Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektroskydas“, suinteresuotų asmenų S. G. ir A. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektroskydas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, panaikinimo, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektroskydas“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Elektroskydas“ nemokumo administratorė UAB „Divingas“ pateikė prašymą dėl BUAB „Elektroskydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktuose nustatytais pagrindais.

2. Pareiškėja nurodė, kad BUAB „Elektroskydas“ 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovės turtas siekė 152 912 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 235 092 Eur. Įmonė 2015 m. baigė nuostolingai ir patyrė 101 181 Eur nuostolių. 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė – 82 180 Eur. BUAB „Elektroskydas“ pradelsti reikalavimai vien pagrindiniams kreditoriams UAB „Elektrobalt“, UAB „Dogas“, UAB „Elstila“ ir UAB „Vilniaus turto grupė“ 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 104 345,93 Eur ir vien šios skolos viršijo pusę į BUAB „Elektroskydas“ balansą įrašyto turto vertės (76 456 Eur). Pagal BUAB „Elektroskydas“ 2016 m. gruodžio 31 d. balansą įmonės įsipareigojimai, siekiantys 555 520 Eur, sudarė net 67,81 proc. į įmonės balansą įrašyto turto – 380 066 Eur – vertės. 2016 m. bendrovė patyrė 98 356 Eur nuostolių. 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės neigiamas nuosavas kapitalas sudarė 180 536 Eur, o pradelsti reikalavimai vien pagrindiniams kreditoriams UAB „Elektrobalt“, UAB „Dogas“ ir UAB „Elstila“ siekė 322 494,43 Eur sumą ir viršijo pusę į BUAB „Elektroskydas“ balansą įrašyto turto vertės – 190 033 Eur.

3. Pagal BUAB „Elektroskydas“ 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis bendrovės įsipareigojimai, siekiantys 659 836 Eur, buvo 6 kartus didesni už visą turimą įmonės turtą – 99 981 Eur. 2017 m. įmonė patyrė 382 311 Eur nuostolių. 2017 m. gruodžio 31 d. bendrovės neigiamas nuosavas kapitalas sudarė 180 536 Eur, o pradelsti reikalavimai vien pagrindiniams kreditoriams UAB „Elektrobalt“, UAB „Dogas“ ir UAB „Elstila“ sudarė 331 169,97 Eur ir viršijo pusę į BUAB „Elektroskydas“ balansą įrašyto turto vertės – 49 990,50 Eur. Pagal BUAB „Elektroskydas“ 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonės įsipareigojimai, siekiantys 876 210 Eur, buvo 23 kartus didesni už visą turimą įmonės turtą – 37 101 Eur. 2018 m. įmonė patyrė 276 262 Eur nuostolių, o neigiamas nuosavas kapitalas sudarė 839 109 Eur. Pagal 2019 m. vasario 8 d. BUAB „Elektroskydas“ balanso duomenis įmonės įsipareigojimai, siekiantys 868 920 Eur, buvo net 30 kartų didesni už visą turimą įmonės turtą – 28 673 Eur. 2019 m. sausio mėn. įmonė veikė nuostolingai ir patyrė 1 138 Eur nuostolių. 2019 m. vasario 8 d. įmonės neigiamas nuosavas kapitalas sudarė 840 247 Eur, o pradelsti įsipareigojimai vien pagrindiniams kreditoriams UAB „Elektrobalt“, UAB „Dogas“ ir UAB „Elstila“ siekė 535 605,45 Eur ir viršijo pusę į BUAB „Elektroskydas“ balansą įrašyto turto vertės – 143 36,50 Eur.

4. Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėja teigė, kad vėliausiai nuo 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „Elektroskydas“ ir de facto (faktiškai), ir de jure (teisiškai) buvo nemoki, todėl A. S. ir S. G., būdami atitinkamais laikotarpiais bendrovės vadovais ir akcininkais, privalėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl BUAB „Elektroskydas“ bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Elektroskydas“ veikė su neigiamu nuosavu kapitalu, todėl nurodyti asmenys, kaip atitinkamo laikotarpio įmonės akcininkai ir vadovai, turėjo imtis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytų priemonių ir veiksmų, kurių yra privaloma imtis, kai bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Tačiau A. S. ir S. G. jiems įstatymuose nustatytų pareigų nevykdė. Be to, jau esančios nemokia BUAB „Elektroskydas“ nuostolinga veikla buvo tęsiama, visą laiką didinant nuostolius kreditorių sąskaita, nes įmonė savo prievoles buvusiems kreditoriams vykdė būsimų kreditorių sąskaita (einamųjų mokėjimų sąskaita), t. y. įmonė, vykdydama elektros prekių prekybą, iš pirkėjų gautas sumas naudojo senesnių skolų dengimui, o neatsiskaitymui su tiekėjais, pardavusiais prekes, už kurias gautas mokėjimas. Tokiu būdu dengėsi senesnės BUAB „Elektroskydas“ skolos, tačiau kaupėsi naujos įmonės skolos, kurių padengimui įmonė turto ir piniginių lėšų neturėjo. Akivaizdu, kad buvę bendrovės vadovai ir akcininkai, laiku nesikreipdami į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atliko neteisėtas veikas bei padarė žalą bendrovės kreditoriams (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

5. BUAB „Elektroskydas“ iš savo tiekėjų įsigytas prekes nuolat ir sistemingai pardavinėjo per A. S. asmenį susijusiai UAB „LITECHNIKA“ už mažesnę nei prekių įsigijimo kainą. UAB „LITECHNIKA“ taip pat buvo pradavinėjamos ženkliai pigiau net ir tos prekės, kurias bendrovė įsigijo iš tos pačios UAB „LITECHNIKA“, t. y. BUAB „Elektroskydas“ iš UAB „LITECHNIKA“ įsigydavo prekes brangiau ir vėliau tas pačias prekes parduodavo atgal UAB „LITECHNIKA“ pigiau. Dėl nuostolingų prekių – kabelių (neįskaitant kitų prekių) – BUAB „Elektroskydas“ 2017 m. patyrė 126 911,17 Eur žalą, 2018 m. – 34 728 Eur žalą, tai ir buvo viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių bendrovės nuostolingą veiklą bei bankrotą. Nuostolingi medžiagų perpardavimo sandoriai buvo sudaromi dideliais prekių kiekiais (dešimtys kilometrų kabelių) ir ilgam laiko periode (keleri metai), tai leidžia aptartus nuostolingus sandorius, sudarytus su susijusiu asmeniu, vertinti kaip tyčinius, kryptingus, sisteminius veiksmus (sandorius), kuriais buvo siekiama sąmoningai pabloginti BUAB „Elektroskydas“ finansinę padėtį bei tuo pačiu finansinės naudos susijusiai UAB „LITECHNIKA“ (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 – 3 punktai).

6. Prieš pat iškeliant BUAB „Elektroskydas“ bankroto bylą, bendrovė pardavė ir išrašė S. G. PVM sąskaitas faktūras 93 114,95 Eur sumai. PVM sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos. S. G. aiškina, kad nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos įskaitymo būdu, įskaitymo neįforminant įskaitymo aktu ar vienašaliu pareiškimu. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad BUAB „Elektroskydas“ buvo būtina prieš bankrotą atitinkamas prekes parduoti S. G., apmokant įskaitymo būdu, nes BUAB „Elektroskydas“ tokiu būdu pardavė prekes už kuriais realiai jokio mokėjimo negavo. Jeigu nebūtų buvę šių sandorių, prekės būtų parduotos ĮBĮ nustatyta tvarka, o gautos lėšos būtų panaudotos kreditorinių reikalavimų tenkinimui ĮBĮ nustatyta tvarka. Jeigu byloje bus nustatyta, kad įskaitymai buvo atlikti, šie įskaitymo sandoriai turi būti vertinami kaip neteisėti pirmenybiniai sandoriai, kuriais prieš bendrovės bankrotą nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė S. G. prieš kitus bendrovės kreditorius (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu byloje bus nustatyta, kad įskaitymai nebuvo atlikti, šią aplinkybę reikia vertinti kaip apgaulingą apskaitos tvarkymą be pagrindo apskaitant, kad S. G. nėra skolingas už prekes BUAB „Elektroskydas“ (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

