- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-1228-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29384-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- Daugiabučio
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Daugiabučio namo Kaminkelio g. Nr. 26, Vilniuje savininkų bendrijos ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Daugiabučio namo Kaminkelio g. Nr. 26, Vilniuje savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 824, 09 Lt skolą, 41 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo pritiestos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendrija teikia mokesčių administravimo paslaugas (apmoka už šiukšlių išvežimą, šilumą, karštą vandenį, šaltą vandenį, bendrų patalpų elektrą). Atsakovė su ieškovu už laikotarpį nuo 2011 m. sausio iki 2013 m. liepos pilnai neatsiskaitė ir liko skolinga bendrijai 824, 09 Lt už suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovė R. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2010 m. vasario iki 2011 m. gegužės bendrijoje administravimo mokesčiai buvo renkami pažeidžiant Civilinio kodekso ir Bendrijos įstatų nuostatas. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu ji mokėjo mokesčius už komunalines, administravimo paslaugas ir kitas įmokas. Ji kreipėsi į bendrijos pirmininką, prašant išaiškinti administravimo mokesčių, rinkliavų, skirtų ūkio reikmėms mokėjimo tvarką ir pagrįstumą. Negavusi prašomos informacijos atsakovė nutraukė neteisėtų įmokų mokėjimą. 2012 m. balandžio 21 d. bendrijos susirinkime buvo svarstoma administravimo, kitų įmokų skaičiavimo tvarka. Visi prašymai buvo atmesti. Dėl susidariusios situacijos bendrijoje buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos energetikos departamento Būsto renovavimo skyrių, kurio raštu – atsakymu bendrijos pirmininkas įpareigotas pateikti paaiškinimus į pateiktus klausimus. Atsakovės manymu, ji nėra įsiskolinusi už komunalines paslaugas: bendrų patalpų elektra, šilto vandens tiekimas, šilumos mokesčiai, šiukšlių išvežimas, mokami mokesčiai ūkio ir kitoms reikmėms, atsakovės teigimu, atsiskaitoma pagal pateiktus rodmenis, neatitikimų nėra, atsikaitymai vykdomi reguliariai lėšas pervedant į bendrijos sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovės R. P. 824, 09 Lt skolos, 41 Lt palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (865, 09 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 153, 35 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priimdamas sprendimą, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė pateikė tik vieną mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad 2013 m. liepos 30 d. buvo atliktas mokėjimas už butui, esančiam adresu Kaminkelio g. Nr. 26-13, Vilniuje, teiktas paslaugas, sumokėta 33, 16 Lt suma, daugiau jokių mokėjimo nurodymų nepateikta, todėl atsakovės argumentą, kad ji už paslaugas mokėjo teismas atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad jai nėra aiški mokesčių skaičiavimo tvarka, pažymėdamas, jog šis klausimas buvo sprendžiamas gyvenamųjų namų bendrijos Kaminkelio 26 narių susirinkime. Pažymėjo, kad savivaldybės administracija bendrijos pirmininko veiklos pažeidimų nenustatė. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė iš atsakovės 824,09 Lt dydžio sumą, pažymėdamas, jog prievolės, kylančios iš sutarties arba įstatymo turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantė R. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo ir prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes nustatant ginčo aplinkybes gali kilti papildomų klausimų. Nurodo, kad 2010 m. vasario mėn.- 2011 m. gegužės mėn. laikotarpiu administravimo mokesčiai buvo skaičiuojami (renkami) neproporcingai butų plotui, t.y. pažeidžiant LR CK 4.82 str. 3 d., Bendrijos įstatų 40.6 dalies nuostatas. Taigi ieškovo DNSB „Kaminkelio g. Nr. 26, Vilniuje“ prašoma priteisti suma yra 2010 m. vasario mėn. - 2011 m. gegužės mėn. laikotarpiu neteisėtai priskaityta administravimo mokesčių suma (775,59 Lt). Ieškinyje nėra nurodoma minėto laikotarpio administravimo mokesčių priskaičiuota suma, taigi ieškovas iškreipė ginčo esmę, savo reikalavimų nepagrindė teisiniais argumentais, neteikė išaiškinimo, prašant informacijos apie skaičiuojamų mokesčių teisėtumą, piktybiškai nevykdė savo prievolių, t.y. pažeidė DNSB įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostatas. Pažymi, jog ieškovas nėra paneigęs mokėjimų už komunalines ir kitas paslaugas pagal išrašytas sąskaitas. Ieškinyje nurodyta suma nėra skola bendrijai už suteiktas komunalines paslaugas. Priskaitymų suvestinėje nurodyti paskaičiavimai nėra pagrįsti dokumentais, todėl minėta suvestinė negali būti vertinama kaip oficialus įrodymas. Apeliantės manymu, teismas nepagrįstai pripažino ieškovo pateiktus dokumentus tinkamais įrodymais, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes pažeidus įrodymo vertinimo taisykles, materialinės ir proceso teisės normas.
Atsiliepimas
Ieškovas Daugiabučio namo Kaminkelio g. Nr. 26 Vilniuje, savininkų bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų ar kitų aplinkybių, kurios pagrįstų apeliaciniame skunde nurodytą teismo sprendimo nepagrįstumą. Savo ruožtu bendrija teismui pateikė visus dokumentus, įrodymus, kurių pagrindu apeliantei, kaip ir kitiems namo gyventojams, yra/buvo skaičiuojami mokesčiai už administravimą ir komunalines paslaugas. Nurodo, jog apeliantei ne kartą buvo pateikta jos prašoma pateikti informacija, į visus jos paklausimus/raštus atsakyta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.).
Dėl pareikšto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Atsakovė pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodydama jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma. Apeliantė nenurodo, kokios konkrečios reikšmingos bylai aplinkybės liko neišsiaiškintos pirmosios instancijos teisme, dėl kurių šalys turėtų papildomai paaiškinti, ir kas gali trukdyti visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, ir nurodyto atsakovės prašymo netenkina (CPK 322 straipsnis).
Dėl skolos pagrįstumo
Byloje nustatyta, kad 2008 m. liepos 25 d., vadovaujantis 1995-02-21 LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-1798 nuostatomis buvo įsteigta Daugiabučio namo Kaminkelio g. Nr. 26, Vilniuje savininkų bendrija (toliau- Bendrija) (b. l. 6). 2008 m. buvo perrašytos naujos sutartys su paslaugų (šilumos, elektros, vandens ir pan.) tiekėjais, kuriomis Bendrija įsipareigojo apmokėti už patiektas komunalines paslaugas (b. l. 22, 23-25, 26-27, 28-29). Už elektrą gyventojai atsiskaito tiesiogiai paslaugų tiekėjams, o kitus mokėjimus - šiukšlių išvežimą, šilumą, karštą vandenį, šaltą vandenį, bendrų patalpų elektrą apmoka Bendrija, namo gyventojams pervedus jiems priklausančias mokėti sumas į Bendrijos sąskaitą. Ieškovas pateikęs ieškinį nurodė, jog atsakovė R. P. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2013 m. liepos mėnesio nepervedė (nesumokėjo) Bendrijai visų privalomų/priskaičiuotų įmokų, o per šį laikotarpį pervedė į Bendrijos sąskaitą banke tik dalį priskaičiuotų įmokų.
Apeliantė nesutikdama su pareikštu ieškiniu nurodo, jog jai nėra aiški mokėjimo tvarka ir mokesčių skaičiavimo pagrįstumas, taip pat, jog 2010 m. vasario mėn.-2011 m. gegužės mėn. laikotarpiu Bendrijos administravimo mokesčiai buvo skaičiuojami (renkami) neproporcingai butų plotui, t.y. pažeidžiant LR CK 4.82 str. 3 d., Bendrijos įstatų 40.6 d. nuostatas. Teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog prievolės kylančios iš sutarties arba įstatymo turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o ieškovo reikalavimą pagrindžia visuma byloje esančių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą bendrija yra privatusis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuriuo vadovaujantis bendrija nustato jai priklausančių gyvenamojo namo tikslinių, kaupiamųjų ir kitų, susijusių su bendrijos veikla, įmokų ir mokėjimų tvarką, taip pat bendrijos lėšų naudojimo ir pajamų paskirstymo tvarką. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003).
Kaip matyti iš į bylą pateiktų Gyvenamųjų namų bendrijos Kaminkelio g. Nr. 26 narių susirinkimo protokolų 2011 m. balandžio 21 d. ir 2011 m. gegužės 31 d. ( b. l. 16-17, 18), visi su mokesčiais susiję klausimai, t.y. kokius mokesčius privalo mokėti gyvenamųjų namų savininkai, jų apskaičiavimo bei mokėjimo tvarka, buvo svarstyti ir išspręsti bendrijos nariams pritarus, minėtų susirinkimų metu. Remiantis LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 10 str. 1 d. 8 p. visuotiniam susirinkimui yra suteikta teisė tvirtinti įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus, jų apskaičiavimo tvarką, kadangi būtent jis yra aukščiausiasis bendrijos organas. Šiuo atveju apeliantė yra Bendrijos narė, kuri kaip matyti iš į bylą pateikto 2011 m. balandžio 21 d. dalyvių sąrašo dalyvavo svarstant klausimą dėl bendrijos renkamų mokesčių ir rinkliavų. Pažymėtina, jog apeliantė per visą laikotarpį, nepateikė jokių pretenzijų ar ieškinių teismui dėl Bendrijos susirinkime priimtų nutarimų dėl mokesčių nustatymo. Taigi, šiuo atveju konstatuotina, jog apeliantei informacija susijusi su mokesčių apskaičiavimu, yra žinoma. Ginčo, jog jai nebuvo pateikti aukščiau paminėti bendrijos susirinkimo protokolai, kuriuose atsispindi visi bendrijos renkami mokesčiai, byloje nėra. Iš to darytina išvada, jog bendrijos visuotinio susirinkimo metu priimti sprendimai, dėl mokesčių, dėl prievolių dydžio namo gyventojams, nėra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais, todėl butų savininkai, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir CK 4.85 straipsnio 4 dalimi, privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti bei išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas. Pažymėtina ir tai, kad bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Be to, Įstatymo 21 str. yra nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka privalo apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Bendrijos atlikti darbai, bendrijos patirtos išlaidos būtent patenka į privalomų darbų sąrašą, kurie skirti namo išlaikymui ir priežiūrai, kaip tai nurodyta aukščiau, t.y. eksploatavimo ir administravimo išlaidos; šiukšlių išvežimas; remontai; namo priežiūra ir apžiūros; šilumos punkto priežiūra; einamasis remontas, priežiūra ir kt., kurie buvo ir yra atliekami privalomai. Kadangi apeliantė nurodytų prievolių pilna apimtimi nevykdė, todėl Bendrija buvo priversta kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos priteisimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantė, ginčydama jai priskaičiuotų mokesčių dydį, turi nurodyti argumentus, kokio dydžio jos manymu turėjo būti mokesčiai, kokioje dalyje jie priskaičiuoti nepagrįstai, remiantis kokiu metodu jie turėtų būti skaičiuojami, tačiau jai nenurodžius konkrečių ieškinio nepagrįstumo argumentų, teismas neturi pagrindo daryti išvadai, kad reikalaujami mokėti mokesčiai yra priskaičiuoti nepagrįstai. Kaip jau minėta, šiuo atveju apeliantė neginčijo bendrijos susirinkimo nutarimų, kuriais buvo nuspręsta dėl mokesčių apskaičiavimo tvarkos, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog Bendrijos administravimo mokesčiai buvo skaičiuojami (renkami) neproporcingai butų plotui, kaip nepagrįstus ir pripažįsta, jog ieškovo į bylą pateikti įrodymai pilnai pagrindžia apeliantės susidariusį įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2013 m. liepos mėnesio.
Nagrinėjamu atveju apeliantė taip pat nurodo, jog ieškovas reikalavimų nepagrindė teisiniais argumentais; neteikė išaiškinimo, prašant informacijos apie skaičiuojamų mokesčių teisėtumą, piktybiškai nevykdė savo prievolių, t.y. pažeidė DNSB įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Pagal LR DNSB 14 str. 7 d. bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog apeliantė ne kartą kreipėsi į bendrijos pirmininką prašydama pateikti jai išsamią informaciją dėl administravimo mokesčių skaičiavimo tvarkos, taipogi kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrių su raštu „Dėl Daugiabučio namo savininkų bendrijos Kaminkelio g. Nr. 26 pirmininko veiklos“, tačiau iš pateikto atsakymo matyti, jog savivaldybės administracija pažeidimų bendrijos pirmininko veikloje, nenustatė ir įpareigojo bendrijos pirmininką iki 2012 m. gegužės 4 d. pateikti pareiškėjai detalius paaiškinimus į jos bendrijai pateiktus paklausimus dėl administravimo mokesčio mokėjimo tvarkos ir kitus pareiškėjos pateiktus klausimus. Sprendžiant iš į bylą pateiktų elektroninių susirašinėjimų, darytina prielaida, jog apeliantę ir bendrijos pirmininką (tiek buvusį, tiek naujai išrinktą) sieja gana konfliktiški santykiai. Apeliacinės instancijos teismo manymu ši situacija susidarė galimai dėl to, jog apeliantė neaiškiai formuluoja savo prašymus bendrijos pirmininkui dėl informacijos pateikimo, o bendrijos pirmininkas nepateikia informacijos tokio turinio, kokią nori apeliantė gauti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pagrindas teigti, jog apeliantei į jos pateiktus paklausimus buvo ne kartą atsakyta, pateikiant visus skolos dydį pagrindžiančius įrodymus bei paaiškinimus, egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, ką iš esmės pažymėjo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas Būsto renovavimo skyrius 2012 m. balandžio mėnesio rašte, jog bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Revizijos komisija (revizorius) privalo atlikti neeilinį finansinės veiklos patikrinimą jei to reikalauja ne mažiau kaip ¼ bendrijos narių ir revizijos ataskaitą pateikti bendrijos narių susirinkimui. Ne mažiau kaip 1/5 bendrijos narių turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kad šie ištirtų, ar bendrija, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) veikė tinkamai. Pareiškimo teismui padavimą, ekspertų paskyrimą, jų darbo apmokėjimą ir teismo taikomas priemones dėl netinkamų bendrijos ar bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiksmų nustato Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Atsižvelgiant į tai, bei apeliantei manant, jog šiuo atveju bendrijos pirmininkas vykdydamas jam pavestas funkcijas, jas atlieka netinkamai, pažeisdamas bendrijos veiklą reglamentuojančius įstatymus, įstatus, bendrijos susirinkimo priimtus nutarimus, ji turi teisę pasinaudoti aukščiau paminėta įstatymo suteikta teise ir reikšti atitinkamus reikalavimus atskiroje byloje. Apeliacinės instancijos teismas detaliau šiuo klausimu nepasisako, kadangi jis nėra susijęs su nagrinėjamu dalyku ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl apeliantės prievolės mokėti bendrijos nustatytus mokesčius.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, Helle v. Finland, judgmentof 19 December 1997, no. 20772/92, § 56; Marini v. Albania, no. 3738/02, judgment of 18 December 2007, § 105). Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais dėl ginčo dalyko, todėl kitų pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja, o jiems pritaria. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo
Atsakovė pateikusi apeliacinį skundą taip pat prašo išreikalauti iš ieškovo papildomus įrodymus, t.y. buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie nurodytų butui, esančiam Kaminkelio g. 26-13, Vilniuje, priskaitytą administravimo mokesčių sumą 2010 m. vasario mėn. – 2011 m. gegužės mėn. laikotarpiu; išaiškinimo (įrodymų) kokia administravimo mokesčių skaičiavimo metodika buvo taikyta DNSB „Kaminkelio g. Nr. 26, Vilniuje“; dokumentų, kuriais remiantis buvo vykdomas administravimo mokesčių skaičiavimas; bendrijoje įregistruotų R. P. dokumentų, kuriais buvo kreiptasi dėl administravimo mokesčio skaičiavimo tvarkos (paklausimai ir prašymai). Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (LR CPK 318 str.). Šiuo atveju apeliantė prašymo dėl šių įrodymų išreikalavimo pirmosios instancijos teismui neteikė bei jais nesivadovavo nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teisme. Be to, teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (LR CPK 181 str. 2 d.). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, taip pat į tai, jog šalys siekdami įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, jiems įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis turi naudotis operatyviai bei savalaikiai, todėl šis apeliantės prašymas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Šiuo atveju apeliantė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. sumokėtą už apeliacinio skundo pateikimą žyminį mokestį, tačiau netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos. Ieškovas Daugiabučio namo Kaminkelio g. Nr. 26, Vilniuje savininkų bendrija prašo priteisti 250 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Joms pagrįsti ieškovas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, todėl šios išlaidos priteistinos iš apeliantės R. P. ieškovo naudai.
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo grąžinti jo pirmosios instancijos teisme už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį-36 Lt, kadangi remiantis LR CPK 83 str. 1 d. 14 p. ir LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d., bendrija atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi grąžino ieškovui 36 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2013 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 199, „Swedbank“, AB ( b.l. 41), todėl pakartotinai šis klausimas negali būti sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. P. ieškovo Daugiabučio namo Kaminkelio g. Nr. 26, Vilniuje savininkų bendrijos naudai 250 Lt bylinėjimosi išlaidas, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.