Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERGOLIT LT“ nemokumo administratorės Rasos Židonytės ir suinteresuotojo asmens K. T. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERGOLIT LT“ prašymas pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „ENERGOLIT LT“ bankrotą tyčiniu, o prašymas apriboti suinteresuotiesiems asmenims O. C. (O. C.), O. N. ir K. T. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu tenkintas iš dalies, suinteresuotieji asmenys byloje – O. C. (O. C.), O. N., K. T. ir Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ENERGOLIT LT“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo byla, nemokumo administratore paskirta Rasa Židonytė. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 30 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, bendra finansinių reikalavimų suma – 51 270,57 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „ENERGOLIT LT“ nemokumo administratorė Rasa Židonytė, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, pripažinti suinteresuotuosius asmenis O. C., O. N., K. T. (toliau kartu – suinteresuotieji asmenys) pripažinti asmenimis, kurių veiksmai (neveikimas) sukėlė tyčinį bendrovės bankrotą ir apriboti suinteresuotiesiems asmenims teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

3. Nurodė, kad bendrovė įregistruota Juridinių asmenų registre 2012 m. spalio 17 d., jos vykdyta veikla: dalyvavimas viešuosiuose konkursuose siūlant parduoti specializuotus krovininius konteinerius. Bendrovės vadovais buvo: nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2023 m. vasario 24 d. – K. T.; nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. – O. N.; nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo – O. C..

4. Paskutinio Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikto bendrovės 2022 m. balanso duomenimis, turto vertė buvo 43 455 Eur (37 191 Eur atsargos ir 6 264 Eur kitas turtas), įsipareigojimai sudarė 19 893 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė patyrė 48 977 Eur nuostolių. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi skyrė buvusiam bendrovės vadovui O. C. 435 Eur dydžio baudą už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei, tačiau bendrovės turtas bei dokumentai iki šiol neperduoti nemokumo administratorei.

5. Nemokumo administratorės teigimu, bendrovė laiku ir tinkamai nevykdė turtinių prievolių nuo 2022 m. sausio 9 d. ir ši data laikytina bendrovės nemokumo momentu.

6. Suinteresuotųjų asmenų veiksmai nulėmė bendrovės nemokumą, o tai sudaro pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį. Tyčinį bendrovės bankrotą pareiškėja grindė šiomis aplinkybėmis:

6.1. Bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, nes bendrovės vadovai O. C., O. N. ir K. T. bendrovės veiklą organizavo sąmoningai blogai, siekdami išvengti įsipareigojimų kreditoriams, tai nulėmė bendrovės nemokumą. Jau nemokios įmonės finansinė padėtis toliau bloginta, o bendrovės nemokumo buvę vadovai neinicijavo.

6.2. Bendrovės vadovai sudarė sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo, bendrovės lėšas naudojo su bendrovės veikla nesusijusioms reikmėms, bendrovei esant nemokiai buvo prisiimti įsipareigojimai, kurių neketinta vykdyti. Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad bendrovėje neliktų lėšų atsiskaityti su bendrovės kreditoriais.

6.3. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, nuo 2023 metų visai netvarkoma. Buvę bendrovės vadovai nuo 2023 metų nevedė buhalterinės apskaitos ir neteikė finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, iškėlus bankroto bylą neperdavė bendrovės buhalterinių dokumentų nemokumo administratorei.

7. Prašymą apriboti buvusiems vadovams teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu pareiškėja grindė tuo, kad jie laiku neinicijavo bendrovės nemokumo proceso, tyčia privedė bendrovę prie bankroto, neperdavė nemokumo administratorei bendrovės turto ir dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą pripažinti LUAB „ENERGOLIT LT“ bankrotą tyčiniu atmetė, o prašymą dėl teisių apribojimo tenkino iš dalies ir apribojo suinteresuotiems asmenims (buvusiems bendrovės vadovams) teisę 2 (dvejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

9. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus proceso dalyvių pateiktus įrodymus, nusprendė, kad, priešingai nei teigė nemokumo administratorė, po 2022 m. sausio 9 d. bendrovė toliau vykdė veiklą, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, mokėjo mokesčius valstybei, darbo užmokestį darbuotojams ir siekė stabilizuoti padėtį, todėl negalima konstatuoti, kad bendrovė 2022 m. sausio 9 d. jau buvo nemoki. Teismas nustatė, kad mokėjimai iš sąskaitos nuo 2022 m. birželio mėnesio buvo nebeatliekami, kadangi 2022 m. gegužės 26 d. suinteresuotojo asmens Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – GRA) iniciatyva buvo areštuota bendrovės banko sąskaita. Pirmosios instancijos teismas bendrovės nemokumą konstatavo nuo 2022 m. gegužės 26 d.

10. Teismas sutiko su pareiškėjos pozicija, kad bendrovės 2022 m. balansas nėra visiškai tikslus – 2022 m. balanse atsispindėjo ne visi žinomi bendrovės finansiniai duomenys, nėra įtraukta skola suinteresuotam asmeniui GRA, tačiau, teismo vertinimu, nėra įtraukti ir visi bendrovės debitoriniai įsiskolinimai, tarp jų ir 38 000 Eur skola pagal taikos sutartį su Ukrainos bendrove „Rongfa invest stal“. Tačiau teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad 2022 m. bendrovės balanse nurodyta turto bei debitorinių įsiskolinimų suma buvo mažesnė nei nurodyta ir dėl to atsirastų pagrindas kitaip vertinti nemokumo momentą.

11. Teismas nenustatė, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai bendrovei nenaudingi sandoriai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Įvertinęs pareiškėjos argumentus dėl bendrovės atliktų nepagrįstų mokėjimų bendrovės akcininkės I. T. sutuoktinio G. T. vadovaujamai UAB „Protecha“, bendrovės ir UAB „Protecha“ sutartis ir PVM sąskaitas faktūras, teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina nurodytų įmonių (bendrovės ir UAB „Protecha“) ilgalaikį ir didelės apimties bendradarbiavimą. Teismas vertino, kad atsiskaitymas su tiekėju, net ir esant kitiems kreditoriams, laikytinas įprasta verslo praktika, siekiant išsaugoti bendrovės veiklą ir gyvybingumą. Teismas pažymėjo, kad bendrovės veiklos tęstinumui buvo reikalingos sandėliavimo patalpos, mokėjimas į priekį už nuomos patalpas, anksčiau buvus įsiskolinimui pagal nuomos sutartį, nepagrindžia sąmoningai blogo suinteresuoto asmens K. T. vadovavimo bendrovei, be to, mokėjimų už nuomą metu bendrovė nebuvo nemoki.

