- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- eA2-1356-343/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18325-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- A. K., uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.e2YT-957-435/2020 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Palangos vandenys“ prašo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 ir ją įtraukti suinteresuotu asmeniu į civilinės bylos nagrinėjimą; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nurodė, kad ji nebuvo įtraukta dalyvauti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020, todėl neturėjo teisės skųsti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo. Šiuo pagrindu prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teigia, jog minėtas Kauno apylinkės teismo sprendimas prieštarauja įsiteisėjusiam ir įvykdytam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 ir paneigia pastaruoju teismo sprendimu nustatytas pareiškėjos UAB „Palangos vandenys“ teises. Teigia, jog A. K. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 nepateikė įrodymų, patvirtinančių inžinerinių tinklų statybos teisėtumą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 surinkti įrodymai patvirtina, kad nuotekų tinklai, kurie yra sudėtinė buitinių nuotekų tinklo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, pastatyti savavališkai. Nurodo, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 keičia pareiškėjos UAB „Palangos vandenys“ teisinę padėtį, nes sukuria pretekstą pareiškėjui A. K. siekti atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, prieš tai atėmus iš UAB „Palangos vandenys“ teisę dalyvauti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 su visomis procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad inžineriniai tinklai (jų dalis) (duomenys neskelbtini), yra savavališka statyba. Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą ir įvertinus UAB „Palangos vandenys“ pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, jog inžineriniai tinklai (jų dalis) yra savavališka statyba, bus pagrindas netenkinti A. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjas A. K. su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog UAB „Palangos vandenys“ nenurodo nė vieno argumento, kaip teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl jos materialiųjų teisių ar pareigų, išskyrus teismų sprendimus, kuriais buvo konstatuotas pareiškėjo savavališkas prisijungimas prie (duomenys neskelbtini) miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir kurie byloje jokios teisinės reikšmės neturi. Teigia, jog UAB ,,Palangos vandenys“ neturi ir niekada neturėjo jokių teisių į pareiškėjo naudojamame pastatų su priklausiniais eksploatavimui suformuotame žemės sklype esančius nuotekų tinklus. Nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie šiuo metu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti pareiškėjo vardu, nėra valdomi UAB ,,Palangos vandenys“ nei nuosavybės teise, nei kitu juridiniu pagrindu, kas parodo, kad UAB „Palangos vandenys“ byloje neturi ir negali turėti jokio intereso, o teismo sprendimas jai nesukuria jokių teisių ar pareigų. UAB ,,Palangos vandenys“ sąmoningai klaidina teismą, nurodydama, kad teismo sprendimas byloje prieštarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2A-486-585/2018.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020. Teismas taip pat į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu įtraukė UAB „Palangos vandenys“ bei nustatė pareiškėjui A. K. 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.
5. Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, sutiko, kad pareiškėja nebuvo įtraukta suinteresuotu asmeniu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-957-435/2020. Nurodė, jog teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K. 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 kartu su pagrindiniais statiniais (pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), įsigijo ir vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip pagrindinių statinių, pastatytų 1968-1985 m., priklausinius. Sprendė, kad, nustatęs minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, šiuo atveju ir pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų.
6. Teismas darė išvadą, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 keičia pareiškėjos UAB „Palangos vandenys“ teisinę padėtį, nes sudaro pagrindą pareiškėjui A. K. siekti atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, prieš tai UAB „Palangos vandenys“ nedalyvavus Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 su visomis procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę pateikti įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo A. K. atsiliepime nurodytus argumentus, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 niekaip neįtakoja pareiškėjos UAB „Palangos vandenys“ teisių ir pareigų.
7. Sutiko su pareiškėjos pozicija, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 pagrindu, pareiškėja UAB „Palangos vandenys“ įgyja pareigą teikti nuotekų tvarkymo paslaugas iš poilsio namelių (duomenys neskelbtini), o šios pareigos vykdymas prieštarautų įsiteisėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, kurį vykdant UAB „Palangos vandenys“ buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)), 162, 163, 214 ir 215 (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)) atjungė atsakovo A. K. savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš pastatų-poilsio namelių (duomenys neskelbtini).
8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kuriuo buvo teigiama, jog pareiškėja UAB „Palangos vandenys“ sąmoningai nuslepia kitą įsiteisėjusį teismo sprendimą, įsigaliojusį po civilinės bylos Nr. e2-2576-235/2017 išnagrinėjimo, t. y. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-8-973/2018, kuriame teismas neva paneigė civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 teismų padarytas išvadas, nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas nepaneigė atsakovo veiksmų neteisėtumo, tik nurodė, kad A. K. kaltė inkriminuoto administracinio pažeidimo padarymu neįrodyta.
9. Teismas sprendė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl teisės ir iš pareiškėjos UAB „Palangos vandenys“ pateiktų teismų sprendimų bei nutarčių akivaizdu, jog dar iki A. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikimo Kauno apylinkės teismui, buvo aišku, kad yra ginčas dėl teisės. Tokį ginčą šalys turi teisę spręsti ieškininės teisenos tvarka. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pareiškėjui nustatė 10 dienų terminą patikslinti, kokį teisių gynimo būdą prašo taikyti šioje byloje, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį. Taip pat, pasiūlė pareiškėjui, šalinant trūkumus, spręsti klausimą dėl kitų suinteresuotų (trečiųjų) asmenų – Palangos miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įtraukimo į bylą.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties dalį, kuria teismas nustatė jam 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti joje nurodytus trūkumus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Nesutinka su teismo išvada, jog iš UAB „Palangos vandenys“ pateiktų teismų sprendimų bei nutarčių yra akivaizdu, kad dar iki pareiškėjo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikimo teismui buvo aišku, kad yra ginčas dėl teisės. Apelianto teigimu, tarp pareiškėjo ir UAB ,,Palangos vandenys“ niekada nebuvo kilęs ginčas dėl teisės, nes UAB ,,Palangos vandenys“ niekada nepretendavo į inžinerinius tinklus, esančius suformuotame ir pareiškėjo pastatų su priklausiniais eksploatacijai išnuomotame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Teigia, jog 2017 m. tarp pareiškėjo ir UAB ,,Palangos vandenys“ buvo kilęs vienintelis ginčas dėl dalies pareiškėjo pastatų prijungimo prie pareiškėjo žemės sklype esančių nuotekų tinklų atkarpos, kurią UAB ,,Palangos vandenys“ civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 deklaratyviai vadino bešeimininkiu daiktu, nors šios aplinkybės nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teigia, jog šioje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo žemės sklype esantys inžineriniai tinklai yra antraeiliai daiktai, skirti aptarnauti tik jo pastatus, kurie perėjo pareiškėjo nuosavybėn 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 kartu su pagrindiniais pastatais, nors jie ir nebuvo identifikuoti pačiame sandoryje.
1.2. Nuotekų tinklų (vamzdynų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) 1968-1985 m. statybos teisėtumą patvirtina Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1967 m. gegužės 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir VĮ „Registrų centras“ matininko T. N. 2017 m. sausio 17 d. sudaryta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. Juridinę reikšmę turintis faktas yra reikalingas tik pareiškėjo nuosavybės teisėms į jo sklype esančius vandentiekio ir nuotekų tinklus įregistruoti, tačiau ne patiems inžineriniams tinklams, kaip nekilnojamiesiems daiktams, įregistruoti. Teigia, jog Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1967 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir VĮ „Registrų centras“ matininko T. N. 2017 m. sausio 17 d. sudarytos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pakanka nuotekų tinklų ir kadastro duomenų (1968-1985 statybos metų ir kt.) įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tai parodo, kad nuotekų tinklai buvo suformuoti teisėtai (jų statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka), o UAB ,,Palangos vandenys“ priešingų duomenų neturi ir nepateikia.
1.3. Teismas nesuprato tarp pareiškėjo ir UAB ,,Palangos vandenys“ 2017 m. kilusio ginčo civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 esmės ir teismų priimtų sprendimų turinio. Teigia, jog ginčo dėl to, kad būtent pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nuotekų tinklai (vamzdynai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kaip pastatų priklausiniai, niekada nebuvo ir negalėjo būti, nes net ir nenustačius šio juridinio fakto yra akivaizdu, kad vienintelis teisėtas minėtų nuotekų tinklų naudotojas yra pareiškėjas, kadangi nuotekų tinklai yra jo sklype ir pareiškėjui, kaip viešpataujančiųjų daiktų (pastatų) savininkui, Nacionalinė žemės tarnyba yra nustačiusi servitutą šiuos nuotekų tinklus naudoti ir aptarnauti. Pažymi, jog visų pirma, UAB ,,Palangos vandenys“ apskritai nėra įgaliota kelti inžinerinių tinklų statybos (ne)teisėtumo klausimų, nes ji nėra kompetentinga šioje srityje, antra, civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 tarp pareiškėjo ir UAB ,,Palangos vandenys“ kilęs ginčas parodo, kad civilinė byla Nr. e2-2576-235/2017 negalėjo būti išnagrinėta neišsprendus nuotekų tinklų priklausomybės klausimo. Nagrinėjamoje byloje iš pareiškėjo pareiškimo turinio bei iš suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atsiliepimo buvo akivaizdu, kad nėra jokio ginčo dėl teisės.
