Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-833-945/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-10
Bylos Nr.: e2-833-945/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00925-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Marius Bartninkas
Ieškovas: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos
Atsakovas: B. V., A. P., I. T., S. P., T. N., R. Ū., A. Ū., R. A., E. P., V. N.
Trečiasis asmuo: Kauno
Advokatai: Eduardas Jakovlevas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-833-945/2021Teisminio proceso Nr.

2-56-3-00925-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.11; 2.6.1.3.6; 3.1.7.4; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,sekretoriaujant Robertai Janeliūnienei,

dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovui A. J.,

atsakovų B. V., A. P., I. T., S. P., E. P. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

atsakovui T. N., jo ir atsakovų R. Ū., A. Ū., V. N. atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,

atsakovės pagal priešieškinį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui S. Č.,

trečiojo asmens Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarosios akcinės bendrovės atstovui advokatui Eduardui Jakovlevui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovams B. V., R. A., A. P., I. T., S. P., E. P., R. Ū., A. Ū., V. N. ir T. N. dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo, ir atsakovų B. V., A. P., I. T., S. P. ir E. P. priešieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl įsakymų dalies panaikinimo ir žemės sklypo, paimto visuomenės poreikiams, vertės nustatymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarajai akcinei bendrovei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašė leisti paimti visuomenės poreikiams (registruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti Kauno laisvajai ekonominei zonai (toliau – Kauno LEZ) plėsti) tris žemės sklypus – B. V., R. A., A. P., I. T., S. P., E. P. priklausiusį 1,2487 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1), atsakovei D. P. priklausiusį 0,8195 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esantį (duomenys neskelbtini), ir atsakovams R. Ū., A. Ū., V. N., T. N. priklausiusį 1,3876 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2), bei nustatyti atlyginimo už paimamus žemės sklypus dydį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi prie bylos prijungti ir priešieškiniu pripažinti B. V., A. P., I. T., S. P. ir E. P. reikalavimai ieškovei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl NŽT direktoriaus 2019 m. spalio 16 d. įsakymų Nr. 1P-324, 1P-325, 1P-326, 1P-327, 1P-328 dalių, kuriomis nustatyta iš B. V., I. T., A. P., E. P., S. P. visuomenės poreikiams paimamų Žemės sklypo Nr. 1 dalių vertė, panaikinimo ir tokių Žemės sklypo Nr. 1 dalių verčių nustatymo: B. V. priklausiusių 3 329/12 487 dalių – 45 986,16 Eur, I. T. priklausiusių 625/12 487 dalių – 8 633,62 Eur, A. P. priklausiusių 3 330/12 487 dalių – 46 000 Eur, E. P. priklausiusių 3 330/12 487 dalių – 46 000 Eur, S. P. priklausiusių 1 248/12 487 dalių – 17 239,63 Eur.

3. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkinti ieškovės reikalavimai dėl visų trijų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (registravimo valstybės vardu ir leidimo pradėti naudoti Kauno LEZ plėsti), byloje toliau nagrinėti reikalavimai nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį.

4. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. ir 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimis ieškovės reikalavimai dėl atlyginimo R. Ū., A. Ū., V. N., T. N. už jiems priklausiusį Žemės sklypą Nr. 2 dydžio nustatyto, taip pat ieškovės reikalavimai dėl atlyginimo B. V., R. A., A. P., I. T., S. P., E. P. už jiems priklausiusį Žemės sklypą Nr. 1 dydžio nustatymo ir B. V., A. P., I. T., S. P., E. P. priešieškinio reikalavimai išskirti į atskirą bylą, ieškovės reikalavimas dėl atlyginimo atsakovei D. P. už jai priklausiusį 0,8195 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esantį (duomenys neskelbtini), dydžio nustatyto išspręstas Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-967-945/2020.

Šalies argumentai

5. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad NŽT direktoriaus 2018 m. liepos 27 d. įsakymu buvo pradėta Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Pagal su ieškiniu pateiktas vertinimo ataskaitas, Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė 2018 m. spalio 11 d. sudarė 44 700 Eur, Žemės sklypo Nr. 2 – 49 700 Eur. Rinkos vertė buvo nustatyta taikant lyginamąjį metodą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 47 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (toliau – Taisyklės) 17 punktu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtina Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – Metodika). 2019 m. sausio 29 d. raštais atsakovams išsiųsti sutarčių dėl Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 dalių paėmimo visuomenės poreikiams sąlygų projektai. Dalis atsakovų informavo ieškovę nesutinkantys su ieškovės siūlomų sudaryti sutarčių sąlygomis, kiti nepateikė jokio atsakymo, todėl 2019 m. spalio 11 d. (atsakovų R. A., V. N. ir T. N. atžvilgiu) ir 2019 m. spalio 16 d. (kitų atsakovų atžvilgiu) NŽT direktorius priėmė įsakymus dėl Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 dalių, priklausiusių atsakovams, paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio, atitinkančio vertinimo ataskaitose nurodytas vertes, nustatymo: B. V.– 11 916,90 Eur; R. A. – 2 237,33 Eur; A. P.– 11 920,48 Eur; I. T. – 2 237,33 Eur; S. P. – 4 467,48 Eur; E. P.– 11 920,48 Eur; R. Ū. ir A. Ū. – 24 850 Eur; V. N. ir T. N. – 24 850 Eur. 2019 m. lapkričio 13 d. ieškovė atlyginimo sumas pervedė į tam skirtą depozitinę sąskaitą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai R. Ū., A. Ū., V. N., T. N. prašė nustatyti kompensacijos dydį už jų bendrosios nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą Nr. 2 – ne mažiau kaip 146 000 Eur atsakovams R. Ū. ir A. Ū. bei ne mažiau kaip 146 000 Eur atsakovams V. N. ir T. N., už sumą, kurią vėluojama sumokėti, priteisti iš ieškovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prie atsiliepimo atsakovai pateikė jų iniciatyva parengtą vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma jiems priklausančio žemės sklypo vertė – 292 000 Eur. Būtent šia ataskaita jie ir prašė vadovautis priimant byloje sprendimą.

7. Atsiliepimu į ieškinį ir priešieškiniu atsakovai B. V., A. P., I. T., S. P. ir E. P. nurodė nesutinkantys su ieškovės nustatyta Žemės sklypo Nr. 1 rinkos verte bei už jį siūloma kompensacija, akcentavo, kad pagal „Turtas ir vertė“, UAB vertinimo ataskaitą vien atsakovei E. P. priklausiusių 3 330/12 487 Žemės sklypo Nr. 1 dalių vertė yra 46 000 Eur, todėl viso Žemės sklypo Nr. 1 vertė yra 172 493 Eur (46 000 Eur / 3 330 * 12 487). Būtent tokio dydžio kompensaciją, ją padalijant proporcingai atsakovų valdomoms Žemės sklypo Nr. 1 dalims, atsakovai prašė priteisti iš ieškovės, kartu panaikinant NŽT direktoriaus įsakymų dalis, kuriomis nustatytos nepagrįstai mažos kompensacijų sumos.

8. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė prašė priešieškinį atmesti, tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus. Atsiliepime nurodoma, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl Žemės sklypo Nr. 1 vertės. Vertė nustatyta vadovaujantis Metodika, jos pagrįstumas bus vertinamas nagrinėjant ieškinio reikalavimus.

9. Atsiliepimais į ieškinį ir priešieškinį trečiasis asmuo Kauno LEZ valdymo UAB prašė ieškovės reikalavimus tenkinti, priešieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą asmens teisę gauti garantuojamą teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą jo nuosavybę. Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertė nustatyta taikant Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lyginamosios vertės metodą, pagrįstas vertinimo pataisas, užtikrinančias vertės objektyvumą, ataskaitas parengė kompetentingas turto vertintojas. Atsakovai B. V., A. P., I. T., S. P. ir E. P. savo poziciją grindžia ne viso Žemės sklypo Nr. 1, o tik jo dalies, priklausiusios atsakovei E. P., vertinimo dokumentu, kuriuo vadovautis priimant teismo sprendimą nėra pagrindo.

10. Atsiliepimu į priešieškinį NŽT prašė priešieškinį atmesti ir tenkinti ieškovės byloje pareikštus reikalavimus. Atsiliepime akcentuojama, kad priešieškiniu neginčijamas teisinio pagrindo NŽT direktoriaus įsakymams priimti egzistavimas, nesutinkama tik su įsakymuose nurodyta kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą turtą suma. NŽT nėra tinkamas subjektas, kuriam atsakovai galėtų reikšti reikalavimus, tokiu subjektu pripažintina ieškovė. Atsakovų teikiamoje vertinimo ataskaitoje nurodyta Žemės sklypo Nr. 1 vertė yra nepagrįstai didelė, nustatyta vertinant ne visą sklypą, bet jo dalį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies

Dėl tarp šalių kilusio ginčo pobūdžio ir ribų

11. Byloje nėra ginčo dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad Žemės sklypas Nr. 1 nuosavybės teise priklauso atsakovams B. V., R. A., A. P., I. T., S. P., E. P. (Nekilnojamojo turto registro išrašas, ieškinio 2 priedas), o Žemės sklypas Nr. 2 – atsakovams R. Ū., A. Ū., V. N., T. N. (Nekilnojamojo turto registro išrašas, ieškinio 4 priedas), jog NŽT direktoriaus 2018 m. liepos 27 d. įsakymu (ieškinio 1 priedas) buvo pradėta Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kad atsakovams buvo siųsti pasiūlymai dėl jiems priklausiusio turto paėmimo visuomenės poreikiams sąlygų (ieškinio 8–16, 18–19 priedai), jog, atsakovams nesutikus arba nepateikus atsakymų, 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. spalio 16 d. NŽT direktorius priėmė įsakymus dėl Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamą turtą dydžio nustatymo (ieškinio 22 – 27, 29–30 priedai), kad 2019 m. lapkričio 13 d. ieškovė atlyginimo sumą pervedė į tam skirtą depozitinę sąskaitą (ieškinio 31–32 priedai).

12. Kaip minėta sprendimo 3 punkte, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkintas ieškovės reikalavimas dėl Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams (registravimo valstybės vardu ir leidimo pradėti naudoti Kauno LEZ plėsti), atsakovai šios nutarties teisėtumo neginčijo, nutartis yra įsiteisėjusi. Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo už paimtą turtą dydžio.

Dėl įrodymų, kuriais šalys grindžia atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2 dydžius

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą principas. Vadovaujantis CK 4.100 straipsnio 2 dalimi, turto savininkui atlyginama pinigais turto rinkos kaina. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydžio nustatyto tvarka reglamentuojama Žemės įstatyme. Vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

14. Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią sprendimo 13 punkte aptarto teisinio reglamentavimo aiškinimo praktiką, pagal kurią savininkui turi būti atlyginamas praradimas, susijęs su konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo netekimu, tokį praradimą siejant su savininko galimybe įsigyti panašų žemės sklypą; sklypo vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 2019 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019 ir kt.).

15. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus. TVVPĮ 6 straipsnyje nurodoma, kad turto vertinimas atliekamas Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytais turto vertinimo metodais, laikantis Metodikoje nustatytų vertinimo procedūros ir tvarkos.

16. Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas vertinamas lyginamuoju metodu Metodikoje nustatyta tvarka, vadovaujantis šiais reikalavimais: a) lyginamųjų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas, ūkinės veiklos apribojimai, taip pat išsidėstymas gyvenamųjų teritorijų, rekreacinių objektų, susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir kitų infrastruktūros objektų atžvilgiu turi atitikti vertinamą žemės sklypą (Taisyklių 17.1 punktas); b) lyginamieji objektai atrenkami iš tos pačios kaip paimamas žemės sklypas žemės verčių zonos, nurodytos žemės verčių zonų žemėlapiuose, parengtuose ir patvirtintuose pagal Masinio žemės vertinimo taisykles; jeigu žemės verčių zonoje nepakanka lyginamųjų objektų, lyginamos kitų tokių pat ar panašių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainos; vertinamojo ir lyginamojo objektų skirtumai įvertinami Metodikoje nustatyta tvarka (Taisyklių 17.2 punktas); c) kai Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais rengiamas projektas, lyginamieji objektai visų pirma turi būti parenkami iš projekto teritorijoje esančių žemės sklypų; kai projekto teritorijoje nepakanka lyginamųjų objektų arba Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais projektas nerengiamas, lyginamieji objektai visų pirma turi būti parenkami iš žemės sklypų, esančių detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente suplanuotoje teritorijoje (jeigu detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente suplanuota tik visuomenės poreikiams paimama teritorija) arba detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente suplanuotos teritorijos dalyje (jeigu detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente suplanuota ne tik visuomenės poreikiams paimama teritorija, bet ir kitos teritorijos), kurią numatoma paimti visuomenės poreikiams (Taisyklių 17.3 punktas); d) visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas privalo būti vertinamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, numatytus iki Nekilnojamojo turto registre padaroma žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, neatsižvelgiant į teritorijų planavimo ar plėtros dokumentuose, koncepcijose, planuose ar kituose dokumentuose nustatytas ar jų nulemtas vertinamo žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ar pobūdžio keitimo galimybes (Taisyklių 17.5 punktas).

17. Nagrinėjamoje byloje teismui buvo pateikta po penkis Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 vertinimo dokumentus:

17.1. Žemės sklypo Nr. 1: a) ieškovės pateikta UAB „Alliance valuations“ 2018 m. spalio 31 d. vertinimo ataskaita (ieškinio 5 priedas), kurioje nustatyta, kad Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė 2018 m. spalio 11 d. sudarė 44 700 Eur; b) atsakovų B. V., A. P., I. T., S. P., E. P. su priešieškiniu pateikta „Turtas ir vertė“, UAB 2018 m. gruodžio 20 d. ataskaita, kurioje nustatyta, kad Žemės sklypo Nr. 1 3 330/12 487 dalių, priklausiusių atsakovei E. P., vertė yra 46 000 Eur (viso sklypo vertė sudarytų 172 493 Eur); c) Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos ieškovės inciatyva, pagrindu eksperto V. G. 2020 m. balandžio 8 d. ekspertizės (toliau – Ekspertizė Nr. 1) aktas, kuriame nustatyta, kad Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. spalio 16 d. sudarė 142 000 Eur; d) Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos ieškovės inciatyva, pagrindu eksperto M. K. 2020 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės (toliau – Ekspertizė Nr. 2) aktas, kuriame nustatyta, kad Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. spalio 16 d. sudarė 70 200 Eur; e) Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. nutarčių, priimtų atsakovų B. V., A. P., I. T., S. P., E. P., R. Ū., A. Ū., V. N. ir T. N. inciatyva, pagrindu ekspertų S. R., J. U. ir G. B. 2021 m. kovo 3 d. ekspertizės (toliau – Ekspertizė Nr. 3) aktas, kuriame nustatyta, kad Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė 2019 m. spalio 11 d. sudarė 90 000 Eur, o 2019 m. spalio 16 d. – 90 100 Eur.

17.2. Žemės sklypo Nr. 2: a) ieškovės pateikta UAB „Alliance valuations“ 2018 m. spalio 31 d. vertinimo ataskaita (ieškinio 7 priedas), kurioje nustatyta, kad Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertė 2018 m. spalio 11 d. sudarė 49 700 Eur; b) atsakovų R. Ū., A. Ū., V. N. ir T. N. pateikta UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ 2019 m. gruodžio 5 d. ataskaita (atsakovų atsiliepimo į ieškinį 2 priedas), kurioje nustatyta, kad Žemės sklypo Nr. 2 vertė yra 292 000 Eur; c) Ekspertizės Nr. 1 aktas, kuriame nustatyta, kad Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertė 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. spalio 16 d. sudarė 109 000 Eur; d) Ekspertizės Nr. 2 aktas, kuriame nustatyta, kad Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertė 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. spalio 16 d. sudarė 76 300 Eur; e) Ekspertizės Nr. 3 aktas, kuriame nustatyta, kad Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertė 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. spalio 16 d. sudarė 115 000 Eur.

18. Nors pagal TVVPĮ parengta turto vertinimo ataskaita paprastai pripažįstama tinkama įrodinėjimo priemonė, nagrinėjamoje byloje šalių teiktose ataskaitose Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 vertės apskaičiuotos ne sprendimo paimti turtą visuomenės poreikiams priėmimo dienos (2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. spalio 16 d.) duomenimis, kurie, kaip išaiškinta sprendimo 14 punkte, yra reikšmingi byloje sprendžiamam klausimui. Ši aplinkybė neleidžia nurodytų ataskaitų vertinti kaip tinkamų įrodymų byloje (tokia išvada atitinka Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-367-781/2020 pateiktą aiškinimą).

19. Kita vertus, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42, 141 straipsniuose nustatyta tvarka ieškinio ir priešieškinio reikalavimai nebuvo tikslinami, proceso eigoje patys proceso dalyviai aiškiai išreiškė poziciją, kad jų teiktomis vertinimo ataskaitomis neturi būti vadovaujamasi. 2021 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, ieškovės, trečiojo asmens Kauno LEZ valdymo UAB ir atsakovės pagal priešieškinį NŽT atstovai aiškiai nurodė prašantys atlyginimo atsakovams dydžius nustatyti vadovaujantis Ekspertizės Nr. 2 akte nurodytomis turto rinkos vertėmis (Žemės sklypo Nr. 1 – 70 200 Eur, Žemės sklypo Nr. 2 – 76 300 Eur), atsakovų B. V., A. P., I. T., S. P., E. P. atstovė prašė vadovautis Ekspertizės Nr. 3 akte nurodytomis Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertėmis (2019 m. spalio 11 d. –90 000 Eur, 2019 m. spalio 16 d. – 90 100 Eur), o atsakovas T. N. ir atsakovų R. Ū., A. Ū., V. N. ir T. N. atstovas akcentavo, kad Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertė turi būti nustatyta vadovaujantis Ekspertizės Nr. 3 duomenimis, tačiau netaikant pataisos koeficientų, t. y. 139 513 Eur. Kitaip tariant, atsakovai patvirtino sutinkantys su mažesnėmis kompensacijų sumomis, nei nurodomos jų į bylą teiktose vertinimo ataskaitose, o ieškovė pripažino, kad jos su ieškiniu teiktose ataskaitose nurodytos kompensacijų sumos yra per mažos.

20. Įvertinęs proceso dalyvių argumentus dėl ekspertizių aktų įrodomosios galios, teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovės iniciatyva byloje buvo paskirtos dvi ekspertizės. Jas atlikę ekspertai buvo apklausti 2020 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje. Po ekspertų apklausos visi proceso dalyviai pripažino įžvelgiantys trūkumų abiejuose ekspertizių aktuose, tiek atsižvelgdami į ženklius ekspertų nustatytų Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 verčių skirtumus, tiek ir akcentuodami tam tikrus ekspertizių aktų trūkumus, atsakovai pateikė prašymus dėl dar vienos rinkos vertės nustatymo ekspertizės byloje skyrimo. Būtent šiuo aspektu nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija skiriasi nuo aptartosios sprendimo 4 punkte, kai atlyginimo už D. P. priklausiusį 0,8195 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esantį (duomenys neskelbtini), dydis, nesant prašymo skirti dar vieną pakartotinę ekspertizę ir neteikiant jokių papildomų įrodymų, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-967-945/2020 buvo nustatytas vertinant, kurios – Ekspertizės Nr. 1 ar Ekspertizės Nr. 2 – išvada turi būti vadovaujamasi, todėl kaip nepagrįstas atmetamas ieškovės 2021 m. kovo 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktas argumentas, kad būtent Ekspertizės Nr. 2 aktu turi būti vadovaujamasi vien dėl tos priežasties, jog šiuo aktu buvo vadovaujamasi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-967-945/2020.

Žemesnės instancijos teismas

21. Byloje gavus Ekspertizės Nr. 3 aktą, visi proceso dalyviai 2021 m. gegužės 26 d. posėdyje, net ir išsakę skirtingas pozicijas dėl šio akto pagrįstumo ir galimybių juo vadovautis priimant byloje sprendimą, aiškiai nurodė jokių papildomų įrodymų neteiksiantys. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra pripažįstama specialia įrodinėjimo priemone, o ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Kita vertus, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų, t. y. kai ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2019 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju trijų ekspertizių metu gautos visuomenės poreikiams paimto turto rinkos vertės skiriasi pakankamai ženkliai: Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė pagal Ekspertizės Nr. 1 aktą – 142 000 Eur (1 137,18 Eur už arą), pagal Ekspertizės Nr. 2 aktą – 70 200 Eur (562,18 Eur už arą), pagal Ekspertizės Nr. 3 aktą – 90 000 Eur (2019 m. spalio 11 d.; 720,75 Eur už arą) ir 90 100 Eur (2019 m. spalio 16 d.; 721,55 Eur už arą); Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertė pagal Ekspertizės Nr. 1 aktą – 109 000 Eur (785,53 Eur už arą), pagal Ekspertizės Nr. 2 aktą – 76 300 Eur (549,87 Eur už arą), pagal Ekspertizės Nr. 3 aktą – 115 000 Eur (828,77 Eur už arą). Atsižvelgdamas į sprendimo 18–21 punktuose aptartas aplinkybes teismas sprendžia, kad, šalims išreiškus sutikimą, jog atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą suma būtų nustatyta pagal vienos iš ekspertizių rezultatus, bei nurodžius, jog papildomi įrodymai nebus teikiami, teismas analizuos ekspertų išvadų pagrįstumą ir vertins, kurie iš šalių įvardintų ekspertizių aktų trūkumų nulėmė ekspertų nustatytų Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos verčių skirtumus.

Dėl ekspertizių aktuose pateiktų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo

23. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad pats Ekspertizės Nr. 2 skyrimo faktas patvirtina Ekspertizės Nr. 1 trūkumus, dėl kurių šios ekspertizės aktu negalima vadovautis. Tokiais pačiais argumentais atsakovų atstovai grindė savo poziciją dėl būtinybės vadovautis Ekspertizės Nr. 3 išvada, akcentuodami, kad ši ekspertizė buvo paskirta kilus abejonių dėl Ekspertizės Nr. 1 ir Ekspertizės Nr. 2 aktuose pateiktų išvadų pagrįstumo. Tiek CPK 219 straipsnio 2 dalis, kurioje pakartotinės ekspertizės skyrimas siejamas ne su pirminės ekspertizės akto nuginčijimu, bet su kilusiomis abejonėmis dėl jo pagrįstumo, tiek ir Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d., 2020 m. gruodžio 8 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. nutarčių, kuriomis paskirtos pakartotinės ekspertizės, turinys atskleidžia, kad pakartotinės ekspertizės buvo paskirtos suteikiant proceso dalyviams kiek įmanoma platesnes galimybes įgyvendinti CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, jog būtų užtikrintas esminis įrodinėjimo tikslas – kuo tiksliau nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės (CPK 176 straipsnis). Šalys šia teise aktyviai naudojosi. Tokiu būdu byloje buvo surinkti ginčui spręsti reikšmingi įrodymai, o kartu ir apibrėžtos įrodinėjimo ribos, kurių neperžengdamas teismas ir įvertins šalių argumentų pagrįstumą.

24. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad visas tris ekspertizes atlikę ekspertai Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertei nustatyti taikė lyginamąjį metodą, jog vertė buvo nustatinėjama sprendimų Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 dalis paimti visuomenės poreikiams priėmimo dienomis (2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. spalio 16 d.), kad ekspertai rinko duomenis apie per paskutinius 36 mėn. iki vertinimo datos sudarytus sandorius (Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis, Metodikos 57, 58.1 punktai), jog Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 buvo vertinami atsižvelgiant į jų paskirtį, naudojimo būdą bei specialiąsias savybes, egzistavusius iki sprendimų juos paimti visuomenės poreikiams priėmimo (Taisyklių 17.1, 17.5 punktai).

25. Nors ieškovei teikiant 2020 m. gegužės 4 d. prašymą skirti byloje Ekspertizę Nr. 2 buvo akcentuojami formalūs procedūriniai Ekspertizės Nr. 1 atlikimo trūkumai (suinteresuotų asmenų nedalyvavimas atliekant Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 apžiūrą, apžiūros akto nesurašymas; Metodikos 32, 34, 37 ir 38 punktai), teismas pažymi, kad šiuo atveju buvo atliekama ne turto vertinimas sutarties su užsakovu pagrindu (Metodikos 27 punktas), bet teismo paskirta ekspertizė, todėl ekspertui nebuvo privalomos procedūrinės Metodikos nuostatos, Taisyklių 17 punktas lėmė eksperto pareigą vadovautis materialinėmis (metodologinėmis) Metodikos nuostatomis. Akcentuotina ir tai, kad, kaip išaiškino Ekspertizę Nr. 1 atlikęs ekspertas 2020 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu, turto savininkų ar kitų suinteresuotų asmenų dalyvavimas apžiūrint vertinamus žemės sklypus jam nėra būtinas, priešingai, dalyvaudami apžiūrose suinteresuoti asmenys subjektyviu elgesiu bando daryti įtaką ekspertizės rezultatams. Aptariamo ieškovės argumento formalumą taip pat patvirtina tiek faktas, kad ieškovė neįvardijo, kokią įtaką nesivadovavimas Metodikos 32, 34, 37 ir 38 punktų reikalavimais galėjo turėti Ekspertizės Nr. 1 rezultatams, tiek ir aplinkybė, jog tų pačių argumentų ieškovė jau nebeįvardijo kaip Ekspertizės Nr. 2 trūkumų.

26. Vadovaujantis Metodikos 58.2 punktu, taikant lyginamąjį metodą įvertinami vertinamo turto ir tokio paties arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai bei daromos (jeigu būtina) sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir tokio paties arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Kaip minėta sprendimo 16 punkte, Taisyklių 17 punkte yra įvardinti specialūs lyginamųjų pavyzdžių atrinkimo atliekant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertinimą lyginamuoju metodu kriterijai. Šalims kritikuojant Ekspertizės Nr. 1 ir Ekspertizės Nr. 2 aktų teisėtumą ir pagrįstumą, buvo akcentuojama, kad atliekant Ekspertizę Nr. 1 buvo pasirinkti lyginamieji objektai iš verčių zonos 16.5, nesiaiškinant, ar jie patenka į Kauno LEZ teritoriją, o atliekant Ekspertizę Nr. 2 vienas iš objektų buvo pasirinktas iš kitos verčių zonos (16.10). Įvertinęs šiuos argumentus teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:

26.1. Nors Ekspertizės Nr. 1 akto 19 puslapyje ekspertas nurodė nesirinkęs sandorių, sudarytų ne Kauno LEZ teritorijoje, tiek eksperto pasirinkti atrankos kriterijai (su Kauno LEZ teritorija tik iš dalies sutampanti verčių zona (16.5)), tiek ir eksperto paaiškinimai 2020 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu, kad jis neturėjo duomenų apie tikslią lyginamųjų objektų vietą, paneigia šios aplinkybės vertinimo atliekant ekspertizę faktą. Tokią išvadą leidžia daryti ir atliekant Ekspertizę Nr. 1 bei Ekspertizę Nr. 2 atrinkti sandoriai. Ekspertizę Nr. 2 atlikęs ekspertas, akcentuodamas Taisyklių 17.3 punkto nuostatą dėl būtinybės atrinkti sandorius iš to paties projekto (teritorijų planavimo dokumento) teritorijos ribų, surinko duomenis apie sandorius, sudarytus Kauno LEZ teritorijoje. Formuluojant užklausas Ekspertizei Nr. 1 buvo gauti 22 lyginamieji pavyzdžiai (Ekspertizės Nr. 1 akto 18 puslapis, lentelė Nr. 5.1.1), Ekspertizei Nr. 2 – 12 lyginamųjų pavyzdžių (Ekspertizės Nr. 2 akto 20 puslapis, lentelė Nr. 3.4.1). Didesnį lyginamųjų pavyzdžių skaičių atliekant Ekspertizę Nr. 1 nulėmė duomenų apie sandorius toje pačioje verčių zonoje (16.5) (Taisyklių 17.2 punktas), o ne tik Kauno LEZ teritorijoje, rinkimas, kas leidžia spręsti, kad dalis atrinktų sandorių susiję su žemės sklypais, nepatenkančiais į LEZ teritoriją (sutapo 8 sandoriai, nesutapo 14 (22 – 8 = 14) sandorių).

26.2. Nors ieškovė, 2020 m. gegužės 4 d. teikdama prašymą dėl Ekspertizės Nr. 2 skyrimo, akcentavo, kad Ekspertizę Nr. 1 atlikęs ekspertas neišsiaiškino, dėl kokiose vietovėse esančių žemės sklypų buvo sudaryti sandoriai, pasirinkti kaip lyginamieji pavyzdžiai, nes verčių zona Nr. 16.5 yra didesnė už Kauno LEZ teritoriją, tačiau, kaip matyti iš Ekspertizės Nr. 1 akto lentelės Nr. 5.1.2.1 (27 puslapis), lyginamieji objektai Nr. 1 ir Nr. 2 yra tame pačiame (duomenys neskelbtini), kaip ir Žemės sklypas Nr. 1 bei Žemės sklypas Nr. 2, o lyginamieji objektai Nr. 3 ir Nr. 6 yra (duomenys neskelbtini). Kad abiejų šių kaimų dalys patenka į Kauno LEZ teritoriją, patvirtina faktas, jog atliekant Ekspertizę Nr. 2 dalis atrinktų sandorių buvo susiję su šiuose kaimuose esančių žemės sklypų perleidimu. Akcentuotina ir tai, kad abi vietovės yra prie to paties kelio (duomenys neskelbtini) 3–4 km atstumu, kai Ekspertizės Nr. 2 akte lyginamuoju objektu Nr. 5 pasirinktas sandoris dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (lentelės Nr. 3.4.3 ir 3.4.5, 26–27 puslapiai), kuris yra ne tik kitoje verčių zonoje (16.10), bet ir šiek tiek toliau nuo (duomenys neskelbtini). Šis pavyzdys aiškiai atskleidžia ieškovės argumentų dėl būtinybės lyginamuosius pavyzdžius rinktis būtent iš Kauno LEZ teritorijos subjektyvumą, kadangi dėl nurodytos teritorijos dydžio ir specifikos joje esantys žemės sklypai nebūtinai vertintini kaip panašesni į vertinamus Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2, nei verčių zonoje Nr. 16.5 esantys, bet į Kauno LEZ teritoriją nepatenkantys žemės sklypai.

26.3. Pažymėtina, kad būtinybės lyginamuosius pavyzdžius atrinkti išskirtinai tik iš Kauno LEZ teritorijos nepatvirtina galiojantis teisinis reglamentavimas. Kaip minėta sprendimo 16 punkte, Taisyklėse yra akcentuojamas lyginamųjų pavyzdžių pasirinkimas iš tos pačios verčių zonos (Taisyklių 17.2 punktas). Nors Taisyklių 17.3 punkte įtvirtinta nuostata, kad tuomet, kai Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais rengiamas projektas, lyginamieji objektai visų pirma turi būti parenkami iš projekto teritorijoje esančių žemės sklypų, o šių nepakankant arba kai Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais projektas nerengiamas – iš žemės sklypų, esančių detaliajame plane ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente suplanuotoje teritorijoje, nagrinėjamu atveju nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neįrodinėja egzistuojant Kauno LEZ teritoriją atitinkančiam Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka parengtam žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektui.

Žemesnės instancijos teismas

26.4. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 4 straipsniu, Kauno LEZ ribas turi nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri tą padarė 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580, kartu pavesdama Kauno apskrities viršininko administracijai parengti teritorijų planavimo dokumentą – specialųjį planą. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimą Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. TS-346 specialusis planas buvo patvirtintas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-520-500-13 šį vietos savivaldos institucijos sprendimą pripažino prieštaraujančiu įstatymams. Duomenų, kad egzistuoja specialusis planas, atitinkantis teritorijų planavimo dokumentams keliamus reikalavimus, nei ieškovė, nei trečiasis asmuo į bylą neteikė, neneigė, jog kitas teritorijų planavimo dokumentas – Kauno rajono savivaldybės tarybos 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintas Kauno LEZ detalusis planas – neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 580 (galiojanti redakcija patvirtinta 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1515) nustatytų Kauno LEZ teritorijos ribų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pozicija dėl lyginamųjų pavyzdžių atrinkimo iš Kauno LEZ teritorijos nėra siejama su Taisyklių 17.3 punkte aptartais teritorijų planavimo dokumentais.

26.5. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant laisvosios ekonominės zonos poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę ir kompensacijos savininkui dydį, lyginamieji objektai turi būti ne tik laisvojoje ekonominėje zonoje esantys žemės sklypai, bet ir toje pačioje vietovėje esantys panašūs pagal savo parametrus ir perleidimo sąlygas žemės sklypai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013, 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Toks aiškinimas pats savaime negali būti vertinamas kaip reiškiantis, kad Kauno LEZ teritorija negali būti pripažįstama kaip vienas iš esminių rodiklių lyginamiesiems pavyzdžiams atsirinkti. Priešingai, kasacinis teismas nurodytose nutartyse konstatavo, kad itin reikšmingas yra ne tik sklypo patekimas į Kauno LEZ zoną, kurios plotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, sudaro 534 ha, bet ir jo buvimas netoli tos vietos, kurioje yra vertinamas sklypas. Todėl panašiausiais į Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2 vietos prasme pripažintini mažiausiai nutolę tiek į verčių zoną Nr. 16.5, tiek ir į Kauno LEZ teritoriją patenkantys žemės sklypai.

26.6. Nagrinėjamu atveju atliekant Ekspertizę Nr. 1 pasirinkti objektai yra ne tik toje pačioje verčių zonoje, bet ir tame pačiame ar greta esančiame kaime, t. y. iš esmės toje pačioje vietovėje, tačiau ne visi patenka į Kauno LEZ ribas. Kita vertus, atliekant Ekspertizę Nr. 1 buvo rasti tik du vertinamam sklypui artimi lyginamieji objektai (Nr. 4 ir Nr. 5, Ekspertizės Nr. 1 akto lentelė Nr. 5.1.2.1, 27 puslapis), kurių patekimą į Kauno LEZ teritoriją patvirtina atliekant Ekspertizę Nr. 2 surinkti duomenys, o vadovaujantis Metodikos 58.1 punktu, turi būti naudojami bent 3 lyginamieji objektai, todėl, ekspertui detaliai paaiškinus lyginamųjų objektų atrinkimo aplinkybes bei sąlygas (Metodikos 62.2 punktas), spręsti, kad neapsiribodamas sandoriais, sudarytais dėl Kauno LEZ teritorijoje esančių žemės sklypų, o imtį apibrėždamas verčių zona (16.5), ekspertas pažeidė vertinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo. Kita vertus, skirtingai nei atliekant Ekspertizę Nr. 1, kai nebuvo surinkti tikslūs duomenys apie lyginamuosius pavyzdžius, Ekspertizę Nr. 3 atlikę ekspertai pasirinko sklypus, kurie ne tik patenka į tą pačią, kaip ir vertinami sklypai, verčių zoną (16.5), bet ir yra visiškai prie vertinamų žemės sklypų (Ekspertizės akto Nr. 3 69–79 puslapiai). Pažymėtina, kad dėl šių lyginamųjų pavyzdžių atliekant Ekspertizę Nr. 3 pasirinkimo pagrįstumo proceso dalyviai jokių pretenzijų nereiškė.

26.7. Atlikdamas Ekspertizę Nr. 2 atrinkęs lyginamuosius objektus ekspertas gavo 12 lyginamųjų pavyzdžių (Ekspertizės Nr. 2 akto 20 puslapis, lentelė Nr. 3.4.1), iš kurių 4 buvo atmesti dėl duomenų apie perleisto žemės sklypo naudojimo būdą nebuvimo (Ekspertizės Nr. 2 akto lentelės Nr. 3.4.1 ir 3.4.2, 20 puslapis). Į 8 tinkamais pripažintų lyginamųjų pavyzdžių sąrašą pateko ir sandoris, kuriuo buvo perleistas Kauno LEZ teritorijoje, tačiau kitoje verčių zonoje (16.10) esantis žemės sklypas (lyginamasis objektas Nr. 5, Ekspertizės Nr. 2 akto lentelės Nr. 3.4.3 ir 3.4.5, 26–27 puslapiai). Kaip ir situacijoje, kai atliekant Ekspertizę Nr. 1 lyginamieji objektai pasirinkti ne iš Kauno LEZ teritorijos, taip ir atliekant Ekspertizę Nr. 2 vieno lyginamojo objekto iš kitos verčių zonos pasirinkimas, esant pakankamam pagrindimui, negalėtų būti vertinamas kaip esminis pažeidimas, paneigiantis eksperto išvados teisėtumą. Kita vertus, Ekspertizės Nr. 3 aktas atskleidžia, kad egzistavo galimybė pasirinkti lyginamuosius objektus, savo pobūdžiu itin panašius į vertinamuosius sklypus ir esančius toje pačioje verčių zonoje, kas patvirtina didesnį Ekspertizės Nr. 3 rezultatų objektyvumą (Taisyklių 17.2 punktas). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ieškovė, prašydama teismo vadovautis Ekspertizės Nr. 2 rezultatais, neginčijo atliekant Ekspertizę Nr. 3 ekspertų priimto sprendimo neįtraukti į lyginamųjų pavyzdžių sąrašą sandorių, kuriais buvo perleisti į verčių zoną 16.10 patenkantys žemės sklypai, pagrįstumo.

27. Vienas iš argumentų, dėl kurių nei vienas proceso dalyvis neprašė vadovautis Ekspertizės Nr. 1 aktu, buvo tas, kad atliekant šią ekspertizę, pažeidžiant Metodikos 58.1–58.2 punktų reikalavimus, nebuvo iš VĮ Registrų centro gauti tikslūs duomenys apie palyginamuosius sklypus, t. y. ne tik jų vietą, bet ir formą, gretimybes, įvairius jiems taikomus suvaržymus, kurie leistų įvertinti vertinamų sklypų ir lyginamųjų objektų skirtumus ir daryti kainų pataisas laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir tokio paties arba panašaus turto skirtumus, požiūriu. Sutinkant su šiuo argumentu papildomai akcentuotina, kad, vadovaujantis Taisyklių 17.1 punktu, lyginamųjų objektų atrinkimui yra svarbi ne tik žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos apribojimai, bet ir sklypų naudojimo būdas. Ekspertizę Nr. 2 atlikęs ekspertas 4 iš 12 lyginamųjų pavyzdžių atmetė dėl duomenų apie perleisto žemės sklypo naudojimo būdą nebuvimo (Ekspertizės Nr. 2 akto lentelės Nr. 3.4.1 ir 3.4.2, 20 puslapis). Vienas iš šių sandorių (Ekspertizės Nr. 2 akto lentelėje Nr. 3.4.1 pažymėtas eilės numeriu 4) nepateko į Ekspertizės Nr. 1 imtį dėl per mažo parduoto sklypo ploto, tačiau kiti trys sandoriai (Ekspertizės Nr. 2 akto lentelėje Nr. 3.4.1 pažymėti eilės numeriais 5, 7 ir 8) buvo atrinkti atliekant Ekspertizę Nr. 1 (Ekspertizės Nr. 1 akto lentelė Nr. 5.1.1, 18 puslapis), ir tik vėliau nebuvo vertinti pritaikius papildomus ploto ir kainos ribų kriterijus. Ši aplinkybė aiškiai parodo, kad atliekant Ekspertizę Nr. 1 nebuvo vertinamas žemės sklypų naudojimo būdas. Tokią išvadą patvirtina ir Ekspertizės Nr. 1 akto 17 puslapyje aprašyta registro tvarkytojui suformuluota užklausa, kurioje akcentuota tik žemės sklypų paskirtis, bet ne jų naudojimo būdas. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad tarp atliekant Ekspertizę Nr. 1 atrinktų lyginamųjų objektų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 6 galėjo pasitaikyti ir atvejų, kai buvo vertinami kitokio naudojimo būdo, nei vertinamų Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2, žemės sklypų perleidimo sandoriai. Pažymėtina, kad atliekant Ekspertizę Nr. 2 ir Ekspertizę Nr. 3 visi reikalingi duomenys buvo surinkti bei detaliai aptarti. Iš Ekspertizės Nr. 3 akto akivaizdu, kad, surinkę duomenis apie 49 sandorius (lentelė Nr. 2.1.4, 51–54 puslapiai), ekspertai dalies sandorių nepripažino lyginamaisiais objektais ne tik dėl specifinio subjekto (pirkimo iš valstybės) ar sudarymo būdo (varžytynių), itin nuo vidurkių nukrypstančių (labai mažų (pvz., 17 Eur, 18 Eur, 20,17 Eur, 30 Eur, 46,60 Eur, 54 Eur, 56 Eur už arą) arba labai didelių (pvz., 2 745 Eur, 3 143 Eur, 3 477 Eur už arą) kainų, bet ir dėl specifinės sklypo vietos ar gretimybių (prie upės, netoli gyvenamųjų namų, kitoje magistralinio kelio pusėje ir pan.) (Ekspertizės Nr. 3 akto 55–56 puslapiai). Šių argumentų objektyvumo nei vienas proceso dalyvis neginčijo. Nesurinkus tikslių duomenų apie lyginamuosius objektus, atliekant Ekspertizę Nr. 1 šios aplinkybės negalėjo būti detaliai įvertintos.

28. Vertindami Ekspertizės Nr. 2 akto objektyvumą ir patikimumą atsakovai akcentavo aplinkybę, kad atrinkdamas lyginamuosius pavyzdžius ekspertas į vieną apjungė kelis to paties sklypo pardavimo sandorius. Ekspertas, nustatęs, kad 8 atrinktais sandoriais buvo parduoti 5 žemės sklypai (ar jų dalys), t. y. 3 sklypai (ar jų dalys) buvo parduodami juos suskaidžius į dvi dalis ir atskirai pardavus sklypo dalį su dujotiekiu (už itin žemas kainas) ir sklypo dalį be dujotiekio (už itin aukštas kainas), tokius sandorius vertino kaip vieno sandorio sudedamąsias dalis ir juos apjungė, tokiu būdu sumažindamas lyginamųjų objektų skaičių iki 5 (Ekspertizės Nr. 2 akto 20 puslapis). Nors Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-967-945/2020, vertinant galimybes Ekspertizės Nr. 2 aktu vadovautis nustatant D. P. priklausiusio žemės sklypo vertę, buvo konstatuota, kad nurodytoje individualioje situacijoje, Ekspertizės Nr. 1 akte ir Ekspertizės Nr. 2 akte konstatuotų aplinkybių kontekste toks Ekspertizę Nr. 2 atlikusio eksperto veiksmas negali būti vertinamas kaip palankesnis turto savininkei, o kartu pažeidžiantis ieškovės ar trečiojo asmens interesus, tam tikri Ekspertizės Nr. 2 akte naudoti lyginamųjų objektų atrankos aspektai vertintini kaip prieštaringi. Ekspertas ne tik pats sukūrė dirbtinį lyginamąjį objektą iš dviejų sandorių, bet ir vėliau bendrą lyginamųjų objektų skaičių sumažino nuo 5 iki 3 atmesdamas tuos, kurių kaina didžiausia ir mažiausia (Ekspertizės Nr. 2 akto 26–27 puslapiai). Kitaip tariant, pripažindamas, kad tinkamiausi lyginamieji objektai yra tie, kurių kaina artimiausia vidurkiui, ekspertas panaudojo sandorius, kurie, juos vertinant savarankiškai, negalėtų būti naudojami dėl itin ženklių nuokrypių (kai 1 aro kaina sudaro 17 Eur, 174 Eur arba 3 477 Eur; Ekspertizės Nr. 2 akto lentelė Nr. 3.4.2, 20 puslapis). Šiuo aspektu ženkliai nuoseklesnė yra Ekspertizės Nr. 3 akte pateikta lyginamųjų pavyzdžių atrinkimo seka, kai iš akto 57–59 puslapiuose pateiktoje lentelėje Nr. 2.1.5 įvardintų 30 objektų buvo atrinkti tik toje pačioje verčių zonoje 16.5 esantys sklypai, nes jų skaičius buvo pakankamas (12 sklypų; Ekspertizės Nr. 3 akto lentelės Nr. 2.1.5 pavyzdžiai 5, 7, 14–19, 22–24, 28), o vėliau atmesti sklypai, kurių pardavimo kainos ženkliai skyrėsi nuo vidurkio. Pažymėtina, kad tarp neatrinktų sklypų buvo ne tik tokių, kurių kaina buvo žema (pvz., 171 Eur, 174 Eur, 298 Eur, 353 Eur, 356 Eur, 453 Eur už arą; Ekspertizės Nr. 3 akto lentelės Nr. 2.1.5 pavyzdžiai 5, 16, 17, 19, 24, 28), bet ir tokių, kurių kaina buvo įvertinta kaip per didelė (pvz., 1 462 Eur, 1 500 Eur, 1 923 Eur už arą; Ekspertizės Nr. 3 akto lentelės Nr. 2.1.5 pavyzdžiai 7, 14, 18). Taip pat akcentuotina, kad lyginamaisiais objektais pasirinkti trys žemės sklypai, esantys tame pačiame (duomenys neskelbtini) (Ekspertizės Nr. 3 akto lentelės Nr. 2.1.5 pavyzdžiai 15, 22, 23), kuriame yra ir vertinamieji Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2. Tame pačiame kaime yra ir visi trys dėl per didelės kainos atmesti lyginamieji pavyzdžiai, kai didžioji dalis (4 iš 6) dėl per mažos kainos nepasirinktų sklypų yra kito kaimo ((duomenys neskelbtini)) ribose (Ekspertizės Nr. 3 akto lentelės Nr. 2.1.5 pavyzdžiai 5, 16, 19, 28). Dėl nurodytų priežasčių kaip formalus atmetamas ieškovės 2021 m. kovo 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktas argumentas, kad ekspertai negalėjo papildomai lyginamųjų pavyzdžių skaičių sumažinti iki minimalaus (3 sandorių). Teismas sprendžia, kad abejoti atliekant Ekspertizę Nr. 3 pateiktais motyvais, pagal kuriuos lyginamieji objektai atrinkti iš tos pačios verčių zonos (net iš to paties kaimo), atmesti sandoriai, kurių kainos ženkliai skyrėsi nuo vidurkių (Ekspertizės Nr. 3 akto 60–79 puslapiai) bei pateiktas detalus vertinamų Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 bei atrinktų lyginamųjų objektų palyginimas (Ekspertizės Nr. 3 akto lentelė Nr. 2.1.6, 77–79 puslapiai), nėra pagrindo.

29. Teismas taip pat pažymi, kad Ekspertizei Nr. 3 atlikti buvo sudaryta ekspertų komisija. Akcentuotina ir tai, kad tarp į šią komisiją paskirtų ekspertų buvo ir ekspertas S. R., kurį 2020 m. vasario 12 d. prašyme dėl Ekspertizės Nr. 1 skyrimo ieškovė įvardijo kaip jos pageidaujamą ekspertą. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo Kauno LEZ valdymo UAB ar atsakovė pagal priešieškinį NŽT neįvardijo jokių Ekspertizės Nr. 3 akto neatitikimų teisės aktų reikalavimams. Subjektyvi nuomonė, kad ekspertai lyginamuosius objektus galėjo atrinkti kitaip, negali būti vertinama kaip paneigianti pateiktos ekspertizės išvados pagrįstumą.

30. 2021 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje atsakovas T. N. ir atsakovų R. Ū., A. Ū., V. N. ir T. N. atstovas akcentavo, kad Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertė turi būti nustatyta vadovaujantis Ekspertizės Nr. 3 duomenimis, tačiau netaikant pataisos koeficientų, t. y. 139 513 Eur. Teismas pažymi, kad tokia atsakovų pozicija yra nemotyvuota. Nei atsakovai, nei jų atstovas, nenurodė jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad kuris nors iš Ekspertizės akto nurodytų pataisos koeficientų – laiko, ploto, sklypo dalies įsigijimo faktoriaus, dujotiekio apsaugos zonos, servitutų, privažiavimo kelio, kelio apsaugos zonos, vandentiekio, kanalizacijos, elektros linijų (Ekspertizės Nr. 3 akto lentelės Nr. 2.1.7, 2.1.9, 2.1.10; 85–86, 100–105 puslapiai) – buvo pritaikytas netinkamai.

31. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatant atsakovams priklausantį atlyginimą už visuomenės poreikiams iš jų paimtą turtą vadovautis Ekspertizės Nr. 3 akte nustatytomis Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 vertėmis.

Dėl atlyginimo dydžio

32. Ekspertizės Nr. 3 akte nustatyta Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė 2019 m. spalio 11 d. sudarė 90 000 Eur, o 2019 m. spalio 16 d. – 90 100 Eur, Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertė 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. spalio 16 d. sudarė 115 000 Eur.

33. Kompensacijos sumos atsakovams, kuriems priklauso Žemės sklypo Nr. 1 dalys, apskaičiuojamos taip: B. V.: 90 100 Eur / 12 487 * 3 329 = 24 020,41 Eur; I. T.: 90 100 Eur / 12 487 * 625 = 4 509,69 Eur; A. P.: 90 100 Eur / 12 487 * 3 330 = 24 027,63 Eur; E. P.: 90 100 Eur / 12 487 * 3 330 = 24 027,63 Eur; S. P.: 90 100 Eur / 12 487 * 1 248 = 9 004,95 Eur; R. A. – 90 000 Eur / 12 487 *625 = 4 504,68 Eur.

34. Kompensacijos suma atsakovams, kuriems priklauso Žemės sklypo Nr. 2 dalys, dalinama per pusę: R. Ū. ir A. Ū. – 57 500 Eur (115 000 Eur / 2); V. N. ir T. N. – 57 500 Eur (115 000 Eur / 2).

Dėl priešieškinio reikalavimo panaikinti NŽT direktoriaus įsakymų dalis

35. Kaip minėta sprendimo 2 punkte, priešieškiniu atsakovai B. V., I. T., A. P., E. P. ir S. P. prašė panaikinti NŽT direktoriaus 2019 m. spalio 16 d. įsakymų Nr. 1P-324, 1P-325, 1P-326, 1P-327, 1P-328 dalis, kuriomis nustatyta iš B. V., I. T., A. P., E. P., S. P. visuomenės poreikiams paimtų Žemės sklypo Nr. 1 dalių vertė. Atsakovė pagal priešieškinį NŽT akcentavo perteklinį šio reikalavimo pobūdį. Sutikdamas su tokia NŽT pozicija teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių. Pirma, priešieškiniu neįrodinėjamos aplinkybės, kurios patvirtintų procedūrinius pažeidimus priimant ginčo įsakymus. Įsakymų dalys dėl Žemės sklypo Nr. 1 dalių paėmimo visuomenės poreikiams neginčijamos, taip pat neginčijama ir aplinkybė, kad įsakymuose kompensacijų sumos nustatytos vadovaujantis tuo metu egzistavusiu vieninteliu vertės nustatymo dokumentu – UAB „Alliance valuations“ 2018 m. spalio 31 d. vertinimo ataskaita. Antra, ginčijamų įsakymų priėmimas buvo sudėtinė turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūros dalis, pati savaime nesukurianti jokių savarankiškų pasekmių, kadangi, vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 2, 5 dalimis, su procedūros iniciatorių turimos vertinimo ataskaitos pagrindu apskaičiuota kompensacijos suma turi sutikti paimamo turto savininkas. Nesant sutikimo (savininkui atsisakant sudaryti sutartį dėl atlyginimo dydžio) pripažįstama, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, kurį procedūrą iniciavusi institucija turi perduoti spręsti teismui, ir būtent teismas nustato atlyginimo dydį. Esant byloje pareikštam ieškiniui dėl atlyginimo už Žemės sklypą Nr. 1 dydžio nustatymo, pats faktas, kad ginčijamuose įsakymuose nurodytos atlyginimo sumos neatitinka tikrosios visuomenės poreikiams paimamo turto vertės, nėra reikšmingas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-207-798/2017). Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą aptariamam priešieškinio reikalavimui atmesti.

Dėl atsakovų R. Ū., A. Ū., V. N. ir T. N. prašymo priteisti procesines palūkanas

36. Nors atsakovai R. Ū., A. Ū., V. N. ir T. N. byloje nereiškė priešieškinio, teikdami atsiliepimą į ieškinį jie nurodė prašantys priteisti iš ieškovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

37. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad savininkui turi būti suteikta tikra, visiška ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainą ir išmokėta be nepagrįsto delsimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018). Asmeniui ilgą laiką negavus jam už paimtą žemės sklypą priklausančios piniginės kompensacijos (ar jos dalies), šios jo nenaudojamos lėšos nuvertėja, negali jam generuoti papildomų pajamų, todėl, vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir pagal analogiją taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalį, tokiam asmeniui kaip teisingo atlyginimo dalis pripažintina teisė į 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018). Visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininkas turi teisę į procesines palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos, skaičiuotinas nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Tokios procesinės palūkanos sudaro pagrindą užtikrinti teisingą kompensavimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018).

38. Nagrinėjamos bylos kontekste sprendimo 37 punkte aptartas teisinis reglamentavimas sukuria pagrindą tenkinti reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už ieškovės į depozitinę sąskaitą pervestą sumą viršijančią kompensacijos dalį (57 500 Eur – 24 850 Eur = 32 650 Eur) atsakovams R. Ū. ir A. Ū. bei atsakovams V. N. ir T. N. priteisimo. Ieškovės atstovo baigiamosiose kalbose išdėstytas argumentas, kad procesinės palūkanos turėtų būti priteisiamos ne už visą bylos nagrinėjimo laikotarpį negali būti tenkinamas, kadangi piniginių lėšų išmokėjimas užsitęsė būtent dėl to, jog ieškovė nustatė netinkamą kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą turtą kainą. Kartu pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl ją nagrinėjant skirtų trijų ekspertizių, o ją išnagrinėjus priimtas sprendimas yra grindžiamas būtent Ekspertizės Nr. 3 rezultatais, todėl atmestinas ieškovės atstovo motyvas, jog atsakovai savo veiksmais sąlygojo nepagrįstai ilgą procesą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Ieškovė pateikė duomenis apie su jos inicijuotų ekspertizių atlikimu susijusias išlaidas (už Ekspertizę Nr. 1 sumokėtas 1 200 Eur užstatas (2020 m. kovo 6 d. pavedimas) panaudotas teismui priėmus 2020 m. balandžio 6 d. nutartį dėl lėšų išmokėjimo; už Ekspertizę Nr. 2 sumokėtas 2 420 Eur užstatas (2020 m. birželio 8 d. pavedimas) panaudotas teismui 2020 m. rugsėjo 18 d. priėmus nutartį dėl lėšų išmokėjimo). Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, pagal kurią pareiga tinkamai nustatyti atlyginamo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį tenka ieškovei, o su ekspertizių atlikimu susijusių išlaidų atsiradimą lemia nepagrįstas pradinio atlyginimo dydžio nurodymas (ypač kai taikytinas atlyginimo dydis nustatomas tik teisminio nagrinėjimo metu paskyrus ekspertizę), dėl ko įpareigojimas atlyginti visas ar bent dalį ekspertizės išlaidų lemtų asmens teisės į teisingą atlygį už paimamą žemės sklypą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-389-407/2018), vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 96 straipsnio 5 dalimi, teismas ieškovės turėtų ekspertizės išlaidų ar jų dalies atlyginimo iš atsakovų nepriteisia. Tuo pačiu pagrindu atsakovams priteisiamas išlaidų už Ekspertizę Nr. 3 atlyginimas: atsakovei A. Ū. – 1 500 Eur, atsakovui T. N. 1 500 Eur (duomenis apie išlaidas atsakovų atstovas pateikė 2020 m. gruodžio 21 d.), atsakovei A. P. – 1 800 Eur, atsakovui B. V. – 600 Eur, atsakovei S. P. – 600 Eur (duomenis apie išlaidas atsakovų atstovė pateikė 2020 m. gruodžio 22 d.). Nurodytos lėšos panaudotos Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutarties pagrindu.

40. Sprendžiant kitų, nei pirmiau aptartos (t. y. nesusijusių su teismo ekspertizių atlikimu) išlaidų paskirstymo šalims klausimą taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pasisakydamas dėl proporcijų nustatymo Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-387-464/2021, kurioje, beje, buvo vertinamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjant šio sprendimo 4 punkte aptartą reikalavimą dėl kompensacijos dydžio D. P. nustatymo klausimas, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, atsakovei nereiškiant savarankiško reikalavimo (priešieškinio), tik nurodant, kokia suma, jos manymu, jai turėtų būti sumokėta kaip atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą jai priklausiusį žemės sklypą, ši aplinkybė skirstant bylinėjimosi išlaidas nėra reikšminga ir faktas, kad buvo priteista mažesnė, nei ji pageidavo, suma, negali būti pagrindu konstatuoti, jog atsakovei nepalankiai buvo išnagrinėta bylos dalis, susijusi su skirtumu tarp atsakovės prašytos ir teismo priteistos sumų; proporcija tokiu atveju nustatytina pagal ieškovės siūlyto atlyginimo atsakovei sumą ir teismo nustatytą paimamo turto rinkos vertę.

41. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nustatyti 24 850 Eur kompensaciją R. Ū. ir A. Ū. bei tokio paties dydžio kompensaciją V. N. ir T. N. Šiuo sprendimu priteisiama suma sudaro po 57 500 Eur. Vadovaujantis sprendimo 40 punkte pateiktu išaiškinimu spręstina, kad ieškovės naudai išspręsta 43 proc. (24 850 Eur / 57 500 Eur * 100 proc.) ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei tenka pareiga atlyginti 57 proc. (100 proc. – 43 proc.) atsakovų išlaidų dalį. Atsakovų R. Ū., A. Ū., V. N. ir T. N. atstovas 2021 m. gegužės 26 d. pateikė duomenis apie 1 210 Eur atstovavimo išlaidas, kurias tos pačios dienos teismo posėdyje prašė skirstyti R. Ū. ir A. Ū. bei V. N. ir T. N. lygiomis dalimis. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti 689,70 Eur (1 210 Eur * 57 proc.) atstovavimo išlaidų atlyginimą arba po 344,85 Eur (689,70 Eur / 2) faktiškai mokėjimus atlikusiems R. Ū. ir T. N.

42. Su atsakovais B. V., A. P., I. T., S. P., E. P. susiklostė kitokia situacija, kadangi jie byloje pateikė priešieškinį. Kaip minėta sprendimo 17.1 punkte, ieškiniu buvo prašoma nustatyti, kad Žemės sklypo Nr. 1 vertė yra 44 700 Eur, o priešieškiniu – 172 493 Eur. Teismo sprendimu, vadovaujantis Ekspertizės Nr. 3 rezultatais, konstatuojama, kad Žemės sklypo Nr. 1 vertė jo dalių paėmimo iš priešieškinį pareiškusių atsakovų dieną (2019 m. spalio 16 d.) sudarė 90 100 Eur. Kita vertus, teismas pažymi, kad, net ir netikslindama priešieškinio, atsakovų atstovė viso bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog turi būti vadovaujamasi būtent teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, pagrįstai nesutiko su ieškovės pozicija dėl būtinybės vadovautis Ekspertizės Nr. 2 aktu, 2021 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje nurodė sutinkanti su Ekspertizės Nr. 3 išvada, kuria ir prašė vadovautis. Nurodytos aplinkybės, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, galėtų būti pagrindu atstovavimo išlaidas skirstyti taikant sprendimo 40 punkte aptartą taisyklę: 100 proc. – (44 700 Eur / 90 100 Eur * 100 proc.) = 50 proc. Kita vertus, įvertinus tai, kad priešieškinyje buvo reiškiamas ir reikalavimas dėl NŽT direktoriaus įsakymų dalių panaikinimo, kurį atsakovų atstovė palaikė viso bylos nagrinėjimo metu ir kuris šiuo sprendimu yra atmetamas, spręsti, jog šio reikalavimo pareiškimas ir atsakovų interesų jį palaikant gynimas nėra susijęs su atstovavimo išlaidomis, nėra pagrindo, todėl atstovavimo išlaidų dalis, už kurią atsakinga pripažįstama ieškovė, mažinama iki 40 proc. (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

43. Atsakovų B. V., A. P., I. T., S. P., E. P. atstovė 2021 m. gegužės 26 d. pateikė duomenis apie 3 250 Eur atstovavimo išlaidas, kurios buvo apmokėtos tokia tvarka: E. P. sumokėjo 1 450 Eur, A. P. – 1 000 Eur, B. V. – 800 Eur. Vadovaujantis sprendimo 42 punkte aptarta proporcija, atsakovams iš ieškovės priteisiamas tos atstovavimo išlaidų atlyginimas: E. P. – 580 Eur (1 450 Eur * 40 proc.), A. P. – 400 Eur (1 000 Eur * 40 proc.), B. V. – 320 Eur (800 Eur * 40 proc.).

44. Be to, už priešieškinį buvo sumokėtas 400 Eur žyminis mokestis, kitos žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi. Nors minėta nutartimi buvo netiksliai įvardinta žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas atidedamas (2 300 Eur + ((121 396,74 Eur (priešieškiniu ir ieškiniu prašomo nustatyti atlyginimo skirtumas) – 100 000 Eur) * 1 proc.) * 75 proc.) = 1 885 Eur – 400 Eur (sumokėta suma) = 1 485 Eur, o ne 785 Eur), teismas sprendžia, kad, vadovaujantis sprendimo 42 punkte aptartomis aplinkybėmis, CPK 96 straipsnio 5 dalimi, egzistuoja pagrindas nepriteisti sumokėtą žyminio mokesčio dalį (400 Eur) viršijančios sumos, kuri turėtų būti mokama už atmestus ieškinio reikalavimus, iš atsakovų, kurių procesinis elgesys negali būti vertinamas kaip turintis piktnaudžiavimo požymių (tokia teisės aiškinimo taisyklė suformuluota Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-141-178/2017, priimtoje sprendžiant savo pobūdžiu į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusįjį itin panašų teisinį klausimą). Taikant tą patį principą iš atsakovų nepriteisiamas ir teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovui B. V., gim. (duomenys neskelbtini), atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 3 329 / 12 487 dalis 1,2487 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 24 020,41 Eur (dvidešimt keturi tūkstančiai dvidešimt eurų 41 ct).

Priteisti atsakovui B. V., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, 600 Eur (šešis šimtus eurų) ekspertizės išlaidų ir 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Nustatyti, kad atsakovei I. T., gim. (duomenys neskelbtini), atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 625 / 12 487 dalis 1,2487 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 4 509,69 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai devyni eurai 69 ct).

Nustatyti, kad atsakovei A. P., gim. (duomenys neskelbtini), atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 3 330 / 12 487 dalis 1,2487 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 24 027,63 Eur (dvidešimt keturi tūkstančiai dvidešimt septyni eurai 63 ct).

Priteisti atsakovei A. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, 1 800 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus eurų) ekspertizės išlaidų ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Nustatyti, kad atsakovei E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 3 330 / 12 487 dalis 1,2487 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 24 027,63 Eur (dvidešimt keturi tūkstančiai dvidešimt septyni eurai 63 ct).

Priteisti atsakovei E. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, 580 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Nustatyti, kad atsakovei S. P., gim. (duomenys neskelbtini), atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 1 248 / 12 487 dalis 1,2487 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 9 004,95 Eur (devyni tūkstančiai keturi eurai 95 ct).

Priteisti atsakovei S. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, 600 Eur (šešis šimtus eurų) ekspertizės išlaidų atlyginimo.

Nustatyti, kad atsakovui R. A., gim. (duomenys neskelbtini), atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtas 625 / 12 487 dalis 1,2487 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 4 504,68 Eur (keturi tūkstančiai penki šimtai keturi eurai 68 ct).

Nustatyti, kad atsakovams R. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ½ dalį 1,3876 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 57 500 Eur (penkiasdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai eurų).

Priteisti atsakovams R. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, 5 proc. dydžio metines palūkanas už 32 650 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) sumą už laikotarpį nuo sprendimo paimti ½ dalį 1,3876 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams priėmimo dienos (2019 m. spalio 16 d.) iki visiško atlyginimo už paimtą žemės sklypą išmokėjimo, atsakovei A. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) ekspertizės išlaidų, atsakovui R. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), 344,85 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 85 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Nustatyti, kad atsakovams T. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. N., gim. (duomenys neskelbtini), atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ½ dalį 1,3876 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 57 500 Eur (penkiasdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai eurų).

Priteisti atsakovams T. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. N., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, juridinio asmens kodas 188621919, 5 proc. dydžio metines palūkanas už 32 650 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) sumą už laikotarpį nuo sprendimo paimti ½ dalį 1,3876 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio), esančio (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams priėmimo dienos (2019 m. spalio 11 d.) iki visiško atlyginimo už paimtą žemės sklypą išmokėjimo, atsakovui T. N., gim. (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) ekspertizės išlaidų ir 344,85 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 85 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Marius Bartninkas