- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- 1-780-674/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30457-2027-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- T. B.
- Nukentėjusysis
- R. G., V. L.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB "G.", teistas:
1. 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 2 dalį bei 178 straipsnio 2 dalį, ir skirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas;
2. 2013 m. spalio 2 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, ir skirta viešųjų darbų bausmė;
3. 2022 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, bei 22 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, ir skirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 28 d., 9.05 val. iki 2021 m. gegužės 29 d., 9.45 val. (dvi paros). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį: 1) užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, pradėti dirbti arba mokytis; 2) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 140 straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. B. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 18 val. 30 min., sodybos esančios, (duomenys neskelbtini), kieme T. B., siekdamas dėl menkavertės priežasties sužaloti nukentėjusįjį R. G., vairuodamas tyrimo metu nenustatytą lengvąjį automobilį, siekė automobiliu pertrenkti nukentėjusįjį. Iš karto po to, kai nukentėjusysis pasitraukė ir tokiu būdu išvengė susidūrimo su T. B. vairuojamu automobiliu, T. B. išlipo iš automobilio ir žodžiais grasindamas užmušti, metaliniu laužtuvu sudavė R. G. penkis smūgius į pakaušį, dešinę ranką, dešinę koją, dešinės pusės sėdmenis, kairę ranką. Tokiu būdu T. B. padarė R. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą - kairio alkūnkaulio lūžį, dešinio šeivikaulio lūžį.
Be to jis nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 18 val. 30 min., sodybos esančios, (duomenys neskelbtini), kieme T. B., siekdamas dėl menkavertės priežasties sužaloti nukentėjusįjį V. L., vairuodamas tyrimo metu nenustatytą lengvąjį automobilį, siekė automobiliu pertrenkti nukentėjusįjį. Iš karto po to, kai nukentėjusysis pasitraukė ir tokiu būdu išvengė susidūrimo su T. B. vairuojamu automobiliu, T. B. išlipo iš automobilio ir žodžiais grasindamas užmušti, metaliniu laužtuvu sudavė V. L. penkis smūgius į kojas. Tokiu būdu T. B. padarė V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą - poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje ir dešinėje šlaunyje.
Kaltinamasis T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė.
Kaltinamasis T. B. dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies ir teismo posėdžio metu parodė, kad jis pats buvo užpultas, saugojo savo automobilį ir R. turtą. Nepripažįsta, kad norėjo užvažiuoti, negrasino užmušti, sudavė vieną kartą į ranką, į koją tik du smūgius, mano, kad nuo jo smūgio negalėjo sulūžtį. Nesistengė L. pertrenkti, negrasino jo užmušti, sudavė L. su metaliniu strypu vieną smūgį į koją. Paaiškino, kad neprisimena datos, bet jis apie 19 val. namuose su kaimynu valgė ledus ir jam paskambino R., kuris sakė, kad banditai sumušė, išvartė ir sulaužė tvoras. Sėdo į automobilį ir nuvyko pas R. į sodybą. Jį pasitiko trys asmenys apsvaigę narkotikais ir alkoholiu, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas. Važiuojant jam į kiemą L. spyrė važiuojančiam automobiliui, o po to ,,susivartė“ – matė per veidrodėlį, ir rankose visi turėjo akmenų kuriuos leido į jį. Jo automobilis buvo skirtas darbui, veždavosi darbui statybinius įrankius. Jis statybininkas, automobilyje pilna įrankių. Įlenkimų niekur neužfiksavo. Kai leido akmenis gerai, kad langas buvo uždarytas, tai jam nekliuvo. R. buvo prie pirties pasislėpęs. Nesiaiškino su R. nieko, jis tik sakė, kad reikia išprašyti tuos svečius iš kiemo, buvo raudonu veidu. Savo noru jie nenorėjo išvažiuoti, sakė ,,kaimiečiai susimokėsit“, ,,užmokestysim“ – taip sakė R. G. ir V. L.. Jis sudavė G., nes jis laikė akmenį. G. į ranką pataikė. Kairėje rankoje laikė akmenį. Galimai pataikė į ranką. Ir tuo pačiu metu į koją sudavė G.. L. šaukė ir jis dar jį pastūmė, sudavė ir šis nugriuvo, nes jis buvo girtas, sunkios orientacijos, neadekvačiai elgėsi. D. R. nuo jų bėgiojo gal 40 minučių laukuose. Jam pasakojo, kad tie asmenys bėgiojo per kažkokius betoninius šulinius, užkliuvo ir ,,susivartė“. L. ant to šulinio pragulėjo gal kokį 15 minučių kol atsigavo. Galėjo ir tada tų smūgių patirti. L. padaryti sužalojimai penkiais smūgiais, bet jis nežino iš kur tiek, gal juos sudavė D., nes daugiau nebuvo kam. Jis muštis nustojo tuo metu, kai nustojo kiti pulti. Tada jie pradėjo viską rinktis, sulipo į mašiną, ruošėsi važiuoti.
Jam išlipus iš automobilio, jie puolė ant jų. G. trenkė per ranką ir tuo metu jam iškrito akmuo. Gal dar sudavė ir per koją. L. pastūmė. Konfliktas vyko labai greitai. Pateiktame plane T. B. rodo ir aiškina kur automobilis atvažiavo į R. sodybą, kur sustojo. R. tvora buvo išlaužta, jie elgėsi neadekvačiai, matėsi, kad pavartoję narkotikų, nes jų draugai sakė, kad kolektyviniame sode 3-4 paras vaišinosi. Nukentėjo jo automobilis, buvo mėlyna ranka, pas medikus nesikreipė. Jis R. sakė skambinti į policiją, bet R. sakė, kad nenori dėl M., kad šiam neatimtų teisių, nes jie pažįstami nuo vaikystės. Kai jie išvažiavo, R. buvo įsigandęs, jo veido skruostas buvo raudonas. Tų asmenų jis nepažįsta, matė pirmą kartą. Kartu su juo važiavo kaimynas R. T.. Kaimynas sėdėjo mašinoje. T. gyvena netoli jo, jis nesudavė jokių smūgių. Jis galėtų paliudyti. Jis išlipo ir abu su R. su jais susikabino. Trenkė L., kad iškristų akmuo. Kai jie išvažiavo tada tik sužinojo, kad jie iš Raseinių. M. niekur nesikišo tik juos palaikė. Ką su jais kalbėjo R. nežino. Viskas vyko greitai, R. sakė, kad jį terorizuoja. Jis atvažiavo į kiemą ir mato – sumuštas D.. Sutinka, jis ne kiemo savininkas. Tie asmenys prieš jį nešoko, jam nesukėlė jokio skausmo. Nežinau ko jie norėjo.
R. bandė apginti save, kiek smūgių sudavė nematė. R. puolė prie G., negali pasakyti ar mušė. Nematė, kad R. sudavė kuriam nors. Smūgių nematė. R. buvo raudonas kairės pusės skruostas. R. turėjo pasiėmęs galiuką armatūros, kokių 40 cm.
Dėl metalinio strypo paaiškino, kad jis 40 cm, galas lenktas. Laužtuvėlis, kad galėtų ištraukti vinis. Jo automobilis ,,Ford Galaxy“ gal 1995 m. registruotas, buvo pirkimo-pardavimo sutartis. Dabar jo neturi, jau pardavė. Pirko iš Molėtų, valstybinio numerio neatsimena. Pardavė už 500 eurų, neatsimena ar buvo galiojantis draudimas. Pardavė savo vardu į (duomenys neskelbtini) soduose esantį laužyną ardymui.
Nurodė, kad L. aukštesnis už jį, G. panašaus sudėjimo kiek smulkesnis ir gal žemesnis. Jau prieš važiuojant iš R. skambučio suprato, kad kažkas negero įvyko, reikia žmogui padėti. Dėl šūvio paaiškino, kad jie tą šūvį girdėjo po pusvalandžio ar valandos kol buvo pas R. ir kalbėjosi lauke. Nelabai suprato kas padarė tą šūvį, gal medžiotojai. Jau vėliau, kai jis buvo namuose, paskambino R. ir pasakė, kad atvažiavo tie patys ir prie jo mamos ,,padarė tą šūvį“. Nežino ar padarė klaidų, jis tik gynė savo ir D. sveikatą. Jis nuo R. gyvena už kokių 8 kilometrų. Tiek jis, tiek su juo atvažiavęs kaimynas, tiek R. visi buvo blaivūs. Apie 19 val. jam skambino, tai atvažiavo apie 19:30 val. Dėl kelių skambučių paaiškino, kad pirmu skambučiu pakalbėjo ir tada važiavo, todėl antro skambučio negirdėjo, o likus keliems kilometrams iki D. namų jam paskambino, kad žinotų kur jis yra. R. pasakė, kad yra prie pirties ir sakė nestoti kieme, važiuoti prie pirties, nes jis ten. Taip jis ir padarė, važiavo pasiimti R.. Dėl to, kad jis sulaužė prieš kratą telefoną ir planšetę paaiškino, kad tai jo visas gyvenimas ir nenorėjo, kad kas sužinotų. Nenorėjo savo visą gyvenimą viešinti. Iš jo padarė kaltinamuoju, todėl susinervino. Nenorėjo, kad jo kauptas asmenines foto kas nors žiūrėtų. Ieškinių nepripažįsta ir nesutinka mokėti. Jis jų specialiai nemušė, gynė save. Jei nebūtų sugedęs automobilis ir nebūtų jo pardavęs, būtų ir jis pateikęs ieškinį dėl žalos automobiliui.
