- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-207-798/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00832-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Romualda Janovičienė, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškinį atsakovei V. S. dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo, trečiasis asmuo byloje – Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovei atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu paimtą 1,8700 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 23 030,92 Eur ir priteisti iš atsakovės 2 569,08 Eur.
Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 1013 „Dėl tarptautinio konkurso Kauno laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui ir zonos statutui parengti bei steigėjų grupei parinkti komisijos sprendimo patvirtinimo“ yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija yra Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (toliau - Kauno LEZ) esančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ir teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl Kauno LEZ esančios privačios žemės įsisavinimo.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2014 m. liepos 11 d. priėmė įsakymą Nr. lP-(1.3.)-269 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ (toliau - NŽT 2014 m. liepos 11d. įsakymas), kuriuo buvo pradėta atsakovei priklausančio 1,8700 ha ploto žemės sklypo, esančio Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti) procedūra.
Pagal ieškovės užsakymą UAB „Alliance valuations“ parengė žemės sklypo vertinimo ataskaitą ir nustatė, jog žemės sklypo rinkos vertė – 25 600 Eur, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis – 0 Eur. Atsakovė nesutiko sudaryti sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams ir nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis – 25 600 Eur, Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi leido įregistruoti atsakovei priklausantį 1,8700 ha ploto miškų ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Ieškovė 2015 m. gruodžio 14 d. pervedė į atsakovės banko sąskaitą 25 600 Eur kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. Kadangi teismo paskirtos ekspertizės aktu buvo nustatyta 23 030,92 Eur žemės sklypo vertė, atsakovė turi grąžinti be pagrindo gautus 2 569,08 Eur.
Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Ieškovės bei eksperto nustatytas atlyginimo dydis už žemės sklypą, nėra teisingas. Atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydis turi būti nustatytas pagal atsakovės užsakymu gautą UAB „Turtas ir vertė“ parengtą žemės sklypo vertinimo ataskaitą, pagal kurios patikslinimą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,8700 ha ploto sklypą dydis yra 78 000 Eur.
Trečiasis asmuo sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ginčas nagrinėjamu atveju kyla tik dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo atlyginimo dydžio. Ekspertizės akte pateikiama išvada dėl žemės sklypo rinkos vertės, iš esmės mažai besiskirianti nuo ieškovo žemės sklypo vertinimo ataskaitos, yra teisingesnė, patikimesnė už atsakovės į bylą pateiktą turto vertinimo ataskaitą. Nekyla abejonių, jog ekspertizės aktas galėtų būti laikomas nepagrįstu, nepatikimu ar kitaip ydingu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė, kad atsakovei atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu paimtą 1,8700 ha ploto miškų ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą dydis yra 23 030,92 Eur. Priteisė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai iš atsakovės 2 569,08 Eur. Priteisė iš atsakovės valstybei 768 Eur žyminio mokesčio ir 3, 86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, jog Ūkio ministerijos užsakymu UAB „Alliance valuations“ parengė žemės sklypo vertinimo ataskaitą, pagal kurią atsakovei mokėtinas 25 600 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, iš kurio žemės sklypo rinkos vertė - 25 600 Eur, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis - 0 Eur. Atsakovė pateikė jos užsakymu UAB „Turtas ir vertė“ parengtą žemės sklypo vertinimo ataskaitą, pagal kurios patikslinimą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,8700 ha ploto ginčo sklypą dydis yra 78 000 Eur.
Tarp šalių kilus ginčui dėl žemės sklypo rinkos vertės nustatymo, teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartimi buvo paskirta ginčo žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Vykdydamas nutartį dėl ekspertizės, teismo ekspertas J. U. paruošė ir 2016 m. balandžio 19 d. surašė ekspertizės aktą, kuriame pateikė išvadą, kad ginčo žemės sklypo vertė 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo 23 030,92 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pagal esantį teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo tvarka yra aiški ir nepažeidžianti nei asmens teisės į nuosavybės neliečiamumą, nei teisingo atlyginimo principo, todėl pagrindo stabdyti šią bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra.
Teismas atsižvelgė į formuotą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Teismas nustatė, jog sprendimo paimti ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo data – 2015 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovės užsakymu atliekant turto vertinimą, 25 600 Eur ginčo turto rinkos vertės nustatymo diena – 2015 m. kovo 19 d., tačiau atlikus byloje žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, šiuo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžiu nesivadovavo ir pati ieškovė. Atsakovės užsakymu ginčo turto vertė 78 000 Eur buvo nustatyta 2015 m. gegužės 12 d. Teismo nutartimi paskirtos turto vertės nustatymo ekspertizės metu ginčo turtas įvertintas 23 030,92 Eur sumai 2015 m. rugpjūčio 27 d. Taigi, teisingai pasirinktas žemės vertės nustatymo momentas yra tik turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte.
Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, akcentuojamas ne tik vertės apskaičiavimo momentas, bet ir vertei didelę įtaką turintys pagrindinė žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdas, buvę iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo.
Teismas nustatė, kad atsakovei ginčo žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai, nuosavybės teise priklauso nuo 2004 m. balandžio 23 d., žyma Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padaryta 2014 m. liepos 15 d., ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė dešimtmetį (nuo 2004 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. liepos 15 d.) būtų siekusi pasikeisti žemės paskirties ar naudojimo būdo elementus savo interesams tenkinti. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad iki sprendimo paimti ginčo žemės sklypą buvo atsakovės ketinimų ir kliūčių jį naudoti, atsižvelgiant į realiai turimas teises į jį. Todėl tik nuo žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, atsakovė patyrė tam tikrų nuosavybės teisės ribojimų, nes buvo suvaržyta teisė juo disponuoti, tačiau ji ir toliau galėjo jį naudoti pagal pirminę paskirtį iki įregistravimo valstybės vardu.
Teismas pripažino, kad yra pagrindas vadovautis ekspertizės akto išvada, kurią parengė teismo ekspertas J. U. ir pagal kurią miškų ūkio paskirties 1,8700 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo 23 030,92 Eur. Atsakovė neprašė teismo skirti pakartotinės ekspertizės. Nei atsiliepime į ieškinį, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė kitų su žemės sklypo paėmimu susijusių nuostolių nenurodė ir neįrodinėjo. Todėl teismas, remdamasis CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažino, kad visuomenės poreikiams paimto miškų ūkio paskirties 1,8700 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 27 d. yra 23 030,92 Eur.
Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalį kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.
Aplinkybė, kad teismas, 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi leido ieškovei įregistruoti paimtą sklypą registre valstybės vardu, o taip pat tai, kad įsiteisėjus minėtai nutarčiai 2015 m. gruodžio 14 d. ieškovė pervedė į atsakovės sąskaitą 25 600 Eur ir atsakovė įgijo teisę disponuoti šiais pinigais be apribojimų, nereiškia, kad teismas jau šioje proceso stadijoje nustatė galutinę žemės sklypo kainą (atlyginimą). Tuo pačiu šios aplinkybės nereiškia ir to, jog atsakovė turėjo teisėtą lūkestį gauti būtent minėtą kompensacijos sumą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, nes pati atsakovė su šia suma nesutiko. Teismui nustačius, kad visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo rinkos vertė yra 23 030,92 Eur, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 569,08 Eur (25600 - 23030,92 = 2 569,08) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), taip užtikrinant teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą.
Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl ieškinį (patikslinus reikalavimą) tenkinat visiškai, valstybei iš atsakovės priteistinas 768 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 3, 86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 2 569,08 Eur atlyginimo už paimtą žemės sklypą dalis ir 768 Eur žyminio mokesčio bei 3,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punktą negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki įvykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kita. Todėl nagrinėjamos bylos atveju 2 569,08 Eur negali būti priteisti ieškovei iš atsakovės pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį. Atsakovė šiuos pinigus gavo, esant teisiniam pagrindui – Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymui. Atsakovė sutiko su šio įsakymo dalimi dėl jos sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, tik nesutiko su atlyginimo suma.Jokia valstybinė institucija, tarp jų ir pati ieškovė, iki šiol nepakeitė tos įsakymo dalies, kuria buvo konstatuotas 25 600 Eur atlyginimo dydis. Atsakovė nėra kalta, jog valstybės institucija, turinti pareigą nustatyti teisingą atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydį, neteisingai apskaičiavo sklypo vertę. Ieškovės elgesys, patikslinant ieškinį ir prašant priteisti permoką, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, o taip pat teisėtų atsakovės lūkesčių, kuriuos lemia teisės normų, reglamentuojančių turto paėmimą visuomenės poreikiams, visuma.Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė žyminį mokestį bei išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentų įteikimu. Pareiga dalyvauti atsakovei procese kilo dėl ieškovės veiksmų. Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė tinkamai neįvykdė savo pareigos teisingai apskaičiuoti atlyginimo už nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams dydį. Todėl iš atsakovės negali būti priteisiamos ieškovei ar valstybei jokios bylinėjimosi išlaidos. Taip pat nėra aišku, kaip teismas nustatė, jog žyminio mokesčio suma yra 768 Eur. Šio ginčo negalima laikyti turtiniu, nes ginčo dalykas yra administracinio teisės akto pagrįstumo ar nepagrįstumo klausimas. Ieškovė Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės apeliacinį skundą, o nusprendus nenutraukti apeliacinio proceso, skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Skundžiamas teismo sprendimas priimtas 2016 m. liepos 8 d. Todėl CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 d. terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2016 m. rugpjūčio 8 d. Atsakovė apeliacinį skundą teismui padavė 2016 m. rugpjūčio 10 d., tai yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Byloje nėra duomenų, kad terminas būtų atnaujintas, todėl pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.Teismas teisėtai iš atsakovės priteisė be pagrindo sumokėtą 2 569,08 Eur atlyginimo už paimamą žemę dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną. Iš visų byloje esančių įrodymų tik teismo paskirtos ekspertizės akte yra pateikta išvada dėl žemės sklypo vertės sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams dieną, tai yra 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo priėmimo dieną.Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog nors eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymu ištyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Kadangi ekspertizės akte pateikta išvada yra nustatyta būtent sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams dieną, ši išvada yra patikimesnė už ieškovės ir atsakovės pateiktus turto vertinimo išvadas, todėl teismas visiškai pagrįstai atlyginimo už paimamą žemės sklypą dydį nustatė, vadovaudamasis ekspertizės aktu. Aplinkybė, kad nėra pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas, nedaro teismo sprendimo neteisėtu. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalį, teismui nustačius kitą visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertę ir jo savininko nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Todėl Nacionalinei žemės tarnybai nebereikia keisti savo įsakymo.Teismas visiškai pagrįstai iš atsakovės valstybės naudai priteisė žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra turtinis. Byloje abiejų šalies turtinis interesas buvo išreikštas aiškiomis pinigų sumomis. Todėl tarp šalių kilęs ginčas yra turtinis.Trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės apeliacinį skundą, o nutarus nenutraukti proceso, atmesti apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus:Tik teismo paskirtos ekspertizės išvadoje ginčo turto vertė yra nustatyta įsakymo priėmimo dienai. Kadangi ginčui dėl tikrosios žemės sklypo vertės išsiaiškinti reikalingos specialios žinios, teismo paskirtos ekspertizės aktas, kuriame teisingai parinktas žemės sklypo vertės nustatymo momentas, yra pagrindinis įrodymas šioje byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustatymo.Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemę nustato bylą nagrinėjantis teismas. Tuo tarpu be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininkui nepagrįstai praturėti visuomenės sąskaita.Kadangi teismas teisingą atlyginimo dydį nustatė vadovaudamasis teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, atsakovei permokėta suma (2 569,08 Eur) laikytina kaip įgyta be teisėto pagrindo. Pagal atsakovės argumentus, tuo atveju, jei teismas būtų nustatęs didesnį atlyginimo už paimtą žemės sklypą dydį, atsakovei taip pat negalėtų būti priteisiamas įsakyme ir teismo nustatyto atlyginimų skirtumas, kadangi jis neatitiktų įsakyme numatytos sumos. Akivaizdu, kad toks aiškinimas prieštarauja Žemės įstatymo nuostatoms, pagal kurias tik teismui pavesta spręsti dėl galutinio teisingo atlyginimo dydžio.Ieškovė už pateiktą ieškinį nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista pagal įstatymą, t. y. pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtinta, kad žemės paėmimu suinteresuota institucija atleidžiama nuo žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal šią teisės normą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama žemės paėmimu suinteresuota institucija, bet ne kiti toje byloje dalyvaujantys asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-706- 407/2016). Todėl atsakovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, kyla pareiga sumokėti žyminį mokestį.Atsakovė yra praleidusi apeliacinio skundo pateikimo terminą, kuris baigėsi 2016 m. rugpjūčio 8 d., kadangi apeliacinį skundą pateikė tik 2016 m. rugpjūčio 10 d. Todėl, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir šio straipsnio 5 dalimi, apeliacinis procesas nutrauktinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimo dalis, kuria buvo priteista iš žemės sklypo savininkės jai sumokėtos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dalis bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2016 m. liepos 8 d., todėl paskutinė apeliaciniam skundui paduoti diena buvo 2016 m. rugpjūčio 8 d. Atsakovės apeliacinis skundas teisme buvo gautas 2016 m. rugpjūčio 10 d., tačiau jis buvo išsiųstas paštu 2016 m. rugpjūčio 8 d. (t. II, b.l. 69). Pagal CPK 74 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas įteiktas paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Todėl pripažintina, kad atsakovė laiku pateikė apeliacinį skundą, o ieškovės ir trečiojo asmens argumentai dėl apeliacinio proceso nutraukimo yra nepagrįsti.
Dėl pareigos grąžinti sumokėtos kompensacijos dalį
Byloje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui 2014 m. liepos 11 d. priėmus įsakymą Nr. lP-(1.3.)-269 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, Ūkio ministerijos užsakymu UAB „Alliance valuations“ parengė Žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. VA-2015/04-19, pagal kurią nustatytas atsakovei mokėtinas 25 600 EUR dydžio atlyginimas už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2015 m. rugpjūčio 27 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-310-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, kuriuo atsakovei priklausantį žemės sklypą paėmė visuomenės poreikiams (NŽT 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo 1 punktas) ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydį – 25 600 Eur. Ieškovė nurodytą sumą 2015 m. gruodžio 14 d. pervedė į atsakovės sąskaitą. Atsakovei nesutinkant su ieškovės nustatyta žemės sklypo verte, teismo paskirtas ekspertas pateikė išvadą, jog žemės sklypo vertė 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo 23 030,92 Eur. Pirmos instancijos teismas šią sumą pripažino pagrįsta, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 2 569,08 Eur permokėtos kompensacijos dalį pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį. Pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą nustato CK 6.237 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009, 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013).CK 6.241 straipsnio 1 dalis nustato atvejus, kada turtas negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas. Šiame straipsnyje pateiktas sąrašas yra baigtinis. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punktą negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kita. Nagrinėjamoje byloje atsakovei buvo taikoma nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kurią reglamentuoja CK 4.100 straipsnio ir Žemės įstatymo 46-47 straipsnių nuostatos.Pagal CK 4.100 straipsnio 1 dalį visus klausimus, susijusius su nuosavybės paėmimo teisėtumu, taip pat ginčus dėl paimamos nuosavybės vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių įstatymo nustatyta tvarka sprendžia teismas. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nesutiko sudaryti su ieškove jos pateiktos sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją (t. I, b.l. 53-56), todėl atsakovei priklausantis žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas valstybės vadu Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties pagrindu. Taigi, tarp bylos šalių nesusiklostė sutartiniai santykiai, šalims tenkančių prievolių dydis ir terminai tapo apspręsti teisme nagrinėjamos civilinės bylos procedūros, teismo paskirtos ekspertizės išvadų bei galutinio teismo sprendimo. Atsakovė apeliaciniame skunde neteisingai aiškina CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygos esmę. Šioje teisės normoje įvirtintas draudimas išreikalauti perduotą turtą prievolei vykdyti iki šios prievolės įvykdymo termino pabaigos, tai yra iki tol, kol asmuo, disponuojantis perduotu turtu, turi jam skirtą laiko tarpą įvykdyti savo prievolės dalį. Tuo tarpu, pasibaigus minėtam terminui, toks draudimas netenka teisinės galios. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo minėta aukščiau, šalių nesiejo sutartiniai santykiai, buvo sprendžiamas valstybinių institucijų sprendimo paimti atsakovei priklausantį žemės sklypą visuomenės poreikiams teisėtumo ir pagrįstumo klausimas bei nustatoma tikroji žemės sklypo vertė. Šių klausimų išsprendimo teisę įstatymas suteikė teismui. Todėl nagrinėjamu atveju CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas ribojimas netaikomas.Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalį, jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) kitų naudotojų patirtų nuostolių dydį, negu nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Taigi, pagal įstatymų nuostatas, teismui nustačius kitą paimamo žemės sklypo vertę, negu buvo nustatyta valstybinės institucijos įsakyme, šis įsakymas papildomai nekeičiamas, tiesiog yra vadovaujamasi teismo sprendimu. Todėl atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, jog Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas, kuriame buvo nustatyta 25 600 Eur žemės sklypo kaina, nebuvo pakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Pagal šio straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, po teismo atliktos ekspertizės, ieškovė sumažino savo reikalavimus iki eksperto nustatytos žemės sklypo vertės dydžio – 23 030,92 Eur, todėl žyminio mokesčio suma turėtų būti skaičiuojama nuo šios sumos, tai yra turėtų būti 691 Eur. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas iš atsakovės priteistino 768 Eur žyminio mokesčio dydį apskaičiavo nuo pradinio ieškinio sumos – 25 600 Eur. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslintina.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, yra pažymėjęs, kad šiuo konkrečiu atveju labai svarbu paisyti teisingos interesų pusiausvyros principo, kuris atskleidžia jautresnio požiūrio poreikį į turto vertės, teisingo atlyginimo nustatymo klausimus. Tokiose bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste žmogaus teisių (nuosavybės) apsaugos požiūriu atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaidų paskirstymas vyksta ne privačiame ginče, bet valstybės vykdomos ekspropriacijos rėmuose. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo suderinamumo su Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimais bylose EŽTT vertina ir paties asmens elgesį, jo prisidėjimą prie konkretaus dydžio bylinėjimosi išlaidų (pvz., ar buvo reikšti akivaizdžiai nepagrįsti reikalavimai, klausimai). EŽTT praktika atskleidžia, kad jeigu ir būtų nustatyta, jog asmens elgesys turėjo reikšmės bylinėjimosi išlaidų dydžiui, labai svarbu, kad išlaidų paskirstymo efektas nebūtų uždedantis asmeniui neproporcingą naštą, pavyzdžiui, „absorbuotų“ ar sumažintų iš valstybės priteistą kompensaciją iš esmės (žr. cituotą Perdigao; 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Todėl kasacinis teismas tokiose bylose vertina, ar yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017).Nagrinėjamoje byloje ieškovė, turėdama pareigą nustatyti tinkamą ir abejonių nekeliantį atlyginimo atsakovei už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį, šios pareigos nesilaikė, nes teismo paskirtos ekspertizės metu buvo nustatyta kita paimamo žemės sklypo vertė. Tai, kad ekspertizės metu buvo nustatyta mažesnė žemės sklypo vertė, negu ieškovė siūlė atsakovei, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovės elgesys buvo netinkamas, nes ji turėjo ir kito vertintojo parengtą ataskaitą, todėl buvo pagrindas tikrosios paimamo sklypo vertės nustatymą patikėti teismui.Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie atsakovės sąmoningai vilkinamą bylos nagrinėjimą, ji iš esmės sutiko su pačiu žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, tačiau nesutiko tik su jai ieškovės sumokėtu atlygiu, todėl pripažintina, kad siekiant nepažeisti teisingos pusiausvyros tarp bendrojo visuomenės intereso ir pagrindinių individo teisių, CPK 96 straipsnio 5 dalis tiesiogiai taikytina šiai konkrečiai bylai ir žyminis mokestis bei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos.Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos reikšmę asmens nuosavybės teisėms bei asmens ir valstybės santykiui, ir nepagrįstai priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės valstybei buvo priteistas žyminis mokestis bei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, keistina.
Šia nutartimi atsakovės apeliacinio skundo patenkinta dalis yra dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovei pateikus įrodymus tik dėl 41,00 Eur sumos sumokėjimo už apeliacinį skundą, atsakovei priteistinas 20,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
„Ieškinį (patikslinus reikalavimą) patenkinti.
Nustatyti, kad atsakovei V. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.lP-310-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 1,8700 ha ploto miškų ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 23 030,92 Eur (dvidešimt trys tūkstančiai trisdešimt eurų 92 ct).
Priteisti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, j. a. k. 188621919, iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 569,08 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 8 ct).“
Priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (j. a. k. 188621919) atsakovei V. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 20,50 Eur (dvidešimt eurų 50 cnt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.