Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys skelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. (duomenys skelbtini), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Noirupino federacinės žemės teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžiu A. R. pripažintas kaltu pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir VFR BK) 212 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnį, 49 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 2 190 dienų (6 m.) laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. skundas netenkintinas.

Akivaizdu, kad pirmiau aptartos ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad pastarasis dabartiniame jam paskirtos bausmės atlikimo etape ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio ir mąstymo korekciją. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo, šios tiek Komisijos Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienos iš jų neišskiriant.

Kartu aptariant nuteistojo skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu pastarojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023).

Teismas, sugretinęs nuteistojo skunde akcentuotas ir pastarojo bausmės atlikimo metu nustatytas, jo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma, neturi pagrindo pripažinti, kad šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria visas kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytas ir pastarojo asmens byloje užfiksuotas aplinkybes. Priešingai, nuteistojo elgesys, mąstymas bei susiformavusios nuostatos šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape sudaro pagrindą pritarti Komisijos skundžiamo Nutarimo išvadai ir pastarajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Detalizuojant nuteistojo kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad pastarasis iki nuteisimo dėl asocialaus gyvenimo būdo dažnai valkatavo, gyvendavo kur pakliūdavo. Nuolatinės gyvenamosios vietos nebuvimas, valkatavimas, asocialus gyvenimo būdas gali būti siejamas su nuteistojo įvykdytais nusikaltimais. Dabartiniu metu nuteistasis formaliai patvirtino savo galimybę gyventi pasirinktoje vietoje. Sėslus gyvenimo būdas turėtų mažinti galimo nusikalstamo elgesio rizikos tikimybę. Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant nuteistojo išsilavinimą, mokymąsi ir galimybę įsidarbinti, pripažinta, kad nuteistasis neturi oficialios darbo patirties, jis patyrė sunkumų realizuoti save darbinėje veikloje nestruktūruotoje aplinkoje. Bedarbystė, pro-socialaus užimtumo stoka, negebėjimas teisėtais būdais užsitikrinti pajamų yra glaudžiai susiję veiksniai su teisės pažeidėjo anksčiau vykdytais turtinio pobūdžio nusikaltimais (vagystėmis, plėšimais). Bausmės atlikimo metu pastebimos nuteistojo palankios nuostatos darbo atžvilgiu. Be to asmuo formaliai patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, integracijos į visuomenę proceso metu, darbo krypties, darbo užmokesčio bei pasitenkinimo darbu rodikliai būtų vienu iš svarbiausių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo objektų. Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant nuteistojo lėšų tvarkymą ir pajamas, pripažintina, kad nuteistasis turi neapmokėtų skolų, jam stinga lėšų tvarkymo ir paskirstymo įgūdžių. Jo vykdyti nusikaltimai betarpiškai siejami su finansinėmis paskatomis bei nepakankama nuteistojo motyvacija siekti išskirtinai tik legalaus pragyvenimo šaltinio. Taigi, siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus bei stabilaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas bei tikslingi veiksmai dengiant turimus įsiskolinimus. Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant nuteistojo ryšių aspektą, remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, galima teigti, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškos bei ryšių palaikymo srities tiesioginės sąsajos nenustatytos, tačiau, atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo asocialaus gyvenimo būdo, priklausomybės psichotropinėms medžiagoms, problemos, sistemingo nustatytų visuomenės normų pažeidimai sąlygojo santuokos nutraukimą. Socialinių ryšių stygius gali apsunkinti pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos valdymo, integracijos į visuomenę procesus. Kaip vienas iš aspektu, nulemiančiu nuteistojo dinaminius kriminogeninius kriterijus, Socialinio tyrimo išvadoje buvo pripažintas pastarojo gyvenimo stilius ir draugai. Aptariamojoje išvadoje nustatyta, kad analizuojant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus laisvėje, pastebima, nuteistasis netinkamus savęs realizavimo būdus rinkosi jau vaikystėje ir paauglystėje bei pasižymėjo delinkventiniu elgesiu. Jis savo nusikalstamą karjerą vagiliaujant pradėjo būdamas 10 metų amžiaus ir tokį gyvenimo būdą nuosekliai tęsė iki šiol. Jo kriminalinę istoriją sudaro dvidešimt teistumų. Dominuoja turtiniai nusikaltimai, tačiau jis ne kartą yra teistas ir už smurtinius nusikaltimus, kuriems būdinga sunkėjanti dinamika. Remiantis kaltinamųjų nuosprendžių duomenimis, neabejotinai galima daryti išvadą, jog nuteistojo gyvenimo būdo ypatumai: piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis bei alkoholiu, bedarbystė, finansiniai sunkumai, tarpasmeninių ryšių su artimaisiais ypatumai, socialinių įgūdžių stoka, turėjo tiesiogines sąsajas su jo nusikalstamo, smurtinio elgesio nuoseklumu. Pastebėtina, kad nuteistajam skiriamos bausmės buvo neefektyvios, jis nepateisina jam parodyto pasitikėjimo, nes nuolat tęsė asocialų gyvenimo būdą. Pats nuteistasis savo nusikalstamumo priežastimis linkęs įvardinti priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio, neatsakingumą, ignoruojant savo elgesio pasekmes. Analizuoti dabartinio (pastarojo) nusikaltimo – nužudymo nelinkęs, nes, kaip pats sako, buvo neblaivus, negali nurodyti nužudymo motyvo, kaltės jausmas negilus. Paklaustas, apie savo elgesio pasekmes iš nukentėjusiųjų pozicijų analizuoti negeba, nurodo, jog nėra susimąstęs kaip jaučiasi nuo jo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys. Pastebima, jog nuteistasis nėra linkęs sureikšminti ankstesnių įvykdytų nusikaltimų, neišsako konkrečių ateities planų, linkęs „plaukti pasroviui“. Nuteistasis linkęs racionalizuoti, kaltinti nepalankiai susiklosčiusias situacijas, draugų įtaką, bei kaip pats mano, alternatyvių ir teisėtų sprendimų nebuvimą. Stebimas polinkis minimizuoti, vengimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Apibendrinant gautą informaciją pastebima, kad nuteistasis negebėjo atsiriboti nuo neigiamos aplinkos įtakos ir išliko paveikus jai. Nuteistojo gyvenimo stilius reikšmingai susijęs su jo nuosekliu nusikalstamumu. Jis nuolat įsitraukia į rizikingas situacijas, nepaiso savo elgesio pasekmių, jam būdingas lengvabūdiškumas, pastebima elgesio struktūros stoka, kas yra betarpiškai susiję su gausia teisės pažeidėjo kriminaline istorija. Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant nuteistojo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis nustatyta, kad tiek narkotinių medžiagų vartojimo, tiek alkoholio vartojimo ypatumai yra tiesiogiai susiję su teisės pažeidėjo nusikalstamumo bei socialiai nepageidautino elgesio pasireiškimu. Siekiant nusikalstamo elgesio rizikos valdymo teigiamų prielaidų svarbiu aspektu išlieka vartojimo įpročių prevencija, skatinant formuoti teigiamas nuostatas blaivybei, didinant nuteistojo sąmoningumą, formuojant kritiškas nuostatas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant nuteistojo emocinę gerovę pripažintina, kad nuteistojo emocinės gerovės ypatumai gali būti siejami su probleminiu psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, bei nusikalstamumu. Nepakankamas pasitikėjimas savimi, psichinės sveikatos ypatumai gali būti siejami su jo socialiai nepriimtinu bei nusikalstamu elgesiu, smurto naudojimu. Kaip dar vienas iš aspektu, nulemiančiu nuteistojo dinaminius kriminogeninius kriterijus, Socialinio tyrimo išvadoje buvo pripažintas pastarojo mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai nėra itin išskirtiniai, tačiau tam tikrų situacijų metu stebimos jo socialiniam amžiui nebūdingos, nebrandžios reakcijos. Nuteistajam būdingas impulsyvumas yra akivaizdžiai siejamas su jo asocialaus gyvenimo stiliaus ypatumais, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo patirtimis, nusikalstamumu. Jam būdinga veikti „pagautam“ impulsų. Ankstesni nuteistojo smurtiniai nusikaltimai ir pastarasis nusikaltimas (nužudymas) atspindi agresyvų bei menkai kontroliuojamą elgesį, nukentėjusiojo/aukos atžvilgiu jis naudojo perteklinį smurtą. Nuteistasis pasisako, jog esant alkoholio prieinamumui įkalinimo įstaigoje jo geba atsisakyti, kadangi, bijo kitų nuteistųjų provokacijų, tai leidžia manyti, jog pats nėra užtikrintas ar frustraciją keliančių aplinkybių metu, pavartojus alkoholio gebėtų valdyti neigiamas emocijas. Taip pat paklaustas, nenurodo nei vieno atvejo praeityje, kuomet būdamas blaivus būtų panaudojęs smurtą. Analizuojami nusikalstamo elgesio ypatumai, asocialaus elgesio raiška leidžia teigti, jog nuteistasis stokojo gebėjimų atpažinti tam tikras problemas ir imtis konstruktyvių veiksmų siekiant jas spręsti. Nors savo savarankiško gyvenimo pradžioje bandė siekti socialiai priimtinų tikslų, tačiau neįvertino tam tikrų faktorių keliamos rizikos, toliau piktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis, nuosekliai vykdė nusikalstamas veikas. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima kelti prielaidą, kad nuteistojo emocinės bei socialinės brandos stoka, tiek jauname, tiek suaugusiojo amžiuje buvo būdingas impulsyvumas, instrumentinės agresijos panaudojimo atvejai, impulsų valdymo problemos, nepakankama problemų įžvalga bei riboti resursai jas spręsti ir savo elgesio pasekmių neįvertinimas – buvo vieni svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo įvykdytais nusikaltimais. Dabartiniu metu paminėtus kriminogeninius poreikius nuteistasis stengiasi valdyti dalyvaudamas intervencinėse priemonėse. Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant nuteistojo nuostatas pažymėtina, kad resocializacijos procese, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką svarbiu aspektu išlieka nuteistojo vidinės motyvacijos pokyčiams palaikymas, formuojant pro-socialių nuostatų bei visuotinai priimtinų vertybių raišką.

Apibendrinant pirmiau aptartą, konstatuotina, kad, nors nuteistasis imasi tam tikrų priemonių, susijusių su jo elgesio ir mąstymo teigiama kaita, tačiau, įvertinus konstatuotų pastarojo elgesio bei mąstymo probleminių sričių skaičių, akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, kad pastarojo dabartiniame bausmės vykdymo etape dedamos pastangos ir daroma pažanga yra pakankamos, spręsti apie pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Kaip matyti iš nuteistojo atlikto vertinimo, užfiksuoto Socialinio tyrimo išvadoje, iki šiol yra išlikusios koreguotinos sritis, kurių tinkama dinamika, dabartiniame bausmės vykdymo etape, negali būti užtikrinta be asmens izoliacijos nuo visuomenės.

Nors nuteistojo skunde apeliuojama į tai, kad Komisija nepateikė jokių svarių argumentų, atskleidžiančių pastarojo asmenybės pokyčių nepakankamumą, tačiau tiek iš aptariamo Komisijos Nutarimo, tiek iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad skundžiama Komisijos išvada buvo pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma. Tiek aptariamam Komisijos nutarimui aktualioje 2025 m. balandžio 11 d. Socialinio tyrimo išvadoje, tiek ankstesnėse analogiško pobūdžio dokumentuose, buvo išsamiai aptartos iki šiol išliekančios probleminės nuteistojo mąstymo ir elgesio sritys, taip pat aplinkybės, susijusios su nuteistajam taikomų priemonių įtaka nuteistojo elgesiui bei mąstymui, bei šių priemonių taikymo nepertraukiamumu. Akivaizdu, kad jog minėtų aplinkybių kontekste nėra pagrindo nesutikti su skundžiamu Komisijos nutarimu, kuriame pagrįstai pripažinta, kad nuteistojo akcentuojamos aktyvios pastangos šiame jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankamos ir turi pasižymėti tęstiniu pobūdžiu.

Teismas, įvertinęs nuteistojo pastangas, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, taip pat anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, įskaitant vis dar egzistuojančias problemines sritis, bei šiame nuteistojo bausmės atlikimo etape nustatytą pastarojo gebėjimą keisti savo elgesį būtent struktūruotoje aplinkoje, pripažįsta, jog šiuo metu, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimą, nuteistajam tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonės, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S- 260- 935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka vienuoliktą kartą. Į teisėsaugos pareigūnų akiratį pirmą kartą pasak nuteistojo, pateko būdamas 9 ar 10 metų amžiaus, dėl statybininkų vagonėlio padegimo. Jis su kitais vaikais žaidė statomos mokykloje statybvietėje, rūkydami neužgesino cigaretės ir per neatsargumą padegė statybininkų vagonėlį. Būdami tokio paties amžiaus vagiliaudavo iš spaudos kioskų. Išdaužus kiosko langą patekdavo į vidų ir vogdavo kramtomas gumas, cigaretes ir kitus daiktus. Teigia, kad policija jį apklausdavo ir paleisdavo.?Būnant 14 metų amžiaus, už vagystes iš kioskų 1994 m. kovo 31 d. Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybinio turto grobstymo vagystės būdu. Būdamas 15 metų amžiaus nuteisiamas pirmą kartą. Nuteistojo kriminalinę patirti sudaro 20 teistumų iš kurių – kartą teistas užsienyje. 2010 m. vasario 19 d. teismo nuosprendyje užfiksuota, kad teisės pažeidėjas „<...> daugumą kartų teistas už savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės“. 2012 m. gruodžio 4 d. teismas nuosprendžiu skirdamas teisės pažeidėjui bausmę atsižvelgė, kad „<...> svarbu pažymėti, kad teisės pažeidėjas teisiamas septynioliktą kartą, naują tyčinį nusikaltimą jis padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal BK 27 straipsnį vertinama kaip nusikaltimu recidyvas, o toks asmuo recidyvistu“. Ankstesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdė naują nusikaltimą. Teisės pažeidėjas ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (plėšimus, viešosios tvarkos pažeidimą), tad jam pagrįstai nustatomas smurtinių nusikaltimų modelis. Jo nusikaltimai pasižymi nusikalstamų veikų sunkėjančia dinamika.

Pirmiau aptartos aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą, jo santykį su padarytu nusikaltimu ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei jas tarpusavyje sugretinęs, konstatuoja, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti būtinybę šios nutarties priėmimo metu nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Teismo įsitikinimu, nuteistasis dar nėra visiškai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys skelbtini), turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, nuteistojo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. R., skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys skelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. (duomenys skelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.