Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. T. ir E. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. T. ir E. P. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių į inžinerinius statinius pripažinimo, savavališkos statybos aktų bei privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, tretieji asmenys – Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Batrima“, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, Vytauto Didžiojo universitetas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo formos

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

29. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutarta netenkinti ieškovų reikalavimo pripažinti nuosavybės teises į inžinerinius statinius bei reikalavimų panaikinti savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Apeliantų teigimu, skundžiamas sprendimas naikintinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio reikalavimą dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, netinkamai vertino dalį byloje esančių įrodymų, o dalies įrodymų apskritai nevertino. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog patenkinus pirmąjį patikslinto ieškinio reikalavimą turėtų būti tenkinamas ir reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nuosavybės teises į inžinerinius statinius pripažinimo.

Dėl savavališkos statybos aktų bei privalomųjų nurodymų panaikinimo

31. Kaip jau minėta, apeliantai teigia, jog skundžiamo sprendimo nepagrįstumą bei būtinybę sprendimą naikinti lemia netinkamas įrodymų vertinimas ir / arba dalies įrodymų nevertinimas.

32. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą bei įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, nesutinka, jog nagrinėjamu atveju būtų pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

34. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nors ieškovai bylos nagrinėjimo metu teigė, jog tiek vandentiekio, tiek nuotekų tinklai de facto egzistavo dar iki ieškovams įsigyjant poilsio pastatus, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Inspekcijos savavališkais pastatytais pripažinti inžineriniai tinklai buvo pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka. Apie tai kolegija taip pat pasisakys ir vertindama ieškovų reikalavimo dėl juridinio fakto nustatymo pagrįstumą.

35. Kolegija taip pat kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, jog teismas nepagrįstai ieškovo E. P. pradiniame ieškinyje nurodytą poziciją, kad jis jokių statybos darbų neatliko, vertino kaip prieštaraujančią patikslintame ieškinyje jo nurodytoms aplinkybėms, kad ieškovas 2015 m. inžinerinius tinklus remontavo. Pažymėtina, jog pradiniame ieškinyje ieškovas E. P. nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog jis atliko ne statybos, o remonto darbus. Pradiniame ieškinyje ieškovas tik nurodė, jog tiek vandentiekio, tiek ir nuotekų tinklas yra pastatytas ne laikotarpyje nuo 2015 m. sausio mėn. iki birželio mėn., o de facto jau egzistavo (t. 1., b. l. 6, antra pastraipa nuo viršaus), tačiau nėra nurodytos jokios aplinkybės, susijusios su atliktais remonto darbais.

36. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, seniausi turimi dokumentai, liudijantys vandens tiekimą adresu Duomenys neskelbtini – Kauno ketaus liejyklos ,,Centrolitas“ 1986 m. liepos 16 d. prašymas leisti naudoti geriamą vandenį naujai pastatytuose poilsio namuose. Šiame rašte nurodyta, kad vandentiekio įvadas į dušinių, tualetų pastatą, adresu Duomenys neskelbtini, paklotas 1985–1986 metais. Tinklų užsakovas – Kauno ketaus liejykla „Centrolitas“, vandentiekio įvado tarp vandentiekio šulinio Nr. 9 ir tualetų, dušinių pastato ilgis – 5 metrai, vamzdžio skersmuo – 50 mm. Kaip nurodė Inspekcija, atliekant tyrimą ir aiškinantis aplinkybes dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo adresu Duomenys neskelbtini esančioje teritorijoje, Inspekcijai taip pat buvo pateikti duomenys apie UAB „Palangos vandenys“ priklausančius vandentiekio tinklus ir jų schema, iš kurių matyti, kad faktinė minėtai bendrovei priklausančių inžinerinių tinklų buvimo vieta nesutampa su E. P. savavališkai įrengtais inžineriniais tinklais ir jų nesiekia. Kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka įsitikinti, jog nagrinėjamu atveju įrodymais fiksuotas yra tik 5 metrų ilgio vandentiekio įvado buvimo faktas, duomenų apie vandens nuotekų vamzdyno statybą byloje nėra. Tai yra ieškovų prašomų pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų inžinerinių tinklų (68,56 metrų ilgio vandentiekio vamzdynas ir 50,58 metrų ilgio vandens nuotekų vamzdynas) egzistavimas nėra pagrįstas įrodymais – byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šių inžinerinių tinklų statybos teisėtumą.

37. Kolegijos vertinimu, aplinkybes, jog ieškovų prašomi pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomi inžineriniai tinklai (68,56 metrų ilgio vandentiekio vamzdynas ir 50,58 metrų ilgio vandens nuotekų vamzdynas) nebuvo pastatyti iki ieškovams įsigyjant poilsio pastatus, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojas UAB „Palangos vandenys“ atstovas K. V. 2018 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 1972 m. visi duomenys apie esamus, t. y. teisėtai pastatytus (įrengtus) vandentiekio ir nuotekų tinklus yra užfiksuoti planšetuose, tačiau tokių tinklų, dėl kurių surašyti savavališkos statybos aktai, dokumentacijose nėra. K. V., kuris dalyvavo atkasinėjant tinklus, nekilo abejonių, kad tai nauja statyba. Liudytojas E. B. (UAB „Grundas“ atstovas) teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atliko kasinėjimo darbus, juos atlikdamas vadovavosi iš UAB „Palangos vandenys“ gautais planšetais, kuriuose duomenų apie ieškovų pastatytus vandentiekio ir nuotekų tinklus, duomenų nebuvo. Minėtas liudytojas taip pat paaiškino, kad ieškovų įrengti tinklai dokumentuose fiksuoti nebuvo, taip pat atsižvelgiant į kasinėjimo metu rastų vamzdžių medžiagiškumą, darbų mąstą, vamzdynų lokaciją padaryta išvada, jog tinklų statyba nauja. Be to, kasinėjant buvo rasti vandentiekio vamzdžiai, jungiantys namelius, jie į gruntą buvo įkasti apie 30 cm, nors pagal reikalavimus turėtų būti apie 1,80 m, nauji, kad nesimatytų – buvo apdėti plokštėmis, nameliuose įrengti nauji įvadai ir išvadai, rasta išgriebimo duobė, įbėgimo vamzdžiai PVC, į kurią subėga nuotekos iš visų namukų. Kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog į teismo suformuluotą klausimą – ar 68,56 m. ilgio vandentiekio tinklai, pažymėjimas plane 3V, kurių unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir 50,58 metrų ilgio nuotekų šalinimo tinklai, pažymėjimas plane 3KF, kurių unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantys Duomenys neskelbtini., laikotarpyje nuo 2015 m. sausio iki birželio mėnesio buvo suremontuoti, ar naujai pastatyti, ekspertas D. K. nurodė, jog atsakyti į šį klausimą negali, kadangi nuvykus į vietą visi drabai buvo baigti, o statybos vykdymo dokumentai (paslėptų darbų aktai ir/ar atliktų darbų aktai, gaminių važtaraščiai ir kt.) nepateikti. Taigi teismo ekspertas nepatvirtino ieškovų įrodinėjimų aplinkybių – kad įgytuose poilsio pastatuose jau buvo inžinieriniai tinklai (68,56 metrų ilgio vandentiekio vamzdynas ir 50,58 metrų ilgio vandens nuotekų vamzdynas), tačiau 2015 m. jie remontuoti keičiant senus vamzdžius naujais.

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo nuostata, jog teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, turėjo nustatyti, ar 2015 m. nuo sausio iki birželio mėn. ieškovai vykdė naujų inžinerinių tinklų statybą neturėdami statybą leidžiančio dokumento, tačiau teismas dėl šių konkrečių aplinkybių, reikšmingų ieškinio reikalavimo išsprendimui, nepasisakė. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog teismas, aptaręs ir įvertinęs reikšmingus klausimui įrodymus, padarė išvadą, kad savavališkuose statybos aktuose Nr. SSA-30-150723-00037, Nr. SSA-30-150723-00038, Nr. SSA-30-150720-00033, Nr. SSA-30-150721-00034 užfiksuoti ieškovų atlikti statybos darbai, atsižvelgiant į vandentiekio ir nuotekų tinklų ilgį, vamzdžių diametrą bei medžiagiškumą bei išdėstymą, priskirtini naujai inžinierinių tinklų statybai, kuriai vykdyti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui (sprendimo 12 lapo 1 nuo viršaus pastraipa). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, jog ieškovų atlikti statybos darbai priskirtini naujai statybai, kuriai vykdyti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, ir kurio ieškovai neturėjo. Šios nustatytos aplinkybės bei padarytos išvados leidžia konstatuoti, jog Inspekcija teisėtai ir pagrįstai užfiksavo savavališką inžinerinių tinklų statybą prie ieškovams priklausančių poilsio pastatų, esančių Duomenys neskelbtini, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamų savavališkos statybos aktų.

39. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovų reikalavimas panaikinti savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti.

Dėl nuosavybės teisės valdymo fakto nustatymo

40. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovui A. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4/6 dalys, o ieškovui E. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2/6 dalys inžinerinių tinklų, esančių Duomenys neskelbtini, tai yra, 68,56 metrų ilgio vandentiekio tinklai, pažymėjimas plane 3V, kurių unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, ir 50,58 metrų ilgio nuotekų šalinimo tinklai, pažymėjimas plane 3KF, su šuliniu, pažymėjimas plane 51, kurių unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esantys adresu Duomenys neskelbtini.

41. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą (CPK 444 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

42. Nagrinėjamu atveju inžinerinių tinklų valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Tam, kad būtų nustatytas inžinerinių tinklų valdymo nuosavybės teise faktas, ieškovai turėjo įrodyti šias būtinąsias sąlygas, kad: 1) jie įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pa Nr. 3K-3-543/2010).

43. Kaip ir bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas, taip ir šiuo atveju nuosavybės teisė į inžinerinius tinklus teismine tvarka nustatoma tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.

44. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama.

