 epizodas, I. S. „(Duomenys neskelbtini) 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 epizodas, K. P. „(Duomenys neskelbtini)ir D. D. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

- S. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį, ir paskirtos bausmės: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 epizodas, L. I. (Duomenys neskelbtini) – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 epizodas, L. I. (Duomenys neskelbtini) – 2 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (4 epizodas, I. S. „Duomenys neskelbtini“) – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (4 epizodas, I. S. „Duomenys neskelbtini“) – 2 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodas, K. P. „Duomenys neskelbtini“) – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 epizodas, K. P. „Duomenys neskelbtini“) – 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 epizodas, L. I. (Duomenys neskelbtini) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 epizodas, L. I. (Duomenys neskelbtini), subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir S. A. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (4 epizodas, I. S. „Duomenys neskelbtini“) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (4 epizodas, I. S. „(Duomenys neskelbtini)subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir S. A. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodas, K. P. „Duomenys neskelbtini“) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 epizodas, K. P. „(Duomenys neskelbtini)subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir S. A. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (4 epizodas, I. S. „(Duomenys neskelbtini)ir subendrintos bausmės, iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos ir subendrintos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 epizodas, K. P. „(Duomenys neskelbtini)25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 epizodas, L. I. (Duomenys neskelbtini), ir S. A. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-25 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-25 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, ir galutinė subendrinta bausmė S. A. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 32 MGL (1 600 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, S. A. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2019-01-09 iki 2019-02-08, nuo 2021-07-07 iki 2021-09-03, ir bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-25 baudžiamąjį įsakymą.

- V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), ir paskirtos bausmės: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (1 epizodas, K. P. (Duomenys neskelbtini) – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (1 epizodas, K. P. (Duomenys neskelbtini) – 2 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodas, K. P. „Duomenys neskelbtini“) – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 epizodas, K. P. „Duomenys neskelbtini“) – 2 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (6 epizodas, UAB „(Duomenys neskelbtini)– 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (6 epizodas, UAB „(Duomenys neskelbtini)– 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (1 epizodas, K. P. (Duomenys neskelbtini) ir BK 182 straipsnio 2 dalį (1 epizodas, K. P. (Duomenys neskelbtini), subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir V. G. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodas, K. P. „Duomenys neskelbtini“) ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 epizodas, K. P. „(Duomenys neskelbtini)subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir V. G. paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (6 epizodas, UAB „(Duomenys neskelbtini)ir BK 182 straipsnio 2 dalį (6 epizodas, UAB „Duomenys neskelbtini“), subendrintos bausmių apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir V. G. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios, paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (6 epizodas, UAB „Duomenys neskelbtini“), ir subendrintos bausmės, iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos ir subendrintos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (5 epizodas, K. P. „(Duomenys neskelbtini) 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (1 epizodas, K. P. (Duomenys neskelbtini), ir V. G. paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-10-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-10-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, ir galutinė subendrinta bausmė V. G. paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 48 MGL (2 400 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam V. G. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2019-01-09 iki 2019-01-24, ir bausmė, atlikta pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-10-06 baudžiamąjį įsakymą.

Priteistas civilinei ieškovei UAB „Duomenys neskelbtini“ solidariai iš O. B., D. D., S. A. ir I. S. 21 750,00 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo. Priteista civilinei ieškovei „Duomenys neskelbtini“ solidariai iš O. B., I. S. ir V. G. 1 260,10 Eur turtinės žalos atlyginimas. Priteistas civilinei ieškovei UAB „Duomenys neskelbtini“ solidariai iš O. B., I. S. ir V. G. 4 840,00 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti K. P. ir I. S. (I. S.) apeliacinių skundų nepateikė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Be to, O. B., D. D., K. P., V. G., S. A., veikdami O. B. suburtoje organizuotoje grupėje keliems nusikaltimams daryti, apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą turtą, t. y.:

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.1. Skunde teigiama, jog būtina bylą perduoti prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, arba nuteistąjį O. B. išteisinti. Pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai minėtos nusikalstamą veiką apibūdinančios faktinės aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, nurodo kasacinio teismo nutartis, priimtas baudžiamosiose bylose.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nustatytu terminu negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo O. B. gynėjos advokatės D. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo S. A. gynėjos advokatės J. M.-G. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestinas.

13. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).??? Taigi būtent apeliacinių skundų ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apeliantų prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

15. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad nuteistieji O. B., D. D., S. A. ir V. G. pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Nuteistųjų kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog sprendžiant apeliantų kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir padariusių įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, padaryta nebuvo. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas tam tikrais aspektais neatitinka nuteistųjų lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą ar nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę.

Dėl įrodymų vertinimo ir O. B., S. A., V. G., D. D. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas bei kaltinamojo akto trūkumų

21. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo O. B. gynėjos advokatės apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas O. B.inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas O. B. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistuosius (tuo metu – kaltinamuosius), liudytojus, ištyrė (išvardijo) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek O. B. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – O. B. teisinančius – įrodymus (paties O. B. parodymus). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo O. B. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

25. Neabejotinai asmens teisės į gynybą baudžiamajame procese įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis) užtikrinimu. Asmeniui pateikiamo kaltinimo faktinis (nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės) ir teisinis (tos veikos kvalifikavimas) pagrindas išdėstomas kaltinamajame akte, nuo kurio įteikimo, pabaigus ikiteisminį tyrimą, kaltinamajam momento yra laikoma, kad jis žino kaltinimo pobūdį bei pagrindą ir gali atitinkama apimtimi pasirengti gynybai. Remiantis teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 dalyje nurodytą sprendimą gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms: ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo teismui nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnio 3 punktas ir 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas imperatyviai nurodo, kad tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyta: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos šioje normoje išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2012).

28. Iš kaltinamojo akto matyti, kad O. B., siekdamas apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, vadovavo paties suburtai organizuotai grupei keliems nusikaltimams daryti, kurios nariais buvo K. P., D. D., V. G., I. S. bei S. A.. Kiekviename nusikalstamų veikų epizode, kurių yra 6, dalyvavo ne visi, t. y. viename epizode dalyvavo 4 tos pačios organizuotos grupės nariai, kituose epizoduose kiti tos pačios organizuotos grupės nariai. Visuose 6 epizoduose dalyvavo O. B., nes jis vadovavo organizuotos grupės nariams. Advokatės D. N. teiginiai, kad nuteistasis sukūrė 6 atskiras organizuotas grupes, visiškai nepagrįsti. Dėl L. I. neįtraukimo į kaltinamąjį aktą, atsižvelgiant į tai, kad L. I. 2018-10-09 mirė, t. y. netrukus, pradėjus ikiteisminį tyrimą, akivaizdu kad nebuvo galimybės gauti duomenų apie jo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme ir įvertinti jo vaidmenį, todėl nebuvo jokio pagrindo jį traukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitokiu statusu ir jį nurodyti kaltinime. Apygardos teismo vertinimu, L. I. neįtraukimas į kaltinamąjį aktą savaime neturi įtakos sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą.

34. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad O. B. pats jokių paskolų neėmė, dokumentų neklastojo ir neatliko jokių kitokių neteisėtų veiksmų, kaip ir neįgijo trečiųjų asmenų turto. Sukčiavimo nusikaltimo sudėties O. B. veiksmuose buvimas siejamas tik su tuo, kad paskolos tretiesiems asmenims buvo išduotos nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas bei paskolų paskirtį, todėl šie požymiai kaip tik ir yra kreditinio sukčiavimo, o ne paprasto sukčiavimo nusikaltimo sudėtį sudarantys elementai. Apeliacinio skundo teiginiai apie kaltinime netinkamai suformuluotą esminį sukčiavimo nusikaltimo sudėties elementą nepaneigia fakto, kad O. B. tikslas buvo apgaulės būdu neatlygintinai pasisavinti svetimą turtą, ir vertinami kaip pasirinkta gynybinė versija ir siekis išvengti gresiančios labai griežtos baudžiamosios atsakomybės, kadangi tokius teiginius paneigia byloje esančių įrodymų visetas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti visų aptartų įrodymų.

36. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad, jeigu paskolos (kredito) gavėjas bankui ar kitai kredito įstaigai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba nutylėjo faktus, lėmusius paskolos (kredito) išdavimą, nors privalėjo apie juos pranešti, ir imdamas paskolą (kreditą) jau turėjo tikslą jos negrąžinti, jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį. Jeigu kaltininkas apgaule gauna paskolą (kreditą) nesant tyčios jos neatlygintinai įgyti, o turint tikslą panaudoti pagal paskirtį, jo veika nesudaro sukčiavimo sudėties, o kvalifikuojama kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 straipsnį. Sukčiavimo dalykas atliekant bankų įstaigų operacijas yra banko paskolų lėšos, jas siekiama įgyti savo ar kitų naudai, o ne verslui. Kreditinio sukčiavimo atveju nusikalstamos veikos dalykas yra paskolų suteikimo tvarka ir sąlygos (kasacine byla Nr. 2K-35/2009). Atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes skundo teiginiai, jog nagrinėjamu atveju įvykdytas kreditinis sukčiavimas, atmestini.

37. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį O. B. nuteistas už anksčiau nutartyje nurodytus veiksmus, t. y. siekdamas apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą vadovavo organizuotos grupės nariams duodamas nurodymus. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba aiškiai netikrą ar aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti atskiromis alternatyvomis, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pavyzdžiui, keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, kai į tikrą dokumentą įrašomi melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-607/2007, Nr. 2K-342/2011 ir kt.).

38. Teismų praktikoje konstatuota, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formalioji sudėtis, t. y. nereikalaujama materialių padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomenės vertybės, taigi ir dokumentų klastojimu įvairiu mastu pažeidžiami saugomi teisiniai santykiai. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Būtina nustatyti, ar suklastotas dokumentas sukėlė teisiškai reikšmingas pasekmes ir pažeidė asmenų teises ar interesus. Dokumentų klastojimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ne tik objektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir tai, kad asmuo suvokė klastojantis dokumentą ar panaudojantis suklastotą dokumentą ir norėjo taip elgtis.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai patikrinusi byloje surinktus įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas pripažindamas įrodytomis faktines aplinkybes apie tai, kad O. B. siekdamas apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą vadovavo organizuotos grupės nariams duodamas nurodymus ir taip pat, kad D. D. klastotų dokumentus ir teiktų paraiškas kreditų įstaigoms. Pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma neduoda pagrindo abejoti, kad O. B.nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

40. Atmestini nuteistojo O. B. gynėjos apeliacinio skundo argumentai, jog „Duomenys neskelbtini“, AS, filialui perleidus reikalavimo teises, o „(Duomenys neskelbtini)“ jas įgijus buvo patvirtintas tiek išimtinis šių santykių (tarp paskolos gavėjų ir (Duomenys neskelbtini) civilinis teisinis pobūdis, tiek ir galimybė sumas pagal išduotas paskolas išieškoti civiline tvarka. Tai, kad buvo perleistos reikalavimo teisės ir yra galimybė skolai pagal išduotas paskolas išieškoti civiline tvarka, nesudaro pagrindo išvadai, kad aptartais nuteistųjų veiksmais nebuvo pasunkintas „Duomenys neskelbtini“ pažeistų teisių atkūrimas ir, kad tokie O. B. ir kitų nuteistųjų neteisėti veiksmai nėra nusikalstami. Civilinio ieškovo pozicija perleidus reikalavimo teises, nėra pagrindas sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę, bet ne pareigą baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158-303/2021, 2K-71-976/2022). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas (įskaitant banką), arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, šis nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263-696/2016, 2K-215-303/2017, 2K-158-303/2021).

42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad O. B., K. P., V. G. ir D. D., veikdami organizuotoje grupėje, pagaminę ir pateikę netikrus dokumentus, taip suklaidinę „Duomenys neskelbtini“, AS, filialo atstovus, apgaule įgijo svetimą „Duomenys neskelbtini“, AS, filialo turtą – 9 624,63 eurus; O. B., D. D., S. A., veikdami organizuotoje grupėje, pagaminę ir pateikę netikrus dokumentus, pasikėsino apgaule įgyti svetimą „Duomenys neskelbtini“, AS, filialo turtą, tačiau nebuvo įgyvendinti visi objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, tai yra nusikalstama veika (sukčiavimas) nebuvo baigta dėl nuo organizuotos grupės narių valios nepriklausančių aplinkybių; O. B., D. D. ir I. S., veikdami organizuotoje grupėje, pagaminę ir panaudoję netikrus dokumentus, taip suklaidinę „Duomenys neskelbtini“, AS, filialo atstovus, apgaule įgijo svetimą „Duomenys neskelbtini“, AS, filialo turtą – 9 345,79 eurus; O. B., D. D. ir I. S., S. A., veikdami organizuotoje grupėje, pagaminę netikrus dokumentus ir juos panaudoję, taip suklaidinę „Duomenys neskelbtini“ filialo atstovus, apgaule įgijo svetimą „Duomenys neskelbtini“ filialo turtą – 15 000 eurus; O. B., D. D., S. A., K. P. ir V. G., veikdami organizuotoje grupėje, pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą „Duomenys neskelbtini“ turtą, tačiau nebuvo įgyvendinti visi objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, tai yra veika (sukčiavimas) nebuvo baigta dėl nuo organizuotos grupės narių valios nepriklausančių aplinkybių; O. B., I. S. ir V. G., veikdami organizuotoje grupėje, naudojosi juridiniu asmeniu neteisėtai veiklai nuslėpti ir apgaule įgyti svetimą turtą, ir apgaule įgijo svetimą turtą. Taigi apgaulė sukčiaujant, kaip buvo minėta, paprastai yra naudojama prieš turto savininką, teisėtą valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, taip siekiant jį suklaidinti ir pačiam kaltininkui perleisti turtą ar turtinę teisę į jį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad apgaulės būdų gali būti labai įvairių, tačiau bet kurios sukčiavimo veikos apgaulės turiniui būdinga tai, kad kaltininko panaudota apgaule yra suklaidinamas turto valdytojas, o kaltininkas dėl panaudotos apgaulės įgyja svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-402/2014, 2K-34-697/2016). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad visais atvejais buvo panaudota apgaulė, t. y. suklastojant civiliniams ieškovams teikiamus dokumentus, turėdami išankstinę tyčią negrąžinti paskolų, nevykdyti sandorių, suklaidino „Duomenys neskelbtini“, AS, filialo atstovus, pasikėsino suklaidinti „Duomenys neskelbtini“, AS, filialo atstovus, taip pat suklaidino „Duomenys neskelbtini“ filialo atstovus, pasikėsino suklaidinti „Duomenys neskelbtini“ filialo atstovus be to, O. B., I. S. ir V. G., veikdami organizuotoje grupėje, naudojosi juridiniu asmeniu neteisėtai veiklai nuslėpti ir apgaule įgyti svetimą turtą, ir apgaule įgijo svetimą turtą.

43. BK 182 straipsnyje nurodytos veikos – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – neretai būna susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismams tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar asmeniui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, kad civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, o sukčiavimo atveju (panaudojant apgaulę) turtas ar turtinė teisė įgyjami neteisėtai, siekiant nusikalstamų tikslų. Esant paskoliniams teisiniams santykiams, apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas, jau prašydamas paskolinti pinigų ir įsipareigodamas juos grąžinti ar kažkuria forma atlyginti nukentėjusiojo išlaidas, visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitą sutarties šalį įtikinėja priešingai ir daro veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą ar kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Toks asmens savo tikrų ketinimų nutylėjimas ir kitai šaliai neteisingų duomenų apie turtinę padėtį pateikimas, nesant realios galimybės grąžinti skolą, ar kiti veiksmai, imituojantys sutarties vykdymą, yra kitos sutarties šalies apgaulė. Antai kaltininko nukentėjusiajam išreikštas ketinimas grąžinti skolą, nesant realios galimybės to padaryti ar tiesiog panaudojant gautą paskolą tikslams, priešingiems, negu teigiama paskolos davėjui, gali būti vertinamas kaip vienas iš apgaulės piktnaudžiavimo pasitikėjimu forma, būdų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014).

44. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka paskolos paėmimo ir jos negrąžinimo sutartu laiku fakto, svarbu įvertinti apgaulės požymį ir jos subjektyvų suvokimą. Kaip minėta, teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sąlygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį turi būti sprendžiama vertinant tai, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nors O. B. neigia savo kaltę, tačiau jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Byloje nustatyta, kad nuteistasis O. B., siekdamas apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, vadovavo paties suburtai organizuotai grupei keliems nusikaltimams daryti, kurios nariais buvo K. P., D. D., V. G., I. S. bei S. A., su kuriais pagaminę ir panaudoję aiškiai netikrus dokumentus, apgaule įgijo svetimą turtą bei apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą. Byloje nustatyta, kad netikri dokumentai buvo pagaminti turint tikslą juos panaudoti darant kitą iš anksto suplanuotą nusikaltimą – sukčiavimą. Taigi O. B. veiksmai vertintini ne kaip kilę iš civilinio delikto, o turintys aiškius nusikaltimų sudėties požymius, tai pagrįstai leido jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

45. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad visi nuteistieji žinojo apie atliekamus veiksmus dėl apgaule svetimo turto įgijimo, pasikėsinimo įgyti svetimą turtą ir jiems pritarė, numatė ne tik kiekvienas savo ir organizuotos grupės narių veiksmus, bet ir žalą civiliniams ieškovams, kaip savo ir bendrininkų veiksmų rezultatą, t. y. visi bendrininkai veikė sutartinai, turėdami bendrą tyčią.

46. Apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijoms gavus duomenis bei paskolos davėjo „Duomenys neskelbtini“ pareiškimą dėl paskolos D. D. išdavimo ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir tai sudaro pagrindą traktuoti, jog nieko neteisėto šiuose santykiuose bei D. D. išduotoje paskoloje (nors jie yra analogiški kaip ir kiti O. B. inkriminuoti epizodai, t. y. paskolos gavimui pateikiant tikrovės neatitinkančius dokumentus) tyrimą atlikusios institucijos nenustatė, nepaneigia O. B. kaltės šioje baudžiamojoje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK prokurorą įpareigoja surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.).

47. Skunde apeliantė teigia, jog O. B. nereikėjo nieko organizuoti ar nurodinėti, kurti nusikalstamos veikos schemos ar mechanizmo, kadangi būtent D. D. buvo iniciatorius dėl paskolų gavimo ir jis patvirtino, kad galintis padėti gauti paskolą. Juo labiau, kad pats jau prieš tai analogišku būdu buvo paėmęs paskolą, nepagrįsti jokiais konkrečiais faktais, o tik subjektyvia apeliantės nuomone, todėl laikytini deklaratyviais. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad D. D. prieš tai analogišku būdu buvo paėmęs paskolą, savaime neįrodo veiksmų teisėtumo ir nešalina baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas nagrinėjamu atveju. Nuteistojo O. B. kaltę patvirtina telefoninių pokalbių kontrolės metu užfiksuoti pokalbiai, kurie išsamiai aprašyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neaprašinėja ir nekartoja. Be telefoninių pokalbių, O. B. kaltę patvirtina ir byloje esančių ir visų ištirtų įrodymų visetas.

48. Atmetami kaip nepagrįsti nuteistojo O. B. gynėjos apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra užfiksuota nė vieno pokalbio, susirašinėjimo informacijos ar SMS žinutės, kurios patvirtintų O. B. inkriminuotų nurodymų dėl dokumentų klastojimo D. D. davimo ar bent jau žinojimą apie tokių veiksmų atlikimą. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, O. B. vaidmuo pasireiškė tuo, kad jis surasdavo asmenis, norinčius gauti paskolas, padengdavo jų turimus įsiskolinimus (jeigu tokių būdavo), atlikdavo kitus formalius veiksmus (jeigu to reikėjo), kaip pavyzdžiui, asmens gyvenamosios vietos deklaravimą, po to tokios paskolos gavėjo duomenis perduodavo D. D. ir daugiau į paskolos gavimo procedūrą ar juo labiau dokumentų pateikimo procedūrą apskritai nebesikišo. Byloje esantys telefoniniai pokalbiai ne paneigia, o kaip tik akivaizdžiai patvirtina O. B. bei paskolos gavėjų nežinojimą nei apie dokumentų klastojimą, nei apie galimas kriminalines paskolos suteikimo aplinkybes. Nėra duomenų apie tai, kad O. B. būtų žinoma, jog asmenys, norintys gauti paskolą, turi dirbti. Šioje nutartyje jau minėta, jog byloje įrodyta, kad svarbiausias vaidmuo grupėje priklausė O. B., būtent jis buvo nusikalstamos veikos iniciatorius ir organizatorius. Tai, kad byloje neužfiksuoti O. B. inkriminuotų nurodymų dėl dokumentų klastojimo D. D. davimo ar bent jau žinojimą apie tokių veiksmų atlikimą telefoniniai pokalbiai, nepaneigia O. B., kaip organizatoriaus, vaidmens ir to, kad jis davė nurodymus D. D. dėl dokumentų klastojimo.

49. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėja advokatė D. N. apeliaciniame skunde teigia, jog tai, kad O. B. samdė K. P. advokatą, nepatvirtina jo kaltės ar žinojimo apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Priešingai, tai patvirtina, kad jis jaučiasi atsakingas už tai, kad pasiūlė K. P. pasiimti paskolą, ir, jeigu tame būtų kažkas neteisėto, siekė tai išsiaiškinti. Nurodo, kad jokių kitų veiksmų, kurių O. B. nepripažino ar kitokio nei jo parodymuose nurodyta vaidmens nebuvo nustatyta ir ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Būtent dėl to pirmosios instancijos teismas, siekdamas pagrįsti O. B. kaltę, ją siekė pagrįsti ne konkrečiais jo atliktais kaltinime nurodytais veiksmais, o jo „žinojimu“ ar suvokimu apie paskolos gavimo aplinkybes bei paskolos gavėjų galimybes atiduoti gautas paskolas. Tokie O. B. veiksmai, t. y. gynėjo suradimas K. P., telefoninis bendravimas su K. P. vaiko mama S. Š., apie pinigų pervedimą K. P. vaiko išlaikymui, neginčytinai patvirtina O. B. poveikį S. Š. ir K. P., kad pastarieji neišduotų jo.

53. Vien tai, kad pervežimo sutartys, dėl kurių atlikimo buvo kreipiamasi, buvo apdraustos civiline tvarka, nepagrindžia apeliacinio skundo teiginių, jog šiuo atveju traktuoti, kad įmonė nevykdė ar neketino vykdyti veiklos ar kad šis juridinis asmuo buvo naudojamas nusikalstamai veikai slėpti, nėra jokio pagrindo, todėl atmetami kaip nepagrįsti, nes dalis įmonės veiksmų gali būti ir teisėti - neteisėtai veiklai nuslėpti.

58. Kaip jau pasisakyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog šioje baudžiamojoje byloje, vertinant įrodymus pirmosios instancijos teisme, pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Tai, kad nuteistasis bei teismas skirtingai įvertino įrodymus, nėra pagrindas keisti teismo sprendimą, jeigu teismas motyvavo, kodėl rėmėsi vienais įrodymais ir atmetė kitus.

59. D. D. pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad dėl paskolos gavimo skambindavo į banką jis, tačiau dokumentų neklastojo. Nagrinėjamoje byloje nėra abejonių dėl D. D. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas ne įrodymais, bet prielaidomis.

60. Skundo teiginiai, kad 2020-02-11 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) D. D., jame taip pat buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su kredito gavimu, tai yra panašiomis aplinkybės siekiant gauti kreditą. Minėtame tyrime D. D. taip pat nurodė, jog dokumentai, susiję su kredito gavimu, tai yra užsienio bankų išrašai, darbo sutartys buvo parengtos to paties asmens D. H. ir pateikti kredito įstaigai. Įvertinus D. D. pateiktus duomenis buvo pripažinta, kad ne D. D. klastojo dokumentus, o tyrimo metu nenustatytas asmuo, nepaneigia D. D. kaltės ir nesuponuoja išvados, kad jis (D. D.) neklastojo dokumentų nagrinėjamu atveju. Minimu nutarimu kaip precedentu vadovautis nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

61. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde neišsamų įrodymų vertinimą sieja su tuo, jog teisminio nagrinėjimo metu nebuvo imamasi veiksmų surasti D. H., apsiribojant tik formalia šio asmens apklausa bei paieška Lietuvos gyventojų duomenų bazėse, jį nustačius pagal panašų vardą ir pavardę ir apklausus, jis nieko negalėjo nurodyti apie byloje nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais skundo teiginiais. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes ir surado minėtą asmenį ir apklausė.

62. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytojas D. H. parodė, kad su šia situacija susipažino pernai metų vasaros viduryje, kai jam paskambino pareigūnai ir pasakė, kad jis yra vienas pagrindinių liudytojų kažkokioje byloje. Buvo iškviestas, atvyko ir davė parodymus. Gyvena (Duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) nėra buvęs. D. D. nepažįsta. Nė vieno kaltinamojo nepažįsta. Nėra susijęs su jokiomis paskolomis, tarpininkavimu. Šiuo metu nedirba, anksčiau kredito įstaigoje nėra dirbęs. Jokių bankų darbuotojų nepažįsta. Jo išsilavinimas vidurinis, šiuo metu studijuoja.

63. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. D. skunde nurodoma versija apie tariamą bankininką, kurį jis įvardijo vienu atveju kaip D. H., kitu – D. H., ir kuris tariamai atliko visus neteisėtus veiksmus, susijusius su kreditų išdavimu, yra paneigta paties kaltinamojo, kadangi pats D. D. parodė, jog toks asmuo egzistavo, klastojo dokumentus ir atliko visus veiksmus, susijusius su kreditų išdavimu, tačiau nurodo, kad nežino nei šio asmens telefono numerio, kuriuo su juo bendravo ir jam siuntė duomenis ne vieną kartą, nei kitų asmens duomenų, nei tikslaus vardo ir pavardės. Nurodo, kad nėra matęs šio asmens, bet iš „Facebook?o“ teikia jo nuotrauką prašydamas nustatyti asmens tapatybę, paklausus, ar tai tas asmuo ir yra iš „Facebook?o“, nurodo, kad nežino. Visos šios aplinkybės rodo, kad toks asmuo, vykdant nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas D. D., šioje byloje neegzistavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jei minėtas asmuo būtų egzistavęs, tai D. D. jo duomenis būtų pateikęs ikiteisminio tyrimo metu.

64. Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-170-628/2022). Tai ir buvo padaryta pirmosios instancijos teisme, t. y. nebuvo įmanoma nustatyti D. D. nurodyto asmens, tačiau kiti byloje ištirti įrodymai patvirtino, kad minėtas asmuo neegzistuoja.

65. Nuteistasis D. D. baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad nė vieno iš nuteistų asmenų nepažįsta ir nėra jų matęs. Vienintelis žmogus, kurį pažįsta, tai O. B.. Iš dalies tokie apelianto teiginiai paneigti S. A. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad D. D. yra draugas.

67. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl organizuotos grupės buvimo, O. B. kaip organizatoriaus vaidmens, D. D., S. A., V. G., K. P. ir I. S. kaip organizuotos grupės narių indėlio, dalyvaujant darant nusikalstamą veiką, už kurią jie nuteisti. Nors D. D. ginčija buvus organizuotą grupę, tačiau šiuos jo apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje surinkti įrodymai, iš dalies pačių nuteistųjų parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai ir suvestinių, slapto sekimo protokolai bei kiti skundžiamame nuosprendyje aptarti rašytiniai įrodymai.

69. Nuteistasis S. A. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad siekdamas apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, dalyvavo O. B. suburtoje organizuotoje grupėje keliems nusikaltimams daryti, kurios nariais buvo jis, O. B., K. P., I. S., V. G. bei D. D. ir, veikdamas organizuota grupe, S. A. iš L. I., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, gavo jo asmens duomenis ir pateikė O. B., kad šis padengtų L. I. skolas ir nebūtų kliūčių jo vardu gauti kreditą, vykdė O. B. nurodymus dėl organizuotos grupės nario I. S. pristatymo (nuvežimo) į kredito įstaigas, siekiant pasirašyti vartojimo kredito sutartį, vykdė O. B. nurodymus dėl organizuotos grupės nario K. P. turimų skolų padengimo, kad nebūtų kliūčių jo vardu gauti kreditą, bei pristatymo (nuvežimo) į kredito įstaigas, nurodymų davimo, ką kalbėti užėjus į kredito įstaigas, siekiant pasirašyti vartojimo kredito sutartį bei apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą 15 000 Eur UAB „Duomenys neskelbtini“ turtą; pasikėsino apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą 15 000 Eur UAB „Duomenys neskelbtini“ turtą; pasikėsino apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą 20 000 Eur UAB „Duomenys neskelbtini“ turtą.

70. Nuteistojo S. A. gynėjos advokatės apeliaciniame skunde nesutinkama su S. A. nuteisimu pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. S. A. savo kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodo byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas: pačių kaltinamųjų parodymai, liudytojų S. Š., D. C., J. R., V. I., D. G., M. M. parodymai, „Duomenys neskelbtini“, AS, filialo pateikti dokumentai, Klaipėdos apskrities VPK 2019-03-07, 2019-03-20, 2020-03-20, 2018-11-09, 2018-12-27, 2019-01-07, 2019-03-20, 2019-07-29, 2020-02-04 objektų apžiūros protokolai, 2019-01-24, 2019-09-24, 2019-10-22, 2019-03-20 Klaipėdos apskrities VPK tarnybiniai pranešimai, 2018-09-25, 2018-10-02 kasos pajamų orderiai ir kvitai, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-09-26 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai ir suvestinės bei kita rašytine bylos medžiaga. Visi jie išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl detaliai nekartojami, tik tiek, kiek būtina, atsakant į apeliacinio skundo argumentus.

71. Nuteistojo S. A. gynėja advokatė apeliaciniame skunde ginamojo nekaltumą motyvuoja tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad S. A. būtų prisidėjęs prie dokumentų klastojimo, kad jis tik padėdavo O. B. nuvykti iš vienos vietovės į kitą, kurių metu O. B. susitikdavo su asmenimis, norinčiais pasiimti kreditą, važinėdavosi tiesiog dėl kompanijos, iš to naudos neturėjo, pajamų negavo, liudytojai nepatvirtino S. A. jokių nusikalstamų veiksmų, S. A. nebuvo jokios organizuotos grupės nariu, jis nedalyvavo jokioje nusikalstamoje veikloje klastojant dokumentus, įgyjant svetimą turtą ar padarant kitas nusikalstamas veikas, tačiau teisėjų kolegija tokius skundo argumentus vertina kaip siekimą S. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetui.

72. Iš byloje esančio 2019-03-07 apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikus iš O. B. mobiliojo ryšio telefonų „iPhone 4“ ir „iPhone 7“ nuskaitytų duomenų apžiūrą, buvo nustatytas O. B. ir S. A. susirašinėjimas nuo 2017-08-29 iki 2018-12-13. Iš pokalbio turinio nustatytas nuoseklus kasdienis bendravimas. Taip pat iš pokalbių turinio nustatyta, jog S. A. aktyviai veikė, vykdydamas O. B. nurodymus, tvarkant reikalus tiek dėl K. P., tiek L. I. kreditų, t. y. 2018-08-01 7.38 val. užfiksuota O. B. žinutė S. A., jog reikia vėl ieškoti kitų, S. A. pritaria, nurodo, kad nuo pirmadienio prašo jau kitų, ir sako, kad 2 dienos ir viskas bus sutvarkyta, bet jei geri bus; 2018-08-07 7.55 val. O. B. į susirašinėjimo langą įkelia nuotrauką, kurioje matyti K. P. 2018-08-07 pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, adresu (Duomenys neskelbtini); 2018-08-09 7.51 val. S. A. rašo: „Ruošia K., reikia išrašo skubiai“, iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018-08-09 buvo pateikta paraiška K. P. vardu dėl paskolos iš „Duomenys neskelbtini“, 2018-08-09 13.03 val. O. B. rašo: „Paskolų nėra, nevedęs, vaikų nėra, dek. Vieta (Duomenys neskelbtini), nedirba“, iš bylos duomenų nustatyta, jog tai L. I. adresas, 2018-08-22 6.52 val. S. A. į susirašinėjimo langą įkelia nuotrauką „(Duomenys neskelnbtini)“, kurioje matyti nufotografuotas rankraštinis užrašas (Duomenys neskelbtini)“, minėtas užrašas – L. I. banko sąskaitos numeris. 2018-08-30 15.00 val. S. A. įkelia fotonuotrauką „(Duomenys neskelbtini)“, kurioje matyti nufotografuota 2018-08-30 (Duomenys neskelbtini) paslaugos teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta L. I. vardu, kurioje matyti L. I. prisijungimo prie elektroninio banko duomenys: prisijungimo vardas, slaptažodis, tapatybės patvirtinimo priemonės Nr. – slaptažodžių kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-10-15 12.36 val. O. B. rašo: „Čekiu man įmesk“, į tai S. A. atsakydamas įkelia 2 fotonuotraukas „(Duomenys neskelbtini)“ ir „(Duomenys neskelbtini)“, kuriose matyti nufotografuotas 2018-10-15 mokėjimas (kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)) „(Duomenys neskelbtini)“ K. P. vardu į „Duomenys neskelbtini“ sąskaitą bei mokėjimo paskirtis – „pagal sutartį (duomenys neskelbtini)“, suma 234,22 Eur. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018-10-17 buvo pateikta paraiška K. P. vardu dėl paskolos iš „(Duomenys neskelbtini)“, tam buvo būtina padengti jau paimtos „(Duomenys neskelbtini)“ paskolos dalį; iš 2019-10-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad susipažinus su S. A., V. G. ir K. P. naudojamų telefonų numerių išklotinėmis, nustatyta jog K. P., S. A. ir V. G., atliekant 2018-10-15 apmokėjimą į „(Duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (mokėjimo paskirtis – „pagal sutartį (duomenys neskelbtini)“, suma 234,22 Eur), apie kurį 12.36 val. S. A. rašė O. B. įkeldamas mokėjimą patvirtinantį kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo visi kartu, t. y. S. A., V. G. ir K. P.; iš telefonų išklotinės nustatyta, kad tuomet, kai K. P., kuris 2018-10-23 buvo sulaikytas „(Duomenys neskelbtini)“ patalpose, po paskolos sutarties pasirašymo S. A. ir V. G. numeriai jungėsi prie retransliacijos bokštų, esančių (Duomenys neskelbtini), į jo veikimo zoną patenka UAB „(Duomenys neskelbtini)“, adresu (Duomenys neskelbtini), tai neabejotinai patvirtina, jog S. A. ir V. G. atvežė K. P. pasirašyti sutarties į UAB „(Duomenys neskelbtini)“, adresu (Duomenys neskelbtini); iš 2019-01-07 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus (Duomenys neskelbtini) pateiktą vaizdo įrašą, kuriame 2018-10-15 (Duomenys neskelbtini) patalpose išsigryninant pinigus ir dalį pervedant D. D., be O. B. ir I. S. užfiksuotas ir S. A.. Šios aplinkybės patvirtina nuteistojo S. A. suvokimą, jog atlieka nusikalstamus veiksmus organizuotoje grupėje, t. y. tyčios klausimą.

73. Nuteistojo S. A. gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad S. A. vaidmuo darant aptariamus nusikaltimus buvo atsitiktinis, nes S. A. tik nuvežė O. B. iki banko arba padėdavo O. B. nuvykti iš vienos vietovės į kitą, kadangi O. B. neturėjo automobilio, tai kartu su juo vyko į „(Duomenys neskelbtini)“ bendrovę, tačiau kokiu tikslu, nesidomėjo. Jis „(Duomenys neskelbtini)“ nesilankė, tik stovėjo lauke. O. B. jam atidavė 500 eurų skolą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo šia versija ir ją atmetė, nes jos nepatvirtina byloje surinktų bei pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visetas. Šioje nutartyje jau minėta, jog sklandus svetimo turto įgijimas įmanomas tik su tuo susijusiems asmenims suderinus veiksmus. Todėl nekyla jokių abejonių, kad nuteistųjų veiksmai buvo suderinti, kiekvienas iš jų žinojo ir suvokė savo vaidmenį darant nusikaltimus.

74. Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo subjektyviųjų požymių pasisakyta šios nutarties 36–40, 44–46 punktuose, todėl papildomai nepasisakoma.

75. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. A. gynėja teigia, kad jos ginamasis nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, kadangi jis jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

76. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinės ieškovės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 21 750 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir civilinės ieškovės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ naudai priteisė 21 750,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo solidariai iš nuteistųjų O. B., D. D., S. A. ir I. S..

77. Nepagrįstas nuteistojo S. A. gynėjos apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas netaikė iš nekaltumo prezumpcijos principo kylančią sąlygą, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamoje byloje nėra abejonių dėl S. A. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas ne įrodymais, bet prielaidomis.

78. Iš bylos duomenų nustatyta, kad S. A. dalyvavo O. B. organizuotoje grupėje, taigi yra atsakingas už organizuotos grupės narių nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir atsako solidariai kartu su kitais grupės nariais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš S. A. turtinės žalos atlyginimą civilinės ieškovės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ naudai, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl S. A. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo.

79. Nuteistajam V. G. pareikšti kaltinimai ir jis pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) už tai, kad, siekdamas apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, dalyvavo O. B. suburtoje organizuotoje grupėje keliems nusikaltimams daryti, kurios nariais buvo jis, O. B., K. P., I. S., D. D. bei S. A., ir, veikdamas organizuota grupe, jis (V. G.) vykdė O. B. nurodymus dėl organizuotos grupės nario K. P. duomenų teikimo, pristatymo (nuvežimo) į kredito įstaigas, nurodymų davimo, ką kalbėti užėjus į kredito įstaigas, siekiant pasirašyti sutartį ir gauti kreditą; vykdė O. B. nurodymus dėl organizuotos grupės nario K. P. turimų skolų padengimo, kad nebūtų kliūčių jo vardu gauti kreditą bei pristatymo (nuvežimo) į kredito įstaigas, nurodymų davimo, ką kalbėti užėjus į kredito įstaigas, siekiant pasirašyti vartojimo kredito sutartį; vykdė O. B. nurodymus parengti dokumentus, susijusius su UAB „(Duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, perregistravimu I. S. vardu, kuriai iki 2018-11-06 vadovavo G. G., vykdyti fiktyvų darbuotojų įdarbinimą, prisistatant UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, sudaryti fiktyvius sandorius su įmonėmis dėl paskolų suteikimo ir prekių įsigijimo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vardu, siekiant jas užvaldyti. I. S. nurodė būti faktiniu UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir tvirtini savo parašu V. G. teiktus dokumentus ir sudarinėti fiktyvius sandorius su įmonėmis dėl prekių įsigijimo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vardu, siekiant jas užvaldyti, ir apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą 9 624,63 Eur UAB „Duomenys neskelbtini“ turtą; savo ir organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo svetimą AB „(Duomenys neskelbtini)“ 1 016,40 Eur, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 423,63 Eur, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 4 840 Eur turtą; pasikėsino apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą 15 000 Eur UAB „(Duomenys neskelbtini)“ turtą.

84. Iš 2018-10-24 asmens parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad K. P. atpažino V. G. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. Pagal 2019-10-22 tarnybinį pranešimą, kuriame užfiksuota, kad susipažinus su K. P. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėmis, nustatyta, jog nuo 2018-10-17 (kai buvo pateikta paraiška dėl K. P. kredito iš „(Duomenys neskelbtini)“ pastebimas aktyvus bendravimas su V. G. naudojamu numeriu (duomenys neskelbtini) – 50 kartų (nuo 2018-10-18 iki 2018-10-23 13.53 val.). Pagal telefonų numerių išklotines nustatyta, kad K. P., S. A. ir V. G., atliekant 2018-10-15 pirmąją įmoką į „(Duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kad gautų kitą kreditą iš „(Duomenys neskelbtini)“ (mokėjimo paskirtis – „pagal sutartį (duomenys neskelbtini)“, 234,22 Eur), buvo kartu. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad V. G. ir S. A. atvežė K. P. pasirašyti sutarties į UAB „(Duomenys neskelbtini)“, paskutinis numeris, su kuriuo bendravo K. P. prieš atvykstant į „(Duomenys neskelbtini)“, tai buvo V. G. Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-10-23 13.53 val.). Iš 2019-01-09 kratos protokolo nustatyta, kad kratos metu pas V. G. rasta ir paimta TAN lentelės (elektroninis parašas) ir PIN kodų kortelės, priklausančios K. P. (t. 15, b. l. 11–14) bei (Duomenys neskelbtini) raštas (t. 15, b. l. 97).

85. Taigi bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad tokiu būdu nuteistasis V. G. veikdamas organizuota grupe su minėtais asmenimis apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą 9 624,63 Eur UAB „(Duomenys neskelbtini)“ turtą ir pasikėsino apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą 15 000 Eur UAB „(Duomenys neskelbtini)“ turtą.

87. Iš 2019-01-09 kratos protokolo nustatyta, kad atlikus kratą pas S. A. automobilyje rasta rankinė, kurioje buvo nešiojamasis kompiuteris, banko (Duomenys neskelbtini) generatorius ((duomenys neskelbtini), kuris išduotas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ I. S. vardu), įvairūs dokumentai bei mobiliojo ryšio telefonai. S. A. patvirtino, kad rasta pas jį rankinė su joje esančiais daiktais, nešiojamasis kompiuteris priklauso V. G. (t. 11, b. l. 21–26). Iš 2019-01-24 apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikus V. G. naudojamo kompiuterio „(Duomenys neskelbtini)“, kuris buvo paimtas kratos metu S. A. vairuojamame automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą, rasti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ slaptažodžiai, I. S. paso nuotrauka, įvairūs dokumentai, susiję su UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įvykdytais užsakymais su kitomis įmonėmis, iš jų ir UAB „Duomenys neskelbtini“ avansinė sąskaita (t. 18, b. l. 1–95).

88. Iš 2019-01-10 V. G. slapto sekimo protokolo turinio nustatyta, kad 2018-11-06 V. G., I. S. ir O. B. vyko į Registrų centrą, kur buvo perregistruojama įmonė „(Duomenys neskelbtini)“ I. S. vardu. Taip pat iš 2019-01-10 O. B. slapto sekimo protokolo nustatyta, kad 2018-11-07 11.17 val. O. B. vairuojamu automobiliu „(Duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) V. G., I. S. ir O. B. atvyko į (Duomenys neskelbtini). 11.30 val. I. S. išlipo ir nuėjo į (Duomenys neskelbtini) (kur dirba UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterė), 2018-11-08 13.45 val. O. B. išėjo iš stoties, susitiko su V. G., kuriam perdavė dokumentus, po to abu išvyko O. B. automobiliu ir 13.49 val. abu atvyko į (Duomenys neskelbtini) (kur dirba UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterė), 14.37 val. O. B., V. G., I. S. atvyko į (Duomenys neskelbtini). V. G. ir I. S. išlipo ir užėjo į VSDFV (Duomenys neskelbtini) skyrių. O. B. liko sėdėti automobilyje, 14.41 val. V. G. ir I. S. grįžo į automobilį, I. S. išėjo, 14.51 val. I. S. grįžo ir kažką perdavė pro pravertą langą. 2018-11-14 12.38 val. O. B., V. G. ir I. S. atvyko į (Duomenys neskelbtini) (kur dirba UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterė), kur I. S. užėjo į minėtą pastatą.

89. Be to, iš 2020-07-13 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas AB „(Duomenys neskelbtini)“ pateiktas bankomato vaizdo įrašus. 2018-12-06 nuo 16.30 val. vaizdo įraše užfiksuotas ne I. S., o V. G., kuris naudojasi UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktoriui I. S. išduota banko kortele.

90. Iš liudytojos M. A. parodymų nustatyta, kad V. G. prisistatė UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktoriumi priimant ją į darbą, V. G. nurodymus davė kaip direktorius. Iš liudytojos G. Š. parodymų nustatyta, kad V. G. paskambino ir pakvietė į darbo pokalbį, būtent su V. G. tarėsi dėl darbo sąlygų, darbo pobūdžio ir atlyginimo ir su juo (V. G.) pasirašė darbo sutartį. Iš liudytojos I. B. parodymų ir kratų metu iš I. B. elektroninio pašto paimtos susirašinėjimo medžiagos nustatyta, kad liudytoja bendravo su V. G., kuris visada nurodydavo, kas bus įmonėje priimtas į darbą, kas bus atleistas iš įmonės, pareigas nurodydavo bei atlyginimo dydį nurodydavo. Su V. G. buvo bendraujama elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) arba telefonu. Nustatyta, kad vadovavo ir bendravo dėl įmonės veiklos tik V. G.. Iš pateiktų dokumentų liudytoja I. B. suprato, kad buhalterinė apskaita šios įmonės nebuvo tvarkoma tinkamai, kadangi už 2017 m. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ balansai buvo pateikti, tačiau už 2018 m. balansų neįmanoma pateikti, nes nėra dokumentų. Iš liudytojos R. Š. parodymų nustatyta, kad paskambino vyriškis ir prisistatė, kad yra UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vadovas, nurodė savo vardą ir pavardę I. S. ir pasakė, kad kreipiasi į bendrovę dėl buhalterinių paslaugų suteikimo jų įmonei. Asmuo, prisistatęs I. S., kalbėjo lietuviškai ir be akcento, tai neabejotinai patvirtina, kad I. S. vardu kalbėjo V. G.. Be to, nurodė, kad ši įmonė užsiims didmenine metalo prekyba. Iš liudytojo M. A. parodymų nustatyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ sandorį jis sudarė ne su I. S., o su V. G., kuris 2018 m. lapkričio mėnesį paskambino ir pasakė, kad jis turi įmonę, kuri nuomoja transporto priemones ir gali bendrovei UAB „(Duomenys neskelbtini)“ išnuomoti turimą transportą, ir buvo sutarta, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ išsinuomos dvi transporto priemones ir kad bendrovei UAB „(Duomenys neskelbtini)“ už krovinio pervežimo paslaugas pagal sudarytą sutartį atliks išankstinį dalinį apmokėjimą už suteiktas paslaugas. 2018-12-06 į bendrovės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ el. paštą gavo PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), suma 4 840 Eur (tai yra tą pačią, kuri V. G. kompiuterio apžiūros metu aptikta V. G. kompiuteryje), kurią apmokėjus M. A. jokio transporto nesulaukė. Vėliau reikalavo, kad grąžintų sumokėtą avansą, bet avansas nebuvo grąžintas. Tai, kad šis sandoris su „(Duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyvus, t. y. neketinant suteikti krovinio pervežimo paslaugų, patvirtina ir tai, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buvo pateikti kitos, sandoryje nedalyvavusios įmonės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ transporto licencijos kopija ir šios įmonės transporto priemonių valstybiniai numeriai, kurių teikti sutikimo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ niekam nesuteikė. Iš telefoninių pokalbių užfiksuotų kontrolės metu ir kitų bylos duomenų, kurie išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje, nustatyta, kad būtent V. G. su O. B. vadovavo UAB „(Duomenys neskelbtini)“, o I. S. buvo fiktyvus įmonės direktorius.

91. Aptarti bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad tokiu būdu nuteistasis V. G. veikdamas organizuotoje grupėje su minėtais asmenimis apgaule savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai įgijo svetimą AB „(Duomenys neskelbtini)“ 1 016,40 Eur, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 423,63 Eur, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 4 840 Eur turtą.

92. V. G. apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių dėl telefoninių pokalbių autentiškumo, nes beveik visi kaltinamieji nurodė, kad jie nepažįsta savo balsų ir nepatvirtino, kad girdamas įraše balsas yra jų, todėl kokiu būdu buvo priskirtas vienas ar kitas pokalbis kiekvienam iš kaltinamųjų, lieka neaišku, todėl, atsižvelgiant į tai, jog iš esmės pagrindinis įrodymų šaltinis, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, byloje turėjo būti atlikta fonoskopinė ekspertizė, kad būtų nustatyta, kokie asmenys ir kuriuose pokalbiuose dalyvauja, atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. G. ir I. S. dėl kelių pokalbių buvo išreiškę abejones, tačiau pokalbių, kurių neatpažino V. G., juose V. G. atpažino I. S.. Be to, pokalbiai priskirti pagal telefono numerius, kuriais naudojosi nuteistieji. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje 2023-03-23 nei nuteistasis V. G., nei jo gynėja prašymo atlikti įrodymų tyrimą nepareiškė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors fonoskopinė ekspertizė ir nebuvo atlikta, tačiau, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, nuteistųjų balsai buvo tinkamai identifikuoti ir abejonių nekelia.

93. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V. G. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo.

Dėl organizuotos grupės

94. Pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Taigi organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-895/2017). Nustatant organizuotos grupės požymius, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020). Toks išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-746/2017). Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2007, 2K-426-507/2016, 2K-408-139/2016, 2K-75-648/2017, 2K-257-719/2019, 2K-90-895/2020 ir kt.). Taigi nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-408-139/2016, 2K-75-648/2017, 2K-119-689/2020). Tai, kad asmuo dalyvavo netgi ne visose iš grupei inkriminuotų veikų, bendravo tik su veikos organizatoriumi ir netgi nepažinojo kiekvieno grupės nario, nėra teisinė kliūtis pripažinti tokio asmens dalyvavimo organizuotoje grupėje fakto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-51-788/2021). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienalaikiškumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-304-942/2015, 2K-545-489/2015, 2K-103-976/2016). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016).

95. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistųjų teiginiai dėl jų nedalyvavimo nusikalstamose veikose yra atmestini kaip nepagrįsti, nes dėl to jau yra pasisakyta nagrinėjant apeliacinius skundus, nurodyti motyvai, kodėl jie pagrįstai nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, todėl dar kartą teisėjų kolegija šiais klausimais nepasisako. Kita vertus, byloje esantys įrodymai – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, telefoninių skambučių analizė, byloje užfiksuotų pokalbių turinys, trukmė, nuteistųjų, liudytojų parodymai – patvirtina aplinkybę, kad nuteistieji nuolat bendravo, palaikė tarpusavio ryšius.

96. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2014) BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytai bendrininkavimo formai konstatuoti neturi reikšmės tai, kad ne visi organizuotos grupės nariai dalyvavo padarant kiekvieną iš nusikalstamų veikų (BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį) epizodų ir ne visi grupės nariai pažinojo kiekvieną grupės narį, nebuvo detaliai ir iš anksto aptarę visų nusikalstamos veikos detalių. Šiuo konkrečiu atveju yra svarbu tai, kad nuteistieji O. B., D. D., S. A., V. G., K. P., I. S. suprato bendrai su kitais asmenimis darantys nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir bendrą tikslą, kurie patvirtina subjektyviųjų požymių (susitarimo ir bendros tyčios) jų veiksmuose buvimą. Nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistųjų vaidmuo joje patvirtina, kad tiek nusikaltimo bendrininkų susitarimo apimtis, tiek būtinų kiekvieno bendrininko konkrečių veiksmų pobūdis, siekiant bendro tikslo, – neteisėtai užvaldyti svetimus pinigus, jiems buvo aiškus. Be visų šių organizuotos grupės narių pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą nebūtų įgyvendintas nusikalstamas sumanymas, kiekvieno jų veiksmai buvo būtini, kad būtų apgaule įgyjamos civilinių ieškovų lėšos.

97. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teismas, konstatuodamas, jog O. B., D. D., S. A., V. G. (bei K. P. ir I. S., kurie apeliacinių skundų nepateikė) veikas padarė organizuota grupe, savo sprendimą motyvavo, įvertino formalųjį organizuotos grupės sąlygų buvimą. Skundžiamame nuosprendyje ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu nurodyta, kad nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikoje dalyvauja atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su kitais asmenimis ir, apgaule esmingai suklaidinę, neteisėtai užvaldo svetimą turtą. Pažymėtina, kad nuteistųjų veiksmai buvo aptarti ir suderinti, t. y. jie suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį daromuose nusikaltimuose – nuo kiekvieno grupės nario užduoties, vaidmens tinkamo įgyvendinimo priklausė, kad nusikalstamu būdu būtų įgytas svetimas turtas. Pagal grupės dalyvių skaičių, susibūrimo tikslą, nusikaltimo sunkumą, tą patį nusikaltimo dalyką, veikos epizodų skaičių ir nenutolimą laiko požiūriu vienas nuo kito, pasiskirstymą užduotimis ir vaidmenimis, nuolatinį ryšių palaikymą, bendravimo intensyvumą, tokia grupė, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius.

98. Byloje nustatyti organizuotos grupės inkriminavimui svarbūs faktai atitinka įstatymo ir teismų praktikoje suformuotas nuostatas dėl minimalaus dalyvių skaičiaus, jų susibūrimo tikslo, veiklos pobūdžio, apimties, trukmės, daromų nusikaltimų sunkumo ir atitinkamos užduoties ar vaidmens atlikimo. Nuteistųjų veiksmai aprašyti ir įvertinti atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo įgyvendinami bendroje veikloje. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šios asmenų grupės veikla buvo intensyvi, nuteistųjų nusikalstami veiksmai buvo nevienkartiniai ir susidėjo iš kelių epizodų, grupės narius siejo netrumpalaikiai ryšiai, jų bendri veiksmai buvo gerai suplanuoti ir suderinti, o kiekvieno grupės nario jam paskirto vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams įgyvendinti. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius, tinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas ir įstatymo pažeidimo nepadarė.

99. Taip pat atmetami nuteistojo ir jo gynėjos teiginiai dėl to, kad nuteistasis O. B. nebuvo šios organizuotos grupės organizatorius. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Esminis šio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, nustato tarpusavio ryšius, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus ir priemones.

100. Iš šios apibrėžties matyti, kad išvardyti organizatoriaus požymiai yra alternatyvūs ir nebūtina jų visų nustatyti kaltininko veiksmuose. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo O. B. veiksmuose nustatė, kad jo, kaip organizatoriaus, vaidmuo pasireiškė organizuotos grupės narių veiksmų koordinavimu, vadovavimu organizuotos grupės nariams, nurodymų jiems davimu, vaidmenų paskirstymu, siekiant įgyti svetimą turtą apgaulės būdu. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad O. B. pagrįstai pripažintas nusikalstamų veikų organizatoriumi.

101. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad O. B. parengė ir subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį, veikdamas bendra tyčia, įtraukė D. D., S. A., V. G., K. P., I. S., kuriems pavedė skirtingas užduotis ir vaidmenis. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad tokiu būdu O. B., veikdamas organizuotoje grupėje su D. D., S. A., V. G., K. P., I. S., siekdamas apgaule savo ir organizuotos grupės narių naudai įgyti svetimą turtą, pagaminę ir pateikę netikrus dokumentus, taip suklaidinę „(Duomenys neskelbtini) AS“ filialo atstovus, apgaule įgijo svetimą „(Duomenys neskelbtini) AS“ filialo turtą – 9 624,63 eurus, veikdami organizuotoje grupėje, pagaminę ir pateikę netikrus dokumentus, pasikėsino apgaule įgyti svetimą „(Duomenys neskelbtini) AS“ filialo turtą, tačiau nebuvo įgyvendinti visi objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, tai yra nusikalstama veika (sukčiavimas) nebuvo baigta dėl nuo organizuotos grupės narių valios nepriklausančių aplinkybių, veikdami organizuotoje grupėje, pagaminę ir panaudoję netikrus dokumentus, taip suklaidinę „(Duomenys neskelbtini) AS“ filialo atstovus, apgaule įgijo svetimą „(Duomenys neskelbtini) AS“ filialo turtą – 9 345,79 eurus, veikdami organizuotoje grupėje, pagaminę netikrus dokumentus ir juos panaudoję, taip suklaidinę „(Duomenys neskelbtini)“ filialo atstovus, apgaule įgijo svetimą „(Duomenys neskelbtini)“ filialo turtą – 15 000 eurus, veikdami organizuotoje grupėje, pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą „(Duomenys neskelbtini)“ turtą, tačiau nebuvo įgyvendinti visi objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, tai yra veika (sukčiavimas) nebuvo baigta dėl nuo organizuotos grupės narių valios nepriklausančių aplinkybių, veikdami organizuotoje grupėje, naudojosi juridiniu asmeniu neteisėtai veiklai nuslėpti ir apgaule įgyti svetimą turtą, ir apgaule įgijo svetimą turtą.

102. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti, užbaigti, jei bent du yra vykdytojai. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Kartu tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikšti bet kokia forma – žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Jis gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek spontaniškai kilęs, tačiau kiekvienas bendrininkas suvokia dalyvaujantis būtent bendrame nusikaltime, realizuojantis visus ar dalį BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tiek organizuotos grupės atveju, tiek bendrininkavimo atveju gali būti du ar daugiau vykdytojų. Tačiau šias bendrininkavimo formas skiria organizuotumo lygis. Organizuotoje grupėje organizuotumo lygis yra aukštesnis nei bendrininkų grupėje.

103. Šiame organizuotos grupės formos teisinio reglamentavimo kontekste yra objektyvus pagrindas konstatuoti, kad D. D., V. G., S. A., K. P. ir I. S. su nusikalstamos veikos organizatoriumi O. B. iš anksto ir detaliai aptarė nusikalstamų veikų planą, numatė detalų įvykdymo mechanizmą, iš anksto pasiskirstė konkrečiais vaidmenimis, iš anksto ir detaliai aptarė kiekvienas savo užduotis, iš anksto susitarė dėl konkretaus nusikaltimo padarymo būdo ir kt. Todėl nuteistojo V. G. apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, net ir pripažindamas jį kaltu, veiką galėjo vertinti tik kaip padarytą bendrininkų grupėje, bet ne organizuotoje grupėje, atmestini kaip nepagrįsti.

104. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje paprastai bendro sumanymo turinys yra apibrėžiamas kaip sumanymas pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kai jis įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-288/2007, 2A-7-6/2013, 2K-77/2013). Tačiau baudžiamojoje byloje nustačius bendrą kaltininko sumanymą grobti neapibrėžtos vertės turtą, tęstinė nusikalstama veika gali būti konstatuojama tik tada, jei šis neapibrėžtumas, vertinant kartu su kitomis bylos aplinkybėmis, leidžia spręsti apie tęstinį veikos pobūdį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012).

105. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad neteistieji, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, veikė bendra tyčia, turėdami vieną sumanymą. Kaip matyti, sukčiavimai buvo vykdomi prieš skirtingas įmones, jokių duomenų, kad nuteistasis, veikdamas organizuotoje grupe su kitais nuteistaisiais, buvo iš anksto suplanavęs apgauti konkretų kiekį asmenų arba įgyti tikslų kiekį materialinių vertybių (pinigų), nėra. Priešingai, nusikalstamos veikos buvo vykdomos tiek, kiek leido aplinkybės, – sėkmingai apgavus vienos įmonės atstovą, buvo vykdoma nusikalstama veika prieš kitą įmonę, t. y. kiekvieno sukčiavimo atveju buvo ieškoma naujų asmenų, buvo atliekami vis nauji parengiamieji nusikalstamos veikos įvykdymo veiksmai. Todėl darytina išvada, kad nors nuteistieji ir turėjo susiformavusį sumanymą dėl tolimesnių nusikalstamų veiksmų kartojant savo nusikalstamo elgesio modelį, tačiau kaskart susiformuodavo nauja jų tyčia įvykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimą. Nenustačius bendro nuteistojo sumanymo, jungiančio nusikalstamas veikas, padarytas, nors ir artimu, tačiau skirtingu laiku, prieš skirtingus asmenis, konstatuojama, kad nuteistųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, o ne kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai.

