- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-2123-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13825-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos „Krėvėna“
- Atsakovas
- R. R., K. R.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Krėvėna“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18064-638/2014 pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Krėvėna“ ieškinį atsakovams R. R. ir K. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė DNSB „Krėvėna“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. R. ir K. R. 2085,12 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 352,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Paduodama ieškinį ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio nurodydama, kad remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi ji yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti - sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Nurodė, kad ieškovė reiškia turtinius reikalavimus dėl apmokėjimo už paslaugas, kurias bendrija perka iš kitų asmenų. Daugiabučio namo butų savininkų pareiga išlaikyti namo bendrosios nuosavybės objektus, mokėti namui išsaugoti ir išlaikyti būtinas išlaidas ir mokėti su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas kyla ne iš bendrijos veiklos teisinių santykių, o iš daiktinės teisės normų, kadangi šią pareigą ir jos įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Civilinio kodekso IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ 4 skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog ginčas nelaikytinas ginču, susijusius su bendrijos veikla, ir turi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad vadovaujantis sistemine Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo ir ieškovės Įstatų normų analize, konstatuotina, kad tikslinių įmokų, išlaidų, rinkliavų ir kitų mokesčių nustatymas ir surinkimas iš juos privalančių mokėti namo butų savininkų, yra bendrijos pareiga, kurios įgyvendinimas yra vienas iš bendrijos veiklos tikslų bei šiais tikslais grindžiamų bendrijos veiklos uždavinių. Taigi akivaizdu, kad visi ieškovės veiksmai, nukreipti į buto savininko (naudotojo) nesumokėtų mokėtinų įmokų, mokesčių, išlaidų ar kitų rinkliavų surinkimą, įskaitant ir atitinkamo ieškinio pareiškimą teisme, yra tiesiogiai kylantys iš bendrijos veiklos. Šiuo atveju, ieškovė, vykdydama įstatuose numatytas savo funkcijas, reiškia reikalavimą dėl namo, kuriame yra įsteigta bendrija (ieškovė), buto savininko (naudotojo) nesumokėtų bendrijos priskaitytų įmokų, mokesčių ir kitų rinkliavų skolos išieškojimo. Toks reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės veikla. Todėl ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti - sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, t. y. kad ieškovė DNSB „Krėvėna“ už ieškinį dėl skolos priteisimo iš namo buto savininkų privalo mokėti žyminį mokestį. Apeliantės nuomone, toks reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės veikla, todėl vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, ji yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal pateikto teismui ieškinio turinį matyti, kad reikalavimas dėl buto, kuris yra DNSB „Krėvėna“ administruojamame name, savininkų (R. R. ir K. R. nuosavybės teise priklausė iki 2014 m. birželio 3 d.) įsiskolinimo bendrijai (ieškovei) dėl jos suteiktų paslaugų (šios bylos dalykas) yra tiesiogiai susijęs su bendrijos veikla. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas butų savininkams numato imperatyvią pareigą teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, taip pat numato jų teisę reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra užtikrintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisių įgyvendinimą ir atitiktų jų teisėtus interesus (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalies 5 punktas). Vykdydama savo veiklą, bendrija surenka butų savininkų privalomus mokėti atitinkamus mokėjimus. Tikslinės butų savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti yra laikomos bendrijos lėšomis (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi vienas iš bendrijos įsteigimo veiklos tikslų yra mokesčių už bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros įgyvendinimą surinkimas. Todėl, remiantis LR Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, t. y. nepagrįstai atsakovę įpareigojo apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu, kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista specialaus Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo pagrindu, todėl atskirasis skundas tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti, perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.