Nukentėjusysis R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jie atvyko nuo (duomenys neskelbtini) sodų kur pramogavo ir sugalvojo pasukti keliuku, važiuodami paklydo. Atvažiavo į R. sodybą, jiems pradėjo grasinti, pokalbis buvo piktybinis. Kai jie išlipo, R. griebėsi telefono ir pradėjo skambinti kažkam, nubėgo prie sodybos. Jie nutraukė piemenį, norėjo susitarti su juo gražiai viską sutvarkyti. M. nuėjo prie sodybos pakalbėti su R., o jie liko su L. laukti. R. pradėjo šaukti – dabar tai jums jau bus. Tada pamatė dideliu greičiu atvažiuojančią mašiną. Ta mašina bandė juos nutrenkti, tada apsisuko, tada išlipo vairuotojas ir griebėsi smurto. Jokio konflikto nevyko. Buvo smūgis į pakaušį, kitas kūno dalis ir jis susmuko. Tada nuo jo atsitraukė. Atsistojus pastebėjo, kad trūksta jo draugo L.. Besižvalgant pamatė, kad jis apsuptas užpuolikų ir pagalvojo, kad jam reikia padėti. M. buvo toliau. Paėjęs išgirdo B. žodžius ,,užmušim juos“. Tada užsimojo su laužtuvu, jam užsiėmus už galvos, ,,parėjo“ smūgis į kairę ranką. Jie buvo trise. Buvo blaivūs. Į sodus važiavo maudytis. Kodėl nevažiavo pagrindiniu keliu paaiškino, kad važiavo papramogauti, t.y. pasivažinėti miško keliukais. Pasėliuose buvo provėžos, todėl nemanė, kad daro nusikaltimą. R. jis nepažinojo, nežino ar jį kažkas pažįsta. Nežinojo, kad M. jį pažįsta. Sodyboje jiems visiškai nieko nereikėjo. Nežino, kad ten kažkas gyvena, paklydo, atsitiktinai važiavo, nes nerado kelio. M. vairavo savo automobilį ,,T. C.“. Jokių akmenų jie visi rankose neturėjo. Jokių reikalavimų R. nereiškė. Kai R. skambino, jie net nežinojo ką iškvies. Tai ką sako kaltinamasis, jo manymu, prasilenkia su realybe, nes taip nebuvo. Jis gyvena užsienyje. Dėl kaltinamojo gali pasakyti, kad jis elgėsi neadekvačiai, galimai galėjo būti neblaivus. Jis atsimena visas aplinkybes. Dideliu greičiu įvažiavo į kiemą B. automobilis, kokiu 70-80km/h greičiu. Jei nebūtų pasitraukę, būtų dideli sužalojimai. Iš už kampo išvažiavęs net ne mažino, o didino greitį. Sunku įvardinti į kiemą įvažiavo tiesiai į juos važiavo, jie spėjo pasitraukti. Norėjo juos pertrenkti, nes visiškai nestabdė, nebandė sulėtinti greičio, nes nuo posūkio automobilis greitėjo. Pasitraukė nuo kelio, lakstė, bandė nutrenkti, nes ne vieną kartą apsisuko ir vėl bandė. Antrą kartą važiavo lėčiau, gal 50-60 km/h. Tikrai matėsi, kad siekia ant jų užvažiuoti. Jie stovėjo pievelėje 5-10 m spinduliu. Kai automobilis sustojo išlipo B. laikydamas laužtuvą. Sakė, kad jiems gerai nesibaigs. Laužtuvo buvo riestas galas. B. buvo laužtuvas ir jis juo mušė. Pirmi keturi smūgiai jam buvo į pakaušį, dešinę ranką, dešinę koją, sėdmenis. Po tų smūgių prarado orientaciją, po to pakėlęs galvą pamatė, kad tik M. M. stovi, o dar vieno draugo trūksta. L. buvo apsuptas kitų asmenų, nusprendė eiti padėti, kad jo draugui nesibaigtų blogiau. Jam beeinant vėl prie jo priėjo B. su laužtuvu, vėl pagrasino, kad užmuš ir tada sudavė į kairę ranką. Grasino užmušti du kartus B.: pirmą kartą kai išlipo iš mašinos, o antrą kartą, kai ėjo padėti L.. Trečias sodyboje buvęs asmuo nieko nedarė, nors laikė rankoje kūjį, bet nematė, kad kam būtų sudavęs. R. neturėjo jokio laužtuvo. R. iš pradžių turėjo rankose akmenį, kai tik įvažiavo į sodybą ir M. grasino. Kai jis ėjo padėti L. šis gulėjo ant žemės, prašė, kad jam nieko nedarytų. Jis sakė, kad leistų jiems išvažiuoti, susirinkti daiktus. Jie L. padėjo eiti, pats nepaėjo, buvo kaip ir praradęs sąmonę – jo būseną sunku apibūdinti, buvo sumuštos kojos, iš galvos bėgo kraujas. Po įvykio jis su L. bendravo, L. jam siuntė nuotraukas. Nuotraukose matėsi pamėlinavusios blauzdos, kraujosruvos. Mano, kad L. sužalojimus patyrė, kai B. jam sudaužė tas kojas. Su D. R. nebuvo jokių konfliktų. D. R. nepadarė jokių sužalojimų, niekas nesudavė ir R. į veidą.
Dėl to, kad jie neva bėgo per rugius, o ten yra šuliniai ir ant jų jie krito, tai yra visiška nesąmonė, jie nieko nesivaikė. M. buvo išėjęs pakalbėti su R. prie jo sodybos, o jie tiesiog stovėjo. Jie mašiną buvo palikę obelų sode. Kai jie atvažiavo į sodą, kur nutraukė piemenį, iki to laiko kai M. ėjo pakalbėti su R. praėjo tik keletas minučių. Sode jie negėrė ir jokių butelių neturėjo. R. sodyboje buvo apie pusvalandį. Iš karto neišvažiavo, nes nenorėjo šalintis, laukė policijos, nes manė, kad R. jiems skambino, žino, kad jie padarė R. kokios tai žalos. Be to jie laukė draugo, kuris kalbėjosi su R.. Kai atėjo R., jie suprato, kad tai jo sodyba, nes svetimas taip nesielgtų. Kol atėjo ir pamatė sodybos šeimininką per tas 5 minutes jie atsikabino piemenį ir važiavo. Kai pamatė sodybos šeimininką jie visi buvo automobilyje, automobilis judėjo. Iš pradžių jie visiškai nesuprato kas per žmogus su akmeniu užsipuolė. Kai M. pradėjo su juo kalbėtis, suprato. Jie R. nesivaikė. Sutinka, kad, kai jie įvažiavo, R. gal ir išsigando. M. ėjo pasikalbėti su R., nes nebuvo aišku kam skambina. Niekas nebėgo ir niekas negriuvo.
Dėl ieškinio paaiškino, kad jam buvo lūžusios rankos ir kojos, o kitur buvo padaryti sutrenkimai kojose, sėdmenyse, rankose. Prašo 3 759 eurų turtinės ir 6 000 eurų neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro jo nedarbingumas, dėl patirtų traumų, buvo nedarbingas mėnesį laiko. Dirba statybose užsienyje. Užsiima individualia veikla. Turtinę žalą skaičiavo paimdamas mėnesio atlyginimo vidurkį ir paskaičiavo kiek negavo pajamų. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad ji susideda iš patirtos didelės psichologinės baimės, kuri atsirado po smūgių. Jis įbaugintas, tai įstrigę jo atmintyje ir net nežino kada gali vėl imtis tokių žiaurių veiksmų. Patyrė didelį skausmą. Dar ir dabar negali ramiai gyventi, jaučia psichologinę įtampą, po operacijos išliko riešo tirpimas. Ateityje laukia rankos operacija, yra rankoje plokštelė, kurią žada operacijos būdu šalinti. Oras keičiasi ir skauda, riešo skausmai išlikę. Dar bus viena operacija, plokštelių šalinimas. Kojos jau susitvarkė, tik kai keičiasi orai po lūžio jaučia skausmus.
Pripažįsta, kad jis po įvykio skambino R. ir prašė padengti gydymo išlaidas dėl patirto sužalojimo, kad teistas yra B., kad problemų sudarytų ir nenorėjo kreiptis į policiją. Visi nori ramiai gyventi. Jei R. būtų atlyginęs žalą, būtų nesikreipęs į policiją.
Kol dar nebuvo atvykę pašalinių asmenų, tą situaciją apibūdintų kaip konfliktą iš vienos pusės. Kai atvažiavo automobilis, jie stovėjo vidury kiemo. Nuo tos vietos buvo kokie 200-300 m. R. dar iki atvažiuojant automobiliui neišsakė jokių reikalavimų važiuoti atgal. Kol atvažiavo B., sunku apibudinti, konfliktas iš vienos pusės. Pradėjo grasinti, jis sėdėjo mašinoje, R. pasišalino. Kai atvyko automobilis iki kol jie išvyko praėjo apie 15 min., t.y. nuo jų atvažiavimo 5 minutės kol atvyko šeimininkas, apie 10 minučių R. kalbėjo su M. i7 apie 15 minučių vyko jų sumušimas. Jie jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Nieko pasakyti nespėjo, pasipylė smūgiai. Dėl šūvių paaiškino, kad L. sudaužytas, jam sulaužyta koja, visur skauda, - kaip jie galėjo šaudyti. Jie iš karto išvyko į namus gydytis. Ligoninėje dėl patirtų sužalojimų melavo, nes bijojo tų žmonių. O kai kreipėsi dėl žalos atlyginimo pas R., norėjo, kad viskas baigtųsi gerai. Dėl vietos gali pasakyti, kad ten buvo obelynas. Laukuose augo rugiai, grūdai, po to buvo piemuo ir jį atjungus galvojo, kad ras keliuką. Ar rapsai buvo negali pasakyti, kombainas negali pasakyti ar buvo.
Nukentėjusysis V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jie susitiko su draugais. Tą dieną važiavo išsimaudyti į (duomenys neskelbtini). Grįžtant iš (duomenys neskelbtini) M. M. sakė, – važiuojam pas mano pažįstamą R.. Pasuko per lauką, ten matėsi vėžės. Jis sakė M., kad ten auga kažkokia kultūra, negerai gal, kad važiuoja. Privažiavę pamatė piemens laidus, atsikabino ir įvažiavo į sodą. M. išlipo pirmas iš automobilio ir nuėjo pakalbėti su sodybos šeimininku. Jis buvo piktas ant M., jie su G. sėdėjo mašinoje. Po kiek laiko pamatė akmenis R. rankose, išlipo iš automobilio ir apsižodžiavo su R.. Tai truko apie 10 min. Sakė einam pasikalbėti, nes M. kalbėjosi su juo, jis išlipęs sakė, – nepyk. R. buvo labai supykęs, jis suprato, kad blogai, jog važiavo per lauką apsėtą kultūra. Gal ir įžeidė R.. Jis priėjęs prie jo sakė nepykti, o šis jam sakė, kad su juo nekalbės. M. M. su R. buvo toliau ir kalbėjosi. Jie kalbėjosi po to gal ir negražiai. Jis R. vijosi, bet rankose nieko neturėjo, parkrito, nes dirvonas buvo artas. Po to jis nubėgo prie savo mašinos. Atvažiavo kitas automobilis. Jis nematė, kad R. būtų kam skambinęs. Jis bėgo link draugų ir pamatė, kad sodybos šeimininkas ant jo atbėgo turėdamas kažką rankoje, jis sakė nesipykim. Tuo metu užsimojo ir jis užsidengė galvą, tada kelis kartus pajuto per kojas smūgius ir susmuko. Ant kojų buvo mėlynės. Po to atėjo draugai prie jo ir jie išvažiavo namo. Į medikus nesikreipė. Tiek pamena. Parodė, kad jie visi buvo blaivūs. Jis bėgo, nesinorėjo pyktis, buvo chaosas, atvažiavusi mašina važiavo link šeimininko. Mašina įvažiavo greitai, jie išsiskirstė, nes išsigando kai automobilis greitai atvažiavo. Jis vienas nubėgo prie mašinos. Dabar jau daug ko neprisimena, po įvykio prisiminė geriau. Kai pamatė prie jo ateinantį šeimininką, jis užsidengė galvą. Atėjo iš priekio, pajuto smūgį per kojas. Kas sudavė nematė. Kai prie jų atvažiavo, iš mašinos išlipo trise. Prašo remtis ikiteisminio tyrimo parodymais, nes nepamena, praėjo metai. Jis nepamena, draugai sakė, kad jį pakėlė. Prisimena, kad skaudėjo koją. Rytojaus dieną vaikščiojo, tada namo parėjo pats, gyvena trečiame aukšte. Kas davė G. nematė. Automobilį vairavo M.. Išvažiuojant elektrinio piemens neatkabino, nes skubėjo. Įvyko muštynės, didelis nesusipratimas ir gali būti, kad jis žodžiais įžeidė R.. Jis jam sudavė, o jis nesudavė niekam. R. buvo kieme, kai atvažiavo automobilis, privažiavo prie jų. Automobilis pro jį pravažiavo, jis nieko nedarė ir nieko nemetė. Jie jokio ginklo neturėjo ir nešaudė. Kai atvyko į sodybą buvo visi sveiki, jokių svaiginančių priemonių nevartojo. Po įvykio tiesiai į namus važiavo, niekur nestojo. Kombaino neprisimena, nesutiko. Jokie darbai ten nevyko. Jis su R. neturėjo jokių konfliktų, jokių piktų kėslų tikrai neturėjo. Kai važiavo, važiavo vėžėm, ten kelio nebuvo. Sodyboje užtruko keletą minučių, 5 -20 min. iš viso sodyboje prabuvo.
Jis dirba Norvegijoje, dirbo tada ir dabar ten dirba. Po įvykio negalėjo dirbti apie 1 mėnesį. Buvo ant kojų daug mėlynių, skaudėjo. Gydėsi medikamentais. Savo kaltę mato tame, kad konfliktavo su R.. Pas R. pirtyje per draugus yra buvęs, tačiau tą kartą nereikalavo pirties kūrenti. Pažiūrėjęs į 2023 m. gegužės 23 d. darytas foto nuotraukas paaiškino, kad vartus mato pirmą kartą, tvoros nematė, vartų neišvertė. Per tvorą nevažiavo. Prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
Nukentėjusysis V. L. ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. rugpjūčio 17 d. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 16.00 val., jis kartu su pažįstamais R. G. ir M. M., pastarojo automobiliu ,,T. C.“, juodos spalvos, nuvyko į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) upės išsimaudyti. Ten pabuvo apie valandą laiko ir apie 17.00 val., važiavo link namų į (duomenys neskelbtini). Alkoholio nei vienas nevartojo. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), sodų bendrijos, šiek tiek pavažiavus, M. M., kuris vairavo savo automobilį, pamatęs dešinėje kelio pusėje esantį nuvažiavimą miškelyje, įsuko, pasakydamas, kad važiuos šiuo keliu, nes jis žino šį keliuką, juo galima išvažiuoti link Raseinių miesto. M. M. dar pasakė, kad šiuo keliu galima pravažiuoti pro jo pažįstamo R. sodybą. Asmenį R. jis matęs gal du kartus anksčiau, jis yra pažįstamas su M. M.. Jiems važiuojant miško keliuku užkilo į kalną, užkilus prasidėjo aukšta žolė, važiavo užžėlusiu keliuku, tačiau matėsi senos kelio vėžės. Pavažiavus apie 50 metrų, privažiavo grūdinių kultūrų lauką, kuris buvo dar nenukultas. M. M. automobiliu važiavo per grūdinių kultūrų lauką, važiavo labai lėtai per technologines vėžes. Matėsi, kad tai vėžės, nes tose vietose nebuvo užaugusi grūdinė kultūra. Važiuojant technologinėmis vėžėmis išvažiavo iš grūdinių kultūrų lauko, privažiavo pievą, ją privažiavus pamatė, kad pieva yra užtverta elektriniu piemeniu. Jie sustojo, išlipo iš automobilio, norėdami pravažiuoti ištraukėme vieną kuolą ant kurio pritvirtintas piemuo, jį pakėlė, kad galėtų pravažiuoti automobilis, automobiliui pravažiavus atgal įstatė į žemę kuoliuką ir važiavo toliau. Įvažiavo į sodą, juo šiek tiek pavažiavus suprato, kad negerai važiuoja, kad suklydo pasirinkdami šį kelią ir tuo pat metu pamatė, kad atbėga sodybos savininkas R.. Jis buvo vienas, matėsi, kad yra akivaizdžiai supykęs ant jų, kad jie važinėja jo sodyboje. R. pradėjo šaukti ant M. M. kodėl jis čia važinėja. M. M. išlipo iš automobilio kalbėtis su R.. Suprato, kad jie pykstasi. Jie su R. G. taip pat išlipo iš automobilio sakydami R., kad nepyktų, kad jie atvyko ne pyktuoju ir nori iš čia išvažiuoti. Pamatę, kad R. su M. M. konfliktuoja, jis su R. G. įsėdo atgal į automobilį. Jiems sėdint automobilyje pamatė, kad atbėga R. link jų automobilio ir rankoje laiko akmenį. Jis pakėlęs rankoje laikė akmenį ir grasino M. M., kad dingtų. Jis suprato, kad M. su R. sukonfliktavo. Pamatę R. su akmeniu išsigando ir supyko, pamanė, kad jis gali mesti akmenį į jų automobilį ar į juos. Nieko nelaukę išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link jo, kad nemestų akmens. R. pradėjo bėgti atgal, o jis norėdamas jį įbauginti, kad nemestų akmens, pradėjo bėgti paskui jį. Jis paskui R. pabėgo apie 3-4 žingsnius tik norėdamas jį įbauginti, o ne piktai ką nors padaryti. Neketino jo gaudyti ar kitaip kaip nors sužaloti. R. nubėgo į savo namų pusę. Jis su R. G. liko sode prie automobilio, o M. M. nuėjo pas R. pasikalbėti, nes jie pažįstami ir nenorėjo pyktis. Jiems palaukus apie 10 minučių, negrįžus M., ėjo jo ieškoti. Nuėjo į R. kiemą, pamatė, kad R. su M. kalbasi prie ūkinio pastato. Jis priėjęs arčiau pasakė R., kad susitaikytų, kad nesipyktų, tačiau R. atsakė įvairiais necenzūriniais žodžiais, kad nesitaikys, Pasakė, kad neitų prie jo, pavadindamas ,,asilu", ,,gaidžiu", pasakė, kad su juo išsiaiškins kitaip. Kadangi R. jį taip pavadino ir pasakė, kad išsiaiškins kažkaip kitaip, jis priėjo dar arčiau prie jo, o R. pradėjo vėl nuo jo bėgti, nubėgo link savo pirties, o jis pabėgęs paskui jį apie 10 metrų suklupo ir pargriuvo, daugiau R. nesivijo. Atsistojęs išėjo ant pirties keliuko ir pamatė dideliu greičiu atvažiuojant ,,Ford Galaxy“ automobilį, tamsios spalvos, kuris iš pradžių staigiai sustojo, matėsi, kad automobilio priekyje sėdi du vyrai, jie buvo piktai nusiteikę, kažką rėkavo per langus. Pamatę juos R. kieme, automobilis ėmė link jų važiuoti, norėdamas ant jų užvažiuoti. R. kieme buvę jis, R. G. ir M. M. bėgiojo po visą kiemą, tai į vieną pusę, tai į kitą, kad jų nepervažiuotų. Jis tuomet išbėgo atgal į sodą ir bėgo link automobilio. Bėgant sodu link automobilio pamatė, kad automobilis ,,Ford Galaxy“ jau yra privažiavęs prie jų automobilio. Išsigando, nežinojo ką daryti, buvo be galo pavargęs nuo bėgimo ir sustojęs iškėlęs rankas asmenims atvažiavusiems su automobiliu ,,Ford Galaxy“ pasakė, kad šnekėtųsi, tartųsi, gana čia tų nesąmonių. Iš automobilio buvo išlipę du ar trys asmenys, vienas iš jų buvo R.. Link jo priešais ėjo R., jam pasakė, kad taikytųsi. Žiūrėjo į R., o kitų dviejų vyrų jau nebematė, kur jie nuėjo nežino. Jam stovint sode pajuto vieną stiprų smūgį iš nugaros per abi kojas ir jis suklupo, rankomis užsidengė galvą, sušuko, kad netrenktų į galvą. Pajuto dar kelis smūgius į kojas. Kas sudavė ir su kuo nematė. Asmenims iš pradžių išlipant iš automobilio ,,Ford Galaxy“ matė, kad jie rankose turėjo kažkokius strypus. Kuris asmuo jam sudavė nežino, nematė, nes pirmas smūgis suduotas jam iš nugaros, o po to užsidengė veidą, galvą ir nematė kuris asmuo sudavė smūgius. Kiek pamena, netrukus atbėgo jo draugai M. su R., pradėjo šaukti, kad nemuštų. Pamena, kad R. su M. paėmė jį už rankų ir nuvedė į automobilį ir jie išvažiavo skubiai tuo pačiu keliu, bet jau nutraukdami elektrinį piemenį, nes nebuvo kada išlipti ir jį atkelti. Išvažiavę iš šios sodybos grįžo į namus. Kadangi jam nebuvo padaryta sunkių kūno sužalojimų, pas medikus niekur nesikreipė, pareiškimo į policiją nerašė, nes nenorėjo jokių dar piktumų su šiais asmenimis. Su automobiliu ,,Ford Galaxy“ buvo atvykę du vyrai, kurių nepažįsta, jų vardų ir pavardžių nežino, anksčiau nematęs ir su jais nebendravęs (3 t., b. l. 55-59).
V. L. papildomai 2022 m. gruodžio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tvirtina ankstesnius savo liudytojo parodymus ir patikslino, bei papildė, kad nežino, nes nematė, kas įvykio metu iš trijų asmenų (ar R., ar automobiliu atvykęs du jam nepažįstami vyriškiai) - jį mušė. Neatsimena kokiu būdu jį mušė: ar kumščiais, ar spardydami, ar kokiu tai strypu. Viskas vyko labai greitai, kiek atsimena, atvažiavę automobiliu du vyriškiai, ar tai vienas iš jų, turėjo rankoje kažkokį pagalį ar tai strypą. Tikrai neįsidėmėjo kas per daiktas rankoje buvo. Automobilis, kaip ir sakė, įvažiavo į R. sodybą dideliu greičiu, automobilis važiavo tiesiai į juos. Jis, R. ir M. stovėjo greta vienas kito. Automobilio vairuotojas važiavo pavojingai ir per greitai, jei jie visi būtų nepasitraukę, gal būtų kurį jų ir kliudęs. Pamatęs realią grėsmę jis iš karto bėgo link jų automobilio. Viskas vyko greitai, prisimena tik tą momentą, kai pamatė link jo pareinantį (nuo jo apie 15-20 metrų atstumu) R. ir kaip tik tuo momentu prie jo sustojo tų vyriškių automobilis. Kažkuris iš tų vyriškių jam sudavė per kojas. Tikrai nežino kuom jis sudavė per kojas – ar strypu, ar spyrė. Taip pat nematė kuris iš tų dviejų vyriškių jam sudavė, nes tuo metu žiūrėjo į R., kuris artėjo link jo. Patikslina, kad R. jam matant tikrai nesudavė. O po to kaip sakė, suklupęs ant žemės, užsidengė galvą ir jau nebematė kas ir kaip jį mušė. Jis nesuprato iš kurios pusės mušamas ir ar vienas ir tas pats žmogus jį mušė. Tikrai to negali pasakyti. Po įvykio (tą pačią dieną ar po kelių dienų) jis savo telefonu fiksavo, t.y. fotografavosi padarytus sužalojimus ant savo kūno. Pripažįsta, kad tas nuotraukas su matomais sumušimais ant jo kūno jis siuntė draugui R. G.. Jie susirašinėjo. Esant reikalui galės savo telefoną su šiomis nuotraukomis ar susirašinėjimu pateikti. Papildo, kad įvykio metu buvo užsidėjęs maudymosi šortus. Prisimena, kad buvo vasara, važiavo maudytis, buvo apsirengęs trumpa apranga ir užsidėjęs šlepetes. Patikslina, kad R. prieš įvykį buvo matęs porą kartų, todėl jį iš matymo pažįsta, o tų dviejų vyriškių, atvažiavusių automobiliu, tikrai neatpažintų, jų neįsidėmėjo. Byloje civilinio ieškinio nereiškia, niekam pretenzijų neturi (3 t., b. l. 62-66).
Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną buvo (duomenys neskelbtini), pirko veršelį ir jam paskambino B., kuris paklausė ar ne jis važinėjasi laukuose juodu automobiliu. Atsakė, kad ne jis. Tada jis su tuo veršeliu parvažiavo, mašiną paliko pas savo mamą sodyboje ir pėsčias tekinas parbėgo miško keliuku, lauku, rapsais į sodybą, juos rado sode. Juos matė kaimynas, nes laukuose kūlė rapsus. Nuo tada kai paskambino iki tada kol jis atsirado sodyboje praėjo gal pusė valandos, nes po paskambino išvažiavo po kokių penkių minučių, važiavo apie 10 minučių ir iki sodybos bėgo apie 10 minučių. Sode matė išlaužtas tvoras, išguldytus pasėlius, išlaužtą piemenį. Pamatė mašiną iš kurios išlipo M. M.. Jis paklausė jų ką čia dirba, juk čia ganosi avys, pasėliai. Tada išlipo L. ir pakalbėjęs ,,ar mes ne draugai“ užsimojęs trenkė. Jis pradėjo bėgti, tada jam metė iš butelio. Jis pabėgo į kiemą, kad daugiau matytų. Bebėgdamas paskambino T. B.. Pas jį atėjo M. M., sakė nekviesti policijos. Jis prašė dingti gražiuoju, nes taip nesielgiama ir policijos nekvies. M. dar pasakė: ,,šešta para geriam, koksą ,,šniojam“. Jis policijos nekvietė, nes M. M. pažįsta, norėjo, kad neatimtų teisių jam. Bekalbant su M. atėjo L. ir G. iš sandėlio įvairių pusių. Jie pradėjo gaudytis jį pasiėmę akmenų. Ten visi trise bėgiojo apie 40 minučių. Išsisukti nuo jų bandė gudrumu. Per drenažo šulinius bėgo L. ir ten ,,susivartė“. Tie šuliniai yra jo kieme. Po to kai atvažiavo B. ir jį pasiėmė nuo pirties, jie prisirinko akmenų, betonų ir laidė į mašiną. Jis nubėgo metalinės armatūros ir pasiėmęs sudavė per rankas L.. Armatūrą pristatęs į policiją. Armatūros buvo pasiėmęs iki tol, kol B. atvažiavo. Sudavė su armatūra B. atvažiavus, L. per ranką į sieną kaip atsimušė, gal nepajautė nieko. Tuo metu B. buvo prie G.. Kai B. sudavė L., jis sudavė G. ar per ranką, ar per koją. Sudavė vieną smūgį L., o G. gal du, paskui jie šoko per tvorą ir išbėgo. T. dar tuo metu kažką su R., o po to pribėgo B. sudavė L. su laužtuvėliu, nes jį jau puolė L.. Tada jis dar tuo momentu atsisuko, ir puolė R. G., sudavė G. per alkūnę, per ranką – nežino nei kaip, nei kiek kartų. Supratę, kad jų jėgos stipresnės, šoko per tvora ir nubėgo į sodą prie savo mašinos. Tuo viskas pasibaigė. Vakare girdėjo šūvius. Jis sakė, kad gal tai medžiotojai. Jam vėliau jo draugė papasakojo, kad pas jo mamą buvo atvažiavęs M. ir šovė. Dar jo sesuo buvo pas mamą ir mama pasakojo, kad buvo ,,Ž.“ (taip nuo vaikystės vadina M. M.). Visa tai sužinojo iš savo draugės. Ne į žmogų šovė, gal šovė į orą. Mano, kad norėjo įbauginti, nes jie yra iš Meškinų grupuotės, susiję su nusikalstamu pasauliu. Jis tada kitą dieną pasistatė kamerą. Pas jį ir anksčiau pirtyje yra buvęs L., žinojo iš matymo, bet, kad tai L. anksčiau nežinojo. Yra buvę pas jį pirtyje.
Visi tie pas jį buvę asmenys turi pažintis su policija ir su nusikalstamo pasaulio atstovais. Kai nuvažiuoji į Raseinių transporto įmonę ,,R.“, kur M. dirba, visada ten sėdėdavo nusikalstamo pasaulio atstovai. Jam nepatinka tokie žmonės, kuo toliau nuo tokių žmonių, jie grasino ,,kaimieti sako kada pirtį kursi“. Jam iš angliško numerio paskambino R. G., sakė, kad reikia pinigų. Jis sakė, kad yra nukentėjusysis. Kokios sumos reikia nesakė. Jis pasakė, kad jokių pinigų nebus. Po kiek laiko jam paskambino policija, apie viską paaiškino, - balandžio mėnesį.
L.
jam sudavė į smilkinį, bet to niekur neužfiksavo. Prie jo pribėgo M. M.. Jie visi buvo neblaivūs, nors automobilį vairavo M. M..
B. atvažiavo ne vienas, bet tas asmuo, kiek jis matė, niekam nieko nesudavė. Ikiteisminio tyrimo metu papasakojo ne viską. Ikiteisminio tyrimo metu sakė ne viską, nes norėjo mažiau problemų. Dabar sako tiesą.
Po 40 minučių nuo paskambinimo atvažiavo B.. Jie jį gaudėsi, jis bėgiojo. Kai atvažiavo B., pasimušė apie 5 minutes ir pabėgo. G. ir L. laidė akmenis. (R. pasakoja ir rodo kokia kur kultūra yra, kur vėžės). Nurodė, kad yra visuomet laukuose technologinės vėžės, bet kai jau javai užaugę, tų vėžių nebesimato. Jie važiavo per laukus ne technologinėmis vėžėmis. Kad buvo pavartoję narkotikų suprato iš to, kad buvo išsiplėtę vyzdžiai, elgėsi neadekvačiai, šokinėja mintys. Kai skambino B., jis buvo išsigandęs. Šūvius girdėjo mama, kuri paskambino jo draugei ir sesei, o jam papasakojo draugė. Šalia jų yra bokštelis, todėl ir nereagavo į šūvį. Kai mama išgirdo šūvį, tada pamatė mašiną ir už vairo ir dar kažkokį asmenį. Tas aplinkybes aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu, bet tai nefiksuota. Apie tai aiškino tyrėjai, bet advokatas jau buvo išėjęs ir po to pasakęs. Kai skambino policijos pareigūnas, jam viską pasakė, visą teisybę, kai jam paskambino. Šioje byloje būti nukentėjusiuoju nenorėjo dėl M. M.. Nenorėjo jam ,,sudirbti“ gyvenimo, nes jis varo mašinas, reikalingos jam teisės. Jis manė, kad yra nukentėjęs, tai duos pinigų, atsiprašys ir viskas baigsis.
Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad su sugyventiniu D. R. vyko tą dieną pirkti veršelį. Ji važiavo kartu, kai D. paskambino. Pakalbėjo ir sakė važiuoti greičiau, nes paskambino L. B. ir paklausė – ar tu važinėji po lauką?, – jis tuo metu kūlė rapsą šalia jų sodybos. D. R. pasakė, kad ne jis. Nusipirkę veršelį atvyko iki R. namų. D. nepadėjo iškrauti to veršelio ir tiesiai pradėjo bėgti į savo kiemą. Nuo uošvienės iki jų kiemo 0,5 km. Ji pasiliko iškrauti veršelį, uošvienė paklausė kur D., ji pasakė, kad gavo žinią, jog po jų javus važinėja kažkokia mašina. Kai ji grįžo namo, B. ir D. stovėjo tarpduryje sandėlio, šnekučiavosi, sakė, kad buvo M. su draugais, kurių ji nepažįsta. Sakė, kad jie raižė. Praėjo kažkiek laiko, paskambino uošvienė ir pasakė, kad pro jos namus prisistabdant pravažiavo mašina ir išgirdo du šūvius, matė kaip mašinoje sėdėjo M.. Ji pasakė, kad pas juos kieme buvo M. su kažkokiais draugais. Ji pasakė, kad bėga pasakyti kokia yra situacija. Nubėgo pas juos ir pasakė, kad D. mama du šūvius išgirdo. Jai M. buvo padėjęs įsigyti automobilį, galvojo, kad nesugadintų automobilio ir kitą dieną pasistatė kameras ir jas pajungė. Kai ji nuėjo į sodybą, ten buvo B. su D., o kas buvo dar nepasakojo. Ji nekreipė dėmesio, buvo išversta tvora, mediniai vartai, nutraukti elektrinio piemens laidai. Apie muštynes žino tik tiek, kad kol buvo vienas, D. gaudėsi po kiemą tie atvažiavę vaikinai. Kad juos būtų mušęs R., neminėjo, ir, kad jis būtų sumuštas neminėjo. Ji į situaciją nesigilino, nežino apie automobilį. Neužfiksavo, bet kažką girdėjo apie akmenis. R. į policiją nesikreipė. Draugas M. M., prašė D., kad nekviestų policijos. M. su R. yra nuo mokyklos laikų draugai, dažnai lankydavosi M. pas juos namuose. Jie labai geri draugai. Pirties niekam nenuomoja. Daugybę kartų M. buvo pas juos pirtyje su draugais atvažiavęs. Tai ne paslauga, o dėl draugystės, pabūti visiems kartu. M. nėra niekada grasinęs, jokios baimės nėra sukėlęs.
R. M. su D. R. bendrą ūkį veda nuo 2014 m., o sodybą įsigijo 2016 m. Jų namų valda 12 ha, aptverta teritorija. Būna, kad svetimi žmonės važinėjasi po jų teritoriją. Tvora yra, bet nėra parašyta, kad privati valda. D. bėgo pažiūrėti kokie asmenys važinėja po javus, norėjo juos pamatyti, nes dažnai su keturračiais pasidarydavo trasas, važinėdavo, gąsdina gyvulius. Apie 0,5 km tiesiai bėgo D. iki namų. D. išbėgo vienas, pagalbos nesikvietė. Ji jokio incidento nematė. Į namus ji grįžo po valandos. Ar po to, kai iškrovė veršelį skambino D., neprisimena. Važiuojant namo nežinojo kas yra namuose. Apie muštynes nieko nežinojo. Jai sakė, kad vaikinai buvo apsvaigę, agresyviai nusiteikę, į pirtį prašėsi, sakė privalai užkurti.
Dėl javų jie patyrė žalą. Kelio nėra, išvažiavimas į laukus per medinius vartus, yra technologinės vėžės. Tos vėžės išlieka, tačiau lengvojo automobiliai parametrai kiti, todėl važiuoja per javus. Apžiūrint matosi, kad važiuota ir technologinėmis vėžėmis ir šalia. Buvo išguldyta javų. Jie į policiją nesikreipė, visus dalykus sprendė D.. Normalu, kad išlipęs bėgo. Gyvulio transportavimas truko apie 10 min.
Ji bijojo, kad jos mašinos neapgadintų. M. atsivežė draugus, kurie agresyviai nusiteikę. Buvo du šūviai. D. mama nematė kas šovė, bet matė, kad iš M. mašinos.
Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo muštynės. Jis važiavo su G. ir L. vienu automobiliu. Vairavo jis savo automobilį. Važiavo pas D., susipyko ir įvyko muštynės. Tai buvo senai, prieš metus, o gal daugiau, nelabai atsimena. Jie važiavo išsimaudę iš (duomenys neskelbtini). Važiavo per nupjautą lauką, norėjo pažiūrėti gerą trasą, nes jie su draugais kartasi važinėja džipais. Keliai pasikeitę, važinėdami per laukus atvažiavo pas D.. Ten įvyko barnis. D. pažįsta nuo mokyklos laikų. Daug kartų buvęs pas R., bet laukai keičiasi ir sunku surasti kelią kaip privažiuoti. Tą dieną kombainai kūlė. Buvo ten seniau keliukas, todėl jie ir pravažiavo. Jie nieko nebuvo vartoję. Jis buvo blaivus, nežino ar kiti buvo vartoję. Važiavo senu keliu, pasuko ir pro R. kiemą išvažiavo, atsisegė piemenį. Besegant iškrito laikiklis. Jokių medinių vartų nematė, jų nelaužė. Atgal išvažiavo pro tą patį kelią, negalvojo, kad išvažinėti pasėlius galima per kiemą važiuojant. Avių paleisti nenorėjo. M. pažįsta, žino, kad ji ten gyvena su R.. Kai įvažiavo į kiemą, juos ten pasitiko D. R., paklausė ką jie čia daro, ar nori, kad iš akmens paleistų. Jo draugai sako, – ką tu čia darai, ir jie susipyko, L. gal vijosi, o D. supykęs bėgo. L. dėl akmens norėjo pasivyti. Jis nesivijo. Mano, kad atsitiko bereikalinga nesąmonė. Jis važiavo pas draugą. Jis sakė nesipykti, kad kalbėjo su D.. L. užsivijo, bėgiojo, o G. šūkauti pradėjo. Po incidento jie išvyko. Jam patinka laukais važinėti, technologinėm vėžėm su džipais važinėja. Tą kartą buvo su lengvąja, važiavo ražienom, servitutiniu keliu. Sutinka, kad galėjo kreiptis į policiją, jog padarė žalos.
Po to, po kokių 10-15 minučių atvažiavo pas D. į kiemą žmonės, išlipo ir sukūlė žmones. Atvažiavo dviese ar trise. Kai atvažiavo, vos ant jų neužvažiavo. Įlėkė milžinišku greičiu, jie buvo kieme, kai įvažiavo automobilis, tiesiog įskrido. Jie išsilakstė, kai į juos važiavo. Jei nebūtų pasitraukę, būtų juos sudaužę. Jie akmenų nemėtė. Jų mašina buvo toliau, gal 100-150 m nuo kiemo. Iššoko iš mašinos atvažiavęs vaikinas ir pradėjo mušti jo draugus. Viskas vyko greitai. Labai sužalojo R. G.. G. sužalojo koją ir ranką. Mušė metaliniu strypu. Jis išsigando, atsitraukė. Jis nemušė ir nebuvo sumuštas. Atsitraukęs buvo gal 30-50 metrų. Kuris mušė pasakyti negali. R., kad muštų nematė. Atvykę buvo du ar trys žmonės. V. L. buvo praradęs sąmonę, gulėjo sukniubęs ant žemės, sunkiai galėjo paeiti, jie su G. parsivedė jį į automobilį. Po to jis atsigavo. L. buvo pažeistas sprandas. Rado gulintį, kas sužalojo nematė. Jie akmenų nelaidė.
Pas D. buvęs pirtyje daug kartų ir su draugais atvažiuodavo, daug žmonių būdavo. Tą dieną neprašė, kad kurtų pirtį. Po to įvykio su D. nebendrauja. Su G. ir L. šiuo metu draugiški santykiai. Jo automobilis ,,T. C.“, verslo.
Kaltinamąjį pažįsta, ,,T.“ pravardė. Kas vairavo automobilį neatsimena, atvažiavo du. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, sutinka su tuo, kad tada sakė, kad vairavo B., nes buvo praėję nedaug laiko. B. buvo labai piktas ir jie buvo išsigandę. Tyrimo metu geriau prisiminė, dabar sunku pasakyti, neatsimena. Tada davė teisingus parodymus. R. mamą pažįsta. Prie mamos namų nuvažiavęs nebuvo. Tik vežė namo sužeistus draugus. R. mama gyvena apie 400 metrai apačioje, netoli pėsčiomis. Jei važiuojant, tai reikia pro mamos sodybą važiuoti. Važiuodami pravažiavo, bet nebuvo sustoję prie jos. D. pats nuvažiavo ir pašaudė, specialiai, kad mestų ,,alibi“. R. klastoja parodymus. Pats gyrėsi D., kad taip padarė, pašaudė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslūs, nes dabar praėjo daug laiko. Pas R. yra didelis sodas, sode jie sustojo. Po incidento išvažiavo greitai, gal po 10-15 minučių, kai įkėlė L.. Muštynės vyko apie minutę. Iš pradžių kalbėjosi gražiai, negali pasakyti kodėl neišvažiavo. Pas R. daug įvažiavimų, piemuo gal su trim ar keturiais užkabinimais. Gal ir nutraukė piemenį, kai išvažiuodami bėgo nuo juos užpuolusių asmenų.
Liudytojas M. M. 2022 m. rugpjūčio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. apie 16.00 val. jis savo automobiliu ,,T. C. V.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, kartu su draugais R. G. ir V. L., nuvyko į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) upės išsimaudyti. Ten pabuvo apie valandą laiko ir apie 17.00 val., važiavo link namų į (duomenys neskelbtini). Alkoholio nevartojo. Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) sodų bendrijos, šiek tiek pavažiavus, pasuko į dešinėje kelio pusėje esantį nuvažiavimą miškelyje. Jis ten įsuko, nes iš seniai žinojo, kad šiuo keliuku galima išvažiuoti link (duomenys neskelbtini) miesto. Kadangi jis (duomenys neskelbtini) rajono gyventojas ir gerai žinojo šį keliuką, žinojo, kad šiuo keliuku galima taip pat pravažiuoti pro šalia esančią jo gerai pažįstamo D. R. sodybą. D. R. gerai pažįsta, mokėsi toje pačioje mokykloje. Jiems važiuojant miško keliuku užkilo į kalną, užkilus prasidėjo aukšta žolė ir nesimatė senojo keliuko, kuriuo kažkada anksčiau pravažiuodavo. Pavažiavus apie 50 metrų, privažiavo grūdinių kultūrų lauką, kuris buvo dar nenukultas. Pamatęs grūdinių kultūrų lauke esančias technologines vėžes, per jas automobiliu pravažiavo, lėtai, kad negadinti grūdinės kultūros. Išvažiavo iš grūdinių kultūrų lauko, privažiavo pievą, ją privažiavus pamatė, kad pieva yra užtverta elektriniu piemeniu. Sustojo išlipo iš automobilio, norėdami pravažiuoti atsegė elektrinį piemenį, atsegiant paskutinįjį trečiajį piemens laikiklį jis ištrūko iš kuolo ir jo negalėjo atgal prikabinti. Jis automobiliu pravažiavo pro elektrinį piemenį ir atgal užsegė piemenį. Pravažiavus elektrinį piemenį suprato, kad įvažiavo į D. R. priklausantį sodą, į pievą. Tuomet suprato, kad blogai pasirinko keliuką išvažiavimui. Jiems važiuojant pamatė, kad ateina sodybos savininkas D. R. ir rankoje nešėsi akmenį. Jis buvo vienas, matėsi, kad yra akivaizdžiai supykęs ant jų, kad jie važinėja jo sodyboje. D. R. pradėjo šaukti ant jo sakydamas kodėl jie čia važiuoja, akmenį jis laikė aukštai iškėlęs rankoje. Jie sustojo, daugiau nevažiavo. Kadangi jis gerai pažinojo D., išlipo iš automobilio, jam pasakė, kad jis nieko rankose neturi, kam jis laiko rankoje akmenį, jam bandė pasakyti, kad jie nieko blogo jam nedaro ir nepadarė. Tuomet D. tą akmenį numetė į pievą. Tuo metu iš automobilio išlipo jo draugai R. su V. ir pasakė D. R. kodėl D. buvo su akmeniu ir norėjo mesti į juos, įvykus trumpam žodiniam ginčui, D. iškart pradėjo bėgti link savo namų. Jis pamatęs, kad D. nubėgo, nuėjau paskui D. jam pasakyti, kad jie atvažiavo netyčia į jo sodybą, kad pasiklydo važiuodami užžėlusiu keliuku. Jam nuėjus paskui D., R. su V. pasiliko prie mašinos. Jis nuėjau pas D. R. į kiemą, jį rado prie ūkinio pastato, jis priėjo ir pasakė jam, kad nėra čia dėl ko pyktis, jis tuo metu kažkam skambino. Bekalbant atėjo R. su V. ir V. su D. tarpusavyje dar sukonfliktavo žodžiu. Bekalbant pamatė, kad atvažiavo į kiemą ,,Ford Galaxy” ar ,,Sharan”, tamsiai mėlynos spalvos automobilis, valstybinių numerių nematė. Šis automobilis dideliu greičiu įvažiavo į kiemą, jame sėdėjo du vyrai ir automobiliu bandė iškart užvažiuoti ant jų. Jis, V. ir R. bandė pasitraukti, kad ant jų neužvažiuotų. Matėsi, kad šie vyrai buvo piktai nusiteikę, suprato, kad jiems ir galėjo paskambinti D.. Jis pamatė, kad automobilį ,,Ford Galaxy” ar ,,Sharan” vairavo vyriškis pravarde "T.", jis yra T. B.. Jis jį gerai žino kaip (duomenys neskelbtini) rajono gyventoją iš matymo. Kas buvo kartu su T. B. nežino, yra jį matęs anksčiau, bet nežino jo nei vardo, nei pavardės. Vyriškis, kuris buvo su T. B., buvo apie 30 metų amžiaus, aukštas, liekno kūno sudėjimo, šviesų trumpai kirptų plaukų. Jiems spėjus pasitraukti ir automobiliui neužvažiavus ant jų, jie visi trys išsiskirstė į skirtingas sodybos puses. Po to jis pamatė, kad sodybos kieme, netoli medžių, obelų, R. G. pagavo T. B. ir rankoje turėtu metaliniu laužtuvu keletą kartų sudavė ant pievos gulinčiam R. G.. Jis pradėjo šaukti ,,ką čia darot”, tuomet T. B. įsėdo į automobilį ir nuvažiavo, kaip suprato, prie kito kažkur sodyboje rasto jų draugo V. L.. Jis iškart nubėgo prie R., padėjo jam atsikelti, ant R. kūno matėsi sužalojimai, mėlynės. R. pasakė, kad greičiausiai lūžo ranka, nes sunkiai ją valdė. R. pirmas nuskubėjo ieškoti V. L., jam taip pat atbėgus, sode pamatė pievoje gulintį V. L.. Suprato, kad jis taip sumuštas, jį sumušusių asmenų jau nebebuvo. Ant V. L. kūno matėsi sumušimai, mėlynės. Kas mušė V. L. jis nematė, nes dar nebuvo atėjęs. Tuomet jie su R. padėjo atsistoti V., jį nuvedė į jų automobilį ir skubiai iš ten išvažiavo. Privažiavus vėl elektrinį piemenį jis sustojo, išlipo iš automobilio, atsegė piemenį ir išvažiavo, atgal jo neužsegė, nes bijojo vėl sutikti šiuos asmenis. Jis iškart parvežė į namus V. ir R., o pats grįžo į namus. Pasiūlė R. ir V. nuvežti juos į ligoninę apžiūrai, tačiau jie atsisakė. Po to R. pasakė, kad jam ligoninėje nustatė rankos ir kojos lūžius. Jis šio įvykio metu nenukentėjo, sumuštas nebuvo, pretenzijų niekam neturi, pareiškimą rašyti atsisako, tačiau šio įvykio metu patyrė didelį išgastį, neigiamas emocijas. Mano, kad D. R. paskambino savo draugams, tai yra T. B. ir dar vienam jam nepažįstama asmeniui, kad juos pamokytų, kad daugiau taip nevažinėtų, kito paaiškinimo nežino. Jie atvykę į sodybą D. R. buvo paaiškinę, kad netyčia taip įvažiavo, o D. iškart buvo pasiėmęs akmenį ir pasakė, kad jiems sutraiškys galvas su šiuo akmeniu, dėl ko ir įvyko pirminis žodinis konfliktas (3 t., b. l. 101-105).
