Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės, Vilijos Valantienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Palangos miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl teismo sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Ieškovas A. K. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2233- 549/2018 (vėliau Nr. e2-10-995/2022) 2018 m. gegužės 7 d. pareikštu ir 2022 m. vasario 9 d. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti nekilnojamųjų daiktų, kurių registro Nr. 50/123521, esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniais vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, esančius (duomenys neskelbtini): 1968 m. statybos vamzdynus, kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) statinių išdėstymo plane pažymėtus 1V1, 1KF1 ir 1KF2, 1985 m. statybos vamzdynus, kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) statinių išdėstymo plane pažymėtus 1V2, 1KF3, 1KF4; pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į ginčo tinklus.

25. Pareiškėjas A. K. 2019 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juo nuosavybės teisių įregistravimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 kartu su pagrindiniais statiniais (pažymėtais plane (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), įsigijo vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip pagrindinių statinių priklausinius.

26. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 pareiškėjo A. K. pareiškimas buvo patenkintas ir nuosavybės teisės įregistravimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas A. K. 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 kartu su pagrindiniais statiniais (pažymėtais plane (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), įsigijo vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip pagrindinių statinių priklausinius (toliau visi kartu – tinklai).

27. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-14532-962/2020 nutarė patenkinti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą ir CPK 366 straipsnio l dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020. Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1356-343/2020 Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis palikta nepakeista.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021 Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui A. K. nustatytas terminas nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti, ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2021 m. birželio 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. eA2-2051-962/2021 sujungta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civiline byla Nr. e2-19-995/2021.

30. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10-995/2022 (buvęs Nr. e2-19-995/2021) A. K. ieškinys atmestas, Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškovo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktas nenagrinėtas.

31. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1019-513/2022 Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33. Plungės apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, 2023 m. liepos 11 d. nutartimi nutarė atmesti suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo, panaikinti 2018 m. rugsėjo 21 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl ginčo esmės

34. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialiųjų teisių ir interesų, nes ginčo inžinerinius tinklus A. K. įsigijo iš varžytynių kaip pagrindinių pastatų priklausinius, ir tai nesudaro pagrindo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą, nes į ginčo inžinerinius tinklus daugiau niekas, be pareiškėjo A. K., pretenzijų nereiškė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, argumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiltų pareiga teikti nuotekų tvarkymo paslaugas iš pareiškėjui priklausančių poilsio namelių, yra pernelyg nutolę nuo nagrinėjamos bylos ir nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko.

35. Apeliantė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek teikdama apeliacinį skundą, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimu buvo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi:

35.2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimas sukuria suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigą teikti nuotekų tvarkymo paslaugas iš poilsio namelių (duomenys neskelbtini), ir kitas pareigas, susijusias su pareiškėjo nuotekų tvarkymu, Palangos miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros valdymu.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai procesas atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo, turi nustatyti, kokias konkrečiai materialines teises ir (ar) teisėtus interesus nagrinėjamoje byloje turi į ją anksčiau neįtrauktas asmuo ir ar dėl jų buvo nuspręsta teismo sprendimu (pvz., teismo sprendime pasisakyta dėl asmens teisių ir pareigų, teismo sprendimu sukurtos asmeniui teisės ir pareigos, įtvirtintas asmens teisių pažeidimas, neįvertinus neįtraukto asmens pateiktų įrodymų, asmens teisės ir pareigos nustatytos netinkamai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013).

37. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurinamai aiškino proceso atnaujinamo pagrindą, nustatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, nes šioje teisės normoje nurodytas neįtraukto į bylą asmens materialines teises ir pareigas suprato tik kaip interesą į inžinerinių tinklų nuosavybę. Toks aiškinimas neatitinka teismų praktikos.

38. Toliau apeliacinės instancijos teismas detaliau pasisakys dėl apeliantės argumentų, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimu buvo nuspręsta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialiųjų teisių ir pareigų.

39. Visų pirma būtina pažymėti tai, kad CPK 18 straipsnis nustato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

40. Kaip minėta anksčiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu priteisė iš atsakovo A. K. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 27 440,78 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą (27 440,78 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos 2016 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 068,74 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat įpareigojo atsakovą A. K. netrukdyti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)) atjungti atsakovo A. K. savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš pastatų – poilsio namelių, adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimas yra įsiteisėjęs ir 2018-10-03 baigtas įvykdyti.

41. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 įrodinėjimo dalyku buvo tai, ar nuotekų išvadai iš buitinių nuotekų šulinių Nr. 17, 18 (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)) iki A. K. nuosavybės teise priklausančių pastatų – poilsio namelių, adresu (duomenys neskelbtini), yra savavališkai prijungti prie Palangos miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kaip nustatė UAB „(duomenys neskelbtini)“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastaroji byla prejudiciniu ryšiu yra susijusi su Kauno apylinkės teismo civiline byla Nr. e2YT-957-435/2020, nes joje taip pat yra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar vandentiekio ir nuotekų tinklai, adresu (duomenys neskelbtini), nėra savavališka statyba.

42. Taigi įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad nuotekų išvadai iš pastatų – poilsio namelių, adresu (duomenys neskelbtini), iki buitinių nuotekų šulinių Nr. (duomenys neskelbtini) (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)) prijungti savavališkai, t. y. yra savavališka statyba. Nagrinėjamoje byloje svarbu akcentuoti tai, kad šie nuotekų išvadai yra sudėtinė buitinių nuotekų tinklo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimu pripažinta A. K. nuosavybės teisė, dalis. Paminėti nuotekų išvadai 2017 m. sausio 17 d. matininko T. N. parengtoje Kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėti indeksais 1KF3 ir 1KF4.

43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimas turi įtakos suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinei padėčiai, nes pažeidžia teisinio tikrumo principą, be to, sukuria pretekstą pareiškėjui A. K. siekti atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 (tą jis jau yra padaręs, žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. eA2-117-1089/2023, šiuo metu byla yra sustabdyta). Tuo atveju, jei susiklostytų tokia situacija, jog būtų paliktas galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2576-235/2017 atnaujinta, iškiltų grėsmė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 panaikinimo ir šio įsiteisėjusio bei įvykdyto teismo sprendimo vykdymo atgręžimo.

44. Be to, aplinkybę, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimu yra nuspręsta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialiųjų teisių ir pareigų, patvirtina faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyja pareigą teikti nuotekų tvarkymo paslaugas iš poilsio namelių, adresu (duomenys neskelbtini).

45. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Palangos miesto savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. (duomenys neskelbtini).

46. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d.) 32 straipsnio 4 dalis nustato, kad, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Šiuo atveju sunaudoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekis nustatomas pagal Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą.

47. Nurodytos aplinkybės ir teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas iš esmės reiškia ginčo tinklų teisėto prijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktūros konstatavimą, o tai tiesiogiai suponuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigą teikti A. K. nuotekų tvarkymo paslaugas į poilsio namelius ginčo tinklais, taip pat visas iš nuotekų šalinimo tinklais kylančias teises ir pareigas (pareigą šalinti pareiškėjo nuotekas iš poilsio namelių, kontroliuoti pareiškėjo išleidžiamų nuotekų kokybę, valyti nuotekas ir kt.). Reikšminga ir tai, kad dėl išleidžiamų nuotekų kiekio, kuris dėl nuotekų išleidimo iš 26 poilsio namelių neabejotinai padidės, padidės UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamos Palangos miesto nuotekų valyklos panaudojimo lygis, į kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo atsižvelgti, sudarydama nuotekų tvarkymo sutartis su kitais abonentais (Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 (2015 m. rugsėjo 10 nutarimo Nr. 990 redakcija), 19 punktas).

48. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paminėtos pareigos teikti nuotekų tvarkymo paslaugas iš poilsio namelių, adresu (duomenys neskelbtini), negalėtų įvykdyti, nes, kaip minėta, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)) atjungė A. K. savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš pastatų – poilsio namelių (duomenys neskelbtini) (antstolės R. V. 2018 m. spalio 3 d. patvarkymą dėl sprendimo įvykdymo Nr. S-18003510).

49. Be to, sutiktina su apeliantės teiginiais, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu pažeidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę spręsti dėl jos valdomos Palangos miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo, nes pareiškėjui pripažinta nuosavybės teisė į tinklus, nesant (duomenys neskelbtini) ir jos teisių ir pareigų perėmėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninių (prisijungimo) sąlygų.

50. Teismų praktikoje pripažinta, kad intensyvesnis inžinerinių tinklų naudojimas lemia didesnę jų amortizaciją, būtent savininkas juos prižiūri, esant poreikiui, remontuoja, todėl prisijungimas prie savininkui nuosavybės teisėmis priklausančių inžinerinių tinklų turėtų būti planuojamas ir vykdomas turint jo sutikimą. Siekiant tinkamai suprojektuoti nurodytos paskirties namą ir gauti jam statybos leidimą, turėtų būti gautos naujos prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygos, o tai turi tiesioginės įtakos ieškovės teisėms, nes, pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 17 dalį, prisijungimo sąlygas turi teisę išduoti tik inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas. Taigi tinklų ir komunikacijų savininkas turi teisę nuspręsti dėl jam priklausančių tinklų naudojimo. Tokia savininko teisė kyla ir kitų teisės aktų pagrindu. Pagal Konstitucijos 23 straipsnio ir Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybė yra neliečiama. Civilinio kodekso 4.93 straipsnis papildomai nurodo, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Taigi ieškovės nurodomi viešosios teisės pažeidimai turi tiesioginės įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą šioje byloje, ir ieškiniu siekiama apginti ne viešąjį, o privatų interesą (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-152-889/2022).

51. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad priešingai negu nutarė pirmosios instancijos teismas, Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu, nors ir netiesiogiai, tačiau nusprendė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialiųjų teisių ir pareigų.

52. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai svarbus tampa ir pačių ginčo inžinerinių tinklų statybos teisėtumo klausimas. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Inžineriniai tinklai priskiriami statybos objektų (statinių) kategorijai, o statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą, savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais negali būti įgyjama.

53. Statinio valdymo nuosavybės teise faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatytas statinio valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

54. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Pareiškėjui neįrodžius ginčo statinio statybos teisėtumo, t. y. kad ji vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos, nėra pagrindo nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017, 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

55. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, siekdamas įrodyti pareikštus reikalavimus, privalo įrodyti ne tik faktą, kad viešųjų varžytynių aktu buvo perduotos nuosavybės teisės į nurodytus ginčo statinius, bet ir tai, kad buvęs statinių savininkas Valstybinis odų ir avalynės kombinatas „(duomenys neskelbtini)“ šiuos statinius teisėtai sukūrė, valdė juos nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai (CK 4.48 straipsnis).

56. Įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso metu, bet tik tuo atveju, jeigu statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Nors pareiškėjas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog tiek vandentiekio, tiek nuotekų tinklai de facto egzistavo dar iki pareiškėjui įsigyjant poilsio pastatus, tačiau teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad ginčo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo teisėtai pastatyti, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka, kaip ir neįrodė fakto, kad viešųjų varžytynių aktu jam buvo perduotos nuosavybės teisės į ginčo statinius.

57. Pareiškėjas teigia, kad tinklų teisėtumą patvirtina Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. 157 „(duomenys neskelbtini)“. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Byloje esančio Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1967 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 157 „(duomenys neskelbtini)“ 1 punkte nurodyta, kad Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas nusprendė paskirti Valstybiniam odų ir avalynės kombinatui „(duomenys neskelbtini)“ 5 625 kv. m sklypo plotą Šventosios gyvenvietėje, įeinantį į rajono miško pramonės teritoriją pagal išplanavimo ir užstatymo projektą. Šio sprendimo 2 punkte įtvirtinta, kad Valstybinis odų ir avalynės kombinatas „(duomenys neskelbtini)“ poilsio namelių statybą turi teisę pradėti tik gavęs iš rajono architekto statybos darbams vykdyti leidimą; paskirtoje teritorijoje palaikyti švarą ir tvarką. Sprendimo 3 punkte nurodyta, kad užbaigtos statybos priėmimui eksploatacijon bus paskirta tarpžinybinė komisija, taip pat nurodyta jos sudėtis. Taigi šis dokumentas leidžia spręsti tik apie atitinkamo žemės sklypo ploto priskyrimą Odų ir avalynės kombinatui „(duomenys neskelbtini)“ poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje, tačiau dokumente nėra jokių duomenų apie ginčo inžinerinius tinklus, į kuriuos pretenduoja pareiškėjas, ir nepatvirtina aplinkybės, jog ginčo inžineriniams tinklams, esantiems (duomenys neskelbtini), statyti buvo išduotas statybos leidimas ir tie statiniai tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti. Priešingai, byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog remiantis šiuo sprendimu 1968 m. buvo pastatyti 26 poilsio nameliai, virtuvė, ir vasarnamis-klubas, tačiau minėtame 1967 m. gegužės 10 d. Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendime Nr. 157 nėra nurodyta vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba.

58. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs atskirą senų statinių registravimo tvarką, kuri numato paprastesnius reikalavimus senų statinių statybai, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“. Nurodyto nutarimo 6 punktas numato, kad dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą, gali būti: 6.1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimai ir kiti sprendimai; 6.2. Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimai, potvarkiai ir kiti sprendimai; 6.3. vykdomojo komiteto sprendimai, potvarkiai, pažymėjimai, leidimai statyti; 6.4. vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai; 6.5. patvirtintas individualus arba statybos vietai pritaikytas tipinis projektas; 6.6. žemės sklypo suteikimo naudotis dokumentai (kolūkio narių visuotinio susirinkimo nutarimas, valstybinio ūkio administracijos įsakymas, tuo metu galiojančia tvarka parengtas žemės sklypo planas, notariškai patvirtinta sklypo suteikimo neterminuotai naudotis sutartis); 6.7. statinio priėmimo naudoti komisijų aktai; 6.8. dokumentai, patvirtinantys privalomojo pastatų valstybinio draudimo įmokų mokėjimą; 6.9. Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Pareiškėjo teigimu, minėtame nutarime išvardytas alternatyvus dokumentų, patvirtinančių statybos teisėtumą, sąrašas ir viena iš šių dokumentų yra vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pernelyg plačiai aiškina minėto nutarimo 6 punkto 6.3. papunktį, teigdamas, jog, vadovaujantis minėtu papunkčiu Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1967 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. 157 yra dokumentas, patvirtinantis statybos teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1967 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. 157 galėtų būti vienas iš dokumentų, patvirtinančių poilsio stovyklos – namelių – statybos Šventosios gyvenvietėje teisėtumą, tačiau, kaip jau minėta, pateiktame dokumente nėra jokių duomenų apie ginčo inžinerinius tinklus. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. 157 „(duomenys neskelbtini)“ nepatvirtina ginčo tinklų statybos teisėtumo.

60. Pažymima, kad individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 ,,Dėl priemonių individualinės statybos trūkumams pašalinti“, 3 punkte buvo imperatyviai nurodyta, kad gyvenamojo namo, ūkinio pastato bei kitų įrenginių statyba gali būti pradėta tik tam reikalui skirtame sklype, turint nustatyta tvarka suderintą ir patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui ir leidimą statybai. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 ,,Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ buvo reglamentuota tai, kad Respublikoje bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėti vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Remiantis Ministrų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti“ 1, 4, 8 punktais, pastatytus ar rekonstruotus pagal projektą bei parengtus naudoti objektus statytojas pateikia valstybinėms priėmimo komisijoms priimti, objektų priėmimą naudoti komisija įformina aktu, kurį tvirtina komisiją sudariusi miesto vykdomosios valdžios institucija sprendimu. Vadovaujantis 1981 m. balandžio 7 d. Valstybinio statybos reikalų komiteto įsakymo Nr. 108 ,,Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti tvarkos“ 2 punktu, miestų valstybinės statybos kontrolės tarnybos, miestų – kurortų vyriausieji architektai ir rajonų architektai inspektoriai buvo įpareigoti reikalauti, kad valstybinėms priėmimo komisijoms būtų pateiktos tinklus ir įrenginius eksploatuojančių bei prižiūrinčių organizacijų pažymos apie sumontuotų tinklų bei įrengimų veikimo patikrinimą ir tinkamumą naudoti, jų išpildymo geodezinės nuotraukos bei schemos, konstrukcijų, tinklų bei įrengimų išbandymų ir patikrinimo aktai ir kiti dokumentai, išvardyti statybos normose ir taisyklėse. Šių nurodytų teisės aktų visumos pagrindu darytina išvada, kad pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas statybą leidžiantis dokumentas buvo reikalingas ne tik pastatų, bet ir inžinerinių tinklų statybai, o statyba užbaigta valstybinės tarpžinybinės komisijos priėmimo naudoti aktu (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-281-265/2020 47 punktas). Pastebėtina, kad iš Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1967 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 157 turinio taip pat yra akivaizdu, kad vykdant statybos darbus (įskaitant ir inžinerinių tinklų statybą) jau tuo metu buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, o statybos užbaigimas turėjo būti patvirtinamas tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktais, pripažįstančiais, kad pastatyti pastatai ir statiniai yra tinkami naudoti.

61. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymas Nr. 1-1539). 1997 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų 8 punktas numatė, kad registro objektai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje nurodytas nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypai; 2) pastatai ir statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) kitos patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurie jų savininko rašytiniu prašymu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra inventorizuoti kaip nekilnojamasis turtas. Nors pareiškėjas ir teigė, kad ginčo statiniai buvo pastatyti 1965–1985 m., tačiau 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas jie perrašyti nebuvo, o tai suponuoja išvadą, jog šio ginčo statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais, kurie buvo suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai, statiniai nebuvo inventorizuoti.

62. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei, kaip teigia pareiškėjas, ginčo tinklai buvo pastatyti 1985 m., turėjo būti gautas tuometinės Palangos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos (toliau – TVKV), kurios teisių ir pareigų perėmėja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, leidimas – sąlygos, kaip to reikalavo Lietuvos TSR komunalinio vandentiekio ir kanalizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos 1981 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 396, (toliau – 1981 m. Taisyklės) 2.1 punktas, kuris nustatė: „Norint prijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų naujus objektus arba padidinti suvartojamo bei nuleidžiamo į kanalizaciją vandens kiekį plečiamuose, rekonstruojamuose bei gamybą didinančiuose objektuose, pirmiausia reikia gauti iš TVKV leidimą – sąlygas“. Be to, pagal 1981 m. Taisykles su TVKV turėjo būti suderintas kanalizacijos objekto projektas ir vienas šio projekto egzempliorius turėjo būti paliktas TVKV (2.6 punktas); užkasant požeminius tinklus arba hidrauliškai bandant vandentiekio ir kanalizacijos tinklus ir įrenginius, turi dalyvauti TVKV atstovas. Baigus šiuos darbus surašomi aktai. Nepasirašyti TVKV atstovo aktai negalioja (3.3 punktas); kai TVKV atstovas nedalyvauja priimant pastatytą arba rekonstruotą objektą, Valstybinė komisija gali objektą priimti eksploatuoti remdamasi TVKV pažyma, patvirtinančia, kad objektas prijungtas prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, įvykdžius techninius reikalavimus. Pažyma išduodama tik tuo atveju, jeigu užsakovas įvykdė leidime nurodytas technines sąlygas (3.6 punktas).

63. Analogiškus reikalavimus nustatė Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, pagal kurias, norėdamas prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklo naujus vartotojus arba padidinti suvartojamo vandens ar šalinamų nuotekų ir teršalų kiekį plečiamuose bei gamybą didinančiuose objektuose, vartotojas (abonentas) turi pateikti reikiamą paraišką ir gauti iš tiekėjo technines sąlygas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka (2.1 punktas); techninių sąlygų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindu vartotojas parengia projektą ir jį pateikia derinti savivaldybės kompleksinio projektų derinimo komisijai, kurioje dalyvauja tiekėjo įgaliotas atstovas (2.2 punktas); vanduo abonentui pradedamas tiekti, o nuotekas priimti tik įvykdžius techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus, likvidavus išaiškintus defektus, gavus iš tiekėjo pažymą apie šių reikalavimų įvykdymą ir nustatyta tvarka įforminus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį (2.5 punktas); užkasant bei bandant vandentiekio ir nuotekų tinklą ar įrenginius, turi dalyvauti tiekėjo atstovas ir pasirašyti atitinkamą aktą. Be tiekėjo atstovo parašo aktas negalioja(3.3 punktas); kai tiekėjo atstovas nedalyvauja priimant pastatytą ar rekonstruotą objektą, priėmimo naudoti komisija gali objektą priimti naudoti remdamasi tiekėjo pažyma, patvirtinančia, kad objektas prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklo pagal techninius reikalavimus ir tinka naudoti (3.6 punktas).

