Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-133-650/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-02
Bylos Nr.: e2A-133-650/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-00484-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas: UAB „R.“

Kategorijos

2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.19Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-133-650/2025Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00484-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.19; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės ir Linos Muchtarovienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (toliau – ir apelianto) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „R.“ dėl žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Departamentas, Ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 53 726,50 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2023 m. kovo 22 d. aplinkosauginio reido metu, (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos skyriaus specialistai, (duomenys neskelbtini), vykdant verslinės žvejybos kontrolę, 36 žvejybos bare, kablio tempimo būdu aptiko tris vėliavėlėmis ir plombomis pažymėtus po 70 m, 45-50 mm akytumo, sujungtus į vieną liniją statomus tinklus su iš abiejų tinklų šonų pakabintais inkarais. Kadangi nebuvo įmanoma nustatyti tinklų šeimininko, buvo nuspręsta pažymėti tinkle esančias žuvis, t. y pažymėjo dvi į tinklus pakliuvusias žuvis specialiais žymekliais ir paliko juos vandenyje. Į nelegalius tinklus pakliuvusios žuvys buvo šviežios, kas patvirtina, kad tinklai buvo tikrinami reguliariai. Pasienio pareigūnų buvo paprašyta stebėti, kas atplauks tikrinti minėtų tinklų. 2023 m. kovo 23 d. buvo gautas pranešimas, kad minėtus tinklus tikrina UAB „R.“ priklausantis žvejybinis botas (grandininkas A. K.). Iškrovimo vietoje po žvejybos buvo atliktas laimikio patikrinimas, kurio metu aptiktos pažymėtos žuvys. Neteisėtos žvejybos metu buvo sužvejota: karšis – 431 vnt., žiobris – 83 vnt., starkis – 4 vnt., salatis – 2 vnt., karpis – 3 vnt., kuoja – 15 kg., karosas – 21,6 kg., ešerys – 2,5 kg. A. K. būdamas UAB „R.“ atsakingas už žvejybą asmuo, vykdydamas žvejybą (duomenys neskelbtini), žvejybos bare Nr. 36 vykdė žvejybą naudodamas 3 vienetais daugiau 45-50 mm akytumo 70 m ilgio ir 3 m aukščio statomų tinklaičių nei nurodyta verslinės žvejybos leidime vidaus vandens telkiniuose Nr. 3903410, kurie buvo nežymėti, nepaženklinti ir neįrašyti žvejybos žurnale Nr. 0081. Tokiais neteisėtais veiksmais šiurkščiai buvo pažeisti „Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąją daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius“ tvarkos aprašo 15, 15.7, 15.7.1 punktai, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas, bei padaryta žala žuvų ištekliams už 53 726,50 Eur. Atsakovė aplinkai padarytos žalos neatlygino, prašymo dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis Aplinkos apsaugos departamentui nepateikė.

2. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktas tiesiogiai siejamas su atsakovės neteisėtais veiksmais, o būtent su tuo, jog atsakovė vykdė žvejybą naudodama 3 vienetais daugiau 45-50 mm akytumo 70 m ilgio ir 3 m aukščio statomų tinklaičių nei nurodyta verslinės žvejybos leidime vidaus vandens telkiniuose Nr. 3903410, kurie buvo nežymėti, nepaženklinti ir neįrašyti žvejybos žurnale Nr. 0081. Byloje esantys įrodymai (tarnybiniai paaiškinimai, administracinio nusižengimo protokolas, žuvies svėrimo aktas, verslinės žvejybos patikrinimo aktas), taip pat į bylą pateiktas žalos paskaičiavimas, neginčijamai patvirtina, sugautų žuvų kiekį, bei padarytos aplinkai žalos dydį. Departamento pareigūnai žalos aplinkai dydį apskaičiavo vadovaujantis metodika, o tai yra tiesiogiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje. Neatsižvelgiant į tai, kokia žuvis, kokio akytumo tinklaičiais buvo sugauta ir ar buvo įrašyta žvejybos žurnale, nurodyti įrankiai ar ne, vis tiek atsakovei tenka atlyginti už visą tuo metu vykdytos žvejybos metu sugautą žuvies kiekį. Taip pat mano, jog nagrinėjamu atveju atsakovės prašymas mažinti žalos dydį neturėtų būti tenkinamas.

3. Atsakovė iš dalies su ieškiniu sutiko. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies, iš atsakovės UAB „R.“ priteisiant 750 Eur žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmesti, iš ieškovo atsakovei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Žalos padarymo faktą ir dydį institucija konstatavo vien tik remiantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.1.6. papunkčiu ir šio aprašo 2 priedu, tačiau šio teisės akto nuostatos, reglamentuojančios žalos skaičiavimą, nėra pakankamos žalos žuvų ištekliams padarymo faktui konstatuoti. Institucijos ir teismų nebuvo neginčijamai nustatytas ir motyvuotai pagrįstas nei neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, nei jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas, kaip tai apibrėžiama Aplinkos apsaugos įstatyme ir aiškinama teismų praktikoje, net 53 726,50 Eur sumai. Atsakovės įsitikinimu galėtų būti laikoma, kad tam tikro dydžio žala žuvų ištekliams buvo padaryta, tačiau kategoriškai nesutinka su ieškovo žalos skaičiavimu, kai žala skaičiuojama už visas sugautas žuvis. Atsakovės įsitikinimu, žala gali būti laikoma padaryta ir skaičiuojama tik už tą žuvį, kuri buvo sugauta Leidime nenurodytais žvejybos įrankiais, nes būtent toks žalos skaičiavimas atitiktų pačią žalos sampratą. Atsakovės sugauta žuvis, išskyrus salatį (2 vnt.) ir starkį (1 vnt.) ir plakį (2 vnt.) (už kuriuos Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 2 priedo nustatyta tvarka apskaičiuota žala sudaro 750 Eur), buvo pagauta Verslinės žvejybos leidime vidaus vandens telkiniuose Nr. 3903410 bei Žvejybos žurnale nurodytais įrankiais, todėl šios žuvies sugavimu žala žuvų ištekliams nebuvo padaryta, o reikalavimas ją atlyginti yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl ieškinys atitinkamoje dalyje turi būti atmestas. Taip pat prašė mažinti žalos dydį.

4. Pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina tik visą atsakovės sugautą žuvų kiekį ir pagal jį apskaičiuotą tariamos žalos sumą, tačiau niekaip nepatvirtina, kiek ir konkrečiai kokios žuvies buvo sugauta trimis neteisėtais tinklaičiais, kokia žala dėl būtent šių žuvų sugavimo aplinkai realiai buvo padaryta. Atsakovė neginčija Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 2 priede nurodytų padarytos žalos žuvų ištekliams bazinių įkainių dydžių, tačiau nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kompetentingų institucijų parengtos žalos aplinkai apskaičiavimo metodikos turi būti taikomos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Kiekvienas žalos apskaičiavimo faktas yra skirtingas ir vien žalos apskaičiavimas pagal tam tikrą metodiką ar tvarką pačios žalos fakto ir dydžio savaime neįrodo, o teismai gali nukrypti nuo metodikose ar tvarkose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu yra paneigiami nurodyti apskaičiavimai. Atkreipia dėmesį į Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu. Atsakovas po aptariamo įvykio, nors neturėjo jokių draudimų tolimesnei žvejybai, sąmoningai dvi savaites žvejybos nevykdė ir tuo nesugauta žuvimi savotiškai prisidėjo prie žuvų išteklių atkūrimo. Atsakovė laikosi savo nuomonės, kad Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.1.6. papunkčio ir šio aprašo 2 priedo nuostatos, reglamentuojančios žalos skaičiavimą, nėra pakankamos žalos žuvų ištekliams padarymo faktui konstatuoti. Faktiškai žala žuvų ištekliams buvo padaryta neteisėtais žvejybos įrankiais sugavus 5 vnt. žuvų, kurių vertė pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 2 priedą yra 750 Eur, o ieškovo prašoma priteisti formaliai ir teisėtais žvejybos įrankiais sugautos žuvies vertės 53 726,50 Eur suma, palyginus su 750 Eur, yra absoliučiai neproporcinga, neadekvati, pažeidžia teisingumo bei protingumo kriterijus. Ši aplinkybė yra svarbi ne tik apskritai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, bet ir teismui nusprendus, kad žalai skaičiuoti turi būti vadovaujamasi Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.1.6 papunkčiu (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), ji laikytina svaria teisiškai reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio ir pagrindų jai mažinti. Be to, kaip jau nurodyta ir atsiliepime į ieškinį, prašo atsižvelgti į blogą UAB „R.“ turtinę padėtį bei galimas itin liūdnas ir net pražūtingas pasekmes visiško ieškinio tenkinimo atveju, dėl ko būtų atlyginta menama formaliai ir sausai suskaičiuota (bet jokiu būdu - ne reali) žala aplinkai ir tuo pačiu būtų sužlugdyta kelis dešimtmečius veiklą vykdanti ir bent kelias darbo vietas sukūrusi įmonė.

5. Liudytojas Dr. A. Š. parodė, jog yra mokslininkas, dirba žuvininkystės srityje, K. U. jūros tyrimų institute, išmano žvejybos reguliavimą, (duomenys neskelbtini) specifiką, į bylą pateikta jo kvalifikaciją patvirtinanti informacija. Mano, kad aplinkos apsaugos ministerijos tikslas turi būti ne nubausti, o atkurti aplinką, konkrečiu atžvilgiu žuvų išteklius. Įvertinęs sugautas atsakovo žuvis nemato neigiamo poveikio aplinkai. Lietuvoje saugomų rūšių - eršketų, lašišų, skersnukių, sparių, jūrinių nėgių – atsakovės sugautų žuvų sąraše nėra. Karšių itin dideli kiekiai, nereikia reguliuoti, riboti jų išteklių, žiobrių sumažėjimas taip pat negresia. Jeigu atsakovas po incidento 14 dienų nutraukė verslinę žvejybą pačiu efektyviausiu verslinės žvejybos laikotarpiu, tokiais veiksmais mažiausiai 10 kartų atkūrė visų savo sugautų žuvų kiekį, atkūrė išteklius, taigi atlygino aplinkai žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės 10 626,50 Eur žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 626,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovei ir bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

7. Teismas nustatė, kad neteisėti veiksmai atsakovei pasireiškė tuo, kad atsakovės atsakingas už žvejybą asmuo vykdydamas žvejybą (duomenys neskelbtini), žvejybos bare Nr. 36 vykdė žvejybą naudodamas 3 vienetais daugiau 45-50 mm akytumo 70 m ilgio ir 3 m aukščio statomų tinklaičių nei nurodyta verslinės žvejybos leidime vidaus vandens telkiniuose Nr. 3903410, kurie buvo nežymėti, nepaženklinti ir neįrašyti žvejybos žurnale Nr. 0081.

8. Byloje atsakovė neginčija neteisėtų veiksmų, tačiau nurodo argumentus, kad neteisėti veiksmai turėtų būti vertinami tik nuo to momento kai atsakovės darbuotojas atsakingas už žvejybą 2023 m. kovo 23 d. rado anksčiau nuo 2023 m. kovo 13 d. pamestus atsakovei priklausančius tinklus, ir suvokdamas, jog vietoj prarastų tinklų yra pastatyti nauji tinklai, todėl visų tinklų kiekis jau viršija verslinės žvejybos leidime nustatytą tinklaičių kiekį, surastų pamestų tinklų neištraukė iš vandens, jų nesužymėjo, o išsiėmęs laimikį pastatė tinklaičius atgal į vandenį, teismas neturėjo pagrindo sutikti su tokiu atsakovės nurodomu neteisėtų veiksmų pradžios momentu, todėl įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje surinktus įrodymus, į tai, jog atsakovės darbuotojai nurodo nuo 2023 m. kovo 13 d. praradę tinklaičius, plombos Nr. 76442, ir tą pačią dieną pradėję naudoti vietoj prarastų tinklaičių naujus, plombos Nr. 63454, prie civilinės bylos prijungtą administracinio nusižengimo bylos Nr. AM-AAD-ANR_N-1234-2023 (ROIK: 23201859537) medžiagą bei Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties motyvus, pagal kuriuos padaryta išvada, kad verslinė žvejyba nelegaliais įrankiais atsakovės buvo vykdoma nuo 2023 m. kovo 13 d., o ne nuo 2023 m. kovo 23 d. 8.40 – 10.40 val. iki 2023 m. kovo 23 d. 15.00 val. nagrinėjamu atveju neteisėtų atsakovės veiksmų faktą nustatė, nepaisant to, kaip kiekviena šalis vertina neteisėtų veiksmų pradžios momentą.

9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog neteisėtai naudotais tinklais atsakovė pagavo žuvis ir jas išėmė iš tinklų, ką patvirtina aplinkos apsaugos pareigūnų 2023 m. kovo 22 d nelegaliuose tinkluose pažymėtų 2 žuvų - sterko ir salačio – radimas tarp atsakovės laimikio 2023 m. kovo 23 d. Vien šio fakto pakako nustatyti, jog atsakovės neteisėtais veiksmais žala žuvų ištekliams buvo padaryta.

10. Teismas pripažino, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 patvirtinto Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, pažeidimo padarymo metu aktualios redakcijos 7, 7.1, 7.1.6 punktais ir jo 2 priede patvirtintais padarytos žalos žuvų ištekliams įkainiais, tačiau vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sutiko, jog būtina atsižvelgti į atsakovės atsikirtimų argumentus dėl tikrojo žalos aplinkai dydžio.

11. Vertindamas atsakovės teiginius, jog ji tinklus atsitiktinai rado tik 2023 m. kovo 23 d., nustatė, kad tokie teiginiai nėra pagrįsti aiškiais įrodymais, o atsakovės darbuotojo A. K. paaiškinimai dėl nelegaliuose tinkluose buvusios žuvies nebuvo pastovūs, administracinės bylos nagrinėjimo metu teismui parodant, jog tinkluose žuvies nebuvo. Teismas nustatė, kad nei ieškovei, nei atsakovei nesant galimybių tiksliai atskirti, kuris atsakovės laimikis sugautas legaliais tinklais, o kuris ne, atsakovė rėmėsi kitomis įrodinėjimo priemonėmis apie realiai gamtai galimai padarytos žalos dydį.

12. Teismas vertino liudytojo Dr. A. Š. parodymus, kuriais nurodė, kad Gamtos tyrimų centro atliktos (duomenys neskelbtini) išteklių tyrimai ir rekomendacijos dėl žuvų išteklių racionalaus naudojimo ir saugomų žuvų šalutinio laimikio sumažinimo 2022-2024 m. tarpinės ataskaitos duomenys, Įvairaus akytumo statomųjų tinklaičių naudojimo (duomenys neskelbtini) selektyvumo ir efetyvumo tyrimų duomenys patvirtina, jog karšių sugavimo trendas tiek Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini) bendrai didėja, karšių populiacijos biomasės būklė gera (2022-2024 m.), karšiai vyrauja biomase. Karšiai gaudomi didesnio akytumo tinklaičiais (70-90 mm), mažesnio akytumo tinklaičiais (55 mm) sužvejojamas santykinai nedidelis karšių kiekis; o į tai atsižvelgiama išduodant leidimus verslinei žvejybai. Įvertinus tai, jog 40-45 mm akytumo tinklaičiai yra optimalūs kuojų, ešerių ir plakių žvejybai; 75 ir 80 mm akytumo tinklaičiais žvejojami karšiai ir sterkai, teismas darė išvadą, kad tikėtina, jog atsakovės karšių laimikis buvo sugautas legaliais 70-80 mm akytumo tinklaičiais. Atsakovė nurodo, jog būtent žalos paskaičiavimas už 431 karšį (viso 43 100 Eur) realiai neįrodytas, nes ši žuvis sugauta leistinais 70 – 80 mm akytumo tinklaičiais, sugautais karšiais žala aplinkai nenustatyta, populiacijos sumažėjimas negresia, šios dažniausiai sugaunamos žuvies kiekius atsakovė atkūrė po įvykio nebežvejodama pačiu verslingiausiu žvejybos periodu, taip sąmoningai didinant gamtos išteklius. Kitų žuvų populiacijos duomenys, išteklių biomasė, taikomi valstybės ribojimai žvejybai neleidžia vienareikšmiškai vadovautis tokia pačia pozicija, kaip dėl karšių išteklių.

13. Teismas atsižvelgęs į bylos duomenys ir remdamasis Kasacinio teismo praktika, kai nenustatytas neigiamas karšių pokytis, jų biomasės pablogėjimas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, konstatavo, jog atsakovės sugautais karšiais reali žala aplinkai nepadaryta, taip pat įvertinęs atsakovės pastangas atkurti žuvų išteklius nežvejojant, atsižvelgdamas į tai, jog ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pagrindinis aplinkosaugos tikslas yra atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, į tai, jog Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, o ne baudinė, į konkrečiai šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinęs atsakovės teiktus duomenis apie blogą UAB „R.“ turtinę padėtį (UAB „R.“ yra maža įmonė, 2023 m. kovo 23 d. dirbo trys darbuotojai, iš kurių vienas yra direktorius A. R., po įvykio įtin didelę patirtį turėjęs darbuotojas A. K., kuris vienintelis dirbo su botu, išėjo iš darbo, nėra kas dirbtų su botu, 2023 metais įmonė gavo 17 861 Eur pardavimo pajamų, du kartus mažiau, nei 2022 metais, 2023 metais įmonė ne tik negavo pelno, bet patyrė 52 726 Eur nuostolių, 2022 metai įmonei taip pat buvo nuostolingi, įmonė turi 54 606 Eur dydžio finansinių įsipareigojimų kreditoriams, įmonės vienintelis akcininkas ir vadovas yra A. R., kuris yra neįgalus, turi vos 30 proc. darbingumą, dirbti kito darbo neturi galimybės, todėl jam itin svarbus įmonės, kuri veikia jau daugiau, nei trisdešimt metų, veiklos tęstinumas, nuo 2024 m. griežtinami ribojimai dėl starkių, vėgėlių žvejybos, iš kurių galėtų gauti pelną, kai tuo tarpu karšiams ribojimai nenustatyti, tačiau jų kaina tik 1,5 Eur/kg, neapsimokės žvejoti), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovės priteisti 10 626,50 Eur ieškovės prašomos žalos dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti skundžiamą sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės 53 726,50 Eur žalos atlyginimo valstybės naudai, ir 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

14.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktas tiesiogiai buvo siejamas su atsakovės neteisėtais veiksmais, o būtent su tuo, jog atsakovė vykdydama žvejybą (duomenys neskelbtini), žvejybos bare Nr. 36 vykdė žvejybą naudodama 3 vienetais daugiau 45-50 mm akytumo 70 m ilgio ir 3 m aukščio statomų tinklaičių nei nurodyta verslinės žvejybos leidime vidaus vandens telkiniuose Nr. 3903410, kurie buvo nežymėti, nepaženklinti ir neįrašyti žvejybos žurnale Nr. 0081. Pažymėjo, kad atsakovo aplinkai padarytos žalos faktas ir jos dydis yra įrodytas, žalos sąvoka yra neatsiejama nuo neigiamo poveikio aplinkai, kuris pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 8 dalį yra suprantamas kaip kenksmingas (neigiamas) poveikis aplinkai - ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų susilpnėjimas arba netekimas. Todėl visa tai ir lėmė neigiamus ir negrįžtamus aplinkos pokyčius, atsakovė neteisėtais veiksmais vykdydama verslinę žvejybą pažeidė verslinės žvejybos reikalavimus, bei tuo metu pablogino aplinkos būklę. Ir visai nesvarbu, kad kaip liudytojas nurodė, kad karšių populiacija nesumažėjo, tačiau neleistinos žvejybos metu sugavus žuvies su daugiau nei leistina statomųjų tinklaičių tuo metu buvo pabloginta aplinkos būklė;

14.2. Apeliantas nurodo, kad žalos aplinkai dydis visuomet yra apskaičiuojamas pagal Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką (toliau - Metodika), nes tai yra tiesiogiai įtvirtinta Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žalos aplinkai atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008);

14.3. Apelianto įsitikinimu, esminis dalykas šioje byloje yra tai, kad nagrinėjamu atveju vertinama būtent tai, jog atsakovė šiurkščiai pažeidė „Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąją daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius“ tvarkos aprašo 15, 15.7, 15.7.1 punktus, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. žvejyboje naudojo didesnė įrankių skaičių dėl tokių neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala aplinkai, o jos dydis yra nustatytas tiksliai tokiu būdu ir tokia apimtimi, kiek tai numato 2017-01-06 įsakymu Nr. D1-27 patvirtintu Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, pažeidimo padarymo metu aktualios redakcijos 7, 7.1, 7.1.6 punktai, 2 priede patvirtintas padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo nustatytu žuvų bazinis įkainis;

14.4. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. D1-533 buvo įsakyta pakeisti Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 „Dėl Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinimo“ 7 punkto pirmąją pastraipą, ją išdėstant taip: „7. Padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama už visas žvejojusio asmens sugautas ir laikomas tinklelyje ar kitoje talpoje arba kitais būdais apribojus jų laisvą judėjimą vandens telkinyje žuvis, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą:“. Tokiu būdu, buvo pakeista buvusi nuostata neskaičiuoti žalos už neteisėtai sugautas, bet paleistas žuvis. Įsigaliojus aprašo pakeistai 7 punkto redakcijai, pažeidėjui tenka atlyginti žalą už visas neteisėtai sužvejotas ir laikomas apribojant jų laisvą plaukiojimą žuvis ir vėžius nepriklausomai nuo jų gyvybingumo;

14.5. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu teiginiu, kad atsakovė nebežvejodama po įvykio pačiu verslingiausiu žvejybos periodu šios dažniausiai sugaunamos žuvies kiekius atkūrė, taip sąmoningai didinant gamtos išteklius. Nurodo, kad nors prioritetinis žalos aplinkai atlyginimo būdas yra aplinkos būklės atkūrimas, vien juo nėra ir negali būti apsiribojama, nes padaryta žala turi būti atlyginama pilnai. Inter alia, negalima laikyti kad atsakovei tam tikrą laiką nežvejojus buvo atkurta aplinkos būklė ir nebuvo padaryta žalos aplinkai. Nesvarbu, kad pagal mokslininkų išaiškinimus karšių populiacija yra didelė, bet tuo metu sužvejojus su daugiau nei nurodyta žvejybos leidime statomųjų tinklaičių, buvo šiurkščiai pažeistos verslinės žvejybos, taisyklės, todėl neabejotinai atsiranda ir žala aplinkai;

14.6. Paaiškina, kad atsakovė norėdama atkurti aplinkos būklę nežvejodama, kaip pati atsakovė teigia pačiu verslingiausiu žvejybos periodu, visų pirma atsakovė su ieškovu turėjo derinti aplinkos atkūrimo priemonių planą. Tik atsakovei pateikus atkūrimo priemonių planą būtų sprendžiama ar aplinkos būklė nežvejojant verslingiausiu žvejybos periodu atsikurs, ar ji pilnai atsikurs ar tik iš dalies. Tačiau toks planas ieškovei nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, daroma išvada, jog žalos aplinkai padarymo faktas yra įrodytas. Metodika nenumato pagrindo išskirti kokiais tinklais buvo pagauta žuvis legaliai, o kuri ne, Metodikoje aiškiai nurodoma, kad visa žvejyba naudojant nelegalius įrankius laikoma neteisėta. Apelianto pagrįstu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be pagrindo ieškinį tenkino iš dalies eliminuodamas visus neteisėtos žvejybos metu sugautus karšius. Skundžiamas sprendimas neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Visa tai lemia, kad toks teismo sprendimas, turi būti pakeistas - ieškinys tenkinamas pilnai;

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „R.“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Atsakovė nurodo, kad civilinėje byloje ginčas tarp šalių iš principo kilo dėl ieškovo prašomo priteisti aplinkai padarytos turtinės žalos dydžio – ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 53 726,50 Eur žalos aplinkai atlyginimą, atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė tokį prašomą priteisti žalos dydį mažinti įvertinant realiai, o ne hipotetiškai skaičiuojant pagal bazinius įkainius padarytos aplinkai žalos dydį, nurodė, kad žalą būtų galima vertinti 10 626,50 Eur, iš ieškovo nurodomos žalos atėmus priskaičiuotą sumą už sugautus karšius (53 726,50 Eur – 43 100 Eur).Teismas sprendimu konstatavo, kad aplinkai buvo padaryta 10 626,50 Eur žala ir atitinkamoje dalyje ieškinį tenkino;

15.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, šioje byloje pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, bei pagrįstai, nurodydamas, jog įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto, vadovaudamasis Aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. D1-27 patvirtinto Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, pažeidimo padarymo metu aktualios redakcijos 7, 7.1, 7.1.6 punktais ir jo 2 priede patvirtintais padarytos žalos žuvų ištekliams įkainiais, kartu vadovavosi ir teisingumo, protingumo, bei sąžiningumo vertybiniais kriterijais. Tokiu būdu buvo išvengta neleistinos situacijos nukentėjusiam asmeniui praturtėti atsakovės sąskaita, užtikrinta skirtingų interesų pusiausvyra, nes atsižvelgta į atsakovės kaltę, turtinę padėtį, kitas reikšmingas Teismo nurodytas aplinkybes;

15.3. Pažymėjo, kad byloje buvo pagrįsta ir įrodyta, jog karšiai, dėl kurių sugavimo buvo paskaičiuota didžiausia tariama žala – 43 100 Eur, yra gaudomi 70-80 mm akytumo statomaisiais tinklaičiais, o tuo tarpu 40-45 mm akytumo tinklaičiais yra gaudomos kuojos, žiobriai, plakiai, ešeriai ir kaip šalutinis laimikis nedideli starkiai (sterkai). Šio akytumo tinklaičių naudojimas verslinei karšių žvejybai teisiškai aprobuotas LR Aplinkos ministro 2025-05-30 įsakymu Nr. D1-267 (su aktualiais pakeitimais) patvirtintame „Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąją dalines nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius“ tvarkos aprašo 15.8.2. punkto, 5 papunktyje, yra pagrįstas ir įrodytas Dr. A. Š. 2023-04-06 raštu, liudytojo A. Š. ir atsakovo atstovo – direktoriaus A. R. paaiškinimais teismo posėdžio metu bei Įvairaus akytumo statomųjų tinklaičių naudojimo (duomenys neskelbtini) selektyvumo ir efektyvumo tyrimų išvadomis (2024-09-26 atsakovo į bylą pateiktas tyrimo išrašas, 36, 63, 72 psl. ). Šių praktinių ir faktinių aplinkybių ieškovė neginčijo ir nepaneigė;

15.4. Kadangi atsakovė turėjo leidimą vykdyti žuvų verslinę žvejybą (duomenys neskelbtini) 12 vnt. statomųjų tinklaičių (akių dydis – 70-80), todėl negali būti laikoma, kad šiais tinklais karšiai buvo sužvejoti neteisėtai, o juo labiau, kad dėl tokio teisėto, atsakingų institucijų leisto veiksmo, buvo padarytas neigiamas poveikis aplinkai (jei karšių žvejyba darytų neigiamą poveikį aplinkai, leidimas atsakovei nebūtų buvęs išduotas). Atsižvelgiant į gerą ir nuolat didėjančią karšių populiacija, atsakingos institucijos UAB „R.“ 2023-2026 laikotarpiui yra išdavusios leidimą 12 vnt. statomųjų tinklaičių (akių dydis – 70-80), kai mažesnio akytumo tinklaičiams išduotas leidimas tik 3 vnt. Šios aplinkybės objektyviai pagrindžia, jog verslinės karšių žvejybos apimtys yra net keturis kartus didesnės, nei kitų žuvų, todėl karšių ištekliai yra ir lieka dideli, o ginčo atveju teisėtais įrankiais sugautų karšių faktas nesumažino karšių populiacijos ir nepadarė žalos žuvų ištekliams (Aprašo 4p.). Vadovaujantis minėtais duomenimis, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad įvertinus tai, jog 40-45 mm akytumo tinklaičiai yra optimalūs mažesnių žuvų - kuojų, ešerių ir plakių žvejybai, o 75 ir 80 mm akytumo tinklaičiais žvejojami karšiai ir sterkai, tikėtina, jog atsakovės karšių laimikis buvo sugautas legaliais 70-80 mm akytumo tinklaičiais ir todėl, sugavus karšius žala aplinkai nebuvo padaryta, bei pagrįstai priteistinos žalos dydį mažino 43 100 Eur suma (431 vnt. karšių x 100 Eur);

15.5. Nurodo, kad pagrįstai galima teigti, jog byloje nebuvo nustatyta nė vieno iš Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 dalies nurodytų žalos aplinkai elementų: nei neigiamo aplinkos elementų pokyčio, nei šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimo, nes: 1) 431 vnt. karšių atsakovės buvo sužvejota teisėtais žvejybos įrankiais (70-80 mm akytumo tinklaičiais) gavus kompetentingų institucijų leidimą ir būtų buvę sugauta neatsižvelgiant į trijų papildomų 45-50 mm akytumo tinklaičių naudojimą; 2) karšių populiacija atsakovei sugavus 431 vnt. šios žuvies (duomenys neskelbtini) neigiamai/neleistinai nesumažėjo (priešingai – nuolat didėja, nepriklausomai net nuo ūkio subjektų verslinės žvejybos (duomenys neskelbtini) vykdymo), todėl šioje dalyje ieškinys pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikytas nepagrįstu neįrodžius žalos aplinkai;

15.6. Paaiškina, kad apeliantas aplinkai padarytą žalą skaičiavo formaliai vadovaujantis Aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. D1-27 patvirtinto Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, pažeidimo padarymo metu aktualios redakcijos 7, 7.1, 7.1.6 punktais, 2 priede patvirtintais padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo nustatytais žuvų baziniais įkainiais (karšio - 100 Eur, žiobrio - 100 Eur, starkio - 240 Eur, salačio - 240 Eur, karpio - 100 Eur, karoso - 15 Eur/kg, kuojos - 15 Eur/kg, ešerio - 15 Eur/kg). Šio aprašo 9 punktas numato, kad kai padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis tam tikrai žuvų rūšiai nustatytas už vienetus, žalos atlyginimo dydis skaičiuojamas sumuojant atskiroms žuvų rūšims padarytos žalos atlyginimo dydį pagal formulę: N = ? D × q1 (N – padarytos žalos žuvims atlyginimo dydis (Eur); D – neteisėtai sugautų, sunaikintų ar pažeistų tam tikros rūšies žuvų kiekis (vnt.); q1 – padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis, nustatytas tam tikrai žuvų rūšiai vidaus vandenyse (Eur/vnt.)). Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju nustačius, kad karšiai buvo sugauti teisėtais žvejybos įrankiais ir realios žalos aplinkai nebuvo padaryta (taip pat ir dėl pakankamai gausios šios žuvies populiacijos), jie į padarytos žalos bendrą dydį pagal bazinius įkainius nėra skaičiuojami;

15.7. Pažymi, kad apeliantas pats painiojasi teisiniame reglamentavime –pagal jo nurodomą Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Aplinkos ministro2002-09-09 įsakymu Nr. 471, skaičiuojama žala aplinką užteršus teisės aktais draudžiamais išmesti į aplinką teršalais ir (ar) draudžiamu būdu ar draudžiamoje vietoje, todėl šioje byloje ši metodika nėra aktuali. Juolab, kad pats ieškovas žalą šioje byloje skaičiavo vadovaudamasis Aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. D1-27 patvirtinto Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 4 d. numato, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas ne formaliai taikant minėtą metodiką, o įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones. Nurodytais teiginiais apeliantas prieštarauja pats sau, nes apeliaciniame skunde pats cituoja kasacinio teismo praktiką, jog žalos aplinkai atvejais žalos dydis nustatant pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, jos naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas;

15.8. Nurodo, kad atsakovės UAB „R.“ darbuotojas A. K. už verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos šiurkštų pažeidimą, jau yra nubaustas administracine nuobauda pagal ANK 295 straipsnio 2 dalies, nuobauda įvykdyta, kas reiškia, kad yra įgyvendinta valstybės taikoma sankcija už šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą ir šio pažeidimo procesas yra baigtas. Tuo tarpu civilinėje byloje turi būti įrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, inter alia – žalos padarymo faktas, kuris nėra preziumuojamas, ir žalos dydis;

Žemesnės instancijos teismas

15.9. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu pripažino, kad žala aplinkai sugavus 431 vnt. karšio aplinkai nebuvo padaryta, todėl šiuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie padarytos žalos atlyginimą natūra. Tai, kad atsakovė tam tikrą laiką nevykdė žvejybos ir atitinkamai nesugavo šios žuvies tik papildomai pagrindžia atsakovės atsakingumą, rūpestingumą, siekį tausoti gamtos išteklius bei geranoriškumą juos gausinant net jai pačiai ir manant, kad jokios žalos ji nepadarė;

15.10. Pažymi, kad šiuo atveju žuvis – karšis, nėra įrašyta nei į Aplinkos ministro 2003-10-13 įsakymu Nr. 504 patvirtintą „Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą“, nei į Aplinkos ministro 2010-04-01 įsakymu Nr. D1-263 patvirtintą „Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą“, todėl 2006-05-16 įsakymu Nr. D1-302 patvirtinto Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimų bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo nuostatos dėl karšių populiacijos atkūrimo netaikytinos ir ieškovo nurodomi formalumai, susiję su aplinkos atkūrimo priemonių plano sudarymu bei įgyvendinimu, atsakovės atžvilgiu negali būti reikalaujami, net atsakovės nevykdymą žvejybos tam tikru periodu vertinant, kaip tariamai padarytos žalos atkūrimą;

15.11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai taikė teismų praktiką, tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apelianto apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti paliktas galioti, o apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo aplinkai tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Iš 2023 m. balandžio 7 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. AM-AAD-ANR_N-1234-2023 (ROIK: 23201859537) nustatyta, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresnysis specialistas A. J. nustatė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį A. K., nes 2023 m. kovo 23 d., atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad A. K. būdamas įmonės UAB „R.“ atsakingu už žvejybą asmeniu, vykdydamas žvejybą (duomenys neskelbtini), žvejybos bare Nr. 36, šiurkščiai pažeidė „Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams valstybės telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius“, tvarkos aprašo 15, 15.7, 15.7.1 punktus, t. y. vykdė žvejybą naudodamas 3 vienetais daugiau 45 – 50 mm akytumo, 70 m ilgio ir 3 m aukščio statomųjų tinklaičių, nei nurodyta verslinės žvejybos leidime Nr. 3903410, kurie buvo nežymėti, nepaženklinti ir neįrašyti žvejybos žurnale Nr. 0081.

19. Iš 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1234-2023 (ROIK: 23201859537) nustatyta, jog už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 295 straipsnio 2 dalyje, A. K., kaip UAB „R.“ atsakingam už žvejybą asmeniui, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda. Nutarimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui 2024 m. sausio 17 d. priėmus nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-9-417/2024.

Žemesnės instancijos teismas

20. Iš (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnų 2023 m. kovo 27 d. tarnybinių pranešimų nustatytos aplinkybės, jog 2023 m. kovo 22 d., aplinkosauginio reido metu, (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos skyriaus specialistai (duomenys neskelbtini), vykdant verslinės žvejybos kontrolę, 36 žvejybos bare, kablio tempimo būdu aptiko tris vienetus, vėliavėlėmis ir plombomis nežymėtus, 50 mm akytumo, sujungtus į vieną liniją statomus tinklus. Kadangi nebuvo įmanoma nustatyti tinklų šeimininko, buvo nuspręsta pažymėti tinkle esančias žuvis (starkį ir salatį), įdedant į jas medines lenteles su užrašu „23/03/22“, taip pat pašalinti dalį pilvinio peleko. Apie nepažymėtų žvejybos įrankių buvimo vietą (duomenys neskelbtini) buvo informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnai, kurių buvo paprašyta stebėti nurodytą vietą ir pranešti koks laivas priplauks tikrinti žvejybos įrankių. 2023 m. kovo 23 d. pasieniečiai pranešė, kad prie koordinatėmis nurodytos vietos priplaukė UAB „R.“ žvejybinis botas, valst. Nr. LT-P-532, todėl buvo priimtas sprendimas įmonę patikrinti išsikrovimo vietoje. Patikrinimo metu, UAB „R.“ žuvies išsikrovimo vietoje, įmonės darbuotojams sveriant žuvį, buvo rasti pažymėti starkis ir salatis. Atsakingas už žvejybą A. K. pripažino, kad paženklintos žuvys buvo sugautos nežymėtais 50 mm akytumo 3 vnt. statomais tinklaičiais, pastatytais (duomenys neskelbtini) žvejybos bare Nr. 36, ir geranoriškai parodė specialistams statomų tinklaičių buvimo vietą. UAB „R.“ žvejys R. R. tinklus ištraukė. Statomi tinklaičiai buvo tie patys, kurie buvo rasti aplinkosauginio reido metu 2023 m. kovo 22 d. ir kuriuose buvo paženklinta buvusi žuvis (starkis ir salatis).

21. Iš 2023 m. kovo 27 d. žalos aplinkai apskaičiavimo Nr. Ž29-1548/2023 pažymos ir žuvies svėrimo akto nustatyta, kad padaręs aplinkai žalą yra juridinis asmuo - UAB „R.“, įmonės atstovas A. K., žalos atsiradimo data 2023 m. kovo 23 d., padaryta žala žuvų ištekliams; sugautos žuvys: karšis – 431 vnt., žiobris – 83 vnt., starkis – 4 vnt., salatis – 2 vnt., karpis – 3 vnt., kuoja – 15 kg, karosas – 21,6 kg, ešerys – 2,5 kg.

22. Iš (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyresniojo specialisto A. J. filmuotos medžiagos aprašymo nustatyta, jog 2023 m. kovo 22 d. apie 16.00 val. užkabinamuoju būdu rastas priskandintas ir neženklintas statomas tinklas. Skirtinguose galuose rasti salatis ir starkis pažymėti medinėmis lentelėmis „23-03-22“ ir jiems dalinai pašalinti pilviniai pelekai (1 ir 2 vaizdo įrašai). Teismo posėdžio 2024 m. lapkričio 14 d. metu su proceso šalimis peržiūrėjus 1 vaizdo įrašą, nustatyta, jog rastame neženklintame tinkle buvo įkliuvę ne tik salatis ir starkis, bet ir kitos kelios žuvys - apsaugos pareigūnų įvardijamos „karšiukas, antras, trečias“(1 įrašo 3 min. 45-51 sek.), kitos žuvys (3 min. 27 sek., 4 min. 32 sek., 4 min 43 sek.)

23. Iš (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyresniojo specialisto A. J. filmuotos medžiagos aprašymo nustatyta, jog 2023 m. kovo 23 d., apie 15.00 val., atliekant įmonės patikrinimą išsikrovimo vietoje, pastebėtos pažymėtos žuvys. Žvejai teigia, kad buvo įprasta žvejyba, jokių incidentų neturėjo. Už žvejybą atsakingas A. K.. Asmenys teigia, kad tik užmesti 3 smulkaus akytumo tinklai. Taip pat teigia, kad nežymėtų tinklų neturi. Žvejams parodžius medinio pagaliuko pavyzdį ir iš salačio ir starkio išimtas lenteles su užrašu „23-03-22“, A. K. prisipažįsta, kad užmesti 3 vnt. nepažymėtų statomų tinklų (3 vaizdo įrašas). 16.00 val. žvejai geranoriškai parodė nepažymėtus statomus tinklus ir juos ištraukė iš (duomenys neskelbtini) 36 žvejybos baro (5 vaizdo įrašas).

24. Iš verslinės žvejybos leidimo vidaus vandens telkiniuose Nr. 3903410 nustatyta, jog UAB „R.“ Verslinės žvejybos leidimas galioja nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., kuriuo (duomenys neskelbtini) leidžiama žvejoti įvairias žuvis: statomaisiais tinklaičiais, kiekis 12 vnt., akių dydis 70 - 80; statomaisiais tinklaičiais, kiekis 3 vnt., akių dydis 45 - 50; marinėmis gaudyklėmis, kiekis 3 vnt., akių dydis 18-30, 20-30, 20-30; stambiaaake gaudykle, kiekis 1 vnt., akių dydis 30-32, 30-36, 30-36. Minimame leidime už žvejybą atsakingi asmenys nurodyti: A. K. (grandininkas), A. R. (direktorius) ir E. M. (žvejas).

25. Iš byloje esančių žvejybos žurnalo Nr. 0081 kopijų matyti, kad (duomenys neskelbtini) statomi tinklaičiai (kiekis – 3 vnt., akių dydis – 45 mm), pažymėti plomba Nr. 76442, buvo patikrinti: 2023 m. kovo 6 d. apie 11.40 val., atgal įleisti į marias – 12.20 val.; patikrinti – 2023 m. kovo 9 d. apie 11.20 val., atgal įleisti į marias – 12.35 val.; patikrinti – 2023 m. kovo 13 d. apie 12.50 val., atgal įleisti į marias – 14.00 val., tačiau nurodytas laikas nubrauktas, laiko išbraukimo aplinkybės nenurodytos, šalia įrašytas įrašas – „nerasta“. Žemiau įrašyta, jog 14.00 val. pastatomi tinklaičiai (kiekis – 3 vnt., akių dydis – 45 mm), kurie pažymėti plomba Nr. 63454.

26. Apskaičiuotos žalos dydis aplinkai 53 726,50 Eur (karšis – 431 vnt. x 100 Eur = 43 100 Eur, žiobris – 83 vnt. x 100 Eur = 8 300 Eur, starkis – 4 vnt. x 240 Eur = 960 Eur, salatis – 2 vnt. x 240 Eur = 480 Eur, karpis – 3 vnt. x 100 Eur = 300 Eur, kuoja – 15 kg x 15 Eur/kg = 225 Eur, karosas – 21,6 kg x 15 Eur/kg = 324 Eur, ešerys – 2,5 kg x 15 Eur/kg = 37,5 Eur). Atsakovei 2023 m. gruodžio 20 d. išsiųstas pasiūlymas atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuriuo Departamentas pasiūlė žalą aplinkai atlyginti geranoriškai, o žalos dydis 53 726,50 Eur.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. Ieškovas, nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktas tiesiogiai buvo siejamas su atsakovės neteisėtais veiksmais, o būtent su tuo, jog atsakovė vykdydama žvejybą (duomenys neskelbtini), žvejybos bare Nr. 36 vykdė žvejybą naudodama 3 vienetais daugiau 45-50 mm akytumo 70 m ilgio ir 3 m aukščio statomų tinklaičių nei nurodyta verslinės žvejybos leidime vidaus vandens telkiniuose Nr. 3903410, kurie buvo nežymėti, nepaženklinti ir neįrašyti žvejybos žurnale Nr. 0081. Pažymėjo, kad atsakovės aplinkai padarytos žalos faktas ir jos dydis yra įrodytas, žalos sąvoka yra neatsiejama nuo neigiamo poveikio aplinkai, kuris pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 8 dalį yra suprantamas kaip kenksmingas (neigiamas) poveikis aplinkai - ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų susilpnėjimas arba netekimas. Atsakovė neteisėtais veiksmais vykdydama verslinę žvejybą pažeidė verslinės žvejybos reikalavimus, bei tuo metu pablogino aplinkos būklę.

28. Atsakovė, nesutikdama su apelianto apeliacinio skundo motyvais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, bei pagrįstai, nurodydamas, jog įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto, vadovaudamasis Aplinkos ministro 2017-01-06 įsakymu Nr. D1-27 patvirtinto Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, pažeidimo padarymo metu aktualios redakcijos 7, 7.1, 7.1.6 punktais ir jo 2 priede patvirtintais padarytos žalos žuvų ištekliams įkainiais, kartu vadovavosi ir teisingumo, protingumo, bei sąžiningumo vertybiniais kriterijais. Tokiu būdu buvo išvengta neleistinos situacijos nukentėjusiam asmeniui praturtėti atsakovės sąskaita, užtikrinta skirtingų interesų pusiausvyra, nes atsižvelgta į atsakovės kaltę, turtinę padėtį, ir kitas reikšmingas aplinkybes.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Nors šioje teisės normoje tiesiogiai minima tik tai, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti kitoje byloje nustatytų administracinio nusižengimo padarinių, tačiau administracinio nusižengimo padariniai yra neatsiejami nuo paties administracinio nusižengimo pripažinimo teismo nutarimu, todėl civilinėje byloje nereikia įrodinėti ir paties administracinio nusižengimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė vykdė verslinę žvejybą draudžiamu būdu ir dėl tokių neteisėtų veiksmų, 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1234-2023 (ROIK: 23201859537) už administracinį nusižengimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 295 straipsnio 2 dalyje, A. K. ( UAB „R.“ atsakingam už žvejybą asmeniui) paskirta 200 Eur bauda. Nutarimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui 2024 m. sausio 17 d. priėmus nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-9-417/2024. Todėl atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamai civilinei bylai dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo turi prejudicinių faktų galią ir jų šioje civilinėje byloje įrodinėti iš naujo nereikia.

Žemesnės instancijos teismas

31. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl apelianto prašomo priteisti aplinkai padarytos turtinės žalos dydžio – apeliantas (ieškovas) prašė iš atsakovės priteisti 53 726,50 Eur žalos aplinkai atlyginimą, atsakovė pirmosios instancijos teismo prašė tokį ieškovės nurodytą žalos dydį mažinti. Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo, kad aplinkai padaryta žala vertinama iki 10 626,50 Eur ir tokia dalimi ieškinį tenkino.

32. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje pateiktus įrodymus, skundžiamu sprendimu, vadovaudamasis Kasacinio teismo praktika, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, o ne baudinė, ir atsižvelgęs į konkrečiai šioje byloje nustatytas aplinkybes, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovės priteisė 10 626,50 Eur ieškovės prašomos žalos dydžio, kitoje dalyje ieškinį atmesdamas. Apeliantas (ieškovas) nesutinka su tokiomis sprendimo išvadomis.

33. Žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, CK nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala.

34. Remiantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 63 straipsnio 1 dalimi, fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos žuvų ištekliams, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Prievolę atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą taip pat numato ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d. Įsakymu Nr. D1-267 (nauja redakcija nuo 2016-10-28: Nr. D1-701, 2016-10-24, paskelbta TAR 2016-10-27, i. k. 2016-25788) „Dėl verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams vandens telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius“, patvirtinto tvarkos aprašo 10.19 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad žuvų išteklių naudotojai privalo atlyginti žuvų ištekliams ar aplinkai padarytą žalą.

35. Žalą aplinkai reglamentuoja specialūs teisės aktai, kuriuose įtvirtinta žalos aplinkai samprata savo bendraisiais požymiais atitinka bendrąją žalos sampratą civilinėje teisėje. Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, siekdamas įrodyti žalą aplinkai kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nuostolių dydžių nustatymas žalos aplinkai atveju pasižymi tam tikra specifika, nes kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į tai, ar žalą padaręs subjektas laikėsi pareigos imtis priemonių išvengti žalos ir atkurti aplinkos būklę. Aiškindamas šios pareigos turinį ir taikymo sąlygas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad visų pirma turi būti siekiama atkurti aplinkos būklę, t. y. pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes. Ir tik nesant galimybės atkurti aplinkos būklę arba ją atkūrus tik iš dalies – atlyginti visus patirtus nuostolius.

36. Žalos aplinkai apskaičiavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones.

37. Pagal CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą ir jo išimtis, nustatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012). Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuostolių atlyginimo dydį gali sumažinti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Išimties taikymas turi būti motyvuojamas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant konkretų jos taikymo sąlygų konkrečioje byloje turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).

38. Pažymėtina, kad žalos aplinkai apskaičiavimo metodikose nustatyti dydžiai gali būti paneigiami tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žalos aplinkai atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

39. Apeliantė kelia neteisingai nustatyto žalos dydžio klausimą, tvirtindama, kad žala nepagrįstai sumažinta prieš tai neįvertinus pažeidėjo neteisėtų veiksmų. Taip pat apeliantė teigia, jog pažeidėjui tenka atlyginti žalą už visas neteisėtai sužvejotas ir laikomas apribojant jų laisvą plaukiojimą žuvis bei vėžius nepriklausomai nuo jų gyvybingumo.

40. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015; 2018 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018, 28 punktas).

41. Nagrinėjamoje byloje padaryta žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 patvirtinto Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, pažeidimo padarymo metu aktualios redakcijos 7, 7.1, 7.1.6 punktais ir jo 2 priede patvirtintais padarytos žalos žuvų ištekliams įkainiais. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apelianto apskaičiuota žala pagal jo nurodomą Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, šioje byloje nėra aktuali. Tačiau, įvertinus bylos duomenys, teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovės motyvais. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad anksčiau pateiktų motyvų pagrindu žala gamtai, kilusi dėl neteisėtai vykdomos verslinės žvejybos yra konstatuota. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju žala padaryta sudėtingam pagal savo pobūdį objektui – aplinkai, neteisėtai žvejojant naudojant 3 vienetais daugiau 45 – 50 mm akytumo, 70 m ilgio ir 3 m aukščio statomųjų tinklaičių, nei nurodyta verslinės žvejybos leidime Nr. 3903410, kurie buvo nežymėti, nepaženklinti ir neįrašyti žvejybos žurnale Nr. 0081, apeliantas turėjo teisę aplinkai padarytą žalos dydį apskaičiuoti taikant nurodytą metodiką ir joje nustatytus dydžius.

42. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, o padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

43. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą (ūkio subjektai), privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos, privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, kuri nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę. To paties įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio antrojoje dalyje. Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu.

44. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad visų pirma turi būti siekiama atkurti aplinkos būklę, t. y. pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes. AAĮ 1 straipsnio 19 punkte nurodoma, kad aplinkos atkūrimo priemonės yra bet kurie veiksmai, įskaitant žalą sumažinančias bei laikinąsias priemones, kuriomis nustatyta tvarka atkuriama iki pradinės būklės pažeista aplinka, jos elementai ir (arba) pablogėjusios jų funkcijos arba įgyvendinamos lygiavertės tiems aplinkos elementams ir jų funkcijoms alternatyvos. Ir tik nesant galimybės atkurti aplinkos būklę arba ją atkūrus tik iš dalies – atlyginti visus patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016).

45. Šiuo atveju apeliantas argumentuoja, kad atsakovė norėdama atkurti aplinkos būklę nežvejodama, kaip pati teigia, pačiu verslingiausiu žvejybos periodu, visų pirma su apeliantu turėjo derinti aplinkos atkūrimo priemonių planą. Tik atsakovei pateikus atkūrimo priemonių planą, būtų sprendžiama, ar aplinkos būklė nežvejojant verslingiausiu žvejybos periodu atsikurs, ar ji pilnai atsikurs ar tik iš dalies. Tačiau toks planas apeliantui nebuvo pateiktas.

46. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. D1-228 „Dėl Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytos procedūros dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo. Jame, be kita ko, nurodyta, jog atkūrimo priemonių planas privalo būti suderintas su kompetentinga institucija (ieškovu/apeliantu). Nustatyta procedūra skirta tam, jog kompetentinga institucija galėtų fiksuoti visą reikiamą informaciją apie atliekamus aplinkos atkūrimo darbus, būdus, priemones ir kokį teigiamą pokytį atsakovės darbai sukėlė. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų informavusi apeliantą apie aplinkos atkūrimo priemones. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus, atsakovės nurodomų atkūrimo darbų nederinimas su apeliantu leidžia apeliacinės instancijos teismui prieiti prie išvados, jog atsakovės savarankiškai atliekamomis atkūrimo priemonėmis paneigiamas tikslingas žalos aplinkai pašalinimas.

47. Šioje byloje ieškovas/apeliantas, reikšdamas reikalavimą atsakovei dėl žalos aplinkai atlyginimo, tvirtina, kad pažeidėjui tenka atlyginti žalą už visas neteisėtai sužvejotas ir laikomas apribojant jų laisvą plaukiojimą žuvis ir vėžius nepriklausomai nuo jų gyvybingumo. Tuo tarpu atsakovė atsikirsdama į apelianto argumentus nurodo, kad atsakovė turėjo leidimą vykdyti žuvų verslinę žvejybą (duomenys neskelbtini) 12 vnt. statomųjų tinklaičių (akių dydis – 70-80), todėl negali būti laikoma, kad šiais tinklais karšiai buvo sužvejoti neteisėtai, o juo labiau, kad dėl tokio teisėto, atsakingų institucijų leisto veiksmo, buvo padarytas neigiamas poveikis aplinkai (jei karšių žvejyba darytų neigiamą poveikį aplinkai, leidimas atsakovei nebūtų buvęs išduotas). Atsižvelgiant į tai, karšių laimikis buvo sugautas legaliais 70-80 mm akytumo tinklaičiais ir todėl, sugavus karšius, žala aplinkai nebuvo padaryta.

48. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus šalių paaiškinimus, nustatė, kad nei ieškovui (apeliantui), nei atsakovei nesant galimybių tiksliai atskirti, kuris atsakovės laimikis sugautas legaliais tinklais, o kuris ne, sprendė, kad kai nenustatytas neigiamas karšių pokytis, jų biomasės pablogėjimas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, konstatavo, jog atsakovės sugautais karšiais reali žala aplinkai nepadaryta, todėl priteistinos žalos dydį mažino 43 100 Eur suma (431 vnt. karšių x 100 Eur). Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nors apeliantas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl priteistino žalos aplinkai atlyginimo dydžio nustatymo, teigia, kad teismas aiškiai nemotyvavo savo sprendimo nustatyti konkretų civilinės atsakomybės dydį, be konkrečių teisinių motyvų sumažino ieškiniu reikalautą žalos dydį nepagrįstai, teisėjų kolegija nesutinka su šiais motyvais.

49. Įvertinus skundžiamo sprendimo dalies dėl priteistino žalos aplinkai atlyginimo dydžio nustatymo motyvus, nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad ši sprendimo dalis nėra išsamiai motyvuota, nes joje nėra nurodyta, kaip ir kokiais konkrečiais duomenimis remdamasis pirmosios instancijos teismas sumažino žalos aplinkai atlyginimo dydį 43 100 Eur. Kaip matyti, skundžiamo sprendimo motyvai, kuriais nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktinius bylos duomenis, sutiko su atsakovės nurodomais argumentais dėl labai abejotino žuvų kiekio, atskleidžia, jog kitokį, nei ieškovas (apeliantas) reikalavo priteisti, žalos atlyginimo dydį pirmosios instancijos teismas nustatė, nes vertino, jog faktiniais bylos duomenimis nėra patikimai įrodyta, kad tiek žuvies buvo sugauta neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas kitų aplinkybių, kuriomis ieškovas rėmėsi apskaičiuodamas žalos atlyginimo dydį ir reikšdamas atsakovei reikalavimą, išskyrus žuvies laimikio kiekį, nekvestionavo.

50. Iš skundžiamo sprendimo motyvų, matyti, kad pirmosios instancijos teismas priteistiną žalos aplinkai atlyginimo dydį, nustatė įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad dėl sugautos žuvies – karšių (431 vnt.) reali žala aplinkai nepadaryta. Pritartina, kad faktiniai bylos duomenys pirmosios instancijos teismui suponavo pagrindą nustatyti kitokį žalos dydį, nei reikalavo apeliantas (ieškovas). Esant sugautam laimikiui, išskyrus karšių žuvis, kurį sudaro žiobris – 83 vnt. x 100 Eur = 8 300 Eur, starkis – 4 vnt. x 240 Eur = 960 Eur, salatis – 2 vnt. x 240 Eur = 480 Eur, karpis – 3 vnt. x 100 Eur = 300 Eur, kuoja – 15 kg x 15 Eur/kg = 225 Eur, karosas – 21,6 kg x 15 Eur/kg = 324 Eur, ešerys – 2,5 kg x 15 Eur/kg = 37,5 Eur, iš viso 10 626,50 Eur žalos aplinkai atlyginimo dydis nustatytas tinkamai.

51. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, todėl pagrįsta ir teisinga kompensacija už padarytą žalą aplinkai atitinka neteisėtais būdais sugautos žuvies kiekį, kuris apskaičiuotas pagal apelianto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 patvirtinto Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, pažeidimo padarymo metu aktualios redakcijos 7, 7.1, 7.1.6 punktais ir jo 2 priede patvirtintais padarytos žalos žuvų ištekliams įkainius, ir žalos dydis pagrįstai sumažintas atėmus apelianto apskaičiuotą žalą už sugautus karšius.

52. Apibendrinus anksčiau išdėstytus motyvus, byloje nustatytos visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai, padaryta žala dėl sugautos žuvies (išskyrus karšiai) ir priežastinis ryšis tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos aplinkai atlyginimą bei kitas ginčui išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą. Ieškovo apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

55. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nepateikė patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina Muchtarovienė