Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB atstovei advokato padėjėjai D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ieškinį atsakovei V. S., byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarajai akcinei bendrovei, dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ieškinyje prašė nustatyti, kad atsakovei V. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.lP-310-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 1,8700 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 25 600 Eur. 2016 m. gegužės 11 d. ieškovė pateikė pareiškimą, kuriame patikslino reikalavimą ir prašo priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-l057-480/2016 vadovautis teismo eksperto J. U. 2016 m. balandžio 19 d. parengtu ekspertizės aktu ir nustatyti, kad atsakovei V. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.lP-310-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 1,8700 ha ploto miškų ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 23 030,92 Eur; priteisti iš atsakovės 2 569,08 Eur.

Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 1013 „Dėl tarptautinio konkurso Kauno laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui ir zonos statutui parengti bei steigėjų grupei parinkti komisijos sprendimo patvirtinimo“ yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija yra Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (toliau - Kauno LEZ) esančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ir teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl Kauno LEZ esančios privačios žemės įsisavinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2014 m. liepos 11 d. priėmė įsakymą Nr. lP-(1.3.)-269 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ (toliau - NŽT 2014 m. liepos 11d. įsakymas), kuriuo, be kita ko, buvo pradėta 1,8700 ha ploto miškų ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovei V. S., esančio Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti) procedūra.

Priėmus NŽT 2014 m. liepos 11 d. įsakymą ir pasibaigus šio įsakymo apskundimo terminui, Ūkio ministerijos užsakymu Alliance valuations, UAB parengė Žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. VA-2015/04-19. Pagal Vertinimo ataskaitą atsakovei mokėtinas 25 600 EUR dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą, iš kurio Žemės sklypo rinkos vertė - 25 600 Eur, kitų su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis - 0 Eur. Ūkio ministerija 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (23.10-71)-3-2065 „Dėl sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projekto“ išsiuntė atsakovei sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą ir pasiūlė sudaryti Sutartį. Ūkio ministerija 2015 m. gegužės 25 d. gavo atsakovės pareiškimą apie tai, kad ji nesutinka sudaryti sutarties.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius 2015 m. rugpjūčio 27 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-310-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, kuriuo žemės sklypą paėmė visuomenės poreikiams (NŽT 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo 1 punktas) ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydį - 25 600 Eur (NŽT 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo 2 punktas). 2015 m. spalio 26 d. Ūkio ministerija į AB DNB banke esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė NŽT 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo 1 punkte nurodytą atlyginimo sumą (25 600 Eur), skirtą sumokėti atsakovei atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą.

Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi leido įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakyme Nr.lP-310-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ nurodytą 1,8700 ha ploto miškų ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovei V. S., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakyme Nr.lP-310-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ nurodytiems tikslams - Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti. Teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 8 d.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ir nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtos žemės sklypo dydį, vadovaujantis ekspertizės akte pateikta išvada dėl žemės sklypo rinkos vertės (23 030,92 Eur). Kadangi, vadovaujantis teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi, Ūkio ministerija 2015 m. gruodžio 14 d. vietinio mokėjimo dokumentu Nr. D15-001 pervedė į atsakovės banko sąskaitą 25 600 Eur kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, todėl teismui priėmus sprendimą vadovaujantis ekspertizės aktu, Ūkio ministerijos naudai iš atsakovės prašo priteisti 2 569,08 Eur.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė V. S. nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Ieškovo vienašališkai gautas atlyginimo už iš atsakovės paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypo paskaičiavimas, o taip pat ir eksperto nustatytas atlyginimo dydis, nėra teisingas. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovo nurodomu atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžiu, nes pastarasis yra akivaizdžiai per mažas, neatitinkantis nei faktinės padėties, nei norminių aktų reikalavimų, o taip pat atsakovė nesutinka su atitinkamais ieškovo argumentais, kuriais bandomas pagrįsti ieškovo siūlomas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. Mano, kad atsakovei atlyginimo už iš jos paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydis turi būti nustatytas pagal atsakovės užsakymu gautą UAB „Turtas ir vertė“ parengtą „Nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. 1505/03“, pagal kurios patikslinimą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,8700 ha ploto sklypą dydis yra 78 000 Eur. Be to, atsakovės atstovas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms.

