Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Viktorijai Klizienei, Rozalinai Gerulaitienei, Mildai Gailiūtei, Juditai Šovaitei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Gretai Činikei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui R. V. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė L. R. (toliau – ieškovė, motina) ieškiniu prašo: nustatyti, kad atsakovas R. V. (toliau – atsakovas, tėvas) yra nepilnamečio vaiko I. R., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas, dukra), tėvas; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 320 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys vaiko motina; priteisti iš atsakovo 1 600 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovas posėdžio metu paaiškino, kad dėl ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra, turės klausimų dėl išlaikymo dydžio. Dėl gyvenamosios vietos sutinka, kad būtų nustatyta su motina. Dėl uzufrukto teisės sutinka. Dėl tėvystės pripažinimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Dėl vaiko išlaikymo dydžio ne visiškai sutinka. Atsižvelgiant į vaiko poreikius, amžių, į tai, kad vaiko motina papildomai gauna pinigų vaiko išlaikymui iš valstybės, mano, kad protingas vaiko išlaikymo dydis būtų 280 Eur. Sutiktų, kad būtų priteista iš atsakovo 280 Eur vaiko išlaikymas. Atsakovas nėra prisidėjęs prie vaiko išlaikymo. Įstatymas nustato, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas, todėl nesiginčija, o dėl vaiko išlaikymo dydžio palieka spręsti teismo nuožiūra. Žino, kad atsakovas išvažiuoja dirbti į užsienį, kiek jis uždirba negali pasakyti.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tikslinga skirti šioje civilinėje byloje DNR tyrimą dėl tėvystės nustatymo. Šiuo metu mažametė su motina gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute su visais patogumais, būstas tvarkingas, švarus, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, vystytis, žaisti, ilsėtis. Apsilankymo metu ir iš ieškovės pasakojimo pastebėta, kad ieškovė atsakingai rūpinasi vaiko vystymusi ir raida, namuose vaikas turi savo lovytę, gausu lavinamųjų žaislų vaikui ir kitų daiktų, reikalingų vaiko auginimui ir priežiūrai (gultukas, vežimėlis, automobilinė kėdutė). Ieškovės teigimu, mergaitei atlikti skiepai pagal skiepų grafiką, vaikas turi savo dienos rutiną, ieškovė stengiasi dukrą kasdien vežti į lauką, prieš karantiną su dukra lankė kūdikiams skirtą baseiną. Atsižvelgiant į tai, kad mažametė nuo gimimo iki šiol gyvena su motina, ja rūpinasi, auklėja ir prižiūri tik ieškovė, tokio amžiaus vaikui ypač reikalingas motinos rūpestis, globa, meilė, saugus ryšys, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų jo geriausius interesus. Mažametė gyvena kartu su motina, todėl manytina, kad ieškovei kasdien tenkinant dukros poreikius, geriausiai žinomos patiriamos ir numatomos išlaikymo išlaidos. Ieškovė yra detalizavusi išlaidas, iš kurių matyti, kad vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį išleidžiama vidutiniškai 640 Eur. Vadovaujantis geriausias vaiko interesais ir vertinant šiuo metu byloje pateiktą informaciją, manytina, jog mažametę privalo išlaikyti abu tėvai, o prašomas 320 Eur išlaikymas atitiktų vaiko interesus. Ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas priteistinas, jeigu atsakovas nepateiks įrodymų, kad išlaikymą dukrai teikė.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, kad palaiko pateiktą išvadą. Ieškinys yra paduotas vaiko interesais. Ekspertizė patvirtino, kad atsakovas yra vaiko tėvas. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes ieškovė dukra rūpinasi nuo gimimo ir tokio amžiaus vaikui ypač reikalingas motinos rūpestis. Vaiko gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo – ieškovės prašomas išlaikymas atitiktų vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas išlaikymą vaikui teikė, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pateikto gimimo įrašo matyti, kad nepilnamečio vaiko I. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė, o duomenys apie tėvą neįrašyti.

Dėl tėvystės nustatymo

Byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada patvirtina, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko I. R., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis numato, jog jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Šioje byloje tiek ieškovės nurodytos aplinkybės, tiek specialisto išvada yra pagrindas atsakovo tėvystei nustatyti. Pažymėtina, kad atsakovas byloje buvo nurodęs, kad gavus DNR tyrimo atsakymą, kuriuo bus patvirtinta atsakovo ir vaiko biologinė tėvystė, atsakovas neginčys tėvystės nustatymo reikalavimo. Atsakovo atstovas posėdžio metu dėl tėvystės pripažinimo paliko spręsti teismo nuožiūra. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad tyrimas patvirtino, kad atsakovas yra vaiko tėvas, todėl reikalavimas tenkintinas.

Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko I. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o ji yra atsakovo dukra (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnis, 392 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, jog sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes ieškovė dukra rūpinasi nuo gimimo ir tokio amžiaus vaikui ypač reikalingas motinos rūpestis. Vaiko gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė, atstovė nurodė, kad vaiko gyvenimo ir buities sąlygos su ieškove yra tinkamos.

Nustatyta, kad ieškovė vaiku tinkamai rūpinasi nuo gimimo, atsakovas vaiku visiškai nesirūpina, taip pat atsižvelgiant į mažą vaiko amžių ir stiprų ryšį su motina, teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Aukščiausiasis teismas ne kartą pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku be apribojimų, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ginčo nėra, todėl detali bendravimo tvarka nenustatytina, o šalys su vaiku bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 320 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys vaiko motina.

Ieškovė nurodė ir pateikė įrodymus, kad šiuo metu ieškovė jokių darbinių pajamų negauna ir neturi galimybės jų gauti, kadangi augina dukrą. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto. Prie pragyvenimo ir vaiko poreikių tenkinimo prisideda jos tėvai. Iš viso dukros išlaikymui vidutiniškai išleidžiama apie 640 Eur per mėnesį. Ieškovė tiek ieškinyje detalizavo vaiko poreikius, tiek posėdžio metu labai detaliai argumentavo kiekvieną nurodytą vaiko poreikiams išleidžiamą sumą. Byloje yra pateikta buto nuomos sutartis, taip pat reikia mokėti komunalinius mokesčius. Pateikti išrašai iš sąskaitų, kvitų kopijos patvirtina išlaidas vaikui. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad vaikas lanko būrelius, dukrai bus reikalingi ortopediniai batukai.

Ieškovė posėdžio metu patikslino, kad iš valstybės už vaiką gaunama suma yra 111 Eur. Iš prašomos priteisti iš atsakovo 320 Eur sumos nėra išskaičiuota ši suma, gaunama iš valstybės už vaiką.

Ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad prašoma išlaikymo suma atitinka minimalios algos kriterijų. Nuo Naujų metų mėnesinė alga kils. Ieškovė pateikė sąskaitos išrašus, dalį kvitų. Taupant pinigines lėšas, ieškovė apsiperka turguje ir kitose vietose.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, kad ieškovės prašomas išlaikymas atitiktų vaiko interesus.

Ieškovė detaliai paaiškino ir pateikė išrašus iš sąskaitų, kvitų kopijas, iš to matyti išlaidos skiriamos vaiko maistui, aprangai, laisvalaikiui, ugdymui, higienos prekėms, vaistams.

Detalizuodama vaiko poreikius ieškovė nurodo, kad iš viso dukros išlaikymui vidutiniškai išleidžia apie 640 Eur per mėnesį.

Įstatyme yra įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią tėvų atsakomybę už šių sąlygų vaikams sudarymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 468 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 642 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad žino, jog atsakovas išvažiuoja dirbti į užsienį, kiek jis uždirba negali pasakyti. Sodros duomenimis, atsakovas gauna darbo užmokestį virš 1 000 Eur. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį – gaunamas pajamas, turtą, įsipareigojimus, kitus išlaikytinius, savo sveikatos būklę. Atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės nurodytos vaikui reikalingos išlaikymo sumos, neteikė savo skaičiavimų.

Atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-854-221/2020).

Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/201; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teisės normas, teismų praktiką, ieškovės ir jos atstovo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus posėdžio metu, atsakovo atstovo išsakytą poziciją posėdžio metu, taip pat išvadą teikiančios institucijos išvadą, teismas daro išvadą, kad tokio amžiaus vaiko poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra pakankama ir pagrįsta 640 Eur per mėnesį suma.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama 70 Eur dydžio išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Ieškovė nurodė, kad gauna 111 Eur iš valstybės už vaiką. Teismas daro išvadą, kad ieškovė gauna papildomą 41 Eur dydžio išmoką prie vaiko pinigų. Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka nepasiturinčios šeimos apibrėžimo, pavyzdžiui, jeigu padidėja šeimos pajamos. Taigi, šis išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, todėl teismas jos neišskaičiuoja iš priteisiamo išlaikymo.

Atsižvelgiant į tai, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia suma (640 Eur - 70 Eur = 570 Eur). Kaip matyti, šiuo metu vaiko tėvams tenka po 285 Eur (570 Eur / 2) išlaikymas vaikui per mėnesį, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku – iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nustatytinas 285 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 29 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir vaiko motina. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.201 straipsnis taip pat numato galimybę, pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-167-324/2019).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą ieškovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 600 Eur (320 Eur x 5 mėn.) vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Atsakovo atstovas posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas nėra prisidėjęs prie vaiko išlaikymo. Nurodė, kad įstatymas nustato, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas, todėl nesiginčija, o dėl vaiko išlaikymo dydžio palieka spręsti teismo nuožiūra.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas išlaikymą vaikui teikė, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

Įstatymas numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė į išlaikymą atsirado vaikui gimus, t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja nuo vaiko gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. už 5 mėnesius.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-704/2015). Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Kaip jau buvo minėta, išlaikymas priteisiamas atsižvelgiant ne tik į vaiko poreikius, bet ir į tėvų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į byloje jau nustatytas faktines aplinkybes, bei į valstybės nuo vaiko gimimo teikiamą išmoką, ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas ir iš atsakovo priteistinas 1 425 Eur (285 Eur x 5 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį už reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Šiuos reikalavimus tenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinas 150 Eur žyminis mokestis.

Ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl ieškinį patenkinus, dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 77 Eur mokėtino žyminio mokesčio (285 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 32 Eur mokėtino žyminio mokesčio (1 425 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistinas 109 Eur (77 Eur + 32 Eur) žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovė byloje patyrė 1 650 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad visi ieškovės reikalavimai yra iš esmės tenkinami, teismo nustatyta, kad vaikui reikalinga būtent ieškovės nurodyta vaiko išlaikymo suma per mėnesį, tačiau tėvų teikiamas išlaikymas vaikui sumažintas valstybės išmokos vaikui dydžiu, taip pat atsižvelgiant į atsakovo procesinį elgesį, visos ieškovės patirtos 1 650 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis).

Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 11,69 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 392 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti nepilnamečio vaiko I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu vaiku I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendraus be apribojimų, ją auklės ir rūpinsis bendru sutarimu su ieškove L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 285 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, 1 425 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui vaikui I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) žyminį mokestį, 1 650 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 109 Eur (vieno šimto devynių eurų) žyminį mokestį, 11,69 Eur (vienuolikos eurų 69 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.