12. Teismas nurodė, kad 2021 m. sausio 21 d. bendrovės ir UAB BnP Finance sudaryta paskolos sutartis, kuria bendrovei suteiktas 100 000 Eur kreditas apyvartai, įkeičiant trečiajam asmeniui G. T. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, buvo tiesiogiai susijusi su įsipareigojimų GRA vykdymu ir skirti GRA parduotiems konteineriams nupirkti. Tikėtina, kad be įkeitimo įmonė nebūtų gavusi tokio dydžio paskolos, o apyvartinės lėšos buvo reikalingos sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Teismas vertino, kreditorių eiliškumo pažeidimu, t. y. grąžinant paskolą anksčiau paskolos sutartyje numatyto termino, buvo siekiama vertingų tikslų – tęsti bendrovės veiklą. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimas buvo tokio masto, jog buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, taigi ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto požymio egzistavimo. Be to, teismo vertinimu, suinteresuoto asmens K. T. bendrovės vardu sudarytos taikos sutartys su suinteresuotu asmeniu GRA atitiko bendrovės interesą, kadangi šiomis taikos sutartimis buvo sumažintos netesybos. Tokie bendrovės buvusio vadovo veiksmai nelaikytini piktnaudžiavimu procesu, apgaule, veikimu priešingai bendrovės interesams ar sąmoningai blogu bendrovės valdymu. Teismas sprendė, kad Ukrainos bendrovės „Rongfa invest stal“ pripažinta skola pagrįstai buvo vertinama kaip gautinos pajamos, iš kurių bendrovė būtų galėjusi padengti turimus įsiskolinimus savo kreditoriams, tarp jų ir GRA.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorė nekėlė klausimo, jog buhalterinė apskaita tvarkyta netinkamai, kai bendrovei vadovavo K. T.. Įvertinęs proceso dalyvių nurodomas aplinkybes apie buhalterinės apskaitos dokumentų (ne)perdavimą O. N., teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog šie dokumentai yra išlikę (nedingę). Teismas sprendė, kad vien tai, jog bendrovės 2022 m. balansas nėra visiškai tikslus, kad 2022 m. balanse atsispindėjo ne visi žinomi bendrovės finansiniai duomenys savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog bendrovės bankrotas yra tyčinis. Nesant duomenų apie tai, kad bendrovė vykdė veiklą 2023 metais, negalima konstatuoti, jog buvęs vadovas suinteresuotas asmuo O. C. aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu siekė sąmoningai nuslėpti blogą bendrovės valdymą. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima vertinti, jog galimu netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir bendrovės dokumentų neperdavimu, bendrovė sąmoningai buvo privesta prie nemokumo būklės ar padaryta žala kreditoriams, kas sudarytų pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

14. Teismo vertinimu, suinteresuotojo asmens O. N. veikla, nors ir vertintina kaip vadovo pareigų pažeidimas, kadangi jis iš esmės nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalyje nurodytų vadovo pareigų, nors privalėjo tai daryti, tačiau nelaikytina esmingai pabloginusia nemokios bendrovės padėtį. Telefonų pirkimas esminės reikšmės nemokios bendrovės būklės bloginimui neturėjo, kadangi sutarties su UAB „Tele2“ suma nebuvo didelė. Taip pat vertintinas ir banko sąskaitos Lenkijos banke atidarymas. Nors suinteresuotasis asmuo O. N. nurodė, kad pagrindinis ir nominalus bendrovės vadovas bei sprendimų, susijusių su bendrovės valdymu, priėmėjas buvo G. T., tačiau nemokumo administratorė byloje neįrodinėjo, jog G. T. buvo faktinis bendrovės vadovas, todėl šiuos suinteresuoto asmens O. N. argumentus teismas laikė nepagrįstais ir neįrodytais.

15. Teismas konstatavo, kad suinteresuotasis asmuo O. C. bendrovės vadovo pareigų nevykdė. Į bylą nėra pateikta dokumentų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kada buvo vykdoma veikla, už kurią susidarė mokestinė nepriemoka. Teismas sutiko su nemokumo administratore, kad suinteresuotojo asmens O. C. su trečiuoju asmeniu A. Č. sudaryta darbo sutartis kelia abejonių, tačiau neatskleistas ryšys su tyčinio bankroto sąlygomis. Teismas nusprendė, kad pareiškėja nepagrindė ir neįrodė, priežastinio ryšio tarp O. C. sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo.

16. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, kad jos nemokumą nulėmė ne verslo nesėkmė, o sąmoningai blogas bendrovės valdymas. Pareiškėja nepagrindė, kad bendrovės vadovai O. C., O. N. ir K. T. būtų atlikę prieš bendrovę nukreiptus, teisei priešingus veiksmus, nulėmusius bendrovės nemokumą. Teismas nusprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog bendrovės vadovų veiksmais (veikimu, neveikimu), buvo siekiama bendrovės nemokumo tikslingai ir sąmoningai bendrovės valdyme priimant sprendimus, neatitinkančius jos interesų ir sukeliančius bendrovei ar jos kreditoriams žalą.

17. Teismas nurodė, kad po teismo nustatyto bendrovės nemokumo momento (2022 m. gegužės 26 d.) buvusiems bendrovės vadovams O. C., O. N., K. T. kilo pareiga inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą, tačiau jie to nepadarė, tęsė nemokios bendrovės veiklą, netinkamai organizavimo bendrovės dokumentų perdavimą ir tvarkymą, ko pasekoje nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės dokumentai ir prarasta galimybė atsekti bendrovės veiklą. Byloje nebuvo galimybės nustatyti, kam buvęs bendrovės buhalteris perdavė bendrovės dokumentus.

18. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi skirta 435 Eur bauda buvusiam bendrovės vadovui O. C. už teismo įpareigojimų nevykdymą. Suinteresuotas asmuo O. C. bendrovės dokumentų nemokumo administratorei neperdavė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismo vertinimu, ankstesni bendrovės vadovai O. N. ar K. T. savo (ne)veikimu prisidėjo prie bendrovės dokumentų praradimo (dingimo). Buvusių vadovų veiksmai, kai nesikreipiama dėl nemokios įmonės bankroto bylos iškėlimo, o vykdomas vadovų bei akcininkų keitimas, prarandami bendrovės dokumentai, rodo tyčinį vengimą atskleisti bendrovės finansinę padėtį, jos kaitą. Tokie veiksmai kliudo nustatyti bendrovės nemokumą sukėlusias priežastis bei apriboja nemokumo administratorės galimybes efektyviai vykdyti bankroto procedūras, pažeidžia kreditorių teises. Teismas nusprendė, kad buvusių bendrovės vadovų O. C., O. N. ir K. T. veiksmai atitinka JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus teisinius pagrindus, todėl pareiškėjos prašymas apriboti buvusių bendrovės vadovų teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu tenkintas iš dalies ir buvusiems vadovams apribota teisė 2 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl UAB „ENERGOLIT LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu, ir pripažinti UAB „ENERGOLIT LT“ bankrotą tyčiniu, sukeltu kaltais suinteresuotųjų asmenų, buvusių bendrovės vadovų, veiksmais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Teismas neteisingai nustatė bendrovės nemokumo momentą, todėl neteisingai sprendė, kad bendrovės bankrotas nėra sąlygotas tyčinių buvusių bendrovės vadovų veiksmų.

19.2. Su pareiškimu nemokumo administratorė buvo pateikusi 2021 m. sausio 21 d. bendrovės sudarytą 100 000 Eur kredito sutartį su UAB BnP Finance. Vėliau sutartys su UAB BnP Finance nebuvo sudarytos. Kreditas buvo gautas ne 2022 metais, tačiau 2021 metais, todėl dar 2021 metais bendrovė turėjo finansinių sunkumų, dėl to teko skolintis lėšas prekėms pagal sutartis su GRA įsigyti.

19.3. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. T. nurodė, kad 2022 metų pradžioje jam teko rinktis, kam vykdyti įsipareigojimus, nes bendrovėje trūko apyvartinių lėšų. Jis žinojo bendrovės gautinas sumas, kiek bendrovė turi apyvartinių lėšų ir pagal tai sprendė, su kuo gali atsiskaityti, o su kuo ne. Tai patvirtina, kad 2022 metų sausio mėnesį bendrovė jau nebeužteko apyvartinių lėšų visų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Kadangi tuo metu bendrovė negalėjo laiku vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, JANĮ prasme jau buvo akivaizdžiai nemoki.

