- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-338-254/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16907-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- K. T., R. T.
procesinio dokumento kategorijos: 3.1.14.3; 3.2.6.5; 3.3.2.2.
2016 m. sausio 28 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. T. ir R. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2232-886/2015 pagal ieškovės 218-osios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams K. T. ir R. T. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l . 35-37), prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 1 741,53 Eur (6 013,16 Lt) skolą bei išvestinius reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad ji vykdė namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), administravimo funkcijas. Nuo 1997-07-23 iki 2014-01-30 buto Nr. 8 savininkai buvo atsakovai. Atsakovai, kaip butų ir kitų patalpų savininkai, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus ir kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atsakovai šios prievolės nevykdė ir neatsiskaitė už suteiktas buto administravimo ir komunalines paslaugas, taip pat bendro naudojimo objektų priežiūrą.
Kauno apylinkės teismas 2015-03-17 sprendimu už akių ieškinį tenkino (t. 2, b. l. 133-135), dėl kurio atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 2, b. l. 142-143). 2015-04-15 nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti (t. 2, b. l. 144). Teismo nustatytu terminu iki 2015-04-27 atsakovei nepašalinus trūkumų, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 2015-04-28 nutartimi laikytas nepaduotu (t. 2, b. l. 148). Teisme 2015-04-29 gautas atsakovų patikslintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 2, b. l. 150-152). Teismas 2015-04-30 nutartimi atsakovų patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti, nes jis pateiktas praleidus terminą ir nepateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo (t. 2, b. l. 154). Atsakovai dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą (t. 3, b. l. 8-14), kuriame nurodė, kad nepraleido termino paduoti patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes jį išsiuntė 2015-04-27 registruotu laišku. Teismas 2015-05-19 nutartimi (t. 3, b. l. 24) pripažino pagrįstais atsakovų argumentus, kad jie nepraleido termino paduoti patikslintą pareiškimą, ir panaikino 2015-04-30 nutartį, tačiau nurodė, kad jos panaikinimas nesudaro sąlygų priimti patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes yra galiojanti 2015-04-28 nutartis, kuria pradinis pareiškimas laikyti nepaduotu. Atsakovams išaiškinta teisė 2015-04-28 nutartį apskųsti atskiruoju skundu, nes jie tokio reikalavimo nebuvo pareiškę, o įstatyme nenumatyta teismo teisė panaikinti nutartį savo iniciatyva. Atsakovei taip pat buvo išaiškinta, kad tam, jog būtų galima išspręsti patikslinto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą, atsakovė turėtų grąžinti visus priedus, kurie jai buvo grąžinti kartu su 2015-04-30 nutartimi (t. 3, b. l. 5), kuria atsakovų patikslintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakytas priimti, praleidus terminą jam pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsakovų patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu. Teismas nurodė, kad esant galiojančiai ir nepanaikintai 2015-04-28 nutarčiai, kuria atsakovės pradinis pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikytas nepaduotu (t. 2, b. l. 148), negali būti priimtas ir patikslintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovai teise apskųsti šią nutartį nepasinaudojo. Atsakovams taip pat buvo išaiškinta, kad tam, jog būtų galima išspręsti patikslinto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą, atsakovė turėtų grąžinti visus priedus, kurie jai buvo grąžinti kartu su 2015-04-30 nutartimi (t. 3, b. l. 5). Atsakovai negrąžino pareiškimo kopijos ir visų pareiškimo priedų. Be to, Kauno apylinkės teismo 2015-04-15 nutartyje, be kitų trūkumų, buvo nurodyta, kad pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių turi būti apmokėtas 28 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 3 dalis), tačiau žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas nepateiktas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai (toliau apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimti, nes teismo nutartys priimtos pažeidžiant teisės normas, be to, pats teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimas už akių priimtas netaikant bendrijai dalinei nuosavybei priskirtų teisės normų (4.72 – 4.86 straipsniai) bei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau DNSBĮ). Iš neteisėto sprendimo už akių atsirado neteisėtos ir nepagrįstos teismo nutartys, dėl ko ieškovė ir toliau gali apgaudinėti gyventojus dėl nepagrįstų mokesčių, nes jų susidarymą pagrindžiančių dokumentų nėra. Nėra aišku, kokias paslaugas ieškovė realiai suteikė. Teismas nesiaiškino, kas sudaro bendrą dalinę, o kas asmeninę butų savininkų nuosavybę. Teismas neinformavo prokuratūros apie nusikalstamą ieškovės veiklą, apskaičiuojant mokesčius už suteiktą butams administravimo ir bendro naudojimo objektų priežiūrą bei komunalines paslaugas. Taigi, ieškinys turėjo būti atmestas kaip neįrodytas, nes ieškinio dalykas ir pagrindas suformuluoti netinkamai (nesuprantamai), nepateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovės teisę reikalauti mokesčių už suteiktas paslaugas. Asmuo, administruojantis turtą be teisinio pagrindo, neturi teisės į atlyginimą (CK 4.238 straipsnis). Teismas, priimdamas sprendimą už akių, neatliko net formalaus apeliantų atsiliepimo į ieškinį pateiktų įrodymų vertinimo ir vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Apeliantai buvo pateikę įrodymus, kad paskaičiuoti ne įstatyme numatyti mokesčiai, tačiau teismas šiuo įrodymus apeliantams grąžino. Taip pat teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas. Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06 išaiškino, kad net ir tuo atveju, kai yra visos CPK nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. CPK 288 straipsnio 4 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, teismui neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Teismas byloje buvo šališkas, jau pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nusistatęs prieš apeliantus, ieškovės klaidų nematė, tik apeliantų. Ieškovės ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes ji nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas, DNSBĮ 9 straipsnio 5 dalis ir 23 straipsnio 1-2 dalys). Apeliantai į antrąjį parengiamąjį posėdį, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas už akių, neatvyko dėl objektyvių priežasčių ir byloje nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Teismas neteisingai įvertino apeliantų neatvykimo priežastis.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį nepakeistą, nes sprendimas už akių teisėtas ir pagrįstas. Apeliantai klaidingai supranta, kad sprendimas už akių priimtas nesilaikant galiojančių teisės aktų. Atskirajame skunde iškreipiamas bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškinys pateiktas dėl skolos priteisimo, kuri susidarė apeliantams ignoruojant pareigą mokėti privalomus mokesčius bendrijai. Civilinės bylos ieškovės atžvilgiu, kuriose būtų sprendžiamas ginčas dėl bendro turto administravimo, priežiūros, eksploatacijos, valdymo, naudojimo ir disponavimo, nėra užvestos. Nei vienas bendrijos narys dėl to nesikreipė į teismą. Kokie dokumentai yra suklastoti ir kaip jie yra susiję su prašoma priteisti skola nėra aišku. Apeliantų teigimu, nėra aišku, kas sudaro bendrijos dalinę nuosavybę, tačiau dėl to byloje nėra ginčo. Skolos susidarymo dokumentai yra byloje ir jie nėra ginčijami. Kokių galiojančių teisės aktų nesilaikant priimtas sprendimas už akių nenurodyta. Apeliantai, būdami informuoti apie teismo posėdį, žinodami įstatymo nustatytą tvarką ir informuoti apie neatvykimo priežastis, nevykdė pareigos informuoti teismo apie neatvykimo priežastis. Šios priežastys nenurodytos ir atskirajame skunde.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria laikytas nepaduotu apeliantų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015-03-17 sprendimu už akių ieškinį tenkino (t. 2, b. l. 133-135), dėl kurio apeliantė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 2, b. l. 142-143). Kauno apylinkės teismas 2015-04-15 nutartimi nustatė terminą šio pareiškimo trūkumams pašalinti (t. 2, b. l. 144): pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą; įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, liudijančias neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas); taip pat įrodymus pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir tiek pareiškimo kopijų, kiek byloje yra dalyvaujančių asmenų. Teismo nustatytu terminu iki 2015-04-27 atsakovei nepašalinus trūkumų, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 2015-04-28 nutartimi laikytas nepaduotu (t. 2, b. l. 148).
Apeliantai sekančią dieną 2015-04-29 pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 2, b. l. 150-152). Teismas 2015-04-30 nutartimi šį patikslintą pareiškimą atsisakė priimti, apeliantams praleidus terminą šiam veiksmui atlikti ir nepateikus prašymo dėl termino atnaujinimo (t. 2, b. l. 154). Apeliantai dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą (t. 3, b. l. 8-14), kuriame nurodė, kad termino nepraleido, nes patikslintą pareiškimą išsiuntė 2015-04-27 registruotu laišku.
Teismas 2015-05-19 nutartimi (t. 3, b. l. 24-25) pripažino pagrįstais apeliantų argumentus, kad jie nepraleido termino paduoti patikslintą pareiškimą, ir panaikino 2015-04-30 nutartį, tačiau nurodė, kad jos panaikinimas nesudaro sąlygų priimti patikslintą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes yra galiojanti 2015-04-28 nutartis, kuria pradinis pareiškimas laikyti nepaduotu (t. 2, b. l. 148). Skundžiamoje nutartyje dėl patikslinto pareiškimo trūkumų teismas tik nurodė, kad apeliantai turėtų grąžinti teismui jo priedus, kurie apeliantams grąžinti kartu su 2015-04-30 nutartimi, be to, sumokėti žyminį mokestį.
CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną.
Vadinasi teismas, apeliantų skundžiama 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi laikydamas patikslintą pareiškimą nepaduotu, turėjo konstatuoti, kad nepašalinti trūkumai, kurie nurodyti 2015-04-15 nutartyje (t. 2, b. l. 144). Apeliacinė instancijos teismas, susipažinęs su šia nutartimi, kuria apeliantams nustatytas terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti (t. 2, b. l. 144) ir patikslintu pareiškimu, konstatuoja, kad kliūčių priimti apeliantų patikslintą procesinį dokumentą nebuvo, nes jie pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalino trūkumus. Apeliantai prie patikslinto procesinio dokumento pridėjo rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, liudijančias neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas), taip pat pareiškimo aplinkybes, galėjusias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas), ir taip pat pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantai neturėjo pareigos už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą sumokėti žyminio mokesčio, nes DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas) (tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje: Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-203-163/2015; Vilniaus apygardos teismo 2014-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1228-302/2014; Kauno apygardos teismo 2014-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2122-413/2014; 2014-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2124-260/2014; 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2123-221/2014). Pagal DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalį bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Todėl spręstina, kad šioje byloje kilęs ginčas dėl mokesčių sumokėjimo už suteiktas buto administravimo ir komunalines paslaugas, taip pat bendro naudojimo objektų priežiūrą, patenka į bendrijos veiklos sritį. Pažymėtina taip pat, kad asmuo, kuris patenka bent į vieną iš CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatytų grupių, kaip kad šiuo atveju į 14 punktą, kuomet toks atleidimas įtvirtinamas kituose įstatymuose, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamas savaime, teismui nepriimant nutarties atleisti procesinį dokumentą padavusio asmens nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-876-180/2014). Be to, kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos (antrojo tomo priedas), papildomas pareiškimo dėl sprendimo už akių egzempliorius buvo pateiktas, todėl teismo nustatytas trūkumas dėl papildomos pareiškimo kopijos pateikimo ieškovei (t. y. tiek, kiek byloje yra dalyvaujančių asmenų) (CPK 113 straipsnio 1 dalis, 385 straipsnio 4 dalis) buvo perteklinis. Kaip minėta, teismas 2015-05-19 nutartimi (t. 3, b. l. 24) pripažino pagrįstais apeliantų argumentus, kad jie nepraleido termino paduoti patikslintą pareiškimą, ir panaikino 2015-04-30 nutartį, kuria patikslintas pareiškimas atsisakytas priimti praleidus terminą jį pateikti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas skundžiama nutartimi sprendė patikslinto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris buvo paduotas per CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o ne pradinio pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą, todėl tai, kad teismas pradinį pareiškimą 2015-04-28 nutartimi laikė nepaduotu, nes nebuvo gautas patikslintas pareiškimas, nebuvo kliūtis priimti patikslintą pareiškimą, kuriam priimti kliūčių nebuvo. Tuo labiau, kad 2015-04-28 nutarties priėmimą sąlygojo paties teismo klaida, nes, kaip paaiškėjo po šios nutarties priėmimo, patikslintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui buvo pateiktas laiku, todėl nebuvo pagrindo net pradinio ieškinio laikyti nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas jau 2015-05-19 nutartimi (t. 3, b. l. 24-25) turėjo išspręsti apeliantų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis ir 287 straipsnio 5 dalis), tačiau šį klausimą išsprendė tik 2015-11-02 nutartimi (jo nepriimdamas), tokiu būdu pažeisdamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis).
Pasisakant dėl apeliantų argumento dėl teisėjos šališkumo, pažymėtina, kad teismų praktikoje, sprendžiant teisėjų nušalinimo pareiškimus, teismai ne kartą yra pabrėžę, kad ta aplinkybė, jog šalis reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais veiksmais bei sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-53/2012; Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-185/2012; 2011 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-8/2011; Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-100/2011). Kadangi apeliantai dėl teisėjos šališkumo ir suinteresuotumo kitų argumentų, susijusių su CPK 65‑66 straipsniuose įtvirtintai pagrindais, nenurodė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas (CPK 21, 12, 178 straipsniai).
Plačiau dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes tai bus sprendimo už akių peržiūrėjimo objektas.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – patikslintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priimamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atsakovų K. T. ir R. T. patikslintą pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-03-17 sprendimo už akių peržiūrėjimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui.