- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-2122-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13824-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos „Krėvėna“
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje raštinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Krėvėna“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Krėvėna“ ieškinį atsakovei R. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė DNSB „Krėvėna“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 934 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 302,50 Lt bylinėjimosi išlaidas. Pateikdama ieškinį ieškovė nesumokėjo mokėtino žyminio mokesčio, motyvuodama tuo, jog remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 punktu ji yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas konstatavo, jog vertinant ieškinio turinį ir jame keliamus reikalavimus, nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą. Pažymėjo, jog pareiškime atsakovei reiškiami turtiniai reikalavimai dėl apmokėjimo už paslaugas, kurias bendrija perka iš kitų asmenų. Daugiabučio namo butų savininkų pareiga išlaikyti namo bendrijos nuosavybės objektus, mokėti namui išsaugoti ir išlaikyti būtinas išlaidas ir mokėti su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas kyla ne iš bendrijos veiklos teisinių santykių, o iš daiktinės teisės normų, kadangi šią pareigą ir jos įgyvendinimo tvarką reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ 4 skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nelaikytina, jog ginčas susijęs su bendrijos veikla, todėl ieškinys turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė DNSB „Krėvėna“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog tikslinių įmokų, išlaidų, rinkliavų ir kitų mokesčių nustatymas ir surinkimas iš juos privalančių mokėti namo butų savininkų yra bendrijos pareiga, kurios įgyvendinimas yra vienas iš bendrijos veiklos tikslų bei šiais tikslais grindžiamų bendrijos veiklos uždavinių. Todėl visi ieškovės veiksmai, nukreipti į buto savininko (naudotojo) nesumokėtų mokėtinų įmokų, mokesčių, išlaidų ar kitų rinkliavų surinkimą, įskaitant ir atitinkamo ieškinio pareiškimą teisme, yra tiesiogiai kylantys iš bendrijos veiklos. Remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, butų savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl, apeliantės nuomone, ji atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą.
Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, t. y. kad ieškovė DNSB „Krėvėna“ už ieškinį dėl skolos priteisimo iš namo buto savininkų privalo mokėti žyminį mokestį. Apeliantės nuomone, toks reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės veikla, todėl vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, ji yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Civilinio proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju ex officio (savo iniciatyva) patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimą. Jeigu ieškinys (pareiškimas) neatitinka įstatymo nustatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ieškinio (pareiškimo) trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis).
LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas butų savininkams numato imperatyvią pareigą teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, taip pat numato jų teisę reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra užtikrintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisių įgyvendinimą ir atitiktų jų teisėtus interesus (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalies 5 punktas). Vykdydama savo veiklą, bendrija surenka butų savininkų privalomus mokėti atitinkamus mokėjimus. Tikslinės butų savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti, yra laikomos bendrijos lėšomis (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi vienas iš bendrijos įsteigimo veiklos tikslų – mokesčių už bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros įgyvendinimą surinkimas.
Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, jog reikalavimas dėl buto, kuris R. P. nuosavybės teise priklausė iki 2013 m. birželio 17 d. bei kuris yra DNSB „Krėvėna“ administruojamame name, įsiskolinimo bendrijai (ieškovei) dėl jos suteiktų paslaugų (šios bylos dalykas) yra tiesiogiai susijęs su bendrijos veikla. Todėl, remiantis LR Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, ieškovė yra atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Nustatytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, nepagrįstai ieškovę įpareigojo sumokėti žyminį mokestį, nors ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista specialaus Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų įstatymo pagrindu, todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti, perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.