Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovo A. B. pareiškimu dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-530-198/2011 nagrinėjimo bei šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo A. B. pareiškimas dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-530-198/2011 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, Vilniaus apygardos teismui, tretiesiems asmenims A. T., N. C., R. G., Algirdui Auruškevičiui dėl konstitucinių teisių pažeidimo, pažeidimų pašalinimo ir dėl pažeidimų atsiradusios teisės į atlyginimą nagrinėjimo. Pareiškėjas nurodo, jog teisėja B. J. ir Panevėžio apygardos teismas yra suinteresuoti tiesiogiai ar netiesiogiai šios bylos baigtimi. Savo teiginius pareiškėjas grindžia teisėjos B. J. atsisakymu sujungti šią civilinę bylą su Panevėžio apygardos teisme nagrinėta civiline byla Nr. 2-343-212/2011. Mano, jog tokiais veiksmais teisėja B. J. solidarizavosi su teisėja Z. M., kuri šališkai ir priklausomai išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-343-212/2011, atmetė ieškovo ieškinį, dengdama nuo atsakomybės Vilniaus apygardos teismo teisėjus A. T., N. C., R. G.. A. A. ir A. U., šioje byloje klastojo faktus ir įrodymus. Tiek teisėja B. J., tiek teisėja Z. M., tiek Panevėžio apygardos teismas šioje civilinėje byloje veikia kaip „teisėjų profsąjungos atstovai“, atvirai dengdami nuo atsakomybės minėtų Vilniaus apygardos teismo teisėjų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, dokumentų bei faktų klastojimą. Pažymi, jog abi civilinės bylos buvo perduotos nagrinėti būtent į Panevėžio apygardos teismą tuo tikslu, kad būtų sujungtos ir objektyviai bei teisingai išnagrinėtos kartu, nes tik sujungtos bylos įrodo ir pagrindžia neteisėtus Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmus. Taip pat civilinėje byloje Nr. 2-517-198/2010 teisėja J. 2010 m. birželio 28 d. sprendimu atsisakė išnagrinėti pareiškėjo ieškinio reikalavimą – pripažinti Vilniaus apygardos teismo veiksmų neteisėtumą civilinėje byloje Nr. 2-688-56/2008, nurodydama, jog Panevėžio apygardos teismas nėra aukštesnė instancija ir negali vertinti Vilniaus apygardos teismo neteisėtų teisėjų veiksmų. Todėl šios civilinės bylos nagrinėjimas yra negalimas Panevėžio apygardos teisme dėl pagrįstų abejonių visų teisėjų nešališkumu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmestinas.

Viena iš asmens teisės į tinkamą teismo procesą garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pvz., nušalinimu, nusišalinimu (CPK 64-66, 71 straipsniai). Teisėjo (teisėjų) nušalinimo teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 straipsnyje, bei CPK 66 straipsnyje nurodytų kitų teisėjo nušalinimo pagrindų egzistavimu. Kadangi ieškovo A. B. pareiškime yra suformuluotas prašymas nušalinti Panevėžio apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-530-198/2011 nagrinėjimo, todėl šio nušalinimo pareiškimo nagrinėjimas priskirtinas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip aukštesnės pakopos teismo, kompetencijai (CPK 69 str. 1 d.).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuo atveju, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ir prielaidomis. Aplinkybių, sudarančių teismo nušalinimo pagrindą, egzistavimą turi įrodyti teismo nušalinimo pareiškimą teikiantis dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 12 str.).

Nušalinimo pareiškime ieškovo reiškiama abejonė Panevėžio apygardos teismo teisėjų nešališkumu yra iš esmės siejama su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas teisėjų nušalinimo pareiškimus, ne kartą yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog šalis reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Ieškovo pareiškime dėl nušalinimo nurodytas procesinis teismo sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta nesujungti nagrinėjamos bylos su civiline byla Nr. 2-343-212/2011, nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų subjektyvaus šališkumo, pasireiškiančio jų išankstinio nusistatymo ar tendencingumo buvimu, sprendžiant byloje kilusius procesinius klausimus. Pareiškėjas taip pat nenurodo jokių realių faktų, keliančių abejones Panevėžio apygardos teismo teisėjų nešališkumu objektyviąja prasme.

Pareiškėjo argumentas, jog abi civilinės bylos, nagrinėjama byla ir civilinė byla Nr. 2-343-212/2011, buvo perduotos nagrinėti būtent į Panevėžio apygardos teismą tuo tikslu, kad būtų sujungtos ir objektyviai bei teisingai išnagrinėtos kartu, yra nepagrįstas. Minėtos bylos Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis Nr. 2KT-61/2010 ir 2KT-103/2010 buvo perduotos iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, kaip artimiausiam apygardos teismui, todėl, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjams nusišalinus nuo šių bylų nagrinėjimo šiame teisme nebeliko teisėjų, kurie galėtų išnagrinėti bylą.

Pareiškėjas abejones teisėjos B. J. nešališkumu grindžia ir 2010 m. birželio 28 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-517-198/2010, kuriuo buvo atsisakyta iš dalies patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą. Tačiau, kaip ir minėta anksčiau, jurisdikcinė teismo veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, savaime negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdami su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmenys turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine bei kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Vien ta aplinkybė, kad teisėja B. J. priėmė pareiškėjui iš dalies nepalankų sprendimą (dalis ieškovo reikalavimų buvo patenkinta), nesudaro pagrindo abejoti šios teisėjos ir Panevėžio apygardos teisme dirbančių visų teisėjų nešališkumu.

Pažymėtina, jog pareiškėjui nesutinkant su teismų procesiniais sprendimais išsakyti kaltinimai dėl konkrečių teisėjų nusikalstamos veikos, jeigu jie neįrodyti, ne tik diskredituoja teisminę valdžią, atskirus teismus ir teisėjus, bet gali sudaryti pagrindą spręsti, ar šiuos kaltinimus pateikusio asmens veika negali būti vertinama kaip nepagarba teismui ar šmeižimas, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 154 ir BK 232 straipsniuose. Žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją nesuteikia teisės šmeižti kitą asmenį dėl nusikaltimo padarymo, viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai žeminti teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Be to, net ir tuo atveju, jeigu tam tikri teisėjai ir būtų pažeidę įstatymų reikalavimus, tai nesudarytų pagrindo abejoti visų bylą nagrinėti turinčiame teisme dirbančių teisėjų nešališkumu. Tuo pačiu pastebėtina, kad nemotyvuotas nušalinimo pareiškimas teismo gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovo A. B. pareiškimas dėl Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-530-198/2011 nagrinėjimo netenkintinas. Atmetus pareiškimą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Ieškovo A. B. pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-530-198/2011 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmesti.