Vilniaus apygardos teismo nutartis, eB2-1757-640/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-24
Bylos Nr.: eB2-1757-640/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02338-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Suinteresuotas asmuo: A. S., S. G.

Civilinė byla Nr. eB2-1757-640/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02338-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektroskydas“ nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ prašymą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektroskydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. S. ir S. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. BUAB „Elektroskydas“ nemokumo administratoriaus UAB „Divingas“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl BUAB „Elektroskydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

2. Prašymas grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. A. S. nuo 2007-12-18 iki 2018-01-04 buvo įmonės direktoriumi, o taip pat nuo 2007-12-27 iki 2018-01-08 buvo ir įmonės akcininku, kuriam priklausė 60 procentų įmonės akcijų (kontrolinis akcijų paketas), turinčiu sprendžiamą balso teisę. S. G. buvo įmonės direktoriumi nuo 2018-01-05 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, o taip pat įmonės akcininku, kuriam nuo 2007-12-27 iki 2018-01-09 priklausė 40 procentų įmonės akcijų, o nuo 2018-01-09 iki šiol – 100 procentų akcijų.

2.2. Nemokumo administratorius pažymėjo, kad egzistuoja pagrindai BUAB „Elektroskydas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, numatyti ĮBĮ 20 str. 2 d. 1-5 punktuose. UAB „Elektroskydas“ buvo nemokus vėliausiai nuo 2015-12-31 ir įmonės valdymo organai nevykdė jiems nustatytų įstatyminių pareigų įmonei esant faktiškai nemokiai. Įmonė būdama nemoki sudarė nuostolingus sandorius, kurie dar labiau padidino įmonės nemokumą ir dar labiau sumažino kreditorių galimybes gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą. Administratorius nustatė, kad UAB „Elektroskydas“ buvo nemokus vėliausiai nuo 2015-12-31, nes 1) nuo 2015-12-31 iki įmonei buvo iškelta bankroto byla įmonės pradelstos skolos viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir pradelstos skolos vis didėjo lyginant su įmonės balanse įrašyto turto verte; 2) nuo 2015-12-31 įmonės nuosavas kapitalas tapo neigiamas, jo neigiama reikšmė vis didėjo ir nebuvo atkurtas iki minimalaus teigiamo; 3) kiekvienais finansiniais metais įmonė veikė nuostolingai, o patirtos nuostolių sumos buvo itin ženklios. Laikotarpiu nuo 2015-12-31 iki 2019-12-08 įmonės patirta bendra nuostolio suma sudaro net 859 248 Eur; 4) nuo 2015-12-31 iki įmonei buvo iškelta bankroto byla, įmonė nesugebėjo atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, kas patvirtina tęstinį ir pastovų įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą bei tai, kad įmonės finansiniai sunkumai buvo pastovūs ir tęstiniai.

2.3. Pagal UAB „Elektroskydas“ 2015-12-31 balanso duomenis 2015-12-31 dienai įmonės turtas sudarė 152 912 Eur, iš jo: ilgalaikis (materialus) turtas – 33 881 Eur, trumpalaikis – 119 031 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 79 252 Eur, per vienerius metus gautinos sumos sudaro – 39 430 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro – 439 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 235 092 Eur, iš jų po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai siekė 6 840 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 228 252 Eur. Įmonė 2015 metais baigė nuostolingai ir patyrė 101 181 Eur nuostolį. 2015-12-31 dienai įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė – 82 180 Eur. 2015-12-31 dienai UAB „Elektroskydas“ pradelsti reikalavimai vien pagrindiniams kreditoriams UAB „Elektrobalt“, UAB „Dogas“, UAB „Elstila“ ir UAB „Vilniaus turto grupė“ sudarė 104 345,93 Eur ir vien šios skolos viršijo pusę į UAB „Elektroskydas“ balansą įrašyto turto vertės – 76456 Eur. Pagal UAB „Elektroskydas“ 2016-12-31 balanso duomenis 2016-12-31 dienai įmonės turtą sudarė 380 066 Eur, iš jo: ilgalaikis (materialus) turtas – 15 155 Eur, trumpalaikis – 364 683 Eur (atsargos – 323 476 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 41 207 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė – 560 489 Eur, iš jų po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai siekė 4 969 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 555 520 Eur. Įmonė 2016 m. baigė nuostolingai ir patyrė 98 356 Eur nuostolį. 2016-12-31 dienai įmonės neigiamas nuosavas kapitalas sudarė – 180 536 Eur. Taigi 2016-12-31 dienai įmonės įsipareigojimai sudarė net 67,81 proc. į įmonės balansą įrašyto turto vertės. 2016-12-31 dienai UAB „Elektroskydas“ pradelsti reikalavimai vien pagrindiniams kreditoriams UAB „Elektrobalt“, UAB „Dogas“ ir UAB „Elstila“ sudarė 322 494,43 Eur sumą ir viršijo pusę į UAB „Elektroskydas“ balansą įrašyto turto vertės – 190 033 Eur. Pagal UAB „Elektroskydas“ 2017-12-31 balanso duomenis 2017-12-31 dienai įmonės turtas sudarė 99 981 Eur, iš jo: ilgalaikis (materialus) turtas – 11 802 Eur, trumpalaikis turtas – 87 927 Eur (atsargos – 37 286 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 50 641 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 659 836 Eur, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 659 836 Eur. 2017 m. įmonė baigė nuostolingai ir patyrė 382 311 Eur nuostolį. 2017-12-31 dienai įmonės neigiamas nuosavas kapitalas sudarė – 180 536 Eur. Taigi 2017-12-31 dienai įmonės įsipareigojimai buvo 6 kartus didesni už visą turimą įmonės turtą. 2017-12-31 dienai UAB „Elektroskydas“ pradelsti reikalavimai vien pagrindiniams kreditoriams UAB „Elektrobalt“, UAB „Dogas“ ir UAB „Elstila“ sudarė 331 169,97 Eur ir viršijo pusę į UAB „Elektroskydas“ balansą įrašyto turto vertės – 49990,50 Eur. Pagal UAB „Elektroskydas“ 2018-12-31 balanso duomenis matyti, kad įmonės turtas sudarė 37 101 Eur, iš jo: ilgalaikis turtas (materialus turtas) – 17 784 Eur, trumpalaikis turtas – 19 093 Eur (atsargos – 12 457 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 6 636 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2018-12-31 siekė 876 210 Eur. 2018 m. įmonė baigė nuostolingai ir patyrė 276 262 Eur nuostolį. 2018-12-31 dienai įmonės neigiamas nuosavas kapitalas sudarė – 839 109 Eur. Taigi 2018-12-31 dienai įmonės įsipareigojimai buvo 23 kartus didesni už visą turimą įmonės turtą. Pagal 2019-02-08 UAB „Elektroskydas“ balanso duomenis matyti, kad 2019-02-08 dienai (teismo nutarties iškelti UAB „Elektroskydas“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienai) įmonės turtas sudarė 28 673 Eur, iš jo: ilgalaikis turtas (materialus turtas) – 9 581 Eur, trumpalaikis turtas – 19 092 Eur (atsargos – 12 457 Eur, kitas trumpalaikis turtas – 6 635 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2019-02-08 siekė 868 920 Eur. 2019 m. sausio mėn. įmonė veikė nuostolingai ir patyrė 1138 Eur nuostolį. 2019-02-08 dienai įmonės neigiamas nuosavas kapitalas sudarė – 840 247 Eur. Taigi 2019-02-08 dienai įmonės įsipareigojimai buvo net 30 kartų didesni už visą turimą įmonės turtą. 2019-02-08 dienai UAB „Elektroskydas“ pradelsti įsipareigojimai vien pagrindiniams kreditoriams UAB „Elektrobalt“, UAB „Dogas“ ir UAB „Elstila“ sudarė 535 605,45 Eur ir viršijo pusę į UAB „Elektroskydas“ balansą įrašyto turto vertės – 143 36,50 Eur.