M. M. 2023 m. sausio 9 d. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu patvirtino anksčiau duotus parodymus ir papildomai parodė, kad šiuo metu jo automobilis ,,T. C.“ jau parduotas. Paaiškino, kad kai jo draugai V. ir R. pamatė, kad D. R. rankoje laiko akmenį ir juo grasina, šoko iš automobilio. Jie iššoko iš automobilio ir pradėjo šaukti ant D. R., ką jis neva daro. D. R. turbūt pamatęs, kad jų daugiau, išsigandęs pradėjo bėgti link savo namų. V. L. dar kiek jį vijosi, tačiau netrukus grįžo prie jų automobilio. R. su V. pasiliko prie mašinos, o jis nuėjau paskui D. prie ūkinio pastato, kuris buvo nuo automobilio apie 100 metrų. Jam paaiškino, kad pasiklydo, važiuodami užžėlusiu keliuku, dėl to ir atvažiavo į jo sodybą, pasakė, kad nėra dėl ko pyktis. Matė, kad tuo metu D. R. kažkam skambino, bet neprisimena ar ką kalbėjo. Jiems su D. R. bekalbant, turbūt jo pasigedę ir nesulaukę, atėjo V. L. su R. G.. Prisimena, kad D. R. dar dėl kažko sukonfliktavo su V. L., o po to staiga į sodybos kiemą dideliu greičiu įvažiavo automobilis ,,Ford Galaxy” arba ,,Sharan” (modeliai panašūs, todėl nežino, kuris tiksliai), tamsiai mėlynos spalvos automobilis, valstybinių numerių nematė. Automobilyje sėdėjo du vyrai, jie važiavo link jų. Suprato, kad automobilyje esantys vyrai yra ant jų pikti ir juos galimai iškvietė D. R.. Tiksliai matė, kad automobilį vairavo vyriškis pravarde "T.", t. y. T. B.. Jį gerai žino kaip Raseinių rajono gyventoją, tačiau artimo ryšio nepalaikė, jo tel. Nr. neturi. Kas buvo kartu su B. nežino. Jo nuomone, tas vyriškis nebuvo T. B. draugas, jis buvo labiau panašus į kokį darbininką. Jie pamatę link jų parvažiuojantį automobilį, visi trys išsiskirstė į skirtingas sodybos puses. V. L., jam atrodo, bėgo link automobilio, jie su R. pasiliko arčiau ūkinio pastato ir sodybos. Matė kaip T. B. sodybos kieme, prie medžių, obelų, pagavo R. G. ir rankoje turėtu metaliniu strypu keletą kartų jam sudavė. Buvo pats išsigandęs ir tikrai neskaičiavo kiek kartų tiksliai T. B. sudavė R. G. ir į kurias kūno vietas, bet porą kartų tai tikrai. Jis tai matydamas pradėjo šaukti "ką čia darot?!". T. B. nieko nesakė, jo nemušė ir negrasino, įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo link jų automobilio, kur prieš tai nubėgo V. L.. Jis iškart nubėgo prie R., padėjo jam atsikelti, ant jo kūno matėsi nubrozdinimai. Dar R. pasakė, kad greičiausiai jam lūžo ranka, nes sunkiai ją valdė. Supratę, kad T. B. turbūt nuvažiavo paskui V. L., norėdamas jį sumušti, abu su R. nuskubėjo jo ieškoti. Atbėgę prie automobilio, pievoje pamatėe gulintį V. L.. Suprato, kad jis taip pat yra sumuštas. Nematė kas ir kaip V. L. sumušė, nes asmenų aplink jau nebuvo. Tiksliai neprisimena ar V. L. buvo sužalotas, jis pats geriau tai galėtų pasakyti. Jie su R. padėjo atsistoti V., jį nuvedė į automobilį ir skubiai išvažiavo. Patikslina, kad jis šio įvykio metu niekaip nenukentėjo, niekas jo nemušė, pretenzijų niekam neturi. Įvykio metu tik išsigando, kad buvo sumušti jo draugai, tačiau dėl to nesijaučia esąs nukentėjęs ir nenori būti juo pripažintas. Įvykio metu matė kaip buvo sumuštas draugas R. G., jam buvo suduota kokiu tai strypu kelis kartus tai tikrai. R. G. mušė T. B., kurį gerai pažįsta. Nematė, kad R. G. būtų sudavęs D. R. arba vyriškis atvažiavęs kartu su T. B.. Jo T. B. nemušė galbūt dėl to, kad pažįstami. Sumušęs R. G., T. B. sėdo į automobilį ir, kaip dabar galvoja, nusivijo paskui V. L., jį sumušti. Nežino kas mušė V. L., to nematė. Nematė ar D. R. ką mušę ir ar kam sudavė. Viskas vyko labai greitai, sužiūrėti visko buvo neįmanoma. Jis supranta, kad D. R. paskambino savo draugams, ar tai T. B., ar tai su juo atvažiavusiam vyriškiui, kad juos pamokytų dėl to, kad atvažiavo į jo sodybą, kito paaiškinimo nežino (3 t., b. l. 108-111).
Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra D. R. mama. 2022 m. rugpjūčio 3 d. vakare turėjo jai parvežti veršelį sūnus D. su drauge. Ji laukė namuose, kai apie 19 val. grįžo ir prie vartų sustojo mašina. Ji atidarė vartus ir sūnaus draugė įvažiavo į kiemą, o sūnus tekinas nubėgo ,,ant miško“. Paklausė kur nubėgo D., jai pasakė, kad kai buvo (duomenys neskelbtini) paskambino D. L. B. ir pasakė, kad kuldamas rapsą pamatė, kad po jo javų lauką kažkoks automobilis raižo. Ji su marčia sutvarkė veršelį, marti išvažiavo, o ji nuėjo prie karvių melžti. 20 val. išgirdo, kad atvažiuoja mašina ir sustoja prie jos namų, išgirdo du šūvius. Mašina važiavo nuo sodų, o šūvius paleido į kiemo pusę. Išgirdo, kad arklių pastate kažkas sutratėjo ir galvojo, kad šauta į arklius. Iki jos buvo apie 25 metrai, ji buvo už kelio prie eglių, ten vairuotojas matosi. Galėjo išeiti, bet išsigando, kad gali nušauti. Kai mašina pradėjo važiuoti, nuėjo iki kelio pažiūrėti ar užfiksuos žvilgsniu. Matė, kad važiavo M. M. su automobiliu už vairo. Buvo tamsu, daugiau nieko nematė. Jie išlipę nebuvo. Po to nuėjo prie arklių, buvo du gardai išdaužyti. Paskambino dukrai A. R., pasakė, kad ją apšaudė ,,M.“. Dukra sakė kviest policiją, nes žirgai yra dukros. Kumelės tik išsilaužusios buvo, tai apžiūrėjo, kad žirgai nesužeisti, todėl ir neskambino policijai. Po to paskambino sūnaus draugei R. ir pasakė, kad ją ,,M.“ apšaudė. Ji pasakė, kad jis po javus raižė su dviem piemenukais, buvo išlaužę tvorą iš javų lauko į kiemą ir dar D. gaudėsi. Kas šovė, į ką šovė ji nematė, tik matė, kad M. M. buvo už vairo. Gyvuliai nebuvo sužeisti. Galėjo šauti nuo kelio. Automobilis buvo tamsus, nuvažiavo Raseinių kryptimi. Mašina buvo ilga, ne džipas. Mano, kad negalėjo M. šaudyti. Iššovė ir nuvažiavo. Ar ją matė M. ji nežino. Jai jokių grasinimų nebuvo.
Paaiškino, kad nuo savo iki sūnaus sodybos tiesiai gali nueiti per 7 minutes, o aplinkui apie 7 kilometrai. Būdavo ir M. įvažiuodavo su džipais į laukus, bet kai pasakydavo, – ką jūs čia darot, – mandagiai atsiprašydavo ir išvažiuodavo. Į policiją yra kreipusis aštuonis kartus dėl gyvulių paleidimo. Kad tą dieną buvo sužaloti asmenys, ji nežinojo. Sužinojo kai prasidėjo teismas. Sūnus ginklo neturi, jis nėra medžiotojas. Nesidomėjo ir nebuvo jokio reikalo ar buvo daugiau žmonių pas sūnų. Jos sodyba yra vienkiemis, eina žiūrėti kas sustoja.
Liudytojas L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną jis prie R. sodybos kūlė rapsą. Pamatė po lauką važinėjantį juodos spalvos automobilį panašų į R.. Paskambino D., sakė, – ar tu čia blūdini su automobiliu po laukus? Gavo atsakymą, kad ne jis. Paprašė pažiūrėti kas važinėja, bet nei jis pažįsta, nei įdomu, pabaigė kulti ir išvažiavo į kitą lauką. (duomenys neskelbtini) kaime D. mamos laukas, jis tą lauką nuomojasi. Matė, kad iš paskos važiuoja ,,Toyota“, t.y važiavo paskui jį kur nukulta ir po to nuvažiavo nežino kur, gal į mišką. Paklausė R., sakė, kad jo namuose nėra, prašė pažiūrėti kas važiuoja. Kviečiai buvo nenukulti, laukas šalia lauko. Jie galėjo važiuoti per lauką. Su traktoriumi R. išvažiavimas į laukus, per vartus pas mamos važiuoja. Šiuo metu kelio nėra, seniau buvo kelias. Pagrindiniai vartai yra nuo kelio. Ten buvo pasėti D. kviečiai, nematė, kad būtų išguldyti. Galvojo gal grybautojai, bet važinėjo, nuo jo bėgo. Langai nematė ar buvo tamsinti. Jo laukas nuo R. ribojasi tvora. Jie važinėjo 5 minutes. Iki mamos sodybos R. važiuoja aplink, o pėsčias eina tiesiai. Kur jie išvažiavo, jis nematė. Galėjo ir per kviečius išvažiuoti. Vienas išvažiavimas pas R. ir išvažiavimas į laukus, kitas pas mamą. Kalbėjosi su R., sakė, kad kažkas jį gaudėsi. R. darbštus žmogus, vienas kitam padeda. Šūvių jokių negirdėjo. D. nėra medžiotojas. Važiuojant kombainu ausinių nenaudoja.
Liudytojas R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jis atėjo pas kaimyną T. tą dieną ir jie sėdėjo lauke. Paskambino jam D. ir sakė, kad jis bėga. Sėdo į mašiną ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, važiavo 15 kilometrų iki D. R. sodybos. Nuvažiavo, ten buvo trys nepažįstami vaikinai: ilgas iš dešinės, mažesnis spyrė iš kojos ir iš rankos, kai jie įvažiavo ir apmėtė akmenimis juos. Jie sustojo prie pirties, išlipo. Ten buvo R., jis sakė, kad jį apmėtė akmenimis. Po to jis nieko nematė, sėdėjo mašinoje. T. B. vairavo automobilį ,,Audi“. Jiems spyrė į važiuojančią mašiną, apmėtė akmenimis. Jam tie asmenys nepažįstami. Įvažiuojant į sodybą žinojo, kad prie pirties stovi R.. Pamatė tris vaikinus, kai jie įvažiavo pas D., jie pasitraukė. Po to jie mėtytis akmenimis pradėjo. Nematė ar jie ką nors daugiau turėjo. Jie lėtai atvažiavo, gal per 20 minučių. Jokių įrankių nesivežė. Įrankių nematė. Bagažinėje įrankių nematė. Taip važiavo pažiūrėti. Kai paėmė R. nuo pirties, jis įsėdo ir važiavo link namų, kai akmenimis pradėjo mėtyti. Norėjo į namus parvežti D.. Prie namo sustojo ir prie tų žmonių. Už galo mašinos, toliau pravažiavo ir prasidėjo muštynės už 5-6 metrų iki namo. Jis pasiliko mašinoje, jie stumdytis pradėjo. Jie pradėjo pulti ant B. ir R.. Nenorėjo turėti problemų, tai ir nelipo iš mašinos. Mašinos galinis langas tamsintas. Su kuo mušėsi B. jis nematė. Tik išlipo ir pradėjo muštis. Kraujo ant B. nematė. R. nebuvo ir nematė, kad būtų sužalotas. R. liepė jiems dingti ir ėjo jie iki mašinos, jie išvažiavo. Kai jie išvažiavo tada išlipo ir jis iš mašinos. Buvo vakaras, bet dar buvo šviesu. Matė, kad jie visi buvo girti, akys stiklinės. Jis niekam nesudavė. Mušėsi iš galo mašinos. Jie išvažiavo už 20 minučių, M. nebuvo, jis jos nematė. Kai jie išvažiavo, sodyboje dar pabuvo apie 10-15 min. ir išvažiavo, šūvių negirdėjo.
Iš 2022 m. rugpjūčio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikaltimo vieta yra sodyba esanti, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23-26, 42);
Iš 2022 m. rugpjūčio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. G. atpažino T. B., kaip jį sumušusį asmenį (3 t., b. l. 7-14);
Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1803/2022(02) matyti, kad R. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: kairio alkūnkaulio lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių metu (2 t., b. l. 112-113);
Iš nukentėjusiojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti kokiomis aplinkybėmis 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 18 val. 30 min., sodybos esančios, (duomenys neskelbtini), kieme T. B. vairuodamas tyrimo metu nenustatytą lengvąjį automobilį siekė automobiliu pertrenkti jį, bei vėliau žodžiais grasindamas užmušti metaliniu laužtuvu sudavė V. L. penkis smūgius jam į kojas tokiu būdu padarydamas poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje ir dešinėje šlaunyje (3 t., b. l. 55-57, 62-64);
Iš 2023 m. sausio 26 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo, 2023 m. sausio 26 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad R. G. telefone buvo rastas 2022 m. rugpjūčio 5 d. vykęs R. G. ir V. L. susirašinėjimas apie jų užpuolimą ir sumušimą, 2022 m. rugpjūčio 3 d., bei sužaloto V. L. nuotraukos, kuriose matyti sužalotos nukentėjusiojo kojos. V. L. nurodo, kad jam sunku paeiti, jį galėjo laisvai užmušti (3 t., b. l. 33-34, 37-44);
Iš 2023 m. vasario 24 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo, 2023 m. sausio 26 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad R. G. telefone buvo rastas 2022 m. rugpjūčio 5 d. vykęs R. G. ir V. L. susirašinėjimas apie jų užpuolimą ir sumušimą 2022 m. rugpjūčio 3 d., bei sužaloto V. L. nuotraukos, kuriose matyti sužalotos nukentėjusiojo kojos. V. L. nurodo, kad jam sunku paeiti, jį galėjo laisvai užmušti (3 t., b. l. 73-74, 77-90);
Iš Teismo medicinos specialisto Juozo Vėlavičiaus ikiteisminio tyrimo metu duoto paaiškinimo matyti, kad susipažinęs su V. L. telefone rastomis nuotraukomis, kuriose matyti kojų sužalojimai, specialistas paaiškino, kad kojose stebimos intensyvios poodinės kraujosruvos. Kairės šlaunies išoriniame paviršiuje stebimi mažiausiai du atskiri masyvūs, platūs pailgi įstrižos krypties židiniai. Dešinėje šlaunyje, išoriniame paviršiuje, arti nugarinės dalies palei šortų kraštą vienas masyvus židinys, turintis pailgą formą. Dešinės šlaunies priekiniame-vidiniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje labai platus poodinės kraujosruvos židinys, turintis pailgos formos vos įstrižą prašviesėjimo ruožą centrinėje dalyje (fotonuotraukose pažymėta). Dešinės kojos viršutiniame trečdalyje, priekiniame-išoriniame paviršiuje stebima pailga poodinė kraujosruva. Pateiktose nuotraukose matomos mažiausiai penkios atskiros poodinės kraujosruvos, turinčios pailgą formą. Jos padarytos mažiausiai penkiais atskirais smūgiais. Vertinant tai, kad kraujosruvos yra plačiai išplitusios nuo traumuojančios jėgos pridėjimo taškų, darytina prielaida, kad jos nešviežios, t. y. bent paros senumo. Vėliausias tikėtinas padarymo laikas gali būti ir keliolika parų. Poodines kraujosruvas įprastai vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, nebent jų gijimas būtų lydimas komplikacijų, kaip pavyzdžiui intensyviausio sumušimo vietoje susikaupusio kraujo židinio supūliavimas. Tokiu atveju būtų neišvengiama chirurginės pagalbos poreikis ir sveikatos sutrikdymo mastas būtų nesunkus. Nuotraukose matomos poodinės kraujosruvos padarytos, traumuojant (suduodant smūgius) masyviu, pailgu santykinai lygaus paviršiaus, be akcentuotų reljefinių elementų, daiktu. Į tai nurodytų poodinių kraujosruvų forma, tolygus spalvos intensyvumas ir kraštų kontūras. Jei žmogaus kojos, sužalotosios vietos, padarant sužalojimus nebuvo pridengtos rūbais, tai menkai tikėtina, kad jos padarytos foto lentelėje užfiksuotu statybinės armatūros strypu, nes strypas turi išraiškingą reljefinį nuosekliai pasikartojančių iškilimų paviršių (3 t., b. l. 121-133);
Iš liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti kokiomis aplinkybėmis 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 18 val. 30 min., sodybos esančios, (duomenys neskelbtini), kieme T. B. užpuolė ir sumušė R. G., V. L. (3 t., b. l. 23-25, 101-103, 108-110);
Iš 2022 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinio pranešimo, 2022 m. rugsėjo 5 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo, 2022 m. rugsėjo 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui susisiekus telefonu su D. R., šis paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. M. M. su dviem draugais įsibrovė į jo sodybą, užpuolė jį, todėl jis sumušė M. M. draugus metaliniu strypu. Kitų pašalinių asmenų nebuvo jo sodyboje. Vėliau, apklausiamas liudytoju, D. R. ikiteisminio tyrimo metu, o ir teismo posėdžio metu, paaiškino, kad po to, kai į jo sodybą įsibrovė M. M. su draugais bei užpuolė jį, jis pakvietė į pagalbą T. B.. T. B. atvažiavo į jo sodybą automobiliu. Kai po šio įvykio pas jį atvyko policija ir paprašė pateiktį įrankį kuriuo buvo sumušti M. M. ir jo draugai, jis po kelių dienų nuvežė policijai metalinį strypą. Tačiau jis pats nemušė M. M. ir jo draugų, nežino kas ir kokiu būdu juos sužalojo (3 t., b. l. 134-135, 138-139, 142-145, 153-154);
Iš 2022 m. rugsėjo 8 d. kratos protokolo, 2022 m. rugsėjo 12 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad pas D. R. buvo rasta ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung IMEI (duomenys neskelbtini). Šiame telefone rasta susirašinėjimo programėlė „Messenger“, kurioje yra įvesti T. B. duomenys. Peržiūrėjus D. R. ir T. B. bendravimo istoriją rasti šie įvykiai: 2022-08-03, 12.03 val. fiksuotas D. R. išeinantis skambutis T. B.; 12.49 val. fiksuotas įeinantis T. B. skambutis D. R.; 14.38 val. fiksuotas D. R. išeinantis skambutis T. B.; 16.04 val. fiksuotas T. B. skambutis D. R.; 16.33 val. fiksuotas T. B. skambutis D. R.; 19.07 val. fiksuotas D. R. skambutis T. B.; 19.09 val. fiksuotas T. B. skambutis D. R.; 19.20 val. fiksuotas D. R. skambutis T. B.; 19.32 val. fiksuotas D. R. skambutis T. B.; 19.33 val. fiksuotas D. R. skambutis T. B.; 22.54 val. fiksuotas D. R. skambutis T. B. (3 t., b. l. 85-89, 92-100)
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
Motyvuojamoji dalis
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Byloje nustatyta, kad M. M., V. L. ir R. G. atvyko į D. R. priklausančią sodybą ir tarp jų įvyko konfliktas, D. R. buvo vaikomas po savo sodybą, tačiau nėra nustatyta, kad D. R. būtų patyręs smurtą, galimai jis tik pajuto pavoju savo asmens atžvilgiu, todėl pranešė T. B. apie galimą jam pavojų ir prašė padėti. T. B. atvyko į D. R. sodybą.
Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad nukentėjusysis R. G., kuris patyrė nesunkų sužalojimą, ir kaltinamasis T. B. iki įvykio būtų pažinoję vienas kitą, būtų konkrečiai dėl kažko nesutarę ar turėję dingstį tai išsiaiškinti. Iki prasidedant smurtiniam T. B. elgesiui, t.y. suduodant smūgius metaliniu laužtuvu R. G., nenustatyta, kad R. G. būtų pavartojęs kokius tai veiksmus T. B. atžvilgiu. Ta aplinkybė, kad neva ar R. G., ar V. L., ar M. M. į T. B. automobilį spyrė, rankose laikė akmenis ar juo mėtė nėra vienareikšmiškai įrodyta, be to tai nėra konstatuojama realiai grėsusiu pavojumi T. B..
Byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis T. B., tai patvirtino ir jis pats, sudavė metaliniu strypu R. G. į ranką ir koją. Nenustatyta, kad tuo metu R. G. būtų panaudojęs fizinius veiksmus T. B. atžvilgiu. Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1803/2022(02) matyti, kad R. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: kairio alkūnkaulio lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių metu.
Kaltinamojo gynėjas nurodė, jog kaltinamasis T. B. veikė būtinosios ginties sąlygomis.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1 dalį, asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Vadovaujantis BK 28 straipsnio 2 dalimi, asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.
Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-310/2011, Nr. 2K-423/2011, Nr. 2K-7-326/2013, Nr. 2K-31-788/2015, Nr. 2K-38-788/2020, Nr. 2K-96-654/2023).
Nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad kaltinamasis T. B. gynėsi nuo nukentėjusiojo R. G. neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu. Neginčytinai nustatyta, kad T. B. atvyko į D. R. sodybą jo pakviestas padėti. Tačiau taip pat iš bylos duomenų matyti, kad kai į sodybą atvyko T. B., D. R. buvo atsistojęs už pirties ir nebuvo jokių aktyvių konflikto veiksmų.
Kaltinamasis nurodo, kad gavo iš D. R. žinutę, kad jį vaikosi, todėl sėdo į automobilį ir važiavo padėti draugui. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad atvykus ir objektyviai vertinant matomas aplinkybes – sodyboje nevyko joks veiksmas, tai ir nėra pagrindo įtarti kėsinimąsi į asmenį ar objektus, kaip ir nėra akivaizdaus pavojaus. Kaip nustatyta iš pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų, T. B. nesiekė aiškintis situacijos, vesti pokalbį su R. G., V. L. ir M. M., bet ėmėsi aktyvių veiksmų: dideliu greičiu įvažiavo automobiliu, po kiemą automobiliu vaikėsi nukentėjusiuosius, po to nuvykęs iki pirties pasiėmė D. R., kuris ten stovėjo, – tuo metu prieš jį nebuvo atliekami jokie veiksmai nei žodžiu, nei aktyviais veiksmais, – nuvažiavo link nukentėjusiųjų ir metaliniu laužtuvu sudavė R. G., o po to ir V. L., kuris buvo kiek toliau nuo R. G..
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog konfliktas vyko tarp R. G., V. L., bei M. M. ir liudytojo D. R.. Nenustatyta, kad D. R. būtų patyręs fizinį smurtą, tik nustatyta, kad D. R. galėjo patirti realų pavojų savo asmens atžvilgiu tuo metu kai jis pamatė tris asmenis, kurių vieną pažinojo (M. R. draugas), bei kai V. L. vijosi R., neva prašydamas nesipykti. Pasak V. L. parodymų, vijosi apie 10 metrų. M. M. su D. R. kalbėjosi, tačiau ir pats liudytojas D. R. neišsakė, kad jis būtų jautęs grėsmę savo atžvilgiui iš M. M..
Įstatymų leidėjas nenurodo konkretaus laiko tarpo, per kurį galima būtinoji gintis, nes šis laikas gali būti įvairus ir priklauso nuo konkretaus atvejo faktinių aplinkybių. Svarbu, kad besiginančiam asmeniui (vis dar) grėstų realus pavojus. Asmuo, išvengęs galimo pavojaus (pavyzdžiui, pasišalinęs iš konflikto vietos), praranda teisę remtis būtinąja gintimi ir tuo pateisinti vėlesnį savo puolimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021).
Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka, kad tuo metu, kai D. R. kvietėsi pagalbą, jis galėjo jausti realų pavojų savo asmeniui, tačiau tuo metu, kai atvyko T. B. į D. R. sodybą, nebuvo juntamas ar akivaizdžiai matomas realus pavojus. Visa situacija jau buvo aprimusi ir aktyvių veiksmų nevyko, kaip nevyko ir realūs grasinimai – D. R. slėpėsi už pirties, o atvykęs T. B. net neišlipo iš mašinos, o iš karto siekė užvažiuoti ant kieme buvusių asmenų, o kai išlipo, puolė mušti ir nesiaiškino situacijos. Kaip nurodė nukentėjusysis R. G. – ,,Jokio konflikto nebuvo, buvo smūgis į pakaušį, kitas kūno dalis ir jis susmuko“.
Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis teismų praktika matyti, kad nėra pagrindo T. B. atžvilgiu taikyti būtinosios ginties, nes nenustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnio keliamas sąlygas, susijusias su gynyba nuo pavojingo kėsinimosi ar realia grėsme asmeniui ar objektams. Teismo manymu, susidariusioje situacijoje nebuvo tokių pavojingų veiksmų iš nukentėjusiojo R. G., kurie kaltinamajam T. B. būtų galėję sudartyti vaizdą, kad reikalinga taip agresyviai gintis ar ginti draugą – suduoti smūgius metaliniu laužtuvu, nors ir ne į gyvybiškai svarbius organus. Nukentėjusysis R. G. jokių veiksmų T. B. atžvilgiu neatliko, kaip ir D. R. nuo R. G. nenustatyta, kad būtų nukentėjęs. Iš bylos duomenų matyti, kad T. B. į D. R. sodybą atvažiavo jau pasibaigus konfliktui ir po to jau vyko nukentėjusiųjų puolimas. Toks kaltinamojo veiksmas neabejotinai negali būti laikomas būtinąja gintimi, šalinančia jo atsakomybę. Taigi, toks kaltinamojo smurtinis veiksmas, nukentėjusiajam R. G. padaryto sužalojimo pobūdis rodo, jog T. B. teisei priešingas elgesys buvo tyčinis.
Apibendrinant teismas konstatuoja, jog kaltinamojo T. B. veiksmuose nėra būtinosios ginties sąlygų, jo veiksmai negali būti pripažinti adekvačiais nustatytai situacijai ir veikimu esant būtinosios ginties sąlygomis.
BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. To paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) nustatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).
T. B. kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiojo R. G., liudytojų duotais parodymais, Teismo medicinos ekspertizės išvada, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis T. B. nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų, neadekvačiai sureagavęs į D. R. telefoninį skambutį pagalbai: tai yra siekdamas dėl menkavertės priežasties sužaloti nukentėjusįjį R. G., vairuodamas tyrimo metu nenustatytą lengvąjį automobilį, siekė automobiliu pertrenkti nukentėjusįjį. Iš karto po to, kai nukentėjusysis pasitraukė ir tokiu būdu išvengė susidūrimo su T. B. vairuojamu automobiliu, T. B. išlipo iš automobilio ir žodžiais grasindamas užmušti metaliniu laužtuvu sudavė nukentėjusiajam penkis smūgius į pakaušį, dešinę ranką, dešinę koją, dešinės pusės sėdmenis, kairę ranką, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą – kairio alkūnkaulio lūžį, dešinio šeivikaulio lūžį.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo T. B. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus – iš chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės priežasties, padarė asmeniui nesunkų sveikatos sutrikdymą, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo T. B. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą ar padarius nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką - fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.
T. B. kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiųjų R. G. ir V. L., liudytojų duotais parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Kaltinamasis nurodė, kad jis pastūmė V. L., o šis parkrito. Kas sužalojo V. L. nežino. Tačiau iš Teismo medicinos specialisto Juozo Vėlavičiaus ikiteisminio tyrimo metu duoto paaiškinimo matyti, kad apžiūrėjęs V. L. telefone rastas foto nuotraukas, kur užfiksuoti jo sumušimai ant kojų nurodė, kad poodinės kraujosruvos įprastai vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai (poodinės kraujosruvos) padaryti traumuojant (suduodant smūgius) masyviu, pailgu santykinai lygaus paviršiaus, be akcentuotų reljefinių elementų, daiktu. Jei žmogaus kojos, sužalotosios vietos, padarant sužalojimus nebuvo pridengtos rūbais, tai eksperto manymu mažai tikėtina, kad minimi sužalojimai padaryti D. R. pateiktu statybinės armatūros strypu. Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. B. nurodė, kad jo turėtas laužtuvėlis buvo kokių 40 cm ilgio, su lenktu galu, kad pavyktų ištraukti vinis. Be to ir liudytojas D. R. nurodė, kad T. B. laužtuvėliu sudavė V. L..
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis T. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą - tai yra siekdamas dėl menkavertės priežasties sužaloti nukentėjusįjį V. L., vairuodamas tyrimo metu nenustatytą lengvąjį automobilį, siekė automobiliu pertrenkti jį, o iš karto po to, kai nukentėjusysis pasitraukė ir tokiu būdu išvengė susidūrimo su T. B. vairuojamu automobiliu, T. B. išlipo iš automobilio ir žodžiais grasindamas užmušti, metaliniu laužtuvu sudavė nukentėjusiajam penkis smūgius į kojas ir tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą - poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje ir dešinėje šlaunyje.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo T. B. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo T. B. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)
Kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis T. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (4 t., b. l. 62-67, 68-87), administracine tvarka baustas (4 t., b. l. 88-89). Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, T. B. asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad abiejų veikų atžvilgiu veikė iš chuliganiškų paskatų dėl mažareikšmės priežasties ir dviem asmenim sužalojo sveikatą: nežymus sveikatos sutrikdymas ir nesunkus sveikatos sužalojimas, teisiamas ketvirtą kartą, iš nuteisimų išvadų nedaro, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam T. B. paskiriant laisvės atėmimą.
Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant BK nustatytoms sąlygoms: asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai.
Teismų praktikoje pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-388-895/2016).
Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017)
Šiuo atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas: vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, jis dirbantis, teisiamas ketvirtą kartą, tačiau dėl asmens sveikatos sutrikdymo ar sužalojimo teisiamas pirmą kartą. Atsižvelgiant į byloje ištirtas aplinkybėms, kaltinamojo asmenybę, jo darbinius įsipareigojimus, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės ir galimas bausmės vykdymo atidėjimas.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 296,49 Eur civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 116-120, 126). Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų T. B. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Kauno teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.
Teismo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusysis R. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 759 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 6 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (4 t., b. l. 136-147).
Civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis R. G. nurodė, kad ilgą laiką jis negalėjo dirbti, gydėsi, vartojo medikamentus, laukia dar viena operacija dėl kurios taip pat patirs turtinės žalos. R. G. nedirbo mėnesį laiko: sirgo nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d., o po 12-14 dienų buvo šalinami siūlai. Tą mėnesį negavo pajamų, nes dirba pagal individualią veiklą statybų srityje. Paaiškina, kad per 2022 m. – 2023 m. jis uždirbo 34 921,00 Svarą sterlingų arba 40 508,36 Eur. Jis per metus laiko dirbo tik 11 mėnesių, todėl laiko, kad jo negautos pajamos dėl ligos yra 3 759,00 Eur, kai dienos pajamos 121,29 Eur. Šias negautas pajamas ir prašo priteisti kaip turtinę žalą. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad jis po įvykio jautė didelius skausmus, nepatogumus, palūžo psichologiškai, buvo sutrikdytas normalus gyvenimo ritmas, teko patirti operaciją, dabar dar laukia viena operacija, nes bus šalinama plokštelė. Visa tai jam sudaro diskomfortą, emocinės būsenos pablogėjimą, kas atsiliepia gyvenimo kokybei. Po operacijos išliko riešo tirpimas, kojos kaip ir susitvarkė, tačiau kai keičiasi orai dar jaučia riešo ir kojos skausmus. Prašo priteisti 6 000,00 Eur neturtinės žalos.
Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko, sakė jis specialiai nemušė tik gynė. Jei nebūtų pardavęs automobilio, nes jis sugedo, būtų ir jis padavęs ieškinį dėl žalos.
Pagal CK 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Teismas nustatė, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala byloje įrodyta pateiktais dokumentais: mokesčių mokėtojo deklaracija, išrašas iš e.sveikata.lt dėl ortopedo traumatologo paslaugų (4 t., b. l. 138-143, 144—147). Žala padaryta dėl nusikalstamų T. B. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys, todėl yra pagrindas visiškai tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš T. B. R. G. naudai 3 759,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, Nr. 2K-202-693/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-53-693/2018). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Nagrinėjamoje byloje teismui jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis R. G. dėl kaltinamojo T. B. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nustatant nukentėjusiajam R. G. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo T. B. tyčiniais smurtiniais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kairio alkūnkaulio lūžis, dešinio šeivikaulio lūžis. R. G. mėnesį laiko buvo nedarbingas, sutriko jo nusistovėjęs gyvenimo ritmas, pakito gyvenimo kokybė, be to jo laukia dar viena operacija – plokštelės šalinimas. Teismas taip pat įvertina ir T. B. elgesį po nusikaltimo padarymo – kaltės nepripažino, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo būtų atsiprašęs, nei nukentėjusiajam, nei Kauno teritorinei ligonių kasai žalos savo noru neatlygino. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų R. G. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai, tačiau liekamieji reiškiniai gali būti išlikę. Vertinant neturinės žalos apimtį svarbu įvertinti ir paties nukentėjusiojo R. G. elgesį – pažymėtina, kad sodyboje, kur buvo sumuštas, jis atsidūrė neatsitiktinai, o savo noru atvyko, nesiekė geranoriškai spręsti konfliktą su D. R. dėl ko šiam teko kviestis T. B.. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo elgesys iki smurtinių veiksmų jo atžvilgiu nevertintinas kaip atsakingo ir rūpestingo, siekusio išvengti susidariusios situacijos.
Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, visas nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad kaltinamasis T. B. dirbantis ir turi dėti pastangas, kad būtų atlyginta nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala, bet mano, kad reikalavimas priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra per didelis, neatitinka susiformavusios teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017 ir kt.), todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nustatant, kad padarytos neturtinės žalos dydis yra 3 000 Eur ir ši suma priteistina iš T. B. R. G. naudai. Teismo vertinimu, būtent šis neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.
Nukentėjusysis R. G. savo civiliniame ieškinyje prašė priteisti ir procesines palūkanas.
Pažymėtina, jog pagal CK nuostatas palūkanos gali atlikti: a) mokėjimo funkciją; arba b) kompensacinę funkciją. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų priskirtinos ir procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, todėl CK 6.210 straipsnio nuostatos dėl palūkanų dydžių taikytinos ir procesinėms palūkanoms. Pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką procesinės palūkanos priteisiamos ne tik bylose, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, bet ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-352-976/2018). Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, taip pat į pripažintą kaltinamojo veiksmais nukentėjusiesiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos faktą, sutinkamai su CK 6.37 ir 6.210 straipsniais, nukentėjusiojo R. G. naudai iš kaltinamojo T. B. priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos žalos sumos, tai yra nuo 6 759,00 Eur, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis R. G. prašė iš kaltinamojo priteisti ir jo patirtas atstovavimo išlaidas už advokato paslaugas. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo kvitai 1000 Eur ir 500 Eur sumoms (4 t., b. l. 148-149, 188-189).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas.
Iš nukentėjusiojo pateiktų duomenų matyti, kad teisinės paslaugos buvo teikiamos tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Nukentėjusysis kartu su atstovu advokatu parengė civilinį ieškinį, R. G. buvo atstovaujamas bylą nagrinėjant teisme, atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose iš buvusių keturių. Teismas, spręsdamas dėl proceso išlaidų priteisimo privalomai atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“. Remiantis šių rekomendacijų 9 punktu Lietuvos statistikos departamento paskelbtą 2021 metu IV ketvirčio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių), kurį sudaro 2000,10 Eur. Atsižvelgiant į aptartą, pašoma priteisti proceso išlaidų suma neviršija pagal rekomendacijas apskaičiuotino atlygintinų išlaidų maksimalaus dydžio, atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis ir nėra perteklinės. Vadovaujantis sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas mato pagrindą R. G. priteisti visas prašomas ir įrodymais pagrįstas patirtas proceso išlaidas dėl advokato kaip atstovo dalyvavimo procese. Iš T. B. R. G. naudai priteistina 1 500 Eur atstovavimo išlaidų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
T. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti jį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą šiuo nuosprendžiu bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2022 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir T. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, T. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 2 (dvejus) metus atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam R. G. ir Kauno teritorinei ligonių kasai.
Iki bausmės vykdymo pradžios T. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iš T. B. priteisti 3 759,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 759 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, 1 500,00 Eur išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, nukentėjusiojo R. G. naudai.
Iš T. B. priteisti 1 296,49 Eur turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinis strypas (1 vnt.), sunaikintinas įstatymų nustatyta tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.