Trečiojo asmens atstovė pritarė ieškovo patikslintiems reikalavimams ir prašė juos tenkinti. Nurodo, kad ginčas nagrinėjamu atveju kyla tik dėl teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo atlyginimo dydžio. Ekspertizės akte pateikiama išvada dėl žemės sklypo rinkos vertės, iš esmės mažai besiskirianti nuo ieškovo žemės sklypo vertinimo ataskaitos, yra teisingesnė, patikimesnė už atsakovės į bylą pateiktą turto vertinimo ataskaitą. Nekyla abejonių, jog Ekspertizės aktas galėtų būti laikomas nepagrįstu, nepatikimu ar kitaip ydingu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 1013 „Dėl tarptautinio konkurso Kauno laisvosios ekonominės zonos geriausiam verslo planui ir zonos statutui parengti bei steigėjų grupei parinkti komisijos sprendimo patvirtinimo“ yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija yra Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (toliau - Kauno LEZ) esančios žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija ir teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl Kauno LEZ esančios privačios žemės įsisavinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2014 m. liepos 11 d. priėmė įsakymą Nr. lP-(1.3.)-269 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“ (toliau - NŽT 2014 m. liepos 11d. įsakymas), kuriuo, be kita ko, buvo pradėta 1,8700 ha ploto miškų ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovei V. S., esančio Kauno LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno LEZ teritorijai plėsti) procedūra (t. 1, b. l. 11-14).

Priėmus NŽT 2014 m. liepos 11 d. įsakymą ir pasibaigus šio įsakymo apskundimo terminui, Ūkio ministerijos užsakymu Alliance valuations, UAB parengė Žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. VA-2015/04-19. Pagal Vertinimo ataskaitą atsakovei mokėtinas 25 600 EUR dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, iš kurio žemės sklypo rinkos vertė - 25 600 Eur, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis - 0 Eur (toliau – ieškovo ataskaita, t. 1, b. l. 18-51). Ūkio ministerija 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (23.10-71)-3-2065 „Dėl sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projekto“ išsiuntė atsakovei sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą ir pasiūlė sudaryti Sutartį (t. 1, b. l. 52-55). Ūkio ministerija 2015 m. gegužės 25 d. gavo atsakovės pareiškimą apie tai, kad ji nesutinka su siūlomu 25 600 Eur atlyginimu už jai priklausantį žemės sklypą (t. 1, b. l. 56).

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius 2015 m. rugpjūčio 27 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-310-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“, kuriuo žemės sklypą paėmė visuomenės poreikiams (NŽT 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo 1 punktas) ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydį - 25 600 Eur (NŽT 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo 2 punktas) (t. 1, b. l. 57-58). 2015 m. spalio 26 d. Ūkio ministerija į AB DNB banke esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė NŽT 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo 1 punkte nurodytą atlyginimo sumą (25 600 Eur), skirtą sumokėti atsakovei atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą (t. 1, b. l. 60).

Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi leido įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakyme Nr.lP-310-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ nurodytą 1,8700 ha ploto miškų ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovei V. S., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakyme Nr.lP-310-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ nurodytiems tikslams - Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti. Teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 8 d. (t. 1, b. l. 87-89). Vadovaujantis minėta nutartimi, Ūkio ministerija 2015 m. gruodžio 14 d. vietinio mokėjimo dokumentu Nr. D15-001 pervedė į atsakovės V. S. sąskaitą 25 600 Eur kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą (t. 2, b. l. 34-35).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 1,8700 ha žemės miško plotas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise V. S. priklauso 2004 m. balandžio 23 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/18075 bei įsakymo Nr. 02-05-3240 pagrindu; jam nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: miško naudojimo apribojimai, aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos, kelių atsaugos zonos; nuo 2014 m. liepos 15 d. galioja įrašas apie pradėtą žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (t. 1, b. l. 43-44, Ekspertizės akto 8 psl. 2 t. gale).

Atsakovė V. S. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė jos užsakymu UAB „Turtas ir vertė“ parengtą „Nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. 1505/03“, pagal kurios patikslinimą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 1,8700 ha ploto ginčo sklypą dydis yra 78 000 Eur (1 t. gale, toliau – atsakovės ataskaita).

Tarp šalių kilus ginčui dėl žemės sklypo rinkos vertės nustatymo, teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartimi buvo paskirta ginčo žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizė (t. 1, b. l. 164-165). Vykdydamas nutartį dėl ekspertizės, teismo ekspertas J. U. paruošė ir 2016 m. balandžio 19 d. surašė ekspertizės aktą (toliau – ekspertizės aktas), kuriame pateikė išvadą, kad ginčo žemės sklypo vertė 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo 23 030,92 Eur (2 t. gale).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai formuotis. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ūkio ministerija v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014, išsamiai pasisakyta dėl atlyginimo už žemę, paimamą visuomenės poreikiams, principų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

CK 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali 2011 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XI-1314 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad: paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Įstatymų leidėjo tikslai, priimant Žemės įstatymo 47 straipsnio pakeitimą (2011 m. balandžio 12 d. įstatymo Nr. XI-1314 redakcija, galioja nuo 2011 m. liepos 1 d.), įvardyti 2010 m. balandžio 7 d. Žemės įstatymo 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte XIP-1891 – įvertinus visą žemės paėmimo visuomenės poreikiams sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo procedūrą, kiek įmanoma labiau sutrumpinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą, užtikrinti efektyvų jos praktinį realizavimą bei sutrumpinti teisminių ginčų nagrinėjimo procesus, kartu užtikrinant teisingą atlyginimą už privačia nuosavybės teise priklausantį ir visuomenės poreikiams paimamą turtą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (žr. 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios Kolegijos sprendimą byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, pareiškimo Nr. 71243/01 § 108; 2006 m. kovo 29 d. Didžiosios Kolegijos sprendimą byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), pareiškimo Nr. 36813/97, § 93). Kompensavimo sąlygos yra reikšmingos vertinant, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamą teisingą pusiausvyrą ir visų pirma – ar uždėjo pareiškėjams neproporcingą naštą/ar neuždėjo pareiškėjams neproporcingos naštos. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr. 2002 m. lapkričio 28 d. Didžiosios Kolegijos sprendimą byloje Former King of Greece ir kiti prieš Graikiją (teisingas atlyginimas), pareiškimo Nr. 25701/94, § 78; mutatis mutandis,1999 m. kovo 25 d. Didžiosios Kolegijos sprendimą byloje Papachelas prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 31423/96, § 48; 2003 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Efstathiou ir Michailidis & Co. Motel Amerika prieš Graikiją,no. 55794/00, § 26). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą. Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną(žr.2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios Kolegijos sprendimą bylojeGuiso-Gallisay prieš Italiją (teisingas atlyginimas), pareiškimo Nr. 58858/00, § 94-95;Vistiņš ir Perepjolkins,§ 111). Vis dėlto, Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į visišką kompensaciją visais atvejais (žr. 2004 m. birželio 22 d. Didžiosios Kolegijos sprendimą byloje Broniowski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 31443/96, § 182; Vistiņš ir Perepjolkins, § 112), visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (žr. Former King of Greece and Others (dėl esmės), § 89). Teisėti viešojo intereso tikslai, pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, gali pateisinti mažesnės negu rinkos vertės kompensavimą (žr. 1986 m. vasario 21 d. sprendimą byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 8793/79, § 54); tokiais atvejais kompensacija nebūtinai turi atspindėti visą nusavinamo turto vertę. Iš EŽTT praktikos taip pat matyti, kad pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį pateisinamą ne visos paimamo turto vertės kompensavimą (vis dėlto disproporcija negali būti pernelyg didelė) gali nulemti įvairios aplinkybės, pavyzdžiui, turto pobūdis (neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės dėl valstybei priklausančių išimtinių pirkimo teisių ir pan.), asmens investicijų, susijusių su paimamu turtu, nebuvimas ir kt. (žr., pvz., cituotą Vistiņš and Perepjolkins) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B., Z. B., V. G., O. G. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-180-684/2016).

Dėl atsakovės atstovo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas ar jo dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Atsakovės atstovas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad nustatyti, ar Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalis, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams; paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 - 3 dalyse įtvirtintą reglamentavimą, kad nuosavybę saugo įstatymai bei nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo tvarka yra aiški ir nepažeidžianti nei asmens teisės į nuosavybės neliečiamumą, nei teisingo atlyginimo principo, todėl pagrindo stabdyti šią bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. ginčo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 1P-310-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ teisėtumo nėra. Tarp šalių ginčas kyla tik dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą. Kaip jau paminėta, sprendžiant kompensacijos dydžio nustatyto klausimą, nagrinėjamoje byloje yra pateiktos dvi turto vertinimo ataskaitos (atliktos ieškovo ir atsakovės užsakymu) bei turto vertės nustatymo ekspertizės aktas.

Kompensacijos dydžio nustatymo aspektas neišvengiamai susijęs su jos apskaičiavimo metodo klausimu. Nurodytu aspektu galima aptikti EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių, kuriuose pažymėta, kad EŽTT neturi nuspręsti dėl to, kokiu pagrindu (konkrečiu skaičiavimo metodu) nacionaliniai teismai turėtų vertinti mokėtinos kompensacijos dydį nusavinimo byloje; EŽTT negali užimti nacionalinio teismo vietos, nustatant metus, į kuriuos turėjo būti atsižvelgta, sprendžiant nusavinto turto vertės klausimą ir vertinant mokėtinas sumas (žr., 2001 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Malama prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 43622/98, par. 51). Šiuo aspektu valstybė turi plačias vertinimo laisvės ribas. Vis dėlto nurodytame kontekste labai svarbu paisyti teisingos interesų pusiausvyros principo, kuris atskleidžia jautresnio požiūrio poreikį į turto vertės, teisingo atlyginimo nustatymo klausimus, egzistuojant delsimams turto paėmimo procese. Vassallo prieš Maltą byloje EŽTT akcentavo, kad kompensacijos adekvatumas sumažėtų, jeigu ji būtų išmokėta, neatsižvelgiant į įvairias aplinkybes, galinčias sumažinti jos vertę, pavyzdžiui, nepagrįstus delsimus (žr. 2011 m. spalio 11 d. sprendimą byloje Vassallo prieš Maltą, pareiškimo Nr. 57862/09; taip pat žr. Malama, par. 51). Neįprastai ilgi delsimai išmokant kompensaciją dėl turto nusavinimo veda prie asmens, kurio žemė nusavinta, didesnių finansinių nuostolių, jį pastatant į netikrumo būseną (Vasallo, par. 39). Tas pats taikoma administraciniams ir teisminiams procesams, kuriose sprendžiama dėl tokios kompensacijos dydžio, ypač, kai asmenys, kurių žemė nusavinta, yra įpareigoti (priversti) imtis tokių procesų inicijavimo, kad gautų kompensaciją, į kurią turi teisę (ten pat). Kaip matyti iš EŽTT jurisprudencijos, neįprastų delsimų kompensavimo formos gali būti įvairios (žalos atlyginimas, palūkanos už delsimus ir pan.) (žr., pvz., cituotą Malama, par. 51).

Atsižvelgdama į ankstesnėse bylose formuotą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ūkio ministerija v. A. M., bylos Nr. 3K-7-478/2014, pritarė nuostatai, kad sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas darytina išvada, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; Konstitucija ir kiti teisės aktai įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, kuris reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (nustatant sklypo vertę pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-601/2012). Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laike ir sukelia naujas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sprendimo paimti ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo data – 2015 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovo užsakymu atliekant turto vertinimą, 25 600 Eur ginčo turto rinkos vertės nustatymo diena – 2015 m. kovo 19 d., tačiau atlikus byloje žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, šiuo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžiu nesivadovavo ir pats ieškovas, pateikdamas į bylą pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo. Atsakovės užsakymu ginčo turto vertė 78 000 Eur buvo nustatyta 2015 m. gegužės 12 d. Teismo nutartimi paskirtos turto vertės nustatymo ekspertizės metu ginčo turtas įvertintas 23 030,92 Eur sumai 2015 m. rugpjūčio 27 d. Taigi, teisingai pasirinktas žemės vertės nustatymo momentas yra tik turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte.

Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, akcentuojamas ne tik vertės apskaičiavimo momentas, bet ir vertei didelę įtaką turintys pagrindinė žemės naudojimo paskirtis bei naudojimo būdas, buvę iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Atsakovės atstovo argumentai, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams paėmimo procedūra kliudė atsakovei pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, o tai turėjo įtakos apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę, vertintini kaip subjektyvi nuomonė. Kaip jau paminėta, atsakovei ginčo žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - miškų ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai, nuosavybės teise atsakovei priklauso nuo 2004 m. balandžio 23 d., žyma Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padaryta 2014 m. liepos 15 d., ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė dešimtmetį (nuo 2004 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. liepos 15 d.) būtų siekusi pasikeisti žemės paskirties ar naudojimo būdo elementus savo interesams tenkinti. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad iki sprendimo paimti ginčo žemės sklypą buvo atsakovės ketinimų ir kliūčių jį naudoti, atsižvelgiant į realiai turimas teises į jį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes tik nuo žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, atsakovė patyrė tam tikrų nuosavybės teisės ribojimų, nes buvo suvaržyta teisė juo disponuoti, tačiau ji ir toliau galėjo jį naudoti pagal pirminę paskirtį iki įregistravimo valstybės vardu.

Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuri teismo vertinama pagal CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177 str. 2 d., 185, 218 str.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonė; kt.). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas nesiremti eksperto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės, prieštarauja kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, kitais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v. UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ ir kt. v. UAB „Šiaulių kraštas“, bylos Nr. 3K-3-538/2010; kt.).

Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės akto išvada, kurią parengė teismo ekspertas J. U. ir pagal kurią miškų ūkio paskirties 1,8700 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 27 d., žemės sklypo rinkos vertę nustatant vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir įvertinus žemės sklypo atžvilgiu nustatytas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, buvo 23 030,92 Eur, tame skaičiuje nenukirsto miško, bendro 217 m³ tūrio, buvo 334,12 Eur. Nors atsakovės atstovas nesutiko su ekspertizės akte nurodyta žemės sklypo rinkos verte, tačiau neprašė teismo skirti pakartotinės ekspertizės, atvykusiam į teismo posėdį ekspertui esminių klausimų neturėjo; klausimai buvo susiję su ekspertizės akte konstatuotų aplinkybių, padarytų išvadų papildomu paaiškinimu. Kaip jau paminėta, po ekspertizės atlikimo, pats ieškovas nesivadovavo jo paties pateikta turto vertinimo ataskaita, todėl ji teismo sprendime plačiau neanalizuotina, pažymint, kad pagal joje pateiktą išvadą vertinamo ginčo turto rinkos vertė – 25 600 Eur yra artima ekspertizės akto išvadai. Pažymėtina, kad nei atsiliepime į ieškinį, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė kitų su žemės sklypo paėmimu susijusių nuostolių nenurodė ir neįrodinįėjo.

Nagrinėjamu atveju eksperto išvada ir nuoseklūs eksperto paaiškinimai 2016 m. birželio 28 d. teismo posėdyje rodo, kad nustatant ginčo žemės sklypo rinkos vertę lyginamuoju metodu, buvo atliktas išsamus miškų ūkio paskirties žemės sklypų rinkos sandorių tyrimas, tinkamai atrinki lyginamieji objektai dėl panašumų: visi lyginamieji yra miškų ūkio paskirties žemės sklypai; kainos tipas – vienas sandorio daiktas; atsižvelgiant į tai, jog ekspertizės miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra Kauno r. sav. verčių zonoje 16.10, kuris ribojasi su Kauno miestu, todėl lyginamieji dar analizuojami ir parenkami tyrimui verčių zonose, kurios ribojasi su Kauno m. sav. teritorija ir įeina į „Aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos“, t. y. verčių zona 16.10, 16.5 ir 16.4; miško žemės ploto dalies koeficientas yra artimas ekspertizės objektui, t. y. ženkliai nesiskiria; atsižvelgiant į viešai pateiktą lyginamųjų žemės ūkio paskirties žemės sklypų charakteristiką. Galutinai parinkti trys lyginamieji: vienas iš ekspertizės sklypo zonos 16.10 ir prioriteto tvarka du iš kaimyninės zonos 16.5. Lyginamųjų vieneto kainos patikslinimui buvo taikoma paskaičiuota vietos ir laiko pataisa. Į specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas atsižvelgta tiek, kiek yra atskleista viešai prieinama informacija VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Palyginamieji yra miškų ūkio paskirties žemės sklypai, tai jiems kaip ir ekspertizės miškų ūkio paskirties žemės sklypui taikytini „Miško naudojimo apribojimai“. Pastebėtina, kad privažiavimai prie žemės sklypų visada įforminami (t. y. specialiosios sąlygos - kelių apsaugos zonos). Palyginamieji, kaip ir ekspertizės miškų paskirties žemės sklypas, yra „Aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonoje“. Nors, kaip jau paminėta, nustatant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę ir kompensacijos dydį savininkui lyginamuoju metodu, lyginamieji objektai turi būti toje pačioje vietovėje esantys, panašūs pagal savo parametrus ir perleidimo sąlygas, žemės sklypai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-249/2013), tačiau iš atsakovės pateiktos turto vertinimo ataskaitos (patikslintos), kurią parengė UAB „Turtas ir vertė“, akivaizdu, jog minėtos nuostatos buvo pažeistos: šioje turto vertinimo ataskaitoje nėra nurodytos analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės (LR finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Metodikos 62.2 p. reikalavimas); ginčo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra miškų ūkio, o visi trys atrinkti lyginamieji žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, į vieno iš kurių patenka ir vandens telkinio plotas (LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Taisyklių 17.5 p.); ataskaitoje nėra pateikta vertinamo žemės sklypo ir lyginamųjų žemės sklypų skirtumo įvertinimo (Metodikos 58.2 p. reikalavimas), todėl teismas neturi pagrindo vadovautis minėta ataskaita.

Remiantis išdėstytais motyvais bei CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, spręstina, kad visuomenės poreikiams paimto miškų ūkio paskirties 1,8700 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 27 d. yra 23 030,92 Eur.

Akcentuotina, kad pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalį kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą (nagrinėjamu atveju - 2015 m. spalio 26 d. Ūkio ministerija į AB DNB banke esančią depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė NŽT 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo 1 punkte nurodytą atlyginimo sumą (25 600 Eur), o 2015 m. gruodžio 14 d. Ūkio ministerija vietinio mokėjimo dokumentu Nr. D15-001 pervedė į atsakovės V. S. sąskaitą 25 600 Eur kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą) savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti. Taigi ta aplinkybė, kad teismas, 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi leido ieškovui įregistruoti paimtą sklypą registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį sklypą įsakyme nurodytiems tikslams – Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti, o taip pat tai, kad įsiteisėjus minėtai nutarčiai 2015 m. gruodžio 14 d. Ūkio ministerija vietinio mokėjimo dokumentu Nr. D15-001 pervedė į atsakovės V. S. sąskaitą 25 600 Eur kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, ir atsakovė įgijo teisę disponuoti šiais pinigais be apribojimų, nereiškia, kad teismas jau šioje proceso stadijoje nustatė galutinę žemės sklypo kainą (atlyginimą), o tuo pačiu nereiškia ir to, jog atsakovė turėjo teisėtą lūkestį gauti būtent minėtą kompensacijos sumą už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, nes pati atsakovė su šia suma nesutiko. Kadangi, kaip jau minėta, 2015 m. gruodžio 14 d. Ūkio ministerija vietinio mokėjimo dokumentu Nr. D15-001 pervedė į atsakovės V. S. sąskaitą 25 600 Eur kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, teismui vadovaujantis ekspertizės aktu ir nustačius, kad visuomenės poreikiams paimto miškų ūkio paskirties 1,8700 ha ploto žemės sklypo, rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 27 d. yra 23 030,92 Eur, Ūkio ministerijai iš atsakovės priteistina 2 569,08 Eur (25600 - 23030,92 = 2 569,08) (CK 6.237 str. 1 d.), taip užtikrinant teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl ieškinį (patikslinus reikalavimą) tenkinat visiškai, valstybei iš atsakovės priteistinas 768 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p.) ir 3, 86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį (patikslinus reikalavimą) patenkinti.

Nustatyti, kad atsakovei V. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.lP-310-(1.3.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ paimtą 1,8700 ha ploto miškų ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 23 030,92 Eur (dvidešimt trys tūkstančiai trisdešimt eurų 92 ct).

Priteisti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, j. a. k. 188621919, iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 569,08 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 8 ct).

Priteisti iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 768 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 3, 86 Eur (tris eurus 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šias sumas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.