2.4. Taigi vėliausiai nuo 2015-12-31 UAB „Elektroskydas“ ir de facto, ir de jure buvo nemokus, dėl ko suinteresuotais asmenimis į bylą trauktini A. S. ir S. G., būdami atitinkamais laikotarpiais UAB „Elektroskydas“ vadovu ir akcininkais, privalėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „Elektroskydas“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Pažymėjo, kad nuo 2015-12-31 UAB „Elektroskydas“ finansinė padėtis pablogėjo tiek, kad jos nuosavas kapitalas tapo ne tik mažesnis už įstatinį kapitalą, bet ir itin ženkliai neigiamas – 82 180 Eur. Nuo 2015-12-31 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Elektroskydas“ veikė su neigiamu nuosavu kapitalu, o suinteresuoti asmenys, kaip atitinkamo laikotarpio įmonės akcininkai ir vadovai, nesiėmė įstatyme nustatytų priemonių ir veiksmų, kurių yra privaloma imtis, kai bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Atkreipė dėmesį, kad įmonės UAB „Elektroskydas“ atveju, sprendžiant įmonės neigiamo nuosavo kapitalo atkūrimo klausimą, jokie kiti sprendimai, išskyrus nuostolių padengimą akcininko įnašais, negalėjo būti priimti, nes įstatinio kapitalo (5792 Eur) sumažinimas iki minimalaus įstatinio kapitalo neatkurtų nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Kadangi įmonė buvo nemoki, ji negalėjo būti pertvarkoma ar likviduojama.

2.5. Jau esančios nemokia UAB „Elektroskydas“ nuostolinga veikla buvo tęsiama visą laiką didinant nuostolius kreditorių sąskaita, nes įmonė savo prievoles buvusiems kreditoriams vykdė būsimų kreditorių sąskaita (einamųjų mokėjimų sąskaita). Kitaip tariant, įmonė, vykdydama elektros prekių prekybą, iš pirkėjų gautas sumas naudojo senesnių skolų dengimui, o neatsiskaitymui su tiekėju, pardavusiu prekes, už kurią gautas mokėjimas. Tokiu būdu dengėsi senesnės UAB „Elektroskydas“ skolos, tačiau kaupėsi naujos įmonės skolos, kurių padengimui įmonė turto ir piniginių lėšų neturėjo.

2.6. Iš UAB „Elektroskydas“ dokumentacijos nustatė, kad iš savo tiekėjų įsigytas prekes UAB „Elektroskydas“ nuolat ir sistemingai pardavinėjo susijusiai įmonei UAB „LITECHNIKA“ už mažesnę nei prekių įsigijimo kainą, kas ir buvo viena pagrindinių priežasčių nulėmusių įmonės nuostolingą veiklą bei bankrotą. Pažymėjo, kad UAB „Elektroskydas“ ir UAB „LITECHNIKA“ yra susijusios įmonės per A. S. asmenį. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „LITECHNIKA“ vieninteliu akcininku ir vadovu buvo A. S.. Pažymėjo, kad įmonei UAB „LITECHNIKA“ prekes UAB „Elektroskydas“ pardavinėjo ženkliai pigiau net ir tas, kurias ir įsigijo iš tos pačios UAB „LITECHNIKA“, t. y. UAB „Elektroskydas“ iš UAB „LITECHNIKA“ įsigydavo prekes brangiau ir vėliau tas pačias prekes parduodavo atgal UAB „LITECHNIKA“ pigiau. Atkreipė dėmesį, kad nuostolingi medžiagų perpardavimo sandoriai buvo sudaromi dideliais prekių kiekiais (dešimtys kilometrų kabelių) ir ilgam laiko periode (keli metai), kas leidžia aptartus nuostolingus sandorius, sudarytus su susijusiu asmeniu, vertinti kaip tyčinius, kryptingus, sisteminius veiksmus (sandorius), kuriais buvo siekiama sąmoningai pabloginti UAB „Elektroskydas“ finansinę padėtį bei tuo pačiu buvo siekiama finansinės naudos susijusiai įmonei UAB „LITECHNIKA“.

2.7. Įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Nemokumo administratorius nustatė, kad prieš pat iškeliant UAB „Elektroskydas“ bankroto bylą, UAB „Elektroskydas“ pardavė ir išrašė S. G. PVM sąskaitas faktūras: 2018-10-02 PVM sąskaita faktūra Serija ESK Nr. 1728 – 26607,30 Eur sumai; 2018-10-31 PVM sąskaita faktūra Serija ESK Nr. 1743 – 744,15 Eur sumai; 2018-11-30 PVM sąskaita faktūra Serija ESK Nr. 1755 – 24139,50 Eur sumai; 2018-12-03 PVM sąskaita faktūra Serija ESK Nr. 181203 – 41624,00 Eur sumai (viso 93114,95 Eur sumai). Nemokumo administratoriui patikrinus bendrovės banko sąskaitos išrašus ir kasos knygą nustatė, kad nurodytos PVM sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos. Pažymėjo, kad S. G. aiškina, kad nurodytos PVM sąskaitos-faktūros buvo apmokėtos įskaitymo būdu, įskaitymo nesuforminant įskaitymo aktu ar vienašaliu pareiškimu. Tačiau, jeigu byloje bus nustatyta, kad įskaitymai buvo atlikti, šie įskaitymo sandoriai turi būti vertinami kaip neteisėti pirmenybiniai sandoriai, kuriais prieš UAB „Elektroskydas“ bankrotą nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė suinteresuotam asmeniui (susijusiam asmeniui) S. G. prieš kitus UAB „Elektroskydas“ kreditorius.

2.8. UAB „Elektroskydas“ buhalterinė apskaita vesta tokiu būdu, kad iš nemokumo administratoriaus perimtų dokumentų negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, identifikuoti vykdytų ūkinių operacijų (prekių pardavimų, nurašymų). UAB „Elektroskydas“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą į BUAB „Elektroskydas“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl BUAB „Elektroskydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsiliepime nurodė, kad nemokumo administratoriaus prašymas pripažinti BUAB „Elektroskydas“ bankrotą tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas.

4. Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą į BUAB „Elektroskydas“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl BUAB „Elektroskydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašo nemokumo administratoriaus prašymą atmesti.

5. Atsiliepimas į prašymą grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais:

5.1. Pozicija jog įmonė buvo nemoki nuo 2015-12-31 yra grindžiama tik pareiškėjo (jo administratoriaus) subjektyvia nuomone, kurios niekas nepatvirtina. Pažymėjo, kad nemokumo administratorius šį faktą įrodinėja ir atskirame teisminiame procese (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1694-580/2021), kuriame yra pareiškęs suinteresuotiems asmenims ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau ir šiame teisminiame procese nėra nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015-12-31 jau buvo nemokus ir kad dėl to atsirado teisinė pareiga inicijuoti jo bankroto bylos iškėlimą. Pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 2 str. 8 d., sprendžiant dėl įmonės nemokumo yra vertinami ne visi įmonės įsipareigojimai, o tik tie įmonės įsipareigojimai, kurie yra pradelsti, ir tik pradelstų įmonės įsipareigojimų suma, kuri įmonės balanse nėra išskiriama atskira eilute, yra lyginama su įmonės turto verte, įrašyta balanse. Tačiau administratorius nepateikė į bylą duomenų, kurie leistų nustatyti visą pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų apimtį 2015-12-31, 2016-12-31 ar 2017-12-31, dėl ko pareiškėjo administratoriaus skaičiavimai nesuponuoja jo daromų išvadų apie pareiškėjo nemokumą nuo 2015-12-31. Taip pat nurodė, kad nemokumo administratorius, darydamas išvadas dėl pareiškėjo nemokumo A. S. 2015-12-31 – 2017-12-31 vadovavimo laikotarpiu, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais analogiško pobūdžio bylose.

5.2. Pažymėjo, kad BUAB „Elektroskydas“ per visą A. S. vadovavimo įmonei laikotarpį vykdė normalią ūkinę – komercinę veiklą bei nei karto nebuvo jos nutraukęs ar sustabdęs. Pareiškėjas per visą A. S. vadovavimo įmonei laikotarpį taip pat vykdė savo įsipareigojimus kreditoriams bei kreditoriai vykdė savo įsipareigojimus pareiškėjui. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, A. S. 2018 metų sausio mėnesio pradžioje perleido savo turėtą pareiškėjo akcijų dalį S. G. bei buvo atleistas iš pareiškėjo vadovo pareigų, dėl ko jis nuo 2018 metų sausio mėnesio nebeturi savo žinioje pareiškėjo veiklos dokumentų bei objektyviai neturi galimybių įrodyti šių aplinkybių. Tačiau netgi iš paties pareiškėjo į bylą pateiktų duomenų (pvz., 2015-2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentų) matyti, kad pareiškėjas 2015-2017 metų laikotarpiu vykdė normalią ūkinę – komercinę veiklą, o jo apyvarta šiuo laikotarpiu tik pastoviai reikšmingai augo (t.y. vien nuo 2014 metų iki 2015 metų padidėjo daugiau nei dvigubai, o iki 2017 metų – daugiau nei 5 kartus lyginant su 2014 metais), dėl ko nebuvo jokio poreikio kreiptis dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo. Tokią išvadą leidžia daryti ir tas faktas, kad visi pareiškėjo bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai (išskyrus BUAB „Ekopakuotė“ 3 324,58 Eur dydžio reikalavimą, atsiradusį 2017-11-05) atsirado jau vėlesniu laikotarpiu, kai A. S. jau nebuvo nei pareiškėjo vadovu, nei akcininku. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas per visą A. S. vadovavimo įmonei laikotarpį mokėjo savo darbuotojams atlyginimus bei mokėjo nuo jų privalomus mokesčius valstybei. A. S. vadovavimo įmonei laikotarpiu teismuose ar kitose ginčų nagrinėjimo institucijose nebuvo nagrinėjama jokių bylų pareiškėjo atžvilgiu, kas taip pat patvirtina tinkamą pareiškėjo įsipareigojimų tretiesiems asmenims vykdymą. A. S. vadovavimo įmonei laikotarpiu taip pat įmonės atžvilgiu nebuvo vykdomi jokie išieškojimai per antstolius. Pažymėjo, kad ginčo situacijos vertinimo niekaip nekeičia prašyme nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas 2015 – 2017 metais veikė nuostolingai. Atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorius, skaičiuodamas pareiškėjo 2015-2017 metų laikotarpio skolas (bendras ir pradelstas) didžiausiems kreditoriams, neatsižvelgė į tai, kad dalis jų buvo suteikę pareiškėjui prekinius kreditus ir reikšmingoms sumoms.

5.3. Pažymėjo, kad nors A. S. iki 2018 m. sausio mėn. pradžios buvo pareiškėjo vadovu ir dalies akcijų savininku, tačiau pareiškėjo komercijos vadovu, atsakingu už visų prekių pirkimus, pardavimus, kainodarą, bendravimą su tiekėjais ir klientais ir kitus su tuo susijusius dalykus, beveik nuo pat pareiškėjo įsteigimo buvo kitas suinteresuotas asmuo S. G.. Tik pareiškėjo komercijos vadovo pareigas ėjęs (o nuo 2018 m. sausio mėn. pradžios – ir pareiškėjo vadovo pareigas ėjęs) S. G. gali paaiškinti, ar 1) pareiškėjo administratorius į bylą pateikė visas 2017-2018 metų PVM sąskaitas-faktūras, susijusias su kabelių pirkimais ir pardavimais, ar tik jų dalį; 2) ar pareiškėjo administratorius prašyme esančiose lentelėse lygina tų pačių daiktų pirkimo-pardavimo kainas, ar skirtingų daiktų (pirktų iš skirtingų tiekėjų, turinčių kitokias technines charakteristikas ir pan.) pirkimo-pardavimo kainas; 3) kaip buvo nustatoma pareiškėjo parduodamų prekių (kabelių) kainodara, nuo kokių aplinkybių kiekvieno konkretaus pardavimo atveju priklausydavo prekių (kabelių) pardavimo kaina ir pan. Nuo 2018 m. sausio mėn. pradžios A. S. net ir formaliai visiškai nebedalyvavo pareiškėjo veikloje, todėl juo labiau negali pakomentuoti pareiškėjo administratoriaus nurodomų aplinkybių ir jų pagrindu daromų išvadų dėl prekių (kabelių) pirkimo ir pardavimo 2018 metais.

5.4. Pažymėjo, kad administratorius nenurodo, kokie konkretūs dokumentai jam buvo perduoti, kokie – nebuvo perduoti bei kokių teisės aktuose nustatytų veiksmų jis ėmėsi, kad pareiškėjo vadovas po bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo perduotų visus trūkstamus dokumentus. Vien jau iš kartu su prašymu į bylą pateiktų dokumentų apimties galima spręsti, kad pareiškėjo administratoriaus žinioje yra pakankamai dokumentų, leidžiančių nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą bei identifikuoti vykdytas ūkines operacijas. Kartu su prašymu į bylą pateikti duomenys taip pat parodo, kad pareiškėjo finansinės atskaitomybės dokumentai buvo rengiami ir teisės aktų nustatyta tvarka teikiami registrui ne tik tuo laikotarpiu, kai pareiškėjui vadovavo A. S., bet ir vėliau, iki pat bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo. Nurodė, kad administratoriaus nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas tam tikrais atvejais įsigydavo prekes su vienokiu pavadinimu, o parduodavo su kitokiu pavadinimu, niekaip objektyviai nepatvirtina netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo fakto. Be to, pažymėjo, jog didelė dalis administratoriaus argumentų šiuo aspektu yra susijusi su jam kylančiais klausimais dėl 2018 m. vykdytų ūkinių operacijų tarp pareiškėjo ir S. G., dėl ko paaiškinti su tuo susijusias aplinkybes gali tik pats S. G..

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo S. G. pateikė atsiliepimą į BUAB „Elektroskydas“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl BUAB „Elektroskydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašo nemokumo administratoriaus prašymą atmesti.

7. Atsiliepimas į prašymą grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais:

7.1. Pareiškėjo pozicija byloje prieštarauja jo paties pateikiamiems kasacinio teismo išaiškinimams. Pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda po to, kai įmonė tampa nemoki, o ne iki tokios būsenos susidarymo. Tuo tarpu visi pareiškėjo argumentai dėl ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. nurodyto tyčinio bankroto požymio, susiję su veiksmais pareiškėjo tvirtinimu neatliktais tuo laikotarpiu, kai įmonė pagal pareiškėjo poziciją jau buvo nemoki. Tuo tarpu jokių valdymo organų pareigų nevykdymo, sukėlusio tokią įmonės būklę, pareiškėjas savo pareiškime nenurodo. UAB „Elektroskydas“ vienintelis valdymo organas buvo bendrovės vadovas, bendrovės akcininkai pagal ĮBĮ neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pagal Akcinių bendrovių įstatymą neturėjo pareigos papildomais įnašais atkurti įmonės nuosavą kapitalą. Kartu akivaizdu, kad akcininkų susirinkimų sušaukimas ar nesušaukimas įmonės nuosavo kapitalo nepakankamumo atveju yra ne įmonės nemokumo ar bankroto priežastis, o pablogėjusios įmonės finansinės situacijos pasekmė. Taigi šių pareigų nevykdymas, net jei būtų nustatytas, negali būti laikomas sukėlusiu įmonės bankrotą. Pareiškėjas pareiškime nenurodo jokių įmonės vadovų pareigų pažeidimų, atliktų laikotarpiu, kai įmonė buvo moki ir sukėlusių jos nemokumą ir bankrotą. Visi pareiškėjo nurodyti pažeidimai, realūs ar tariami, įvykdyti ne iki pareiškėjo nurodyto nemokumo būsenos atsiradimo, o tada, kai ši būsena atsirado, taigi objektyviai negali būti įmonės bankroto priežastimi.

7.2. Netgi iš paties pareiškėjo pateiktose suvestinėse nurodytų duomenų matyti, jog prekės, kurias UAB „Elektroskydas“ pardavinėjo UAB „LITECHNIKA“, negalėjo būti tos pačios prekės, kurias UAB „Elektroskydas“ iš šios įmonės įsigijo. UAB „Elektroskydas“ parduodami prekių kiekiai yra nuo 2 iki 70 kartų didesni nei iš UAB „LITECHNIKA“ įsigyti tokių pačių pavadinimų prekių kiekiai. 2018 metais pareiškėjas kaip nuostolingus sandorius nurodo kabelių YDYP 3x2,5 mm ir NYM J3x 1,5 mm pardavimus UAB „LITECHNIKA“, nors iš šios įmonės tokių prekių 2018 metais pagal pareiškėjo suvestinę išvis nepirkta, o iš kur ir kokiomis kainomis šie kabeliai įsigyti pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė. Pažymėjo, kad vertinant konkretaus sandorio nuostolingumą ar nenuostolingumą, turėtų būti pateikiami įrodymais patvirtinti duomenys apie konkrečių prekių įsigijimą ir analogiški duomenys apie visų šių prekių pardavimą ar kitokį panaudojimą komercinėje veikloje. Jei bendra prekių pardavimo kaina yra didesnė už bendrą įsigijimo kainą, nėra jokio pagrindo tokį sandorį laikyti nenaudingu ar nuostolingu įmonei. Tokių įrodymų ir paskaičiavimų pareiškėjas nepateikė. Kaip ir ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. Nurodytų tyčinio bankroto požymių atveju, nagrinėjant sandorius ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p. požiūriu, turi būti nustatyta, kad tokio pobūdžio veiksmai sukėlė įmonės bankrotą. Pareiškėjas pateikė duomenis apie sandorius, vykusius 2017-2018 metais, t.y., 2- 3 metai po to, kai įmonė, pagal paties pareiškėjo teiginius, tapo nemoki. Jei, kaip teigia administratorius, UAB „Elektroskydas“ išties buvo nemoki jau 2015 metais, tokiu atveju akivaizdu, kad jos nemokumą ir bankrotą sukėlė ne 2017-2018 metų prekybinės operacijos, kurias nurodo pareiškėjas.

7.3. Nėra jokių įrodymų, kad tie patys kabeliai, kuriuos UAB „Elektroskydas“ pirko iš UAB „LITECHNIKA“, buvo parduoti atgal šiai įmonei už mažesnę kainą. Vertinant 2018 metų sandorius su UAB „LITECHNIKA“ taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad tuo metu pagal paties pareiškėjo pateikiamus duomenis A. S. nebebuvo UAB „Elektroskydas“ akcininkas ir vadovas, taigi šios įmonės nebebuvo susijusios.

Šalies argumentai

7.4. Dėl PVM sąskaitų faktūrų nurodė, kad už prekes buvo atsiskaityta atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Įskaitymas yra ne tiesiog S. G. „aiškinimas“, kaip pareiškime nurodo pareiškėjas, o ūkinė operacija, kuri buvo iki įmonei iškeliant bankroto bylą atlikta ir apskaityta įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Pažymėjo, kad dėl šios skolos vyksta teisminis ginčas tarp pareiškėjo ir suinteresuotojo asmens S. G. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1478-560/2021, teismo sprendimas dar nėra priimtas. Taigi, jei pareiškėjas remiasi šiomis aplinkybėmis, jo pareiškimas negali būti nagrinėjamas, kol neįsiteisėjo teismo sprendimas aukščiau nurodytoje civilinėje byloje. Pareiškėjas, analizuodamas minėtus pardavimus S. G. ir teigdamas, kad nebuvo jokio reikalo parduoti UAB „Elektroskydas“ prekes, nes tariamai už jas nebuvo gauta jokių lėšų visiškai ignoruoja aplinkybę, kad vietoje parduotų S. G. prekių UAB „Elektroskydas“ gavo kitas prekes, kurių didžiąją dalį sunaudojo savo veikloje, taip pat ir atsiskaitymui su kreditoriais.

7.5. Pažymėjo, kad UAB „Elektroskydas“ buhalterinę apskaitą tvarkė profesionalias buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė UAB „Verslo konsultantų biuras“. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad bent bandė išsiaiškinti jam rūpimus įmonės veiklos klausimus su įmonės apskaitą tvarkiusia įmone, jei jau paties pareiškėjo kvalifikacijos nepakanka nustatyti, kokios tiksliai operacijos buvo apskaitytos vienuose ar kituose dokumentuose. Nurodė, kad sąskaitų išrašymas nurodant ne konkrečiai išvardintas visas prekes, o tiesiog įvardinant jas kaip vieną ar kitą komplektą, nėra būdingas vien tik UAB „Elektroskydas“ ir vien tik šios įmonės sandoriams su S. G. ar UAB „LITECHNIKA“. Šioje verslo srityje parduodamų įvairių ir didelės vertės prekių įvardijimas sąskaitoje tiesiog kaip Elektros prekės ar Elektros skydų komponentai buvo visiškai įprasta praktika ir UAB „Elektroskydas“ kreditorių UAB „Elstila“ bei UAB „Elektrobalt“ veikloje. Pareiškėjas nepateikė nei jokių duomenų apie konkrečius atsiskaitymus, kurie tariamai nebuvo tinkamai apskaitomi UAB „Elektroskydas“ apskaitoje, nei jokių įrodymų, patvirtinančių tokius jo teiginius. Todėl šie pareiškėjo teiginiai taip pat vertinti kaip deklaratyvūs, neįrodyti ir atmestini. Taip pat nurodė, kad apskaitos programa, kurios pagalba buvo tvarkoma UAB „Elektroskydas“ apskaita yra apskaitą vykdžiusios įmonės turtas, UAB „Elektroskydas“ ši programa niekada nepriklausė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Dėl BUAB „Elektroskydas“ tyčinio bankroto vertinimo

8. Pareiškėjas BUAB „Elektroskydas“ nemokumo administratorius, remdamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktais, pateikė pareiškimą dėl BUAB „Elektroskydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

9. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

10. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotų asmenų veiksmai (neveikimas), kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, bei į kasacinio teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą ir sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio normos, kurioms netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas), klausimas dėl BUAB „Elektroskydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas pagal iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatas (JANĮ 155 straipsnis).

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

12. Todėl siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju BUAB „Elektroskydas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, turi būti vertinama ginčui aktualių aplinkybių visuma. Tyčinio bankroto požymiai negali būti vertinami formaliai, atsietai nuo įmonės valdymo.

13. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

14. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

15. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

16. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta dėl to, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

17. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. S. nuo 2007-12-18 iki 2018-01-04 buvo įmonės direktoriumi, o taip pat nuo 2007-12-27 iki 2018-01-08 buvo ir įmonės akcininku, kuriam priklausė 60 procentų įmonės akcijų (kontrolinis akcijų paketas), turinčiu sprendžiamą balso teisę. S. G. buvo įmonės direktoriumi nuo 2018-01-05 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, o taip pat įmonės akcininku, kuriam nuo 2007-12-27 iki 2018-01-09 priklausė 40 proc. įmonės akcijų, o nuo 2018-01-09 - 100 proc. akcijų.