19.4. Suinteresuotasis asmuo K. T., besirinkdamas subjektus, kurių finansinius reikalavimus tenkinti, tenkino ir netesybas apmokėjo susijusiai UAB „Protecha“, o jau priteistų netesybų GRA nemokėjo

19.5. Bendrovės atlikti privalomų mokesčių mokėjimai negali būti laikomi bendrovės veikla, nes privalomų mokesčių mokėjimas yra pareiga, o ne veikla. Realios veiklos bendrovė po 2022 m. sausio 9 d. nevykdė, ekonominės naudos negavo, iš gautų pinigų nebuvo tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai, nebuvo mažinami įsipareigojimai vykdomosiose bylose, priešingai, bendrovės turtas buvo parduotas, o gautomis lėšomis išimtinai disponavo tuo metu vadovo pareigas ėjęs asmuo.

19.6. Bendrovės vadovo pareigas 2021 metais ėjęs K. T. arba piktybiškai neatsiskaitinėjo su valstybės įmone (GRA) arba turto, kuris buvo nurodytas 2021 metų balanse, realiai bendrovė neturėjo.

19.7. Bendrovės 2022 metų balanso negalima laikyti tinkamu ir teisingu, nes iš jo nėra aišku, koks konkrečiai bendrovės turtas sudaro atsargas, nėra jo įsigijimą patvirtinančių dokumentų, šio turto vertė ir būklė iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo galėjo pasikeisti, bendrovės turtas nebuvo perduotas nemokumo administratorei. Nė vienas iš buvusių bendrovės vadovų nenurodė, kad būtų patvirtinęs bendrovės 2022 metų finansinę ataskaitą, nėra bendrovės akcininkų sprendimo dėl 2022 metų finansinės ataskaitos patvirtinimo, nėra bendrovės vadovo parašu patvirtintos bendrovės finansinės ataskaitos. Tokie neaiškūs duomenys pirmosios instancijos teismo iš viso turėjo būti atmesti ir nevertinti, kaip prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams.

19.8. Teismo nutartyje nurodyta, kad nemokumo administratorė nesikreipė į trečiąjį asmenį byloje G. T., tačiau tai netiesa, nes į G. T. buvo kreiptasi ir 2024 m. liepos 3 d., ir vėliau – 2024 m. gruodžio 19 d. dėl bendrovės dokumentų pateikimo. Tačiau G. T. bendrovės dokumentų nepateikė, o teismo posėdžio metu į nemokumo administratorės klausimą, kodėl nepateikia prašytų bendrovės dokumentų nurodė, kad tam neturi laiko.

19.9. Bendrovei esant nemokiai ir nebevykdant prisiimtų įsipareigojimų kreditorei GRA, suinteresuotasis asmuo K. T. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ar bent neatlikinėti mokėjimų, kuriems nebuvo suėjęs terminas. Suinteresuotasis asmuo K. T. esmingai blogino jau nemokios bendrovės finansinę padėtį ir sąmoningai tyčia ją vedė prie bankroto. Akivaizdu, kad bendrovei nebevykdant veiklos nebuvo prognozuojamos jos pajamos, o padaryta žala ir mokėtini mokesčiai turėjo būti sumokėti laiku, tačiau vietoj to buvo anksčiau laiko vykdomi mokėjimai bendrovės akcininkės sutuoktiniui ir jo vadovaujamai įmonei, taip siekiant išimti visas likusias pinigines lėšas iš bendrovės.

19.10. Teismas konstatavo, kad mobiliųjų telefonų įsigijimas esminės reikšmės bendrovės nemokumui nesudarė, su tuo nemokumo administratorė nesutinka. Už nupirktą įrangą nebuvo pradėta atsiskaityti, o UAB „Tele2“ yra patvirtinta kreditore bendrovės bankroto procese. Teismas nenurodė, koks sandoris būtų esminė žala, jei 2 577,98 Eur žala nėra reikšminga.

19.11. Suinteresuotasis asmuo O. N. įrodinėjo, kad jis nesudarė ir nepasirašė bendrovės 2022 metų finansinės ataskaitos, o apie pateiktą Registrų centrui jis nieko nežinojo, tačiau asmuo neneigė, kad jis tuo metu buvo bendrovės vadovas ir jam kilo pareiga paruošti finansinę ataskaitą. Byloje nėra duomenų, kodėl suinteresuotasis asmuo O. N., jeigu neturėjo bendrovės finansinių dokumentų, nesiėmė veiksmų dokumentus perimti iš suinteresuotojo asmens K. T..

19.12. Pagal ABĮ numatytą taisyklę, su mokumo problema susiduriančios įmonės vadovo pareiga yra ne vėliau kaip per 3 mėnesius sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, tačiau O. N. šios pareigos nevykdė – nešaukė akcininkų susirinkimo ir neinicijavo bendrovės bankroto.

19.13. Suinteresuotas asmuo O. N. nurodė, kad jis bendrovės turto nepardavinėjo, tačiau byloje buvo pateiktos sąskaitos faktūros už parduotas bendrovės prekes (baldus, vamzdžius). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs tokius neatitikimus, turėjo vadovo parodymus vertinti ne jo naudai.

19.14. Pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens O. N. akcijų pardavimo nevertino kaip tyčinio bankroto požymio, nors akivaizdu, kad jis siekė paslėpti savo atliktus veiksmus, įsigytą turtą ir fiktyviai perleisti akcijas asmeniui, kuris jokios veiklos nevykdys, pats turto neturi. O. N. teismo posėdžiuose nurodė, kad suinteresuotąjį asmenį O. C. surado per skelbimą, neva asmuo supirkinėjo akcijas, tačiau tai byloje nebuvo įrodyta, nes suinteresuotas asmuo O. N. negalėjo pateikti nei skelbimo, nei suinteresuotojo asmens O. C. kontaktų. Iš bylos duomenų matyti, kad akcijų suinteresuotas asmuo O. C. nesupirkinėjo, nes iki bendrovės turėjo tik vienos įmonės akcijas. Suinteresuotasis asmuo O. N. nurodė, kad su juo už akcijas taip pat nebuvo atsiskaityta, kaip ir jis pats neatsiskaitė su buvusia bendrovės akcininke I. T. už pirktas akcijas.

19.15. Nors ir laikytina, kad suinteresuotasis asmuo O. C. bendrovę įgijo fiktyviai, tačiau bendrovėje toliau kryptingai ir tyčia bloginta finansinė padėtis, galimai sudarant apsimestinę darbo sutartį su trečiuoju asmeniu. Suinteresuotasis asmuo O. C., bendrovei nebeturint apyvartinių lėšų atsiskaitymui su kreditoriais ir nebevykdant veiklos, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau to nedarė. Tai rodo jo sąmoningą blogą bendrovės valdymą.

19.16. Šioje byloje yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp sąmoningo suinteresuotųjų asmenų blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Net tuo atveju, jei bendrovės nemokumo data laikytina ta, kuri nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, tai niekaip neatleidžia nė vieno iš suinteresuotųjų asmenų nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, neprisiimti tokių įsipareigojimų, kurių bendrovė negali vykdyti ir kuriais tenkinami savo ar trečiųjų asmenų interesai, perduoti nemokumo administratorei bendrovei turtą ir dokumentus, o ne juos slėpti.

20. Suinteresuotasis asmuo K. T. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti ir pareiškėjos skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Bendrovė nebuvo nemoki nei nemokumo administratorės nurodomą 2022 m. sausio 9 d., nei bet kuriuo kitu metu 2022 metais, nei suinteresuoto asmens K. T. atleidimo iš pareigų metu. Kaip patvirtina 2022 m. pabaigoje bendrovės akcijas nusipirkusio ir nuo 2023 m. vasario 24 d. bendrovės vadovu tapusio O. N. bei buhalterio P. B. viešajam registrui pateiktas 2022 m. bendrovės balansas, bendrovės turimas turtas aiškiai viršijo mokėtinas sumas ir įsipareigojimus. Priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, tiek 2021 m., tiek 2022 m. bendrovė vykdė realią veiklą ir atsiskaitinėjo su savo kreditoriais.

20.2. Bendrovės 2021 m balanse nurodytas 164 414 Eur vertės atsargas sudarė bendrovės gauti ir GRA pagal atitinkamą viešojo pirkimo – pardavimo sutartį dar faktiškai neperduoti konteineriai. 2022 m. perdavus šiuos konteinerius GRA nuosavybėn, 2022 m. balanse atitinkamos vertės atsargų nebeliko.

20.3. Suinteresuotojo asmens K. T. bendrovės vardu sudarytomis taikos sutartimis su GRA buvo sutarta dėl du kartus mažesnių netesybų, todėl šiais veiksmais bendrovei grėsusi finansinė našta buvo žymiai sumažinta.

20.4. Mokėjimais UAB „Protecha“ buvo sąžiningai siekiama vertingų tikslų (tęsti bendrovės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus – atsiskaitant su kreditoriumi, nuo kurio priklauso tolesnė bendrovės veikla). Šių mokėjimų atlikimo metu bendrovė nebuvo nemoki, ji tęsė (vykdė) savo įprastą veiklą. Piniginės prievolės UAB „Protecha“ buvo vykdomos iš esmės nuo pat bendrovės įsteigimo momento. Mokėjimai UAB „Protecha“ buvo vykdomi periodiškai ir kiekvienais kalendoriniais metais. Tai be kita ko liudija ilgalaikį, nuoseklų ir sistemingą bendrovių bendradarbiavimą.

20.5. Bendrovė nemokia nebuvo visą suinteresuotojo asmens vadovavimo bendrovei laikotarpį, todėl jam nekilo teisinė pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Nemokumo administratorės teiginius apie tariamą esmingą jau nemokios bendrovės finansinės padėties bloginimą ir sąmoningą tyčinį jos vedimą prie bankroto paneigia ir tai, kad 2022 m. spalį – lapkritį, jau esant areštuotoms bendrovės banko sąskaitoms, suinteresuotasis asmuo iš savo asmeninės banko sąskaitos už bendrovę įvykdė įsipareigojimus Sodrai ir valstybei.

20.6. Priešingai nei nurodoma pareiškėjos atskirajame skunde, tiek paskolos sutartis su UAB BnP Finance, tiek 2020 m. lapkričio 23 d. susitarimas, įskaitant jo pakeitimą, su G. T. buvo būtini bendrovės veiklos vykdymui. Paskolos grąžinimas buvo skirtas ne tariamam įkeisto nekilnojamojo turto išgelbėjimui, o susitarimo su G. T. esminės sąlygos įvykdymui. Aptariamu mokėjimu UAB BNP Finance nebuvo siekiama apriboti GRA galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, juo buvo sąžiningai siekiama vertingų tikslų: tęsti bendrovės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus (atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė bendrovės veikla).

20.7. Visi suinteresuotojo asmens K. T. bendrovės vardu sudaryti sandoriai buvo būtini bendrovės veiklai ir (ar) jos išlikimui, visus turėtus bendrovės dokumentus ir turtą jis perdavė naujajam bendrovės vadovui bei akcininkui O. N., K. T. vadovavimo bendrovei metu buvo atsiskaityta su visais bendrovės kreditoriais, išskyrus GRA, su kuria buvo planuota atsiskaityti, panaudojant iš Ukrainos bendrovės atgautinas lėšas arba realizavus turimas bendrovės atsargas, buvo paruoštos ir viešajam registrui pateiktos visos privalomos finansinės ataskaitos, o buhalterinė apskaita vedama tinkamai ir atsakingai. Byloje nėra nė vieno nurodytas aplinkybes paneigiančio įrodymo.

21. Suinteresuotasis asmuo K. T. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria jam apribota teisė 2 (dvejus) metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – šios bendrovės nemokumo administratorės pareiškimo dalies netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Bendrovė 2022 m. gegužės 26 d. nebuvo ir objektyviai negalėjo būti nemoki. Bendrovė neabejotinai galėjo laiku vykdyti ir iš esmės vykdė savo turtines prievoles. Bendrovė vykdė įprastus atsiskaitymus su tiekėjais, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, vykdė finansines prievoles valstybei ir Sodrai. 2022 m. gegužės 26 d. turtinė prievolė GRA nebuvo įvykdyta tik todėl, kad tuomet turėti bendrovės finansiniai resursai buvo nukreipti atsiskaitymams su bedrovės veiklos tęstinumui esminę reikšmę turinčiais tiekėjais (kreditoriais). 2022 m. gegužės 26 d. buvęs įsipareigojimas GRA (iš viso 5 422 Eur) neviršijo bendrovės turėto turto vertės. Aplinkybę, jog nei 2022 m. gegužės 26 d., nei 2022 m. pabaigoje bendrovė nebuvo nemoki papildomai patvirtina ir bendrovės akcijas pirkusio suinteresuoto asmens O. N. elgesys. Bendrovė nebuvo nemoki nei pirmosios instancijos teismo nurodytą 2022 m. gegužės 26 d., nei bet kuriuo kitu metu 2022 metais, nei suinteresuotojo asmens atleidimo iš pareigų metu. Aplinkybė, kad 2022 m. gegužės 26 d. buvo areštuota bendrovės sąskaita savaime nereiškia, jog tą dieną bendrovė tapo nemokia.

21.2. Nemokumo administratorės pareiškimą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepasitvirtino nė viena pareiškime suinteresuotajam asmeniui priskirta neteisėto (netinkamo) elgesio aplinkybė, t. y. nepasitvirtino nemokumo administratorės kaltinimas dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo; dėl įsipareigojimų, kurių bendrovė net neketino ir (ar) neturėjo galimybės vykdyti, prisiėmimo; dėl GRA apgavystės; dėl sandorių, kurių bendrovė sudaryti neprivalėjo, sudarymo; dėl bendrovės lėšų naudojimo su bendrovės veikla nesusijusioms reikmėms bei dėl neteisėto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str.) nesilaikymo. Pareiškime suinteresuotajam asmeniui nebuvo reiškiami jokio pobūdžio priekaištai dėl galimai netinkamai organizuoto bendrovės dokumentų perdavimo ir tvarkymo. Todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados dėl suinteresuotojo asmens K. T. aiškiai nepagrįstų veiksmų, akivaizdaus aplaidumo, nerūpestingumo einant savo pareigas ar sąmoningo jų netinkamo vykdymo, dėl ko jo atžvilgiu turėtų būti taikoma griežčiausia pagal savo paskirtį sankcija – apribojimas eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

22. Suinteresuotas asmuo O. N. atsiliepime į pareiškėjos ir suinteresuoto asmens K. T. atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Nepriklausomai nuo to, kuri – 2022 m. sausio 9 d. ar gegužės 26 d., būtų pripažinta bendrovės nemokumo pradžios momentu, abi šios datos yra ankstesnės nei O. N. tapo bendrovės vadovu, todėl suinteresuotajam asmeniui nėra žinomos aplinkybės, galbūt lėmusios bendrovės nemokumo situaciją.

22.2. Suinteresuotasis asmuo O. N. bendrovės akcininku ir vadovu tapo tik siekdamas padėti tuometiniam verslo parneriui G. T., kuris pasinaudojo susiklosčiusiais tarpusavio pasitikėjimo su O. N. santykiais. Suinteresuotąjį asmenį K. T. bei liudytoją G. T. siejo ir iki pat šiol sieja itin artimi santykiai, būtent G. T. buvo faktinis bendrovės vadovas ir sprendimų priėmėjas, nepriklausomai nuo to, kas de jure buvo bendrovės direktorius. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas buvęs bendrovės buhalteris P. B. paaiškino, kad dėl bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimus derindavo su „T.“, kas įrodo, jog G. T. aktyviai dalyvavo bendrovės veikoje. Liudytojas P. B. nurodė, kad dėžes su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais nešė bei perdavė asmeniui (tiksliau nenurodė) kažkur prie Kalvarijų turgaus Vilniaus mieste. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo išsiaiškinta, kad liudytojo G. T. vadovaujamos bendrovės UAB „Protecha“ biuras yra adresu Saracėnų g. 3, Vilniuje, ir kad šis adresas yra visai greta Kalvarijų turgaus. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti G. T..

22.3. Nemokumo administratorė į bylą yra pateikusi rašytinius įrodymus, kurie neginčijamai patvirtina, kad suinteresuotasis asmuo K. T. net iki 2024 m. birželio 15 d. turėjo prieigą prie bendrovės banko sąskaitos, nors pats K. T. teigė, jog po to, kai nebebuvo bendrovės direktoriumi, nieko bendra su bendrove nebeturėjo. Šie duomenys leidžia teigti, kad net ir po to, kai bendrovės vadovu tapo O. N., jis neturėjo faktinės bendrovės kontrolės. Byloje yra nustatyta, kad O. N. tapus bendrovės akcininku ir direktoriumi jam nebuvo perduoti bendrovės dokumentai, įskaitant ir buhalterinės apskaitos dokumentus.

22.4. Bendra patvirtina bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 51 270,57 Eur, o UAB „Tele2“ finansinio reikalavimo suma yra 2 577,98 Eur, t. y. sudaro tik apie 5 procentus visos kreditorinių reikalavimų sumos. Kreditorės UAB „Tele2“ finansinis reikalavimas savo apimtimi nevertintinas kaip sudarantis esminę reikšmę, atitinkamai aplinkybė dėl sutarties su UAB „Tele2“ sudarymo negali būti vertinama kaip esminis bendrovės finansinės situacijos pabloginimas.

22.5. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad vien tai, jog bendrovės 2022 m. balansas nėra visiškai tikslus (jame atsispindėjo ne visi žinomi bendrovės finansiniai duomenys), savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis. Nemokumo administratorė niekaip neįrodinėjo ir neįrodė, kad nevisiškai tiksliu bendrovės 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimu registro tvarkytojui buvo siekiama bendrovės nemokumo ar siekiama dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp bendrovės nemokumo, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas, ir suinteresuotojo asmens O. N. veiksmų ar neveikimo, būnant bendrovės direktoriumi.

22.6. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys registro tvarkytojui buvo pateiktas elektroniniu būdu, prisijungimui naudojant elektroninį parašą. Kadangi tuo metu Juridinių asmenų registre bendrovės vadovu buvo nurodytas suinteresuotasis asmuo O. N., todėl jo anketiniai duomenys yra nurodyti ant registro tvarkytojui pateiktų bendrovės 2022 metų finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš registro tvarkytojui pateiktų dokumentų matyti, kad juose yra įrašyti bendrovės buhalterio P. B. anketiniai duomenys, kuris registro tvarkytojui ir pateikė atitinkamus duomenis, veikdamas buvusio bendrovės vadovo K. T. išduoto įgaliojimo pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad iki teikiant bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 m. jų turinys būtų buvęs suderintas su O. N., kad jis kokia nors forma būtų pritaręs tokių dokumentų pateikimui.

22.7. Jeigu kas nors faktiškai valdęs bendrovę O. N. vadovavimo laikotarpiu ir vykdė kokį nors bendrovės turto pardavimą, tokie veiksmai niekaip nėra susiję su suinteresuotuoju asmeniu O. N..

22.8. Juridinio asmens akcijų perleidimas pats savaime nedaro jokios įtakos šio juridinio asmens finansinei padėčiai, todėl, nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, negali būti laikomas nuostolingu ar ekonomiškai nenaudingu juridiniam asmeniui sandoriu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, jeigu nenustatoma, kokių tyčinio bankroto požymius atitinkančių tikslų šiuo sandoriu konkrečiu atveju buvo siekiama. Pareiškėjos atskirajame skunde nėra įrodinėjama, kad bendrovės akcijų pardavimas O. C. yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su bendrovės tyčiniu bankrotu, jeigu toks ir būtų nustatytas.

22.9. Bylos aplinkybės patvirtina, kad G. T. turi akivaizdų materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi pripažinus, jog suinteresuotasis asmuo K. T. yra atsakingas už bendrovės privedimą prie bankroto tyčia, nemokumo administratorė įgis teisę ginčyti atitinkamus tarp bendrovės ir G. T. vadovaujamos UAB „Protecha“ sudarytus sandorius, taip pat sandorius, kurių pagrindu tiesiogiai G. T. buvo pervestos piniginės lėšos. Todėl nėra pagrindo remtis G. T. paaiškinimais, kaip objektyvią tiesą atitinkančiais duomenimis, ką šiuo atveju siekia įrodyti K. T..

22.10. Sudarant bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei jų priedus, nė vienai iš sutarties šalių nebuvo svarbus šių dokumentų turinys, kas tik dar kartą patvirtina, kad perleidžiant akcijas O. N. de facto bendrovės vadovas G. T., kuris šias sutartis parengė, pasinaudodamas O. N. patiklumu ir jo geranoriškumu, siekė nusikratyti problematiškos „tik teoriškai gyvybingos“ bendrovės, visas problemas perkeliant O. N.. Priešingai nei teigia K. T., akcijų pirkimo-pardavimo sutartys nepatvirtina K. T. įrodinėjamų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

24. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjos prašymas pripažinti LUAB „ENERGOLIT LT“ bankrotą tyčiniu ir iš dalies patenkintas prašymas apriboti K. T. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu bei suinteresuotiems asmenims apribota teisė 2 (dvejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliantai kvestionuoja teismo nustatytą bendrovės nemokumo momentą, nemokumo administratorė teigia, kad bendrovė nemoki buvo jau 2022 m. sausio 9 d., o ne 2022 m. gegužės 26 d., suinteresuotasis asmuo K. T. įrodinėja, kad bendrovė moki buvo bent iki jo vadovavimo pabaigos (2023 m. vasario 24 d.). Be to, nemokumo administratorė atskiruoju skundu teigia, kad teismas neteisingai nusprendė dėl bendrovės tyčinio bankroto (su kuo suinteresuotieji asmenys atsiliepimuose į jos atskirąjį skundą nesutinka), o suinteresuotasis asmuo K. T. atskiruoju skundu siekia, kad būtų panaikintas jam pirmosios instancijos teismo nustatytas teisės 2 (dvejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo šiais klausimais padarytų išvadų ir proceso dalyvių išdėstytų su tuo susijusių argumentų.

Dėl bendrovės nemokumo momento

26. Sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatytinas bendrovės nemokumo faktas, t. y. teismas turi nustatyti bendrovės tapimo faktiškai nemokia momentą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017).

27. Juridinio asmens nemokumas – būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

28. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bendrovės momentą, susiedamas bendrovės nemokumą su GRA iniciatyva pritaikytais apribojimais bendrovės lėšoms (2022 m. gegužės 26 d.), bet ne su bendrovės negalėjimu tinkamai vykdyti prisiimtas sutartines prievoles pagal sutartis su GRA. Suinteresuotasis asmuo K. T. atskirajame skunde nurodo, kad bendrovė buvo moki visą laikotarpį, kuriuo jis ėjo bendrovės vadovo pareigas.

29. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju visiškai tikslaus bendrovės nemokumo atsiradimo momento teismas neturėjo galimybės nustatyti dėl įrodymų trūkumo, nulemto suinteresuotųjų asmenų veiksmų, netinkamai tvarkant bendrovės apskaitą, (ne)perleidžiant buhalterinius dokumentus keičiantis vadovams, ir, galiausiai, apskritai neperdavus nemokumo administratorei bendrovės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų.

30. Antra, byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bendrovė nemokia tapo 2022 m. gegužės 26 d., priešingai, tokia išvada laikytina pakankamai pagrįsta. Tokį apeliacinės instancijos teismo vertinimą lemia toliau nurodomi motyvai.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovė 2021 metais dirbo pelningai, turėjo 28 674 Eur grynojo pelno, todėl pareiškėjos pozicija, kad jau 2022 m. sausio 9 d. bendrovė tapo nemokia yra nepagrįsta ir nelogiška. Bendrovės įsipareigojimas GRA buvo 5 422 Eur, o iš pareiškėjos pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad bendrovė sausio – gegužės mėnesiais vykdė veiklą, gavo pajamas, atliko mokėjimus, būtinus jos pagrindinei veiklai ir garantinių įsipareigojimų vykdymui (pvz., UAB „Laustera“, UAB „Siurblių servisas“). 2022 m. balandžio mėn. bendrovė dalyvavo UAB „Šiaulių energija“ vykdytame viešajame pirkime. Bendrovė per šį laikotarpį vykdė einamuosius mokėjimus, atsiskaitinėjo su darbuotojais, vykdė skolinius įsipareigojimus, mokėjo mokesčius (tame tarpe Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2022 m. vasario 22, 24 d., pervestos atitinkamai net 97 356,60 Eur ir 118 991,40 Eur sumos). Bendrovės lėšų sąskaitoje judėjimas įrodo, kad ji iki pat 2022 m. pavasario turėjo pakankamai turto ir apyvartinių lėšų, buvo pajėgi vykdyti veiklą, vykdyti įsipareigojimus, tame tarpe ir padengti 5 422 Eur netesybas GRA. Tai, kad 2022 metais neliko 2021 m. gruodžio 31 d. turėtų didelės vertės atsargų, paaiškinama tuo, jog būtent GRA, vykdant sutartinius įsipareigojimus, buvo perduoti konteineriai, už juos su bendrove buvo atsiskaityta. Atsižvelgiant į šiuo duomenis negalima daryti išvados, kad bendrovė jau 2022 m. sausio 9 d. buvo nemoki ir nevykdė veiklos.

32. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nėra galimybių nustatyti tikrųjų faktinių aplinkybių dėl bendrovės vykdytos veiklos po to, kai GRA iniciatyva buvo apribotos bendrovės lėšos ir atsiskaitymai t. y. po 2022 m. gegužės 26 d. Visgi įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išvadai, jog po šios datos bendrovė tebebuvo moki, pagrindo nėra. Nėra duomenų, kad po šios datos bendrovė būtų vykdžiusi veiklą, generavusią pajamas, pakankamas atsiskaityti su kreditoriais. Suinteresuotojo asmens K. T. atsiskaitymas iš asmeninių lėšų 2022 m. spalio 14 d. ir 2022 m. lapkričio 11 d. su valstybe už bendrovės prievoles tik patvirtina bendrovę buvus nemokia, kadangi ji pati mokestinių prievolių nebegalėjo įvykdyti. O K. T. atskirajame skunde nurodomos faktinės aplinkybės, kad O. N., įsigydamas bendrovės akcijas ir perimdamas vadovavimą bendrovei, patvirtino bendrovės mokumą, nėra reikšmingos nustatinėjant bendrovės nemokumo momentą.

Dėl tyčinio bankroto

33. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

34. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

35. Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama būtinybė nustatyti ryšį tarp atskirų tyčinio bankroto požymių ir sąmoningo blogo įmonės valdymo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024). Taigi, tyčinis bankrotas gali būti konstatuotas tik esant nustatytoms JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, indikuoja tik apie tyčinio bankroto galimybę, kuri pasitvirtina, jeigu nustatoma ir tai, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus.

36. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018; 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020, 41 punktas).

37. Pareiškėja bendrovės bankrotą prašė pripažinti tyčiniu, teigdama, kad buvo sudaryti bendrovei nenaudingi sandoriai, pažeistas atsiskaitymų eiliškumas, buhalterinė apskaita tvarkyta netinkamai ir prarasta, t. y. esant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose įtvirtintiems požymiams, taip pat dėl to, jog buvę bendrovės vadovai laiku neinicijavo bankroto bylos bendrovei.

38. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodamas, sutinka, kad 2022 metų sausio – gegužės mėn. atlikti sandoriai nenulėmė tyčinio bendrovės bankroto. Sutiktina, kad bendrovės atsiskaitymas su ilgalaikiu tiekėju UAB „Protecha“ ir nuomos mokėjimas avansu už bendrovės nuomojamas patalpas, kurioje ji vykdė veiklą, sandėliavo atsargas ir kitą turtą, atitikto bendrovės ir jos kreditorių interesus, siekiant užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir gyvybingumą. Pritartina, kad tokie suinteresuoto asmens K. T. veiksmai laikytini atitinkančiais įprastą verslo praktiką, kai siekiama išsaugoti verslo santykius su strateginiais partneriais, kurie būtini tęsti įmonės veiklą ir ateityje gauti pajamas. Aplinkybė, kad bendrovė ir jos kontrahentai buvo susiję per T. šeimą, nesant įrodymų, kad sudarytais sandoriais sąmoningai (tikslingai) bloginta bendrovės turtinė padėtis, siekta bendrovės nemokumo, nėra savaime pakankamai reikšminga sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą.

39. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019). Nagrinėjamu atveju, nors sandorių sudarymo metu bendrovė turėjo kreditorių, su kuriuo atsiskaitymo terminai jau buvo suėję (GRA), tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog bendrovės atliktais mokėjimais sąžiningai siekta bendrovės veiklos tęstinumo. Tokį įsitikinimą papildomai sustiprina tai, kad tuo pačiu laikotarpiu bendrovė vykdė pakankamai žymias, ypač palyginus su įsiskolinimo GRA suma, mokestines prievoles.

40. K. T., atstovaujant bendrovę, sudarytos sutartys su GRA, kuriomis buvo sumažintos netesybos, apeliacinio teismo vertinimu, taip pat neįrodo sąmoningo bendrovės turtinės padėties bloginimo, nes šiais sandoriais kaip tik buvo sumažinti bendrovei tenkantys įsipareigojimai.

41. GRA užsakymų tinkamam įvykdymui bendrovė su UAB „BnP Finance“ sudarė paskolos sutartį, kuria bendrovei buvo suteikta 100 000 Eur paskola, įkeičiant trečiajam asmeniui G. T. priklausantį nekilnojamąjį turtą, šios paskolos grąžinimą ir atitinkamą įkeitimo trečiojo asmens nekilnojamojo turto panaikinimą siejant su lėšų už GRA pristatytas prekes gavimu. Dėl to apeliacinė instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad grąžinant paskolą UAB „BnP Finance“ anksčiau paskolos sutartyje numatyto termino, buvo siekiama tęsti bendrovės veiklą, o atsiskaitymo su bendrovės kreditoriais eiliškumo pažeidimas nebuvo tokio masto, kad buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, turint omenyje, kad tuo metu bendrovė dar pagrįstai tikėjosi gauti iš savo skolininkės Ukrainos bendrovės „Rongfa invest stal“ žymiai didesnę sumą, nei liko skolinga GRA. Pareiškėjos argumentus, kad atsiskaitydamas su UAB „BNP Finance“, K. T. siekė išgelbėti akcininko šeimai priklausiusį turtą, yra prielaidomis paremti samprotavimai, kuriuos pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, juolab nėra įrodymų, kad taip K. T. sąmoningai siekė pakenkti kitiems bendrovės kreditoriams, išvengti atsiskaitymo su jais.

42. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, pareiškėja neįrodė, kad bendrovė nemokumas buvo nulemtas tyčinių, blogų valdymo veiksmų, o ne verslo nesėkmės (CPK 178, 185 straipsniai). Kiti pareiškėjos argumentai, kuriais ji grindžia bendrovės tyčinį bankrotą, susiję su suinteresuotųjų asmenų veiksmais jau po nustatyto bendrovės nemokumo momento (2022 m. gegužės 26 d.).

43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas). Tais atvejais, kai bendrovė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios bendrovės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų bendrovei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas).

44. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, juridinio asmens akcijų perleidimas, lemiantis juridinio asmens dalyvių subjektinės sudėties pasikeitimą, pats savaime nedaro jokios įtakos šio juridinio asmens finansinei padėčiai, todėl, nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, negali būti laikomas nuostolingu ar ekonomiškai nenaudingu juridiniam asmeniui sandoriu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, jeigu nenustatoma, kokių tyčinio bankroto požymius atitinkančių tikslų šiuo sandoriu konkrečiu atveju buvo siekiama. Šiuo atveju pareiškėja neįrodinėjo, kad perleidžiant bendrovės akcijas ir (ar) keičiantis jos vadovams būtų tikslingai siekiama padaryti bendrovei ekonominius nuostolius, sumažinti jos mokumą, esmingai bloginti bendrovės finansinę padėtį.

45. Pareiškėja, siekdama bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodo ir tai, kad nuo 2023 m. bendrovės buhalterinė apskaita buvo nebetvarkoma, neteiktos finansinės ataskaitos juridinių asmenų registrui, į bylą pateikta finansinė ataskaita už 2022 metus nekorektiška, o nemokumo administratorei bendrovės finansiniai dokumentai neperduoti.

46. Buvęs bendrovės vadovas suinteresuotas asmuo O. C. neįvykdė JANĮ 57 straipsnyje įtvirtintos pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus bendrijos dokumentus, įskaitant buhalterinės apskaitos bendrovės veiklos dokumentus, už šios pareigos nevykdymą Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi jam skirta bauda. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad visi suinteresuotaisiais asmenimis įtraukti buvę bendrovės vadovai buvo pakankami rūpestingi, siekdami išsaugoti bendrovės finansiniu dokumentus, tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepakankama konstatuoti bendrovės tyčinį bankrotą.

47. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad K. T. vadovavimo bendrovei laikotarpiu, iki nustatyto bendrovės nemokumo momento, jos buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai. Tačiau pakankamai pagrįsta išvada, kad nuo 2023 metų ji nebebuvo tvarkoma. Visgi ši aplinkybė, kaip ir tai, kad bendrovės 2022 m. balansas nėra visiškai tikslus, jame neatspindėti ne visi žinomi bendrovės finansiniai duomenys, debitoriniai ir kreditoriniai įsiskolinimai, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis. Sutiktina su tuo, kad nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai, nesant visų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės objektyviai nustatyti bendrovės veiklos pajamų ir išlaidų balanso, bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, tačiau bylos duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad netinkamu bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymu ir bendrovės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekta bloginti jos finansinę padėtį, pažeisti kreditorių teises ar teisėtus interesus, kas sudarytų pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

48. Suinteresuoto asmens O. N. bendrovės vardu sudarytas sandoris su UAB „Tele2“, atsižvelgiant į šio sandorio vertę, kaip ir bendrovės banko sąskaitos Lenkijos banke atsidarymas, suinteresuoto asmens O. C. galimai sudaryta darbo sutartis, byloje nustatytų aplinkybių visumos kontekste, negali būti pripažįstami sąmoningu suinteresuotųjų asmenų kryptingu siekiu bloginant nemokios bendrovės finansinę padėtį išvengti esamų kreditorių reikalavimų realaus įvykdymo, taigi, nelaikytini pakankamu pagrindu, leidžiančiu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodomos aplinkybės gali būti pagrindu buvusių vadovų deliktinei atsakomybei kilti, pareiškėjai įrodžius esant tam sąlygas.

49. Juridinio asmens buvusio vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą juridiniam asmeniui ir kreditoriams atsiradimą. Šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (vadovui aiškiai suvokiant, kad juridinis asmuo yra nemokus ir neturi galimybių išvengti bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas). Pakankamai pagrįstų įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, šioje byloje nėra. Tai, kad bendrovei tapus (esant) nemokiai jos buvę vadovai nevykdė pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, šiuo atveju nėra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, tačiau gali lemti jų civilinę atsakomybę, esant tam nustatytoms sąlygoms.

50. Pažymėtina, kad bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su bendrovės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymu ir nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, bendrame kontekste atsižvelgdamas ir į tai, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį, kuria patikslinti bendrovės kreditoriai ir jų reikalavimų sąrašas, bendrovė turi 4 kreditorius (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius – 2,11 Eur, VMI – 16 445,61 Eur, GRA – 32 087,89 Eur ir UAB „Tele2“ – 2 577,98 Eur kreditoriniai reikalavimai, iš viso 51 111,48 Eur), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino bendrovės bankroto tyčiniu.

Dėl teisės apribojimo

51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad buvusiems bendrovės vadovams O. C., O. N., K. T. kilo pareiga inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą, ir konstatavęs, kad jie to nepadarė, tęsė nemokios bendrovės veiklą, netinkamai organizavimo bendrovės dokumentų perdavimą ir tvarkymą, ko pasekoje nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės dokumentai ir prarasta galimybė atsekti bendrovės veiklą, padarė išvadą, kad jų veiksmai atitinka JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus teisinius pagrindus, todėl pareiškėjos prašymą apriboti buvusių bendrovės vadovų teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu tenkino iš dalies ir apribojo suinteresuotiesiems asmenims teisė dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovų pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariais.

52. Atskiruoju skundu apeliantas K. T. su jam paskirtu apribojimu nesutinka, nesutikimą grįsdamas iš esmės tuo, kad, jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bendrovės nemokumo momentą – ši buvo moki visu K. T. vadovavimo laikotarpiu. Argumentų dėl nustatyto apribojimo dydžio apeliantas nepateikia.

53. Juridinio asmens vadovas privalo laiku, tinkamai reaguoti į įmonės nemokumą. Tinkamas, laiku juridinio asmens vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą vykdymas yra svarbi veiksmingo nemokumo proceso užtikrinimo sąlyga, į kilusias juridinio asmens mokumo problemas būtina reaguoti kuo operatyviau, dėl to netinkamas (uždelstas) įmonės vadovo pareigos inicijuoti nemokumo procesą vykdymas ar šios pareigos neįvykdymas gali būti atsakomybės, nustatytos JANĮ 13 straipsnyje pagrindas.

54. JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti.

55. Juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, įtvirtinta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, juridiniams asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Atsakomybei pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą kilti svarbus juridinio asmens nemokumo momentas.

56. Šiuo atveju konstatuota, kad bendrovė nemokia tapo 2022 m. gegužės 26 d., apeliacinės instancijos teismas šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritarė. Tuo metu bendrovei vadovavo apeliantas K. T.. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad jis būtų atlikęs kokius nors veiksmus, susijusius su nemokumo proceso bendrovei iniciavimu, nors šiai vadovavo iki 2023 m. vasario 24 d. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad K. T. pažeidė jam nustatytą imperatyvią pareigą inicijuoti bendrovei bankroto bylą ir tai sudaro pagrindą jam taikyti JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą apribojimą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

57. Pareiškėja 2025 m. kovo 25 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą (dokumento registracijos Nr. DOK-1435), kuriuo prašė priimti naujus įrodymus, t. y. bendrovės sąskaitos Lenkijos banke PKO Bank Polski SA išrašus bei Juridinių asmenų registro išplėstinius išrašus su istorija apie UAB „Coloradis“ (naujas pavadinimas UAB „UAB RSR Global LT“), UAB „Sopona“ bei UAB „Lotansa“, kurių vadovas atitinkamais laikotarpiais buvo suinteresuotas asmuo O. N.. Pareiškėja 2025 m. balandžio 7 d. pateikė teismui dokumentų išvertus į lietuvių kalbą (dokumento registracijos Nr. DOK-1642).

58. Naujai teikiamais įrodymai pareiškėja įrodinėja, kad laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. suinteresuotas asmuo O. N. į savo asmeninę banko sąskaitą iš bendrovės vardu atidarytos sąskaitos persivedė 69 038 Eur, į UAB „Coloradis“ (naujas pavadinimas UAB „UAB RSR Global LT“), kurios vadovu buvo O. N., buvo pervesta 28 689 Eur, į UAB „Sopona“, kurios vadovu buvo O. N., buvo pervesta 8 500 Eur, į UAB „Lotansa“, kurios vadovu buvo O. N., buvo pervesta 16 818 Eur. Net ir iškėlus bendrovei bankroto bylą suinteresuotas asmuo O. N. disponavo bendrovės lėšomis ir pervedinėjo pinigus į savo asmeninę banko sąskaitą. 2024 m. liepos 11 d. atliktas 7 990 Eur mokėjimas O. N., paskirtyje nurodant „verslo liudijimas“, o 2024 m. liepos 1 d. atliktas 9 990 Eur mokėjimas UAB „Coloradis“, kurios vadovu buvo O. N.. Šios aplinkybės rodo akivaizdų nemokios bendrovės esminės padėties pabloginimą, paneigia O. N. duotus paaiškinimus ir parodymus byloje.

59. Pareiškėja nurodo, kad šie gauti nauji įrodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės ir teisingo sprendimo byloje priėmimui. Dėl laiko stokos nebuvo galimybės laiku išversti dokumentų į lietuvių kalbą arba pateikti šių svarbių įrodymų anksčiau, nes Lenkijos bankas nesuteikė nemokumo administratorei prisijungimo prie banko sąskaitos. Prašo priimti naujai gautus įrodymus prie bylos, nes jie turi itin didelę reikšmės teisingam ir sąžiningam klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjimui.

60. Suinteresuotasis asmuo K. T. 2025 m. kovo 27 d. pateikė teismui prašymą (dokumento registracijos Nr. DOK-1470), kuriuo prašė tenkinti pareiškėjos prašymą priimti į bylą naujai gautus įrodymus.

61. Prašyme suinteresuotasis asmuo pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nemokumo administratorė nurodė, jog bandė susisiekti su Lenkijos banku PKO Bank Polski SA ir gauti bendrovės sąskaitos išrašus. Iš nemokumo administratorės 2025 m. kovo 25 d. prašymo matyti, kad tai padaryti jai pavyko (bankas ją priėmė) tik po Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo. Nemokumo administratorės teikiami nauji įrodymai turi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui ir jie objektyviai negalėjo būti pateikti teismui anksčiau.

62. Suinteresuotas asmuo O. N. jau po GRA finansinio reikalavimo susiformavimo vien 2023 metais ir vien į savo asmeninę sąskaitą persivedė didesnę sumą nei GRA reikalavimas. 2024 metais O. N. į savo asmeninę sąskaitą persivedė dar 35 340 Eur.

63. Nurodytos aplinkybės bei nemokumo administratorės teikiami papildomi įrodomai patvirtina, kad bendrovė nebuvo nemoki nei 2022 m. sausio 9 d., nei 2022 m. gegužės 26 d., nei bet kuriuo kitu metu 2022 metais, nei suinteresuoto asmens K. T. atleidimo iš pareigų metu. Suinteresuotajam asmeniui K. T. nebuvo kilusi pareiga inicijuoti bendrovės nemokumo (bankroto) bylą ir jis nėra susijęs su galimu bendrovės privedimu prie bankroto tyčia.

64. Suinteresuotasis asmuo O. N. 2025 m. balandžio 9 d. pateikė teismui paaiškinimus (dokumento registracijos Nr. DOK-1690), kuriais prašė netenkinti pareiškėjos prašymo priimti naujus įrodymus, motyvuodamas tuo, kad jie pateikti pavėluotai, nurodomos aplinkybės nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme. Jei nauji įrodymai būtų priimti, prašo apeliacinės instancijos teismą spręsti, kad jie neturi reikšmės, vertinant O. N. veiksmus galimo bendrovės tyčinio bankroto kontekste, be to, tokiu atveju prašo sudaryti jam galimybę pateikti išsamius su naujais įrodymais susijusius paaiškinimus.

65. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

66. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Tačiau draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas).

67. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje įvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016, 14 punktas).

68. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos pateiktais naujais įrodymais, prieina prie išvados, kad jie nepriimtini, nes neturės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Teikiami nauji įrodymai buvo gauti po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Tačiau, atsižvelgiant į motyvus, kuriais bendrovės nemokumo momentas konstatuotas 2022 m. gegužės 26 d., nėra pagrindo spręsti, kad teikiami nauji įrodymai turi reikšmės kitokiam šios aplinkybės vertinimui. Be to, teismo nustatytu bendrovės nemokumo momentu (2022 m. gegužės 26 d.) bendrovei vadovavo suinteresuotasis asmuo K. T., o pareiškėjos teikiamais naujais įrodymai įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su suinteresuotojo asmens O. N. veiksmais (mokėjimais) po to, kai bendrovė jau buvo nemoki. Vien bendrovės banko sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuoti mokėjimai, negali būti laikomi pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintų sąlygų tyčiniam bankrotui egzistavimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šių pareiškėjos pateiktų naujų įrodymų nelaiko reikšmingai susijusiais su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir galinčiais lemti kitokias teisines išvadas šioje byloje. O pareiškėja, manydama, kad šie įrodymai pagrindžia suinteresuotojo asmens O. N. asmens galimai neteisėtus veiksmus, siekdama bendrovės ir jos kreditorių interesų gynybos, gali pasinaudoti žalos atlyginimo institutu.

Dėl bylos procesinės baigties

69. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atmetė nemokumo administratorės pareiškimą dėl LUAB „ENERGOLIT LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat pagrįstai apribojo suinteresuotajam asmeniui K. T. teisę 2 (dvejus) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirųjų skundų motyvais, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami.

70. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.