Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1189-436/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-01-28Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-07-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-12
Bylos Nr.
2A-1189-436/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16907-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
Atsakovas
K. T., R. T.
Kategorijos
  • 22.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1189-436/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16907-2014-0 Procesinio sprendimo kategorijos:
22.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 2.6.1.3.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.(S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. T. ir R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5791-886/2016 pagal ieškovės 218-osios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams K. T. ir R. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė 218-oji butų savininkų bendrija teismui pateiktu patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 35–37) prašė priteisti solidariai iš atsakovų K. T. ir R. T. 1741,53 Eur (6013,16 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. spalio 28 d. teismo posėdyje priimtas ieškovės 2016 m. spalio 28 d. patikslintas ieškinys, kuriame ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus nuo 1741,53 Eur (6013,16 Lt) iki 1610,20 Eur (5559,68 Lt) (t. 4, b. l. 54–56).Ieškinį grindė argumentais, jog ieškovas vykdė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administravimo funkcijas. Atsakovai buto (duomenys neskelbtini), savininkai buvo nuo 1997 m. liepos 23 d. iki 2014 m. sausio 30 d., kai butas buvo parduotas iš varžytynių. Atsakovai nevykdė savo, kaip buto savininkų prievolės ir neatsiskaitė už suteiktas administravimo ir komunalines pasaugas, todėl liko skolingi ieškovui.Atsakovai K. T. ir R. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, nes nenurodyta skolos sudėtis, kaip paskaičiuota susidariusi skola, nepateikti skolos sumą patvirtinantys įrodymai, jų paskaičiavimo tvarka ir kuo vadovaujantis atlikti paskaičiavimai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui 218-ajai butų savininkų bendrijai solidariai iš atsakovų K. T. ir R. T. 1610,20 skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas 533,94 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 266,97 Eur. Taip pat teismas priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis 31,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 15,79 Eur.Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. priimtu sprendimu tos pačios ieškovės reikalavimai tiems patiems atsakovams dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2010 m. vasario mėn. buvo patenkinti. Šioje byloje ieškovė prašo priteisti skolą, susidariusią nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2014 m. vasario mėn. Ginčo laikotarpiu ieškovė atliko daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atsakovams nuosavybes teise priklausantis butas Nr. 8, bendrojo naudojimo objektų ir priežiūrą.Atsakovai už karštą vandenį nemokėjo nei Bendrijai, nei tiesiogiai paslaugos tiekėjui UAB „Kauno vandenys“. Sutartis tarp Bendrijos ir UAB „Kauno vandenys“, PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad Bendrija sumokėjo vandens tiekėjui UAB „Kauno vandenys“ už visam daugiabučiui gyvenamajam namui tiektą karštą vandenį. Atsakovai neįrodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovų 2080,60 Lt mokesčio už jų butui tiektą karštą vandenį. Atsakovai neįrodė, kad prašomas priteisti mokestis paskaičiuotas neteisingai. Ieškovės skaičiavimo pagrįstumą patvirtina minėti įrodymai, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti skolą. Ieškovės reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, todėl 2080,60 Lt suma už karštą vandenį iš atsakovų ieškovei priteistina (CPK 178 str.).Ieškovės reikalavimas priteisti 499,94 Lt amortizacinius atskaitymus teisėtas, pagrįstas teisės norminiais aktais, mokesčio dydis nustatytas 218 BSB (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo savininkų susirinkime priimtais nutarimais. Nenuginčyti bendrijos sprendimai pagal CK 4.85 str.4 d. nuostatas galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Atsakovai neįrodė, kad ieškovė neteisingai ar nepagrįstai skaičiuoja mokestį už amortizacinius atskaitymus, todėl šis mokestis ieškovei iš atsakovų priteistinas (CPK 178 str.).Ieškovės pateiktos sąskaitos, kurias išrašė elektros energijos tiekėjas AB VST (t. 1, b. l. 51–106) patvirtina, kad ieškovės mokėtinas sumas už suvartotą elektros energiją bendram apšvietimui (laiptinei, liftas), išskirtas kiekvienam daugiabučiam namui, tarp kurių yra nurodytas ir daugiabutis namas (duomenys neskelbtini). Atsakovai neįrodė, kad mokestis paskaičiuotas neteisingai, neteisėtai ir nepagrįstai. Atsakovai šio mokesčio nemokėjo, todėl jis priteistinas iš atsakovų ieškovei (CPK 178 str.).Pateiktų PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b. l. 110–203) patvirtina, kad UAB „Kauno švara“ paslaugas Bendrijai teikė visą ginčo laikotarpį. Atsakovai naudojosi paslaugomis, tačiau už jas bendrijai nesumokėjo, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, iš atsakovų ieškovei priteisiant solidariai 711,86 Lt.Atsakovai nemokėjo mokesčio Bendrijos darbuotojų išlaidoms padengti ir nepateikė įrodymų, kad šios išlaidos paskaičiuotos neteisingai, neteisėtai ir nepagrįstai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, todėl ši suma iš atsakovų priteistina (CPK 178 str.).Atsakovai už paslaugas nemokėjo ir nepateikė įrodymų, kad mokestis paskaičiuotas neteisingai, neteisėtai ar nepagrįstai. Ieškovės reikalavimo dalis už liftų priežiūrą įrodyta, pagrįsta, todėl tenkintina, priteisiant 711,86 Lt iš atsakovų (CPK 178 str.).Ieškovė 2016-10-28 patikslintame ieškinyje (t. 3, b. l. 354–56) sumažino ieškinio reikalavimus už žemės mokestį nuo 10,71 Lt iki 9,69 Lt. Kartu su perskaičiavimu pateikė paaiškinimus, jog šį mokestį perskaičiavo, taikant proporcingumo principą. Skaičiavimuose rėmėsi 2011 m., 2012 m., 2013 m. žemės mokesčio deklaracijose, kurios teikiamos Kauno miesto savivaldybei, nurodytu mokesčio dydžiu (t. 4, b. l. 35). Deklaracijos žemės mokesčio dydis apskaičiuotas, atsižvelgus į visų bendrijai priklausančių 21 daugiabučio gyvenamųjų namų užstatytą plotą, ir proporcingai išskaičiuota atsakovams tenkanti mokesčio dalis, atsižvelgus į jų turėtą dalį.Detalūs kiekvienos mokesčio rūšies paskaičiavimai pateikti 2016-10-10 pažymoje (t. 4, b. l. 36) ir pateiktose mokesčių skaičiavimo lentelėse. Atsakovai teismo posėdyje nesutiko mokėti mokesčių, ieškovės reikalavimų visiškai nepripažino, tačiau savo skaičiavimų nepateikė ir neįrodė, kad ieškovės prašomos priteisti sumos paskaičiuotos neteisėtai, nepagrįstai ar neteisingai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai K. T. ir R. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Iki 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio, kai byla buvo išnagrinėta iš esmės, ieškovė mokesčius skaičiavo pagal žmonių skaičių bute. Tačiau 2016 m. rugsėjo 26 d. atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovė pateikė naują patikslintą ieškinį, pakeisdama ieškinio pagrindą, kuriame mokesčius perskaičiavo pagal proporcingumo principą. Byloje nėra įrodymų, buhalterinių dokumentų, bankinių pavedimų, kurių pagrindu iš atsakovų priteista skola. Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovė neturi civilinio procesinio veiksnumo. Teismui nepateiktas visuotinio susirinkimo protokolas, kurio pagrindu teisėtai išrinktas bendrijos pirmininkas gali atstovauti ieškovei teismuose. 1996 m. vasario 9 d. bendrijos įstatai, patvirtinti mero potvarkiu Nr. 78, nelaikytini dokumentais, nes nepriimti susirinkimo metu (t. 4, b. l. 17–18). Atsakovai buvo pateikę kitus įstatus (t. 3, b. l. 96–104). Ieškovė siekia prisiteisti sumas, kurios nesusijusios su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra, valdymu, naudojimu. Bendriją valdo niekada nerinktas pirmininkas, metinių ataskaitų nėra, susirinkimai nešaukiami, revizijos komisijos nėra. Civilinėse bylose tarp UAB „Kauno vandenys“ ir AB „Kauno energija“ vandens mokestis skaičiuojamas pagal normą žmogui, kas įrodo išgalvotus skaičiavimus už vandenį pagal skaitiklio rodmenis, ieškovė nepateikė kiekvieno mėnesio skaitiklių parodymų, tarifų, o tai patvirtina ieškovės nesąžiningumą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė 218-oji butų savininkų bendrija prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas ėmėsi visų priemonių surinkti visus įrodymus, apeliantai konkrečiai nenurodo, kokie mokesčiai turėtų būti pripažinti neteisėtais ir kurių nepriklauso mokėti atsakovams. Apelianto argumentai, kad bendrija neįkurta kaip numato įstatymas, nepagrįsti. Bendrija perregistruota 1995 metais, įstatai įregistruoti 1996 m. vasario 9 d., nauji įstatai įregistruoti 2014 m. kovo 4 d., bendrijos įregistravimas nėra nuginčytas. Nenuginčytas nė vienas bendrijos ar įgaliotinių susirinkimo nutarimas, priimti nutarimai yra vykdomi. Atsakovai privalėjo mokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, laiku mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, kaupti lėšas gyvenamojo namo renovacijai. Priešingai nei teigia apeliantai, į bylą yra pateiktos visos galiojančios sutartys su tiekėjais, sąskaitos ir apmokėjimai. Visi dokumentai, patvirtinantys apeliantų skolos susidarymą, pateikti į bylą, teismas juos išanalizavo, įvertino. Ieškovė, atsižvelgusi į atsakovų prieštaravimus, perskaičiavo mokesčius, dėl to ieškinio sumą sumažino. Ieškovei suteikta teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Mokestis už vandenį paskaičiuotas pagal pačių atsakovų deklaruotus skaitiklių parodymus, AB „Kauno energija“ pasirinkta kaip vienintelė karšto vandens tiekėja Kauno mieste. Žemės mokestis paskaičiuotas pagal Kauno miesto savivaldybės pažymą ir buto plotą. Valdybos išlaidų sąmatos tvirtinamos kiekvienais metais įgaliotinių susirinkime. Revizijos komisija kiekvienais metais atlieka patikrinimą ir komisijos išlaidos patvirtinamos įgaliotinių susirinkime. Atsakovams kiekvieną mėnesį buvo pateikiami mokėjimo pranešimai su nurodytomis priskaičiuotomis mokėti sumomis. Mokėjimo pranešimuose nurodytos sumos turi būti sumokėtos iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo priskaičiuoti mokesčiai, paskutinės dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje sprendžiamas ginčas dėl buto savininkų pareigos apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti ir teisės atsisakyti šias išlaidas apmokėti.Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos medžiagą, vadovavosi netinkamais dokumentais, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/201663, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).Apeliantai nenurodė įrodymais patvirtintų argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti teismo pagrįstumu. Apeliantai savo skunde abstrakčiai įvardija, kad nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys atsakovų skolą bendrijai, tačiau konkrečiai nenurodo, kokie dokumentai turėtų būti pateikti. Priešingai šiems argumentams, teismas surinko ir išanalizavo visus rašytinius įrodymus, detaliai įvertino kiekvieną reikalavimo punktą. Tai, kad apeliantų netenkina priimtas jiems nepalankus sprendimas, nesudaro pagrindo teigti, jog teismo sprendimas yra neteisėtas. Pažymėtina, jog apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės deklaratyvaus pobūdžio teiginiais bei apeliantų subjektyvaus pobūdžio pamąstymais.Apeliantai nurodo, kad 218-oji butų savininkų bendrija yra įsteigta neteisėtai, jos valdymo organai yra neteisėti, o pirmininkas šias pareigas užėmė savavališkai, nes niekas jo neišrinko.Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Kauno miesto mero 1995 m. sausio 4 d. potvarkiu Nr. 18 „Dėl 218-osios butų savininkų bendrijos įstatų įregistravimo“ įsteigtas 218-oji gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas, susidedantis iš dvidešimt vieno namo, tarp jų ir namas (duomenys neskelbtini), reorganizuotas į 218-ąją butų savininkų bendriją ir įregistruoti jos įstatai. Kauno miesto mero 1996 m. vasario 9 d. potvarkiu Nr. 78, remiantis 218-osios butų savininkų bendrijos 1995 m. gruodžio 20 d. įgaliotinių susirinkimo sprendimu, perregistruoti pakeisti įstatai (t. 4, b. l. 17–18). Ieškovas 218-oji butų savininkų bendrija Juridinių asmenų registre įregistruota 1995 m. sausio 4 d. Bendrijos pirmininku nuo 2014 m. kovo 4 d. įregistruotas B. L., kuris į šias pareigas paskirtas 2014 m. sausio 29 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimo metu (t. 1, b. l. 6–7, t. 3, b. l. 191–194). Nurodytos aplinkybės jokiais kitais byloje esančiais įrodymais nėra paneigtos. Juridinių asmenų registre įrašyti duomenys laikomi teisingais, kol jie nėra paneigti kitais įrodymais.Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai būtų pareiškę reikalavimus dėl ieškovės 218-oji butų savininkų bendrijos įgaliotinių susirinkimuose priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir nepateikė duomenų, kad teisme kitose bylose būtų nagrinėjami ginčai dėl 218-osios butų savininkų bendrijos sprendimų. Remiantis šiais argumentais atmetami kaip nepagrįsti atsakovės R. T. argumentai, kad ieškovės 218-oji butų savininkų bendrijos įgaliotinių susirinkimuose priimti nutarimai negalioja. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė yra tinkamas asmuo, turintis reikalavimo teisę teismine tvarka iš atsakovų reikalauti nesumokėto įsiskolinimo už bendrijos suteiktas paslaugas, o ieškovės pirmininkas B. L. teisėtai atstovauja bendriją teisme (CPK 55 straipsnis).Ieškovė prašo priteisti skolą, susidariusią nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2014 m. vasario mėn. Šiuo laikotarpiu ieškovė atliko daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atsakovams priklausantis butas Nr. 8, bendrojo naudojimo objektų ir priežiūrą. Atsakovai nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti tokiais alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis arba skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju butų ir kitų patalpų savininkai pasirinko daugiabučio namo savininkų bendriją kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą. Daugiabučio namo savininkų bendrija įgyvendina butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 3 straipsnio 1 dalis, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d., 4 straipsnio 1 dalis, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d. Pagal kasacinio teismo praktiką bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti galioja ne tik bendrijos nariams, bet ir tiems butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016).Bendrijos veiklą nustato DGNKPPSB įstatymas, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai (DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 3 dalis, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.). 218-osios butų savininkų bendrijos įstatų, įregistruotų Kauno miesto mero 1996 m. vasario 9 d. potvarkiu Nr. 78, 4 punkte numatyti pagrindiniai bendrijos veiklos uždaviniai – namo (namų) bendrijos naudojimų patalpų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūra, eksploatavimas, remontas, renovacija, priskirto žemės sklypo tvarkymas, bendrų mokėjimo įpareigojimų vykdymas, kitų bendrų teisių ir interesų gynimas ir apsauga. Įstatų 12.5 punkte numatyta bendrijos narių pareiga mokėti nustatytas įmokas ir rinkliavas.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrijoje sprendimai priimami visuotiniame bendrijos įgaliotinių susirinkime, o klausimai dėl konkretaus atskiro daugiabučio gyvenamojo – šio namo gyventojų susirinkime (t. 1, b. l. 7, 42–46, 107–109, t. 4, b. l. 29–35). Atsakovai nesutinka bendrijai sumokėti už karštą vandenį 612,58 Eur (2080,60 Lt), tačiau neneigia, kad už karštą vandenį nemokėjo nei bendrijai, nei tiesiogiai paslaugos tiekėjui UAB „Kauno vandenys“, o nuo 2012 m. lapkričio 1 d. – AB „Kauno energija“. Bendrijos pažymoje nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) savininkai – atsakovai 2007 m. spalio 31 d. deklaravo karšto vandens rodmenis 108 m³ ir 120 m³, iš viso 228 m³. 2012 m. gegužės 8 d. UAB „Kauno vandenys“ darbuotojas patikrino minėtame bute esančius skaitiklius ir akte užfiksavo karšto vandens rodmenis: 193 m³ ir 563 m³, iš viso 729 m³. Per visą nurodytą laikotarpį atsakovai skaitiklių rodmenų bendrijai neteikė, susidaręs skaitiklių rodmenų skirtumas 501 m³ po 4,1529 Lt, iš viso 2080,60 Lt yra neapmokėtas (t. 6, b. l. 122–128). Taigi, skaičiavimai už karštą vandenį atlikti pagal atsakovų bute esančius skaitiklių parodymus, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, o atsakovai priešingų įrodymų nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas šią sumą iš atsakovų priteisė pagrįstai. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-403-748/2013 Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimu iš atsakovų buvo priteista tik už šaltą vandenį, dėl karšto vandens priteisimo reikalavimas nebuvo pareikštas (t. 1, b. l. 21–30). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų amortizacinius atskaitymus, kurie sudaro 144,79 Eur (499,94 Lt). Namo bendrasavininkų pakartotinio susirinkimo, įvykusio 2008 m. liepos 9 d., protokolas Nr. 36 patvirtina, kad amortizacinius atskaitymus nutarta skaičiuoti po 0,16 Lt už vieną kv. m. Atsakovams priklausiusio buto plotas yra 63,13 kv. m., todėl mokesčio dydis mėnesiui sudarė 10,10 Lt. 2013 m. spalio 2 d. įvykusio namo bendrasavininkų susirinkimo metu nutarta amortizacinį mokestį padidinti iki 0,26 Lt, todėl mokesčio dydis mėnesiui sudarė 16,41 Lt (t. 1, b. l. 38, 42–46). Už visą ginčo laikotarpį bendrija paskaičiavo, kad atsakovai yra skolingi 499,94 Lt (144,79 Eur) amortizacinių atskaitymų. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad šį mokestį bendrijai mokėjo, mokesčio tarifai nustatyti namo bendrasavininkų susirinkimuose, nutarimai yra galiojantys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą patenkino. Ieškovė prašė iš atsakovų priteisti 109,28 Eur (377,31 Lt) už namo bendrą apšvietimą. Šį mokestį ieškovė apskaičiavo taip: gautos sąskaitos sumą padalijo iš namo bendros kvadratūros 3567,86 kv. m ir padaugino iš atsakovų buto ploto 63,13 kv. m. (t. 4, b. l. 37). Namui teikiama elektros energija pagal bendrijos su AB VST 2000 m. kovo 13 d. sudarytą elektros energijos pardavimo (tiekimo) – pirkimo (vartojimo) sutartį Nr. 2000/546 (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-403-748/2013 t. 2, b. l. 28–29), kuri ieškovei teikė sąskaitas, o rodmenis kiekvieną mėnesį nurašydavo bendrija pagal name įrengtą bendrą elektros skaitiklį. Atsakovai neįrodė, kad mokestis paskaičiuotas neteisingai, neteisėtai ir nepagrįstai, taip pat neneigia, kad šio mokesčio nemokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą sumą iš atsakovų priteisė.Ieškovė prašė iš atsakovų priteisti 206,17 Eur (711,86 Lt) už šiukšlių išvežimą. Šį mokestį ieškovė paskaičiavo sekančiai: gautos sąskaitos sumą padalijo iš namo bendros kvadratūros 3567,86 kv. m ir padaugino iš atsakovų buto ploto 63,13 kv. m. (t. 4, b. l. 38). Namui paslaugos buvo teikiamos pagal ieškovės ir UAB „Kauno švara“ 2010 m. balandžio 26 d. ir 2013 m. spalio 3 d. sudarytas sutartis (t. 3, b. l. 129–130, 131–133). Teikiamų paslaugų įkainius, paslaugų kainą nustato ir/ar keičia Kauno miesto savivaldybės Taryba. Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b. l. 110–203) patvirtina, kad UAB „Kauno švara“ paslaugas bendrijai teikė visą ginčo laikotarpį. Atsakovai neįrodė, kad mokestis paskaičiuotas neteisingai, neteisėtai ir nepagrįstai, taip pat neneigia, kad šio mokesčio nemokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 206,17 Eur iš atsakovų priteisė.Ieškovė prašė teismo iš atsakovų priteisti 388,49 Eur (1341,36 Lt) išlaidų samdomiems bendrijos darbuotojams. Namo bendrasavininkų pakartotinio susirinkimo, įvykusio 2008 m. liepos 9 d. protokole Nr. 36, nurodyta, kad seniūno alga nustatoma 500 Lt po mokesčių, valytojos – 250 Lt (t. 1, b. l. 42, t. 4, b. l. 36). Bendrijos įgaliotinių 2008 m. lapkričio 9 d. susirinkimo nutarimu, protokolo Nr. 1 nustatyta bendrijos valdybos pirmininkui mokėti 1200 Lt, vyr. buhalterei – 1400 Lt, dviem buhalterėms – po 750 Lt, energetikui – 250 Lt, kas sudaro 4350 Lt (t. 2, b. l. 3–5, t. 4, b. l. 36). Atsakovams mokėtina išlaidų dalis nustatyta, taikant proporcingumo principą. Atsakovų buto plotas 63,13 kv. m. Visų bendrijos namų plotas 78 926,18 kv. m. Namo (duomenys neskelbtini) plotas – 3567,86 kv. m. Darbo užmokestis administracijos darbuotojams paskaičiuotas taip: 4350 Lt + 1347,63 Lt (SODRA 30,98 proc.) = 5697,63 Lt / 78 926,18 kv. m = 0,0721 Lt/kv. m. Namo darbuotojų darbo užmokestis: 1035 Lt + 320,64 Lt (SODRA 30,98 proc.) = 1355,64 Lt / 3567,86 kv. m = 0,3799 Lt/kv. m (t. 4, b. l. 39). Byloje ieškovė pateikė visą apskaičiuoto įsiskolinimo suvestinę, atsakovai neneigia, kad nemokėjo mokesčio bendrijos darbuotojų išlaidoms padengti ir nepateikė įrodymų, jog šios išlaidos paskaičiuotos neteisingai, neteisėtai ir nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovų priteisė 388,49 Eur darbuotojų atlyginimų išlaidoms apmokėti. Ieškovė prašė iš atsakovų priteisti 153,53 Eur (530,11 Lt) už liftų priežiūrą. Kaip šį mokestį paskaičiavo, ieškovė detalizavo suvestinėje, iš kuriuos matyti, kad I ir II aukštų kvadratūra yra 792,99 kv. m, kurie atimami iš namo bendro ploto, likusi namo kvadratūra yra 2774,87 kv. m. Gautos sąskaitos suma dalinama iš 2774,87 kv. m, kuri padauginama iš atsakovų buto ploto 63,13 kv. m (t. 6, b. l. 40). Liftų priežiūrą atlieka AB „Kauno liftai“ 1996 m. vasario 1 d. sutarties su ieškove pagrindu (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-403-748/2013, t. 2 b. l. 30). Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros patvirtina AB „Kauno liftai“ ginčo laikotarpiu paslaugas teikė (t. 2 b. l. 9–102). Atsakovai neneigia, kad už namui suteiktas lifto priežiūros paslaugas nemokėjo ir nepateikė įrodymų, kad mokestis paskaičiuotas neteisingai, neteisėtai ar nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą sumą priteisė iš atsakovų. Ieškovė taip pat prašė priteisti 2,55 Eur (8,81 Lt) valdybos išlaidų. Teismas nurodė, kad šį mokestį sudaro bendrijos valdybos faktinės išlaidos, kurių dydis kiekvieniems metams tvirtinamas Bendrijos įgaliojimų susirinkime: 2011 m. balandžio 20 d. susirinkime sąmatos suma 2011 metams patvirtinta 4000 Lt, realiai patirtos išlaidos – 3990,43 Lt; 2012 m. balandžio 18 d. susirinkime sąmatos suma 2012 metams patvirtinta 4500 Lt, realiai patirtos išlaidos – 3740,14 Lt; 2013 m. gegužės 29 d. susirinkime sąmatos suma 2013 metams patvirtinta 4500 Lt, realiai pairtos išlaidos – 4160,27 Lt (t. 3, b. l. 109–111, t. 1, b. l. 40). Iš viso butų yra 1349. Mokestis apskaičiuotas kiekvienais metais realiai patirtas išlaidas padalijus iš butų skaičiaus ir kurios 2011 metais sudarė 2,96 Lt, 2012 metais – 2,77 Lt, 2013 metais – 3,08 Lt (t. 1, b. l. 40). Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad šios išlaidos paskaičiuotos neteisėtai, nepagrįstai, taip pat neneigia, kad šių išlaidų nemokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė iš atsakovų pagrįstai. Ieškovė taip pat prašė priteisti 2,81 Eur (9,69 Lt) žemės mokesčio. Šį mokestį ieškovė paskaičiavo vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2016 m. spalio 10 d. pažyma Nr. 09-2-1235 (t. 4, b. l. 35), kurioje nurodyta, kad bendrija už naudojamą valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės nuomos mokesčio 2011 m. sumokėjo 37,65 Eur (130 Lt), 2012 m. – 55,17 Eur (190,50 Lt), 2013 m. – 65,80 Eur (227,20 Lt). Ieškovė kiekvienais metais sumokėtą žemės nuomos mokesčio sumą padalijo iš bendro namo ploto ir padaugino iš atsakovų buto kvadratūros, todėl žemės nuomos mokesčio už 2011 m. atsakovai turėjo sumokėti 2,30 Lt, 2012 m. – 3,37 Lt, 2013 m. – 4,02 Lt, iš viso – 9,69 Lt (t. 4, b. l. 36). Atsakovai šio mokesčio taip pat bendrijai nemokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas ir šį mokestį iš atsakovų priteisė pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus ir iš įrodymų visumos pagrįstai sprendė, jog ieškinys visiškai įrodytas, o atsakovai įrodymų, patvirtinančių jų argumentus, teismui nepateikė. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, dėl to apeliacinis teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, todėl sprendžia, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jis paliekamas nepakeistas, o atsakovų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 4, b. l. 145–147), todėl teismui nusprendus atsakovų apeliacinio skundo netenkinti, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovų po lygiai (po 150,00 Lt), ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų K. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei 218-ajai butų savininkų bendrijai (j. a. k. 135376312) po 150,00 Eur (po vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisRūta PalubinskaitėArūnas Rudzinskas