19. Pareiškėjas nurodė, kad suinteresuoti asmenys A. S. ir S. G., būdami atitinkamais laikotarpiais UAB „Elektroskydas“ vadovais ir akcininkais, privalėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „Elektroskydas“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Pažymėjo, kad UAB „Elektroskydas“ buvo nemokus vėliausiai nuo 2015-12-31. Pažymėjo, kad nuo 2015-12-31 iki įmonei buvo iškelta bankroto byla įmonės pradelstos skolos viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės ir pradelstos skolos vis didėjo lyginant su įmonės balanse įrašyto turto verte; nuo 2015-12-31 įmonės nuosavas kapitalas tapo neigiamas, jo neigiama reikšmė vis didėjo ir nebuvo atkurtas iki minimalaus teigiamo; kiekvienais finansiniais metais įmonė veikė nuostolingai, o patirtos nuostolių sumos buvo itin ženklios; nuo 2015-12-31 iki įmonei buvo iškelta bankroto byla, įmonė nesugebėjo atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais.

20. Iš byloje pateikto 2015 m. UAB „Elektroskydas“ balanso matyti, kad 2015-12-31 dienai įmonės turtas sudarė 152 912 Eur (ilgalaikis (materialus) turtas – 33 881 Eur, trumpalaikis – 119 031 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 235 092 Eur. Įmonė 2015 metais patyrė 101 181 Eur nuostolį.

21. Pagal UAB „Elektroskydas“ 2016-12-31 balanso duomenis 2016-12-31 dienai įmonės turtą sudarė 380 066 Eur (ilgalaikis (materialus) turtas – 15 155 Eur, trumpalaikis – 364 683 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė – 560 489 Eur. Įmonė 2016 m. patyrė 98 356 Eur nuostolį.

22. Pagal UAB „Elektroskydas“ 2017-12-31 balanso duomenis 2017-12-31 dienai įmonės turtas sudarė 99 981 Eur (ilgalaikis (materialus) turtas – 11 802 Eur, trumpalaikis turtas – 87 927 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 659 836 Eur. 2017 m. įmonė patyrė 382 311 Eur nuostolį.

23. Pagal UAB „Elektroskydas“ 2018-12-31 balanso duomenis matyti, kad įmonės turtas sudarė 37 101 Eur (ilgalaikis turtas (materialus turtas) – 17 784 Eur, trumpalaikis turtas – 19 093 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2018-12-31 siekė 876 210 Eur. 2018 m. įmonė patyrė 276 262 Eur nuostolį.

24. Pagal 2019-02-08 UAB „Elektroskydas“ balanso duomenis matyti, kad 2019-02-08 dienai įmonės turtas sudarė 28 673 Eur (ilgalaikis turtas (materialus turtas) – 9 581 Eur, trumpalaikis turtas – 19 092 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2019-02-08 siekė 868 920 Eur. 2019 m. sausio mėn. įmonė veikė nuostolingai ir patyrė 1138 Eur nuostolį.

25. Vertinant šiuos įmonės balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitose nurodytus duomenis, sutiktina su pareiškėju, kad bendrovė tapo nemoki vėliausiai nuo 2015 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad bendrovė nuo 2015 m. veikė nuostolingai, jos įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2015 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo didžiąją dalį UAB „Elektroskydas“ mokėtinų įsipareigojimų sudarė vien pagrindiniams kreditoriams UAB „Elektrobalt“, UAB „Dogas“, UAB „Elstila“ ir UAB „Vilniaus turto grupė“ pradelstų reikalavimų sumos ir vien tik šios skolos viršijo pusę į UAB „Elektroskydas“ balansą įrašyto turto vertės, kurios kasmet didėjo.

26. Be to, byloje esanti 2021-04-26 nepriklausomo teismo eksperto konsultacinė išvada, kuri byloje vertintina kaip rašytinis įrodymas, taip pat patvirtina, kad 2015-12-31 UAB „Elektroskydas“ jau buvo nemoki. Ekspertė vertindama ar įmonė 2015-12-31 buvo nemoki, remdamasi įmonės finansiniais dokumentais išanalizavo UAB „Elektroskydas“ veiklą už 2015-2018 ūkinius metus. Atlikus analizę, pažymėjo, kad UAB „Elektroskydas“ nuo 2015 m. dirbo nuostolingai, pradelstos skolos viršijo pusę į įmonės balanso įrašytos turto vertės, t. y. 2015 m. įmonės turtą iš viso sudarė 152 912 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 235 092 Eur, taip pat 2015-12-31 dienai UAB „Elektroskydas“ įsiskolinimas kreditoriams iš viso sudarė 202 345,25 Eur. Ekspertė įvertinusi visus duomenis konstatavo, kad UAB „Elektroskydas“ nuo 2015 m. atitiko nemokios įmonės apibrėžimą, o nemokumas išliko ir vėlesniais, t. y. 2016-2018 metais.

27. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo A. S. UAB „Elektroskydas“ direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2007-12-18 iki 2018-01-04, o suinteresuotas asmuo S. G. įmonės direktoriumi buvo nuo 2018-01-05 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, taigi akivaizdu, jog A. S. ir S. G. būnant įmonės vadovais, jiems buvo ir turėjo būti žinoma, jog įmonė yra nemoki, todėl jiems kilo pareiga tinkamai vykdyti savo kaip vadovų pareigas ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų, teisme pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Elektroskydas“ buvo gautas tik 2018-12-20, be to šį pareiškimą padavė ne tuometinis įmonės vadovas (S. G.), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad suinteresuoti asmenys A. S. ir S. G. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, ko pasekoje toliau buvo sudarinėjami sandoriai, kuriais buvo bloginama įmonės padėtis. Tokiu būdu darytina išvada, jog yra pagrindo konstatuoti esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyto tyčinio bankroto požymių

28. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

29. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis.

30. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nurodė, kad UAB „Elektroskydas“ 2017-2018 m. (įmonei esant nemokiai) iš savo tiekėjų įsigytas prekes nuolat ir sistemingai pardavinėjo susijusiai įmonei UAB „Litechnika“ už mažesnę nei prekių įsigijimo kainą. Pažymėjo, kad toks įmonės veiklos organizavimas, kai nuolat ir sistemingai vykdoma nuostolinga prekyba, prekes ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis (pigesne nei įsigijimo savikaina ir rinkos kaina) pardavinėjant susijusiems asmenims, atitinka ĮBĮ 20 straipsnio2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus tyčinius bankroto požymius.

31. Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad 2017-2018 metais UAB „Elektroskydas“ įsigijo kabelių iš skirtingų tiekėjų (UAB „Dogas“, UAB „Estila“ UAB „Elektrobalt“, UAB „Litechnika“ ir kt.) skirtingomis kainomis. Taip pat iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (išrašytų UAB „Litechnika“) matyti, kad UAB „Elektroskydas“ įsigytus kabelius parduodavo UAB „Litechnika“.

32. Iš byloje esančios teismo eksperto konsultacinės išvados matyti, kad UAB „Elektroskydas“ 2017 m. iš skirtingų tiekėjų įsigijo 1238800 metrų įvairių kabelių už 477 101,50 Eur: kabelius YDYP 3x1,55 (įsigijimo kainos vidurkis – 0,3Eur), kabelius YDYP 3x2,5 (įsigijimo kainos vidurkis 0,48 Eur), kabelius NYM-J 3x1,5 (įsigijimo kainos vidurkis – 0,32 Eur), kabelius NYM-J 3x2,5 (įsigijimo kainos vidurkis 0,52 Eur). Tais pačiais metais UAB „Elektroskydas“ tokius pat kabelius pardavė UAB „Litechnika“: kabelius YDYP 3x1,55 (pardavimo kainos vidurkis – 0,22 Eur), kabelius YDYP 3x2,5 (pardavimo kainos vidurkis 0,38 Eur), kabelius NYM-J 3x1,5 (pardavimo kainos vidurkis – 0,25 Eur), kabelius NYM-J 3x2,5 (pardavimo kainos vidurkis 0,41 Eur). Iš viso UAB „Litechnika“ buvo parduota 1444520 metrų kabelių už 433358,90 Eur. Atsižvelgus į tai, akivaizdu, kad UAB „Elektroskydas“ UAB „Litechnika“ parduodavo kabelius už mažesnę kainą, negu jas įsigijo UAB „Elektroskydas“. Konsultacinėje išvadoje esančiais skaičiavimais nustatyta, kad jeigu prekės UAB „Litechnika“ būtų parduotos už tokį pat kainų vidurkį, už kokį jos buvo įsigytos iš kitų tiekėjų, tai UAB „Litechnika“ iš viso už kabelius būtų turėjusi sumokėti 556262,40 Eur. Taigi, pardavus prekes už mažesnę, nei jų įsigijimo kainą UAB „Elektroskydas“ 2017 m. patyrė 122 903,50 Eur nuostolį (556 262,40 Eur – 433358,90 Eur).

33. 2018 metais UAB „Elektroskydas“ iš įvairių tiekėjų įsigijo 1140700 metų įvairių rūšių kabelių už 457 353,24 Eur sumą: kabelius YDYP 3x1,5 (įsigijimo kainos vidurkis – 0,32 Eur), kabelius YDYP 3x2,5 (įsigijimo kainos vidurkis –0,5 Eur),kabelius NYM-J 3x1,5 (įsigijimo kainos vidurkis – 0,34 Eur) ir kabelius NYM-J 3x2,5 (įsigijimo kainos vidurkis – 0,52 Eur). Tais pačiais metais UAB „Elektroskydas“ tokius pat kabelius pardavė UAB „Litechnika“: kabelius YDYP 3x1,55 (pardavimo kainos vidurkis – 0,22 Eur), kabelius YDYP 3x2,5 (pardavimo kainos vidurkis 0,40 Eur), kabelius NYM-J 3x1,5 (pardavimo kainos vidurkis – 0,25 Eur), kabelius NYM-J 3x2,5 (pardavimo kainos vidurkis 0,41 Eur). Iš viso UAB „Litechnika“ buvo parduota 352800 metrų kabelių už 96672 Eur. Taigi, šiuo atveju taip pat UAB „Elektroskydas“ UAB „Litechnika“ pardavė prekes už mažesnę kainą, negu jos buvo įsigytos. Konsultacinėje išvadoje esančiais skaičiavimais nustatyta, kad jeigu prekės būtų parduotos už tokį pat kainų vidurkį, už kokį jos buvo įsigytos, tai UAB „Litechnika“ iš viso už kabelius būtų turėjusi sumokėti 131828,64 Eur. Taigi, pardavus prekes už mažesnę, nei jų įsigijimo kainą UAB „Elektroskydas“ 2018 m. patyrė 35 156,64 Eur nuostolį (131 828,64 Eur – 96 672 Eur).

34. Suinteresuoti asmenys duomenų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes dėl aukščiau nurodytų sandorių, byloje nepateikė.

35. Be to, pažymėtina, kad UAB „Elektroskydas“ ir UAB „Litechnika“ yra susijusios įmonės per A. S. asmenį. Iš UAB „Litechnika“ juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad jos vadovu nuo 2010-08-24 iki 2018-10-19 buvo A. S.. Tuo tarpu A. S. UAB „Elektroskydas“ vadovu buvo laikotarpiu nuo 2007-12-18 iki 2018-01-04. Vadinasi dalis nuostolingų sandorių tarp UAB „Elektroskydas“ ir UAB „Litechnika“ buvo sudaromi, kai šių abiejų įmonių vadovu ir akcininku buvo A. S..

36. Taigi, konstatavus, kad įmonė tapo nemoki vėliausiai nuo 2015-12-31, o 2017-2018 metais vykdomi medžiagų pardavimo susijusiai įmonei sandoriai buvo nuostolingi, šie sandoriai buvo sudaromi dideliais prekių kiekiais ir ilgam laiko periode, sutiktina su pareiškėju, kad šiais sandoriais buvo siekiama sąmoningai pabloginti UAB „Elektroskydas“ finansinę padėtį bei tikėtina, kad tuo pačiu buvo siekiama finansinės naudos susijusiai įmonei UAB „Litechnika“. Atsižvelgiant į tai, BUAB „Elektroskydas“ bankrotas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

37. Bankrotas pripažįstamas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu tuo atveju, kai nustatoma, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930(1) straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

38. Pareiškėjas nurodė, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Pažymėjo, kad prieš pat iškeliant UAB „Elektroskydas“ bankroto bylą, UAB „Elektroskydas“ pardavė ir išrašė S. G. PVM sąskaitas faktūras: 2018-10-02 PVM sąskaita faktūra Serija ESK Nr. 1728 – 26607,30 Eur sumai; 2018-10-31 PVM sąskaita faktūra Serija ESK Nr. 1743 – 744,15 Eur sumai; 2018-11-30 PVM sąskaita faktūra Serija ESK Nr. 1755 – 24139,50 Eur sumai; 2018-12-03 PVM sąskaita faktūra Serija ESK Nr. 181203 – 41624,00 Eur sumai (viso 93 114,95 Eur sumai). Nurodė, kad nemokumo administratoriui patikrinus bendrovės banko sąskaitos išrašus ir kasos knygą buvo nustatyta, kad nurodytos PVM sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos.

39. Suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad už prekes buvo atsiskaityta atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Nurodė, kad šis įskaitymas apskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šios skolos pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras (ir jų apmokėjimo/įskaitymo) vyksta teisminis ginčas tarp pareiškėjo ir suinteresuotojo asmens S. G. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1478-560/2021. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad teismo sprendimas dar nėra priimtas. Atsižvelgiant į tai, teismas šioje byloje negali nustatyti, ar PVM sąskaitos buvo apmokėtos, taip pat ar buvo atliktas įskaitymas. Atitinkamai teismas negali nustatyti, ar tokiais veiksmais buvo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą. Taigi, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti ir apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinį bankrotą kvalifikuojančio kriterijaus buvimą.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

41. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

42. Praktikoje pripažįstama, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

43. Tačiau kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

44. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Elektroskydas“ apskaita buvo vedama tokiu būdu, kad nėra galimybės nustatyti dalies ūkinių operacijų turinio, tame tarpe prekių įsigijimo bei pardavimo aplinkybių, t. y. UAB „Elektroskydas“ įsigydavo ar pagamindavo prekes apskaitant vienokiu pavadinimu (identifikavimu), o šias prekes parduodavo pardavimo dokumentuose nurodant kitu pavadinimu, nenurodant parduotų prekių kiekio, o įvardinant „prekių komplektas“. Taip pat nurodė, kad pardavimo operacijos buvo taip įforminamos, kad iš pardavimo operacijos turinio aprašymo neįmanoma nustatyti, kokios konkrečios prekės bei koks jų kiekis buvo parduotas, negalima patikrinti, ar prekių pardavimo operacijos realiai vyko bei ar vyko tokiomis sąlygomis kaip aprašyta pardavimo operacijose, taip pat negalima nustatyti, ar prekių pardavimai vyko rinkos sąlygomis. Nurodė, kad didelė dalis UAB „Elektroskydas“ atsiskaitymų buvo vykdoma ne per UAB „Elektroskydas“ atsiskaitomąsias sąskaitas ar kasą, bet per susijusią įmonę UAB „LITECHNIKA“, kuri vykdydavo nemažą dalį mokėjimų už UAB „Elektroskydas“ tretiesiems asmenims, tačiau tokie mokėjimai nebuvo tinkamai apskaitomi UAB „Elektroskydas“ apskaitoje. Pažymėjo ir tai, kad UAB „Elektroskydas“ nemokumo administratoriui nebuvo perduota įmonės apskaitos programa, dokumentai, iš kurių būtų galima identifikuoti UAB „Elektroskydas“ apskaitoje apskaitytas prekių atsargas, jų pokyčius (pirkimus ir pardavimus), likučius, atsiskaitymo už prekes operacijas.

45. Nagrinėjamu atveju, iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad UAB „Elektroskydas“ finansiniai dokumentai buvo teikiami laikotarpiu nuo 2008 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kartu su prašymu dėl BUAB „Elektroskydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nemokumo administratorius pateikė 2015 m. – 2019 m. UAB „Elektroskydas“ balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitas, tarp UAB „Elektroskydas“ ir kitų kreditorių sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis, skolų suderinimo aktus, PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, kuriais remdamasis nemokumo administratorius įrodinėja, kad BUAB „Elektroskydas“ bankrotas yra tyčinis. Teismo vertinimu, šių duomenų nemokumo administratoriui visiškai pakako nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžius. Taigi, nemokumo administratoriaus nurodomos aplinkybės dėl netinkamo apskaitos tvarkymo (pavyzdžiui, konkrečių prekių pavadinimų nenurodymas) šiuo atveju negali būti pripažįstamas kaip tyčinio bankroto pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą požymiu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Elektroskydas“ bankroto byloje taip pat nėra duomenų, kad įmonės buvusiems vadovams būtų skirta bauda už pareigos perduoti dokumentus ar turtą nemokumo administratoriui nevykdymą, kas taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai arba netinkamai, kaip tai numatyta ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju remiantis pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pakankamo pagrindo spręsti apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto tyčinį bankrotą kvalifikuojančio kriterijaus buvimą.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas BUAB „Elektroskydas“ nemokumo administratoriaus prašymą tenkinti ir įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nes esant nustatytai BUAB „Elektroskydas“ bankroto požymių visumai, darytina išvada, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymiai įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

47. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš viso patyrė 5 922,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2 722,50 Eur už pareiškimo dėl BUAB „Elektroskydas“ bankroto pripažinimo tyčiniu parengimą ir 3 200 Eur už teismo eksperto parengtą 2021-04-26 konsultacinę išvadą.

48. Nagrinėjamu atveju, patenkinus prašymą pripažinti BUAB „Elektroskydas“ bankrotą tyčiniu, yra pagrindas iš suinteresuotų asmenų A. S. ir S. G. (buvusių vadovų) lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas už pareiškimo dėl tyčinio bankroto parengimą ir parengtą konsultacinę išvadą, t. y. iš kiekvieno po 2 961,25 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti BUAB „Elektroskydas“ bankrotą tyčiniu.

Priteisti lygiomis dalimis iš S. G. ir A. S. BUAB „Elektroskydas“ naudai 5 922,50 Eur (penki tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt du eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 2 961,25 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 25 ct) iš kiekvieno.

Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė