Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovei Audronei Karlonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. R., išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo metu iš teismų informacinės sistemos Liteko gauti duomenys patvirtina, kad Sodros informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovo A. R. darbą, nerasta. Atsakovo vardu nėra registruoto jokio nekilnojamojo turto. Jo vardu yra registruota transporto priemonė BMW, kurios pirmosios registracijos data – 1992-05-20, paskutinės operacijos data – 2014-10-01, transporto priemonės būsena – išregistruota (aplinkybė – nėra techninės apžiūros ir (ar) draudimo). Ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama. Teismas laiko, kad vaiko interesus geriausiai atitiks jo gyvenimas su motina, nes šiuo atveju akivaizdu, kad tarp motinos ir jos mažametės dukros susiformavęs glaudus ryšys, ji nuolat prižiūri savo dukrą, atsakovas ją lanko retai, jos neišlaiko, be to mažametės tėvas (atsakovas) savarankiškai rūpintis vaiku neturi sąlygų – jis neturi nuolatinio gyvenamojo būsto, 2018-11-16 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalį (lytiškai santykiavo su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, kai nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, tuo pažeidė nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas jau gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Aiškinantis šeimos aplinkos sąlygas, būtina nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-513/2007; Nr. 3K-3-41/2010).

Ieškovės ir atsakovo dukra A. R. , dar yra maža – vos daugiau negu vienų metukų amžiaus, kuri, be abejo, yra labai prisirišusi ir labai priklausoma nuo savo mamos. Pabrėžtina, kad šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama ir niekada atskirai nuo mamos negyveno. Ieškovė su dukra A. gyvena jos motinos V. G. sutuoktiniui, G. G. priklausančioje sodyboje. Jos gyvenamojoje vietoje, yra sudarytos visos sąlygos pilnaverčiam vaiko gyvenimui ir vystymuisi. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad atsakovas kartais aplanko dukrą, tačiau kaip nurodžiusi ieškovė jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, jam nėra svarbi šeima. VTAS išvadoje nurodyta, kad A. K. šeima iki 2018 m. liepos 1 d. nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau 2018-09-18 ieškovei buvo paskirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, teikiama pagalba. Alytaus apskrities VTAS neturi informacijos, kad A. K. piktnaudžiautų alkoholiu ar nesirūpintų dukra. Atsakovas A. R. piktnaudžiauja alkoholiu (tai nurodžiusi ieškovė), yra keletą kartų teistas. Dukrą atsakovas lanko labai retai, realiai prie dukters išlaikymo neprisideda, nes neturi pajamų. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nenurodyta jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti vaiko motinos netinkamu elgesiu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą A. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina A. K., jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Sprendžiant šalių ginčą pirmiausiai pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina, jog tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisę bendrauti su tėvais įstatymas įtvirtina nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Pagal įstatymą tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Toks įstatyme įtvirtintas tėvų ir vaikų teisių bei pareigų reguliavimas visų pirma reiškia, kad vaikas turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu ar tėvai tarpusavy dėl to sutaria, ar ne. Todėl kilus ginčui tarp tėvų, vaiko interesų apsaugą ir teisę bendrauti su abiem tėvais turi užtikrinti teismas, nustatydamas tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri labiausiai atitinka jo interesus, o ne kurio nors iš tėvų norus. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

VTAS atstovė teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad atsakovo būstas neatitinka net minimalių reikalavimų, todėl nėra sąlygų pasiimti mažamečio vaiko į atsakovo gyvenamąją vietą, be to atsakovas teistas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį.

Konkrečiu atveju atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, neteikė jokių pasiūlymų nei dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nei dėl kitų reikalavimų. Ieškovė patvirtino, kad esant atsakovo norui lankyti dukrą ir dalyvauti jos auklėjime, pavyks taikiai ir bendru susitarimu susitarti dėl jos lankymo. Šiuo atveju teismas laiko, kad A. R. turi teisę lankyti nepilnametę dukrą A. R. jos gyvenamojoje vietoje, kaip tėvas dalyvauti jos auklėjime A. R. turi teisę kartu su savo vaiku, dalyvaujant jo motinai A. K., išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais dienos metu, kiek tai nepakenktų normaliam vaiko A. R. vystymuisi, sveikatos ir poilsio režimui, tačiau nenustatant vaiko paėmimo į atsakovo gyvenamąją vietą. Teismas išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad atsakovas šiuo metu neturi sąlygų pasiimti vaiką į savo gyvenamąją vietą. Kaip nurodė ieškovė, jis gyvena vagonėlyje, kur sąlygos yra prastos. Vaikas dar yra labai mažas, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, atsakovo gyvenimo sąlygas, teismas ieškovės prašymą susiaurina, palikdamas tik atsakovo bendravimą su vaiku ieškovės gyvenamojoje vietoje bei išvykimu pramogoms, kartu vykstant ir vaiko motinai. Išaiškinti šalims, kad ateityje, iškilus ginčams dėl bendravimo tvarkos, šalys galės kreiptis į teismą dėl detalios tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Pareiga išlaikyti vaikus išlieka ir kartu su vaiku negyvenančiam tėvui (motinai) (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Šalių dukra A. R. yra nepilnametė, todėl atsakovas turi pareigą ją išlaikyti.

Ieškovė nurodo, kad dukrai išlaikyti reikalinga skirti 300 Eur /mėn. Ji prašo nustatyti išlaikymą nepilnametei dukrai A. R. nelygiomis dalimis - iš atsakovo priteisti 180 Eur/mėn. išlaikymą, o ji (ieškovė) prisidėtų prie vaiko išlaikymo 120 Eur /mėn.

Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau - MMA) (nuo 2018 m. sausio 1 d. – 400 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-209-916/2016). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius, kurie gali būti tiek mažesni, tiek didesni nei 1 MMA, tačiau tai turi įrodyti šalys, pateikdamos konkrečius įrodymus dėl didesnių ar mažesnių vaiko poreikių.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, jog šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 300 Eur per mėnesį. Vaiko išlaikymui reikalinga skirti šias pinigines lėšas: maistui - 100 Eur/mėn., higienos ir buitinėms prekėms - 50 Eur/mėn., aprangai ir avalynei - 50 Eur/mėn., sveikatai (vaistams, vitaminams) - 30 Eur/mėn., lavinimui, laisvalaikiui ir kultūriniam ugdymui - 30 Eur/mėn., būstui 23 Eur/mėn, iš viso apie 300,00 Eur. Tai tik pačios būtiniausios išlaidos, skirtinos minimaliems jos poreikiams, neįskaitant išlaidų didesniems pirkiniams.

Įvertinus ir apibendrinus visus vaiko poreikius, teismas laiko, kad konkrečiu atveju per mėnesį vaiko, A. R., būtiniesiems poreikiams patenkinti yra būtinos, ieškovės nurodomos apie 300 Eur išlaidos. Ieškovė su dukrele gyvena jos motinos sutuoktinio namuose, ieškovė nedirba, augina dukrelę, jos pajamos per mėnesį sudaro tik gaunamos socialinės išmokos, kurios siekia vos 58,20 Eur per mėnesį. Visas gaunamas pajamas ji skiria tik dukros poreikiams tenkinti, tačiau jų nepakanka, todėl dukrą jai padeda išlaikyti jos artimieji. Laikytina, kad atsakovo materialinė padėtis yra kur kas geresnė. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, ieškovei žinoma, kad atsakovas užsiima įvairiais darbais statybų sektoriuje. Atsakovas neteikė jokio atsiliepimo į ieškinį, posėdyje nedalyvavo, savo pozicijos dėl pateikto ieškinio neišreiškė.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civ. b. Nr. 3K-3-491/2013).

Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas neteikė jokio atsiliepimo į ieškinį, posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, į nepilnamečio vaiko poreikius bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu konstatuotina, kad iš atsakovo priteistina 180 Eur per mėnesį suma. Teismas laiko, kad nors ieškovė ir atsakovas šiuo metu yra nedirbantys (SODROS duomenys), atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė (transporto priemonės būsena – išregistruota iš registro), jie neturi santaupų bei nekilnojamojo turto, tačiau teismas daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis nėra vienoda. Šiuo atveju laikytina, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus. Kaip nurodžiusi ieškovė, atsakovas turi statybininko profesiją, užsiima įvairiais darbais statybų sektoriuje, nors teismas ir neturi duomenų apie jo darbines pajamas. Ieškovė šiuo metu dirbti negali, ji viena augina dukrytę, jos pajamos – vos 58,00 Eur /mėn, o atsakovas dukros neišlaikė nuo pat gegužės mėnesio, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išlaikymas iš atsakovo priteistinas didesne dalimi nei gali teikti dukrai ieškovė.

Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl tai užtikrina jo galimybę mokėti išlaikymą vaikui, jis turi galimybę dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu vykdyti jam įstatymo numatytą pareigą - išlaikyti savo vaiką.

Įstatymas numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas trimis būdais: periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad konkrečioje situacijoje vaikų poreikių tenkinimą labiausiai atitiktų išlaikymo mokėjimas periodinėmis išmokomis.

Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo principais, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistina didesnė dalis dukros išlaikymui reikalingos sumos (300 Eur), o būtent – 180 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-09-01 iki jo pilnametystės. Pažymėtina, kad išlaikymo paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, taigi, jis reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, todėl lėšos turi būti pervedamos reguliariai kas mėnesį (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, CK 3.186 straipsnis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jam dar neįsiteisėjus. Išlaikymas, priteistinas nuo 2018-09-01.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė tinkamai, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Šiuo atveju ieškovė neprašo priteisti išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo, todėl išlaikymo įsiskolinimas nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei 100 procentų. Ieškovės ieškinys tenkinamas, tad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 93 straipsnis).

Atsakovas privalo sumokėti žyminį mokestį valstybei: 75 Eur dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (kadangi byla elektroninė), dėl išlaikymo priteisimo – 49 Eur (180x12=2160x3:100=65x75:100=49 Eur), t. y. iš viso 124 Eur. Iš atsakovo priteistina ir pašto išlaidos valstybei 5,38 Eur.

Ieškovei buvo paskirta nemokama teisinė pagalba. Už advokato darbą byloje iš atsakovo priteistina 208 Eur valstybei, pagal antrinės teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.174 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.196 straipsniu, 3.198 straipsniu, 3.200 straipsniu, CPK 259, 260, 282 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. K., jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

1. A. R. turi teisę lankyti nepilnametę dukrą A. R. jos gyvenamojoje vietoje, kaip tėvas dalyvauti jos auklėjime.

2. A. R. turi teisę kartu su savo vaiku, dalyvaujant jo motinai A. K., išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais dienos metu, kiek tai nepakenktų normaliam vaiko A. R. vystymuisi, sveikatos ir poilsio režimui.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio pareiškimo dienos (2018-09-01) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoju iki vaikui sueis 18 metų paskirti jos motiną A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 208,00 Eur (du šimtus aštuonis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, valstybės naudai. Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 124,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis Eur 00 ct) žyminio mokesčio ir 5,38 Eur (penkis Eur 38 ct) pašto išlaidų valstybės naudai. Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas - 5660.

Mokėjimą patvirtinančius dokumentus per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.).

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.