1.4. Nagrinėjamu atveju teismas priėmė pareiškimą, jį išnagrinėjo, vyko žodinis bylos nagrinėjimas, buvo apklausti liudytojai, dalyvaujantiems asmenims buvo sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus, buvo priimtas teismo sprendimas. Apeliantas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012 yra nurodęs, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, bylos nagrinėjimas ypatingąja teisena turi būti tęsiamas. Ši išvada atitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintą civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Analogiškai yra išaiškinęs kasacinis teismas ir 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017, kurioje nurodė, kad tais atvejais, kai iš pareiškimo matyti, kad ginčas dėl teisės nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka, tačiau teismo procesas yra pažengęs, bylos nagrinėjimas ypatingąja teisena turi būti tęsiamas.
1.5. Teismas ypatingos teisenos bylose turi visas galimybes įtraukti į bylą suinteresuotus asmenis savo iniciatyva. Apelianto teigimu, nė vienai iš teismo nurodytų institucijų – Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, teismo sprendimas nesukels teisių ar pasekmių. Teigia, jog vieninteliu asmeniu, kuris gali būti suinteresuotas inžinerinių tinklų nuosavybės teise valdymo fakto nustatymu suformuotame valstybinės žemės sklype buvo ir yra VĮ „Turto bankas“. Pasak apelianto, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į šią bylą neturi būti įtraukta, nes ji neįgaliota atstovauti bylose, kuriose sprendžiamas nuosavybės teise valdymo fakto nustatymas suformuotame ir statiniais užstatytame valstybinės žemės sklype. Analogiškai pasisako ir dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Pastaroji jau yra išreiškusi savo poziciją dėl to, kad pareiškėjo sklype esantys ir jo valdomi nuotekų tinklai yra teisėti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos buvo surašiusi pareiškėjui 2017 m. sausio 25 d. privalomuosius nurodymus, dėl kurių panaikinimo šiuo metu Plungės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-761-995/2020. Šioje byloje yra pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2020 m. balandžio 30 d. raštas „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. S-31536 (16.1), kuriame nurodoma, kad nei Palangos miesto savivaldybė, nei UAB ,,Palangos vandenys“ jokiu teisiniu pagrindu nevaldo nuotekų tinklų ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), arba visoje (duomenys neskelbtini). Tai parodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija negali turėti šioje byloje jokio suinteresuotumo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Palangos vandenys“ prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį, o pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas teisingai konstatavo, kad ginčas dėl teisės kilo dar iki A. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikimo teismui. Šį faktą patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017. Pareiškėjos teigimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad ginčas dėl teisės yra tik tada, kai į tą patį daiktą, į kurį prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nuosavybės teisėms įregistruoti, pretenduoja keli asmenys, ginčydami šio daikto priklausomybę. Su tokiu vertinimu nesutinka, nes ginču dėl teisės laikytinas ir UAB „Palangos vandenys“ iškeltas ginčas dėl tinklų statybos teisėtumo.
2.2. Apelianto pozicijos, kad byla turi būti toliau nagrinėjama ypatingąja teisena, nepagrindžia jo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015.
Šalies argumentai
2.3. Nors pareiškėjas skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį dalyje, kuria teismas nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, tačiau atskirajame skunde pareiškėjas pateikia argumentus dėl kilusio ginčo dėl tinklų, į kuriuos prašo nustatyti nuosavybės teisę, statybos teisėtumo ir galimumo juos registruoti kaip nekilnojamuosius daiktus. UAB „Palangos vandenys“ vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai nenagrinėti apeliacinės instancijos teismo, nes į juos turės būti atsakyta teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.
2.4. Teismas pagrįstai nurodė, jog reikia spręsti klausimą dėl kitų suinteresuotų (trečiųjų) asmenų – Palangos miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įtraukimo į bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjui A. K. nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos joje nurodytiems trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020 nustatyta, kad pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K. 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 kartu su pagrindiniais statiniais (pažymėjimas plane, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), įsigijo ir vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip pagrindinių statinių priklausinius. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškimą tenkino. 2020 m. gegužės 22 d. teisme gautas UAB „Palangos vandenys“ prašymas atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020, į šią bylą suinteresuotu asmeniu įtraukiant UAB „Palangos vandenys“, taip pat panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
15. Pirmosios instancijos teismas UAB „Palangos vandenys“ prašymą tenkino – atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-957-435/2020, suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukė UAB „Palangos vandenys“, pareiškėjui A. K. nustatė 10 dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – patikslinti, kokį teisių gynimo būdą pareiškėjas prašo taikyti šioje byloje, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį. Taip pat, šalinant trūkumus, spręsti klausimą dėl kitų suinteresuotų (trečiųjų) asmenų – Palangos miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įtraukimo į bylą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia juridinio fakto, sukelsiančio jam teisinius padarinius – kad šį faktą nustačius, pareiškėjas įgytų nuosavybės teisę į vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, o UAB „Palangos vandenys“ ginčija šių tinklų statybos teisėtumą. Iš to teismas padarė išvadas, kad byloje yra kilęs ginčas dėl teisės ir, kad dar iki A. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikimo teismui buvo aišku, kad yra ginčas dėl teisės, nes tai akivaizdu iš UAB „Palangos vandenys“ pateiktų teismų sprendimų bei nutarčių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad šalys dėl teisės kilusį ginčą turi spręsti ieškininės teisenos tvarka.
16. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Atskirajame skunde laikosi nuomonės, jog tarp pareiškėjo ir UAB ,,Palangos vandenys“ niekada nebuvo kilęs ginčas dėl teisės, nes UAB ,,Palangos vandenys“ niekada nepretendavo į inžinerinius tinklus, esančius suformuotame ir pareiškėjo pastatų su priklausiniais eksploatacijai išnuomotame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Teigia, jog 2017 metais tarp pareiškėjo ir UAB ,,Palangos vandenys“ buvo kilęs vienintelis ginčas dėl dalies pareiškėjo pastatų prijungimo prie pareiškėjo žemės sklype esančių nuotekų tinklų atkarpos, kurią UAB ,,Palangos vandenys“ civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 deklaratyviai vadino bešeimininkiu daiktu, nors šios aplinkybės nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teigia, jog šioje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo žemės sklype esantys inžineriniai tinklai yra antraeiliai daiktai, skirti aptarnauti tik jo pastatus, kurie perėjo pareiškėjo nuosavybėn 2003 m. sausio 15 d. varžytynių aktu Nr. 116 kartu su pagrindiniais pastatais, nors jie ir nebuvo identifikuoti pačiame sandoryje.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, atskirajame skunde išdėstytus argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teisės, todėl tokį ginčą šalys turi spręsti ieškininės teisenos tvarka.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybę, jog ginčas yra kilęs dėl teises, ir, kad jis kilęs dar prieš kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, patvirtina UAB „Palangos vandenys“ į bylą pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, kuriuo, be kita ko, apeliantas buvo įpareigotas netrukdyti UAB „Palangos vandenys“ buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)), 162, 163, 214 ir 215 (planšeto Nr. (duomenys neskelbtini)) atjungti A. K. savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš pastatų–poilsio namelių (duomenys neskelbtini). Sprendimas yra įsiteisėjęs.
19. Pažymėtina, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso metu, bet tik tuo atveju, jeigu statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Jei byloje nėra įrodyta, kad statiniai buvo sukurti įstatymų nustatyta tvarka, statinio valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali būti nustatytas. Teismas negali nustatyti, kad savavališkai pastatytas statinys valdomas nuosavybės teise, nes savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4. 253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, nustatantis, jog nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės teisės požiūriu neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas.
20. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčas dėl teisės kilo dar iki apelianto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikimo Kauno apylinkės teismui.
21. Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas priėmė pareiškimą, jį išnagrinėjo, vyko žodinis bylos nagrinėjimas, buvo apklausti liudytojai, dalyvaujantiems asmenims buvo sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus, buvo priimtas teismo sprendimas, t. y. esant šioms aplinkybėms bylos nagrinėjimas turėtų būti tęsiamas ypatingosios teisenos tvarka. Tai yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu, nes nagrinėjamoje byloje buvo gautas tik VĮ „Turto bankas“ atsiliepimas ir įvyko tik vienas posėdis, o į bylą įtraukta UAB „Palangos vandenys“ net neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą į pareiškimą. Tuo vadovaujantis manytina, kad bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka, nebus pažeistas CPK 7 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas.
22. Nustatyta, kad apeliantas atskirajame skunde pasisako dėl ginčo tinklų statybos teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas šių apelianto teiginių nevertina ir dėl jų nepasisako, nes tai nėra atskirojo skundo dalykas. Be to, į šiuos apelianto teiginius galima atsakyti tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
23. Apeliantas, be kita ko, nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nurodymu, kad pareiškėjui šalinant trūkumus, spręstinas klausimas dėl kitų suinteresuotų (trečiųjų) asmenų – Palangos miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įtraukimo į bylą.
24. CPK 443 straipsnio 3 dalis numato, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.
25. Teismas, vadovaudamasis LITEKO duomenimis, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-58-549/2020, iškeltoje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl turto pripažinimo priklausiniu ir nuosavybės teisių į jį pripažinimo, tretieji asmenys UAB „Palangos vandenys“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos teritorinis skyrius, nustatė, kad šioje byloje yra reiškiamas iš esmės tapatus reikalavimas, kuriuo A. K. prašo pripažinti vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamųjų daiktų, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniais ir pripažinti į juos nuosavybės teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, turi būti įtrauktos suinteresuotais (trečiaisiais) asmenimis taip pat ir į šią bylą, kadangi šioms institucijoms byloje priimtas procesinis sprendimas gali sukelti atitinkamas teises ar pasekmes.
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
27. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.