Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-696-755/2015

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-10-21
Bylos Nr.: 2A-696-755/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-01599-2013-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Jonaitienė, Eigirdas Činka, Birutė Valiulienė
Ieškovas: J. G.
Atsakovas: A. P., R. P., G. P.
Išvadą teikia: Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-696-755/2015

Ingrida Kirsnytė Proceso Nr. 2-08-3-01599-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ir atsakovų A. P., R. P. ir G. P. atstovo A. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-902/2015 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams A. P., G. P. ir R. P. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovų priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreipimuisi į teismą dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo palikimą priėmusiems įpėdiniams - atsakovams, priteisti solidariai iš atsakovų, (duomenys neskelbtini) mirusiojo A. P. įpėdinių, 6204,50 Eur (21422,90 Lt) ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2., b.l. 38-39).

Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. P., jam liko skolingas 21422,90 Lt, iš jų 8000 Lt paskolinti 2004 m., 3000 Lt paskolinti laidojant A. P. uošvį A. J., 2254,99 Lt sumokėtų už A. P. 2010-03-18 UAB „Litesko“ už šildymą; 1178,03 Lt sumokėtų už A. P. 2010-03-18 UAB „Litesko“; 455,09 Lt sumokėtų 2010-07-16 už A. P. UAB „Litesko“; 563 Lt sumokėtų už A. P. UAB „Litesko“, 471,79 Lt sumokėtų už A. P. savivaldybės įmonei „Telšių butų ūkis“; 2500 Lt sumokėto avanso A. P. už miško, esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) k., pirkimą, ir 3000 Lt paskolintų A. P. gydimuisi. Ieškovas, sužinojęs apie skolininko mirtį 2012-08-23 per Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarę L. J. pateikė paveldėtojams kreditorinį reikalavimą. Tuo metu notarė dar neturėjo duomenų apie įpėdinius. 2013-01-16 iš Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro gavo pranešimą, kad mirusio A. P. turtą pagal testamentą paveldėjo A. P., R. P. ir G. P., kurie, nesutiko tenkinti jo kreditorinio reikalavimo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos iš įpėdinių priteisimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.

Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė susitarimą, kuriuo nurodyta, kad A. P. 2004 m. iš J. G. skolinosi 8000 Lt, pripažinti tariamu sandoriu ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog A. P. 2004 m. kovo 3 d. sudarė su J. M. preliminarią sutartį dėl 12 ha žemės sklypo išvados pirkimo nuosavybės teisėms atkurti ir iš savo lėšų sumokėjo 6000 Lt avansą bei 1800 Lt žemės dokumentų sutvarkymui. Atkūrus nuosavybę, J. M. atsisakė parduoti žemės sklypą .Skolintis pinigų sandorio sudarymui nebuvo jokio reikalo, nes jis pats turėjo pinigų tokiems sandoriams atlikti. 2009 m. atsakovui G. P. paskambino J. G. ir pasiūlė padėti atsiimti iš J. M. jo sumokėtas lėšas. Tam tikslui J. G. įkalbėjo A. P. pasirašyti susitarimą su juo atbuline data apie tariamą pinigų pasiskolinimą iš J. G. ir šių pinigų grąžinimą, kai bus A. P. perrašyti J. M. žemės nuosavybės dokumentai, tam, kad J. G. turėtų tariamą reikalavimo teisę į J. M., nors realiai jokie pinigai P. perduoti nebuvo. Šis susitarimas rašytas 2009 metais. Susitarimas, kuriuo A. P. neva gavo iš ieškovo 8000 Lt, yra tariamas sandoris, nes realiai jokie pinigai nebuvo perduoti. Tai, kad šis susitarimas buvo surašytas atbuline data įrodo aplinkybė, jog ant šio susitarimo nėra nurodyta jo sudarymo data ir vieta. 2010-05-10 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi J. M. įsipareigojo grąžinti 7800 Lt A. P. sumokėto avanso, 200 Lt palūkanų ir pusė advokato atstovavimo išlaidų - 400 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-04 sprendimu ieškovo J. G. ieškinys tenkintas iš dalies, priešieškinis tenkintas visiškai. Teismas nusprendė pratęsti įstatymo nustatytą terminą ieškovui kreiptis į teismą dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo A. P. palikimą priėmusiems įpėdiniams A. P., G. P., R. P.. Priteisė ieškovui J. G. solidariai iš atsakovų A. P., G. P., R. P., mirusiojo (duomenys neskelbtini) A. P., įpėdinių, 294,86 Eur skolos. Taip pat priteisė ieškovui J. G. iš kiekvieno atsakovo po 162,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo J. G. atsakovui G. P. priteista 561,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad CK 5.63 str. 4 d. pagrindu terminas ieškovui kreditoriniams reikalavimams pateikti pratęstinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių, nes ieškovui apie mirusiojo turto paveldėtojus tapo žinoma tik 2013-01-16, gavus notarės raštą. Įvertinęs G. P. paaiškinimus, A. P. duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus ir nenustatęs juose prieštaravimų, teismas pripažino susitarimą, kur nurodyta, jog A. P. 2004 m. iš ieškovo J. G. skolinosi 8000 Lt, tariamu ir negaliojančiu sandoriu, nes realiai nebuvo perduoti jokie pinigai ir šalys neketino sudaryti tokio sandorio, o kartu sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš 2010-06-23 rašto matyti, jog A. P. ieškovui sumokėjo 2400 Lt sumą ir jis (ieškovas) patvirtino, jog daugiau finansinių pretenzijų A. P. neturi, taip pat į A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, teismas konstatavo, kad A. P. sumokėjus 2400 Lt sumą ieškovui, A. P. 2010-06-23 dienai pastarajam daugiau nebebuvo skolingas, todėl ieškovas nepagrįstai iš atsakovų reikalauja priteisti sumas (skolas) susidariusias iki to momento, t.y. 2010-03-18d. - 2254,99 Lt bei 1178,03 Lt. Teismas vertino, kad ta aplinkybė, jog už butą susidarė skola, nepaneigia fakto, jog A. P. turėjo lėšų vėliau skolą už butą (bei kitas skolas buvusias iki 2010-06-23) apmokėti. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 3000 Lt skolą, kuri jo teigimu buvo paskolinta A. P. A. J. laidotuvėms, atsižvelgęs į 3000 Lt sumos perdavimo datą – 2009-12-07. Teismas sprendė, jog yra tikėtina, kad šią sumą A. P. iki 2010-06-23 taip pat jau buvo grąžinęs ieškovui, nes pastarasis atskiros pretenzijos A. P. dėl šios sumos nepateikė. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas nepateikė teismui su A. P. sudarytos preliminarios (rašytinės) žemės ((duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarties apie nurodytą sumokėtą avansą, tai, kad įgaliojime taip pat nematyti, jog ieškovas įgaliojimo išdavimo metu - 2010-07-19 sumokėjo A. P. kokią nors piniginę sumą, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog A. P. mirties dieną - (duomenys neskelbtini) liko neįvykdytas pastarojo finansinis įsipareigojimas ieškovui, todėl prašomą priteisti 2500 Lt sumą laikė nepagrįsta. Dėl reikalavimo priteisti 3000 Lt 2010 m. paskolintų A. P. gydimuisi (duomenys neskelbtini) ligoninėje teismas sprendė, kad šis reikalavimas netenkintinas, kadangi nėra duomenų, kad ieškovas su A. P. būtų pasirašęs skolos raštelį dėl 3000 Lt, o atsižvelgiant į galimą pinigų perdavimo datą – 2010 m. vasario mėn., nurodė, jog tikėtina, kad šie pinigai ieškovui buvo grąžinti iki pastarojo mirties (iki 2010-06-23). Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl dviejų sumų - 455,09 Lt ir 563 Lt, nes matyti, jog mokėjimai UAB „Litesko“ už A. P. daryti iš ieškovo banko sąskaitos. Kadangi 2010-07-14 savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ kasoje apmokant sąskaitą už butą (duomenys neskelbtini), Telšiai, mokėjimą padariusio asmens vardas ir pavardė sąskaitoje nenurodyti, šią reikalavimo dalį ( dėl 471,79 Lt) dėl skolos už apmokėjimą teismas laikė nepagrįsta.

Apeliaciniu skundu atsakovų A. P., R. P. ir G. P. atstovas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-04 sprendimą dalyje dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų ir šioje dalyje prašo priimti sprendimą – priteisti ieškovui J. G. iš atsakovų A. P., G. P. ir R. P. po 29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodoma, kad teismo išvada, jog ieškovas sumokėjo 310 Eur kitas su bylinėjimusi susijusias išlaidas, numatytas bylos 2 tomo 11 bylos lape, neatitinka faktinių aplinkybių ir CPK 79 str. 1 d. ir 88 str. 1 d. nuostatų, nes iš ieškovo pateiktos 2015-03-09 sąskaitos – faktūros Nr. 36 matyti, kad ieškovas sumokėjo už teisines paslaugas, taip pat sumokėjo savo atstovui 100 Eur už keliones. Šios išlaidos, vadovaujantis CPK 80 str. ir 88 str. 1 d., negali būti priskiriamos prie žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nes jos nenumatytos įstatyme. Nurodyta 100 Eur suma niekuo nepagrįsta ir niekaip nenurodyta, kad susijusi su bylos nagrinėjimu, tad nepriskirtina prie bylinėjimosi išlaidų. Teismas galėjo paskirstyti 959,25 Eur, bet ne 1059,25 Eur. Taip pat paskirstytinas 41 Eur suma – žyminis mokestis už 2015-02-15 teismui pateiktame prašyme nurodytą reikalavimo – atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreipimuisi į teismą dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo palikimą priėmusiems įpėdiniams - atsakovams, patenkinimą. Taigi, paskirstytina 918,25 Eur suma (959,25 Eur – 41 Eur). Teismui tenkinus 5 proc. ieškovo reikalavimo priteisti 6204,50 Eur skolą, iš atsakovų teismas gali priteisti 5 proc. nuo 918,25 Eur sumos. Todėl, teigiama, kad iš atsakovų teismas galėjo priteisti ne daugiau kaip po 87 Eur ( 41 Eur + 46 Eur). Teismo išvados priteisti iš atsakovų ieškovo naudai po 162,49 Eur arba 51 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, teigiama, yra nepagrįstos, teismas, nenurodė kodėl nukrypo nuo CPK 93 str. 2 d. reikalavimų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas J. G. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-04 sprendimą ir prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Apeliaciniu skundu ieškovas teigia, kad teismas, vykdydamas CPK 185 str. nuostatas, turėjo įvertinti visumą įrodymų ir atitinkamai taikyti CK 6.2 str. nuostatas, numatančias, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Teismas, nevertindamas visumos įrodymų, patvirtinančių pavedimo sutarčių teisinius santykius ir iš to kylančias teisines pasekmes, nesivadovavo CK 6.3 str. nuostata, kad prievolės dalyku gali būti bet kokie veiksmai (veikimas ar neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Prievolės dalyku taip pat gali būti bet koks turtas, taip pat ir toks turtas, kuris bus sukurtas ateityje, apibūdintas pagal rūšį ar kiekį arba kurį galima apibūdinti pagal kitus kriterijus. Prievolės dalykas gali turėti piniginę arba nepiniginę išraišką, tačiau jis turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus.