7. BUAB „Elektroskydas“ apskaita buvo vedama tokiu būdu, kad nėra galimybės nustatyti dalies ūkinių operacijų turinio, prekių įsigijimo bei pardavimo aplinkybių (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). (1) Bendrovė įsigydavo ar pagamindavo prekes apskaitant vienokiu pavadinimu (identifikavimu), o šias prekes parduodavo pardavimo dokumentuose nurodant kitu pavadinimu, dažnu atveju nenurodant parduotų prekių kiekio, o įvardinant „prekių komplektas“. Pardavimo operacijos buvo taip įforminamos, kad iš pardavimo operacijos turinio aprašymo neįmanoma nustatyti, kokios konkrečios prekės bei koks jų kiekis buvo parduotas, negalima patikrinti, ar prekių pardavimo operacijos realiai vyko bei ar vyko tokiomis sąlygomis kaip aprašyta pardavimo operacijose, taip pat negalima nustatyti, ar prekių pardavimai vyko rinkos sąlygomis. (2) Didelė dalis BUAB „Elektroskydas“ atsiskaitymų buvo vykdoma ne per bendrovės atsiskaitomąsias sąskaitas ar kasą, bet per susijusią UAB „LITECHNIKA“, kuri vykdydavo nemažą dalį mokėjimų už BUAB „Elektroskydas“ tretiesiems asmenims, tačiau tokie mokėjimai nebuvo tinkamai apskaitomi apskaitoje. Pagal perimtus dokumentus negalima nustatyti, kokiu pagrindu UAB „LITECHNIKA“ vykdė atsiskaitymus už BUAB „Elektroskydas“, su kuo konkrečiai ir koks yra atsiskaitymų mastas. Tai, kad UAB „LITECHNIKA“ vykdė atsiskaitymus už bendrovę, yra žinoma iš UAB „LITECHNIKA“ nemokumo administratoriaus pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos. (3) Prieš pat bankroto bylos iškėlimą bendrovė pirko iš S. G. prekių už 92 516,20 Eur, tačiau pagal perimtus dokumentus nėra galimybės nustatyti šių ūkinių operacijų turinio, t. y. kokios konkrečios prekės buvo pirktos iš S. G. ir kaip šios prekės buvo panaudotos BUAB „Elektroskydas“ veikloje. Nėra jokių duomenų apie tokių prekių apskaitymą bendrovės prekių atsargose ir šių prekių panaudojimą ūkinėje veikloje. Dalies prekių apskritai negalima identifikuoti. (4) BUAB „Elektroskydas“ nemokumo administratorei nebuvo perduota įmonės apskaitos programa, dokumentai, iš kurių būtų galima identifikuoti bendrovės apskaitoje apskaitytas prekių atsargas, jų pokyčius (pirkimus ir pardavimus), likučius, atsiskaitymo už prekes operacijas.

8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime nurodė, kad nemokumo administratorės prašymas pripažinti BUAB „Elektroskydas“ bankrotą tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas.

9. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime prašė nemokumo administratorės prašymą atmesti. Atsiliepimas į prašymą grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Pozicija, kad bendrovė buvo nemoki nuo 2015 m. gruodžio 31 d., yra grindžiama tik pareiškėjos subjektyvia nuomone, kurios niekas nepatvirtina. Pareiškėja nepateikė į bylą duomenų, kurie leistų nustatyti visą BUAB „Elektroskydas“ pradelstų įsipareigojimų apimtį 2015 – 2017 m., todėl pareiškėjos skaičiavimai nesuponuoja jos daromų išvadų apie bendrovės nemokumą nuo 2015 m. gruodžio 31 d.

9.2. BUAB „Elektroskydas“ per visą A. S. vadovavimo jai laikotarpį vykdė normalią ūkinę – komercinę veiklą bei nei karto nebuvo jos nutraukusi ar sustabdžiusi: vykdė savo įsipareigojimus kreditoriams bei kreditoriai vykdė savo įsipareigojimus pareiškėjai, mokėjo savo darbuotojams atlyginimus bei nuo jų privalomus mokesčius valstybei. 2015 – 2017 m. laikotarpiu bendrovės apyvarta tik pastoviai reikšmingai augo (t. y. vien nuo 2014 m. iki 2015 m. padidėjo daugiau nei dvigubai, o iki 2017 m. – daugiau nei 5 kartus lyginant su 2014 m.), todėl nebuvo jokio poreikio kreiptis dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo. Visi BUAB „Elektroskydas“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai (išskyrus BUAB „Ekopakuotė“) atsirado vėlesniu laikotarpiu, kai A. S. jau nebuvo nei pareiškėjos vadovu, nei akcininku. A. S. vadovavimo įmonei laikotarpiu teismuose ar kitose ginčų nagrinėjimo institucijose nebuvo nagrinėjama jokių bylų pareiškėjos atžvilgiu, nebuvo vykdomi jokie išieškojimai per antstolius. Ginčo situacijos vertinimo niekaip nekeičia prašyme nurodoma aplinkybė, kad pareiškėja 2015 – 2017 m. veikė nuostolingai. Skaičiuojant pareiškėjos 2015 – 2017 m. laikotarpio skolas (bendras ir pradelstas) didžiausiems kreditoriams, nebuvo atsižvelgta į tai, kad dalis jų buvo suteikę pareiškėjai prekinius kreditus reikšmingoms sumoms.

9.3. Nors A. S. iki 2018 m. sausio mėn. pradžios buvo pareiškėjos vadovu ir dalies akcijų savininku, tačiau bendrovės komercijos vadovu, atsakingu už visų prekių pirkimus, pardavimus, kainodarą, bendravimą su tiekėjais ir klientais ir kitus su tuo susijusius dalykus, beveik nuo pat pareiškėjos įsteigimo buvo S. G.. Tik komercijos vadovo pareigas ėjęs S. G. gali paaiškinti ir pakomentuoti aplinkybes ir daromas išvadas dėl bendrovės ir UAB „LITECHNIKA“ sandorių.

9.4. Prašyme nenurodyta, kokie konkretūs dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti, kokie nebuvo perduoti bei kokių teisės aktuose nustatytų veiksmų ji ėmėsi, kad pareiškėjos vadovas po bankroto bylos iškėlimo perduotų visus trūkstamus dokumentus. Iš kartu su prašymu į bylą pateiktų dokumentų apimties galima spręsti, kad pareiškėjos administratorės žinioje yra pakankamai dokumentų, leidžiančių nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą bei identifikuoti vykdytas ūkines operacijas. Pareiškėjos finansinės atskaitomybės dokumentai buvo rengiami ir teisės aktų nustatyta tvarka teikiami registrui ne tik tuo laikotarpiu, kai pareiškėjai vadovavo A. S., bet ir vėliau, iki pat bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo. Aplinkybė, kad pareiškėja tam tikrais atvejais įsigydavo prekes su vienokiu pavadinimu, o parduodavo su kitokiu pavadinimu, niekaip objektyviai nepatvirtina netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo fakto.

10. Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepime prašė nemokumo administratorės prašymą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Visi pareiškėjos argumentai dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio susiję su veiksmais neva neatliktais tuo laikotarpiu, kai BUAB „Elektroskydas“ pagal pareiškėjos poziciją jau buvo nemoki. Jokių valdymo organų pareigų nevykdymo, sukėlusio tokią įmonės būklę, pareiškėja nenurodė. Akivaizdu, kad akcininkų susirinkimų sušaukimas ar nesušaukimas įmonės nuosavo kapitalo nepakankamumo atveju yra ne įmonės nemokumo ar bankroto priežastis, o pablogėjusios įmonės finansinės situacijos pasekmė. Taigi, šių pareigų nevykdymas, net jei būtų nustatytas, negali būti laikomas sukėlusiu įmonės bankrotą. Pareiškėja nenurodė jokių bendrovės vadovų pareigų pažeidimų, atliktų laikotarpiu, kai BUAB „Elektroskydas“ buvo moki, sukėlusių jos nemokumą ir bankrotą. Visi nurodyti pažeidimai, realūs ar tariami, įvykdyti ne iki pareiškėjos nurodyto nemokumo būsenos atsiradimo, o tada, kai ši būsena atsirado, taigi objektyviai negali būti įmonės bankroto priežastimi.

10.2. Prekės, kurias BUAB „Elektroskydas“ pardavinėjo UAB „LITECHNIKA“, negalėjo būti tos pačios prekės, kurias BUAB „Elektroskydas“ iš šios įmonės įsigijo. BUAB „Elektroskydas“ parduodami prekių kiekiai yra nuo 2 iki 70 kartų didesni nei iš UAB „LITECHNIKA“ įsigyti tokių pačių pavadinimų prekių kiekiai. 2018 m. pareiškėja kaip nuostolingus sandorius nurodo kabelių YDYP 3x2,5 mm ir NYM J3x 1,5 mm pardavimus UAB „LITECHNIKA“, nors iš šios įmonės tokių prekių 2018 m. pagal pareiškėjos suvestinę išvis nepirkta, o iš kur ir kokiomis kainomis šie kabeliai įsigyti, pareiškėja jokių įrodymų nepateikė. Jei bendra prekių pardavimo kaina yra didesnė už bendrą įsigijimo kainą, nėra jokio pagrindo tokį sandorį laikyti nenaudingu ar nuostolingu įmonei. Tokių įrodymų ir paskaičiavimų pareiškėja nepateikė. Pareiškėja pateikė duomenis apie sandorius, vykusius 2017 – 2018 m., t. y. 2 – 3 metai po to, kai įmonė neva tapo nemoki. Jei BUAB „Elektroskydas“ išties buvo nemoki jau 2015 m., tokiu atveju akivaizdu, kad jos nemokumą ir bankrotą sukėlė ne 2017 – 2018 m. prekybinės operacijos.

10.3. Nėra jokių įrodymų, kad tie patys kabeliai, kuriuos BUAB „Elektroskydas“ pirko iš UAB „LITECHNIKA“, buvo parduoti atgal šiai įmonei už mažesnę kainą. Vertinant 2018 m. sandorius su UAB „LITECHNIKA“ atsižvelgtina į tai, kad tuo metu A. S. nebebuvo BUAB „Elektroskydas“ akcininkas ir vadovas, taigi įmonės nebebuvo susijusios.

10.4. Įskaitymas yra ne tiesiog S. G. „aiškinimas“, o ūkinė operacija, kuri buvo iki įmonei iškeliant bankroto bylą atlikta ir apskaityta jos buhalteriniuose dokumentuose. Dėl šios skolos vyksta teisminis ginčas tarp pareiškėjos ir S. G. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1478-560/2021, teismo sprendimas dar nėra priimtas. Pareiškėja, analizuodama minėtus pardavimus ir teigdama, kad nebuvo jokio reikalo parduoti BUAB „Elektroskydas“ prekes, nes tariamai už jas nebuvo gauta jokių lėšų, visiškai ignoruoja aplinkybę, kad vietoje parduotų S. G. prekių BUAB „Elektroskydas“ gavo kitas prekes, kurių didžiąją dalį sunaudojo savo veikloje, taip pat ir atsiskaitymui su kreditoriais.

10.5. BUAB „Elektroskydas“ buhalterinę apskaitą tvarkė profesionalias buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė UAB „Verslo konsultantų biuras“. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad bent bandė išsiaiškinti bendrovės veiklos klausimus su jos apskaitą tvarkiusia įmone. Sąskaitų išrašymas, nurodant ne konkrečiai išvardintas visas prekes, o tiesiog įvardinant jas kaip vieną ar kitą komplektą, nėra būdingas vien tik BUAB „Elektroskydas“ ir vien tik šios įmonės sandoriams su S. G. ar UAB „LITECHNIKA“. Šioje verslo srityje parduodamų įvairių ir didelės vertės prekių įvardijimas sąskaitoje tiesiog kaip „Elektros prekės“ ar „Elektros skydų komponentai“ įprasta praktika ir kreditorių UAB „Elstila“ bei UAB „Elektrobalt“ veikloje. Pareiškėja nepateikė nei jokių duomenų apie konkrečius atsiskaitymus, kurie tariamai nebuvo tinkamai apskaitomi BUAB „Elektroskydas“ apskaitoje, nei jokių įrodymų, patvirtinančių tokius jos teiginius. Todėl šie teiginiai vertinti kaip deklaratyvūs, neįrodyti ir atmestini. Apskaitos programa, kurios pagalba buvo tvarkoma BUAB „Elektroskydas“ apskaita, yra apskaitą vykdžiusios įmonės turtas, bendrovei ši programa niekada nepriklausė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi BUAB „Elektroskydas“ bankrotą pripažino tyčiniu.

12. Teismas, įvertinęs 2015 – 2019 m. BUAB „Elektroskydas“ finansinius dokumentus, nustatė, kad bendrovė tapo nemoki vėliausiai nuo 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė nuo 2015 m. veikė nuostolingai, jos įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nuo 2015 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo didžiąją dalį BUAB „Elektroskydas“ mokėtinų įsipareigojimų sudarė vien pagrindiniams kreditoriams UAB „Elektrobalt“, UAB „Dogas“, UAB „Elstila“ ir UAB „Vilniaus turto grupė“ pradelstų reikalavimų sumos ir vien tik šios skolos viršijo pusę į UAB „Elektroskydas“ balansą įrašyto turto vertės, kurios kasmet didėjo. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, patvirtino ir 2021 m. balandžio 26 d. nepriklausomo teismo eksperto Konsultacinė išvada, kurioje nustatyta, kad BUAB „Elektroskydas“ nuo 2015 m. dirbo nuostolingai, pradelstos skolos viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, t. y. 2015 m. įmonės turtą iš viso sudarė 152 912 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 235 092 Eur, taip pat 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „Elektroskydas“ įsiskolinimas kreditoriams iš viso sudarė 202 345,25 Eur. BUAB „Elektroskydas“ nuo 2015 m. atitiko nemokios įmonės apibrėžimą, o nemokumas išliko ir 2016 – 2018 m.

13. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad A. S. (kuris nuo 2007 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. sausio 4 d. buvo įmonės direktorius, nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 8 d. buvo įmonės akcininkas, kuriam priklausė 60 proc. įmonės akcijų (kontrolinis akcijų paketas)) ir S. G. (kuris nuo 2018 m. sausio 5 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo įmonės direktorius, nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 9 d. jam priklausė 40 proc. įmonės akcijų, o nuo 2018 m. sausio 9 d. iki šiol – 100 proc. akcijų), būnant įmonės vadovais, jiems buvo ir turėjo būti žinoma, kad bendrovė yra nemoki, todėl jiems kilo pareiga tinkamai vykdyti savo kaip vadovų pareigas ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau teisme pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Elektroskydas“ buvo gautas tik 2018 m. gruodžio 20 d., kurį padavė ne tuometinis įmonės vadovas (S. G.), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Todėl teismas laikė, kad A. S. ir S. G. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, dėl ko toliau buvo sudarinėjami sandoriai, kuriais buvo bloginama įmonės padėtis. Tokiu būdu konstatuotas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis.

14. Byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis teismas nustatė, kad 2017 – 2018 m. BUAB „Elektroskydas“ įsigijo kabelių iš skirtingų tiekėjų (UAB „Dogas“, UAB „Estila“, UAB „Elektrobalt“, UAB „LITECHNIKA“ ir kt.) skirtingomis kainomis. 2017 m. įsigijo 1238800 m. įvairių kabelių už 477 101,50 Eur. Tais pačiais metais BUAB „Elektroskydas“ tokius pat kabelius pardavė UAB „LITECHNIKA“, kuriai parduota 1444520 m. kabelių už 433 358,90 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad BUAB „Elektroskydas“ parduodavo UAB „LITECHNIKA“ kabelius už mažesnę kainą, negu jas įsigijo. Konsultacinėje išvadoje esančiais skaičiavimais nustatyta, kad jeigu prekės UAB „LITECHNIKa“ būtų parduotos už tokį pat kainų vidurkį, už kokį jos buvo įsigytos iš kitų tiekėjų, tai UAB „LITECHNIKA“ iš viso už kabelius būtų turėjusi sumokėti 556 262,40 Eur. Pardavus prekes už mažesnę, nei jų įsigijimo kainą BUAB „Elektroskydas“ 2017 m. patyrė 122 903,50 Eur nuostolių (556 262,40 Eur – 433358,90 Eur).

15. 2018 m. BUAB „Elektroskydas“ iš įvairių tiekėjų įsigijo 1140700 m. įvairių rūšių kabelių už 457 353,24 Eur sumą. Tais pačiais metais BUAB „Elektroskydas“ tokius pat kabelius pardavė UAB „LITECHNIKA“ – buvo parduota 352800 m. kabelių už 96 672 Eur. Taigi, šiuo atveju taip pat BUAB „Elektroskydas“ pardavė UAB „LITECHNIKA“ prekes už mažesnę kainą, negu jos buvo įsigytos. Konsultacinėje išvadoje esančiais skaičiavimais nustatyta, kad jeigu prekės būtų parduotos už tokį pat kainų vidurkį, už kokį jos buvo įsigytos, tai UAB „LITECHNIKA“ iš viso už kabBelius būtų turėjusi sumokėti 131 828,64 Eur. Pardavus prekes už mažesnę, nei jų įsigijimo kainą UAB „Elektroskydas“ 2018 m. patyrė 35 156,64 Eur nuostolių (131 828,64 Eur – 96 672 Eur).

16. Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys duomenų, kurie paneigtų nustatytas aplinkybes dėl aukščiau nurodytų sandorių, byloje nepateikė. Teismas taip pat akcentavo, kad BUAB „Elektroskydas“ ir UAB „LITECHNIKA“ yra susijusios įmonės per A. S. asmenį, kuris laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. spalio 19 d. buvo UAB „LITECHNIKA“ vadovu. Atsižvelgdamas į šį faktą, taip pat į tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. sausio 4 d. A. S. buvo BUAB „Elektroskydas“ akcininku, teismas nusprendė, kad dalis nuostolingų sandorių tarp bendrovių buvo sudaromi, kai šių abiejų įmonių vadovu ir akcininku buvo A. S..

17. Remdamasis aplinkybe, kad bendrovė tapo nemoki vėliausiai nuo 2015 m. gruodžio 31 d., o 2017 –2018 m. vykdomi medžiagų pardavimo susijusiai įmonei sandoriai buvo nuostolingi, sandoriai buvo sudaromi dideliais prekių kiekiais ir ilgam laiko periode, teismas padarė išvadą, kad šiais sandoriais buvo siekiama sąmoningai pabloginti BUAB „Elektroskydas“ finansinę padėtį bei tikėtina, kad tuo pačiu buvo siekiama finansinės naudos susijusiai UAB „LITECHNIKA“. Atsižvelgiant į tai konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai.

18. Spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio BUAB „Elektroskydas“ bankroto byloje, teismas nustatė, kad dėl 93 114,95 Eur S. G. skolos pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (ir jų apmokėjimo / įskaitymo) vyksta teisminis ginčas tarp pareiškėjos ir S. G. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1478-560/2021, teismo sprendimas dar nėra priimtas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad šioje byloje jis negali nustatyti, ar PVM sąskaitos buvo apmokėtos, taip pat ar buvo atliktas įskaitymas. Atitinkamai teismas negali nustatyti, ar tokiais veiksmais buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą.

19. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis teismas nustatė, kad BUAB „Elektroskydas“ finansiniai dokumentai buvo teikiami registrui laikotarpiu nuo 2008 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo. Kartu su prašymu dėl BUAB „Elektroskydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nemokumo administratorė pateikė 2015 m. – 2019 m. BUAB „Elektroskydas“ balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, tarp bendrovės ir kitų kreditorių sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis, skolų suderinimo aktus, PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, kuriais remdamasi nemokumo administratorė įrodinėjo BUAB „Elektroskydas“ bankrotą esant tyčinį. Teismo vertinimu, šių duomenų nemokumo administratorei visiškai pakako nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžius. Todėl teismas sprendė, kad aplinkybės dėl netinkamo apskaitos tvarkymo (pavyzdžiui, konkrečių prekių pavadinimų nenurodymas) negali būti pripažįstamos tyčinio bankroto pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą požymiu. Teismas atkreipė dėmesį, kad BUAB „Elektroskydas“ bankroto byloje taip pat nėra duomenų, kad įmonės buvusiems vadovams būtų skirta bauda už pareigos perduoti dokumentus ar turtą nemokumo administratorei nevykdymą, o tai taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai arba netinkamai.

I. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20. Pareiškėja BUAB „Elektroskydas“ atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties motyvus, papildomai pripažįstant BUAB „Elektroskydas“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 4 – 5 punktuose numatytais pagrindais. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais papildomais argumentais:

20.1. Tai, kad yra nagrinėjamas ginčas dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-1478-560/2021, neužkerta kelio tas pačias aplinkybes vertinti įmonės tyčinio bankroto kontekste. Civilinėje byloje Nr. e2-1478-560/2021 sprendžiamas tik skolos priteisimo klausimas, tuo tarpu įmonės tyčinio bankroto kontekste turi būti įvertinta, kokias teisines pasekmes sukėlė didelės vertės prekių pardavimas prieš įmonės bankrotą S. G., nepriklausomai nuo to, ar jis atsiskaitė už šias prekes įskaitymo būdu, ar neatsiskaitė. Tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo neatsiskaitė už prekes, yra pagrindas teigti, kad tokiu būdu prieš įmonės bankrotą susijusiam asmeniui buvo perleistas didelės vertės turtas ir tuo buvo sutrukdyta kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš perleisto turto. Jeigu būtų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo atsiskaitė už prekes įskaitymo būdu, tokiu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad suinteresuotam asmeniui nepagrįstai buvo suteikta atsiskaitymo pirmenybė prieš kitus kreditorius, nes jis savo turėtą finansinį reikalavimą padengė gautomis prekėmis. Todėl bet kuriuo iš nurodytų atveju yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

20.2. Teismo ekspertės L. R. parengtoje Konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad 2018 m. sausio 5 d. – 2019 m. vasario 8 d. laikotarpiu netinkamai buvo įforminamos prekių pirkimo – pardavimo operacijos tarp BUAB „Elektroskydas“ ir S. G. ir negalima nustatyti šių ūkinių operacijų turinio; 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. sausio 5 d. – 2019 m. vasario 8 d. laikotarpiais netinkamai buvo vedama elektros prekių įsigijimo, pardavimo, panaudojimo konkrečiuose objektuose ir nurašymo apskaita, dėl ko negalima nustatyti, kokios konkrečios medžiagos ir kokiuose konkrečiuose objektuose panaudotos ir ar jos laiku bei pagrįstai nurašytos; 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. sausio 5 d. – 2019 m. vasario 8 d. laikotarpiais BUAB „Elektroskydas“ apskaita buvo vedama netinkamai (aplaidžiai arba galimai apgaulingai), dėl ko negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžių ar struktūros. Tai patvirtina ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą įmonės tyčinio bankroto požymį. Teismas nepagrįstai nevertino šios Konsultacinės išvados bei nenurodė jokių argumentų, kodėl jos nevertina nurodyto įmonės tyčinio bankroto kontekste.

20.3. Vien tai, kad administratorei perduota dalis pirminių dokumentų bei tai, kad įmonė teikdavo finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui, savaime nereiškia, kad pareiškėjos administratorė gali nustatyti visų įmonės ūkinių operacijų turinį, prekių įsigijimo bei pardavimo aplinkybes tarp susijusių asmenų. Tiek pareiškėjos pareiškime, tiek Konsultacinėje išvadoje buvo išsamiai aprašytos ūkinės operacijos, kurių turinio nustatyti negalima. Suinteresuoti asmenys nepaaiškino ginčo ūkinių operacijų turinio ir nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti šias ūkines operacijas ir nustatyti jų turinį.

20.4. Didelę dalį BUAB „Elektroskydas“ produkcijos sudarantys elektros skydai bendrovės apskaitoje apskaitomi „xxxxxx“, tačiau pagal pardavimo dokumentus tokios prekės nebuvo parduotos. Tuo pačiu iškėlus BUAB „Elektroskydas“ bankroto bylą šios prekės nebuvo perduotos nemokumo administratorei. Todėl pagal nemokumo administratorės perimtus dokumentus negalima nustatyti, ar tokios prekės realiai egzistavo ir kur jos yra, t. y. neįmanoma nustatyti (identifikuoti) ūkinių operacijų su elektros skydais turinio. Nemokumo administratorei neperduoti elektros skydų inventorizacijos ir nurašymo aktai.

20.5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi įpareigojo S. G. teismui pateikti iki 2021 m. balandžio 30 d. prekių pirkimo dokumentus, kurių pagrindu jis įsigijo 2018 rugpjūčio 22 d., 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes, parduotas BUAB „Elektroskydas“; šių prekių krovinio gabenimo važtaraščius, patvirtinančius, kad prekės buvo pristatytos ir perduotos bendrovei. Tačiau S. G. tokių įrodymų nepateikė ir nepaneigė pagrįstų prielaidų, kad tarp pareiškėjos ir S. G. realiai jokios prekės nebuvo perkamos – parduodamos arba prekių pirkimas – pardavimas vyko kitokiomis sąlygomis (pvz., apskaityti neteisingi prekių kiekiai, rūšys, komplektacijos, padidintos prekių kainos ir pan.) nei yra apskaityta dokumentuose.

21. Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepime į pareiškėjos BUAB „Elektroskydas“ atskirąjį skundą prašė jį atmesti, įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu UAB „Verslo konsultantų biuras“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais papildomais argumentais:

21.1. BUAB „Elektroskydas“ nemokumo administratorė nesiėmė reikiamų priemonių perimti visą bendrovės apskaitą (apskaitos programos „Stekas“ ar „Stekas plius“ pagalba sukurtas duomenų bazes, elektroniniu formatu saugomus apskaitos programos „Stekas“ ar „Stekas plius“ pagalba sukurtus dokumentus ir pan.) iš bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės. Abi minėtos programinės įrangos yra licencijuotos ir priklauso UAB „Verslo konsultantų biuras“. Dėl šios priežasties BUAB „Elektroskydas“ savo balanse buhalterinės apskaitos programos licencijos neturėjo ir dėl to bendrovės vadovas nemokumo administratorei negalėjo perduoti to, ko įmonė neturėjo.

21.2. Administratorė, norėdama susipažinti su BUAB „Elektroskydas“ apskaita, turėjo galimybę sudaryti sutartį dėl tolimesnio buhalterinės apskaitos tvarkymo su UAB „Verslo konsultantų biuras“, galėjo pati įsigyti buhalterinės programos „Stekas plius“ licenciją arba sudaryti sutartį su kita buhalterinės apskaitos bendrove, turinčia buhalterinės programos „Stekas plius“ licenciją. Tokiu būdu pareiškėja būtų gavusi galimybę atidaryti apskaitą tvarkiusios UAB „Verslo konsultantų biuras“ sukurtus elektroninius BUAB „Elektroskydas“ apskaitos dokumentus. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų ėmusis priemonių gauti ir išanalizuoti BUAB „Elektroskydas“ elektroniniu būdu tvarkytą apskaitą. Iš UAB „Verslo konsultantų biuras“ 2021 m. birželio 15 d. paaiškinimo, kurį prašoma prijungti prie bylos, matyti, kad BUAB „Elektroskydas“ nemokumo administratorė neprašė perduoti jai visą elektroniniu būdu tvarkomą bendrovės apskaitą.

21.3. Pareiškėja, neperėmusi visų BUAB „Elektroskydas“ apskaitos dokumentų, negalėjo jų pateikti ir Konsultacinę išvadą rengusiai specialistei, taigi Konsultacinė išvada, duota neišnagrinėjus visų BUAB „Elektroskydas“ duomenų, atitinkamai negali būti laikoma išsamiu ir tinkamu bendrovės apskaitos įvertinimu.

21.4. Pareiškėja apkaltino suinteresuotus asmenis netinkamai tvarkius BUAB „Elektroskydas“ buhalterinę apskaitą. Teismo sprendimu konstatavus, kad šie pareiškėjos teiginiai yra pagrįsti, kiltų teisinės pasekmės ne tik suinteresuotiesiems asmenims, bet ir bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „Verslo konsultantų biuras“. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 1 dalimi, UAB „Verslo konsultantų biuras“ įtrauktina į bylą suinteresuotuoju asmeniu, kadangi bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms.

21.5. Pritartina nutarties išvadai, kad kitoje byloje sprendžiant ginčą dėl S. G. skolos bendrovei, teismas negalėjo spręsti dėl suinteresuoto asmens atsiskaitymo / neatsiskaitymo su bendrove. Atsiskaitymo ar neatsiskaitymo su BUAB „Elektroskydas“ pagal PVM sąskaitas faktūras aplinkybė yra teisiškai reikšminga, todėl teismas, vertindamas šiuos argumentus, privalėtų nustatyti aplinkybes, o ne priimti sąlyginiais motyvais pagrįstą sprendimą.

21.6. Suinteresuotasis asmuo, vykdydamas individualią veiklą iki 2018 m. liepos 27 d. (kol įsiregistravo PVM mokėtoju), neprivalėjo saugoti jokių prekių įsigijimo dokumentų, o po 2018 m. liepos 27 d., įsiregistravęs PVM mokėtoju, privalėjo saugoti tik PVM apmokestintų prekių įsigijimo dokumentus, pagrindžiančius PVM atskaitą. Atitinkamai suinteresuotojo asmens negalėjimas pateikti dokumentų, kurių jis pagal galiojančius teisės aktus neprivalo nei rinkti, nei saugoti, negali būtų laikomas įrodymu, kad tokios prekės išvis neegzistavo, ypač kai jų dalis buvo panaudota BUAB „Elektroskydas“ gaminant gaminius, kurie buvo parduoti tretiesiems asmenims, ir šios operacijos įformintos bendrovės apskaitos dokumentais.

22. Suinteresuotas asmuo A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį ir BUAB „Elektroskydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais papildomais argumentais:

22.1. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1694-580/2021, iškelta pagal pareiškėjos ieškinį A. S. ir S. G. dėl žalos atlyginimo, kurioje pareiškėja savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, kad BUAB „Elektroskydas“ nuo 2015 m. gruodžio 31 d. tariamai jau buvo nemoki ir kad nuo šio momento A. S. ir S. G. kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiu tariamai atsirado teisinė pareiga inicijuoti pareiškėjos bankroto bylos iškėlimą, kurios nevykdymas tariamai lėmė civilinėje byloje Nr. e2-1694-580/2021 prašomos priteisti žalos atsiradimą. Taigi, BUAB „Elektroskydas“ nemokumo nustatymo momentas bei pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymas yra ne šios, o kitos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1694-580/2021 dalykas, dėl ko teismas skundžiamoje nutartyje negalėjo pasisakyti šiais kitos bylos nagrinėjimo dalyką sudarančiais klausimais. Teismas turėjo atsižvelgti, kad pareiškėja vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą nusprendė įrodinėti kaip savarankišką deliktą atskiroje civilinėje byloje, todėl būtent ten į šiuos klausimus ir turi būti atsakyta. Būtent taip buvo pasielgta pasisakant dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto pagrindo buvimo.

22.2. Teismas formaliai taikė ĮBĮ nuostatas dėl įmonės nemokumo. Darydamas išvadas apie pareiškėjos finansinę būklę 2015 m. gruodžio 31 d. datai, teismas iš esmės analizavo ir vertino duomenis apie pareiškėjos turtą, įsipareigojimus ir nuostolį už laikotarpį po šios datos iki pat 2019 m., t. y. visą situaciją įvertino retrospektyviai ir jau žinant šiuos duomenis, nors A. S., kaip pareiškėjos vadovui, vadovavusiam pareiškėjui dar du metus po šios datos, tokie duomenys nurodytu metu nebuvo ir objektyviai negalėjo būti žinomi. A. S. vadovavimo laikotarpiu BUAB „Elektroskydas“ faktinė situacija buvo gera.

22.3. Teismas, darydamas išvadas, kad nuo 2015 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo pareiškėjos skolos pagrindiniams kreditoriams tik didėjo, neatsižvelgė į tai, kad pagrindiniai kreditoriai po 2015 m. gruodžio 31 d. toliau visiškai pasitikėjo pareiškėja bei ne tik iš jos pirkdavo, bet ir parduodavo jai prekes bei nematė poreikio inicijuoti bankroto bylos. Analogiškai situaciją tuo metu turėjo pagrindo vertinti ir vidutiniškai apdairus ir rūpestingas įmonės vadovas, kuriam, priešingai nei konstatuota nutartyje, teisės aktai nenustato pareigos vadovaujamos įmonės bankroto bylą kelti iš karto, kai įmonė pirmą kartą finansinius metus baigia su nuostoliu.

22.4. Teismas pareiškėjos bankrotą pripažino tyčiniu, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja 2017 – 2018 m. elektros kabelius susijusiai UAB „LITECHNIKA“ pardavinėjo už mažesnę nei jų įsigijimo kainą. Šios išvados grindžiamos Konsultacine išvada, iš kurios matyti, kad specialistė peržiūrėjo pareiškėjos 2017 – 2018 m. kabelių pirkimo – pardavimo PVM sąskaitas faktūras ir, radusi sutampančius duomenis apie kabelių gyslos skersmenis, padarė išvadą, kad tiek pirkimo, tiek pardavimo PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyti visiškai tie patys kabeliai. Tačiau tokia išvada yra niekuo nepagrįsta, kadangi kabeliai skiriasi ne tik pagal gyslų skersmenis, kurie yra vienas svarbiausių kabelį apibūdinančių rodiklių, bet ir pagal laidininko metalo rūšį (aliuminis ar varis), leistiną maksimalią apkrovą, izoliacinės medžiagos storį ir rūšį, gamintoją ir kitus parametrus, nuo kurių priklauso ir gaminio kaina. Tuo tarpu nei specialistė, nei teismas jokių duomenų šiais aspektais neanalizavo ir nevertino, pati byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, šiuo aspektu net neišklausius S. G., turinčio specialių žinių ir iki A. S. vadovavimo įmonei pabaigos ėjusio pareiškėjos komercijos vadovo, atsakingo už visų prekių pirkimus, pardavimus, kainodarą, bendravimą su tiekėjais ir klientais, pareigas, paaiškinimų.

22.5. Teismas, nuspręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 – 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, neišskyrė atsakingais pripažintų A. S. ir S. G., nors teismas šiuo aspektu vertino 2017 – 2018 m. laikotarpį, kurio tik pirmoje pusėje A. S. formaliai ėjo pareiškėjos vadovo pareigas bei buvo dalies akcijų savininku.

23. Suinteresuotas asmuo S. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais papildomais argumentais:

23.1. Teismas konstatavo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vadovo pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo pažeidimus, tačiau nenurodė jokių pareiškėjų veiksmų, sąmoningai, tyčia nukreiptų bloginti įmonės būklę, apsiribodamas bendrais, nekonkretizuotais teiginiais apie tai, kad toliau buvo sudarinėjami sandoriai, kuriais buvo bloginama įmonės padėtis. Kokie konkretūs įmonės padėtį bloginantys sandoriai buvo sudaryti, kokiais motyvais teismas sprendžia, kad šie sandoriai buvo sudaryti turint tikslą bloginti įmonės padėtį, nutartyje nenurodoma. Bankroto pripažinimui tyčiniu turi būti ne formaliai nustatytas vadovo pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nevykdymas ar įmonės veiklos nuostolingumo faktas, bet turi būti nustatyta, jog įmonės padėtis buvo bloginama tyčia, siekiant ją privesti prie bankroto ar siekiant dar labiau pabloginti įmonės situaciją. Tokių faktų pareiškėja nenurodė, juos patvirtinančių įrodymų nepateikė ir teismas tokių faktų bei motyvų nutartyje nenurodė. Jokių įrodymų, kad įmonės nuostoliai buvo sukeliami tyčia, siekiant BUAB „Elektroskydas“ nemokumo ir jo turtinės padėties pablogėjimo, į bylą nepateikta.

23.2. Pareiškėja, teigdama, kad BUAB „Elektroskydas“ iš tiekėjų įsigydavo elektros kabelius brangiau nei juos parduodavo UAB „LITECHNIKA“, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja pateikė tik savo sudarytas suvestines, kuriose nurodė „vidutines“ elektros kabelių įsigijimo kainas, tačiau nei nurodė, kokiu būdu šios „vidutinės“ kainos buvo apskaičiuotos, nei pateikė pirminius tokius apskaičiavimus patvirtintus dokumentus. Absoliuti dauguma pateiktų BUAB „Elektroskydas“ pirkimo sąskaitų faktūrų neturi nieko bendro su elektros kabelių įsigijimu, o bendras jose nurodytas įsigyjamų kabelių kiekis neatitinka pareiškėjos suvestinėje pateikiamų įsigytų kiekių. Tokios pareiškėjos suvestinės vertintinos kaip jos paaiškinimai ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu byloje nustatyti vienas ar kitas aplinkybes. Kadangi pareiškėja savo prašyme nenurodė, kokiu būdu buvo apskaičiuotos pareiškime nurodytos „vidutinės“ elektros kabelių įsigijimo kainos, nėra galimybės šiuos skaičiavimus patikrinti ir įvertinti, kiek jie pagrįsti byloje surinktais įrodymais.

23.3. Teismas rėmėsi Konsultacine išvada, vertindamas vidutines BUAB „Elektroskydas“ sandorių (elektros kabelių įsigijimo bei pardavimo) kainas, nors joje, taip pat kaip ir pareiškėjos prašyme, visiškai nenurodyta kaip, kokiu būdu, iš kokių konkrečiai pirminių duomenų apskaičiuotos išvadoje nurodytos „vidutinės kainos“. Prie Konsultacinės išvados nepridėti jokie pirminiai dokumentai, kuriais remiantis ji buvo sudaryta.

23.4. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą ir nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, nekritiškai vertindamas ir laikydamas įrodytomis pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir teiginius, nepagrįstus į bylą pateiktais pirminiais įrodymais, priimdamas kaip teisingus pareiškėjos suvestinėse atlikus apskaičiavimus, nesant paaiškinimų, kaip jie padaryti, ir nekritiškai vertindamas į bylą pateiktą Konsultacinę išvadą, kuri savo esme yra tiesiog išvestinis ir byloje esančiais pirminiais dokumentais nepagrįstas rašytinis įrodymas.

24. Pareiškėja BUAB „Elektroskydas“ atsiliepime į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus prašė teismo juos atmesti ir tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais papildomais argumentais:

24.1. Nė vienas iš suinteresuotų asmenų neginčija teismo nustatytų duomenų apie įmonės turto balansinę vertę ir įmonės pradelstas skolas, kurių pagrindu buvo nustatytas įmonės nemokumas nuo 2015 m. gruodžio 31 d. bei konstatuota, kad įmonės nemokumo būklė, vertinant pagal įmonės turto balansinės vertės ir pradelstų skolų santykį, pastoviai tęsėsi nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. vasario 8 d., kol įsiteisėjo teismo nutartis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Todėl laikytina, kad nėra ginčo dėl to, kad nuo 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki ir tokia būklė tęsėsi daugiau kaip tris metus, kol buvo iškelta bankroto byla. Tai pagrindinis įmonės nemokumo požymis, rodantis sisteminį įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą, nuolatinį pradelstų skolų didėjimą ir pastovią įmonės nemokumo būklę. Abstrakčiai nurodytos aplinkybės, kad iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Elektroskydas“ vykdė veiklą, generavo dideles apyvartas, mokėjo darbuotojams atlyginimus ir privalomus mokesčius valstybei, nepaneigia įmonės nemokumo, nes šie požymiai patys savaime neatspindi įmonės finansinės padėties ir turi būti vertinami kartu su kitais įmonės veiklos rodikliais, neginčijamai patvirtinančiais įmonės nemokumą.

24.2. Aplinkybė, kad įmonė, nors ir būdama nemoki, vykdė dalinį atsiskaitymą su kreditoriais, nepaneigia įmonės nemokumo. Jau esančios nemokia BUAB „Elektroskydas“ nuostolinga veikla buvo tęsiama visą laiką didinant nuostolius kreditorių sąskaita, nes įmonė savo prievoles buvusiems kreditoriams vykdė būsimų kreditorių sąskaita (einamųjų mokėjimų sąskaita).

24.3. Aplinkybė, kad 2015 m. įmonė baigė nuostolingai, paaiškėjo tik parengus finansinės atskaitomybės dokumentus, yra teisiškai nereikšminga, nes įmonės vadovu A. S. buvo iki 2018 m. sausio 4 d. Todėl 2016 m. parengus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015 m., jis neabejotinai žinojo tiek apie įmonės nemokumą, tiek apie neigiamą nuosavą kapitalą, tiek apie nuostolingą veiklą. Jis turėjo savalaikiai imtis priemonių įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau du metus A. S. nevykdė šių pareigų ir nepagrįstai toliau tęsė įmonės nuostolingą veiklą, bloginant įmonės finansinę padėtį. A. S. nenurodė jokių argumentų, kurie pateisintų jo delsimą inicijuoti bankroto bylą. Jis neįrodinėja, kad ėmėsi konkrečių priemonių įmonės mokumui atkurti, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Jis, būdamas vadovu ir akcininku, jokių lėšų į įmonę neinvestavo, nesiėmė priemonių neigiamam nuosavam kapitalui iki minimalaus teigiamo atkurti. Byloje nėra jokių verslo planų ir ekonomiškai pagrįstų skaičiavimų, kad įmonė buvo finansiškai pajėgi atkurti savo mokumą.

24.4. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pažeidimas, įvertinus, kad pažeidimas tęsėsi daugiau kaip trejus metus ir per delsimo laikotarpį įmonė patyrė reikšmingus nuostolius, yra pakankamas konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.

24.5. Tek pareiškime, tiek Konsultacinėje išvadoje pateikti konkretūs duomenys (skaičiavimai), kad BUAB „Elektroskydas“ prekes, su tokiu pačiu pavadinimu (markiruote), iš tiekėjų pirkdavo brangiau, o susijusiai UAB „LITECHNIKA“ parduodavo pigiau, be to, prekės su tuo pačiu pavadinimu iš UAB „LITECHNIKA“ buvo perkamos brangiau, o šiai įmonei parduodamos pigiau. Prie pareiškimo buvo pridėti pirminiai dokumentai, patvirtinantys prekių įsigijimo iš tiekėjų kainas, taip pat pirkimo ir pardavimo pirminiai dokumentai tarp bendrovių.

24.6. Nors suinteresuoti asmenys ginčija pareiškėjos pateiktus duomenis ir įrodinėja, kad vien tik prekių pavadinimų sutaptis nereiškia, kad tai tos pačios prekės, jie nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nepateikė savo skaičiavimų ir nepaneigė pareiškėjos pateiktų duomenų dėl prekių pirkimo ir pardavimo sandorių nuostolingumo. A. S., deklaratyviai teigdamas, kad sutampančiais pavadinimais (markiruotėmis) elektros kabeliai skiriasi pagal gyslų skersmenis, laidininko metalo rūšį (aliuminis ar varis) ir kt., nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, jokių įrodymų neprašė išreikalauti, nenurodė jokių aiškių ir logiškai paaiškinamų kriterijų, pagal kuriuos būtų galima diferencijuoti tais pačiais pavadinimais apibūdinamas prekes.

24.7. S. G. argumentai, kad į bylą nepateikti pirminiai dokumentai, kurie pagrįstų elektros kabelių įsigijimo pirkimo ir pardavimo kainas, yra nepagrįsti, nes tokie įrodymai yra pateikti. Jeigu, jo nuomone, byloje trūksta pirminių dokumentų, jis galėjo prašyti išreikalauti trūkstamus dokumentus, tačiau tokia savo teise nesinaudojo. Jeigu, jo nuomone, pagal byloje esančius pirminius dokumentus neteisingai atlikti prekių pirkimo ir pardavimo kainų skaičiavimai, jis galėjo pateikti savo skaičiavimus. Tačiau S. G. tik deklaratyviais ir abstraktaus pobūdžio argumentais nesutinka su pareiškėjos skaičiavimais, savo skaičiavimų nepateikia, taip pat nepateikia argumentų, kurie paneigtų pareiškėjos skaičiavimus.

24.8. Tai, kad A. S. nuo 2018 m. nebebuvo BUAB „Elektroskydas“ vadovu ir akcininku, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes nuostolingi sandoriai buvo sudaromi ir 2017 m., kai A. S. buvo BUAB „Elektroskydas“ vadovu, be to, A. S. buvo UAB „LITECHNIKA“ vadovu, su kuria sistemingai buvo sudaromi nuostolingi sandoriai.

24.9. Civilinėje byloje sprendžiant dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto įmonės tyčinio bankroto požymio, kuris pasireiškia ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimu, yra privaloma nustatyti įmonės nemokumo momentą ir tai sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką. Tai, kad yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. e2-1694-580/2021 ir joje taip pat yra svarbus įmonės nemokumo momentas, niekaip neapriboja teismo teisės šioje byloje spręsti dėl įmonės nemokumo, vertinant BUAB „Elektroskydas“ tyčinio bankroto požymius. Be to, suinteresuotas asmuo S. G. tokių argumentų nenurodė savo atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šioje civilinėje byloje nustačius nemokumo momentą, tai bus prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė civilinei bylai Nr. e2-1694-580/2021.

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

26. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčui taikytino įstatymo

27. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju BUAB „Elektroskydas“ bankroto byla iškelta 2019 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. vasario 8 d. Pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu BUAB „Elektroskydas“ nemokumo administratorė UAB „Divingas“ teismui pateikė 2021 m. vasario 10 d., t. y. jau galiojant JANĮ. Suinteresuotų asmenų veiksmai (neveikimas), kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo. Kadangi sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio teisės nuostatos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas), nagrinėjamoje byloje taikytinos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios bankroto pripažinimą tyčiniu, galiojusios vertinamų veiksmų atlikimo ir (ar) neveikimo momentu. Taigi, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, sprendžiant dėl BUAB „Elektroskydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, turi būti vadovaujamasi iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusiu ĮBĮ.

Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

28. Tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

29. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas).

30. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

31. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 20 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašė pripažinti BUAB „Elektroskydas“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktuose įtvirtintais pagrindais.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio

33. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą vienu iš tyčinio bankroto požymių pripažįstama įmonės valdymo organų nevykdymas arba netinkamas vykdymas įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu.

34. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 priimtos nutarties 30 punkte yra išaiškinęs, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams.

35. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

36. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas).

37. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tyčinio bankroto nustatymo atveju, juolab kai vertinamas valdymo organo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymas (nevykdymas), tikslus įmonės tapimo nemokia momentas yra esminis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1013-330/2018, 26 punktas). Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Taigi, kaip teisingai nurodo pareiškėja, aplinkybė, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme pagal BUAB „Elektroskydas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo A. S. ir S. G. nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1694-580/2021 taip pat keliamas klausimas dėl bendrovės nemokumo momento, niekaip neapriboja teismo teisės šioje byloje spręsti dėl įmonės nemokumo, vertinant BUAB „Elektroskydas“ tyčinio bankroto požymius.

39. Iš į bylą pateikto bendrovės 2015 m. balanso matyti, kad 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „Elektroskydas“ turėjo 152 912 Eur vertės turto, o jos finansiniai įsipareigojimai siekė 235 092 Eur. Pareiškėjos į bylą pateikta „Detali pradelstų skolų tiekėjams ataskaita už 2015 m.“, 2014 m. sausio mėn. – 2015 m. lapkričio mėn. PVM sąskaitos faktūros, patvirtina, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai vien didžiausioms kreditorėms UAB „Elstila“, UAB „Elektrobalt“, UAB „Dogas“ ir UAB „Vilniaus turto grupė“ 2015 m. siekė 104 345,93 Eur, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Ši tendencija išliko ir vėlesniu BUAB „Elektroskydas“ veiklos laikotarpiu: pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovė 2016 m. turėjo 380 066 Eur vertės turto, o jos įsipareigojimai siekė 560 489 Eur, iš kurių mažiausiai 322 494,43 Eur buvo pradelsti, pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovės turimo turto vertė 2017 m. siekė 99 981 Eur, o finansiniai įsipareigojimai – 662 828 Eur, iš kurių mažiausiai 331 169,97 Eur pradelsti, pagal 2018 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovės turimo turto vertė 2018 m. siekė 37 101 Eur, o finansiniai įsipareigojimai – 876 210 Eur, pagal 2019 m. vasario 8 d. balansą bendrovės turimo turto vertė 2019 m. vasario mėn. siekė 28 673 Eur, o finansiniai įsipareigojimai – 868 920 Eur, iš kurių mažiausiai 535 605,45 Eur pradelsti. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vėliausiai 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje BUAB „Elektroskydas“ pradelsti įsipareigojimai (didžiausios bendrovės kreditorėms – 104 345,93 Eur, o pagal į bylą pateiktą Konsultacinę išvadą iš viso – 122 341,60 Eur) viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (152 912 Eur Eur), t. y. vėliausiai 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje bendrovė tikrai buvo nemoki.

40. Nors suinteresuoti asmenys A. S. ir S. G. atskiruosiuose skunduose teigia, kad 2015 m. BUAB „Elektroskydas“ nebuvo nemoki, tačiau šią išvadą paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Priešingai, byloje esantys 2015 – 2019 m. bendrovės kreditorinių įsipareigojimų sąrašai ne tik patvirtina, kad BUAB „Elektroskydas“ eilę metų nesugebėjo atsiskaityti su didžiausiomis savo tiekėjomis – kreditorėmis (UAB „Elstila“, UAB „Elektrobalt“, UAB „Dogas“), bet, kaip teisingai pastebėjo pareiškėja, bendrovė savo prievoles buvusiems kreditoriams vykdė būsimų kreditorių sąskaita (einamųjų mokėjimų sąskaita). Bendrovė iš pirkėjų gautas sumas naudojo senesnių skolų dengimui, o ne atsiskaitymui su tiekėjais, pardavusiais prekes, už kurias gautas mokėjimas. Ši aplinkybė patvirtina, kad bendrovė vėliausiai nuo 2015 m. gruodžio mėn. nebeturėjo apyvartinių lėšų. Be to, bendrovė nuo 2015 m. dirbo nuostolingai. Į bylą pateiktų 2015 – 2019 m. Pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis, BUAB „Eletros skydas“ 2015 m. patyrė 101 181 Eur nuostolių, 2016 m – 98 356 Eur nuostolių, 2017 m. – 382 311 Eur, 2018 m. – 274 135 Eur, o 2019 m. vasario mėn. patyrė 1 138 Eur nuostolių. 2015 – 2019 m. balansai taip pat patvirtina, kad nuo 2015 m. BUAB „Elektroskydas“ nuosavas kapitalas tapo ne tik mažesnis už įstatinį kapitalą, bet ir itin ženkliai neigiamas: 2015 m. jis sudarė –82 180 Eur, 2016 m. sudarė –180 536 Eur, 2017 m. sudarė –562 847 Eur, 2018 m. sudarė –836 982 Eur, 2019 m. vasario mėn. –840 247 Eur. Šios aplinkybės tik patvirtina BUAB „Elektroskydas“ neabejotiną nemokumą vėliausiai 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje.

41. Byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinio asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis, suinteresuotas asmuo A. S. nuo 2007 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. sausio 4 d. buvo BUAB „Elektroskydas“ direktorius, nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 8 d. buvo bendrovės akcininkas, kuriam priklausė 60 proc. įmonės akcijų (kontrolinis akcijų paketas). Suinteresuotas asmuo S. G. BUAB „Elektroskydas“ direktoriumi buvo nuo 2018 m. sausio 5 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 9 d. jam priklausė 40 proc. įmonės akcijų, o nuo 2018 m. sausio 9 d. iki šiol – 100 proc. akcijų. Todėl nustačius, kad bendrovė buvo nemoki vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d., o su pareiškimu dėl bankroto bylos BUAB „Elektroskydas“ iškėlimo 2018 m. gruodžio 20 d. kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, konstatuotina, kad tiek A. S., tiek S. G. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

42. Minėta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, visų pirma, siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Tačiau vien šios pareigos nevykdymo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Todėl net ir konstatavus bendrovės nemokumą 2015 m. gruodžio 31 d. ir įmonės vadovams nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vien šios aplinkybės savaime neleidžia daryti išvados BUAB „Elektroskydas“ bankrotą buvus tyčinį, o ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio konstatavimas priklauso nuo kitų įmonės valdymo organo veiksmų (neveikimo) teisėtumo bei tokių veiksmų (neveikimo) sukeltų padarinių.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio

43. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įtvirtinančiame dar vieną tyčinio bankroto požymį, numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu, ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

44. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

45. Suinteresuoti asmenys, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada dėl BUAB „Elektroskydas“ bankroto atitikimo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam tyčinio bankroto požymiui, iš esmės kritikuoja į bylą pateiktus pareiškėjos dokumentus, kuriais remdamasis teismas padarė minėtą išvadą. Apeliantų įsitikinimu, teismas, remdamasis į bylą pateiktą Konsultacine išvada, nekritiškai ją vertindamas, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

46. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio BUAB „Elektroskydas“ bankroto byloje pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, šio teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys tirtų veiksmų neteisėtumą / teisėtumą, teismo nebuvo įvertinti.

47. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą, negali būti prilygintas teismo procesinio sprendimo grindimui prielaidomis, kurį draudžia proceso įstatymai.

48. Kita vertus, nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, lemiantį aktyvesnį teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, tačiau tai nepaneigia civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis) – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju nei A. S., nei S. G., teigdami, kad teismo išvada, jog BUAB „Elektroskydas“ bankrotas turi ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų tyčinio bankroto požymių, jokių šią išvadą paneigiančių įrodymų nepateikė.

49. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos į bylą pateiktoje Konsultacinėje išvadoje, ištyrus ekspertiniam tyrimui pateiktus BUAB „Elektroskydas“ finansinius dokumentus (2014 – 2015 m. pirkimų dokumentus, 2017 – 2018 m. pirkimų, pardavimų dokumentus, 2017 – 2018 m. deklaracijas, kasos knygas, banko išrašus, 2015 – 2019 m. balansus bei pelno (nuostolių) ataskaitas, akcininkų sąrašus, 2015 – 2019 m. įsiskolinimų sąrašus), konstatuota, kad 2017 m. BUAB „Elektroskydas“ iš skirtingų tiekėjų įsigijo 1238800 m. įvairių kabelių už 477 101,50 Eur: kabelius YDYP 3x1,55 (įsigijimo kainos vidurkis – 0,3 Eur), kabelius YDYP 3x2,5 (įsigijimo kainos vidurkis 0,48 Eur), kabelius NYM-J 3x1,5 (įsigijimo kainos vidurkis – 0,32 Eur), kabelius NYM-J 3x2,5 (įsigijimo kainos vidurkis 0,52 Eur). Tais pačiais metais tokius pat kabelius (su ta pačia markiruote) BUAB „Elektroskydas“ pardavė UAB „LITECHNIKA“: kabelius YDYP 3x1,55 (pardavimo kainos vidurkis – 0,22 Eur), kabelius YDYP 3x2,5 (pardavimo kainos vidurkis 0,38 Eur), kabelius NYM-J 3x1,5 (pardavimo kainos vidurkis – 0,25 Eur), kabelius NYM-J 3x2,5 (pardavimo kainos vidurkis 0,41 Eur). Iš viso UAB „LITECHNIKA“ buvo parduota 1444520 m. kabelių už 433 358,90 Eur.

50. Tokia pati situacija susiklostė ir 2018 m. BUAB „Elektroskydas“ iš įvairių tiekėjų 2018 m. įsigijo 1140700 m. įvairių rūšių kabelių už 457 353,24 Eur sumą: kabelius YDYP 3x1,5 (įsigijimo kainos vidurkis – 0,32 Eur), kabelius YDYP 3x2,5 (įsigijimo kainos vidurkis –0,5 Eur), kabelius NYM-J 3x1,5 (įsigijimo kainos vidurkis – 0,34 Eur) ir kabelius NYM-J 3x2,5 (įsigijimo kainos vidurkis – 0,52 Eur). Tais pačiais metais bendrovė tokius pat kabelius (su ta pačia markiruote) pardavė UAB „LITECHNIKA“: kabelius YDYP 3x1,55 (pardavimo kainos vidurkis – 0,22 Eur), kabelius YDYP 3x2,5 (pardavimo kainos vidurkis 0,40 Eur), kabelius NYM-J 3x1,5 (pardavimo kainos vidurkis – 0,25 Eur), kabelius NYM-J 3x2,5 (pardavimo kainos vidurkis 0,41 Eur). Iš viso UAB „LITECHNIKA“ buvo parduota 352800 m. kabelių už 96 672 Eur.

51. Konsultacinėje išvadoje esančiais skaičiavimais nustatyta, kad jeigu prekės būtų parduotos už tokį pat kainų vidurkį, už kokį jos buvo įsigytos, tai UAB „LITECHNIKA“ iš viso už kabelius būtų turėjusi sumokėti 2017 m. – 556 262,40 Eur vietoje 433 358,90 Eur, o 2018 m. – 131 828,64 Eur vietoje 96 672 Eur. Taigi, pardavus prekes už mažesnę, nei jų įsigijimo kainą BUAB „Elektroskydas“ 2017 m. patyrė 122 903,50 Eur nuostolių, o 2018 m. – 35 156,64 Eur nuostolių. Teismo vertinimu, nurodyti sandoriai neginčijamai priežastiniu ryšiu yra susiję su įmonės apyvartinių lėšų trūkumu, jau nemokios įmonės turtinės padėties pabloginimu po 2015 m. gruodžio 31 d. Tokiais nuostolingais sandoriais buvo didinami bendrovės pradelsti įsipareigojimai. Pažymėtina, kad pareiškėjai nepateikus jokių duomenų apie iki 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės veiklą (sandorius), išskyrus 2015 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, kreditorinius įsipareigojimus, kurie patvirtina bendrovę buvus nemokią jau 2015 m. pabaigoje, negalima teigti, kad 2017 – 2018 m. įvykdyti nuostolingi sandoriai lėmė esminį bendrovės finansinės padėties pablogėjimą iki 2015 m. gruodžio mėn., tačiau neabejotina, kad aptarti sandoriai įmonei tapus nemokiai – dar labiau pablogino jos finansinę padėtį.

52. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtent suinteresuoti asmenys, teigdami tik deklaratyvaus pobūdžio, jokiais įrodymais nepagrįstus argumentus, neįvykdė įrodinėjimo pareigos – nepaneigė bankroto administratorės nurodyto ir pirmosios instancijos teismo konstatuoto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimo.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio

53. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis.

54. Byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinio asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis, suinteresuotas asmuo A. S. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. spalio 12 d. taip pat buvo UAB „LITECHNIKA“ vadovu. Minėta, kad šis asmuo nuo 2007 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. sausio 4 d. buvo BUAB „Elektroskydas“ direktorius bei nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 8 d. – bendrovės akcininkas. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas – BUAB „Elektroskydas“ ir UAB „LITECHNIKA“ yra per A. S. asmenį susijusios įmonės.

55. Nustačius, kad 2017 – 2018 m. sandoriais, BUAB „Elektroskydas“ parduodant susijusiai UAB „LITECHNIKA“ kabelius (nutarties 49 – 51 punktai), neabejotinai buvo pabloginta jau nemokios BUAB „Elektroskydas“ padėtis bei sumažintos kreditorių galimybės atgauti iš bendrovės skolas, yra pagrindas konstatuoti suinteresuotų asmenų A. S. ir S. G., kurie nurodytu laikotarpiu (2017 – 2018 m.) vadovavo bendrovei, veiksmuose egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio

56. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

57. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018; 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

59. Atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Taigi, ši norma turi tam tikras sąlygas – turi būti ne tik pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, bet ir apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą, išieškojimo pirmenybė sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams ir taip padaryta žinant, kad kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti išieškojimo.

60. Aiškindamas CK 6.930¹ straipsnio tikslus, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad: 1) CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); 2) CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

61. Bylos duomenimis BUAB „Elektroskydas“ 2018 m. rugpjūčio – gruodžio mėn. pardavė S. G. elektros prekes (kabelius, automatinius išjungėjus, laidus, skydus, metalo profilius ir kt.) ir tuo pagrindu išrašė septynias PVM sąskaitas faktūras, iš kurių keturios: 2018 m. spalio 2 d. PVM sąskaita faktūra Serija ESK Nr. 1728 – 26 607,30 Eur sumai, 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija ESK Nr. 1743 – 744,15 Eur sumai; 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija ESK Nr. 1755 – 24 139,50 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 3 d. PVM sąskaita faktūra Serija ESK Nr. 181203 – 41 624 Eur sumai, t. y. iš viso 93 114,95 Eur sumai, pareiškėjos tvirtinimu, nebuvo apmokėtos. Remdamasi šiomis aplinkybėmis bei S. G. aiškinimu, kad už prekes buvo atsiskaityta atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kuris neapskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose, pareiškėja laiko egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį BUAB „Elektroskydas“ bankroto byloje.

62. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį BUAB „Elektroskydas“ bankroto byloje, nes (1) aplinkybė, kad S. G. įsigijo prekių iš bendrovės ir galimai už jas neapmokėjo, nesusijusi su CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto imperatyvo pažeidimu, (2) į bylą pateiktos septynios PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad S. G. prekes iš bendrovės pirkdavo ne tik prieš pat bankroto bylos jai iškėlimą, (3) byloje nėra jokių įrodymų, kad už prekes buvo atsiskaityta atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ir (3) galiausiai pačios nemokumo administratorės veiksmai, kreipiantis į teismą dėl skolos pagal aukščiau minėtas PVM sąskaitas faktūras išieškojimo iš S. G. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1478-560/2021), patvirtina S. G. galimai neatsiskaičius su bendrove už prekes, bet ne įmonės veiklos organizavimą tokiu būdu, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Aplinkybės dėl S. G. įsiskolinimo bendrovei buvimo / nebuvimo bus įvertintos minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1478-560/2021. Taigi, pagrindo pripažinti BUAB „Elektroskydas“ bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą nėra.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

64. Vis dėlto, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

65. Pareiškėjos į bylą pateiktoje Konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad 2018 m. sausio 5 d. – 2019 m. vasario 8 d. laikotarpiu BUAB „Elektroskydas“ netinkamai buvo įforminamos prekių pirkimo – pardavimo operacijos tarp bendrovės ir S. G. bei dėl to negalima nustatyti šių ūkinių operacijų turinio; 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. sausio 5 d. – 2019 m. vasario 8 d. laikotarpiais netinkamai buvo vedama elektros prekių įsigijimo, pardavimo, panaudojimo konkrečiuose objektuose ir nurašymo apskaita, dėl ko negalima nustatyti, kokios konkrečios medžiagos ir kokiuose konkrečiuose objektuose panaudotos ir ar jos laiku bei pagrįstai nurašytos. Pareiškėja taip pat nurodo, kad nemokumo administratorei nebuvo perduota dalis bendrovės dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, šioje nutartyje nustatytas aplinkybes dėl bendrovės bankroto pripažinimu tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 – 3 punktuose nustatytais pagrindais, patvirtinančiais, kad BUAB „Elektroskydas“ veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nurodytos aplinkybės dėl netinkamo apskaitos tvarkymo negali būti pripažįstamos tyčinio bankroto pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą požymiu.

Dėl BUAB „Elektroskydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų

66. Bylos duomenimis konstatuota, kad bendrovė tapo nemoki vėliausiai 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tačiau su pareiškimu dėl bankroto bylos BUAB „Elektroskydas“ iškėlimo jos vadovai ir akcininkai A. S. ir S. G. nesikreipė. Nutarties 42 punkte minėta, kad vien ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tačiau šioje nutartyje nustatytos aplinkybės dėl bendrovės vadovų ir akcininkų veiksmų, sudarančios pagrindą konstatuoti egzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 – 3 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, kartu patvirtina ir kitus BUAB „Elektroskydas“ vadovų atliktus pažeidimus, padarytus netinkamai vykdžius įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Todėl yra pagrindas pripažinti įmonės privedimą prie bankroto tyčia ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

67. Atsižvelgiant į šias bei nutarties 33 – 65 punktuose nurodytas aplinkybes, patvirtinančias BUAB „Elektroskydas“ bankrotą buvus tyčinį pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 – 3 punktuose įtvirtintus požymius, pagrindo naikinti / keisti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.

Dėl UAB „Verslo konsultantų biuras“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu

68. Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą pateikė prašymą dėl BUAB „Elektroskydas“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „Verslo konsultantų biuras“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, motyvuodamas tuo, kad teismui konstatavus netinkamos / apgaulingos apskaitos tvarkymą, kiltų teisinės pasekmės ne tik suinteresuotiesiems asmenims, bet ir UAB „Verslo konsultantų biuras“.

69. CPK 47 straipsnyje nustatyta, kad: tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (1 dalis); pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (3 dalis); trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (4 dalis).

70. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; kt.).

71. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

72. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, aplinkybe, kad būtent įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą įmonės dokumentų ir turto saugojimą iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, kuris vertinamas sprendžiant tyčinio bankroto bendrovei iškėlimo klausimą, vertina, kad šiuo atveju nėra bylos teisinio ryšio su UAB „Verslo konsultantų biuras“ materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Be to, byloje nėra konstatuotas netinkamos / apgaulingos BUAB „Elektroskydas“ buhalterinės apskaitos tvarkymas tyčinio bankroto aspektu. Todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl UAB „Verslo konsultantų biuras“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu netenkinamas.

73. Suinteresuotas asmuo S. G. kartu su atsiliepimu į pareiškėjos BUAB „Elektroskydas“ atskirąjį skundą taip pat pateikė UAB „Verslo konsultantų biuras“ jam pateiktą 2021 m. birželio 15 d. raštą „Dėl UAB „Elektroskydas“ buhalterinės apskaitos“. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad taip pat nėra pagrindo šį įrodymą priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

74. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus tiek pareiškėjos „BUAB „Elektroskydas“, tiek suinteresuotų asmenų A. S. ir S. G. atskirųjų skundų, t. y. nei vienam iš bylos dalyvių neįgijus teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.