Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-457-775/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-21
Bylos Nr.: e2A-457-775/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-20747-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
Atsakovas: R. V.
Ieškovas: L. R.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-457-775/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20747-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2883-454/2021 pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui R. V. dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. R. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. V. (toliau – atsakovas), kuriame prašė teismo: nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko I. R., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas, dukra), tėvas; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 320 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys vaiko motina; priteisti iš atsakovo 1 600 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 26 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susipažino 2019 m. vasarą. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo gyventi kartu. Gyvenant kartu iš pradžių buvo šilti ir gražūs santykiai, planavo ateitį kartu ir ketino kurti šeimą, tačiau nuo bendro gyvenimo pradžios praėjus vos porai mėnesių, tarp jų ėmė kilti nesutarimai, konfliktai. Atsakovas, sužinojęs, jog ieškovė laukiasi jų bendro vaiko, nutarė nutraukti santykius su ieškove. Jų bendras gyvenimas kartu baigėsi 2019 m. gruodžio mėnesį. (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Atsakovas nepripažino, kad mergaitė yra jo dukra, atsisakė šiuos duomenis įregistruoti civilinės metrikacijos skyriuje. Atsakovas nesirūpina ir neprisideda prie dukros išlaikymo, nors turi galimybę, kadangi, ieškovės žiniomis, dirba (duomenys neskelbtini) net keliose įmonėse ir gauna pakankamai geras pajamas (ieškovės žiniomis apie 2 500–3 000 Eur per mėnesį). Dukters gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, kadangi ji su ja nuolat gyvena, ja rūpinasi. Tuo tarpu atsakovas nerodo noro bendrauti su vaiku. Atsakovui nėra ir nebus daroma kliūčių bendrauti su dukra, sudarytos sąlygos tiek lankyti vaiką, tiek ir su juo bendrauti, todėl neprašė nustatyti kokios nors konkrečios atsakovo bendravimo su dukra tvarkos. Vaiko auklėjimo klausimai bei jo interesų tenkinimas bus sprendžiamas abipusiu susitarimu. Kadangi dukra gyvena kartu su ieškove, todėl jai tenka didesnė išlaikymo našta. Iš viso vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga apie 700 Eur, todėl iš atsakovo priteistina 320 Eur mokamų kas mėnesį periodinių išmokų suma vaiko išlaikymui. Ieškovė jokių pajamų negauna ir neturi galimybės jų gauti, kadangi augina dukrą. Neturi jokio turto. Prie pragyvenimo ir vaiko poreikių tenkinimo prisideda jos tėvai, kurie praktiškai ją su dukra ir išlaiko. Tuo tarpu atsakovas nuo vaiko gimimo nėra prisidėjęs prie vaiko išlaikymo, nors yra dirbantis ir gaunantis darbo užmokestį. Visaverčiam vaiko maitinimui vidutiniškai per mėnesį reikia 180 Eur. Sveikatos poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai skiriama apie 60 Eur. Vidutiniškai vaiko aprangai ir apavui skiriama apie 90 Eur per mėnesį. Higienos priemonėms vidutiniškai per mėnesį skiriama 90 Eur. Dukros ugdymo ir lavinimo priemonėms per mėnesį skiriama apie 60 Eur. Taip pat yra vaiko daliai tenkančios išlaidos už gyvenamąjį būstą, jo nuomą, priežiūrą, šildymą, komunalinius patarnavimus, interneto paslaugas. Vidutiniškai vaiko išlaidos per mėnesį sudaro apie 640 Eur. Išlaidas patvirtinančių dokumentų ieškovė pateikti neturėjo galimybės, kadangi dalies jų neišsaugojo, o dalį prekių yra priversta pirkti turguje. Be to, dukrai augant didėja ir jos poreikiai, dėl ko ateityje bus patiriamos ir kitos papildomos išlaidos mokslams, būreliams, pramogoms ir t. t. Kadangi atsakovas nuo vaiko gimimo prie vaiko išlaikymo visiškai neprisidėjo, todėl nuo šios datos turėtų būti priteistas išlaikymo vaikui įsiskolinimas po 320 Eur už kiekvieną mėnesį. Ieškinio pateikimo teismui dienai atsakovo įsiskolinimas sudarė 1 600 Eur (320 Eur x 5 mėn.).

Atsiliepimas

3. Atsakovas 2021 m. gegužės 18 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad gavus DNR tyrimo atsakymą, kuriuo bus patvirtinta atsakovo ir vaiko biologinė tėvystė, jis neginčys tėvystės nustatymo, dėl kitų ieškinio reikalavimų bus vedamos derybos dėl taikos sudarymo.

4. Išvadą teikianti institucija pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog tikslinga byloje skirti DNR tyrimą dėl tėvystės nustatymo. Šiuo metu mažametė su motina gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute su visais patogumais, būstas tvarkingas, švarus, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti. Apsilankymo metu ir iš ieškovės pasakojimo pastebėjo, kad ieškovė atsakingai rūpinasi vaiko vystymusi ir raida. Ieškovės teigimu, mergaitei atlikti skiepai pagal skiepų grafiką, vaikas turi savo dienos rutiną, ieškovė stengiasi dukrą kasdien vežti į lauką, prieš karantiną su dukra lankė kūdikiams skirtą baseiną. Kadangi mažametė nuo gimimo gyvena su motina, ja rūpinasi, auklėja ir prižiūri tik ieškovė, tokio amžiaus vaikui ypač reikalingas motinos rūpestis, globa, meilė, saugus ryšys, todėl laikė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų geriausius vaiko interesus. Vaikas gyvena kartu su motina, todėl ieškovei kasdien tenkinant dukros poreikius, geriausiai žinomos patiriamos ir numatomos išlaikymo išlaidos. Ieškovė yra detalizavusi išlaidas, iš kurių matyti, kad vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį išleidžiama vidutiniškai 640 Eur. Vadovaudamasi geriausiais vaiko interesais ir vertindama byloje pateiktą informaciją, institucija laikė, jog mažametę privalo išlaikyti abu tėvai, o prašomas 320 Eur išlaikymas atitiktų vaiko interesus. Ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas priteistinas, jeigu atsakovas nepateiks įrodymų, kad išlaikymą teikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies; nustatė, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko I. R. tėvas, o nepilnametis vaikas yra atsakovo dukra; nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė, kad atsakovas su vaiku bendraus be apribojimų, ją auklės ir rūpinsis bendru sutarimu su ieškove; priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui po 285 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną ieškovę, ir 1 425 Eur išlaikymo įsiskolinimą; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovei 150 Eur žyminį mokestį, 1 650 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo valstybei 109 Eur žyminį mokestį, 11,69 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo teismas nurodė, kad byloje tiek ieškovės nurodytos aplinkybės, tiek pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada yra pagrindas atsakovo tėvystei nustatyti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas byloje buvo nurodęs, jog gavus DNR tyrimo atsakymą, kuriuo bus patvirtinta atsakovo ir vaiko biologinė tėvystė, atsakovas neginčys tėvystės nustatymo reikalavimo. Atsakovo atstovas posėdžio metu dėl tėvystės pripažinimo paliko spręsti teismo nuožiūra. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad tyrimas patvirtino, jog atsakovas yra vaiko tėvas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkinamas, nustatytina, jog atsakovas yra nepilnamečio vaiko I. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o ji yra atsakovo dukra.

7. Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos teismas nustatė, kad atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui nereiškė, nurodė, kad vaiko gyvenimo ir buities sąlygos su ieškove yra tinkamos. Kadangi ieškovė vaiku tinkamai rūpinasi nuo gimimo, atsakovas vaiku visiškai nesirūpina, taip pat atsižvelgdamas į mažą vaiko amžių ir stiprų ryšį su motina, teismas vertino, kad šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus ir jų nepažeis. Todėl teismas sprendė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

8. Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku teismas nustatė, kad ieškovė neprašė nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė nurodė, kad atsakovui nėra ir nebus daroma kliūčių bendrauti su dukra. Yra sudarytos sąlygos tiek lankyti vaiką, tiek ir su juo bendrauti, todėl šiuo metu nematė poreikio nustatyti kokios nors konkrečios atsakovo bendravimo su dukra tvarkos. Vaiko auklėjimo klausimai bei jo interesų tenkinimas bus sprendžiamas abipusiu susitarimu. Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, o atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu vaiku be apribojimų, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ginčo nėra, sprendė, jog detali bendravimo tvarka nenustatytina, o šalys su vaiku bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

9. Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui teismas nurodė, kad ieškovė detaliai paaiškino ir pateikė išrašus iš sąskaitų, kvitų kopijas, iš kurių matyti išlaidos skiriamos vaiko maistui, aprangai, laisvalaikiui, ugdymui, higienos prekėms, vaistams. Teismas pažymėjo, kad minimalių vaiko poreikių įrodinėti nereikia. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikui, pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius. Detalizuodama vaiko poreikius ieškovė nurodė, kad iš viso dukros išlaikymui vidutiniškai išleidžia apie 640 Eur per mėnesį. Teismas nustatė, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, todėl nedirba. Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) net keliose įmonėse ir gauna pakankamai geras pajamas (ieškovės žiniomis apie 2 500–3 000 Eur per mėnesį). Atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad žino, jog atsakovas išvažiuoja dirbti į užsienį, kiek jis uždirba negali pasakyti. Sodros duomenimis, atsakovas gauna darbo užmokestį virš 1 000 Eur. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį – gaunamas pajamas, turtą, įsipareigojimus, kitus išlaikytinius, savo sveikatos būklę. Atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės nurodytos vaikui reikalingos išlaikymo sumos, neteikė savo skaičiavimų. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teisės normas, teismų praktiką, ieškovės ir jos atstovo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus posėdžio metu, atsakovo atstovo išsakytą poziciją posėdžio metu, taip pat išvadą teikiančios institucijos išvadą, teismas laikė, kad tokio amžiaus vaiko poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra pakankama ir pagrįsta 640 Eur per mėnesį suma. Teismas nurodė, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama 70 Eur dydžio išmoka arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Ieškovė nurodė, kad gauna 111 Eur iš valstybės už vaiką. Teismas darė išvadą, kad ieškovė gauna papildomą 41 Eur dydžio išmoką prie vaiko pinigų. Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka nepasiturinčios šeimos apibrėžimo, pavyzdžiui, jeigu padidėja šeimos pajamos. Kadangi, šis išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, todėl teismas jos neišskaičiavo iš priteisiamo išlaikymo. Atsižvelgdamas į tai teismas nurodė, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia suma (640 Eur - 70 Eur = 570 Eur). Kadangi šiuo metu vaiko tėvams tenka po 285 Eur (570 Eur / 2) išlaikymas vaikui per mėnesį, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies. Vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinęs šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, teismas iš atsakovo priteistiną išlaikymo dydį nustatė 285 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 29 d.) iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir motina.

10. Spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 600 Eur (320 Eur x 5 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kadangi atsakovas nuo vaiko gimimo prie jo išlaikymo visiškai neprisidėjo. Atsakovo atstovas posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas nėra prisidėjęs prie vaiko išlaikymo. Nurodė, kad įstatymas nustato, jog išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas, todėl dėl vaiko išlaikymo dydžio paliko spręsti teismo nuožiūra. Institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas išlaikymą vaikui teikė, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas. Teismas nurodė, kad įstatymas numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė į išlaikymą atsirado vaikui gimus, t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja nuo vaiko gimimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. už (duomenys neskelbtini) mėnesius. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei į valstybės nuo vaiko gimimo teikiamą išmoką, sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas mažintinas ir iš atsakovo priteistinas 1 425 Eur (285 Eur x (duomenys neskelbtini) mėn.) išlaikymo įsiskolinimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas R. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą, grąžinti civilinę bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo paskiriant pakartotinę DNR ekspertizę, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas išvadą apie tėvystės egzistavimą padarė remdamasis tik tiesioginiais įrodymais – DNR ekspertizės išvada bei neva netiesioginiais įrodymais, tėvystės nustatymo bylose didelę reikšmę vaidinančiais įrodomaisiais faktais, kad ieškovė ir atsakovas visą laiką gyveno kartu, tačiau tai yra netiesa, kadangi šalys niekada negyveno kartu, tai buvo tik vienos nakties nuotykis. Nebuvo įrodyta, kad šalys gyveno kartu ar vedė bendrą ūkį. Atsakovas ginčija tėvystę, kadangi jo nevaisingumas yra įgimtas, be to, pagal 2021 m. spalio mėn. medikų atliktus tyrimus, jam yra nustatytas nevaisingumas, todėl jis negali būti mergaitės tėvas. Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikiami įrodymai apie jo nevaisingumą pirmos instancijos teismui nebuvo pateikti dėl pateisinamų ir objektyvių priežasčių – atsakovas buvo išvykęs ilgą laiką ir dirbo užsienyje, todėl naujai pateikiami įrodymai nebuvo ištirti. Atsakovo prašymas skirti papildomas ekspertizes atitinka egzistuojančius mokslinius tėvystės nustatymo metodus ir galbūt paneigtų DNR ekspertizės išvadą. Atsakovo pateiktame spermos tyrime konstatuota (duomenys neskelbtini) rasti (duomenys neskelbtini). Kitas tyrimas dėl vaisingumo R. V. yra paskirtas 2022 m. vasario 3d. Todėl šiuo atveju pakartotinė DNR ekspertizė yra būtina, kad pašalinti visas abejones ir neginčijamai įrodyti, ar tikrai R. V. yra arba nėra I. R. biologinis tėvas.

1.2. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo akivaizdu, kad mergaitės gyvenamoji vieta su jos motina puikiai atitinka vaiko interesus. Kadangi atsakovas ginčija tėvystę, todėl nurodė, jog dėl gyvenamosios vietos daugiau nepasisako.

1.3. Kadangi atsakovas ginčija tėvystę, todėl nurodė, jog nepasisako dėl jo bendravimo su nepilnamečiu tvarkos.

1.4. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimo dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Šiuo atveju buvo pagrindas priteisti išlaikymą iš atsakovo 250 Eur per mėnesį ir tik tuomet jeigu bus neginčijamai pripažinta tėvystė.

1.5. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo apeliantas nurodo, kad tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir išlaikymo įsiskolinimo metu jis neturėjo pagrindo mokėti išlaikymą, kadangi nežinojo ir nežino ar visi galimi medicininiai dokumentai ir išvados neginčijamai patvirtins, jog jis yra vaiko tėvas. Tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Nors nagrinėjamu atveju ieškovė, šalims gyvenant atskirai, iš karto nesikreipė į atsakovą, kad jis prisidėtų prie nepilnametės dukters išlaikymo, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaikui išlaikymas nebuvo reikalingas. Atsakovas nurodė, jog šiuo klausimu daugiau nepasisako, kadangi ginčija tėvystę.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. R. prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Teismas, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, teisingai konstatavo, jog byloje tiek ieškovės nurodytos aplinkybės, tiek specialisto išvada yra pagrindas atsakovo tėvystei nustatyti. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas byloje buvo nurodęs, jog gavus DNR tyrimo atsakymą, kuriuo bus patvirtinta jo ir vaiko biologinė tėvystė, atsakovas neginčys tėvystės nustatymo reikalavimo, o bylos nagrinėjimo teisme metu dėl tėvystės pripažinimo paliko spręsti teismo nuožiūrai. Todėl teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, nustatant, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, o ji – atsakovo dukra.

2.2. Atsakovas sutiko atlikti ir atliko DNR tyrimą, kurio neginčijo. Atsakovas 2021 m. gegužės 18 d. prašyme nurodydamas, jog gavus DNR tyrimo atsakymą, kuriuo bus patvirtinta biologinė tėvystė, jis neginčys tėvystės nustatymo reikalavimo, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo atsakovo skunde nurodytais nepagrįstais argumentais. Tyrimą atliko ekspertinė įstaiga abiejų šalių prašymu, todėl nėra jokio pagrindo abejoti specialisto išvada, patvirtinančia atsakovo tėvystės faktą.

2.3. Atsakovas sutiko mokėti po 280 Eur mokamų kas mėnesį periodinių išmokų vaiko išlaikymui, kas iš esmės atitinka teismo sprendimu priteistą sumą. Atsakovo argumentai dėl vaiko išlaikymo priteisimo po 250 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui prieštarauja vaiko interesams ir byloje esantiems duomenims, patvirtinantiems būtinų vaikui išlaidų dydį.

2.4. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, priėmė teisingą ir įrodymais pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta nei teisinių, nei faktinių pagrindų, kuriais turėtų būti panaikintas skundžiamas teismo sprendimas ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo paskiriant pakartotinę DNR ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: (duomenys neskelbtini).

15. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pateiktas (duomenys neskelbtini) tyrimas gali turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, ieškovė su šiuo įrodymu turėjo galimybę susipažinti ir atsiliepime į apeliacinį skundą pateikti nuomonę dėl jo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šis apelianto pateiktas naujas įrodymas priimtinas bei vertintinas su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovo pateikti (duomenys neskelbtini) įsakymai (duomenys neskelbtini) neturi sąsajų su apeliacine tvarka vertinamomis aplinkybėmis, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 180 straipsnis). Kadangi 2021 m. gruodžio 16 d. teismo sprendimas byloje yra, jo priėmimo klausimas nesprendžiamas.

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Apeliantas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde nurodomi argumentai tik dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacinio skundo ribų, pasisako būtent dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl tėvystės nustatymo

18. Ieškovė ieškiniu prašė teismo nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko I. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą. Atsakovas apeliaciniame skunde su tėvystės nustatymu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas, priimdamas tokį sprendimą, išvadą apie tėvystės egzistavimą padarė remdamasis DNR ekspertizės išvada bei netiesioginiais įrodymais, tėvystės nustatymo bylose didelę reikšmę vaidinančiais įrodomaisiais faktais, kad ieškovė ir atsakovas visą laiką gyveno kartu, tačiau tai yra netiesa, kadangi šalys niekada kartu negyveno, tai buvo tik vienos nakties nuotykis, atsakovas yra nevaisingas, jo nevaisingumas įgimtas.

19. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.

20. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

21. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu. Netiesioginių įrodymų visuma taip pat gali sukelti teismo abejonę dėl DNR ekspertizės išvados patikimumo, ir tokiu atveju atsiranda pagrindas svarstyti dėl tolesnių mokslinių įrodymų rinkimo, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti pirminės DNR ekspertizės išvadas.

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal 2021 m. birželio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą R. V. su 99,9999999992801 proc. tikimybe yra I. R. tėvas. Nepaisant to, apeliantas ginčija savo tėvystę nurodydamas, kad pagal 2021 m. spalio 14 d. medikų atliktus tyrimus jis yra nevaisingas, nes jam nustatyta (duomenys neskelbtini), todėl jis negali būti mergaitės tėvas. Apelianto teigimu, toks duomenų tarpusavio prieštaravimas turi būti ištirtas detaliau, pirmosios instancijos teisme paskiriant pakartotinę ar papildomą DNR ekspertizę, tiriant Y chromosomą, kuria tėvas perduoda savo genetinę informaciją vaikui, ir tai leistų nustatyti, ar atsakovas tikrai yra I. R. tėvas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo prašymai skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizes nėra pagrįsti egzistuojančiais moksliniais tėvystės nustatymo metodais ir bet kuriuo atveju nepaneigtų DNR ekspertizės išvadų. Atsakovo nurodyta aplinkybė dėl jam 2021 m. spalio mėnesį nustatytos (duomenys neskelbtini) diagnozės taip pat negali paneigti anksčiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2021 m. birželio 7 d. atlikto DNR tyrimo išvadų. Be to, nagrinėjamoje byloje teismas išvadą apie tėvystės egzistavimą padarė remdamasis ir netiesioginiais įrodymais – tėvystės nustatymo bylose didelę reikšmę turinčiais įrodomaisiais faktais: ieškovė ir atsakovas intymiai bendravo, šalys to neneigė; atsakovas 2021 m. gegužės 8 d. pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo nurodė, kad gavęs DNR tyrimo rezultatus, kuriais bus patvirtinta atsakovo ir vaiko tėvystė, jis neginčys tėvystės nustatymo reikalavimo; atsakovo atstovas posėdžio metu reikalavimą dėl tėvystės pripažinimo paliko spręsti teismo nuožiūra. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas iš esmės patvirtino šalių bendravimo faktą ir ieškinyje nurodytas aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

23. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti po 320 Eur išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas sutiko, kad iš jo būtų priteista po 280 Eur vaiko išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo po 285 Eur vaiko išlaikymui. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose, nes šiuo atveju buvo pagrindas priteisti išlaikymą iš atsakovo po 250 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma daug kasacinio teismo praktikos, tačiau nepaaiškinama, kurias konkrečiai išlaikymo priteisimą reglamentuojančias teisės normas netinkamai aiškino ir taikė teismas, kur nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir kokios aplinkybės būtų pagrindu panaikinti ar pakeisti atsakovo skundžiamą teismo sprendimą.

25. Kaip matyti iš apeliacine tvarka tikrinamo teismo sprendimo turinio, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino teisiškai reikšmingus išlaikymo teisiniams santykiams nustatyti byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma yra 640 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių nepilnametei dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Ginčydamas skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo vaikui priteistą 285 Eur išlaikymo dydį apeliantas nekonkretizavo, kuri iš ieškovės vaiko poreikiams nurodytų sumų yra nepagrįsta ir viršijanti realius vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė įrodymų apie savo turimą turtą ir uždarbį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sutiko vaikui teikti išlaikymą po 280 Eur per mėnesį ir tik apeliaciniame skunde pakeitė savo poziciją nurodydamas, kad dukters poreikių patenkinimui yra pakankama 250 Eur suma per mėnesį, tačiau tokio savo nuomonės pasikeitimo niekaip nemotyvavo bei nepagrindė. Teismų praktikoje minėtos aplinkybės vertinamos kaip vaiko interesų naudai traktuotinos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą apie tai, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, 640 Eur vaiko poreikių tenkinimui būtiną sumą sumažino ieškovės gaunama valstybės mokama 70 Eur išmoka vaikui ir, tinkamai įvertinęs šalių turtinę padėtį, sprendė, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, t. y. po 285 Eur. Be to, įvertintina tai, kad ieškovė viena augina ir rūpinasi vaiku, tėvas prie jo priežiūros neprisideda. Tuo atveju, kuomet su vienu iš tėvų lieka vaikas, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus motyvus, sprendžia, jog priteistas išlaikymas atitinka įstatymo reikalavimus dėl išlaikymo dydžio ir vaiko poreikių bei tėvų galimybių proporcingumo (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys), todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti teismo nustatytą išlaikymo dydį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

27. Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą patenkino iš dalies, ieškovės prašomą priteisti 1 600 Eur (320 Eur x (duomenys neskelbtini) mėn.) išlaikymo įsiskolinimą sumažino ir iš atsakovo priteisė 1 425 Eur (285 Eur x (duomenys neskelbtini) mėn.). Teismas nurodė, kad atsakovas nuo vaiko gimimo nėra prisidėjęs prie vaiko išlaikymo. Apeliantas nurodo, jog išlaikymo įsiskolinimas priteistas nepagrįstai, nes tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir išlaikymo įsiskolinimo metu jis neturėjo pagrindo mokėti išlaikymą, kadangi nežinojo ir nežino, ar visi galimi medicininiai dokumentai ir išvados neginčijamai patvirtins, jog jis yra mergaitės tėvas.

28. Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004). Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas dėl to, kad vaikas turi teisę į išlaikymą nuo gimimo dienos, o ne nuo tada, kai nustatoma tėvystė.

29. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog nuo vaiko gimimo iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos atsakovas apskritai neteikė vaikui išlaikymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 1 425 Eur išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiuotą po 285 Eur už (duomenys neskelbtini) mėnesius (CK 3.200 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias procesinės ir materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėIzolda NėnienėEdita Šliumpienė