Nurodo, kad A. P. iš pavedimo teisinių santykių 2004 metais liko jam skolingas 8000 Lt ir raštu jis pripažino, kad 2004 metais skolinosi iš jo, ieškovo, 8000 Lt pirkti J. M. žemės grąžinimo dokumentus. Teigia, kad teismas nevertino ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų - J. M. sutarties su A. P., kurioje nurodyta, kad A. P. duoda 5000 Lt rankpinigių, vėliau dar 1000 Lt, viso – 6000 Lt 2004 10 12 datai. Jis pateikė ir kitą sutartį, kurioje jis nurodytas kaip tos pačios žemės nuosavybės atkūrimo išvados pirkėju už 7800 Lt. Jis pateikė ir 2004-01-26 Žemės išvadą Nr. 7-6693, J. M. įgaliojimą, išduotą 2004-10-12 A. P. vesti paveldėjimo bylą, A. P. 2009-09-07 išduotą įgaliojimą jam, ieškovui, nupirkti iš J. M. už 7800 Lt du žemės sklypus, 2005-11-03 preliminarią sutartį, sudarytą tarp A. T. ir A. P., kuria A. T. įsipareigoja neatšaukti įgaliojimo, sudaryto 2005-11-03 iki 2010-11-03, taip pat A. T. 2005-11-03 įgaliojimą A. P. atkurti žemės nuosavybės teises ir vėliau parduoti tą sklypą savo nuožiūra, A. T. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matosi, kad A. T. vardu nuosavybė buvo sutvarkyta 2010-05-19, A. P. 2010-07-19 įgaliojimą J. G. atstovauti sprendžiant klausimą dėl reikalavimo teisės, kylančios iš 2005-11-03 preliminarios sutarties dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties su A. T. įpėdiniais, savo nuožiūra parduoti dalį žemės sklypo ir gauti pinigus.

Ieškovas teigia, kad teismas nesigilino į aplinkybes, kad jis su A. P. buvo verslininkai-pirko ir pardavė mišką bei padėjo miško savininkams atkurti žemės nuosavybės teises tam, kad vėliau galėtų mišką nupirkti. Tarp jo ir A. P. skoliniai santykiai atsirado pavedimo sutarčių pagrindu (CPK 6.756 str.). Kadangi CK 6.758 str. numato, kad pavedimo sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintine, įstatymas nedraudė jiems tartis dėl atlygintinumo. Kai jiems paaiškėjo, kad J. M. juos apgavo nepagrįstai paėmusi kaip avansą 7800 Lt, taip pat patyrė nuostolius 200 Lt nuostolių jos dokumentų tvarkymui, jis, apeliantas, patarė A. P. kreiptis į teismą, o tuo pačiu jis, ieškovas, taip pat galėtų atgauti iš A. P. savo išleistus pinigus. Nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teisme bylą baigus taikiai, A. P. paskolintus bylinėjimuisi pinigus, jis ieškovui grąžino, todėl ir parašė A. P. raštelį, kad dėl jų pretenzijų neturi. A. P. vis negalėjo grąžinti 8000 Lt skolos dėl jo, ieškovo, kaip įgaliotinio pareigų vykdymo savo lėšomis, tačiau vėliau A. P. patvirtino raštu, kad 2004 m. jis pinigų sumokėti J. M. avansą neturėjo, ir kad pavedimą jis, ieškovas, vykdė savo pinigais. Nurodo, kad tuo metu jie susitarė, kad ieškovui visa skola bus grąžinta pagal A. T. įgaliojimą pardavus jo mišką. Dėl paminėtų aplinkybių apeliantas teigia, kad teismas neteisingai traktavo rašytinio dokumento turinį kaip skolos raštelį, o ne kaip skolininko patvirtinimą apie 2004 m. pavedimo atlygintinumą, pagal CK 6.4 str. ir CK 6.761 str. 3 d. 4 d.. Apeliantas nurodo, kad jis sąžiningai vykdė pagal įgaliojimą suteiktas pareigas, ką numato CK 2.137 str., CK 2.151str. ir CK 6.764 str. Ginčams, kilusiems iš pavedimo sutarčių, negali būti taikomos tos pačios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės. Teismas neįsigilino į bylos esmę ir jo bei liudytojo A. Z. parodymus apie 2004 m. būsimą J. M. dokumentų atkūrimo į žemės nuosavybės tvarkymą, avanso mokėjimą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis ir atsakovas aplinkybes aiškino tapačiai, nors jis, ieškovas, nurodė visai kitas 8000 Lt skolos atsiradimo aplinkybes. A. P. pasirašytas susitarimas tėra tik patvirtinimas susidariusio pavedimo sutarties pagrindo neatsiskaitymo, tai yra, kad jis nuo 2004 m. yra skolingas 8000 Lt, bet tai nėra paskolos sutartis, numatyta CK 6.875 str. Be to, pats A. P. neginčijo savo patvirtinimo apie skolą jam, ieškovui. CK 6.875str. 2 d. draudžia ginčyti paskolos sutartį liudytojų parodymais, išskyrus CK 1.91 str. nuostatos. Pažymi, A. P. nėra kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl to, kad susitarimą jis parašė dėl apgaulės ar realiai grasinant arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių. Atsakovų teiginio, kad A. P. galėjo pasirašyti susitarimą būdamas neblaivus, nepatvirtino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-26 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-64-223/2014, kuriuo patvirtinta, kad A. P. buvo visiškai veiksnus ir pilnai suvokė savo veiksmus ir jų pasekmes. Teismas grindė išvadas A. P. draugės V. B. rašytiniu paaiškinimu, neapklausęs jos teisme, todėl, nurodo, kad tai negali būti laikoma liudytojo parodymais pagal CPK 177 str. 2 d.,182 str.,192 str. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jis, ieškovas, ir A. Z. yra suinteresuoti apgauti atsakovus, nes A. Z. parodė, kad sumokėjo po 4000 Lt. Apeliantas mano, kad nebuvo svarbu nurodyti, jog A. Z. savo 4000 Lt skolos išieškojimo teisę perleido jam, apeliantui. Nesuprantama teismo išvada, kodėl teismas laikė Z. J. parodymus melagingais, o G. P. teiginį parėmė pateiktu nuosprendžiu. Teismas nesigilino į tą aplinkybę, kad vienu metu vyko dvi artimų žmonių laidotuvės, kad jis, ieškovas, A. P. paskolino 3000 Lt laidotuvėms. Tai, kad teismo nuosprendyje nurodoma, kad A. P. laidojo savo lėšomis neprieštarauja jo teiginiui, kad A. P. turėjo apelianto paskolintus pinigus, tai patvirtino Z. J.. Teigia, kad teismas nevertino oficialaus dokumento Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-06-04 rašto Nr. VA6-42, kuriame nurodoma apie A. P. įsiskolinimus, ketinimą atjungti elektrą, ir padarė nežinia kokiais įrodymais grįstą išvadą, kad tuo laikotarpiu A. P. nuolat sudarinėjo sandorius, kurių metu pardavinėjo turtą ir gaudavo lėšų, taipogi kitiems skolino pinigus, darė mokėjimus, kaupė lėšas nemažomis sumomis - buvo verslus žmogus.

Pažymi, kad teismas padarė prielaidą, jog 3000 Lt A. P. iki 2010-06-23 buvo grąžinęs ieškovui, nes, jis, ieškovas, atskiros pretenzijos A. P. dėl šios sumos nepateikė, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais. Nelaimės atveju, skolindamas 3000 Lt laidotuvėms ir 3000 Lt gydymuisi jis skolos raštelio nereikalavo. Teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių šioje dalyje, nes atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, kad A. P. skolą apeliantui sumokėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutinka su teismo išvada dėl A. P. 2500 Lt skolos. A. P. sumokėto avanso aplinkybę patvirtino liudytojas A. Z., kas atitinka CK 1.93 str. 6 d. nuostatas. Be to, teismas, nepagrįstai netenkino jo reikalavimą dalyje 471,79 Lt skolos, susidariusios sumokėjus už A. P. savivaldybės įmonei „Telšių butų ūkis“, nors teismas tikėjo, kad jis, apeliantas, sumokėjo UAB „Litesko“. Teismas analizavo A. P. mokumą nesusijusį su 2010 m. kovo-liepos mėnesiais, neįvertino, to, kad apeliantas pinigus už A. P. mokesčius sumokėjo 2010-03-18, o sutuoktinės I. P. turtą jis paveldėjo tik 2010-05-27, taip pat tos aplinkybės, kad 2010-01-06 Telšių savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-06 įsakymu Nr. Al-38 A. P. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą.

Be to, apeliantas pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino 2010-05-26 ir 2010-07-19 A. P. išduotų įgaliojimų. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad teismas neįsigilino į bylos esmę, šališkai vertino įrodymus - tik atsakovo pateiktus, todėl toks teismo sprendimas negali būti teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas J. G. nurodo, kad bylos nagrinėjimas tęsėsi daugiau kaip dvejus metus, vyko nemažai parengiamųjų teismo posėdžių, kelionės į teismą ir atgal sudarė 300 km. Ieškovo žyminį mokestį sudarė 41 Eur ir 3 procentai nuo 6204,50 Eur, kas sudaro 186,14 Eur. Nurodo, kadangi jis apeliaciniu skundu skundžia teismo sprendimą dėl visų reikalavimų, dėl bylinėjimosi išlaidų nepasisako.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą G. P. ir atsakovų atstovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteiti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas apeliaciniu skundu nesilaikė CPK 306 str. 1 d. 4 p. nuostatų. Tai, kad ieškovas nesutinka su teismo išvadomis, nerodo skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Apeliantas, nurodydamas, kad tarp jo ir A. P. susiklostė pavedimo santykiai, remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo apelianto ieškinio pagrindu ir teisme nebuvo tiriamos, nesilaiko CPK 306 str. 2 d. nuostatų. Apelianto pateiktas pavedimo santykių aiškinimas nepatvirtina, kad jis buvo realiai paskolinęs ginčijamas sumas. Be to, apeliantas išdėstė bendro pobūdžio teiginius, jog teismas nevertino jo nurodytų įrodymų. Pažymi, kad reikšti skolinius reikalavimus įpėdiniams dėl 3000 Lt skolos laidotuvėms ir 3000 Lt skolos gydymuisi be skolą pagrindžiančių įrodymų negalima. Teismas, išvadas grindė bylos įrodymų visuma. Apelianto J. G., priešingai nei teigia, byloje jokio sutarties, kurioje nurodyta, kad jis yra žemės nuosavybės atkūrimo išvados pirkėjas už 7800 Lt, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini dalinai, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 str.). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 str.1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl dalies ieškinio reikalavimų ir priešieškinio pagrįstumo teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, todėl tose dalyse priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį nurodytose dalyje naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje su teismo sprendimu sutinka, sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą.