45. Apeliantai, siekdami įrodyti šį pareikštą reikalavimą, privalo įrodyti ne tik faktą, kad UAB „Batrima“ perdavė jiems nuosavybės teises į patikslintame ieškinyje nurodytus statinius, bet ir tai, kad ši bendrovė statinius, kaip poilsio pastatų priklausinius, teisėtai sukūrė, valdė juos nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai (CK 4.48 straipsnis).

46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų, kad ginčo statiniai, esantys Duomenys neskelbtini, buvo teisėtai pastatyti. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei ginčui aktualų teisinį reguliavimą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei byloje pateiktas 1986 m. liepos 16 d. Kauno ketaus liejyklos „Centrolitas“ direktoriaus prašymas Teritorinei vandentiekio ir kanalizacijos valdybai leisti naudoti vandenį naujai pastatytuose poilsio namuose su rezoliucija „Leisti“, nei ieškovų 2014 m. vasario 14 d. sudarytos poilsio namelių pirkimo – pardavimo sutartys, nei ieškovų su UAB „Batrima“ 2015 m. sausio 19 d. pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas, pagal kurį UAB Batrima“ perdavė ieškovams pagal 2014 m. vasario 14 d. sudarytą poilsio namelių pirkimo – pardavimo sutartį, perduotų namelių priklausinius, t. y. vandentiekio ir nuotekų tinklus bei šulinius, nei kiti byloje esantys duomenys, nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytiems inžinieriniams tinklams, esantiems Duomenys neskelbtini, statyti buvo išduotas statybos leidimas ir tie statiniai tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti.

47. Pažymėtina, kad individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 ,,Dėl priemonių individualinės statybos trukumams pašalinti“, 3 punkte buvo imperatyviai nurodyta, kad gyvenamojo namo, ūkinio pastato bei kitų įrenginių statyba gali būti pradėta tik tam reikalui skirtame sklype, turint nustatyta tvarka suderintą ir patvirtintą statybos techninę dokumentaciją, sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui ir leidimą statybai. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 ,,Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“ buvo reglamentuota tai, kad Respublikoje bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėti vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą. Remiantis Ministrų Tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti” 1, 4, 8 punktais, pastatytus ar rekonstruotus pagal projektą bei parengtus naudoti objektus statytojas pateikia valstybinėms priėmimo komisijoms priimti, objektų priėmimą naudoti komisija įformina aktu, kurį tvirtina komisiją sudariusi miesto vykdomosios valdžios institucija sprendimu. Vadovaujantis 1981 m. balandžio 7 d. Valstybinio statybos reikalų komiteto įsakymo Nr. 108 ,,Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti tvarkos“ 2 punktu, miestų valstybinės statybos kontrolės tarnybos, miestų-kurortų vyriausieji architektai ir rajonų architektai inspektoriai buvo įpareigoti reikalauti, kad valstybinės priėmimo komisijoms būtų pateiktos tinklus ir įrenginius eksploatuojančių bei prižiūrinčių organizacijų pažymos apie sumontuotų tinklų bei įrengimų veikimo patikrinimą ir tinkamumą naudoti, jų išpildymo geodezinės nuotraukos bei schemos, konstrukcijų, tinklų bei įrengimų išbandymų ir patikrinimo aktai ir kiti dokumentai, išvardyti statybos normose ir taisyklėse. Šių nurodytų teisės aktų visumos pagrindu darytina išvada, kad pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas statybą leidžiantis dokumentas buvo reikalingas ne tik pastatų, bet ir inžinierinių tinklų statybai, o statyba užbaigta valstybinės tarpžinybinės komisijos priėmimo naudoti aktu.

48. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, 1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymas Nr. 1-1539). 1997 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų 8 punktas numatė, kad registro objektai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje nurodytas nekilnojamasis turtas - 1) žemės sklypai; 2) pastatai ir statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) kitos patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurie jų savininko rašytiniu prašymu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra inventorizuoti kaip nekilnojamasis turtas.

49. Šioje byloje nėra ginčo, kad inžineriniai tinklai, dėl kurių ieškovai prašė pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas perrašyti nebuvo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad ginčo statiniai neįregistruoti, teisiškai reikšminga sprendžiant, ar šie statiniai įrengti laikantis nustatytos tvarkos, nes žymų apie statinių teisėtumą kadastriniuose dokumentuose nėra. Kolegijos vertinimu, tai gali reikšti, kad galimai sukaupti kadastriniai duomenys nebuvo perkelti į registrą dėl to, kad įregistruojant statinius būtina pateikti nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus, jog statiniai įrengti gavus reikalingus leidimus ir laikantis jų įrengimo tvarkos.

50. Todėl nesant byloje duomenų, kurie leistų įsitikinti, jog vandentiekio, buitinių nuotekų tinklai atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus ir statyba buvo užbaigta statinio priėmimu naudoti, nėra pagrindo teigti, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo pastatyti ir priimti naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant vienos būtinosios sąlygos (nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka) spręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo.

51. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

54. Apeliantų skundo netenkinus jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.