Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui D. J., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto paskolų draudimas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė ,,4finance“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Laukininkų valda“, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė “Mokilizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, VĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, I. J., antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Lina Pužienė, antstolė A. R. Žičkuvienė, antstolė Vida Daugirdienė, antstolis Giedrius Jonauskas, antstolė L. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys būdamos santuokoje neįgijo dalintino nekilnojamojo turto, VĮ „Regitra“ duomenimis bylos šalys transporto priemonių savo vardu neįregistravo. Santuokos metu (duomenys neskelbtini). gimė sūnus A. J..

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, ieškovė nurodė, kad santuoka yra faktiškai iširusi, santuokinių ryšiai nutrūkę, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neištikimas, negerbė žmonos, nesirūpino šeimos išlaikymu. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas buvo nelojalus ieškovei, neištikimas - pateikti tik ieškovės teiginiai. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog ir ieškovė iš esmės labai mažai prisideda prie vaiko išlaikymo bei auklėjimo, vaiką išlaiko, auklėja močiutė I. J., kuri yra paskirta vaiko globėja. Teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai laikytini kaltais dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas, ieškovė neįrodė, kad stengėsi išlaikyti, išsaugoti šeimą (CK 3.61 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas vertina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė prašo išlaikymo šalims nepriteisti, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus taikytinas įvertinus konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, įvertina nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgiant, užtikrinant jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė viena augina ir išlaiko nepilnametį sūnų A. J.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu nepilnamečio vaiko globėja paskirta močiutė I. J. nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2019 m. sausio 4 d., kadangi ieškovė dažnai ieško darbo užsienyje. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas faktiškai nusišalino ne tik nuo bendravimo su sūnumi, bet nuo 2017 m. birželio mėn. iš viso nebeteikia jokio išlaikymo sūnui. Atsakovas tokių aplinkybių nepaneigė, tai patvirtinančių įrodymų bei duomenų neteikė. Ieškovė pateikė VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodytos A. J. nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); duomenų apie nepilnamečio vaiko A. J. kitus sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialius poreikius, byloje nepateikta, todėl laikytina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t.y. patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui per mėnesį turėtų pakakti vieno minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, kuris šiuo metu sudaro 400 Eur. Ieškovė nurodė, kad ieškovės nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį išlaikymui reikia ne mažiau 600 Eur, abiems tėvams mokant vaiko išlaikymui kas mėnesį po 300 Eur. Bylos duomenimis vaikas mokosi P. M. progimnazijoje. Nustatyta, kad ieškovė ilgą laiką neturėjo darbo, dabar jos pajamos yra tik minimalus atlyginimas, kurio pusę sumos išieško antstoliai. Ieškovės mamos I. J. padedama vaiko išlaikymui skiria apie 700-800 Eur per mėnesį. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra laivų korpusų surinkėjas, dirba Suomijoje, uždirba apie 2 000 Eur per mėnesį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ieškovė pateikti negali. Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad pirmiausia turi būti tenkinami būtinieji vaiko poreikiai, o tik jei yra pakankamai ar papildomų lėšų, gali būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių (šiuo metu vaikas yra 9 metų amžiaus) bei tokio amžiaus vaiko poreikius, į tai, kad vaikas neturi išskirtinių sveikatos sutrikimų ir/ar poreikių, į tai, kad atsakovas byloje neteikė duomenų bei įrodymų apie savo turtinę padėtį, taip pat ir į tai, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga, taip pat vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 201 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Įvertinama ir tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, duomenų apie jo negalėjimą ar/ir ligą bei kitas objektyvias priežastis dirbti bei gauti pastovias pajamas byloje nepateikta, todėl atsakovas turi imtis visų įmanomų teisėtų būdų, priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų taip pat ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų apie galimus atsakovo sveikatos sutrikimus, taip pat poreikį išlaikyti kitus asmenis, o nuolatinių pajamų neturėjimas iš darbo teisinių santykių nepašalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir užtikrinti būtinas sąlygas jo visapusiškam vystymuisi ir poreikių tenkinimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis laikytinas proporcingu nepilnamečio vaiko poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai. Pripažintina, kad tokio dydžio išlaikymo suma yra pakankama tokio amžiaus būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t.y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Taip pat nurodytais motyvais, nesant byloje duomenų bei įrodymų apie atsakovo teiktą išlaikymą vaikui ginčo laikotarpiui, už laikotarpį praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteistinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas, t.y. 1 600 Eur skaičiuojant už keturis mėnesius, skaičiuojant po 400 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, jog atsakovas yra laivų korpusų surinkėjas, dirba Suomijoje, uždirba apie 2000 Eur, todėl gali teikti tokio dydžio išlaikymą.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 1600 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius, skaičiuojant po 400 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, jog atsakovas yra laivų korpusų surinkėjas, dirba Suomijoje, uždirba apie 2 000 Eur, todėl gali teikti tokio dydžio išlaikymą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

Ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nuo 2017 m. liepos 1 d., atsakovas šios aplinkybės neginčijo, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų neteikė. Teismas įvertinęs nurodytus kriterijų dėl išlaikymo dydžio, konstatuoja, jog išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo už keturis mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio. Už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas priteistinas po 210 Eur per mėnesį - viso 840 Eur (4 mėn. x 210 Eur)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina I. J., o nuo 2019 m. sausio 5 d. - ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1dalis, CPK 376 straipsnio 3dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl šio reikalavimo neteikė. Įvertinus tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu nepilnamečio vaiko A. J. globėja paskirta I. J. iki 2019 m. sausio 4 d., vaiko gyvenamoji vieta iki 2019 m. sausio 4 d. nustatytina su globėja I. J., o nuo 2019 m. sausio 5 d. nustatytina su ieškove L. J. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

1. Vaikas A. J. paimamas atsakovo D. J. iš jo namų, jam esant Lietuvoje kartą per mėnesį pirmą mėnesio šeštadienį 11.00 val., ir parvežant vaiką į jo namus kitos dienos sekmadienį 19.00 val. savo lėšomis.

2. Vaiko A. J. išvykimas negalimas, jeigu vaikas serga ir tai gali būti pagrindžiama gydytojo pažyma.

3. Apie galimą vaiko A. J. pasiėmimą ar neatvykimą pranešti pareiga tenka tėvui.

4. Bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas dėl atsakovo kaltės nesuteikia jam teisės keisti laiką nesuderinus su mama ar jai nesutinkant keisti laiką.

Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad nustatytina atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka pagal ieškovės pateiktą bendravimo tvarką.

Teismas išaiškina, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis į teismą ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t.y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylos duomenimis šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo bei kito privalomai registruotino turto, individualių įmonių neturi, jie nėra juridinių asmenų dalyviai (CPK 178 straipsnis).

Padalijamas turi būti tiek sutuoktinių bendro turto aktyvas, tiek ir pasyvas (skolos, prievolės). Tai reiškia, kad pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, o bendrosios – dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys bei įrodymai patvirtina, kad šalių turimi skoliniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra jų asmeninės prievolės - atsakovas D. J. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos yra skolingas 77,81 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos; antstolė Vida Daugirdienė vykdo išieškojimą iš skolininko dėl 77,81 Eur skolos (vykd.byla Nr.(duomenys neskelbtini)); dėl 86 Eur baudos (vykd. byla Nr.(duomenys neskelbtini)), dėl 86 Eur baudos (vykd. byla Nr.(duomenys neskelbtini)); antstolė Lina Pužienė vykdo išieškojimą iš skolininko dėl 21,72 baudos (vykd. byla Nr.(duomenys neskelbtini)). Iš skolininkės L. J. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos naudai vykdo išieškojimą antstolė Lina Pužienė dėl 86,89 Eur baudos (vykd. byla Nr.(duomenys neskelbtini)); jos skola pagal balansą (pagal vykdomuosius dokumentus) – 119 Eur. Šalys šios aplinkybės neginčija. Įvertinus tai, po santuokos nutraukimo šalių skoliniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažintini asmeninėmis šalių prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 3 dalis, 3.110 straipsnis, 3.111 straipsnis, 3.112 straipsnis, 3.115 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnis).

Ieškovė pateikė teismui duomenis apie turimus šalių skolinius įsipareigojimus : SEB bankui - 60 804,60 Eur; UAB „4finance“ - 613,99 Eur; antstoliui Aleksandrui Selezniovui – 2 524,47 Eur; UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ - 229,97 Eur; UAB “Laukininkų valda“ - 309,46 Eur; antstolei A.R.Žičkuvienei vykdymo išlaidų - 181,36 Eur; UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 10 144,09 Eur, 5 proc. metinių palūkanų 1 535,85 Eur; Valstybinei mokesčių inspekcijai 86,89 Eur; antstolei L.Pužienei vykdymo išlaidų 1 102,11 Eur. Bylos duomenimis iš viso šalys solidariai skolingos 77 532,79Eur.Ieškovė prašo kreditoriams nurodytus įsiskolinimus pripažinti solidariais šalių įsiskolinimais.

Nagrinėjamoje byloje įvertinus ieškovės bei jos atstovės paaiškinimu, šalių kreditorių atsiliepimus, prievolių pobūdį, atsakovui neginčijant nurodytų aplinkybių bei neteikiant tai paneigiančių duomenų, įrodymų konstatuotina, kad byloje esantys duomenys bei įrodymai patvirtina, kad nurodyti šalių turimi skoliniai įsipareigojimai kreditoriams yra solidarios ieškovės L. J. ir atsakovo D. J. prievolės, todėl po santuokos nutraukimo, skoliniai įsipareigojimai kreditoriams antstoliui Aleksandrui Selezniovui, antstolei Linai Pužienei, antstolei A. R. Žičkuvienei, uždarajai akcinei bendrovei ,,Būsto paskolų draudimas“, akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei ,,4finance“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Laukininkų valda“, uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, antstolei Vidai Daugirdienei, antstoliui Giedriui Jonauskui, antstolei L. N., uždarajai akcinei bendrovei “Mokilizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“, VĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pripažintini solidariomis šalių prievolėmis kreditoriams (CK 3.109 straipsnio 3 dalis, 3.112 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė už ieškinio nagrinėjimą sumokėjo 20 EUR žyminio mokesčio sumą, teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovei likusi žyminio mokesčio dalis atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. Teismui tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 11,25 EUR žyminis mokestis bei 175 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnis). Įvertinus tai, kad ieškovei dalis žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo, teismas ieškovės ieškinį tenkino dalies, atsižvelgiant į CPK 96 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 76 EUR žyminio mokesčio suma.

Naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikino išlaikymo iš atsakovo priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką tarp L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. J. palikti jos santuokinę pavardę „J.“, atsakovui D. J. – „J.“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nepilnamečio A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki 2019 m. sausio 4 d. nustatyti su jo globėja I. J., o nuo 2019 m. sausio 5 d. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. J..

Priteisti iš atsakovo D. J. nepilnamečio vaiko A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. J. nepilnamečio vaiko A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), 840 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d.

Nepilnamečio A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikotarpiu iki 2019 m. sausio 4 d. paskirti vaiko globėją I. J., o laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 5 d. paskirti ieškovę L. J..

Nepilnamečio A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistus pinigus pervesti į nepilnamečio A. J. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo D. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką :

1. Atsakovas D. J. paima bendravimui sūnų A. J. iš vaiko namų, atsakovui esant Lietuvoje kartą per mėnesį pirmą mėnesio šeštadienį 11.00 val. ir parveža vaiką į vaiko namus kitos dienos sekmadienį 19.00 val. savo lėšomis.

2. Vaiko A. J. išvykimas negalimas, jeigu vaikas serga ir tai gali būti pagrindžiama gydytojo pažyma.

3. Apie galimą vaiko A. J. pasiėmimą ar neatvykimą pranešti pareiga tenka tėvui.

4. Bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas dėl atsakovo kaltės nesuteikia jam teisės keisti laiką nesuderinus su mama ar jai nesutinkant keisti laiką.

Prievolės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei Linai Pužienei dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo yra asmeninės ieškovės L. J. prievolės.

Prievolės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei Vidai Daugirdienei, antstolei Linai Pužienei dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo yra asmeninės atsakovo D. J. prievolės.

Prievolės kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei ,,Būsto paskolų draudimas“, akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei ,,4finance“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Laukininkų valda“, uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, uždarajai akcinei bendrovei “Mokilizingas“, uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“, VĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, antstolei Vidai Daugirdienei, antstoliui Giedriui Jonauskui, antstoliui Aleksandrui Selezniovui, antstolei Linai Pužienei, antstolei A. R. Žičkuvienei, antstolei L. N., uždarajai akcinei bendrovei “Mokilizingas“ yra solidarios ieškovės L. J. ir atsakovo D. J. prievolės.

Priteisti ieškovei L. J. iš atsakovo D. J. 186,25 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. J. 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikino išlaikymo nepilnamečiui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisimą iš atsakovo D. J..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.