Dėl šio kolegija atsakovo į pagrindinius apeliacinių skundų motyvus.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

Dėl 8000 Lt paskolos

Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo motyvams ir išvadoms dėl šio reikalavimo neįrodytumo ir teismo sprendimo šioje dalyje tenkinti priešieškinį.

Skundu ieškovas teigia tarp šalių susiklosčius pavedimo teisinius santykius ir nurodo, jog teismas nesprendė dėl jo ir A. P. sutartinių kreditinių-skolinių atsiradusių pavedimo sutarčių pagrindu teisinių santykių ir nevertino J. M. sutarties su A. P., kurioje nurodyta, kad A. P. duoda 5000 Lt rankpinigių, vėliau dar 1000 Lt, viso – 6000 Lt, kitos sutarties, kurioje jis nurodytas kaip tos pačios žemės nuosavybės atkūrimo išvados pirkėjo,2004-01-26 Žemės išvados Nr. 7-6693, J. M. įgaliojimo, išduoto 2004-10-12 A. P. vesti paveldėjimo bylą, A. P. 2009-09-07 išduoto įgaliojimo jam, ieškovui, nupirkti iš J. M. už 7800 Lt du žemės sklypus, 2005-11-03 preliminarios sutarties, sudarytos tarp A. T. ir A. P., kuria A. T. įsipareigoja neatšaukti įgaliojimo, sudaryto 2005-11-03 iki 2010-11-03, taip pat A. T. 2005-11-03 įgaliojimo A. P. atkurti žemės nuosavybės teises ir vėliau parduoti tą sklypą savo nuožiūra, A. T. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, iš kurio matosi, kad A. T. vardu nuosavybė buvo sutvarkyta 2010-05-19, A. P. 2010-07-19 įgaliojimo J. G. atstovauti sprendžiant klausimą dėl reikalavimo teisės, kylančios iš 2005-11-03 preliminarios sutarties dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties su A. T. įpėdiniais, savo nuožiūra parduoti dalį žemės sklypo ir gauti pinigus.

Kolegija pastebi, jog ieškinyje faktinių aplinkybių, kad A. P. prievolė ieškovui dėl 8000 Lt kilo iš pavedimo ar panašių teisinių santykiu nebuvo nurodyta, tas padaryta tik atsiliepime į priešieškinį. Vienok žodinio nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme apie šias faktines aplinkybes buvo kalbama ,todėl kolegija nevertina šių skundo argumentų nurodymo kaip prieštaraujančių CPK 306str.2 d. ribojimams.

Sutinkama su skundo argumentu, jog pavedimo santykių susiklostymo požiūriu pirmos instancijos teismas ieškovo teiktų įrodymų neanalizavo, todėl kolegija dėl šių argumentų pasisako.

CK 1.63 str. 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris – veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Įgaliojimas yra vienašalis rašytinės formos sandoris, išreiškiantis atstovaujamojo asmens valią dėl numatomo per atstovą sudaryti sandorio turinio ir suteikiantis teisę atstovui veikti atstovaujamojo vardu santykyje su trečiaisiais asmenimis (CK 2.173 str.1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Įgaliojimas yra vienašalis sandoris santykyje su trečiaisiais asmenimis, nes išreiškia įgaliotojo valią būti atstovaujamam įgaliotinio, tačiau vidiniams atstovavimo santykiams reikalinga abiejų – atstovaujamojo (įgaliotojo) ir atstovo (įgaliotinio) – valia. Santykyje su trečiaisiais asmenimis, išoriniuose atstovavimo santykiuose, iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda jį sudariusiam asmeniui (CK 1.63 str. 4 dalis), t. y. atstovaujamajam, tačiau vidiniuose atstovavimo santykiuose atstovas taip pat įgyja tam tikras pareigas (CK 6.760 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

Pagal CK 6.756 straipsnio 1 dalį pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Iš CK 6.757 straipsnio 1 dalyje pateikto pavedimo sutarties dalyko apibūdinimo matyti, kad juo yra teisinių veiksmų rezultatas, nes pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo. Įgaliojimas yra skiriamas išoriniams atstovavimo santykiams. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2008).

Paties pavedimo sandorio sudarymo faktas ir jo sąlygų turinys įrodinėjami pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12,178 str.). Išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 176 str. 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str.reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Kolegijos vertinimu, ieškovas buvus tarp jo ir A. P. bendros veiklos – miško pirkimo-pardavimo, pagalbos atkuriant nuosavybės teises su siekiu vėliau nupirkti mišką kaip komercinių pavedimo santykių ir tuo sąlygotų piniginių atsiskaitymų reikalingumo pateiktais įrodymais neįrodė. Į bylą nepateikta rašytinių įrodymų, jog ieškovas ir A. P. atskirai ar jie sykiu buvo susitarę vykdyti ir vykdė bendrą komercinę veiklą. Nepateikta įrodymų, kad nors vienas jų turėtų įmonę, būtų gavę verslo liudijimą ,individualios veiklos pažymą ar pan. Tai, jog asmenys buvo išdavę A. P. du įgaliojimus, o pastarasis po to išdavė taip pat du įgaliojimus ieškovui konkrečioms užduotims atlikti savaime nereiškia bendros veiklos vykdymo. J. M. 2004-10-12 įgaliojimas A. P. išduotas konkrečiam reikalui-vesti paveldėjimo po jos motinos E. K. mirties bylą . A. P. įgaliojimas ieškovui išduotas 2009-09-07, praėjus beveik dvejiems metams po J. M. įgaliojimo A. P. pabaigos, irgi konkrečiu tikslu ( t.2,b.l.77-79). Rankpinigius J. M. iš A. P. gavo 2004 m. kovą , t.y. dar iki įgaliojimo A. P. išdavimo. Jų grąžinimo A. P. klausimas išspręstas Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-05-10 patvirtinta taikos sutartimi, šiame procese ieškovas procesiškai niekaip nedalyvavo. 2010-07-19 A. P. įgaliojimas J. G. atstovauti įgaliotoją santykiuose su A. T. turto paveldėtojais irgi nerodo atlygintinių santykių tarp šalių susiklostymo.

Tai, jog ieškovas ir A. P. bendravo, turėjo bendrų reikalų, ieškovas skolino A. P. pinigų, kuriuos šis grąžindavo, ją tarpusavio santykiai ilgą laiką , tikėtina, buvo pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, pagalba, parama , draugiški ar pan., savaime neįrodo, kad jie peraugo į teisinius pavedimo, paskolos ar panašius sutartinius santykius.

Be to, pagal CK 2.151 str. 2 dalį atstovui už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai (CK 6.758 str.). Iš abiejų A. P. išduotų ieškovui įgaliojimų matosi, jog atstovavimas jais nustatytas neatlygintinai ( t.2,b.l.77-78, 82-83). Priešingai apelianto teigimui CK 6.761 str.3ir 4 d. įgaliotinio paslaugų atlygintinamumo nepreziumuoja, jį numato tik tada, kai tas nustatyta susitarimu.

Bylos įrodymai leidžia spręsti, jog tarp ieškovo ir A. P. buvo tarpusavio finansinių įsipareigojjimų, labiausia tikėtina, jog A. P. skolinosi iš ieškovo lėšų.Šiuo požiūriu, kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai kaip reikšmingą vertino 2010-06-23 datuotą ieškovo raštelį, jog A. P. ieškovui sumokėjo 2400 Lt su prierašu “skaitau ,kad P. su manimi atsiskaitė“. Raštelyje nedetalizuota kokiu pagrindu skolos buvo susidariusios, jų dydis ir pan. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada vertinant raštelį kaip apibendrintą ieškovo pareiškimą, jog nurodytam laikui skolų A. P. J. G. nebeturėjo t.2,b.l.58). Apeliantas teigia, jog tai buvo ieškovo patirtų bylinėjimosi teisme su J. M. išlaidų atlyginimas, bet kolegija laiko šį teiginį neįrodytu. Pirma, nepateikta įrodymų, jog bylinėjimuisi ieškovas paskolino 2400 Lt ar panašią sumą. Antra ,iš taikos sutarties turinio matosi, jog neatlygintos bylinėjimosi išlaidos neviršijo 500 Lt ( t.2,b.l.22-23).Kam, pasak ieškovo, jis turėjo beveik 5 kartus didesnių išlaidų įrodymų nepateikta.

Skunde pagrįstai nurodyta, jog teismas negalėjo kaip įrodymu remtis V. B. rašytiniu paaiškinimu teismui.Jis gautas nesilaikant CPK 192 str.nustatytos tvarkos, bet savaime šis pažeidimas nepaneigia kitais įrodymais pagrįstos teismo išvados.

Kas dėl ieškovo teiginių paskolinus 3000 Lt A. P. uošvio laidotuvėms, 3000 Lt gydymuisi, 2254,99 Lt ir 1178,03 Lt paskolinus sumokėti ar sumokėjus už būsto patarnavimus, kolegijos vertinimu, jie pagrįstai pirmos instancijos teismo atmesti kaip neįrodyti.

Teismas nurodė motyvus kodėl šie reikalavimai atmesti ir su jais sutinkama. Greta to pastebima, jog pagal CK 6.871 str. fizinių asmenų paskolos sandoriui, kurie viršijo 2000 Lt turėjo būti sudaryti rašytine forma, o šios formos nesilaikymas apsunkina įrodinėjimą - draudžia remtis liudytojų parodymais, išskyrus išimtis nustatytas CK 1.93 str.6 d. ( CK 1.93 str.2 d.). Lėšų paskolinimo šiais atvejais rašytiniai įrodymai nepatvirtinta, 6 d. nustatytų išimčių nėra. Apelianto teiginiai, kad dėl A. P. sveikatos būklės, jų draugiškų santykių skolindamas laidotuvėms ar gydymuisi, patarnavimų apmokėjimui negalėjo iš pastarojo prašyti skolos raštelio ar pan., tėra hipotetiniai, nepatikrinami, paneigiami aukščiau aptartų rašytinio susitarimo, raštelio apie 2400 Lt skolos sumokėjimą surašymo faktais, todėl atmetami. 2010-05-26 ir 2010-07-19 A. P. išduotų ieškovui įgaliojimų atstovauti jį po žmonos mirties, parduoti V. M. ir jam priklauso sklypo dalis bei atstovauti įgaliotoją sprendžiant klausimus dėl reikalavimo teisės, kylančios iš A. T. įpėdinių , faktai savaime neįrodo lėšų paskolinimo.

Sutinkant su apeliacinio skundo argumentu dėl prielaidų teismo sprendimuose draudimo, galima pripažinti, jog teismo motyvai, kad 2010-06-23 rašteliu gydymui skirtų lėšų sugrąžinimo faktas tikėtina vis tik būtų įrodytas, yra pertekliniai, nes ,reikiamos formos įrodymais neįrodžius lėšų perdavimo, teismas neprivalėjo svarstyti hipotetinių prielaidų . Z. J. rašytinis paaiškinimas tik patvirtina pinigų fizinio perdavimo faktą, bet iš jo negalima nuspręsti kieno konkrečiai pinigai buvo perduoti liudytojai, kodėl tai padaryta A. P. prašymu, nėra duomenų, jog A. P. skolinosi iš ieškovo šią sumą. Kiti teismo aptarti įrodymai – uošvio mirties dieną A. P. iš banko sąskaitos pasiėmė 4000 Lt davė teismui pagrindo spręsti, jog Z. J. perduoti 3000 Lt nėra iš ieškovo A. P. pasiskolinti pinigai. Pastebima, jog Šiaulių apygardos teismo 2010-11-04 nuosprendyje užfiksuotas S. J. ( A. P. uošvio brolio) paaiškinimas, kad A. J. laidotuvėms 3000 Lt davė brolio žentas, t.y. A. P. ( t.2, b.l. 156). Nesant ginčo dėl 3000 Lt perdavimo laidotuvių organizavimui, esant A. P. didesnės sumos pasiėmimo tuo pačiu laikotarpiu iš banko grynais faktui, aukščiau aptartiems S. J. paaiškinimams, kolegijos vertinimu, vien fizinis pinigų perdavimas A. P. prašymu neįrodo, kad perduotos lėšos priklausė būtent ieškovui ir perduotos kaip skolinamos A. P.. Tai, jog tą pačią dieną pastarasis vyko į dar vienas laidotuves savaime niekaip neįrodo ,jog 3000 Lt buvo pasiskolinti galimai ir jų organizavimui.

Dėl 471,79 Lt mokėjimo pateikti dokumentai neleidžia identifikuoti mokėjimą atlikusio asmens, juo labiau spręsti kieno lėšos tam panaudotos, todėl teismas pagrįstai atmetė šį reikalavimą. Skundo teiginiai, jog teismas be pagrindo vienu atveju ieškovu dėl mokėjimų už patarnavimus patikėjo ,o šiuo atveju ne teisiškai nereikšmingi, nesudaro pagrindo keisti sprendimo dalies , nes civiliniame procese įrodinėjimo tikslas aptartas CPK 179 str. – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Savo išvadas teismo motyvavo įrodymų analize, jų vertinimu, o ne abstrakčiu tikėjimu kokiu nors konkrečiu, atskirai paimtu įrodymu,aplinkybe ar ieškovo asmeninių savybių vertinimu.

Skundo nuoroda, kad teismas nevertino kaip oficialaus dokumento Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-06-04 rašto Nr. VA6-42, kuriame nurodoma apie A. P. įsiskolinimus, ketinimą atjungti elektrą, tiksli tuo, jog šis įrodymas atskirai neaptartas. Kolegijos vertinimu, ši išvada šio teisminio ginčo kontekste nelaikytina oficialiu, didesnę įrodomąją reikšmę turinčiu įrodymu( CPK 197 str.2d.). Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada teikiama svarstant ar ketinamu sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriu nepažeidžiamos vaiko teisės, bet nėra rengiama tikslu nustatyti ar patys vaiko tėvai gali ( negali) prisiimti skolinių ir pan. įsipareigojimų.

Nepagrįstas skundo teiginys, jog, sprendžiant dėl A. P. ieškovo sumokėto 2500 Lt avanso už ketinamą pirkti mišką, buvo pagrindas taikyti CK 1.93 str.6 d. išimtį įr remtis liudytojo A. Z. paaiškinimais. Apeliantas nemotyvavo dėl kokių konkrečių priežasčių reiktų remtis šią išimtimi.Kolegijos vertinimu, priežasčių tokiais išimčiai nenustatyta, be minėto liudytojo parodymų daugiau jokie įrodymai nepatvirtina nei lėšų perdavimo A. P. fakto, nei teisinių prielaidų tokiam elgesiui buvimo, tad ir šis reikalavimas atmestas pagrįstai.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo.

Kolegijos vertinimu, skundas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalinai pagrįstas ir teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas,kadangi nustatant bylinėjimosi išlaidų dydį ir jas paskirstant teismas nukrypo nuo CPK 93, 98 str. taisyklių.