64. Analogiški minėtiems reikalavimai nustatyti ir Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-500 (taikytina redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 12 d.) (toliau – Reikalavimai), kurie nustatė, kad asmuo, pageidaujantis prijungti savo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui pateikia prašymą raštu, elektroniniu paštu išduoti prisijungimo sąlygas (4 punktas); bandant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo tinklus ir įrenginius, turi būti surašomas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo tinklų apžiūros ir išbandymo aktas pagal statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ pavirtinimo“, nuostatas (16 punktas); Kai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo tinklai nutiesti, naujo abonento ir vartotojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo tinklų prijungimą prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros atlieka geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas per 10 darbo dienų nuo Reikalavimų 16 punkte nustatytų aktų pasirašymo dienos, jei nesutarta kitaip (18 punktas). Pažymėtina, kad ta pati tvarka taikoma siekiant padidinti geriamojo vandens reikmę ar šalinamų nuotekų kiekį (Reikalavimų 1.1, 1.4, 2.2 ir 25 p., Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.1 p.).

65. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 9 priedo „Komisijos kompetencija“, kuriame nurodoma komisijos pirmininko ir komisijos narių kompetencija atliekant statybos užbaigimo procedūras, 16 punktas nustato, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų atstovai tikrina statinių atitiktį statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828, 1 priedo 18 punkte.

66. Nagrinėjamoje byloje svarbu akcentuoti ir tai, kad teismų praktikoje teismas nagrinėtoje byloje dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra atmetęs kaip nepagrįstus teiginius, kad statinio prijungimas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų nepatenka į statybos sąvoką (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1172-603/2013).

67. Teismų praktikoje, nagrinėjant analogiškas bylas dėl nuosavybės teisių į vandentiekio ir nuotekų tinklus pripažinimo, nurodoma: „individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 ,,Dėl priemonių individualinės statybos trūkumams pašalinti“, 3 punkte buvo imperatyviai nurodyta, kad gyvenamojo namo, ūkinio pastato bei kitų įrenginių statyba gali būti pradėta tik tam reikalui skirtame sklype, turint nustatyta tvarka suderintą ir patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui ir leidimą statybai. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 ,,Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ buvo reglamentuota tai, kad Respublikoje bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėti vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Remiantis Ministrų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti“ 1, 4, 8 punktais, pastatytus ar rekonstruotus pagal projektą bei parengtus naudoti objektus statytojas pateikia valstybinėms priėmimo komisijoms priimti, objektų priėmimą naudoti komisija įformina aktu, kurį tvirtina komisiją sudariusi miesto vykdomosios valdžios institucija sprendimu. Vadovaujantis 1981 m. balandžio 7 d. Valstybinio statybos reikalų komiteto įsakymo Nr. 108 ,,Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti tvarkos“ 2 punktu, miestų valstybinės statybos kontrolės tarnybos, miestų–kurortų vyriausieji architektai ir rajonų architektai inspektoriai buvo įpareigoti reikalauti, kad valstybinės priėmimo komisijoms būtų pateiktos tinklus ir įrenginius eksploatuojančių bei prižiūrinčių organizacijų pažymos apie sumontuotų tinklų bei įrengimų veikimo patikrinimą ir tinkamumą naudoti, jų išpildymo geodezinės nuotraukos bei schemos, konstrukcijų, tinklų bei įrengimų išbandymų ir patikrinimo aktai ir kiti dokumentai, išvardyti statybos normose ir taisyklėse. Šių nurodytų teisės aktų visumos pagrindu darytina išvada, kad pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas statybą leidžiantis dokumentas buvo reikalingas ne tik pastatų, bet ir inžinerinių tinklų statybai, o statyba užbaigta valstybinės tarpžinybinės komisijos priėmimo naudoti aktu“ (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 2A-281-265/2020).

68. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, jog iš paminėto statybos teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos matyti, jog inžineriniai tinklai priimami naudoti / jų statyba laikoma užbaigta tik po to, kai yra patikrinta objekto prijungimo prie inžinerinių tinklų atitiktis techninių (prisijungimo) sąlygų ir projekto reikalavimams. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad ginčo tinklų statybos teisėtumo vertinimui neturi reikšmės šių tinklų prijungimo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomos ir prižiūrimos infrastuktūros teisėtumo vertinimas.

69. Taigi, net jeigu ir būtų tikima A. K. versija, kad vandentiekio įvadai į poilsio namelius, pažymėti plane 1V2, ir nuotekų išvadai iš poilsio namelių iki šulinių (duomenys neskelbtini) ir 163, pažymėti plane 1KF3 ir 1KF4, buvo pastatyti 1985 m., jie laikytini savavališka statyba, nes nebuvo išduotas tuometinės Palangos TVKV, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, leidimas – sąlygos, taip pat nebuvo atlikti kiti būtini veiksmai statybos užbaigimui, kaip to reikalavo Lietuvos TSR komunalinio vandentiekio ir kanalizacijos taisyklės ir Valstybinio statybos reikalų komiteto 1981 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. 108 ,,Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti tvarkos“.

70. Pareiškėjas savo reikalavimus taip pat grindė ir matininko T. N. parengta 2017 m. sausio 17 d. Kadastro ir registro dokumentų byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1968 m., statybos pabaigos metai – 1985 m., nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1968 m., statybos pabaigos metai – 1985 m., pažymėtina, kad šie kadastriniai duomenys nėra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto kadastre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 punktas). Taigi remtis pareiškėjo pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, sudaryta 2017 m. sausio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sprendžiant ginčo inžinerinių tinklų teisėtumo klausimą, negalima, nes ji iki šiol nėra kadastro tvarkytojo patikrinta, patvirtinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

71. Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad, atliekant buitinių nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, matininkas T. N. ginčo statinių statybos metus, t. y. 1968–1985 metus, nurodė, remdamasis kadastro duomenimis ir užsakovo (pareiškėjo) raštiškai pateiktu prašymu. Tai patvirtina byloje esančio VĮ Registrų centro 2017 m. vasario 13 d. rašte Nr. (4.4.2) (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės. Be to, pastebėtina, kad kadastre buvo pateikti tik duomenys apie (duomenys neskelbtini), esančių virtuvės-tualeto 26H1p ir jame esančių komunalinio vandentiekio ir komunalinių nuotekų šalinimo statybos pradžios ir pabaigos metai – 1968 metai, bei vasarnamio-klubo 28K1Ž ir jame esančių komunalinio vandentiekio ir komunalinio nuotekų šalinimo statybos pradžios ir pabaigos metai – 1985 metai. Tačiau vandentiekio ir nuotekų tinklų iš poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), tinklų statybos pradžios ir pabaigos metai kadastre nenurodyti, todėl tikėtina, kad kadastro duomenų nustatymo ir jų tikslinimo metu šių tinklų dar nebuvo. Pagal įregistruotus 2013 m. birželio 20 d. kadastro duomenis, visuose poilsio nameliuose nurodyti kadastro duomenys „Vandentiekis: Nėra“ ir Nuotekų šalinimas: „Nėra“. Taigi šios aplinkybės leidžia manyti, kad būtent pareiškėjo užsakymu parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti vadovaujantis išimtinai užsakovo (pareiškėjo) raštiškai pateiktu prašymu. Šią išvadą patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-973/2018 pagal A. K. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSIANN-120957689-17 panaikinimo, teismo įsiteisėjusiame Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarime nustatytos ir teismo konstatuotos faktinės aplinkybės. Šiame 2018 m. gegužės 4 d. nutarime nurodyta, kad „Nors A. K. byloje įrodinėjo, kad nuotekų šalinimo tinklai į visus namelius buvo įrengti poilsio namelių statybos metu, tačiau šių faktų nepatvirtina nei A. K. užsakymu teismo eksperto V. Š. atlikta ekspertizė, nei kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Kaip posėdžio metu paaiškino ekspertas V. Š., išvadą, kad visi nameliai su nuotekų šalinimo įrenginiais buvo pastatyti dar 1968 m. jis padarė remdamasis ne rašytiniais įrodymais, bet savo samprotavimais, kad namelis negalėjo būti eksploatuojamas be inžinerinių tinklų. Panašiai posėdžio metu paaiškino ir Nekilnojamojo turto ir registro duomenų bylą rengęs matininkas T. N., kuris teismo posėdžio metu paaiškino, kad informaciją byloje, jog nuotekų atšakas į poilsio namelius kaip pastatytas 1985 m. jis nurodė iš užsakovo A. K. paaiškinimo, neturėdamas jokių tai patvirtinančių rašytinių duomenų“.

72. Kaip minėta, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu nustatyta, kad poilsio namelių įsigijimo metu (2003 m. sausio 15 d.) poilsio nameliai nebuvo prijungti prie komunalinio nuotekų šalinimo, taip pat, kad atsakovas (cituojamoje byloje atsakovu buvo A. K.) nuotekų išvadus prie ieškovo (cituojamoje byloje ieškovu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“) valdomos ir naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros prijungė savavališkai, pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalį, paminėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės apie nuotekų išvadų iš pastatų – poilsio namelių savavališką prijungimą prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros laikytinos prejudiciniais faktais, kurių šioje byloje iš naujo įrodinėti nereikia. Paminėti prejudiciniai faktai yra susiję su nuotekų išvadais iš pastatų – poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), iki buitinių nuotekų šulinių Nr. (duomenys neskelbtini) (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai atitinka buitinių nuotekų tinklo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, kurios matininko T. N. parengtoje 2017 m. sausio 17 d. Kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtos 1KF3 ir 1KF4.

73. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 24 d. į bylą pateikė papildomus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad iki pareiškėjo poilsio namelių (duomenys neskelbtini), įsigijimo pagal 2003 m. sausio 15 d. viešųjų varžytynių aktą Nr. 116 į šiuos poilsio namelius nebuvo vandentiekio įvadų (t. y. vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių, kurios matininko T. N. parengtoje 2017 m. sausio 17 d. Kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtos indeksais 1V2), taip pat iš jų nebuvo nuotekų išvadų (buitinių nuotekų tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios matininko T. N. parengtoje 2017 m. sausio 17 d. Kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtos indeksais 1KF3 ir 1KF4): UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. sausio 12 d. topografinį planą M1:500; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. vasario 27 d. topografinį planą M1:500; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. vasario 7 d. topografinį planą M1:500; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 9 d. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinį. Pastarieji dokumentai patvirtina, jog vandentiekio įvadai ir nuotekų išvadai į poilsio namelius (t. y. tinklų atkarpos 1V2, 1KF3 ir 1KF4) topografiniuose planuose pradedami nurodyti tik nuo 2017 m. vasario 7 d. Iki tol nei topografiniuose planuose, nei Nekilnojamojo turto kadastro duomenys nerodė, kad į poilsio namelius būtų įrengti vandentiekio įvadai ir nuotekų išvadai.

74. Tai, kad į poilsio namelius teisėtai nebuvo nutiesti vandentiekio įvadai ir nuotekų išvadai (t. y. tinklų atkarpos 1V2, 1KF3 ir 1KF4), patvirtina ta aplinkybė, jog jiems, analogiškai kaip ir vandentiekio tinklams 1V1 ir 1V2, nėra nustatyti servitutai: iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 9 d. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui sprendinių brėžinio, matyti, kad servitutas – teisė prižiūrėti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) 1 606 kv. m ir servitutas – teisė naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) 1 606 kv. m yra nustatyti tik tai žemės sklypo daliai, kurioje nutiesti nuotekų tinklas 1KF1 (atkarpa nuo nuotekų šulinio 17 iki nuotekų šulinio 163) ir nuotekų tinklas 1KF2 (atkarpa nuo nuotekų šulinio 163 iki nuotekų šulinio 171 (duomenys neskelbtini)).

75. Remiantis byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, 2018 m. rugsėjo 10 d. bandė atlikti savavališkai prijungtų buitinių nuotekų tinklų atjungimo darbus buitinių nuotekų šuliniuose Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), faktines aplinkybes fiksuojant antstoliui J. P.. Antstolio 2018 m. rugpjūčio 11 d. faktinių aplinkybių protokolo Nr. 26 2 punkte nurodyta, kad, nupjovus šulinyje Nr. 163 esančią alkūnę ir ją apžiūrėjus, buvo rasta produkto markiruotė. 2018 m. rugsėjo 13 d. išsiuntus paklausimą markiruotėje nurodyto gamintojo (duomenys neskelbtini) atstovui Lietuvoje, kuris prekiauja PVC vamzdžiais, 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo gautas atsakymas, kad produkto pagaminimo data yra 2010 m. spalio 12 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėti įrodymai patvirtina, kad savavališkai nuotekų išvado statybai panaudota lauko nuotekų tinklų alkūnė prekybos centre atsirado ne anksčiau kaip 2010 metų pabaigoje, todėl neatmetama tikimybė, kad minėtas savavališkas nuotekų išvadas įrengtas po 2010 m. spalio 12 d., t. y. tuo metu, kai poilsio nameliai (duomenys neskelbtini), jau nuosavybės teise priklausė pareiškėjui. Nors pareiškėjas byloje teigė, kad nuotekų tinklai buvo pastatyti 1985 metais ir jis tik vėliau juos remontavo, o nesuformuotoje valstybinėje žemėje tokiems statybos darbams nebuvo reikalingas nei statybą leidžiantis dokumentas, nei valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, tačiau net ir tuo atveju, jeigu ginčo inžineriniai tinklai buvo pastatyti savavališkai iki pareiškėjui įgyjant nuosavybės teises į poilsio statinius, o pareiškėjas šiuos tinklus tik pertvarkė (remontavo), panaudodamas šiuolaikines statybines medžiagas, tai neleidžia daryti išvados, kad ginčo inžineriniai tinklai buvo pastatyti teisėtai. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl statinio pirkėjo atsakomybės už ankstesnio savininko atliktus savavališkos statybos darbus suponuoja, jog ta aplinkybė, kai statinio savininko pasikeitimo atveju neteisėtai pastatytas statinys nenugriaunamas ir neįteisinamas, esant baigtai savavališkai statybai, nepašalina savavališkos statybos fakto, naujasis daikto savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek turėjo ir buvęs savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1336/2013; 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjas varžytynių metu poilsio namelius įsigijo su jau esančiais inžineriniais tinklais, nepateisinamas toks pareiškėjo elgesys, kai jis ne tik nesiėmė veiksmų pašalinti savavališkos inžinerinių tinklų statybos padarinius, bet ir tęsė pažeidimus, pagerindamas šių neteisėtai įrengtų tinklų būklę. Be to, net jeigu ginčo tinklai būtų buvę statyti 1985 m., kaip jau konstatuota nutartyje – statyba neatitiko paminėtų imperatyvių teisės normų reikalavimų, todėl Odų ir avalynės kombinatas „(duomenys neskelbtini)“ ginčo tinklų pareiškėjui perleisti nebūtų galėjęs. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

76. Aplinkybę, kad vandentiekio įvadai ir nuotekų išvadai į poilsio namelius būtų buvę statyti tarybiniu laikotarpiu, nepatvirtino byloje apklausti liudytojai. Kaip matyti iš byloje esančių liudytojo parodymų, liudytojas A. K., buvęs poilsio namelių savininko poilsio bazės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas, iš esmės patvirtino parodymus, duotus Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 (2017 sausio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 46.42), nurodė, kad, kur iki poilsio namelių arčiausiai privesti tinklai, jis nežino, patvirtino: „Kiek, kur, kas po žeme buvo, negaliu pasakyti“, „Į namelius tikrai vamzdžių pravesta nebuvo“ (2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1.54.00). Kaip liudytojas apklaustas V. R. teigė, jog „vienas didysis pastatas ten buvo, kur buvo sanmazgai, tualetai ir dušai“, „apie poilsio namelius nepasakysiu“, „buvo keramikiniai vamzdžiai, špižiniai“, „Kieme yra du vamzdynai“, į klausimą, jei pastatas nepastatytas, kuo turėtų užsibaigti įvadas, išvadas, atsakė, kad jis greičiausiai turėtų užsibaigti šuliniu. Taigi paminėti parodymai patvirtina, kad į poilsio namelius iki 2003 m. nebuvo įvesti vandentiekio įvadai ir nuotekų išvadai, nes jeigu jie būtų buvę prie poilsio pastatų privesti, bet neįvesti į pastatą, būtų turėję būti įrengti po pastatais šuliniai, nes įvadas ir išvadas negali kyboti grunte, tačiau iš archyvinėje kadastrinių matavimų byloje esančių poilsio namelių nuotraukų matyti, kad prie poilsio namelių jokių šulinių nėra. Pastebėtina, kad V. R. nematė šuliniuose jokių PE ar PVC vamzdžių, t. y. tokių, kurie, pareiškėjo teigimu, statyti 1985 m. Tai, kad poilsio nameliuose tarybiniu laikotarpiu nebuvo įvestas vandentiekis ir nuotekos, kad prie poilsio namelių ir po jais nebuvo jokių šulinių, patvirtino 2023 m. birželio 12 d. kaip liudytojas byloje apklaustas S. D.. Kaip liudytojas byloje apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas K. V. patvirtino, kad nuotekų tinklas tarp nuotekų šulinių 17, 18, 215, 214, 162, 163 ir 171 buvo numatytas 1975 m. planšete, o likusieji ginčo tinklai topografiniuose planuose atsirado tik 2017 m., jis taip pat patvirtino, kad, atliekant geodezinius matavimus, geodezininkas tikrina tinklus natūra, gali net ir tinklą atsikasti, ypač atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini), yra valstybinės žemės sklypas. Paminėto liudytojo parodymai pagrindžia, jog nėra pagrindo abejoti apeliantės pateiktais topografiniais planais ir Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžiniu.

77. Teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.

Dėl procesinės bylos baigties

78. Apeliacinės instancijos teismas, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimus, pateiktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo A. K. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrodė, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimas pažeidžia jos materialiąsias teises ir interesus, be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad laikantis teisės aktų reikalavimų būtų buvę pastatyti ginčo inžineriniai tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti tikėtiną prielaidą apie inžinerinių tinklų statybos teisėtumą ar konstatuoti, kad pareiškėjo valdomi inžineriniai tinklai gali būti įteisinti ir kartu būti privačios nuosavybės teisės objektu. Nesant byloje duomenų, kurie leistų įsitikinti, jog vandentiekio, buitinių nuotekų tinklai atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus ir statyba buvo užbaigta statinio priėmimu naudoti, nėra pagrindo teigti, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo pastatyti ir priimti naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. O nesant duomenų, kad ginčo statiniai buvo pastatyti atitinkant imperatyvius teisės normų reikalavimus (Lietuvos TSR komunalinio vandentiekio ir kanalizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos 1981 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. 396, 2.1 punktas, 2.6 punktas, 33 punktas, 3.6 punktas ir kt.), Odų ir avalynės kombinatas „(duomenys neskelbtini)“ tinklų pareiškėjui perleisti nebūtų galėjęs (CK 4.103 straipsnio 1 dalis).

79. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

80. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis naikintina, priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo A. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkintas, pripažintinas netekusiu galios Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

81. 2018 m. rugsėjo 21 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ardyti, naikinti ar kitaip gadinti nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vamzdynus, esančius (duomenys neskelbtini), teritorijoje, paliekant teisę išardyti ir (ar) pašalinti šių nuotekų šalinimo tinklų vamzdyno dalį tiek, kiek yra būtina tam, kad būtų įvykdytas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 – t. y. šių nuotekų šalinimo tinklų išvadai būtų atjungti iš šulinių Nr. (duomenys neskelbtini) (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)), teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

82. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

83. Apeliantės apeliacinį skundą tenkinus, jai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.

84. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti iš viso sudaro 12 049,30 Eur:

- 4 027 Eur, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. eA2-2051-962/2021 (buvęs civilinės bylos Nr. eA2-14532-962/2020), kuri pridėta prie bylos Nr. e2-10-995/2022, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 38 Eur žyminis mokestis ir 1 800 Eur išlaidos advokato pagalbai už prašymo atnaujinti procesą parengimą, iš viso 1 838 Eur, bylinėjimosi išlaidų; po bylų sujungimo trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 2 189 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme).

- Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10-995/2022 panaikinimo. Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 2 178 Eur su PVM išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

- Po to, kai Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 3 327,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

- Plungės apylinkės teismui atmetus suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo šioje byloje apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 2 516 Eur su PVM išlaidų advokato pagalbai, t. y. sumokėjo šią sumą advokatei už apeliacinio skundo parengimą.

85. Suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos 12 049,30 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių, jos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 185 straipsnio 1 dalis), todėl suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pareiškėjo A. K. priteistinos visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos 12 049,30 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Įrodymų apie kitų suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta. Apeliacinį skundą tenkinus, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bedrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti – Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti.

Priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.

Pripažinti netekusiu galios Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, 2018 m. rugsėjo 21 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ardyti, naikinti ar kitaip gadinti nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vamzdynus, esančius (duomenys neskelbtini), teritorijoje, paliekant teisę išardyti ir (ar) pašalinti šių nuotekų šalinimo tinklų vamzdyno dalį tiek, kiek yra būtina tam, kad būtų įvykdytas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 – t. y. šių nuotekų šalinimo tinklų išvadai būtų atjungti iš šulinių Nr. (duomenys neskelbtini) (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinti.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 049,30 Eur (dvylika tūkstančių keturiasdešimt devynių eurų trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 152447391.