Vilniaus apygardos teismo nutartis, eB2-1173-580/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-04
Bylos Nr.: eB2-1173-580/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00477-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Suinteresuotas asmuo: O. N., K. T., O. C., Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos
Advokatai: Martynas Pečiulis, Mindaugas Zalepūga

Kategorijos

3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. eB2-1173-580/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00477-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,dalyvaujant pareiškėjai nemokumo administratorei Rasai Židonytei,suinteresuotam asmeniui O. N., jo atstovui advokatui Mindaugui Zalepūgai,suinteresuotam asmeniui K. T., jo atstovui advokatui Martynui Pečiuliui,suinteresuoto asmens atstovei R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Energolit LT“ nemokumo administratorės Rasos Židonytės prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Energolit LT“ bankrotą tyčiniu, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims O. C. (O. C.), O. N., K. T. ir Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nemokumo administratorė Rasa Židonytė prašo:

1.1. pripažinti UAB „Energolit LT“ bankrotą tyčiniu;

1.2. pripažinti, kad tyčinis UAB „Energolit LT“ bankrotas sukeltas O. C., O. N. ir K. T. veikimu;

1.3. apriboti O. C., O. N. ir K. T. teisę penkis metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu

2. Nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

2.1. BUAB „Energolit LT“ įregistruota 2012-10-17. Vykdyta veikla: dalyvavimas viešuosiuose konkursuose siūlant parduoti specializuotus krovininius konteinerius. Bendrovės vadovais buvo: nuo 2023-08-02 iki bankroto bylos iškėlimo – O. C.; nuo 2023-02-24 iki 2023-08-02 – O. N.; nuo 2019-05-14 iki 2023-02-24 – K. T.. Vilniaus apygardos teismas 2024-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2044-580/2024 iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė Rasą Židonytę, nutartis įsiteisėjo 2024-06-15. Vilniaus apygardos teismas 2024-07-30 nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 51 270,57 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2024-09-18 nutartimi pripažino UAB „Energolit LT“ likviduojama dėl bankroto;

2.2. paskutinio 2022 m. balanso duomenimis, turto vertė 43 455 Eur (37 191 Eur atsargos ir 6 264 Eur kitas turtas), įsipareigojimai sudarė 19 893 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė turėjo 48 977 Eur nuostolių. Įmonės turtas bei dokumentai iki šiol neperduoti. Įmonės vadovai sąmoningai nesilaikė bendrovės vadovams teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bendrovės veiklą organizavo su tikslu išvengti privalomų mokesčių ir skolų mokėjimo, nesiekiant arba žinant, kad nebus vykdomos sutartys, susijusios su skolų apmokėjimu, ko pasekoje UAB „Energolit LT“ buvo iškelta bankroto byla ir neliko galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams, įskaitant ir privalomų mokesčių mokėjimo, vykdymo;

2.3. vadovų veiksmai nulėmė nemokumą, kas sudaro pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį. BUAB „Energolit LT“ laiku ir tinkamai nevykdė turtinių prievolių nuo 2022-01-09. Ši data laikytina bendrovės nemokumo momentu. 2020-11-03 BUAB „Energolit LT“, atstovaujama K. T., ir Gynybos resursų agentūra sudarė Prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DPS 320, kurios pagrindu BUAB „Energolit LT“ įsipareigojo iki 2021-03-01 parduoti ir pristatyti 5 vnt. konteinerių-šaldytuvų. Sutarties kaina 361 790 Eur, įskaitant PVM. BUAB „Energolit LT“ netinkamai vykdė sutarties įsipareigojimus. Gynybos resursų agentūra kreipėsi į teismą dėl 16 445 Eur žalos priteisimo, 2021-11-29 taikos sutartimi BUAB „Energolit LT“ įsipareigojo per 30 d. sumokėti 5 422 Eur iki 2022-01-09, tačiau įsipareigojimų nevykdė. Taigi BUAB „Energolit LT“ laikytina nemokia nuo 2022-01-09. Vėliau įmonės veikla buvo sustabdyta, nors K. T. nevengė prisiimti įsipareigojimų, kurių įmonė neketino vykdyti;

2.4. BUAB „Energolit LT“, atstovaujama K. T., ir Gynybos resursų agentūra 2020-11-04 sudarė Prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DPS 322, kurios pagrindu BUAB „Energolit LT“ įsipareigojo parduoti ir pristatyti 5 vnt. konteinerinių vandens cisternų. Sutarties kaina 543 895 Eur, įskaitant PVM. BUAB „Energolit LT“ netinkamai vykdė sutarties įsipareigojimus. Gynybos resursų agentūra kreipėsi į teismą dėl 37 308,50 Eur žalos priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022-10-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-609-464/2022 priteisė 15 732,50 Eur netesybų. Teismo nutartis neįvykdyta;

2.5. BUAB „Energolit LT“, atstovaujama K. T., ir Gynybos resursų agentūra 2021-04-26 sudarė Prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DP 164, kurios pagrindu BUAB „Energolit LT“ įsipareigojo parduoti ir pristatyti 44 vnt. jūrinius konteinerius, 1 vnt. konteinerį šaldytuvą-šaldiklį ir 2 vnt. konteinerius šaldytuvus su generatoriais. Sutarties kaina 510 595,80 Eur, įskaitant PVM. BUAB „Energolit LT“ netinkamai vykdė sutarties įsipareigojimus. Gynybos resursų agentūra kreipėsi į teismą dėl 20 221,83 Eur žalos priteisimo, 2022-07-04 taikos sutartimi BUAB „Energolit LT“ iki 2022-03-31 įsipareigojo sumokėti Gynybos resursų agentūrai 10 111 Eur iki 2022-10-31, tačiau jokie įsipareigojimai iš UAB „Energolit LT“ pusės nebuvo pradėti vykdyti;

2.6. piktnaudžiaudama procesu įmonė apgavo Gynybos resursų agentūrą, sudarė taikos sutartis, kurių neturėjo galimybės įvykdyti, neketino vykdyti ir nevykdė. Valstybei galėjo būti padaryta ne mažesnė nei 21 133,83 Eur žala (sudarant taikos sutartis atisakyta reikalavimų suma). Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad BUAB „Energolit LT“ veiklos nevykdė nuo 2022-05-16. Nuo 2022-05-26 buvo taikomi areštai vykdomosiose bylose. 2021 m. Finansinėje ataskaitoje nurodyta, kad 2021-12-31 įmonė turto turėjo už 187 008 Eur (11 147 Eur ilgalaikis turtas, 164 414 Eur atsargos, 11 447 Eur kitas trumpalaikis turtas). Vadovo pareigas ėjęs K. T. arba piktybiškai neatsiskaitinėjo su valstybės įmone, arba balanse nurodyto turto įmonė neturėjo. Abi išvados rodo sąmoningai blogą įmonės valdymą;

2.7. 2022 m. Finansinėje ataskaitoje nurodyta, kad 2022 m. nuostoliai sudarė 48 977 Eur, turtą sudarė 43 455 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 19 893 Eur. Įsipareigojimų mastas už 2022 m. yra neteisingas. Vien įsipareigojimai pagal teismo nutartis Gynybos resursų agentūrai sudarė 31 265,50 Eur. Nuo 2022-06-20 buvo taikomi Valstybinės mokesčių inspekcijos priverstiniai skolos nurašymo veiksmai. Vėliau įsipareigojimai buvo specialiai didinami, perkami didelės vertės prabangūs mobilieji telefonai, sudarant išsimokėjimo sutartis, tačiau sutartys nevykdytos, susidarė įsiskolinimai už nupirktą įrangą. Nebuvo vykdomi įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai, įsiskolinimas sudarė 16 602,59 Eur;

Šalies argumentai

2.8. K. T. vadovavimo laikotarpiu įmonė prisiėmė įsipareigojimų, kurių negalėjo laiku ir tinkamai įvykdyti. Netinkamai vykdant viešojo pirkimo sutartis ir nepristatant įrangos laiku, buvo padaryta žala valstybei, Gynybos resursų agentūra kreipėsi į teismą. K. T., siekdamas atitolinti skolos grąžinimą, tokiu būdu apgaunant kreditorių, sudarė taikos sutartis, kurių nevykdė. Bendrovė sustabdė savo veiklos vykdymą, bet vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Sutartys su Gynybos resursų agentūra vykdytos netinkamai. Buvo atliekami mokėjimai UAB „Protecha“. UAB „Protecha“ vadovas yra G. T., o įmonė užsiima standartiniais ir spec. paskirties jūriniais konteineriais. BUAB „Energolit LT“ esant nemokiai, 2022-02-22 atliktas mokėjimas BUAB „Protecha“ 89 000 Eur sumai, 2022-02-24 atliktas 51 000 Eur mokėjimas, 2022-03-07 atliktas 7 075,50 Eur mokėjimas, 2022-03-10 atliktas 6 295,20 Eur mokėjimas. Neaišku, už ką buvo mokama. I. T. nuo 2012-12-06 iki 2023-02-21 buvo BUAB „Energolit LT“ akcininke. Atliktas mokėjimas G. T. (galimam akcininkės sutuoktiniui) už 9 mėn. nuomą į priekį: 2022-03-07 atliktas 4 122,45 Eur mokėjimas už nuomą nuo 2022 m. balandžio iki gruodžio mėn., nors mokėjimo metu įmonė veiklos nevykdė. K. T. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ar bent nevykdyti įsipareigojimų, kuriems nebuvo suėjęs terminas. K. T. esmingai blogino jau nemokios įmonės finansinę padėtį ir sąmoningai tyčia vedė prie bankroto;

2.9. O. N. vadovo pareigas ėjo nuo 2023-02-24 iki 2023-08-02 veiklos nevykdančioje įmonėje. Jam darbo užmokestis priskaičiuotas tik nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2023 m. birželio mėn., nors darbo sutartis pasibaigė 2023-12-22. Įmonės veikla nevykdyta, nuo 2022-05-26 galiojo turto areštas. O. N. 2023-07-20 sudarė sutartį su UAB „Tele2“ ir išsimokėtinai įsigijo du mobiliuosius telefonus: Apple iPhone 14 Pro Max 256GB Juoda 256GB už 1 478,84 Eur ir Samsung Galaxy S23+ 512GB Juoda 512GB už 1 199 Eur. Už įsigytą įrangą nebuvo sumokėta. UAB „Tele2“ yra patvirtintas kreditoriumi su 2 577,98 Eur finansiniu reikalavimu. Mobilieji telefonai nemokumo administratorei neperduoti. O. N. vadovavimo laikotarpiu buvo paruošta ir sudaryta 2022 m. finansinė ataskaita, balanse nurodytas neteisingas įsipareigojimų mastas. Balanse nurodyta, kad įsipareigojimai sudaro 19 893 Eur, nors įsipareigojimai sudarė ne mažiau nei 31 266 Eur. Neturint buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kokie ir kam įsipareigojimai nurodyti 2022 m. balanse. Nors balanso duomenimis įmonės įsipareigojimai neviršijo turto, tačiau įmonė laikytina nemokia, nes nevykdė įsipareigojimų kreditoriams tinkamai ir laiku, įmonės atžvilgiu buvo taikomas turto ir turtinių teisių areštas, o O. N. turėjo pareigą šaukti akcininkų susirinkimą dėl bankroto inicijavimo ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 3 dalis nustato pareigą šaukti susirinkimą, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio;

2.10. O. C. vadovu paskirtas 2023-08-02, kai įmonė veiklos nevykdė ilgą laiką, nesudarinėjo sandorių ir negavo jokių pajamų. O. C. niekur nedirba, turto neturi, turi tik likviduojamos dėl bankroto BUAB „Energolit LT“ akcijas ir UAB „Lotansa“ akcijas (įmonė veiklos nevykdė). Su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir asmuo nebuvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu, nebuvo mokamas darbo užmokestis. Akcijos buvo perleistos fiktyviai, nėra duomenų, ar O. C. atsiskaitė už akcijas. Akcijos buvo perleidžiamos mažais kiekiais, taip išvengiant sandorio tvirtinimo pas notarą. Vadovas toliau kryptingai ir tyčia blogino įmonės padėtį. Su A. Č. buvo galimai sudaryta darbo sutartis ir asmens duomenys 2024-06-10 perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai kaip UAB „Energolit LT“ dirbančio asmens nuo 2024-06-10. Vadovavimo laikotarpiu susidarė įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuris yra patvirtintas bankroto byloje, bet asmuo tai ignoravo ir nesiėmė jokių veiksmų įmonės bankroto bylos iškėlimui. Nemokumo administratorė apskaičiavo šio asmens padarytą žalą įmonei bei jos 9 kreditoriams ir 2024-09-11 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą dėl 20 165,93 Eur žalos priteisimo. O. C., matydamas, kad bendrovė neturi apyvartinių lėšų atsiskaitymui su kreditoriais ir nevykdo veiklos turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo;

2.11. vadovai sudarė sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo, bendrovės lėšas naudojo su įmonės veikla nesusijusioms reikmėms. Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, jog bendrovėje neliktų lėšų atsiskaitymui su kreditoriais. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti UAB „Energolit LT“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą;

2.12. K. T. buvo sudaręs 100 000 Eur dydžio kredito sutartį su UAB „UAB „BNP Finance““, kreditas su palūkanomis turėjo būti grąžintas iki 2024-01-20. Sutarties įvykdymui buvo įkeistas G. T. priklausantis žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Tikėtina, kad I. T., kuri nuo 2012-12-06 iki 2022-12-14 buvo UAB „Energolit LT“ akcininke, yra sutuoktinė ir buvo įkeistas akcininkei arba jos šeimos nariui priklausantis turtas. Turėdamas įsipareigojimų Gynybos resursų agentūrai pagal nevykdytą taikos sutartį, K. T. organizavo įmonės veiklą ir lėšas taip, kad nesuėjus kredito sutarties terminui (2024-01-20) buvo anksčiau laiko (2022-02-28) grąžintas visas kreditas UAB „UAB „BNP Finance““. Tai buvo išgelbėtas akcininko šeimos nario įkeistas nekilnojamasis turtas. Nemokumo administratorė negali nustatyti ir atliktų kitų mokėjimų G. T. pagrįstumo. UAB „Protecha“ buvo atlikti 153 370 Eur dydžio mokėjimai. UAB „Protecha“ informacijos nemokumo administratorei neteikė. G. T. atliktas mokėjimas už 9 mėnesių nuomos paslaugas į priekį, kai įmonė veiklos nevykdė ir turėjo pradelstų įsipareigojimų. K. T. pažeidė CK 6.930-1 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą taip panaikindamas kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą. Tokie veiksmai laikytini neabejotinu tyčinio bankroto požymiu. O. N. sudarė mobiliųjų telefono pirkimo sutartis, nors žinojo, kad įmonė veiklos nevykdo, piniginių lėšų neturi, turto atžvilgiu taikomas areštas. O. C. priėmė darbuotoją, kurio darbo sutartis nemokumo administratorei neperduota. Asmuo jokios veiklos bankrutuojančioje įmonėje nevykdė, tačiau buvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu, dėl ko galimai SoDrai arba Ligonių kasoms galėjo būti padaryta žala. Yra pagrindas pripažinti UAB „Energolit LT“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 3 punktą;

2.13. Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą, 2 dalies 1 punkte numatyta, kad subjekto vadovas užtikrina, kad turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis nedelsiant, kai inicijuojamas nemokumo procesas. Nemokumo administratorei nebuvo perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Nėra duomenų, kad parengta 2023 m. finansinė ataskaita ar nutarties iškelti bankroto bylą dienai. O. C. Vilniaus apygardos teismo 2024-09-24 nutartimi skirta 435 Eur bauda. Į 2022 m. balansą neįtraukti 31 266 Eur įsipareigojimai Gynybos resursų agentūrai. Už 2022 m. balansą atsakingas O. N.;

2.14. už tyčinį bankrotą atsakingi O. C., O. N. ir K. T.. Visi trys vadovai blogino nemokios įmonės finansinę padėtį, taip sukeldami tyčinį bankrotą, nei vienas iš jų nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neperdavė nemokumo administratorei įmonės turto ir dokumentų. Esant visoms įstatyme numatytoms aplinkybėms atsakomybė kaltiems asmenims turi būti taikoma apribojant jiems teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

3. Suinteresuotas asmuo O. N. prašo pareiškimą dėl BUAB „Energolit LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atmesti; arba pripažinus UAB „Energolit LT“ bankrotą tyčiniu, atmesti pareiškimo dalį, kuria prašoma pripažinti, kad tyčinis bankrotas buvo sukeltas suinteresuoto asmens O. N. veiksmais (veikimu); iš nemokumo administratorės Rasos Židonytės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

3.1. prašymas grindžiamas prielaidomis. Esminės aplinkybės, lėmusios bankrotą, susiklostė K. T. vadovavimo metu 2020–2022 m. Bendrovė nuo 2022-01-09 tinkamai nevykdė turtinių prievolių ir ši data laikytina nemokumo momentu. O. N. vadovu buvo tik nepilnus 6 mėn. nuo 2023-02-24 iki 2023-08-02, tuo metu bendrovė nevykdė veiklos. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų požymių nustatymas savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo spręsti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus. Būtina nustatyti, ar bankrutuojančios bendrovės sudarytais sandoriais bei kitokia šios bendrovės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama bendrovės nemokumo;

3.2. nuo 2012-12-06 iki 2022-11-02 vienintele akcininke buvo I. T., nuo 2022-11-02 iki 2023-02-21 akcijos perleistos O. N.. I. T. yra G. T., kuris 2012-12-18 buvo paskirtas direktoriumi, sutuoktinė. G. T. 2016-03-29 atleistas iš direktoriaus pareigų. G. T. yra UAB „Protecha“ vadovas. Bendrovės buveinės adresas buvo registruotas G. T. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, kuris 2024-01-10 pateikė prašymą išregistruoti įmonės buveinės adresą iš jam priklausančių patalpų. UAB „Protecha“ bei BUAB „Energolit LT“ buvo glaudžiai susijusios per G. T.. UAB „Protecha“ ir BUAB „Energolit“ sandoriai lėmė tai, kad įmonė buvo privesta prie nemokumo, kuomet laiku nebuvo atsiskaitoma su kreditoriais, buvo suteikiamas prioritetas įvykdyti sandorius, kurių terminas nebuvo suėjęs. Iki O. N. perrašant akcijas ir tampant įmonės vadovu, faktinis vadovas ir sprendimų priėmėjas buvo G. T., kurio naudai grąžintas kreditas UAB „UAB „BNP Finance““. G. T. 2022 m. rudenį kreipėsi į O. N., prašydamas perimti įmonę BUAB „Energolit LT“ bei tapti jos direktoriumi. su G. T. buvo pažįstamas bei pakankamai artimai bendravo dėl ilgalaikių verslo santykių. G. T. norėjo perrašyti įmonės akcijas, kad jo žmonai nekiltų problemų, tačiau problemų nedetalizavo. Tapęs akcininku O. N. iš K. T. negavo įmonės dokumentų, prisijungimo priemonių, reikalingų prisijungimui prie įmonės banko sąskaitos. Šiuos duomenis išlaikė G. T.;

3.3. 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinys registro tvarkytojui pateiktas elektroniniu būdu, prisijungimui naudojant elektroninį parašą. Juridinių asmenų registre vadovu buvo nurodytas O. N.. Dokumentuose įrašyti įmonės buhalterio P. B. anketiniai duomenys. K. T. 2023-01-23 išdavė Pauliui Bražioniui įgaliojimą, galiojusį iki 2025-01-22, kuriuo suteikta teisė elektroniniu būdu pasirašyti ir teikti Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinius. O. N. nežinoma, kas, pasinaudodamas jo vardu, registro tvarkytojui pateikė 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinį. O. N. neturėjo objektyvios galimybės registro tvarkytojui teikti duomenų apie bendrovės finansinę padėtį;

3.4. O. N. vadovavimo laikotarpiu (2023-07-20) su UAB „Tele2“ sudaryta Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis bei įsigyti du mobiliojo ryšio telefonai Apple iPhone 14 Pro Max 256GB už 1 478,84 Eur ir Samsung Galaxy S23+ 512GB už 1 199 Eur, iš viso 2 677,84 Eur. Nėra įrodinėjama, kad sutartis esmingai pablogino bendrovės padėtį, tarp sutarties sudarymo ir įmonės nemokumo ar jos situacijos esminio pabloginimo, jeigu toks bus nustatytas, neegzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Pareiškime apsiribojama deklaratyviais teiginiais. Sutarties pagrindu įgytų mobiliojo ryšio telefonų vertė yra tik 2 677,84 Eur, kreditorinis reikalavimas – tik 2 577,98 Eur. Sutarties sudarymą lėmė tai, kad pašlijus santykiams su G. T., akcijų grąžinimas buvo sunkiai įmanomas. O. N. priėmė sprendimą parduoti akcijas įmones superkantiems asmenims. Atsiradus pirkėjui O. C., buvo sutarta dėl įmonės pirkimo-pardavimo etapais. Sutartis su UAB „Tele2“ buvo sudaryta 2023-07-20, kai O. C. jau buvo įgijęs 40 proc. akcijų. Naujasis akcininkas, sužinojęs, kad „Tele2“ siūlo palankiomis sąlygomis sudaryti sutartį, paprašė, kad O. N. bendrovės vardu sudarytų sutartį. O. C. buvo parduota likusi akcijų dalis bei priimtas vienintelio akcininko sprendimas O. N. atleisti iš direktorius pareigų;

3.5. akcijų pardavimas O. C. nebuvo fiktyvus. Juridinio asmens akcijų perleidimas savaime nereiškia tyčinio bankroto. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos ne pas notarą analogiškai kaip akcijos buvo parduotos O. N., kuomet akcijas de jure pardavė I. T., o de facto G. T.. I. T. veikimas nevertinamas kaip priešingas bendrovės interesams bei kaip tyčinio bankroto požymių turintis sandoris. Nemokumo administratorė yra inicijavusi civilinę bylą prieš O. C. dėl žalos atlyginimo. Tai liudija, jog O. C. vertinamas kaip nominaliai (ne formaliai) vadovavęs bendrovės veiklai, dėl ko jam taikytina atsakomybė. Akcijų pardavimas neturi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl UAB „Energolit LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Faktas, kad bendrovė pardavimo momentu galimai buvo nemoki, nepatvirtina, kad O. N. sąmoningai siekė neteisėtų pasekmių dar labiau pabloginti jos finansinę padėtį.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo K. T. prašo prašymą atmesti. Nurodo, kad:

4.1. nesutinka su nemokumo momentu. BUAB „Energolit LT“ veikla nuo įsteigimo 2012 m. buvo specifinė. Bendrovė neturėjo tęstinės veikos krypties, paprastai dirbo 1–2 darbuotojai, įmonės vadovas dirbo ne visą darbo dieną. Bendrovės veikla buvo dalyvauti specifinių prekių viešųjų pirkimų konkursuose – pramonei reikalingų įrengimų, metalo gaminių, vamzdžių, jų jungčių, konteinerių ir panašių prekių viešųjų pirkimų konkursuose. Veikla buvo pelninga: 2020 m. grynasis pelnas buvo 4 538 Eur, o 2021 m. – 28 674 Eur. 2022 m. susidūrė su sunkumais, kuriuos sąlygojo 2020-11-03, 2020-11-04 ir 2021-04-26 su Gynybos resursų agentūra sudarytų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymas, kai pareikalautos netesybos už pavėluotą prekių pristatymą priteisimą, neatsižvelgiant į vėlavimo priežastis;

4.2. civilinėse bylose Nr. e2-2987-934/2021 ir Nr. e2-2199-640/2022 šalys sudarė taikos sutartis, trečiojoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2022-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-609-464/2022 ieškinys patenkintas iš dalies. Bendrovei teko pareiga sumokėti netesybas, kurios atsispindi 2022 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje. Po 2021-11-26(29) taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-2987-934/2021 bendrovė ketino vykdyti šią prievolę, toliau vykdė atsiskaitymus su tiekėjais bei valstybe, pavyzdžiui, 2021-12-23 galutinai atsiskaitė su tiekėju UAB „SOI Tech“ (suma – 5 354,25 Eur), sumokėjo 248 050 Eur už konteinerinius šaldytuvus UAB „Arfidas“ (šie šaldytuvai vėliau buvo perduoti Gynybos resursų agentūrai), mokėjo eilinę 3 089,51 Eur paskolos dalį įmoką UAB „UAB „BNP Finance““, sumokėjo 18 876 Eur UAB „Laustera“ ir kt.;

4.3. 2022 m. sausio pradžioje bendrovė turėjo ribotas lėšas ir privalėjo pasirinkti: arba sumokėti Gynybos resursų agentūrai 5 422 Eur netesybas arba mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei bei atsiskaityti su tiekėjais, nuo kurių priklausė tolesnė BUAB „Energolit LT“ veikla. Bendrovė pasirinko antrą variantą, kad užtikrintų tolimesnę veiklą. Po 2022-01-09 mokėjo atlyginimus darbuotojams, įmokas Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, paskolos įmokas, atsiskaitinėjo su tiekėjais (UAB „Protecha“, UAB „Laustera“ ir kt.). Pagrindiniu pajamų šaltiniu, iš kurio turėjo būti vykdomos prievolės Gynybos resursų agentūrai turėjo būti gautinos lėšos iš skolininko, Ukrainos bendrovės „Rongfa Invest Stal“. Ši įmonė nuo 2018–2019 m. buvo skolinga 59 983,84 Eur. UAB „Energolit LT“ 2019 m. rudenį kreipėsi į Tarptautinį komercinį arbitražo teismą prie Ukrainos Prekybos ir pramonės rūmų (banko sąskaitos išraše fiksuotos 2019-09-03, 2019-11-19 bei 2019-12-11 registracijos bei arbitražinės įmokos). 2020 m. rudenį dėl BUAB „Energolit LT“ atstovavusio asmens neveiklumo arbitražo procesas pasibaigė nepalankiai. 2022-01-05 su skolininku sudaryta taikos sutartis, kuria jis įsipareigojo geruoju sumokėti 38 000 Eur iki 2022-12-31, tačiau 2022-02-24 prasidėjo Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinė invazija į Ukrainą. Skola negrąžinta;

4.4. 2022-01-09 BUAB „Energolit LT“ nebuvo nemoki. 2022-01-09 bei vėliau galėjo laiku vykdyti ir iš esmės vykdė savo turtines prievoles. Įsipareigojimas Gynybos resursų agentūrai buvo 5 422 Eur, tačiau vykdė didesnes turtines prievoles (2022-01-20 sumokėta 8 000 Eur UAB „Laustera“ už konteinerių remontą, 2022-02-22 sumokėta 89 000 Eur UAB „Protecha“ už 20 pėdų jūrinius konteinerius, atsiskaitinėjo su darbuotojais, tiekėjais / kreditoriais). 2022 m. gegužės mėn. Gynybos resursų agentūros iniciatyva areštuota BUAB „Energolit LT“ banko sąskaita. Be iš skolininko gautinos pinigų sumos (38 000 Eur) turėjo iš esmės visą 2022 m. balanse nurodytą 43 455 Eur vertės trumpalaikį turtą, kurį sudarė metaliniai vamzdžiai, saulės baterijos, hidraulinių ir tepalo filtrų elementai, pardavimui skirti biuro baldai ir kt. 2022 m. ir 2023 m. sausį pardavinėjo turimus besiūlius vamzdžius; 2022 m. vykdė savo garantinius įsipareigojimus, ką patvirtina UAB „Siurblių servisas“ sąskaitos už konteinerinių siurblių remontą bei profilaktiką; 2022-04-01 teikė pasiūlymą AB „Šiaulių energija“ vykdytame viešajame pirkime dėl biokuro katilų BK dūmų vamzdžių pirkimo; turėjo galiojančias 2021-06-11 sudarytas didelės vertės sutartis su UAB „Litesko“ dėl plieninių vamzdžių ir jų fasoninių dalių tiekimo, tikėjosi gauti pelningų užsakymų; 2022 m. vasarą derėjosi su Gynybos resursų agentūra dėl teismų procesiniais sprendimais priteistų netesybų sumažinimo, mokėjimo išdėstymo (susirašinėjimas pridedamas); 2022 m. rudenį iš K. T. sąskaitos už bendrovę vykdyti įsipareigojimai Sodrai ir valstybei;

4.5. O. N. ir buhalterio P. B. registrui pateiktas 2022 m. balansas patvirtina, kad turtas viršijo mokėtinas sumas ir įsipareigojimus. Finansinėje ataskaitoje už 2021 m. nurodyta, kad 2021-12-31 turto turėjo už 187 008 Eur (11 147 Eur ilgalaikis turtas, 164 414 Eur atsargos, 11 447 Eur kitas trumpalaikis turtas). 164 414 Eur vertės atsargas sudarė įmonės gauti ir Gynybos resursų agentūrai dar faktiškai neperduoti konteineriai. 2022 m. perdavus konteinerius, 2022 m. balanse atitinkamos vertės atsargų neliko. K. T. vadovavimo metu nebuvo atsiskaityta su vieninteliu kreditoriumi Gynybos resursų agentūra. 2022-11-02, 2022-11-11 ir 2022-12-22 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse O. N. patvirtino, kad yra susipažinęs su įmonės finansine padėtimi, žino apie įmonei pareikštus reikalavimus dėl netesybų, pretenzijų neturi bei ateityje neturės. Akcijas perkantis asmuo BUAB „Energolit LT“ vertino kaip veikiančią ir perspektyvią įmonę. Iš naujai atsiradusio įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai matyti, jog 2023 m. bendrovė toliau vykdė veiklą;

4.6. civilinėse byloje Nr. e2-2987-934/2021 ir Nr. e2-2199-640/2022 sudarytos taikos sutartys buvo palankios. Civilinėje byloje Nr. e2-2987-934/2021 vietoje 16 455 Eur netesybų sutarta dėl 5 422 Eur. Civilinėje byloje Nr. e2-2199-640/2022 vietoje 20 221,83 Eur netesybų sutarta dėl 10 111 Eur. Areštavus banko sąskaitas 2022 m. birželį inicijavo derybas su Gynybos resursų agentūra dėl netesybų sumažinimo ir mokėjimo išdėstymo, 2022-06-16 rašte bendrovė atvirai išdėstė kilusias problemas ir rizikas, taip pat informavo apie galimą papildomą akcininko finansavimą;

4.7. 2022-02-22–2022-03-07 mokėjimais UAB „Protecha“ buvo apmokama šios bendrovės 2022-02-03 PVM sąskaita faktūra PRO008391 už pateiktus 20 pėdų jūrinius konteinerius, kurie buvo perduoti Gynybos resursų agentūrai pagal viešojo pirkimo-pardavimo sutartį. 2020-12-28 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. NS-20.12/2 išsinuomojo iš G. T. 179,63 kv. m bendro ploto patalpas bei aikštelės dalį 250 kv. m, esančias (duomenys neskelbtini), sandėliavimo paskirčiai. Nuomos mokestį mokėjo nereguliariai ir 2021 m. spalį–lapkritį pareikalavo pakeisti nuomos mokesčio mokėjimo tvarką bei už nuomojamas patalpas atsiskaityti iš anksto už einamuosius metus. Kitu atveju, dėl sistemingo pažeidinėjimo sutartis bus nutraukta, ir patalpos turės būti atlaisvintos. Bendrovė laikė visas savo atsargas, alternatyvios jų sandėliavimo vietos neturėjo, todėl su nuomotojo reikalavimu sutiko ir 2021-11-05 pasirašė papildomą susitarimą prie Nuomos sutarties, kuriuo sutarė, kad iki 2022-01-31 padengs įsiskolinimą ir iki 2022-03-01 sumokės nuomos mokestį už einamuosius metus. Tai įvykdė 2022-03-07 apmokėjimu. Mokėjimais UAB „Protecha“ ir G. T. buvo sąžiningai siekiama vertingų tikslų, bendrovė nebuvo nemoki, vykdė įprastą veiklą;

4.8. 2021-01-21 BUAB „Energolit LT“ ir UAB „BNP Finance“ sudarė paskolos sutartį, kuria suteiktas 100 000 Eur kreditas apyvartai. 2020-11-23 su G. T. sudarė susitarimą Nr. 20/11/23.1 dėl nekilnojamojo turto įkeitimo, kuriuo G. T. sutiko įkeisti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr.:(duomenys neskelbtini), pastatą-autoservisą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). BUAB „Energolit LT“ gautą kreditą įsipareigojo naudoti 2020-11-04 su Gynybos resursų agentūra pasirašytos sutarties Nr. DPS-322 vykdymui. Bendrovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir atlaisvinti įkeistą turtą ne vėliau kaip per 10 d. po lėšų gavimo už pagal sutartį Nr. DPS-322 pristatytas prekes. Šalys susitarė, jog pastaroji yra esminė sutartinė sąlyga, o pavėlavus ir per 10 d. negrąžinus paskolos bei neatšaukus įkeitimo, nustatyta 200 Eur bauda už kiekvieną pradelstą dieną. 2021-08-17 BUAB „Energolit LT“ ir G. T. pasirašė pakeitimą prie 2020-11-23 susitarimo Nr. 20/11/23.1, kad gautą kreditą įsipareigoja naudoti 2021-04-26 su Gynybos resursų agentūra pasirašytos sutarties Nr. DPS-164 vykdymui. Nemokumo administratorės akcentuojamas paskolos grąžinimas skirtas susitarimo su G. T. esminės sąlygos įvykdymui, nebuvo siekiama apriboti galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, buvo sąžiningai siekiama vertingų tikslų: tęsti bendrovės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus / atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė veikla.

5. Suinteresuotas asmuo Gynybos resursų agentūra prašo tenkinti nemokumo administratorės Rasos Židonytės prašymą dėl UAB „Energolit LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodo, kad:

5.1. sutinka su nemokumo administratoriaus pareiškimu dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų tyčinio bankroto požymių egzistavimu;

5.2. sutiko su JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktu. K. T., priimdamas sprendimą dėl 157 493,15 Eur sumos išmokėjimo UAB „Energolit LT“ akcininkės I. T. sutuoktiniui G. T. ir jo vadovaujamai UAB „Protecha“, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tokiu būdu panaikindamas kreditoriaus Gynybos resursų agentūros galimybę nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą. K. T., iš anksto žinodamas apie piniginės prievolės kreditoriui Gynybos resursų agentūrai vykdymą (ieškiniai pateikti 2021-09-02 ir 2021-10-13, pagal trečią sutartį tris mėn. pavėlavus pristatyti prekes, jų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas 2022-02-07), laikotarpiu nuo 2022-02-22 iki 2022-03-10 perleido UAB „Energolit LT“ akcininkės I. T. sutuoktiniui ir jo vadovaujamai bendrovei esminę UAB „Energolit LT“ piniginių lėšų dalį (157 493,15 Eur), žinodamas, kad kreditoriui nebus į ką nukreipti išieškojimo;

Motyvuojamoji dalis

5.3. buvę vadovai pažeidė CK 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to UAB „Energolit LT“ patyrė nuostolių. BUAB „Energolit LT“ prievolės kreditoriui vykdymo metu I. T. buvo UAB „Energolit LT“ vienintelė akcininke, valdžiusi 100 proc. bendrovės akcijų laikotarpiu nuo 2012-12-06 iki 2022-11-02, nuo 2022-11-02 iki 2023-02-21 ji valdė mažesnę dalį bendrovės akcijų. G. T., yra UAB „Energolit LT“ akcininkės I. T. sutuoktinis ir UAB „Protecha“ vadovas. BUAB „Energolit LT“ buveinės adresas registruotas G. T. nuosavybės teise priklausančiose patalpose. BUAB „Energolit LT“ ir UAB „Protecha“ yra glaudžiai susijusios per G. T..

Prašymas dėl tyčinio bankroto atmestinas.

Dėl faktinių aplinkybių

6. Vilniaus apygardos teismo 2024-06-06 nutartimi atsakovui buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Rasa Židonytė. Nutartis įsiteisėjo 2024-06-15. Po bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismo 2024-07-30 nutartimi patvirtintas atsakovo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Vilniaus apygardos teismo 2024-10-17 nutartimi sąrašas patikslintas, iš viso patvirtinta 51 111,48 Eur finansinių reikalavimų, iš kurių: 2,11 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, 16 445,61 Eur VMI ir 32 087,89 Eur Gynybos resursų agentūros.

7. Vilniaus apygardos teismo 2024-09-18 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Žemesnės instancijos teismas

8. BUAB „Energolit LT“ įregistruota 2012-10-17. Vykdyta veikla: dalyvavimas viešuosiuose konkursuose siūlant parduoti specializuotus krovininius konteinerius. Bendrovės vadovais buvo: nuo 2023-08-02 iki bankroto bylos iškėlimo – O. C.; nuo 2023-02-24 iki 2023-08-02 – O. N.; nuo 2019-05-14 iki 2023-02-24 – K. T..

Dėl bendrovės nemokumo momento

9. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

Žemesnės instancijos teismas

10. Nemokumo administartorė nurodo, kad BUAB „Energolit LT“ laiku ir tinkamai nevykdė turtinių prievolių nuo 2022-01-09. Ši data laikytina bendrovės nemokumo momentu. 2020-11-03 BUAB „Energolit LT“, atstovaujama K. T., ir Gynybos resursų agentūra sudarė Prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DPS 320, kurios pagrindu BUAB „Energolit LT“ įsipareigojo iki 2021-03-01 parduoti ir pristatyti 5 vnt. konteinerių-šaldytuvų. Sutarties kaina 361 790 Eur, įskaitant PVM. BUAB „Energolit LT“ netinkamai vykdė sutarties įsipareigojimus. Gynybos resursų agentūra kreipėsi į teismą dėl 16 445 Eur žalos priteisimo, 2021-11-29 taikos sutartimi BUAB „Energolit LT“ įsipareigojo per 30 d. sumokėti 5 422 Eur iki 2022-01-09, tačiau įsipareigojimų nevykdė. Taigi BUAB „Energolit LT“ laikytina nemokia nuo 2022-01-09.

11. Suinteresuotas asmuo K. T. teigia, kad 2022-01-09 BUAB „Energolit LT“ nebuvo nemoki. 2022-01-09 bei vėliau galėjo laiku vykdyti ir iš esmės vykdė savo turtines prievoles. Įsipareigojimas Gynybos resursų agentūrai buvo 5 422 Eur, tačiau vykdė didesnes turtines prievoles (2022-01-20 sumokėta 8 000 Eur UAB „Laustera“ už konteinerių remontą, 2022-02-22 sumokėta 89 000 Eur UAB „Protecha“ už 20 pėdų jūrinius konteinerius, atsiskaitinėjo su darbuotojais, tiekėjais / kreditoriais). 2022 m. gegužės mėn. Gynybos resursų agentūros iniciatyva areštuota BUAB „Energolit LT“ banko sąskaita. Be iš skolininko gautinos pinigų sumos (38 000 Eur) turėjo iš esmės visą 2022 m. balanse nurodytą 43 455 Eur vertės trumpalaikį turtą, kurį sudarė metaliniai vamzdžiai, saulės baterijos, hidraulinių ir tepalo filtrų elementai, pardavimui skirti biuro baldai ir kt. 2022 m. ir 2023 m. sausį pardavinėjo turimus besiūlius vamzdžius; 2022 m. vykdė savo garantinius įsipareigojimus, ką patvirtina UAB „Siurblių servisas“ sąskaitos už konteinerinių siurblių remontą bei profilaktiką; 2022-04-01 teikė pasiūlymą AB „Šiaulių energija“ vykdytame viešajame pirkime dėl biokuro katilų BK dūmų vamzdžių pirkimo; turėjo galiojančias 2021-06-11 sudarytas didelės vertės sutartis su UAB „Litesko“ dėl plieninių vamzdžių ir jų fasoninių dalių tiekimo, tikėjosi gauti pelningų užsakymų; 2022 m. vasarą derėjosi su Gynybos resursų agentūra dėl teismų procesiniais sprendimais priteistų netesybų sumažinimo, mokėjimo išdėstymo (susirašinėjimas pridedamas); 2022 m. rudenį iš K. T. sąskaitos už bendrovę vykdyti įsipareigojimai Sodrai ir valstybei. 2022 m. balansas patvirtina, kad turtas viršijo mokėtinas sumas ir įsipareigojimus. Finansinėje ataskaitoje už 2021 m. nurodyta, kad 2021-12-31 turto turėjo už 187 008 Eur (11 147 Eur ilgalaikis turtas, 164 414 Eur atsargos, 11 447 Eur kitas trumpalaikis turtas). 164 414 Eur vertės atsargas sudarė įmonės gauti ir Gynybos resursų agentūrai dar faktiškai neperduoti konteineriai. 2022 m. perdavus konteinerius, 2022 m. balanse atitinkamos vertės atsargų neliko. K. T. vadovavimo metu nebuvo atsiskaityta su vieninteliu kreditoriumi Gynybos resursų agentūra.

12. K. T. į bylą pateikė 2022-02-14; 2022-02-15; 2022-03-24 bei 2022-05-12 savo susirašinėjimą su Lenkijos bendrovės Steel And Constructions Sp. z o.o. atstovu dėl vamzdžių tiekimo / įsigijimo (DOK-41170). Į bylą pateiktos UAB „Siurblių servisas“ 2022-03-14 ir 2022-06-01 sąskaitos už konteinerinių siurblių remontą bei profilaktiką. Pateiktas 2021-06-11 prekių pirkimo-pardavimo sutarties projektas su UAB „Litesko“ dėl didelės vertės plieninių vamzdžių ir jų fasoninių dalių tiekimo. Į byla pateikta 2022-05-17 PVM sąskaita faktūra 96,92 Eur sumai, iš kurios matyti, kad UAB „Litesko“ pirko iš UAB „Energolit LT“ perėjimus, trišakius. Taip pat į bylą pateiktas UAB „Energolit LT“ parengtas 2022-04-01 pasiūlymas AB „Šiaulių energija“ vykdytame viešajame pirkime dėl biokuro katilų BK dūmų vamzdžių pirkimo bei 2022-04-01 pranešimas, kad UAB „Energolit LT“ pasiūlymas buvo atmestas. Iš į bylą pateiktos 2022-01-14 PVM sąskaitos faktūros 14 429,86 Eur sumai matyti, kad pirkėjas UAB „Nortikus“ iš UAB „Energolit LT“ pirko vamzdžius. Iš 2022-08-09 PVM sąskaita-faktūra 57,60 Eur sumai, nustatyta, kad pirkėjas UAB Fosus iš UAB „Energolit LT“ pirko vamzdį. Suinteresuotas asmuo K. T. pateikė į bylą 2022-06-16 laišką adresuotą Gynybos resursų agentūrai dėl taikos sutarties bei Gynybos resursų agentūros 2022-06-28 atsakymą dėl taikos sutarties sąlygų. Iš K. T. į bylą pateiktų pavedimo nurodymų nustatyta, kad 2022-10-14 ir 2022-11-10 jis iš savo asmeninės sąskaitos darė pavedimus Sodrai ir UAB Foxpay UAB „Energolit LT“ naudai / vardu. Taip pat pateikti 2022-01-11, 2022-06-27 ir 2023-01-02 bendrovė skelbimai dėl parduodamų turimų besiūlių vamzdžių (DOK-40120).

13. Iš į bylą pateikto UAB „Energolit LT“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „Energolit LT“ po 2022-01-09 atliko mokėjimus ir pavedimus: 2022-01-10 atliktas pavedimas Sodrai 36,28 Eur sumai; 2022-01-10 atlikti pavedimai Valstybinei mokesčių inspekcijai 80,84 Eur ir 30 Eur sumai; 2022-01-10 pavedimas AB Lietuvos draudimui 43,43 Eur sumai; 2022-01-10 pavedimas UAB Ad limina 100 Eur sumai; 2022-01-10 sumokėtas darbo užmokestis K. T. ir E. V.; 2022-01-12 pavedimas G. T. už patalpų nuomą 458,05 Eur sumai; 2022-01-14 paskolos įmoka UAB „BnP Finance“ 3 088,32 Eur sumai; 2022-01-20 pavedimas UAB „Protecha“ 4 626,29 Eur sumai, mokėjimo paskirtis – PRO008376, PRO0008378; 2022-01-20 pavedimas UAB Laustera dalinis apmokėjimas uz konteinerių remontą; 2022-01-20 pavedimas UAB „Nortikus“ 14 429,86 Eur sumai; 2022-01-28 pavedimas G. T. 1 000 Eur sumai už dalinis įsiskolinimo dengimas už patalpų nuomą; 2022-01-28 pavedimai UAB Litesko už vamzdžius 104,62 ir 191,66 Eur sumai; 2022-02-02 pavedimas UAB Magna auto 1 900 Eur sumai pagal ENE000029; 2022-02-02 pavedimas G. T. 701,86 Eur sumai įsiskolinimo už patalpų nuomą dengimas; 2022-02-07 ir 2022-02-09 pavedimai Valstybinei mokesčių inspekcijai 678 Eur, 20 Eur ir 34 Eur bei 80,84 Eur sumai; 2022-02-09 pavedimas Sodrai 41,20 Eur sumai; 2022-02-09 sumokėtas darbo užmokestis K. T. ir E. V.; 2022-02-11 ir 2022-02-17pavedimai Valstybinei mokesčių inspekcijai 299 Eur ir 7 Eur sumai; 2022-02-15 pavedimas UAB „SOI Tech“ pagal sąskaitą ENE000088 9 100 Eur sumai; 2022-02-17 paskolos įmoka 3 088,32 Eur sumai UAB BnP Finance; 2022-02-17 pavedimas 458,05 Eur sumai už patalpų nuomą G. T.; 2022-02-17 500 Eur dalinis apmokėjimas uz konteinerių remontą UAB Laustera; 2022-02-22 601,07 Eur pavedimas už apskaitos tvarkyma UAB „F star“; 2022-02-22 galutinis apmokėjimas už konteinerių remontą UAB Laustera 1 407 Eur sumai; 2022-02-22 pavedimas 200 Eur sumai už įsiskolinimą už teisines paslaugas UAB Eksor; 2022-02-22 89 000 Eur sumos dalinis įsikolinimo pagal saskaita PRO008391 dengimas UAB „Protecha“; 2022-02-22 pavedimas Lietuvos finansų min. 97 356,60 Eur sumai pagal 0710604/ENE000082-21634.80 0710604/ENE000083-54087.0 0710604/ENE0000; 2022-02-24 dalinio įsikolinimo pagal saskaitą PRO008391 dengimas 51 000 Eur sumai UAB „Protecha“; 2022-02-24 pavedimas 759,16 Eur sumai Tyres international SLU; 2022-02-24 pavedimas UAB Raitas 908,02 Eur sumai; 2022-02-24 ir2022-02-28 paskolos grąžinimas 66 441,51 Eur ir 400 Eur sumai UAB BnP Finance; 2022-02-24 pavedimas Lietuvos finansų min. 118 991,40 Eur sumai. Panašūs einamieji mokėjimai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai, darbo užmokestis darbuotojams, paskolos dengimas ir kiti einamieji mokėjimai (nuomos mokestis, mokėjimai UAB „Protecha“, UAB „Fstar“, UAB „Siurblių servisas“ ir pan.) iš UAB „Energolit LT“ sąskaitos atliekami ir 2022 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesiais. Nuo 2022-05-26 įmonei buvo taikomas turto areštas. Nuo 2022 m. birželio mėnesio nebeatliekami mokėjimai darbuotojams, neatliekami įprasti mokėjimai Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2022 m. birželio mėnesį atlikti keli smulkūs pavedimai antstoliui Donatui Kisieliui, UAB „Litesko“, UAB Fosus, VĮ Registrų centrui ir 0,20 Eur mokėjimas VSDFV bei 23,59 Eur mokėjimas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

14. Taigi, į bylą pateikti ir teismo aptarti įrodymai, nepagrindžia nemokumo administratorės teiginių, kad 2022-01-09 įmonė buvo nemoki. Šie įrodymai patvirtina, jog priešingai nei teigia nemokumo administratorė, po 2022-01-09 įmonė toliau vykdė veiklą, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, mokėjo mokesčius valstybei, darbo užmokestį darbuotojams ir siekė stabilizuoti padėtį, todėl negalima konstatuoti, kad įmonė 2022-01-09 jau buvo nemoki. Pagrįstai manytina, kad mokėjimai iš sąskaitos 2022 m. birželio mėnesio buvo nebeatliekami, kadangi 2022 m. gegužės mėn. Gynybos resursų agentūros iniciatyva buvo areštuota BUAB „Energolit LT“ banko sąskaita.