Sutinkama, jog be pagrindo į atlygintinas bylinėjimosi išlaidas įtraukta 100 € sumokėtų ieškovo atstovei kaip ‘“kelionės išlaidos“ ( t.2,b.l.110). Tokios išlaidos( priešingai skundo tvirtinimui apie jų neleistinumą) pagal CPK 88 str.1d.9 p. būtų priskiriamos kitoms būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms, tačiau kaip ir bet kurios kitos išlaidos turi būti pagrįstos jų faktą reikiamai patvirtinančiais įrodymais. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 3 p. advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos, patvirtintos 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas Nr. 998 Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo, 8.4 p. degalų įsigijimo išlaidas pripažįstant atskaitomomis iš pajamų komandiruotės sąnaudomis, atsižvelgiama į komandiruotės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir komandiruojančio vieneto patvirtintas degalų sunaudojimo normas atitinkamai transporto priemonei pagal atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų).

Prašant jas priteisti, teismui nebuvo pateikti įrodymai apie jų sudėtį – autobuso bilietai ar automobilio ,jeigu juo naudotasi, duomenys, kuro pirkimo įrodymai ar pan. Nesant duomenų apie automobilį, išlaidų paskaičiuoti neįmanoma, todėl šios išlaidos neįrodytos ir neturėjo būti pripažintos atlygintinomis .Tad atlygintinomis ieškovo atstovavimo išlaidomis, nesant ginčo dėl kitų jų pozicijų pagrįstumo, pripažįstama 731,32 €( 521,32+210).Dėl atsakovų patirtų atstovavimo išlaidų 491,81 € pagrįstumo ginčas nekeliamas.

Pagal CPK 93 str.2 d. bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį. Tokios yra ir išlaidos advokato ar jo padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti ( CPK 88 str.1 d. 6 p.), tad ir jos skirstomos pagal tokį pat principą.

Šioje konkrečioje byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų santykio nustatymas apsunkintas, nes ieškinio reikalavimai tarp kurių vienas neturtinis tenkinti dalinai, o priešieškinys visiškai. CPK 93 str.4 d. leidžia teismui, skirstant išlaidas, atsižvelgti į šalių procesinį elgesį, išlaidų atsiradimo priežastis. Atsižvelgiant į tą, jog procesas prasidėjo dėl didžiają dalimi atmesto, taigi nepagrįsto, ieškinio, patenkintas reikalavimas dėl termino atnaujinimo, o turtinis reikalavimas tenkintas tik maždaug 5 % , priešieškinys tenkintas visiškai, kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti beveik po lygiai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimai patenkinti 25 %, o 75 % atmesti.

Byloje kelti skirtingi reikalavimai, kurie apmokami nevienodais žyminiais mokesčiais, dėl jų teikiami nevienodi įrodymai, teismo sprendime pasisakoma dėl kiekvieno reikalavimo pagrįstumo. Iš patikslinto ieškinio matosi, jog buvo keliami dvejopi reikalavimai - neturtinis reikalavimas dėl termino atnaujinimo, kuris apmokamas 41 € žyminiu mokesčiu, ir turtinis dėl lėšų priteisimo, kuris apmokamas 3 % dydžio žyminiu mokesčiu ( CPK 80 str.1d. 5 ir 1 p.). Neturtinis reikalavimas patenkintas visiškai, todėl žyminio mokesčio pagal jį išlaidas turi atlyginti atsakovai ( CPK 93 str.2 d.).Turtinis reikalavimas patenkintas maždaug 5%, tad ieškovui iš sumokėto 643 Lt žyminio mokesčio atlygintina 5% - 32 Lt ( 9,31 €). Viso 50,31 € žyminio mokesčio ( 41+9,31).

Nesutinkama su skundo motyvu ,jog atstovavimo išlaidų ieškovui turėjo būti priteista ne daugiau nei 5 % kitų bylinėjimosi išlaidų. Kaip minėta ,ieškovas patyrė 731,32 € pagrįstų atstovavimo išlaidų. Kadangi pripažinta, jog patenkinta 25 % reikalavimų, priteistinos 182,83 € dydžio atstovavimo išlaidos ( 731,32 : 25%). Apibendrinant pasakytą, ieškovui atsakovai turi atlyginti 50,31 € žyminio mokesčio ir 182,83 € atstovavimo išlaidų. Viso 233,14 €, kas sudaro po 77,71 € iš kiekvieno atsakovo . Ieškovas atsakovams turi atlyginti 69,51 € šių sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovai patyrė 491,91 € atstovavimo išlaidų. Iš jų jiems atlygintina 75 % - 368,93 €. Viso 438,44 €. Už apeliacinio skundo parengimą atsakovas G. P. sumokėjo atstovui 100 €( t.3, b.l.19). Ieškovas patyrė 177 € skundo, atsiliepimo į jį rengimo išlaidų ( t.3, b.l.10-11).Apeliaciniai skundai patenkinti dalinai, tad šalių patirtų apeliacinės instancijos teisme atstovavimo išlaidų teismas neperskirsto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

ieškovo ir atsakovų apeliacinius skundus tenkinti dalinai, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinės dalies 4 ir 5 dalis išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 77,71 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 438,44 € (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistomis.

Teisėjai Eigirdas ČinkaBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė