Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams R. P., R. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatui Ramūnui Girevičiui, direktoriui A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylai rengiantis paruošiamųjų dokumentų būdu atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina tik visą atsakovės sugautą žuvų kiekį ir pagal jį apskaičiuotą tariamos žalos sumą, tačiau niekaip nepatvirtina, kiek ir konkrečiai kokios žuvies buvo sugauta trimis neteisėtais tinklaičiais, kokia žala dėl būtent šių žuvų sugavimo aplinkai realiai buvo padaryta. Atsakovė neginčija Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 2 priede nurodytų padarytos žalos žuvų ištekliams bazinių įkainių dydžių, tačiau nurodo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kompetentingų institucijų parengtos žalos aplinkai apskaičiavimo metodikos turi būti taikomos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str. įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Kiekvienas žalos apskaičiavimo faktas yra skirtingas ir vien žalos apskaičiavimas pagal tam tikrą metodiką ar tvarką pačios žalos fakto ir dydžio savaime neįrodo, o teismai gali nukrypti nuo metodikose ar tvarkose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu yra paneigiami nurodyti apskaičiavimai. Atkreipia dėmesį į Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu. Atsakovas po aptariamo įvykio, nors neturėjo jokių draudimų tolimesnei žvejybai, sąmoningai dvi savaites žvejybos nevykdė ir tuo nesugauta žuvimi savotiškai prisidėjo prie žuvų išteklių atkūrimo. Atsakovė laikosi savo nuomonės, kad Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.1.6. papunkčio ir šio aprašo 2 priedo nuostatos, reglamentuojančios žalos skaičiavimą, nėra pakankamos žalos žuvų ištekliams padarymo faktui konstatuoti. Faktiškai žala žuvų ištekliams buvo padaryta neteisėtais žvejybos įrankiais sugavus 5 vnt. žuvų, kurių vertė pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 2 priedą yra 750 Eur, o ieškovo prašoma priteisti formaliai ir teisėtais žvejybos įrankiais sugautos žuvies vertės 53 726,50 Eur suma, palyginus su 750 Eur, yra absoliučiai neproporcinga, neadekvati, pažeidžia teisingumo bei protingumo kriterijus. Ši aplinkybė yra svarbi ne tik apskritai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, bet ir teismui nusprendus, kad žalai skaičiuoti turi būti vadovaujamasi Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.1.6 papunkčiu (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), ji laikytina svaria teisiškai reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio ir pagrindų jai mažinti. Be to, kaip jau nurodyta ir atsiliepime į ieškinį, prašo atsižvelgti į blogą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę padėtį bei galimas itin liūdnas ir net pražūtingas pasekmes visiško ieškinio tenkinimo atveju, dėl ko būtų atlyginta menama formaliai ir sausai suskaičiuota (bet jokiu būdu - ne reali) žala aplinkai ir tuo pačiu būtų sužlugdyta kelis dešimtmečius veiklą vykdanti ir bent kelias darbo vietas sukūrusi įmonė.

Liudytojas Dr. A. Š. parodė, jog yra mokslininkas, dirba žuvininkystės srityje, Klaipėdos Universiteto jūros tyrimų institute, išmano žvejybos reguliavimą, Kuršių marių specifiką, į bylą pateikta jo kvalifikaciją patvirtinanti informacija. Mano, kad aplinkos apsaugos ministerijos tikslas turi būti ne nubausti, o atkurti aplinką, konkrečiu atžvilgiu žuvų išteklius. Įvertinęs sugautas atsakovo žuvis nemato neigiamo poveikio aplinkai. Lietuvoje saugomų rūšių - eršketų, lašišų, skersnukių, sparių, jūrinių nėgių – atsakovės sugautų žuvų sąraše nėra. Karšių itin dideli kiekiai, nereikia reguliuoti, riboti jų išteklių, žiobrių sumažėjimas taip pat negresia. Jeigu atsakovas po incidento 14 dienų nutraukė verslinę žvejybą pačiu efektyviausiu verslinės žvejybos laikotarpiu, tokiais veiksmais mažiausiai 10 kartų atkūrė visų savo sugautų žuvų kiekį, atkūrė išteklius, taigi atlygino aplinkai žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš 2023 m. balandžio 7 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. AM-AAD-ANR_N-1234-2023 (ROIK: 23201859537) nustatyta, jog Aplinkos apsaugos deparatmento prie Aplinkos ministerijos vyresnysis specialistas A. J. nustatė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį A. K., nes 2023 m. kovo 23 d., atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad A. K. būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu už žvejybą asmeniu, vykdydamas žvejybą Kuršių mariose, žvejybos bare Nr. 36, šiurkščiai pažeidė „Verslinės žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant bendrąja daline nuosavybės teise priklausančius valstybei ir ūkio subjektams valstybės telkinius, išskyrus privačius vidaus vandenų telkinius ir akvakultūros tvenkinius“, tvarkos aprašo 15, 15.7, 15.7.1 punktus, t. y. vykdė žvejybą naudodamas 3 vienetais daugiau 45 – 50 mm akytumo, 70 m ilgio ir 3 m aukščio statomųjų tinklaičių, nei nurodyta verslinės žvejybos leidime Nr. 3903410, kurie buvo nežymėti, nepaženklinti ir neįrašyti žvejybos žurnale Nr. 0081.

Iš 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1234-2023 (ROIK: 23201859537) nustatyta, jog už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 295 straipsnio 2 dalyje, A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam už žvejybą asmeniui paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda. Nutarimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui 2024 m. sausio 17 d. priėmus nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-9-417/2024.

Iš 2023 m. kovo 27 d. žalos aplinkai apskaičiavimo Nr. Ž29-1548/2023 pažymos ir žuvies svėrimo akto nustatyta, kad padaręs aplinkai žalą yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės atstovas A. K., žalos atsiradimo data 2023 m. kovo 23 d. Padaryta žala žuvų ištekliams. Sugauta žuvis: karšis – 431 vnt., žiobris – 83 vnt., starkis – 4 vnt., salatis – 2 vnt., karpis – 3 vnt., kuoja – 15 kg, karosas – 21,6 kg, ešerys – 2,5 kg.

Iš Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyresniojo specialisto A. J. filmuotos medžiagos aprašymo nustatyta, jog 2023 m. kovo 22 d. apie 16.00 val. užkabinamuoju būdu rastas priskandintas ir neženklintas statomas tinklas. Skirtinguose galuose rasti salatis ir starkis pažymėti medinėmis lentelėmis „23-03-22“ ir jiems dalinai pašalinti pilviniai pelekai (1 ir 2 vaizdo įrašai). Teismo posėdžio 2024 m. lapkričio 14 d. metu su proceso šalimis peržiūrėjus 1 vaizdo įrašą, nustatyta, jog rastame neženklintame tinkle buvo įkliuvę ne tik salatis ir starkis, bet ir kitos kelios žuvys - video metu apsaugos pareigūnų įvardijamos „karšiukas, antras, trečias“(1 įrašo 3 min. 45-51 sek.), kitos - 3 min. 27 sek., 4 min. 32 sek., 4 min 43 sek.

Iš Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyresniojo specialisto A. J. filmuotos medžiagos aprašymo nustatyta, jog 2023 m. kovo 23 d., apie 15.00 val., atliekant įmonės patikrinimą išsikrovimo vietoje, pastebėtos pažymėtos žuvys. Žvejai teigia, kad buvo įprasta žvejyba, jokių incidentų neturėjo. Už žvejyba atsakingas A. K. Asmenys teigia, kad tik užmesti 3 smulkaus akytumo tinklai. Taip pat teigia, kad nežymėtų tinklų neturi. Žvejams parodžius medinio pagaliuko pavyzdį ir iš salačio ir starkio išimtas lenteles su užrašu „23-03-22“, A. K. prisipažįsta, kad užmesti 3 vnt. nepažymėtų statomų tinklų (3 vaizdo įrašas). 16.00 val. žvejai geranoriškai parodė nepažymėtus statomus tinklus ir juos ištraukė iš Kuršių marių 36 žvejybos baro (5 vaizdo įrašas).

Iš verslinės žvejybos leidimo vidaus vandens telkiniuose Nr. 3903410 nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Verslinės žvejybos leidimas galioja nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., kuriuo Kuršių mariose leidžiama žvejoti įvairias žuvis:

statomaisiais tinklaičiais, kiekis 12 vnt., akių dydis 70 - 80;

statomaisiais tinklaičiais, kiekis 3 vnt., akių dydis 45 - 50;

stambiaake gaudykle, kiekis 1 vnt., akių dydis 30-32, 30-36, 30-36.

Minimame leidime už žvejybą atsakingi asmenys nurodyti: A. K. (grandininkas), A. R. (direktorius) ir E. M. (žvejas).

Iš byloje esančių žvejybos žurnalo Nr. 0081 kopijų matyti, kad Kuršių mariose statomi tinklaičiai (kiekis – 3 vnt., akių dydis – 45 mm), pažymėti plomba Nr. 76442, buvo patikrinti: 2023 m. kovo 6 d. apie 11.40 val., atgal įleisti į marias – 12.20 val.; patikrinti – 2023 m. kovo 9 d. apie 11.20 val., atgal įleisti į marias – 12.35 val.; patikrinti – 2023 m. kovo 13 d. apie 12.50 val., atgal įleisti į marias – 14.00 val., tačiau nurodytas laikas nubrauktas, laiko išbraukimo aplinkybės nenurodytos, šalia įrašytas įrašas – „nerasta“. Žemiau įrašyta, jog 14.00 val. pastatomi tinklaičiai (kiekis – 3 vnt., akių dydis – 45 mm), kurie pažymėti plomba Nr. 63454.

Apskaičiuotos žalos dydis aplinkai 53 726,50 Eur (karšis – 431 vnt. x 100 Eur = 43 100 Eur, žiobris – 83 vnt. x 100 Eur = 8 300 Eur, starkis – 4 vnt. x 240 Eur = 960 Eur, salatis – 2 vnt. x 240 Eur = 480 Eur, karpis – 3 vnt. x 100 Eur = 300 Eur, kuoja – 15 kg x 15 Eur/kg = 225 Eur, karosas – 21,6 kg x 15 Eur/kg = 324 Eur, ešerys – 2,5 kg x 15 Eur/kg = 37,5 Eur).

Atsakovei 2023 m. gruodžio 20 d. išsiųstas pasiūlymas atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuriuo Departamentas pasiūlė žalą aplinkai atlyginti geranoriškai, o žalos dydis 53 726,50 Eur.

Nagrinėjmoje byloje nėra ginčo, jog 2023 m. kovo 23 d. atsakovės darbuotojai naudojo didesnį įrankių (tinklaičių) skaičių nei nurodyta atsakovės verslinės žvejybos leidime: atsakovė pripažįsta užfiksuotą faktą dėl viršijančio leidimą 3 vienetų 50 mm akytumo tinklaičių. Tačiau byloje kyla ginčas, ieškovei prašant priteisti žalą už visą atsakovės pagautą žuvies kiekį, vadovaujantis įstatyme numatytu paskaičiavimu, metodika ir priešingai, atsakovei ginčijant žalos paskaičiavimo dydį, metodikos pritaikymo pagrįstumą ir nesutinkant, jog paskaičiuota žala apima visą atsakovės pagautą laimikį, į kurį patenka ir teisėtais verslinės žvejybos leidime atsakovei numatytais tinklaičiais sugauta žuvis.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 4, 9, 34 straipsniuose yra įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

AAĮ 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms). Tai reiškia, kad konstatuojant žalos aplinkai faktą, turi būti nustatytas vienas iš šių elementų: 1) neigiamas gamtos elementų pokytis arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas.

Pagal AAĮ 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Neteisėti veiksmai atsakovei pasireiškė tuo, kad atsakovės atsakingas už žvejybą asmuo vykdydamas žvejybą Kuršių mariose, žvejybos bare Nr. 36 vykdė žvejybą naudodamas 3 vienetais daugiau 45-50 mm akytumo 70 m ilgio ir 3 m aukščio statomų tinklaičių nei nurodyta verslinės žvejybos leidime vidaus vandens telkiniuose Nr. 3903410, kurie buvo nežymėti, nepaženklinti ir neįrašyti žvejybos žurnale Nr. 0081. Byloje atsakovė neginčija neteisėtų veiksmų, tačiau nurodo argumentus, kad neteisėti veiksmai turėtų būti vertinami tik nuo to momento kai atsakovės darbuotojas atsakingas už žvejybą 2023 m. kovo 23 d. rado anksčiau nuo 2023 m. kovo 13 d. pamestus atsakovei priklausančius tinklus, ir suvokdamas, jog vietoj prarastų tinklų yra pastatyti nauji tinklai, todėl visų tinklų kiekis jau viršija verslinės žvejybos leidime nustatytą tinklaičių kiekį, surastų pamestų tinklų neištraukė iš vandens, jų nesužymėjo, o išsiėmęs laimikį pastatė tinklaičius atgal į vandenį. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu atsakovės nurodomu neteisėtų veiksmų pradžios momentu, įvertines šalių paaiškinimus, byloje surinktus įrodymus, į tai, jog atsakovės darbuotojai nurodo nuo 2023 m. kovo 13 d. praradę tinklaičius, plombos Nr. 76442, ir tą pačią dieną pradėję naudoti vietoj prarastų tinklaičių naujus, plombos Nr. 63454, prie civilinės bylos prijungtą administracinio nusižengimo bylos Nr. AM-AAD-ANR_N-1234-2023 (ROIK: 23201859537) medžiagą bei Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties motyvus, pagal kuriuos padaryta išvada, kad verslinė žvejyba nelegaliais įrankiais atsakovės buvo vykdoma nuo 2023 m. kovo 13 d., o ne nuo 2023-03-23 8.40 – 10.40 val. iki 2023-03-23 15.00 val. Nagrinėjamu atveju neteisėtų atsakovės veiksmų faktas yra nustatytas, nepaisant to, kaip kiekviena šalis vertina neteisėtų veiksmų pradžios momentą.

Ieškovas nurodo, jog dėl neteisėtų atsakovės darbuotojų veiksmų aplinkai buvo padaryta žala, kurios dydį skaičiuoja vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 patvirtinto Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, pažeidimo padarymo metu aktualios redakcijos 7, 7.1, 7.1.6 punktais, 2 priede patvirtintu padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo nustatytu žuvų baziniu įkainiu, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 180 „Dėl žvejybos padalinių žvejybos žurnalų pildymo taisyklių patvirtinimo“ 4.1 punktu. Minėto tvarkos aprašo 9 punktas numato, kad kai padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis tam tikrai žuvų rūšiai nustatytas už vienetus, žalos atlyginimo dydis skaičiuojamas sumuojant atskiroms žuvų rūšims padarytos žalos atlyginimo dydį pagal formulę: N = ? D × q1 (N – padarytos žalos žuvims atlyginimo dydis (Eur); D – neteisėtai sugautų, sunaikintų ar pažeistų tam tikros rūšies žuvų kiekis (vnt.); q1 – padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis, nustatytas tam tikrai žuvų rūšiai vidaus vandenyse (Eur/vnt.)). Pagal Tvarkos aprašo 2 priedą karšio bazinis įkainis yra 100 Eur, žiobrio bazinis įkainis yra 100 Eur, starkio bazinis įkainis yra 240 Eur, salačio bazinis įkainis yra 240 Eur, karpio bazinis įkainis yra 100 Eur, karoso bazinis įkainis yra 15 Eur /kg, kuojos bazinis įkainis yra 15 Eur /kg, ešerio bazinis įkainis yra 15 Eur /kg. Viso paskaičiuota 53 726,50 Eur padaryta žala žuvų ištekliams.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kai žala padaroma aplinkai, tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį padariusieji žalos ūkio subjektai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pažymėtina, jog nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, panaikintas – žalą padaręs asmuo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jo taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.).

Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų :1) neigiamą gamtos elementų pokytį, ar 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomu teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei būklei; 3) žemei; 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms, kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalis žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), tai pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 - 6.249 straipsniuose.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog neteisėtai naudotais tinklais atsakovė pagavo žuvis ir jas išėmė iš tinklų, ką patvirtina aplinkos apsaugos pareigūnų 2023 m. kovo 22 d nelegaliuose tinkluose pažymėtų 2 žuvų - sterko ir salačio – radimas tarp atsakovės laimikio 2023 m. kovo 23 d. Vien šio fakto pakanka nustatyti, jog atsakovės neteisėtais veiksmais žala žuvų ištekliams buvo padaryta.

Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas). Bet kokiu atveju, nustatant prievolės atlyginti žalą apimtį, reikia vadovautis protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 42 punktas).

Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Protingumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai. Protingumo principas, kaip ir teisingumo principas, reikalauja neginti asmens, kuris elgiasi neprotingai – neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiauja savo teisėmis ir t.t. Protingumo principas reikalauja iš asmenų, kad šie aktyviai gilintų savo žinias ir įgūdžius, kadangi įstatymų nežinojimas, jų nesuvokimas ar netinkamas suvokimas rodo, kad asmuo nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir pareigomis.

Teismas pripažįsta, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 patvirtinto Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, pažeidimo padarymo metu aktualios redakcijos 7, 7.1, 7.1.6 punktais ir jo 2 priede patvirtintais padarytos žalos žuvų ištekliams įkainiais, tačiau vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sutinka, jog būtina atsižvelgti į atsakovės atsikirtimų argumentus dėl tikrojo žalos aplinkai dydžio.

Atsakovė atsiliepimu ir tripliku nurodo, jog žala gali būti skaičiuojama tik už tą žuvį, kuri buvo sugauta Leidime nenurodytais žvejybos įrankiais, nes būtent toks žalos skaičiavimas atitiktų pačią žalos sampratą, tačiau byloje nepateikė įrodymų, jog leidime nenurodytais žvejybos įrankiais buvo sugautos tik 5 žuvys (salatis (2 vnt.), starkis (1 vnt.), plakis (2 vnt.)). Atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės jog šiuos duomenis patvirtina Šilutės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyresniojo specialisto A. J. filmuotos medžiagos aprašymo medžiaga, nepasitvirtino. Priešingai, teismui ir proceso šalims įvertinus pateiktos video medžiagos 1 įrašą, akivaizdžiai matyti daugiau į tinklus įkliuvusių žuvų, o taip pat video įrašą komentavę proceso šalys neprieštaravo viena kitos argumentams, jog giliau esančiam tinkle žuvų, jų rūšių galėjo nesimatyti, būti daugiau. Laimikio kiekis nelegaliuose tinkluose taip pat priklauso nuo to, kada atsakovė tiksliai rado pamestus tinklus, kaip dažnai juos tikrino, kiek laimikio rasdavo kiekvieno patikrinimo metu. Atsakovės teiginiai, jog ji tinklus atsitiktinai rado tik 2023 m. kovo 23 d. nėra pagrįsti aiškiais įrodymais, o atsakovės darbuotojo A. K. paaiškinimai dėl nelegaliuose tinkluose buvusios žuvies nebuvo pastovūs, administracinės bylos nagrinėjimo metu teismui parodant, jog tinkluose žuvies nebuvo. Taigi, nei ieškovei, nei atsakovei nesant galimybių tiksliai atskirti, kuris atsakovės laimikis sugautas legaliais tinklais, o kuris ne, atsakovė rėmėsi kitomis įrodinėjimo priemonėmis apie realiai gamtai galimai padarytos žalos dydį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Teismo posėdžio metu teikti liudytojo Dr. A. Š. parodymai, Gamtos tyrimų centro atliktos Kuršių marių išteklių tyrimai ir rekomendacijos dėl žuvų išteklių racionalaus naudojimo ir saugomų žuvų šalutinio laimikio sumažinimo 2022-2024 m. tarpinės ataskaitos duomenys, Įvairaus akytumo statomųjų tinklaičių naudojimo Kuršių mariose selektyvumo ir efetyvumo tyrimų duomenys patvirtina, jog karšių sugavimo trendas tiek Lietuvoje, tiek Kuršių mariose bendrai didėja, karšių populiacijos biomasės būklė gera (2022-2024 m.), karšiai vyrauja biomase. Karšiai gaudomi didesnio akytumo tinklaičiais (70-90 mm), mažesnio akytumo tinklaičiais (55 mm) sužvejojamas santykinai nedidelis karšių kiekis; o į tai atsižvelgiama išduodant leidimus verslinei žvejybai. Įvertinus tai, jog 40-45 mm akytumo tinklaičiai yra optimalūs kuojų, ešerių ir plakių žvejybai; 75 ir 80 mm akytumo tinklaičiais žvejojami karšiai ir sterkai, tikėtina, jog atsakovės karšių laimikis buvo sugautas legaliais 70-80 mm akytumo tinklaičiais. Atsakovė nurodo, jog būtent žalos paskaičiavimas už 431 karšį (viso 43 100 Eur) realiai neįrodytas, nes ši žuvis sugauta leistinais 70 – 80 mm akytumo tinklaičiais, sugautais karšiais žala aplinkai nenustatyta, populiacijos sumažėjimas negręsia, šios dažniausiai sugaunamos žuvies kiekius atsakovė atkūrė po įvykio nebežvejodama pačiu verslingiausiu žvejybos periodu, taip sąmoningai didinant gamtos išteklius. Kitų žuvų populiacijos duomenys, išteklių biomasė, taikomi valstybės ribojimai žvejybai neleidžia vienareikšmiškai vadovautis tokia pačia pozicija, kaip dėl karšių išteklių.

Pagal CK 6.247 straipsnį turi būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, t. y., kai žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo). Nagrinėjamu atveju, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog pripažįsta jog realus patirtos žalos dydis dėl atsakovės darbuotojų veiksmų naudojant nelegalius tinklus galėtų būti 10 626,50 Eur, nes tarp 43 100 Eur paskaičiuotos žalos už karšius ir atsakovės neteisėtų veiksmų nemato priežastinio ryšio.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinį tenkinus iš dalies ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 10 626,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti procesiniuose dokumentuose nurodyti ir teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalys neteikė į bylą įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinus ieškinį iš dalies (19,78 proc.), iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 203,93 Eur žyminio mokesčio suma, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas (CK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas patyrė 9,39 Eur tokių išlaidų, kurios įvertinus patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį iš proceso šalių nepriteistinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 10 626,50 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 50 ct) žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 626,50 Eur (dešimties tūkstančių šešių šimtų dvidešimt šešių eurų 50 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (priteistą sumą sumokant į Aplinkos apsaugos departamento (juridinio asmens kodas 304766622) biudžeto pajamų įmokų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Valstybės ižde, Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje, nurodant mokėjimo paskirtį – žalos aplinkai atlyginimas).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 203,93 Eur (dviejų šimtų trijų eurų 93 ct) žyminį mokestį valstybės naudai (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.