Dėl bausmės

106. Nuteistojo O. B. gynėjos advokatės D. N. apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų dėl O. B. paskirtų tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinės subendrintos bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jos išsamiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad jam paskirtos tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinė subendrinta bausmė už visas inkriminuotas nusikalstamas veikas atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisinga. Apeliantė skunde nurodė, kad visos O. B. inkriminuotos veikos turėtų būti inkriminuotos kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos atskiros dalys. Dėl minėtų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas pasisakė šios nutarties 104-105 punktuose, todėl papildomai nepasisakoma.

107. Nuteistųjų D. D., V. G. ir nuteistojo S. A. gynėjos advokatės apeliaciniuose skunduose reiškiami prašymai sušvelninti paskirtas bausmes ir atidėti jų vykdymą. Nuteistasis D. D. nurodo, jog teismų praktikoje numatyta, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu ir išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teigia, kad D. D. nurodė jam žinomas aplinkybes dėl kreditų ėmimo, pripažino, kad gavo dalį pinigų, netrukdė tyrimui bei bylos nagrinėjimui, iki nuosprendžio priėmimo teistumas jam išnyko, o tai reiškia, jog D. D. teisiamas buvo pirmą kartą, turi darbą ir gauna pajamas, mokosi, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, kuria šeimą, šiuo metu jo draugė laukiasi, todėl paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir neatitinka teisingumo principo. Apeliacinės instancijos teismui manant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepadarė pažeidimų vertindamas įrodymus, kad pagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskyrė tinkamą bausmę, tokiu atveju prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Apeliaciniame S. A. gynėjos advokatės J. M.-G. skunde prašoma bausmės vykdymą iš dalies atidėti, kadangi S. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, yra sukūręs šeimą, augina ir išlaiko sūnų. Apeliantės įsitikinimu, S. A. izoliavimas nuo visuomenės nebūtų teisingas, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Nuteistasis V. G. prašydamas švelnesnės bausmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nesivadovavo teismų praktika, nesvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nors įstatyme numatytas sąlygas jis atitinka, ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę.

108. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

109. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Būtina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

110. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes tinkamai įvertino visas nuteistiesiems skirtinų bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Atsižvelgė į tai, kad nuteistasis D. D. pasikėsino padaryti du sunkius nusikaltimus (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis), padarė aštuonis baigtus nusikaltimus, iš kurių 5 nesunkūs nusikaltimai (BK 300 straipsnio 1 dalis), 3 sunkūs nusikaltimai (BK 182 straipsnio 2 dalis), padarė tyčinio pobūdžio veikas, veikdamas organizuotoje grupėje, būdamas recidyvistu, nusikaltimais padarė žalą civiliniams ieškovams, ją pripažino, tačiau neatlygino, nesigailėjo padaręs nusikaltimus. D. D. iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas, veikų vykdymo metu teistumas nebuvo išnykęs, baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu vykdė individualią veiklą, dirba ir gyvena užsienyje. Jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus. Šios veikos buvo ne atsitiktinis įvykis D. D. gyvenime. Nuteistasis S. A. pasikėsino padaryti du sunkius nusikaltimus (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis), padarė keturis baigtus nusikaltimus, iš kurių 3 nesunkūs nusikaltimai (BK 300 straipsnio 1 dalis) ir 1 sunkus nusikaltimas (BK 182 straipsnio 2 dalis), padarė tyčinio pobūdžio veikas, veikdamas organizuotoje grupėje, iki nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas, veikų vykdymo metu teistumas nebuvo išnykęs, po šių veikų padarymo teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, šiuo metu dirba, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme nebuvo aktyvus, tačiau šios veikos nebuvo atsitiktinis įvykis S. A. gyvenime, o nulemtos jau pakankamai susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų, nusikaltimais padarė žalą civiliniams ieškovams, jos neatlygino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko jam griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams ir 32 MGL (1 600 Eur) baudą, bausmės dydį paskirdamas mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios rūšies bausmės vidurkis. Nuteistasis V. G. pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis), padarė 5 baigtus nusikaltimus, iš kurių 3 nesunkūs nusikaltimai (BK 300 straipsnio 1 dalis, 203 straipsnio 2 dalis), ir 2 sunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 2 dalis), padarė tyčinio pobūdžio veikas, veikdamas organizuotoje grupėje, tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalto būdamas neteistas, tačiau po šių veikų padarymo du kartus teistas, nusikaltimais padarė žalą civiliniams ieškovams, jos neatlygino, kaltės nepripažino, nesigailėjo, buvo aktyvus nusikaltimų, susijusių su UAB „(Duomenys neskelbtini)“ neteisėta veikla, dalyvis, įvertino UAB „(Duomenys neskelbtini)“ charakteristiką, kurioje nurodyta, jog V. G. atsakingas, sąžiningas, darbštus, gerai sutaria su kolektyvu, nekonfliktiškas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko V. G. griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį – laisvės atėmimą 3 metams ir 48 MGL (2 400 Eur) baudą, bausmės dydį paskirdamas mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios rūšies bausmės vidurkis.

111. Skunde nuteistasis D. D., prašydamas skirti švelnesnę bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, teigia, jog iki nuosprendžio priėmimo teistumas jam išnyko, o tai reiškia, kad jis pirmą kartą teisiamas. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 97 straipsnio, reglamentuojančio teistumo nustatymą, 3 dalies 3 punkto a) papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad 3 dalies 3 punkte nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, o 6 dalyje numatyta, jog, kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Įvertinus tai, kad D. D. Klaipėdos apylinkės teismo 2017-12-13 baudžiamuoju įsakymu nuteistas už tyčinį nesunkų ir du tyčinius apysunkius nusikaltimus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė bausmė – 162 MGL bauda. Bauda sumokėta, t. y. realiai atliko paskirtą bausmę tik 2018-01-23, jo teistumas galėjo išnykti tik 2021-01-23, t. y. tik praėjus trejiems metams po bausmės atlikimo. Duomenų, kad būtų taikyta BK 97 straipsnio 7 dalis ir nuteistojo D. D. prašymu jo teistumo laikas būtų buvęs sutrumpintas arba teistumas panaikintas, nėra. Pabrėžiama, kad BK 97 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

112. Įvertinęs tai, kad D. D., būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, 2018 m. pasikėsino padaryti du sunkius nusikaltimus, padarė 5 nesunkius nusikaltimus ir 3 sunkius nusikaltimus, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo D. D. skundo argumentus, jog iki nuosprendžio priėmimo teistumas jam išnyko, atmeta kaip nepagrįstus.

113. Pažymėtina, jog teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį priimamas atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Kai byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu nuteistojo asmens ir veikos pavojingumo vertinimu, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galimas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes ir nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į D. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, kad byloje buvo nustatytos D. D. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje ir visas veikas padarė recidyvistas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ir pagrįstai parinko jam griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšį – laisvės atėmimą 4 metams, bausmės dydį paskirdamas mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios rūšies bausmės vidurkis. Skundžiamu nuosprendžiu D. D. paskirtos bausmės tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu D. D. už minėtas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, taip pat neprieštarauja teisingumo principui. Šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Bylos duomenys apie D. D. asmenybę ir kitas aplinkybes negali būti laikomos išimtinėmis, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintam teisingumo principui. Nuteistajam D. D. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

114. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už pasikėsinimą padaryti dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už penkias nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, už tris nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. S. A. pripažintas kaltu ir nuteistas už pasikėsinimą padaryti dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, už vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už pasikėsinimą padaryti vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, už tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, už dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistieji D. D., S. A. ir V. G. nuteisti už kelis sunkius nusikaltimus, todėl jiems BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos. Kita vertus, anksčiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinės subendrintos D. D., S. A., V. G. paskirtos nepažeidžiant BK reikalavimų, anksčiau aptartų aplinkybių kontekste yra teisingos ir proporcingos tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek nuteistųjų asmenybių pavojingumui ir nėra aiškiai per griežtos.

115. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. A. gynėjos advokatės J. M.-G., nuteistųjų V. G. ir D. D. bei nuteistojo O. B. gynėjos advokatės D. N. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.