- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-2124-260/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13827-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Krėvėna“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-18065-638/2014 pagalieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Krėvėna“ ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3–5) prašydama priteisti jai iš atsakovo 763,79 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdo pareigą sumokėti visus bendrijos jam priskaitytus mokesčius už bendro naudojimo elektrą, šilumos sistemų priežiūrą, teritorijos priežiūrą, taip pat kitus priskaičiuotus mokesčius ir kaupiamąsias lėšas. Ieškovė ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pareikšdama ieškinį žyminio mokesčio nesumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 30d. nutartimi (b.l. 31) nustatė ieškovei septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nustatė, kad ieškinyje reiškiami turtiniai reikalavimai dėl apmokėjimo už paslaugas, kuriasbendrija perka iš kitų asmenų. Teismas pažymėjimo, kad daugiabučio namo butų savininkų pareiga išlaikyti namo bendrosios nuosavybės objektus, mokėti namui išsaugoti ir išlaikyti būtinas išlaidas, mokėti su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidaskyla ne iš bendrijos veiklos teisinių santykių, bet iš daiktinės teisės normų. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir jame keliamus reikalavimus, sprendė, kad tarp šalių kilęs ginčas negali būti laikomas ginču, susijusiu su bendrijos veikla, ir konstatavo, kad ieškinys turi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
III. Atskirojo skundo motyvai
Ieškovėatskiruoju skundu (b.l. 34–36) prašopanaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais. Ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrija. Jos veiklą reglamentuojančių įstatymų bei įstatų analizė leidžia teigti, kad tikslinių įmokų, išlaidų, rinkliavų ir kitų mokesčių nustatymas ir surinkimas iš juos privalančių mokėti namo butų savininkų, yra bendrijos pareiga, kurios įgyvendinimas yravienas iš bendrijos veiklos tikslų bei šiais tikslais grindžiamų bendrijos veiklos uždavinių. Visi ieškovės veiksmai, nukreipti į buto savininko nesumokėtų mokėtinų įmokų, mokesčių, išlaidų ar kitų rinkliavų surinkimą, įskaitant ir atitinkamo ieškinio pareiškimą teisme, yra tiesiogiai kylantys iš bendrijos veiklos. Ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl namo, kuriame yra įsteigta bendrija, buto savininko (naudotojo) nesumokėtų bendrijos priskaitytų įmokų, mokesčių ir kitų rinkliavų skolos išieškojimo, yra tiesiogiai susijęs su ieškovės veikla, todėl ji, remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė ieškovei terminą pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra nesusiję su ieškovės vykdoma veikla, todėl nepagrįstai konstatavo egzistuojant ieškovės pareigą už pareikštą ieškinį sumokėti žyminį mokestį.
Teisės kreiptis į teismą principas, įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, negali būti suabsoliutinamas ar aiškinamas kaip asmens teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Žyminis mokestis yra nustatytas siekiant viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pareikšti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Tačiau įstatymų leidėjas, skatinamas vienokių ar kitokių aplinkybių ir siekdamas kuo mažesne apimtimi riboti suinteresuotų asmenų kreipimosi į teismą galimybes, įstatyme yra numatęs atvejus, kuriems esant asmuo, besikreipiantis į teismą, yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti konkretūs atleidimo nuo žyminio mokesčio atvejai, tačiau nuostatos dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo gali būti įtvirtintos ir kituose įstatymuose (CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Vienas iš tokių atvejų yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė - daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija „Krėvėna“ – kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti jai iš atsakovo J. M., gyvenančio bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), skolą, susidariusią atsakovui tinkamai nevykdant pareigos proporcingai savo daliai mokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus. Ginčas byloje kilo dėl to, ar ieškovėspareikšti reikalavimai atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo laikytini susijusiais su ieškovės kaip bendrijos veikla.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 7 d.). Bendrija steigiama siekiant įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 1 d.). Daugiabučio namo butų savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, numato CK, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad daugiabučio namo butų savininkų pareiga išlaikyti namo bendrosios nuosavybės objektus, mokėti namui išsaugoti ir išlaikyti būtinas išlaidas, mokėti su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas kyla iš daiktinės teisės normų, t. y. šios pareigos jiems yra numatytos kaip butų savininkams ir kaip namo bendrosios nuosavybės bendraturčiams. Tačiau aplinkybė, kad šios pareigos yra numatytos CK 4 knygoje, reglamentuojančioje daiktines teises, dar nereiškia, kad ieškovės pareikšti reikalavimai negali būti vertinami kaip susiję su ieškovės veikla. Paminėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų pareigateisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus numatyta ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte, todėl vien ta aplinkybė, kokiame teisės akte yra įtvirtintos nurodytos daugiabučio namo savininko pareigos, negali lemti pareikštų reikalavimų teisinio įvertinimo.
Daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai įsteigė bendriją, kuri, vykdydama jai tenkančias pareigas, administruoja bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo ir naudojimosi jais išlaidas, renka nustatytus kitus mokesčius, rinkliavas ir įmokas. Taigi vykdydama savo veiklą bendrija surenka butų savininkų privalomus mokėti atitinkamus mokėjimus. Paminėtina, kad tikslinės butų savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti yra laikomos bendrijos lėšomis (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo25 str. 1 d. 1 p.), todėl šių įmokų surinkimas, administravimas yra neatsiejamai susiję su bendrija ir jos veikla. Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, susidariusios atsakovui tinkamai nevykdant pareigos proporcingai savo daliai mokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, priteisimo, t. y. dėl lėšų, kurios neatsiejamai susijusios su bendrijos veikla ir netgi (dalis) laikytinos bendrijos lėšomis išieškojimo teismine tvarka. Esant nustatytoms aplinkybėms ir sprendžiant, kad reikalaujama priteisti iš atsakovo skola yra buto savininko skola už bendrijos suteiktas paslaugas, negalima nepripažinti, kad ieškiniu pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su bendrijos veikla. Atsižvelgiant į tai ir, vadovaujantis Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, laikytina, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir civilinės bylos medžiagą, remdamasis pirmiau nurodytais argumentais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o kartu ir ieškinio trūkumų šalinimą, nepagrįstai nustatė terminą ieškovei ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo ją sumokėti už pareikštą ieškinį žyminį mokestį. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, ji remiantis atskirojo skundo argumentais naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30d. nutartį ir ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Krėvėna“ ieškinio atsakovui J. M. dėl skolos priteisimopriėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.