Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Č., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2016-04-11 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį - bauda 30 MGL;

2. 2020-03-31 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas aštuoneriems mėnesiams ir 30 MGL bauda. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;

3. 2021-03-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį - 20 parų areštu. Galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems mėnesiams ir 30 MGL bauda. 2021-08-09 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų. 2021 m. gruodžio 1 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės

Kaltinamasis R. P. nužudė žmogų.

2022 m. kovo 6 d., apie 14 val., bute, esančiame adresu - (duomenys neskelbtini), kaltinamasis R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilusio tarpusavio konflikto metu, rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam V. P. ne mažiau kaip keturiasdešimt du smūgius į įvairias kūno vietas ir taip padarė sužalojimus smūgių vietose, sukėlusius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sudavė ne mažiau kaip keturiolika smūgių nukentėjusiajam V. P. į galvą ir taip padarė nukentėjusiajam kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujo išsiliejimus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejuose pusrutuliuose, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kairiajame smilkininiame raumenyje, muštines žaizdas veide, poodines kraujosruvas veide, galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimus veide, kraujo išlajas kairės akies obuolyje, pogleivines kraujosruvas abiejose lūpose, muštines žaizdas abiejose lūpose, ko pasėkoje dauginiai sunkūs galvos sužalojimai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir edema bei asfikcija - uždusimu užpildžius kvėpavimo takus krauju, dėl to nukentėjusysis V. P. įvykio vietoje mirė.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. P. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – nužudžius nukentėjusįjį R. P. - neprisipažino. Neginčydamas, jog, iš tiesų, 2022 m. kovo 6 d., T. Š. priklausančiame bute, esančiame adresu – (duomenys neskelbtini), tarp jo ir nukentėjusiojo V. P. kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje jie su nukentėjusiuoju V. P. susigrūmė, susistumdė, kaltinamasis R. P. neigė sudavęs nukentėjusiajam smūgius.

R. P. nurodė, jog T. Š. priklausančiame bute, kartu su T. Š., jo sugyventine G. S., A. Ž., su kuriuo kartu jis atėjo pas T. Š., bei nukentėjusiuoju V. P., kurio jis nepažinojo, vartojant alkoholį, tarp jo ir nukentėjusiojo dėl kažkokios priežasties iš tiesų kilo žodinis konfliktas, po ko jie tarpusavyje su nukentėjusiuoju pirmiausia susistumdė, o po to nukentėjusysis sudavė jam kelis smūgius rankomis į veido sritį. Jis, gindamasis taip pat ketino suduoti nukentėjusiajam, tačiau nepavyko, nes, jam bandant suduoti, nukentėjusysis suėmė jam už rankų, ir jas laikė. Tada jis apsikabino nukentėjusįjį ir jie nuvirto ant grindų. Jiems griūnant ant grindų, jis prasiskėlė galvą, nuo ko jam aptemo akyse, apsvaigo galva, todėl, norėdamas išsilaisvinti iš nukentėjusiojo, jis, kojomis atsiremdamas nukentėjusiajam ar į krūtinę, ar į dubens kaulus, nuo nukentėjusiojo ar atsispyrė, ar atsistūmė, ir atsistojęs atsisėdo į fotelį. R. P. nurodė, jog tuo metu nukentėjusysis tikrai buvo sąmoningas. Kaltinamasis nurodė ir tai, jog kadangi visą naktį buvo nemiegojęs, trumpam užmigo. Jam atsibudus, nukentėjusysis gulėjo ant grindų, buvo keli lašai kraujo, o T. Š. pasakė, kad „turim lavoną“. Tada jis, priėjęs prie nukentėjusiojo, liepdamas jam keltis, kelis kartus koja trinktelėjo, pajudino nukentėjusįjį per petį. Nors nukentėjusysis nesikėlė, tačiau kvėpavo, kaip miegantis žmogus, sklido knarkimo garsai. Po ko, T. Š. pasakius, jie kartu su T. Š., jam nukentėjusįjį paėmus už pažastų, o T. Š. už kojų, išnešė nukentėjusįjį į laiptinę, pasodino ant viršutinių laiptų ir paliko sėdintį. R. P. nurodė, jog, jiems nukentėjusįjį išnešus į laiptinę ir jį palikus, nukentėjusysis buvo gyvas. Be to, paaiškino, jog nukentėjusiojo krauju išsitepti jis galėjo, nešant nukentėjusįjį į laiptinę.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Išdėstytas nustatytas faktines bylos aplinkybes vertinant nužudymo kaip nusikalstamos veikos teisinio reglamentavimo kontekste, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai konstatuotina, jog pagrindinis veiksnys ir, esant pateiktai teismo medicinos eksperto išvadai, logiška, jog dėsningai, o ne atsitiktinai nulėmęs nukentėjusiojo V. P. mirtį yra smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį. Esant nustatytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje akivaizdu, jog priežastinis ryšys tarp smurtinio pobūdžio, taigi nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį V. P., suduodant dauginius smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį - ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo V. P. mirties, nagrinėjamu atveju yra objektyvus ir neginčytinas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje akivaizdu ir neginčytina, jog būtent smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį tiesiogiai sąlygojo padarinių – nukentėjusiojo V. P. mirties kilimą. Jokie kiti veiksniai, turėję reikšmės nukentėjusiojo mirčiai, nagrinėjamoje byloje nenustatyti.

Kaltinimas nužudžius nukentėjusįjį V. P. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikštas kaltinamajam R. P..

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog kaltinamojo apklausos ir parodymų patikrinimas vietoje, tai yra procesiniai veiksmai, kurių metu atliekant ikiteisminį tyrimą buvo fiksuojami kaltinamojo parodymai, atlikti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų, atkreiptina, visais atvejais procesiniuose veiksmuose dalyvaujant kaltinamojo teises ginančiam ir interesus atstovaujančiam gynėjui. Nustatyta, jog pastabų dėl netinkamo procesinių veiksmų atlikimo ar netinkamo kaltinamojo parodymų fiksavimo nei pats kaltinamasis, nei jo gynėjas, nė vieno procesinio veiksmo metu nepareiškė. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis jokių pastabų ar komentarų dėl procesinio veiksmo atlikimo ar neteisingo parodymų fiksavimo neturėjo ir teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai peržiūrėjus vaizdo įrašą prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo.

Tokiu būdu, esant nustatytų aplinkybių visumai – kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visuma, reikšmingas ir esminis pareikšto kaltinimo ir nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste kaltinamojo parodymų tapatumas, procesinių veiksmų, kurių metu ikiteisminio proceso eigoje buvo fiksuojami kaltinamojo parodymai, atitiktis įstatymo reikalavimams – kaltinamojo ikiteisminiame procese duotų parodymų kaip įrodymų patikimumas, tinkamumas ir leistinumas teismui nekelia abejonių. Esant išdėstytų aplinkybių ir duomenų visumai, kaltinamojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai laikytini tinkamais, leistinais ir patikimais įrodymais baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme visais aspektais.

Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje kaltinamojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip reikšmingas bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus vertinti suponuoja ir objektyviai nustatyta aplinkybė, jog būtent išdėstytus ikiteisminio tyrimo metu R. P. duotus parodymus patvirtina kitos faktinės baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, objektyvi jų visuma.

Byloje nustatyta, jog 2022 m. kovo 6 d., 19.35 val., taigi netrukus po nusikalstamos veikos padarymo, T. Š. buvo nustatytas sunkus 3,05 promilių girtumo laipsnis. Tačiau ši aplinkybė, esant išdėstytų aplinkybių visumai, savaime ir besąlygiškai liudytojo T. Š. parodymų kaip įrodymų taipogi neeliminuoja ir jų įrodomosios reikšmės nemenkina.

Šiame kontekste akcentuotina, jog, kaip byloje objektyviai nustatyta, T. Š. apklausos, tame tarpe ir pirminė 2022 m. kovo 7 d. T. Š., kaip įtariamojo, apklausa, kiti ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai, kurių metu nagrinėjamoje byloje buvo fiksuojami T. Š. parodymai ir nurodytos aplinkybės, visais atvejais atlikti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų. Įtariamuoju T. Š. apklaustas ir parodymus davė dalyvaujant gynėjui, apklausos protokole jokios pastabos dėl netinkamo veiksmo atlikimo, netinkamo parodymų fiksavimo ar galimai netinkamos T. Š. sveikatos būklės neužfiksuotos, priešingai nustatyta, jog T. Š. patvirtino, jog protokolą perkaitė ir jame jo nurodytos aplinkybės užfiksuotos teisingai. Nustatyta, jog visais atvejais T. Š. liudytoju apklaustas ir parodymus davė jau būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Aplinkybių, leidžiančių teigti T. Š. buvus ar esant suinteresuotą, ar įtakotą kitų asmenų duoti neteisingus, R. P. nepalankius, jį kaltinančius parodymus, byloje nėra. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, pagrindo abejoti T. Š. parodymais, ar juos traktuoti netinkamais, neleistinais ar nepatikimais įrodymais baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme, nagrinėjamoje byloje nėra.

Nagrinėjamu aspektu paminėtina, jog kaltinamojo R. P. paskesnio ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir liudytojo T. Š. viso proceso byloje duotus parodymus vertinti kaip tinkamus ir patikimus įrodymus suponuoja ir nustatyta aplinkybė, jog būtent paminėti ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duoti parodymai ir liudytojo T. Š. viso proceso duoti parodymai, įvardijant reikšmingas aplinkybes – fizinio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo faktą, tai, jog konflikto metu nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai, tai jog smūgius nukentėjusiajam sudavė R. P., jog smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti rankomis ir kojomis, iš dalies įvardijant įvykių eigą ir chronologiją, apibūdinant nusikalstamos veikos aplinką, toje aplinkoje buvusius žmones, jų skaičių - iš esmės yra tapatūs. Pažymėtina, jog būtent minėtus kaltinamojo R. P. ir liudytojo T. Š. patvirtina kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Kaip minėta, teismų praktikoje įrodomąja prasme vienas reikšmingiausių įrodymų nužudymo bylose yra teismo medicinos eksperto išvada, konstatuojant asmens mirties priežastį bei nustatant asmens mirtį sąlygojusius veiksnius. Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, remiantis teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 103/2022 (03), vienareikšmiškai konstatuota, jog esminė ir pagrindinė nukentėjusiojo V. P. mirtį suponavusi priežastis buvo dauginiai galvos sužalojimai. Nustatyta, jog, remiantis teismo specialisto išvada Nr. M 103/2022 (03), byloje vienareikšmiškai konstatuota ir tai, jog dauginiai galvos sužalojimai nukentėjusiajam V. P. padaryti ne mažiau kaip keturiolikos trauminių smūginių, dinaminių poveikių pasėkoje. Byloje nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu minėtą teismo medicinos specialisto išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas R. P. paaiškino, jog nukentėjusiajam V. P. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kietų, bukų daiktų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais – rankomis, kumščiais, keliais, kojomis. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir įvardindamas savo veiksmus prieš nukentėjusįjį, pripažino smūgius nukentėjusiajam V. P. sudavęs daugiausia taikydamasis į galvos, veido sritį, ir juos sudavęs rankomis bei kojomis. Byloje nustatyta ir tai, jog liudytojas T. Š., apibrėždamas kaltinamojo R. P. fizinio smurto prieš nukentėjusįjį pobūdį, lokalizaciją, taip pat analogiškai nurodė, jog R. P. smūgius nukentėjusiajam sudavė į galvos ir veido sritį, ir sudavė rankomis bei kojomis.

Taigi, vertinant ir tarpusavyje gretinant, iš vienos pusės - teismo medicinos eksperto pateiktas išvadas ir teisminio nagrinėjimo metu eksperto išdėstytus paaiškinimus, identifikuojant ir konstatuojant nukentėjusiojo V. P. mirties priežastį ir mirtį sąlygojusių veiksnius - dauginius galvos sužalojimus, padarytus trauminių smūginių, dinaminių poveikių pasėkoje, kietų, bukų daiktų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais - rankomis, kumščiais, keliais, kojomis, iš kitos pusės - paties kaltinamojo R. P. ir liudytojo T. Š. parodymus, nurodant prieš nukentėjusįjį atliktus fizinio pobūdžio veiksmus – smūgius rankomis ir kojomis į galvos ir veido sritį, byloje akivaizdu, jog apibrėžiant prieš nukentėjusįjį pavartotus fizinio smurtinio pobūdžio veiksmus, jų padarymo pobūdį, lokalizaciją, teismo medicinos eksperto ir kaltinamojo bei liudytojo T. Š. parodymai iš esmės yra tapatūs.

Taigi, esant išdėstytų aplinkybių visumai, teigti, jog nukentėjusiojo mirtį sąlygojo griuvimo metu patirta mirtina trauma į pakaušio sritį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Kaltinamasis, ginčydamas jam pareikštus kaltinimus, nurodo ir tai, jog nukentėjusysis pirmas jam sudavė smūgį kumščiu į veido sritį. Tačiau tokie kaltinamojo argumentai vertintini kaip gynybos pozicija ir atmestini kaip nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nustatyta, jog liudytojas T. Š., vienintelis tiesiogiai matęs nukentėjusiojo ir kaltinamojo tiek žodinį, tiek fizinio pobūdžio konfliktą, pažymėtina, jo pradžią, nuosekliai nurodė, jog pirmas smūgį ant kėdės sėdėjusiajam nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis R. P., liudytojas, be kita ko, nurodė ir tai, kad nukentėjusysis net nesigynė nuo kaltinamojo veiksmų. Kaip minėta, netikėti liudytojo T. Š. parodymais nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. Taigi, be kaltinamojo parodymų, jokių objektyvių įrodymų, jog fizinio konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis, o ne kaltinamasis, nėra. Šiame kontekste paminėtina, jog byloje nustatyta, jog sužalojimai buvo konstatuoti ir kaltinamajam R. P.. Tačiau, vėlgi, nustatyta aplinkybė objektyviai suponuoja tik fizinio pobūdžio konflikto faktą, bet nepagrindžia, jog smūgį kaltinamajam pirmas sudavė nukentėjusysis. Tokiu būdu, duomenų apie pirminius nukentėjusiojo veiksmus, nukreiptus į kaltinamąjį, kuriuos būtų galima traktuoti kaip provokuojantį nukentėjusiojo elgesį ir taip pateisinti R. P. veiksmus, byloje nėra.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog pradėjus baudžiamąjį procesą dėl nukentėjusiojo V. P. mirties, įtarimai, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti ir įtariamaisiais ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ir 2022 m. kovo 6 d., bute, adresu – (duomenys neskelbtini), tai yra nusikalstamos veikos padarymo aplinkoje tiesiogiai buvę T. Š. ir A. Ž. (t. 3, b. l. 110, 113-115, t. 4, b. l. 12, 15-16). Vienok, nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, jog, aiškinantis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ikiteisminis tyrimas paskesnėje stadijoje T. Š. ir A. Ž. buvo nutrauktas, ir, pažymėtina, nutrauktas du kartus. Antai, Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 gegužės 25 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą T. Š. ir A. Ž., baudžiamasis procesas minėtiems asmenims buvo nutrauktas pirmą kartą (t. 4, b. l. 47-48). 2022 m. birželio 10 d. nukentėjusiosios S. Č. atstovei advokatei A. Zaburienei pateikus skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą T. Š. ir A. Ž. (t. 4, b. l. 56-58), Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2022 m. birželio 22 d. nutarimu 2022 gegužės 25 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą T. Š. ir A. Ž. buvo panaikintas (t. 4, b. l. 59-6). Tačiau, kaip byloje nustatyta, Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 rugpjūčio 1 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą T. Š. ir A. Ž., baudžiamasis procesas minėtiems asmenims vėlgi nutrauktas (t. 4, b. l. 75-76). Analizuojant išdėstytą, akivaizdu, jog, siekiant nustatyti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį V. P. padariusį, ar galimai padarius asmenis, ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai analizuojant visas galimas nusikalstamos padarymo aplinkybes. Akivaizdu ir tai, jog objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajam V. P. smūgius, sąlygojusius nukentėjusiojo mirtį, būtų sudavęs kitas ar kiti asmenys, o ne kaltinamasis R. P., byloje nėra. Šiame kontekste, be kita ko, vėlgi atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo T. Š. parodymus. Pažymėtina, jog liudytojas T. Š., kaip ir kitais atvejais, nuosekliai ir analogiškai viso baudžiamojo proceso metu kategoriškai nurodė, jog smūgius nukentėjusiajam V. P. sudavė tik R. P.. Maža to, šiame kontekste pažymėtina, jog ir pats kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nematė, kad smūgius nukentėjusiajam būtų sudavę kitas ar kiti asmenys.

Taigi, vertinant išdėstytų faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių ir įrodymų visetą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai konstatuotina, jog pagrindinis veiksnys ir, kaip minėta, dėsningai, o ne atsitiktinai nulėmęs nukentėjusiojo V. P. mirtį yra būtent kaltinamojo R. P. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį V. P.. Priežastinis ryšys tarp kaltinamojo R. P. nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį V. P. 2022 m. kovo 6 d., apie 14 val., suduodant nukentėjusiajam dauginius, kaip teismo medicinos eksperto specialisto išvadoje konstatuota ne mažiau kaip keturiolika smūgių į galvą rankomis ir kojomis bei kilusių padarinių – nukentėjusiojo V. P. mirties, nagrinėjamu atveju yra objektyvus ir neginčytinas. Būtent kaltinamojo R. P. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį V. P. tiesiogiai sąlygojo padarinių – nukentėjusiojo V. P. mirties kilimą. Jokių kitų veiksnių, turėjusių tiesioginės reikšmės nukentėjusiojo V. P. mirčiai, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Esant nustatytų aplinkybių visumai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatuotina, jog objektyviąja prasme, kaltinamojo R. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką - nužudžius nukentėjusįjį V. P. - laikytina įrodyta.

Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio dispozicijoje numatytas nusikaltimas - kito žmogaus gyvybės atėmimas - gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 15 straipsnis). Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali kelti pavojų kito žmogaus gyvybei.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas laikomas padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas supranta, kad jis savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad tuo atims gyvybę kitam žmogui, ir šių padarinių nori. Nužudymas gali būti padaromas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius - kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas.

Paminėtina, jog pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2011, Nr. 2K-624/2012, Nr. 2K-521/2013, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017 ir kt.). Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbiausia ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis, todėl normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgius kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2010, Nr. 2K-381/2011 ir kt.).

Esant neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis mirė nuo dauginių galvos sužalojimų, taigi nagrinėjamu atveju smurtinio pobūdžio veiksmai suduodant dauginius smūgius rankomis ir kojomis buvo nukreipti į nukentėjusiojo galvą, tai yra vienareikšmiškai gyvybiškai svarbiausią žmogui organą. Formuojamos teismų praktikos nustatant kaltės turinį kontekste, nagrinėjamu atveju logiška, jog normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas, atkreiptina, tiesioginius smūgius rankomis ir kojomis į galvą, taigi, atlikdamas smurtinius veiksmus, nukreiptus į žmogaus sveikatai ir gyvybei reikšmingą ir svarbią žmogaus kūno dalį, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Taigi, logiška, jog suduodamas dauginius ir tiesioginius smūgius rankomis ir kojomis į galvą, kaltinamasis R. P. neabejotinai suvokė, kad sunkūs padariniai - sveikatos sutrikdymas ar net mirtis - neabejotinai atsiras. Konstatuotina, jog R. P. suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus – šiuo atveju nukentėjusiojo V. P. gyvybę, o galimybę atsirasti įvairiems tos veikos padariniams - nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui ar mirčiai - numatė bendrai, tų padarinių nedetalizavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu vienodai norėjo bet kurio iš tų padarinių atsiradimo. Tokią teismo išvadą suponuoja ir aplinkybė, jog kaltinamasis R. P. net nebandė nukentėjusiajam suteikti jokios pagalbos, tiesiog paliko jį laiptinėje. Taigi, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog kaltinamasis R. P. dauginius galvos sužalojimus, sąlygojusius nukentėjusiojo V. P. mirtį, padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Nagrinėjamojoje byloje, remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos psichiatrijos skyriaus 2022 m. kovo 21 d. specialisto išvada Nr. 95TPK-71, nustatyta, kad R. P. diagnozuotas psichikos sutrikimas - psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija F10.0. (t. 4, b, l. 95). Byloje nustatyta, jog 2022 m. kovo 6 d. 19.35 val., R. P. nustatytas 3,39 promilių girtumo laipsnis. Esant nustatytoms aplinkybėms, logiška, jog, esant tokio girtumo būsenoje, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, R. P. gebėjimas detaliai ir tiksliai prisiminti visas įvykio aplinkybes, įvykių eigą ar jų chronologiją buvo apsunkintas. Tačiau ši aplinkybė kaltinamojo kaltės ar nusikalstamų veiksmų apimties nemažina ir juolab neeliminuoja. Šiuo aspektu pažymėtina tai, jog teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad Baudžiamojo kodekso 19 straipsnio 1 dalies principinėje nuostatoje įtvirtinta, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ir kaltę. Ši nuostata reiškia, jog fiziologinis girtumas nepašalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už apsvaigus padarytą veiką, nepriklausomai nuo jo girtumo laipsnio. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog vartodamas alkoholį gali stipriai apgirsti, prarasti savo veiksmų kontrolę ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir patiria tokią būseną, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplinkui, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę. Taigi, kaltinamojo R. P. girtumas, buvęs įvykio metu, neturi jokios reikšmės jo kaltei vertinti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis, kaip galima teigti, žinojo ir suvokė savo priklausomybę nuo alkoholio.

Vertinant išdėstytų nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių bei įrodymų visetą, baudžiamojoje byloje konstatuotina, jog kaltinamojo R. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką - nužudžius nukentėjusįjį V. P., įrodyta visa pareikšto kaltinimo apimtimi. Nusikalstami kaltinamojo R. P. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl civilinio ieškinio

BPK 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-7-648/2019).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-7-648/2019). Taigi priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, leidžia nustatyti civilinės atsakomybės ribas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Č., nužudytojo V. P. sesuo, pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo R. P. priteisti 1 396 Eur turtinei žalai atlyginti. Pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos nukentėjusioji S. Č. grindžia dėl brolio V. P. laidojimo patirtomis išlaidomis.

Atlyginant turtinę žalą, susijusią su laidojimo išlaidomis, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis, kuriomis reglamentuojama, jog, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

Nukentėjusioji nurodė, jog turtinę žalą, dėl kurios ji reiškia civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, yra dėl brolio V. P. laidojimo patirtos išlaidos, kurias sudaro: 155 Eur karstui, 155 Eur transportui pervežant kūną į Lenkiją, 199 Eur kremavimo paslaugoms, 110 Eur urnai, 25 Eur linijinei juostai, 25 Eur spec. maišui, 417 Eur kūno pervežimui iš gydymo įstaigos, 60 Eur gėlėms, 150 Eur duobės iškasimui, 100 Eur mišioms, iš viso - 1 396 Eur. Iš byloje pateiktų dokumentų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ laidojimo paslaugų biuro 2022 m. kovo 22 d. sąskaitos faktūros Nr. 22012 ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2022 m. kovo 22 d. kasos pajamų orderio – kvito, serija KLP Nr. 22004, nustatyta, kad nukentėjusioji S. Č. už suteiktas laidojimo paslaugas ir laidojimo reikmenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 1 086 Eur (t. 6, b. l. 25-26). Akivaizdu, jog baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios S. Č. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos – 1 086 Eur, yra pagrįstas rašytiniais byloje pateiktais įrodymais. Kartu nustatyta, jog nukentėjusioji, reikšdama civilinį dėl turtinės žalos, nurodė, jog dėl brolio laidojimo ji patyrė ir išlaidas - 60 Eur gėlėms, 150 Eur duobės iškasimui, 100 Eur mišioms, kurios, vadovaujantis išdėstyta teismų praktika, vienareikšmiškai pripažintinos laidojimo išlaidomis.

Baudžiamojoje byloje, kaip minėta, nustatyta, jog nukentėjusiojo V. P. mirties kilimą sąlygojo kaltinamojo R. P. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį V. P.. Priežastinis ryšys tarp kaltinamojo R. P. nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį V. P. ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo V. P. mirties nagrinėjamojoje baudžiamojoje yra objektyvus ir vienareikšmis. Esant nustatytų aplinkybių visumai, nukentėjusiosios S. Č. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos - 1 396 Eur yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš už nukentėjusiojo V. P. asmens gyvybės atėmimą atsakingo asmens – kaltinamojo R. P..

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesų labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog kiekvieno žmogaus gyvybė yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti ir artimųjų patirtą dvasinį skausmą bei kančią. Todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutioinintegrum) objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, kadangi pačios neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli, ir šiuo atveju neturtinė žala ypač dideliu neigiamu poveikiu pasireiškia asmenims, labiausiai emociškai susijusiems su nužudytu asmeniu.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi nukentėjusiųjų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Č. pareiškė civilinį ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo R. P. priteisti 55 000 Eur. Nukentėjusioji byloje pateiktame civiliniame ieškinyje patirtą neturtinę žalą motyvuoja dėl brolio netekties patirtu emociniu sielvartu, dvasiniu sukrėtimu, išgyvenimais, dvasiniu skausmu, besitęsiančiu psichologiniu stresu.

Teisminio nagrinėjimo metu, grįsdama pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos netekus brolio V. P., nukentėjusioji S. Č. nurodė, jog juos su broliu nuo pat vaikystės siejo artimas ir glaudus ryšys, kadangi vienas be kito, kitų artimųjų, jie neturėjo. Nukentėjusioji paaiškino, jog jie su broliu V. P. užaugo be tėvų, kurių neteko dar būdami vaikais. Ją ir brolį V. P. užaugino močiutė, kuri mirė broliui dar esant nepilnamečiui, todėl ji tapo brolio globėja, nuo pat vaikystės broliui V. P. ji atstojo ir mamą, ir seserį, stengėsi visaip juo rūpintis ne tik iki kol brolis taps pilnamečiu, bet ir vėliau, broliui tapus pilnamečiu, siųsdavo jam pinigų, kitaip padėdavo. Ji buvo vienintelis asmuo, kuris galėjo broliu pasirūpinti ir juo rūpinosi iki pat mirties. Nukentėjusioji nurodė, jog, nors su broliu jie kartu negyveno, tačiau nuolat bendraudavo telefonu, per socialinius tinklus, pasimatydavo. Teisminio nagrinėjimo metu S. Č. paaiškino ir tai, jog nors brolis ir gyveno ne visai priimtiną gyvenimo būdą (piktnaudžiavo alkoholiu), tačiau jis buvo vienintelis jos šeimos narys, kurio netektis jai sukėlė itin didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą, sielvartą, tuštumą. Dėl brolio netekties pablogėjo ne tik jos emocinė būklė, dėl kurios ji kreipėsi ir į šeimos gydytoją, bet ir jos kūdikio, kurį ji tuo metu dar maitino, bei kitų šeimos narių, psichinė būsena.

Kaip byloje nustatyta, nukentėjusioji S. Č. yra nužudytojo V. P. sesuo. Teismų praktikoje, kaip minėta, formuojama, kad su nužudytu asmeniu artimai susijusiems asmenims paprastai padaroma žymiausia neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu.

Teismų praktikoje nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai įvertinti artimųjų, šiuo atveju sesers, išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį dėl artimo žmogaus - brolio mirties. Tačiau šie dvasiniai išgyvenimai turi būti įvertinti, apibrėžti ir atlyginti.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektu nagrinėjamu atveju reikšminga yra kaltinamojo kaltė. Nustatyta, jog nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, nevienkartiniai smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį tiesiogiai ir, pažymėtina, tikslingai, buvo nukreipti į gyvybiškai svarbiausią žmogaus kūno dalį - galvą, remiantis pateiktomis teismo medicinos eksperto išvadomis nustatyta, jog smurtinio pobūdžio veiksmai buvo pakankamo mąsto – į galvos sritį suduota ne mažiau kaip keturiolika smūgių, smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti teik rankomis, tiek kojomis.

Nagrinėjamu žalos atlyginimo aspektu, vertinant turtinę kaltinamojo padėtį, konstatuotina, jog turtinė kaltinamojo padėtis nėra palanki – kaltinamasis nedirbo, taigi savarankiškų, pastovių ir teisėtų pajamų neturi, kaltinamasis neturi ir nuosavybės teise jam priklausančio turto, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Tačiau tai kaltinamojo pareigos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą savaime eliminuoja. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, duomenų apie reikšmingus kaltinamojo fizinės sveikatos negalavimus byloje nėra. Šios aplinkybės suponuoja kaltinamąjį galint ir turint galimybę užtikrinti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išdėstyta principinė nuostata, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, jog teismų praktikoje, esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.

Žalos atlyginimo aspektu atsižvelgtina ir į kaltinamojo poziciją baudžiamojo proceso metu. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltu ir prisipažino, tačiau teisminio nagrinėjimo metu savo poziciją pakeitė ir neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ko pasėkoje sukeltos negrįžtamos pasekmės – nukentėjusiojo mirtis. Tai suponuoja, jog kaltinamasis nėra kritiškas savo veiksmams.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis ne tik nusikalstamos veikos prieš jį padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nukentėjusiojo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 3,14 promilių etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį), bet ir nuolat piktnaudžiavo alkoholiu. Tačiau šios aplinkybės jokiu būdu nemažina nukentėjusiojo gyvybės vertės žmogiškąja prasme.

Kaip minėta, nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai pasverti artimųjų išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį dėl netekties, tačiau šie dvasiniai išgyvenimai turi būti atlyginti. Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau paprastai teismų praktikoje nekvalifikuoto tyčinio nužudymo bylose nužudytųjų artimiesiems - tėvams, vaikams dažniausiai priteisiama nuo 5 000 iki 30 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-648/2016, 2K-171-511/2016, 2K-57-697/2018, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018, 2K-88-788/2019, 2K-7-74-788/2019), broliams ir seserims priteisiama nuo 2 000 eurų iki 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (pvz., kasacinės bylos Nr. 2K-162-895/2015, 2K-292-489/2015, 2K-630-511/2015, 2K-179-699/2016, 2K-292-693/2017, 2K-57-697/2018, 2K-167-719/2018, 2K-207-1073/2018, 2K-20-648/2021).

Byloje nustatyta, jog, pareikšdama civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, civilinio ieškinio dydį – 55 000 Eur sumą nukentėjusioji S. Č., be kita ko, motyvuoja glaudesniu nei tik sesers ir brolio ryšiu, kadangi, nors pagal giminystės ryšį jie su V. P. buvo sesuo ir brolis, tačiau faktiškai ji broliui V. P. buvo kaip mama, todėl jos patirti išgyvenimai ir netektis yra žymiai skaudesni nei tik sesers.

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau ne kartą minėta, iš tiesų objektyviai nustatyta, jog nukentėjusioji S. Č. ir V. P., užaugę be tėvų, buvo vieninteliai vienas kitam artimi asmenys. Logiška, jog tai sąlygojo, kaip teigia nukentėjusioji, glaudesnį bei artimesnį nei tik sesers ir brolio tarpusavio ryšį. Logiška, jog nukentėjusioji S. Č. dėl brolio, vienintelio artimo asmens, netekties patyrė didelius neigiamus išgyvenimus. Vis tik, šiuo atveju minėtos aplinkybės savaime negali apspręsti neturtinės žalos dydžio.

Nagrinėjamoje byloje logiška ir suprantama, jog nukentėjusioji S. Č., būdama vyresnė sesuo, atstojusi V. P. ir mamą, jautė atsakomybę ir rūpestį broliui, jis buvo vienintelis asmuo, kuris iš esmės nuo vaikystės rūpinosi jaunesniuoju broliu V. P., ne tik iki jo pilnametystės, bet ir vėlesniame gyvenimo etape. Tačiau šiuo atveju, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusysis V. P. buvo suaugęs, brandaus (mirties dieną V. P. buvo (duomenys neskelbtini) metai), beje ir darbingo amžiaus, savarankiškas, atskirai nuo nukentėjusiosios gyvenęs asmuo, turėjęs savo paties, kad ir kokia ji bebūtų, aplinką. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, jog, kaip galima daryti išvadą, nukentėjusiosios rūpestį ir nuolatinę pagalbą V. P., jam esant suaugusiam, sąlygojo ne neišvengiamas būtinumas rūpintis broliu – nukentėjusiojo V. P. sveikatos būklės ar kitos objektyvios priežastys, o labiau netinkamas, neatsakingas V. P. gyvenimo būdas ir nukentėjusiosios S. Č. nuo vaikystės išsiugdyta pareiga rūpintis broliu bet kokiu atveju ir bet kokiomis sąlygomis. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog įstatymai nenumato imperatyvios pareigos išlaikyti pilnametį brolį (seserį), neturintį tėvų arba negalintį gauti jų išlaikymo (CK 3.236 straipsnis).

Šios aplinkybės žinoma savaime nukentėjusiosios S. Č. skausmo ir dvasinių išgyvenimų dėl brolio netekties nemenkina, ir juolab teisės į neturtinės žalos atlyginimą neeliminuoja. Atvirkščiai, turint omeny ne tik brolio ir sesers prigimtinį giminystės ryšį, bet šiuo atveju ir artimesnį bei glaudesnį emocinį ryšį bendrąja prasme, logiška ir suprantama, kad netikėta, juolab smurtinė ir visiškai beprasmė brolio netektis nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą. Logiška, jog dėl vienintelio brolio nužudymo sukeltos pasekmės yra neatitaisomos, brolio gyvybės atėmimas nukentėjusiajai S. Č. yra neįkainojamas ir sielvartas dėl brolio netekties išliks visą jos likusį gyvenimą. Tačiau išdėstytos aplinkybės objektyviai suponuoja mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

Kita vertus, nagrinėjamu aspektu nustatytos reikšmingos aplinkybės - stipresnis nei prigimtinis tik sesers ir brolio emocinis tarpusavio ryšys, glaudus, artimas ir nuolatinis tarpusavio bendravimas, nuolatinis ir besąlyginis nukentėjusiosios rūpestis broliu, logiškai byloja apie nukentėjusios S. Č. ir nužudytojo brolio tarpusavio ryšio artumą, nuoširdumą, pastovumą, tai yra byloja apie tarpusavio santykio kokybę, kai, pažymėtina, toks artimas santykis ne kiekvienu atveju būna ir su artimiausiais asmenimis – mama ar tėvu, objektyviai suponuoja nustatyti didesnį nei paprastai nužudymo bylose broliams ir seserims priteistiną maksimalų (anksčiau nurodytą 10 000 Eur) neturtinės žalos dydį. Kartu pastebėtina ir tai, kad aptartoje teismų praktikoje nužudymo bylose dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio broliams ir seserims, buvo nustatyti neturtinės žalos dydžiai dėl anksčiau padarytų analogiškų nusikaltimų, tačiau gyventojų ekonominė padėtis nėra statiška, todėl atsižvelgtina ir į besikeičiančią ekonominę situaciją, kai neturtinės žalos dydis negali nekisti.

Įvertinus bylos aplinkybes - padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tyčios formą, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. Č. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo R. P. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Č. priteisiant 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, jog nustatytas 20 000 Eur neturtinės žalos dydis neprieštarauja teismų praktikai dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio artimiausiems asmenims tokio pobūdžio bylose.

Pateiktame civiliniame ieškinyje, priteistinos neturtinės žalos dydį prašant nustatyti 55 000 Eur sumą, vadovaujamasi nurodoma kasacinio teismo praktika. Tačiau, pažymėtina, jog civiliniame ieškinyje nurodytose kasacinio teismo nutartyse aptartos aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėms.

Dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistų turtinių ir neturtinių žalų

Byloje pateiktu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji S. Č. prašo iš kaltinamojo R. P. penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistų turtinės ir neturtinės žalų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Jų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015). Pagal šią materialiosios teisės normą procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.

Nagrinėdami civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, teismai, nuosprendžiu tenkindami pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, tačiau nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis teismų praktika, civilinio ieškinio reikalavimas tenkintinas, ir iš kaltinamojo R. P. priteistina 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Č. priteistinų turtinės ir neturtinės žalų dydžių iki visiško žalos atlyginimo, skaičiuojant terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Č. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė A. Zaburienė (t. 1, b. l. 176-177). Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 10 d. pažyma Nr. APD-2023-00558 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog advokatės A. Zaburienės antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, atstovaujant nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę S. Č. sudaro - 720 Eur, kurią prašoma priteisti iš kaltinamojo R. P. (t. 6, b. l. 41-43).

Esant nustatytoms aplinkybėms, bei išdėstytam teisiniam reglamentavimui, išlaidos, patirtos nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Č. byloje teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, iš kaltinamojo R. P. priteistinos.

V. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Kaltinamojo R. P. padaryta nusikalstama veika yra tyčinis smurtinio pobūdžio nusikaltimas, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, priskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaltinamojo nusikalstama veika nukreipta prieš pamatinę įstatymais saugomą vertybę ir gėrį, prigimtinę žmogaus teisę – asmens teisę į gyvybę. Nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nukreipti tiesiogiai prieš asmenį, jo gyvybę, buvo smurtinio pobūdžio. Šiame kontekste pažymėtina, jog smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo nevienkartiniai, nukentėjusiajam buvo suduoti dauginiai smūgiai – remiantis teismo medicinos eksperto išvadomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas buvo suduoti ne mažiau kaip keturiasdešimt du smūgiai, iš kurių ne mažiau kaip keturiolika į galvos sritį, smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti rankomis ir kojomis, smūgiai tiesiogiai, ir kaip ikiteisminio tyrimo metu pripažino pats kaltinamasis, tikslingai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbiausią žmogui organą - galvą, taip pažeidžiant gyvybiškai svarbias funkcijas. Akivaizdu, jog smurtas, nukreiptas prieš nukentėjusįjį, buvo pakankamai intensyvus, ir, kaip galima daryti išvadą, besitęsiantis. Kaltinamojo veiksmų pasėkoje sukeltos su gyvybe nesuderinamos, negrįžtamos pasekmės – nukentėjusiojo V. P. mirtis. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog kaltinamojo su gyvybe nesuderinami smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo nukreipti be jokio pagrindo, dingsties ar bent suprantamos priežasties smurtauti prieš nukentėjusįjį kaltinamasis neturėjo. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmai buvo nukreipti prieš fiziškai silpnesnį asmenį – aplinkybę, jog nukentėjusysis buvo fiziškai silpnesnis nurodė pats kaltinamasis R. P.

Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai – kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio, ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes baudžiamojo proceso įstatyme nėra įtvirtinti privalomi įrodinėjimo būdai. Paprastai teismų praktikoje asmens apsvaigimo nuo alkoholio būklė nustatoma ir įrodinėjama remiantis specialių tyrimų duomenimis (panaudojant alkoholio kiekio matuoklį, ar atlikus kraujo tyrimą).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo R. P. apsvaigimo nuo alkoholio būklė patvirtinta specialių tyrimų duomenimis – nustatyta, jog, panaudojant alkoholio kiekio matuoklį, 2022 m. kovo 6 d. 19.35 val. R. P. nustatytas 4,37 promilių girtumo laipsnis. Logiška, jog nustatytas net keturias promiles viršijantis girtumo laipsnis vienareikšmiškai lėmė visiškai neadekvačius kaltinamojo R. P. veiksmus ir elgesį prieš nukentėjusįjį. Taigi, konstatuotina, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis R. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė neabejotinai įtakojo ir esminiai lėmė nusikalstamą kaltinamojo elgesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Byloje nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuo alkoholio buvo apsvaigęs ir nukentėjusysis V. P., nukentėjusiajam nustatytas 3,14 promilių girtumo laipsnis. Tačiau ši aplinkybė kaltinamojo kaltės neeliminuoja ir nemažina. Priešingai, laikytina, jog kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmai buvo nukreipti prieš silpnesnį nukentėjusįjį, kurio gebėjimas gintis nuo kaltinamojo veiksmų, dėl apsvaigimo nuo alkoholio, dargi logiškai buvo ir apsunkintas. Aplinkybę, jog nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinamasis neabejotinai suprato ir suvokė, kadangi alkoholį su nukentėjusiuoju vartojo kartu ir nukentėjusiojo būklė jam buvo neabejotinai žinoma ir suvokiama. Pažymėtina, jog tai, kad nukentėjusysis nesigynė ir jokių fizinio pobūdžio veiksmų prieš kaltinamąjį neatliko, nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė liudytojas T. Š..

Baudžiamojo byloje nustatyta, jog inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis R. P. buvo teistas tris kartus, du kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Bylos duomenimis remiantis nustatyta, jog paskutinį kartą už tyčinio nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą R. P. teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 31 d. nuosprendžiu ir teistumas už padarytą nusikalstamą veiką nėra išnykęs.

Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – asmuo veiką padarė būdamas recidyvistas. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas (Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis).

Esant išdėstytam įstatyminiam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms – tai yra Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalyje numatytoms pripažinimo recidyvistu sąlygoms, kaltinamasis R. P. laikytinas recidyvistu. Tokiu būdu, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kaltinamojo R. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nagrinėjamoje byloje pripažintina ir tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis R. P. padarė būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis R. P., kaip minėta, anksčiau yra teistas tris kartus, tame tarpe teistas už tyčinio pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei ir viešosios tvarkos pažeidimus. Taigi, nors ankstesni kaltinamojo R. P. teistumai nėra susiję su smurtinio pobūdžio nusikaltimais, tačiau tai vienareikšmiškai byloja, jog kaltinamasis R. P. yra nusikalsti linkusi asmenybė. Kaip nusikalsti linkusią asmenybę kaltinamąjį suponuoja vertintini ir tai, jog labai sunkią nusikalstamą veiką atimant žmogui gyvybę kaltinamasis R. P. padarė iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2021 m. rugpjūčio 9 d., taigi nepraėjus nei metams laiko. Šiame kontekste atkreiptinas ir dėmesys, jog kaltinamojo R. P. nusikalstamas elgesys akivaizdžiai ir progresuojančia linkme sunkėja.

R. P. daug kartų yra baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 96-116). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jos didžioji dalis pažeidimų yra susiję su alkoholio vartojimu. Byloje nustatyta, jog R. P. nustatytas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija (t. 4, b, l. 95). Tai vienareikšmiškai suponuoja logišką ir pagrįstą išvadą, jog alkoholio vartojimas yra kaltinamojo R. P. gyvenimo būdo dalis, lydimasis veiksnys, ir, kaip vienareikšmiškai galima konstatuoti, tiesiogiai įtakojantis kaltinamojo nusikalstamus veiksmus.

Išdėstytų aplinkybių visuma kaltinamąjį R. P. suponuoja vertinti vienareikšmiškai kaip piktybiškai įstatymus bei visuomenėje priimtinas normas ignoruojančią, nusikalsti linkusią asmenybę. Akivaizdu ir tai, jog nusikalstamas kaltinamojo gyvenimo būdas ir nusikalstami įgūdžiai progresuoja neigiama linkme ir neabejotinai kelia realų pavojų visuomenei.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis nedirba, taigi legalių pajamų ir pragyvenimo šaltinio neturi, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, pastovios gyvenamosios vietos neturi, yra nevedęs. Taigi, kaip akivaizdu, kaltinamasis neturi ir jokios socialinės, darbinės ar šeiminės aplinkos.

Baudžiamajame įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Tokiu būdu įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė besąlygiškai suponuoja griežčiausios laisvės atėmimo bausmės skyrimą kaltinamajam R. P..

Teismų praktikoje formuojama, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Baudžiamojo kodekso 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Kaip minėta, Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. Bausmės dydis nustatomas vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau.

Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos kontekste, objektyvi byloje nustatytų aplinkybių visuma - kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumas - nusikalstama veika traktuotina kaip labai sunkus nusikaltimas, kaltinamojo tyčios turinys - veika padaryta veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia, smurtinis nusikalstamų veiksmų pobūdis, nusikalstamų veiksmų kryptingumas - veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbiausią žmogui organą ir gyvybiškai svarbiausias funkcijas, nusikalstamų smurtinio pobūdžio veiksmų apimtis - veiksmai buvo nevienkartiniai, nukentėjusiojo mirtį sąlygojo net keturiolika trauminių poveikių, nusikalstamos veikos padariniai - nusikalstama veika sukeltos negrįžtamos pasekmės – žmogaus mirtis, nusikalstama veika padaryta visiškai be jokios priežasties ir dingsties, padaryta prieš asmenį, kuris, kaip nustatyta nesigynė, kurio gebėjimas apsiginti dėl girtumo logiškai buvo apsunkintas, nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamojo pozicija – kaltinamasis kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir savo elgesio kritiškai nevertino – nagrinėjamoje byloje objektyviai suponuoja didesnį bausmės dydį nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kaip minėta, baudžiamajame įstatyme už R. P. padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė - laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Taigi, straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 11 metų.

Baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras kaltinamajam R. P. prašė skirti 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Vis tik, imant domėn ir vertinant baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos griežtumą, kuris logiškai suponuoja ir sankcijos vidurkio griežtumą – 11 metų dydį, net ir esant nustatytam atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykiui bei kitoms išdėstytoms bylos aplinkybėms, teismo vertinimu bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti kaltinamajam R. P. paskyrus ir minimaliai didesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje realios ir didesnės bausmės nei įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis paskyrimas atitinka teisingos bausmės ir realaus teisingumo principus.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2022 m. kovo 6 d. iki 2022 m. kovo 8 d. (2 paros), kardomojo kalinimo – suėmimo terminas nuo 2022 m. kovo 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. 4, b. l. 170, t. 5, b. l. 20-22).

Kardomoji priemonė – suėmimas R. P. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninės laikmenos – su „Body“ kamerų vaizdo įrašais – 4 vnt., prie T. Š. ir R. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolų – 2 vnt., prie A. Ž. ir V. P. MTR išvadų – 2 vnt. – paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - T. Š., R. P. ir A. Ž. DNR (seilių) ėminiai, vokas su T. Š. nuoplova, vokas su R. P. nuoplova, saugomi Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (t. 5, b. l. 65).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. P. džinsinės kelnės, sportiniai batai (pora), pora kojinių, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, saugomi Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini R. P. (t. 5, b. l. 65-67).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – T. Š. kelnės, batų pora, saugomi Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriuje, - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini T. Š. (t. 5, b. l. 65-67).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti V. P. batai, trumpikės, puskojinės, striukė, džemperis, kelnės. V. P. drabužiuose paimti mobiliojo ryšio telefonai „Samsung Galaxy SIII Neo“ ir „Huawei“ bei trys „ežio“ papildymo kortelės tel. Nr. (duomenys neskelbtini), „IKI premija“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) , „(duomenys neskelbtini)“ kortelė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), PP paketas Nr. 512768, kuriame yra įgaliojimas surašytas 2022-01-14 data, T. N. vardu, įgaliojimas išrašytas V. P., „Maxima“ kortelė išduota T. N. vardu Palangos miesto sav. administracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (t. 5, b. l. 65).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vienuolikai metų ir trims mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – R. P. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2022 m. kovo 6 d. iki 2022 m. kovo 8 d. (2 paras), ir kardomojo kalinimo – suėmimo – terminą nuo 2022 m. kovo 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš R. P. priteisti S. Č. 1 396 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 1 396 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo.

Iš R. P. priteisti S. Č. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 20 000 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Iš R. P. išieškoti valstybei 720 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. Č..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas –su „Body“ kamerų vaizdo įrašais – 4 vnt., prie T. Š. ir R. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolų – 2 vnt., prie A. Ž. ir V. P. MTR išvadų – 2 vnt. – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - T. Š., R. P. ir A. Ž. DNR (seilių) ėminius, voką su T. Š. nuoplova, voką su R. P. nuoplova, saugomus Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. P. džinsines kelnes, sportinius batus (porą), porą kojinių, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, saugomus Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. P..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – T. Š. kelnes, batų porą, saugomus Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. Š..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - V. P. batus, trumpikes, puskojines, striukę, džemperį, kelnes. V. P. drabužiuose paimtus mobiliojo ryšio telefonus - „Samsung Galaxy SIII Neo“, „Huawei“, tris „ežio“ papildymo korteles tel. Nr. (duomenys neskelbtini), „IKI premija“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ kortelę su užrašu „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini), PP paketą Nr. 512768, kuriame yra įgaliojimas, surašytas 2022-01-14 data, T. N. vardu, įgaliojimas išrašytas V. P., „Maxima“ kortelė išduota T. N. vardu Palangos miesto sav. administracijos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.