15. Įmonė turėjo turto (turto už 43 455 Eur, debitorinį įsiskolinimą 38 000 Eur ir galimai kitus debitorius), vykdė veiklą, tačiau to faktiškai nepakako, siekiant atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad 2022 m. vykdyta veikla nebuvo sėkminga ir nesugeneravo pakankamai pajamų. Nors iš bylos medžiagos nustatyta, kad K. T. 2022-10-14 ir 2022-11-10 iš savo asmeninės sąskaitos darė pavedimus Sodrai ir UAB Foxpay UAB „Energolit LT“ naudai / vardu, tačiau, teismo vertinimu, 2022-05-26 areštavus UAB „Energolit LT“ banko sąskaitas, įmonės veiklos atkurti nebepavyko, todėl vertintina, kad įmonė nuo 2022-05-26 buvo nemoki.

Dėl 2022 m. balanso teisingumo

16. Nemokumo administratorė teigia, kad 2022 m. balanse nurodyta informacija neatitinka tikrovės, nes nebuvo įtraukti įmonės įsipareigojimai Gynybos resursų agentūrai, bei buvo įtrauktas turtas, kurio įmonė neturėjo ir kuris nebuvo perduotas nemokumo administratorei.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismo posėdžio metu nemokumo administratorė nurodė, kad patalpose, kuriose įmonė sandėliavo savo turtą, ji nebuvo. G. T. teismo posėdžio metu paaiškino, jog UAB „Energolit LT“ atsargos liko nuomotuose patalpose, jis sudėjo jas į konteinerius, kai rado naują patalpų nuomininką, tačiau iki šiol nemokumo administratorė į jį nesikreipė. Nors nemokumo administratorė teismo posėdžio metu teisingai pastebėjo, kad nėra dokumentų dėl nurodyto turto priklausomybės, tačiau, teismo vertinimu, negalima laikyti, kad atsargų iš viso nėra. Nemokumo administratorė UAB „Energolit LT“ nuomotuose sandėliuose, kuriuose buvo saugomas turtas / atsargos, nebuvo, o liudytojas G. T. pripažįsta ne tik UAB „Energolit LT“ turto buvimo faktą, tačiau ir to turto priklausomybę UAB „Energolit LT“. Nemokumo administratorė, negaudama informacijos iš O. C., gali imtis ir kitų veiksmų turto paieškai, pvz., kreiptis į O. N., K. T..

18. Nemokumo administratorė 2025-01-29 pranešimu bankroto byloje informavo teismą, kad kreipėsi į teismus dėl debitorinių skolų priteisimo. 2024-12-19 pateiktas pareiškimas teismui dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 14 278,00 Eur skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš UAB „City domus“. Teismo įsakymas dar nėra įsiteisėjęs. 2024-12-19 pateiktas pareiškimas teismui dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 12 100 Eur skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš UAB „Ilvesta“. Teismo įsakymas dar nėra įsiteisėjęs. 2024-12-19 pateiktas pareiškimas teismui dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 2 541 Eur skolos ir procesinių palūkanų priteisimo iš MB Universalieji. Teismo įsakymas dar nėra įsiteisėjęs. 2024-12-19 pateiktas pareiškimas teismui dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 471,90 Eur skolos ir procesinių palūkanų iš UAB „Laustera“. Teismo įsakymas įsiteisėjęs ir perduotas antstoliui vykdyti. 2024-12-18 buvo pateiktas prašymas UAB „DS5“ nemokumo administratoriui dėl 80 223 Eur dydžio UAB „Energolit LT“ finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „DS5“ bankroto byloje. Teismo nutartis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo dar nėra gauta.

19. Teismas patikrinęs duomenis Liteko sistemoje nustatė, kad teismo įsakymas dėl skolos iš UAB „City domus“ yra įsiteisėjęs, teismo įsakymai dėl skolos iš UAB „Ilvesta“ ir UAB „Laustera“ neįsiteisėjo, nes UAB „Ilvesta“ ir UAB „Laustera“ pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, duomenų apie teismo įsakymo dėl MB Universalieji skolos įsiteisėjimo nėra, o Vilniaus apygardos teismas 2025-01-14 nutartimi UAB „Energolit LT“ 80 223 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „DS5“ bankroto byloje išskyrė į atskirą bylą ir nagrinės kaip ginčą nemokumo procese, teismo posėdis paskirtas 2025-03-14.

20. Buvęs UAB „Energolit LT“ buhalteris P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prie turgaus nešė dėžes ir kažkam perdavė UAB „Energolit LT“ dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu niekas iš šalių nepatvirtino, kad minėtus dokumentus gavo, dokumentų perdavimo aktas nepateiktas, todėl teismas vertina, kad nemokumo administratorei įmonės dokumentai perduoti nebuvo. Debitoriams neigiant savo įsiskolinimus, o nemokumo administratorei neturint įmonės dokumentų, reikšti ieškinius ar teikti teismui papildomus dokumentus dėl skolų yra itin sudėtinga.

21. Sutiktina su tuo, kad įmonės 2022 m. balansas nėra visiškai tikslus, kad 2022 m. balanse atsispindėjo ne visi žinomi įmonės finansiniai duomenys, nėra įtraukta skola Gynybos resursų agentūrai, tačiau taip pat labiau panašu, kad balanse nėra įtraukti visi turimi debitoriniai įsiskolinimai, tarp jų ir 38 000 Eur skola pagal taikos sutartį su Ukrainos bendrovės „Rongfa invest stal“. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad balanse nurodyta turto bei debitorinių įsiskolinimų suma buvo mažesnė nei nurodyta ir tokiu būdu atsirastų pagrindas kitaip vertinti nemokumo momentą.

Dėl tyčinio bankroto požymių

22. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius.

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant minėtas įstatymo nuostatas, yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).

24. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar bendrovė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios bendrovės sudarytais sandoriais bei kitokia šios bendrovės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama bendrovės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad bendrovė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios bendrovės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti bendrovės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį bendrovės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su bendrovės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka bendrovės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių bendrovės nemokumą, bendrovės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019). Taigi, tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu bendrovės valdymu, kuris nulėmė bendrovės bankrotą. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020).

25. Nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu ne tik nustatyti bendrovės nemokumo momentą ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą, kad būtų galima įvertinti buvusių valdymo organų tam tikrų veiksmų ar neveikimo įtaką bendrovės bankrotui (nemokumui ar nemokumo būklės pabloginimui), bet ir nustatyti tyčinį bankrotą sukėlusius asmenis.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto

26. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai. Nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais juridiniam asmeniui sprendimais gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei ar atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę. Todėl siekiant nustatyti, ar bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, būtina nustatyti ryšį tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki.

27. Iš nemokumo administratorės pareiškimo 27, 29 punktų ir 12 priedo turinio matyti, kad UAB „Energolit LT“, kuri, nemokumo administratorės teigimu, tapo nemoki nuo 2021-01-09, laikotarpiu nuo 2022-02-22 iki 2022-03-10 atliko šiuos nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingus 5 mokėjimus: 2022-02-22 atliktas 89 000 Eur mokėjimas UAB „Energolit LT“ akcininkės I. T. sutuoktinio G. T. vadovaujamai UAB „Protecha“; 2022-02-24 atliktas 51 000 Eur mokėjimas UAB „Energolit LT“ akcininkės I. T. sutuoktinio G. T. vadovaujamai UAB „Protecha“; 2022-03-07 atliktas 7 075,50 Eur mokėjimas UAB „Energolit LT“ akcininkės I. T. sutuoktinio G. T. vadovaujamai UAB „Protecha“; 2022-03-07 atliktas 4 122,45 Eur mokėjimas UAB „Energolit LT“ akcininkės I. T. sutuoktiniui G. T.; 2022-03-10 atliktas 6 295,20 Eur mokėjimas UAB „Energolit LT“ akcininkės I. T. sutuoktinio G. T. vadovaujamai UAB „Protecha“. Nemokumo administratorė nurodo, kad neturi duomenų, už ką buvo mokama.

28. Tarp UAB „Energolit LT“ ir UAB „Protecha“ 2021-05-31 buvo sudaryta sutartis dėl 44 vnt. 20 pėdų ISO standarto jūrinių konteinerių pirkimo. Iš į bylą pateiktos 2022-02-03 PVM sąskaitos faktūros, nustatyta, kad UAB „Energolit LT“ iš UAB „Protecha“ pirko 20 pėdų jūrinius konteinerius (44 vnt.) už 226 270 Eur. Nemokumo administratorė teismo posėdžio metu neneigė, kad su UAB „Protecha“ buvo atsiskaityta už jūrinius konteinerius, kurie vėliau buvo perduoti kreditoriui Gynybos resursų agentūrai. Į bylą pateikta UAB „Energolit LT“ ir UAB „Protecha“ 2020-04-23 sudaryta sutartis dėl 60 538,61 Eur plieninių besiūlių vamzdžių įsigijimo ir PVM sąskaita faktūra (DOK-5901). Šis įrodymas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais patvirtina nurodytų įmonių ilgalaikį ir didelės apimties bendradarbiavimą. Todėl teismo vertinimu, atsiskaitymas su tiekėju, net ir esant kitiems kreditoriams, laikytinas įprasta verslo praktika, siekiant išsaugoti įmonės veiklą ir gyvybingumą.

29. Nemokumo administratorės vertinimu, įmonei esant nemokiai, buvo apmokėta patalpų nuoma už 9 mėnesius į priekį, nors jau mokėjimo metu įmonė veiklos nebevykdė. Apmokėjimas už dar nesuteiktą paslaugą rodo ne ką kitą, o tik sąmoningai blogą įmonės vadovo – K. T. – vadovavimą.

30. K. T. nurodo, kad patalpos išnuomotos sandėliavimo paskirčiai. UAB „Energolit LT“ nuomos mokestį nuomotojui mokėjo nereguliariai ir nepilnai. Tokia situacija nuomotojo netenkino, ir 2021 m. spalį–lapkritį jis pareikalavo pakeisti nuomos mokesčio mokėjimo tvarką bei už nuomojamas patalpas atsiskaityti iš anksto už einamuosius metus.

31. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020-12-28 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. NS-20.12/2 UAB „Energolit LT“ išsinuomojo iš G. T. 179,63 kv. m bendro ploto patalpas bei aikštelės dalį 250 kv. m, esančias (duomenys neskelbtini). 2021-11-05 buvo sudarytas papildomas susitarimas prie nuomos sutarties, kuriuo susitarta, kad nuomininkas iki 2022-01-31 įsipareigoja padengti susidariusį įsiskolinimą ir iki 2022-03-01 įsipareigoja sumokėti nuomos mokestį už einamuosius metus, kitu atveju sutartis bus nutraukta. Iš banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad UAB „Energolit LT“ susidariusį įsiskolinimą už nuomojamas patalpas padengė 2022-01-28 bei 2022-02-02 pavedimais G. T. (1 000 Eur ir 701,86 Eur), o 2022-03-07 UAB „Energolit LT“ atliko 4 122,45 Eur dydžio mokėjimą G. T. paskirtyje nurodant nuomos terminą nuo 2022 m. balandžio iki gruodžio.

32. Teismas nustatė, jog 2021-11-05 susitarimo ir mokėjimų G. T. už nuomą metu, UAB „Energolit LT“ nebuvo nemoki. O suinteresuoto asmens K. T. teiginius, kad UAB „Energolit LT“ nuomos mokestį nuomotojui mokėjo nereguliariai ir nepilnai, pagrindžia į bylą pateikti dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Energolit LT“ veiklos tęstinumui buvo reikalingos sandėliavimo patalpos, mokėjimas į priekį už nuomos patalpas, anksčiau buvus įsiskolinimui pagal nuomos sutartį, nepagrindžia sąmoningai blogo K. T. vadovavimo.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto

33. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

34. Aiškindamas CK 6.930¹ straipsnio tikslus, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017 yra išaiškinta, kad, sprendžiant dėl reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Vertinant, ar mokėjimai buvo atlikti nepažeidžiant įstatymo nustatyto mokėjimų eiliškumo, neturi reikšmės aplinkybė, kokia buvo kiekvieno iš kreditorių reikalavimų dalies tenkinimo proporcija pagal jų turimus reikalavimus per tam tikrą laikotarpį ir jos palyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018 42 punktas).

36. Atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Taigi, ši norma turi tam tikras sąlygas – turi būti ne tik pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, bet ir apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą, išieškojimo pirmenybė sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams ir taip padaryta žinant, kad kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-853-553/2021 59 punktas).

37. Nemokumo administratorė nurodo, kad nors ir turint įsipareigojimų Gynybos resursų agentūrai pagal nevykdytą taikos sutartį 2022-01-09, K. T. organizavo įmonės veiklą ir lėšas taip, kad nesuėjus kredito sutarties terminui (2024-01-20) buvo anksčiau laiko (2022-02-28) grąžintas visas kreditas UAB „BNP Finance“. Tokie veiksmai buvo atlikti, kad būtų išgelbėtas akcininko šeimos nariui įkeistas nekilnojamasis turtas, kai tuo tarpu įsipareigojimai Gynybos resursų agentūrai buvo atidedami, siekiant jų nevykdyti ir nevykdant.

38. Suinteresuotas asmuo K. T. nurodo, kad tiek paskolos sutartis su UAB „BNP Finance“, tiek 2020-11-23 susitarimas, įskaitant jo pakeitimą, su G. T. buvo būtini bendrovės veiklos vykdymui. Nemokumo administratorės akcentuojamas paskolos grąžinimas buvo skirtas ne įkeisto nekilnojamojo turto išgelbėjimui, o susitarimo su G. T. esminės sąlygos įvykdymui, nes už šios sąlygos pažeidimą bendrovei būtų kilusi pareiga mokėti 200 Eur baudą už kiekvieną prievolei įvykdyti pradelstą dieną. Aptariamu mokėjimu UAB „BNP Finance“ buvo siekiama tęsti bendrovės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus / atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė bendrovės veikla.

39. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad K. T. 2021-01-21 UAB „Energolit LT“ vardu sudarė 100 000 Eur dydžio kredito sutartį su UAB „BNP Finance“, kreditas su palūkanomis turėjo būti grąžintas iki 2024-01-20. Prie šios sutarties sudarytas 2020-11-23 UAB „Energolit LT“ ir G. T. susitarimas Nr. 20/11/23.1 dėl nekilnojamojo turto įkeitimo, kuriuo G. T. sutiko įkeisti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-autoservisą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). UAB „Energolit LT“ įsipareigojo gautą kreditą naudoti 2020-11-04 su Gynybos resursų agentūra pasirašytos sutarties Nr. DPS-322 vykdymui. Bendrovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir atlaisvinti įkeistą turtą ne vėliau kaip per 10 d. po lėšų gavimo už pagal sutartį Nr. DPS-322 pristatytas prekes. Šalys susitarė, jog tai yra esminė sutartinė sąlyga (susitarimo Nr. 20/11/23.1 3 punktas). UAB „Energolit LT“ pavėlavus ir per 10 d. negrąžinus paskolos bei neatšaukus įkeitimo, privalo mokėti 200 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną (susitarimo Nr. 20/11/23.1 4 punktas). 2021-08-17 UAB „Energolit LT“ ir G. T. pasirašė pakeitimą prie 2020-11-23 susitarimo Nr. 20/11/23.1, kuriuo susitarė, jog bendrovė gautą kreditą įsipareigoja naudoti 2021-04-26 su Gynybos resursų agentūra pasirašytos sutarties Nr. DPS-164 vykdymui, taip pat įsipareigoja grąžinti kreditą ir atlaisvinti įkeistą turtą ne vėliau kaip per 10 d. po lėšų gavimo už pagal sutartį Nr. DPS-164 pristatytas prekes, ir tai yra esminė sutarties sąlyga. 2022-02-28 buvo grąžintas visas kreditas UAB „BNP Finance“.

Žemesnės instancijos teismas

40. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad 2021-01-21 UAB „Energolit LT“ ir UAB „BNP Finance“ sudaryta paskolos sutartis, kuria bendrovei suteiktas 100 000 Eur kreditas apyvartai, buvo tiesiogiai susijusi su įsipareigojimų Gynybos resursų agentūrai vykdymu ir skirti Gynybos resursų agentūrai parduotiems konteineriams nupirkti. Tikėtina, kad be įkeitimo įmonė nebūtų gavusi tokio dydžio paskolos, o apyvartinės lėšos buvo reikalingos sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Teismo vertinimu, kreditorių eiliškumo pažeidimu buvo siekiama vertingų tikslų – tęsti įmonės veiklą. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimas buvo tokio masto, jog buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą.

41. Nemokumo administratorė nurodo, kad piktnaudžiaudamas procesu bendrovės atstovas apgavo valstybės įmonę – Gynybos resursų agentūrą. Civilėse bylose buvo sudarytos taikos sutartys, kurių bendrovė neturėjo galimybės įvykdyti, neketino vykdyti ir nevykdė.

42. K. T. teigia, kad UAB „Energolit LT“ nebuvo nemoki nei 2022-01-09, nei bet kuriuo kitu metu 2022 m. jo pareigų metu. Kaip patvirtina 2022 m. pabaigoje bendrovės akcijas nusipirkusio ir nuo 2023-02-24 bendrovės vadovu tapusio O. N. bei buhalterio P. B. patvirtintas / viešajam registrui pateiktas 2022 m. UAB „Energolit LT“ balansas, bendrovės turimas turtas viršijo mokėtinas sumas ir įsipareigojimus. Be iš skolininko gautinos pinigų sumos (38 000 Eur), įmonė turėjo iš esmės visą 2022 m. balanse nurodytą 43 455 Eur vertės trumpalaikį turtą, kurį sudarė metaliniai vamzdžiai, saulės baterijos, hidraulinių ir tepalo filtrų elementai, pardavimui skirti biuro baldai ir kt. Pagrindiniu pajamų šaltiniu, iš kurio turėjo būti vykdomos prievolės Gynybos resursų agentūrai buvo (turėjo būti) gautinos pinigų sumos iš UAB „Energolit LT“ skolininko, Ukrainos bendrovės „Rongfa invest stal“ (??? „?????? ?????? ?????“). Ši įmonė nuo 2018–2019 metų buvo skolinga UAB „Energolit LT“ 59 983,84 Eur. UAB „Energolit LT“ 2019 m. kreipėsi į Tarptautinį komercinį arbitražo teismą prie Ukrainos Prekybos ir pramonės rūmų dėl nurodytos skolos bei palūkanų priteisimo, tačiau arbitražo procesas pasibaigė bendrovei nepalankiai. Ukrainos bendrovė žadėjo skolą iki 2022 m. pabaigos grąžinti, bet tai nebuvo padaryta.

43. 2020-11-03 tarp UAB „Energolit LT“, atstovaujamos K. T., ir Gynybos resursų agentūros buvo sudaryta Prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DPS 320, kurios pagrindu UAB „Energolit LT“ įsipareigojo parduoti ir pristatyti 5 vnt. konteinerių-šaldytuvų iki 2021-03-01. Sutarties kaina 361 790 Eur, įskaitant PVM. UAB „Energolit LT“ netinkamai vykdė sutarties įsipareigojimus ir prekes pristatė nesilaikydama sutartyje numatytų terminų. Dėl to Gynybos resursų agentūra 2021-09-02 kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą dėl 16 445 Eur žalos priteisimo. 2021-11-29 civilinėje byloje Nr. e2-2987-934/2021 sudaryta taikos sutartis, kurioje UAB „Energolit LT“ įsipareigojo per 30 d. nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos sumokėti Gynybos resursų agentūrai 5 422 Eur, o Gynybos resursų agentūra atsisakė 11 023 Eur ieškinio reikalavimų. Terminas įsipareigojimams įvykdyti suėjo 2022-01-09.

44. 2020-11-04 tarp UAB „Energolit LT“, atstovaujamos K. T., ir Gynybos resursų agentūros buvo sudaryta Prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DPS 322, kurios pagrindu UAB „Energolit LT“ įsipareigojo parduoti ir pristatyti 5 vnt. konteinerinių vandens cisternų. Sutarties kaina 543 895 Eur, įskaitant PVM. UAB „Energolit LT“ netinkamai vykdė sutarties įsipareigojimus ir prekes pristatė nesilaikydama sutartyje nustatytų terminų ir kitų reikalavimų. Dėl šios priežasties Gynybos resursų agentūra 2021-10-13 kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą dėl 37 308,50 Eur žalos priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022-10-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-609-464/2022 priteisė ieškovei Gynybos resursų agentūrai iš atsakovo UAB „Energolit LT“ 15 732,50 Eur netesybų.

45. 2021-04-26 tarp UAB „Energolit LT“, atstovaujamos K. T., ir Gynybos resursų agentūros buvo sudaryta Prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DPS 164, kurios pagrindu UAB „Energolit LT“ įsipareigojo parduoti ir pristatyti 44 vnt. jūrinius konteinerius, 1 vnt. konteinerį šaldytuvą-šaldiklį ir 2 vnt. konteinerius šaldytuvus su generatoriais. Sutarties kaina 510 595,80 Eur, įskaitant PVM. UAB „Energolit LT“ netinkamai vykdė sutarties įsipareigojimus ir prekes pristatė nesilaikydama sutartyje sulygtų terminų. Dėl šios priežasties Gynybos resursų agentūra 2022-04-07 kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą dėl 20 221,83 Eur žalos priteisimo. 2022-07-04 civilinėje byloje Nr. e2-2199-640/2022 buvo sudaryta taikos sutartis, kurioje UAB „Energolit LT“ iki 2022-03-31 įsipareigojo sumokėti Gynybos resursų agentūrai 10 111 Eur, o Gynybos resursų agentūra atsisakė 10 110,83 Eur ieškinio reikalavimo. Įsipareigojimai pagal taikos sutarties grafiką turėjo būti pradėti vykdyti 2022-10-31.

46. Iš UAB „Energolit LT“ banko sąskaitos matyti, kad UAB „Energolit LT“ 2019-09-03, 2019-11-19 bei 2019-12-11 atliko pavedimą dėl arbitražinės įmokos – the Ukrainian Chamber of Commerce and Industry. 2022-01-05 su Ukrainos bendrovės buvo sudaryta taikos sutartis, kuria ji įsipareigojo sumokėti UAB „Energolit LT“ 38 000 Eur iki 2022-12-31.

47. Teismo vertinimu, sudarytos taikos sutartys su Gynybos resursų agentūra atitiko UAB „Energolit LT“ interesą, kadangi šiomis taikos sutartimis buvo sumažintos netesybos. Tokie UAB „Energolit LT“ buvusio vadovo veiksmai nelaikytini piktnaudžiavimu procesu, apgaule, veikimu priešingai UAB „Energolit LT“ interesams ar sąmoningai blogu įmonės valdymu. Ukrainos bendrovės pripažinta skola pagrįstai buvo vertinama kaip gautinos pajamos, iš kurių UAB „Energolit LT“ būtų galėjusi padengti turimus įsiskolinimus savo kreditoriams, tarp jų ir Gynybos resursų agentūrai.

48. Teismo posėdžio metu K. T. neigė piktnaudžiavimą procesinėmis priemonėmis ir papildomai aiškino, kad taikos sutartys su Gynybos resursų agentūra nebuvo įvykdytos laiku dėl objektyvių priežasčių, kadangi Kinija neleido išvežti prekių į Lietuvą dėl Taivano atstovybės Lietuvoje atidarymo, o Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą. Kadangi šios aplinkybės buvo nurodytos tik baigiamųjų kalbų metu ir nebuvo tiriamos proceso metu, dėl jų įtakos teismas nepasisako.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto

49. Sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą (buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus vedimas, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas ar neteisingų tokių dokumentų pateikimas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas), bet ir tai, ar minėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą, kadangi JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų.

50. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bendrovės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-702-823/2018).

51. Nemokumo administratorė nurodo, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, tiksliau nuo 2023 m. visai netvarkoma. Buvę įmonės vadovai nuo 2023 m. nevedė buhalterinės apskaitos ir neteikė finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, iškėlus bankroto bylą, neperdavė įmonės buhalterinių dokumentų nemokumo administratorei. Į 2022 m. balanso duomenis nėra įtraukti įsipareigojimai Gynybos resursų agentūrai, kuriai jau pradelsti įsipareigojimai 2022-12-31 duomenimis sudarė ne mažiau nei 31 266 Eur. 2022 metų balansą rengė O. N., todėl jis yra atsakingas už netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą.

52. Pagal 2022-12-31 balansą matyti, kad įmonėje iš viso yra turto už 43 455 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 19 893 Eur. Sutiktina su nemokumo administratore, kad į 2022 m. balansą nėra įtraukta 31 266 Eur skola Gynybos resursų agentūrai, tačiau tikėtina, kad balanse neatsispindi ir UAB „Energolit LT“ gautina 38 000 Eur skola dėl kurios grąžinimo susitarta su Ukrainos bendrovės „Rongfa invest stal“ (??? „?????? ?????? ?????“) 2022-01-05. Pažymėtina ir tai, kad nemokumo administratorė neisėmė kitų veiksmų siekiant rasti įmonės 2022 m. balanse nurodytą turtą, kuris bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjo, buvo likęs įmonės nuomotuose patalpose.

53. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018).

54. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vadovaujant K. T. UAB „Energolit LT“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalteris P. B.. Tačiau O. N. teigia, kad jam tapus vadovu, K. T. jam įmonės dokumentų neperdavė, į bylą taip pat nėra pateiktas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Nemokumo administratorė nekelia klausimo dėl netinkamo apskaitos tvarkymo, kuomet įmonei vadovavo K. T.. Nemokumo administratorė teigia, kad O. N., kuris parengė 2022 m. balansą, yra atsakingas už netinkamą buhalterinės apskaitos vedimą. Buvęs įmonės buhalteris P. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prie turgaus nešė dėžes ir kažkam perdavė UAB „Energolit LT“ dokumentus. Bylos nagrinėjimo metu niekas iš šalių nepatvirtino, kad minėtus dokumentus gavo. Taigi byloje apskritai nėra duomenų, jog bendrovės finansinė dokumentacija yra išlikusi, nedingusi.

55. Teismo vertinimu, vien tai, kad įmonės 2022 m. balansas nėra visiškai tikslus, kad 2022 m. balanse atsispindėjo ne visi žinomi įmonės finansiniai duomenys savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog įmonės bankrotas yra tyčinis. Nesant duomenų apie tai, kad įmonė vykdė veiklą 2023 m., negalima konstatuoti, kad buvęs vadovas O. C. aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu siekė sąmoningai nuslėpti blogą bendrovės valdymą. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima vertinti, kad galimu netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir įmonės dokumentų neperdavimu, įmonė sąmoningai buvo privesta prie nemokumo būklės ar padaryta žala kreditoriams, kas sudarytų pagrindą UAB „Energolit LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl O. N.

56. Nemokumo administratorė nurodo, kad O. N. vadovo pareigas ėjo jau veiklos nevykdančioje įmonėje, jam darbo užmokestis buvo priskaičiuojamas tik nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2023 m. birželio mėn., nors asmens darbo sutartis pasibaigė 2023-12-22. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad O. N. neatliko nei vieno pavedimo, nes įmonės veikla nebebuvo vykdoma, bendrovė nebeuždirbo jokių pajamų ir piniginių lėšų į banko sąskaitą negavo nuo 2022-05-16. O. N. vadovavimo bendrovei laikotarpiu (2023-07-20) su UAB „Tele2“ buvo sudarė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį ir įsigijo du mobiliojo ryšio telefonus, bendrai 2 677,84 Eur sumai. Už įsigytą įrangą nebuvo sumokėta, o UAB „Tele2“ yra patvirtintas kreditoriumi bankroto procese su 2 577,98 Eur finansiniu reikalavimu. Nors mobiliai įrangai yra taikomas trejų metų nusidėvėjimo terminas, mobilieji telefonai nemokumo administratorei nėra perduoti. O. N. vadovavimo laikotarpiu buvo paruošta ir sudaryta UAB „Energolit LT“ finansinė ataskaita už 2022 m., tačiau balanse yra nurodytas neteisingas įsipareigojimų mastas.

57. O. N. teigia, kad tapęs bendrovės akcininku bei vadovu iš buvusio direktoriaus K. T., negavo įmonės dokumentų, prisijungimo priemonių bei duomenų, reikalingų prisijungimui prie įmonės banko sąskaitos. Šiuos duomenis, jo žiniomis, kaip iki tol taip ir toliau savo žinioje išlaikė G. T.. O. N. nėra žinoma, koks konkrečiai asmuo (G. T., P. B. ar kas nors kitas), pasinaudodamas jo vardu, registro tvarkytojui pateikė bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už 2022 m. O. N. neturėjo objektyvios galimybės registro tvarkytojui teikti duomenų apie bendrovės finansinę padėtį. Su UAB „Tele2“ sudaryta sutartis niekaip nelėmė ir negalėjo lemti bendrovės esminio situacijos pabloginimo.

58. O. N. bendrovės vadovo pareigas ėjo nuo 2023-02-24 iki 2023-08-02. O. N. 2023-07-20 sudarė sutartį su UAB „Tele2“ ir išsimokėtinai įsigijo du mobiliuosius telefonus: Apple iPhone 14 Pro Max 256GB Juoda 256GB už 1 478,84 Eur ir Samsung Galaxy S23+ 512GB Juoda 512GB už 1 199 Eur, bendrai 2 677,84 Eur sumai. UAB „Tele2“ yra patvirtintas kreditoriumi UAB „Energolit LT“ bankroto byloje su 2 577,98 Eur finansiniu reikalavimu.

59. Į bylą pateiktas UAB „Energolit LT“ O. N. 2023-04-17 pranešimas, kuriuo bendrovės tiekėjai / partneriai buvo informuoti apie pasikeitusią įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, naudotiną tolimesniems atsiskaitymams ir atidarytą Lenkijos banke PKO Bank Polski SA (DOK-41170). Taip į bylą pateikta O. N. vadovavimo UAB „Energolit LT“ metu išrašyta 2023-06-15 PVM sąskaita faktūra pirkėjui UAB „Kinetus“, kurioje nurodyti UAB „Energolit LT“ banko sąskaitos rekvizitai: sąskaita banke Pko Bank Polski SA, A/S: (duomenys neskelbtini); SWIFT: (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas UAB „Kinetus“ atstovo el. laiškas UAB „Energolit LT“ nemokumo administratorei, kuriame nurodyta, jog sąskaita buvo apmokėta, darant pavedimą į sąskaitą banke: Pko Bank Polski SA Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-5901).

60. Nemokumo administratorė 2025-01-29 pranešimu bankroto byloje informavo teismą, kad šiuo metu užsakytas teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo vertimas į lenkų kalbą. Vertimas reikalingas norint gauti iš Lenkijos banko, kur buvo atidaryta UAB „Energolit LT“ banko sąskaita, sąskaitos išrašą.

61. O. N., teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad G. T. paprašė laikinai pabūti įmonės vadovu, kol išsispręs problemos, jis sutiko, tačiau įmonėje veiklos nevykdė. Vis tik, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, teismas negali vienareikšmiškai konstatuoti, kad O. N., vadovavimo įmonėje metu, nevykdė jokios veiklos. O. N., teikdamas atsiliepimą ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, nepašalino prieštaravimų, esančių byloje. Teismo vertinimu, O. N. veikla, nors ir vertintina kaip pažeidusi vadovo pareigas, kadangi jis iš esmės nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje nurodytų vadovo pareigų, nors privalėjo tai daryti, tačiau negali būti vertinama kaip esmingai pabloginusi nemokios bendrovės padėtį. Telefonų pirkimas esminės reikšmės nemokios įmonės būklės bloginimui neturėjo, kadangi sutarties su UAB „Tele2“ suma nebuvo didelė. Taip pat vertintinas ir banko sąskaitos Lenkijos banke atidarymas.

62. O. N. teigė, kad telefonus perdavė O. C.. O. C. dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau suinteresuotas asmuo O. C. dukart į teismo posėdį neatvyko, 2025-01-15 susisiekus su O. C. telefonu, jis pareiškė, kad apie posėdį žino ir nedalyvaus teismo posėdyje. O. C. 2025-01-16 el. paštu informavo teismą, kad jis atsisako dalyvauti teismo posėdyje. Teismas 2025-01-16 teismo posėdyje nutarė nagrinėti bylą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui O. C.. Suinteresuotas asmuo O. N. nesiėmė jokių bendradarbiavimo veiksmų, teismui siekiant apklausti O. C., kaip jų sandorio partnerį.

63. Suinteresuotas asmuo O. N. nurodo, kad pagrindinis ir nominalus UAB „Energolit LT“ vadovas bei sprendimų, susijusių su įmonės valdymu, priėmėjęs buvo G. T.. Nemokumo administratorė pateikė į bylą duomenis, kad kreipėsi į UAB „Urbo bankas“ dėl informacijos gavimo, siekiant sužinoti, koks asmuo turėjo teisę disponuoti UAB „Energolit LT“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022-01-01 iki 2024-06-15, taip pat buvo prašoma nurodyti UAB „Energolit LT“ atliktų bankinių pavedimų IP adresus. Iš nemokumo administratorės pateiktos informacijos matyti, kad prisijungdavo – V. Š. (2022-01-28; 2022-03-06; 2022-09-14 ir 2024-05-07), G. T. (nuolat nuo 2022-01-05 iki 2024-06-13), K. T. (nuolat nuo 2022-01-05 iki 2023-03-09). Nemokumo administratorė 2024-12-16 (DOK-44335) patikslino pateiktą informaciją ir nurodė, kad banko turimais duomenimis prisijungimo teises prie UAB „Energolit LT“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2024-06-15 turėjo K. T.. Nemokumo administratorė teismo posėdžio metu patikslino, kad mokėjimus vykdė K. T..

64. Nemokumo administratorė byloje neįrodinėjo, kad G. T. buvo faktinis vadovas, o tokie suinteresuoto asmens O. N. argumentai nėra pagrįsti dokumentais, todėl teismas vertina, kad šios aplinkybės nebuvo įrodytos.

Dėl O. C.

65. Nemokumo administratorė nurodo, kad O. C. vadovu paskirtas 2023-08-02, kai įmonė veiklos nevykdė ilgą laiką, nesudarinėjo sandorių ir negavo jokių pajamų. O. C. niekur nedirba, turto neturi, turi tik likviduojamos dėl bankroto BUAB „Energolit LT“ akcijas ir UAB „Lotansa“ akcijas (įmonė veiklos nevykdė). Su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir asmuo nebuvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu, nebuvo mokamas darbo užmokestis. Vadovas toliau kryptingai ir tyčia blogino įmonės padėtį. Su A. Č. buvo galimai sudaryta darbo sutartis ir asmens duomenys 2024-06-10 perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai kaip UAB „Energolit LT“ dirbančio asmens nuo 2024-06-10. Vadovavimo laikotarpiu susidarė įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuris yra patvirtintas bankroto byloje, bet asmuo tai ignoravo ir nesiėmė jokių veiksmų įmonės bankroto bylos iškėlimui. Nemokumo administratorė apskaičiavo šio asmens padarytą žalą įmonei bei jos kreditoriams ir 2024-09-11 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą dėl 20 165,93 Eur žalos priteisimo. O. C., matydamas, kad bendrovė neturi apyvartinių lėšų atsiskaitymui su kreditoriais ir nevykdo veiklos turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

66. Suinteresuotas asmuo O. N. nurodė, kad O. C. rado pagal skelbimus, nes jis supirkinėjo įmones.

67. O. C. vadovu paskirtas 2023-08-02 ir ėjo vadovo pareigas iki įmonei buvo iškelta bankroto byla.

68. Valstybinė mokesčių inspekcija bankroto byloje pateiktame kreditoriniame reikalavime nurodė, kad pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023-09-26 (seniausios prievolės atsiradimo data).

69. Remiantis bylos duomenimis teismas konstatuoja, kad O. C. vadovo pareigų nevykdė. Nors nemokumo administratorė nurodo, kad jo vadovavimo laikotarpiu susidarė įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, o Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad nepriemoka susidarė nuo 2023-09-26 (seniausios prievolės atsiradimo data), tačiau į bylą nėra pateikta dokumentų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kada buvo vykdoma veikla, už kurią susidarė mokestinė nepriemoka. Sutiktina su nemokumo administratore, kad su A. Č. sudaryta darbo sutartis kelia abejonių, tačiau neatskleistas ryšys su tyčinio bankroto sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė ir neįrodė, priežastinio ryšio tarp O. C. sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

70. Nemokumo administratorė nurodo, kad O. C. akcijos buvo perleistos fiktyviai, nėra duomenų, ar O. C. atsiskaitė už akcijas. Akcijos buvo perleidžiamos mažais kiekiais, taip išvengiant sandorio tvirtinimo pas notarą.

71. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad akcijų perleidimas visiškai nepatikimam ir objektyviai negalinčiam vystyti verslo asmeniui reiškia ne ką kita, kaip sąmoningą jau nemokios bendrovės padėties esminį pabloginimą, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto požymių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017). Fiktyvūs akcijų perleidimo sandoriai ir iš to sekantis fiktyvus vadovų skyrimas yra žalingas nemokiai bendrovei, nes taip išvengiama akcininkų ir vadovų pareigų bendrovei vykdymo. Tokie sandoriai neabejotinai kenkia tiek bendrovės, tiek jos kreditorių interesams, todėl toks bankrutuojančios bendrovės akcijų perleidimas patenka į įstatymuose numatytų tyčinio bankroto pagrindų taikymo sritį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-474-467/2022; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1085-450/2022).

72. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad imituojant juridinio asmens akcijų perleidimą tam tikrais atvejais gali būti siekiama tikslų, kvalifikuotinų pagal tyčinį bankrotą reglamentuojančias teisės normas (apsunkinti bankroto procedūrų vykdymą, taip siekiant paslėpti juridinio asmens turimą turtą ar kitaip apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į jį, perkelti juridinio asmens veiklą į kitą juridinį asmenį ir pan.), tačiau tyčinio bankroto požymiu pats savaime negali būti laikomas nemokaus juridinio asmens akcijų perleidimas. Todėl, pripažįstant akcijų perleidimo sandorį tyčinio bankroto požymiu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, turi būti nustatyta ir teismo procesiniame sprendime nurodyta, kokių tyčinio bankroto požymius atitinkančių tikslų šiuo sandoriu konkrečiu atveju buvo siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024).

73. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką juridinio asmens akcijų perleidimas, lemiantis juridinio asmens dalyvių subjektinės sudėties pasikeitimą, pats savaime nedaro jokios įtakos šio juridinio asmens finansinei padėčiai, todėl, nenustačius kitų reikšmingų aplinkybių, negali būti laikomas nuostolingu ar ekonomiškai nenaudingu juridiniam asmeniui sandoriu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme, jeigu nenustatoma, kokių tyčinio bankroto požymius atitinkančių tikslų šiuo sandoriu konkrečiu atveju buvo siekiama.

74. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, kad jos nemokumą nulėmė ne verslo nesėkmė, o sąmoningai blogas bendrovės valdymas. Pareiškėja nepagrindė, kad bendrovės vadovai O. C., O. N. ir K. T. būtų atlikę kokius nors prieš bendrovę nukreiptus, teisei priešingus veiksmus, nulėmusius bendrovės nemokumą. Šiuo atveju pareiškėja, neįrodė, kad bendrovės vadovų veiksmais (veikimu, neveikimu), buvo siekiama bendrovės nemokumo tikslingai ir sąmoningai bendrovės valdyme priimant sprendimus, neatitinkančius jos interesų ir sukeliančius bendrovei ar jos kreditoriams žalą.

Prašymas dėl teisių apribojimo tenkintinas iš dalies

75. Nemokumo administratorė nurodo, kad visi trys įmonės vadovai blogino nemokios įmonės finansinę padėtį, nei vienas iš jų nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors įmonė negalėjo laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, taip pat neperdavė nemokumo administratorei nei įmonės turto, nei dokumentų. Esant visoms įstatyme numatytoms aplinkybėms atsakomybė kaltiems asmenims turi būti taikoma apribojant jiems teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

76. Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

77. Pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus juridinio asmens vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015).

78. Teismas, tiek nagrinėdamas suinteresuotų asmenų pateiktą prašymą taikyti įmonės vadovui teisių apribojimą, tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-302-881/2023 16 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

79. Teisės doktrinoje pažymėta, kad kuo daugiau pažeidimų vadovas pripažįstamas padaręs, tuo griežtesnė sankcija jam turėtų būti skiriama. <...> kiekvieną kartą turi būti atliktas individualizuotas asmens elgesio vertinimas, kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatytos ir įvertintos visos faktinės aplinkybės, susijusios su įmonės vadovo (ne)veikimu ir tokio elgesio priežastimis, o sankcija taikoma atsižvelgiant į numatytų pareigų pažeidimo sukeliamas pasekmes (A. B. „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): p. 452–475).

80. Po nustatyto nemokumo momento (2022-05-26) buvusiems įmonės vadovams O. C., O. N., K. T. kilo pareiga inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą, tačiau jie to nepadarė, tęsė nemokios įmonės veiklą, netinkamai organizavimo įmonės dokumentų perdavimą ir tvarkymą, ko pasekoje nemokumo administratorei nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir prarasta galimybė atsekti įmonės veiklą. Byloje nebuvo galimybės nustatyti, kam buvęs įmonės buhalteris perdavė įmonės dokumentus. Tais atvejais, kai bendrovės vadovas neturi bendrovės dokumentų (jie yra prarasti, sunaikinti) ir (ar) jis akivaizdžiai nebendradarbiauja su nemokumo administratoriumi ir (ar) realiai neketina šių dokumentų perduoti, svarstytinas klausimas, ar nėra siekiama nuslėpti tikrąją bendrovės būklę, ar tokiu būdu bendrovės vadovas nesielgia nesąžiningai ir aplaidžiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022).

81. Vilniaus apygardos teismo 2024-09-24 nutartimi skirta 435 Eur bauda buvusiam UAB „Energolit LT“ vadovui O. C. už teismo įpareigojimų nevykdymą. O. C. įmonės dokumentų nemokumo administratorei neperdavė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismo vertinimu, ankstesni įmonės vadovai O. N. ar K. T. savo (ne)veikimu prisidėjo prie įmonės dokumentų praradimo / dingimo. Buvusių vadovų veiksmai, kai nesikreipiama dėl nemokios įmonės bankroto bylos iškėlimo, o vykdomas vadovų bei akcininkų keitimas, prarandimi įmonės dokumentai, rodo tyčinį vengimą atskleisti bendrovės finansinę padėtį, jos kaitą. Tokie veiksmai kliudo nustatyti įmonės nemokumą sukėlusias priežastis bei apriboja nemokumo administratorės galimybes efektyviai vykdyti bankroto procedūras, pažeidžia kreditorių teises. Pažymėtina, kad dokumentų ir turto neperdavimas lemia tai, kad yra vilkinamas bei apsunkinamas BUAB „Energolit LT“ bankroto procesas, taip pat mažinamos galimybės gauti kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Buvęs bendrovės vadovas su nemokumo administratore nebendradarbiauja, savo pareigų objektyvių nevykdymo priežasčių įrodymais nepagrindė. Byloje nėra įrodymų, kad O. C. bent iš dalies būtų įvykdęs pareigą po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo perduoti įmonės turtą ir (ar) dokumentus.

82. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad buvusių bendrovės vadovų O. C., O. N. ir K. T. veiksmai atitinka JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus teisinius pagrindus, todėl prašymas apriboti buvusių bendrovės vadovų teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu tenkinamas iš dalies ir apribojama teisė 2 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

83. JANĮ 13 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui asmens vardą, pavardę, asmens kodą, teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir šios nutarties kopiją. Atsižvelgiant į tai, įsiteisėjus nutarčiai, jos vykdymas pavestinas Juridinių asmenų registro tvarkytojui – VĮ Registrų centras (JANĮ 13 straipsnio 4 dalis, 14 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

84. Teismas, nagrinėjamu atveju, neturi galimybės nustatyti tikrosios UAB „Energolit LT“ turtinės padėties, o dalies aplinkybių teismas neturi galimybės nustatyti iš viso, nes šalys teismui neatskleidžia tiesos. Tačiau apibendrindamas nutartyje nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nenustatytas pakankamas priežastinis ryšys tarp aptartų suinteresuotų asmenų, kaip bendrovės vadovų, veiksmų, t. y. sąmoningo blogo nemokios bendrovės valdymo (neteisėto delsimo inicijuoti bankroto bylą) ir bendrovės vadovų jau nemokios bendrovės turtinės padėties kryptingo pabloginimo (sudarant nemokios bendrovės padėtį bloginančius sandorius, be kita ko, pažeidžiančius atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą), todėl nėra pakankamo pagrindo bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu, o suinteresuotus asmenis pripažinti atsakingais už bendrovės bankrotą asmenimis (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

85. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti nemokumo administratorės prašymą iš dalies ir apriboti teisę buvusiems UAB „Energolit LT“ vadovams O. C., O. N. ir K. T. 3 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą pripažinti BUAB „Energolit LT“ bankrotą tyčiniu atmesti.

prašymą apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu tenkinti iš dalies.

Apriboti O. C. (O. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę 2 (dvejiems) metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją VĮ „Registrų centras“ apie priimtą procesinį sprendimą apriboti O. C., O. N. ir K. T. teisę eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė