Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Evaldo Gražio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Jūratei Vaškevičiūtei, Mariui Žukauskui, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Rimučiui Mickui, nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui, nuteistojo E. P. gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui, nuteistajam A. S., jo gynėjui advokatui Arvydui Verpečinskui, nuteistajam E. M., jo gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei, nuteistajam J. M., jo gynėjams advokatams Reginai Atkočiatienei, Vaclovui Kaminskiui, nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Giedriui Ulinskui, nukentėjusiajam R. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. M., A. G. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus, E. P., A. G., A. K. gynėjo advokato Juozo Gabraičio, A. S., E. M. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo teismas nusprendė:

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vienerių ) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2013-05-08.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2013-03-13 (BK 66 str.).

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.

A. G. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vienerių ) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

A. G. paskirti kardomąją priemonę - suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

E. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vienerių ) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

E. P. paskirti kardomąją priemonę - suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

A. G. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BK 64 str. 1, 3 d. tvarka bausmes subendrinti jas dalinai sudedant, prie Vilkaviškio rajono apylinkės teismo paskirtos bausmės pridėti 2009-10-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo paskirtos 4 m. laisvės atėmimo ir neatliktos 1 mėn. ir 3 d. bausmės dalį ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus ir 9 (devynis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2013-05-08.

A. G. paskirti kardomąją priemonę - suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.

A. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vienerių ) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BK 64 str. 1, 3 d. tvarka bausmes subendrinti jas dalinai sudedant, prie Vilkaviškio rajono apylinkės teismo paskirtos bausmės pridėti 2010-12-30 Kauno apygardos teismo paskirtos 3 metų ir 3 mėn. laisvės atėmimo ir neatliktos 11 mėn. ir 19 d. bausmės dalį ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus ir 7 (septynis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2013-05-08.

A. K. paskirti kardomąją priemonę - suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.

A. S. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vienerių ) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2013-05-08.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012-10-09 (BK 66 str.).

Kardomąją priemonę - suėmimą palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.

E. M. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vienerių ) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BK 64 str. 1, 3 d. tvarka bausmes subendrinti jas dalinai sudedant, prie griežtesnės 2009-11-09 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo paskirtos 3 (trejų) metų terminuoto laisvės atėmimo ir neatliktos 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių ir 23 (dvidešimt trijų) dienų bausmės pridėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu naujai paskirtos ir neatliktos bausmės dalį 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 3 (tris) metus 8 (aštuonis) mėnesius ir 23 (dvidešimt tris) dienas terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2013-05-08.

E. M. paskirti kardomąją priemonę - suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti ir vykdyti paskirtą bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2011 m. lapkričio 9 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namų gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio laiptinėje, prie įėjimo į 2-o ir 5-o būrių patalpas, t.y. viešoje vietoje, bendrininkaudamas su E. M., M. V., A. G., E. P., A. G., A. S. ir A. K., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam R. T. ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno sritis, M. V. tyčia rankomis ir kojomis sudavus R. T. ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno sritis, E. M. tyčia spyrus ir rankomis sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į pilvo ir kitas kūno sritis, A. G. tyčia sudavus nukentėjusiajam ranka ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno sritis bei spiriant koja vieną kartą į nugaros sritį, E. P. tyčia sudavus nukentėjusiajam vieną kartą ranka į kūno sritį, A. G. tyčia koja spyrus R. T. vieną kartą į kūno sritį bei vieną kartą sudavus ranka į kūno sritį, A. S. tyčia spyrus tyrimu nenustatytą skaičių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei A. K. tyčia spyrus R. T. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno sritis bei sudavus vieną kartą ranka į kūno sritį, tuo jis kartu su M. V., E. M., A. G., E. P., A. G., A. S. ir A. K. sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. G. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2011 m. lapkričio 9 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namų gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio laiptinėje, prie įėjimo į 2-o ir 5-o būrių patalpas, t. y. viešoje vietoje, bendrininkaudamas su M. V., E. M., J. M., E. P., A. G., A. S. ir A. K., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis tyčia sudavė nukentėjusiajam ranka ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno sritis bei spyrė koja vieną kartą į nugaros sritį, M. V. tyčia rankomis ir kojomis sudavus R. T. ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno sritis, E. M. tyčia spyrus ir rankomis sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į pilvo ir kitas kūno sritis, J. M. tyčia sudavus ranka nukentėjusiajam R. T. ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno sritis, E. P. tyčia sudavus nukentėjusiajam vieną kartą ranka į kūno sritį, A. G. tyčia koja spyrus R. T. vieną kartą į kūno sritį bei vieną kartą sudavus ranka į kūno sritį, A. S. tyčia spyrus tyrimu nenustatytą skaičių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei A. K. tyčia spyrus R. T. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno sritis bei sudavus vieną kartą ranka į kūno sritį, tuo jis kartu su E. M., J. M., M. V., E. P., A. G., A. S. ir A. K. sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

E. P. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2011 m. lapkričio 9 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namų gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio laiptinėje, prie įėjimo į 2-o ir 5-o būrių patalpas, t.y. viešoje vietoje, bendrininkaudamas su E. M., J. M., A. G., M. V., A. G., A. S. ir A. K., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis tyčia sudavė R. T. vieną kartą ranka į kūno sritį, M. V. tyčia rankomis ir kojomis sudavus R. T. ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno sritis, E. M. tyčia spyrus ir rankomis sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į pilvo ir kitas kūno sritis, J. M. tyčia sudavus ranka nukentėjusiajam R. T. ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno sritis, A. G. tyčia sudavus nukentėjusiajam ranka ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno sritis bei spiriant koja vieną kartą į nugaros sritį, A. G. tyčia koja spyrus R. T. vieną kartą į kūno sritį bei vieną kartą sudavus ranka į kūno sritį, A. S. tyčia spyrus tyrimu nenustatytą skaičių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei A. K. tyčia spyrus R. T. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno sritis bei sudavus vieną kartą ranka į kūno sritį, tuo jis kartu su E. M., J. M., A. G., M. V., A. G., A. S. ir A. K. sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. G. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2011 m. lapkričio 9 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namų gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio laiptinėje, prie įėjimo į 2-o ir 5-o būrių patalpas, t.y. viešoje vietoje, bendrininkaudamas su E. M., J. M., A. G., E. P., M. V., A. S. ir A. K., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis tyčia koja spyrė R. T. vieną kartą į kūno sritį bei vieną kartą sudavus ranka į kūno sritį, M. V. tyčia rankomis ir kojomis sudavus R. T. ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno sritis, E. M. tyčia spyrus ir rankomis sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į pilvo ir kitas kūno sritis, J. M. tyčia sudavus ranka nukentėjusiajam R. T. ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno sritis, A. G. tyčia sudavus nukentėjusiajam ranka ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno sritis bei spiriant koja vieną kartą į nugaros sritį, E. P. tyčia sudavus nukentėjusiajam vieną kartą ranka į kūno sritį, A. S. tyčia spyrus tyrimu nenustatytą skaičių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei A. K. tyčia spyrus R. T. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno sritis bei sudavus vieną kartą ranka į kūno sritį, tuo jis kartu su E. M., J. M., A. G., E. P., M. V., A. S. ir A. K. sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. K. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2011 m. lapkričio 9 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namų gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio laiptinėje, prie įėjimo į 2-o ir 5-o būrių patalpas, t. y. viešoje vietoje, bendrininkaudamas su E. M., J. M., A. G., E. P., A. G., A. S. ir M. V., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis tyčia spyrė R. T. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno sritis bei sudavė vieną kartą ranka į kūno sritį, M. V. tyčia rankomis ir kojomis sudavus R. T. ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno sritis, E. M. tyčia spyrus ir rankomis sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į pilvo ir kitas kūno sritis, J. M. tyčia sudavus ranka nukentėjusiajam R. T. ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno sritis, A. G. tyčia sudavus nukentėjusiajam ranka ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno sritis bei spiriant koja vieną kartą į nugaros sritį, E. P. tyčia sudavus nukentėjusiajam vieną kartą ranka į kūno sritį, A. G. tyčia koja spyrus R. T. vieną kartą į kūno sritį bei vieną kartą sudavus ranka į kūno sritį bei A. S. tyčia spyrus tyrimu nenustatytą skaičių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tuo jis kartu su E. M., J. M., A. G., E. P., A. G., A. S. ir A. K. sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. S. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2011 m. lapkričio 9 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namų gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio laiptinėje, prie įėjimo į 2-o ir 5-o būrių patalpas, t.y. viešoje vietoje, bendrininkaudamas su E. M., J. M., A. G., E. P., A. G., M. V. ir A. K., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis tyčia spyrė tyrimu nenustatytą skaičių R. T. į įvairias kūno vietas, M. V. tyčia rankomis ir kojomis sudavus R. T. ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno sritis, E. M. tyčia spyrus ir rankomis sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į pilvo ir kitas kūno sritis, J. M. tyčia sudavus ranka nukentėjusiajam R. T. ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno sritis, A. G. tyčia sudavus nukentėjusiajam ranka ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno sritis bei spiriant koja vieną kartą į nugaros sritį, E. P. tyčia sudavus nukentėjusiajam vieną kartą ranka į kūno sritį, A. G. tyčia koja spyrus R. T. vieną kartą į kūno sritį bei vieną kartą sudavus ranka į kūno sritį bei A. K. tyčia spyrus R. T. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno sritis bei sudavus vieną kartą ranka į kūno sritį, tuo jis kartu su E. M., J. M., A. G., E. P., A. G., M. V. ir A. K. sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

E. M. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2011 m. lapkričio 9 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namų gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio laiptinėje, prie įėjimo į 2-o ir 5-o būrių patalpas, t.y. viešoje vietoje, bendrininkaudamas su M. V., J. M., A. G., E. P., A. G., A. S. ir A. K., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis tyčia spyrė ir rankomis sudavė R. T. ne mažiau kaip tris kartus į pilvo ir kitas kūno sritis, M. V. tyčia rankomis ir kojomis sudavus R. T. ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno sritis, J. M. tyčia sudavus ranka nukentėjusiajam R. T. ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno sritis, A. G. tyčia sudavus nukentėjusiajam ranka ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno sritis bei spiriant koja vieną kartą į nugaros sritį, E. P. tyčia sudavus nukentėjusiajam vieną kartą ranka į kūno sritį, A. G. tyčia koja spyrus R. T. vieną kartą į kūno sritį bei vieną kartą sudavus ranka į kūno sritį, A. S. tyčia spyrus tyrimu nenustatytą skaičių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas bei A. K. tyčia spyrus R. T. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno sritis bei sudavus vieną kartą ranka į kūno sritį, tuo jis kartu su M. V., J. M., A. G., E. P., A. G., A. S. ir A. K. sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo jį išteisinti, kadangi nedalyvavo nusikaltime ir nepažeidė viešosios tvarkos. Be to, prašo apklausti kaip liudininkus (duomenys neskelbtini) pataisos namų antro būrio vadą ir nukentėjusįjį R. T.. Nurodo, kad nusikaltime nedalyvavo. Pažymi, kad buvo atpažintas kaip dalyvavęs nusikaltime iš filmuotos medžiagos pagal drabužius. Teigia, kad 2 – 5 būriuose yra apie 200 nuteistųjų, kurie dėvi panašius sportinius drabužius kaip ir jis. Todėl nurodo, kad pagal drabužius jis negalėjo būti atpažintas. Mano, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų antro būrio vadas galėtų patvirtinti, peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, ar tikrai ten yra jis. Pažymi, kad nukentėjusysis R. T. nepatvirtino, kad jis dalyvavo nusikaltime ir teismo posėdžio metu teigė, kad jo nepažįsta.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-05-08 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad remiantis įrodymais, surinktais šioje byloje, negalima daryti net prielaidos, kad jis padarė inkriminuojamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik faktais, atsižvelgiant į tai, kad per visą teisminį tyrimą jis neigė savo kaltę, į tai, kad fotonuotraukose, padarytose iš vaizdo įrašo, pačiame vaizdo įraše nėra jo atvaizdo, niekas iš liudytojų nenurodė jo kaltų veiksmų, ir jų nėra vaizdo įraše, kitų kaltinamųjų parodymus, specialisto išvadą, teismas privalėjo esamas abejones vertinti tik jo naudai ir pripažinti, kad jam pareikštas kaltinimas pagal BK 284 str. straipsnį yra neįrodytas, bei išteisinti jį, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties arba neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Mano, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą konkrečiam atvejui, nesiekė, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, neatsižvelgė į aplinkybę, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Pažymi, kad nors baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismus skiriant bausmę atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas neatsižvelgė į šiuos bausmės skyrimo pagrindus. Mano, kad laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta.

Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Juozas Gabraitis prašo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, o baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad R. T. negalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes jis nedavė ikiteisminio tyrimo metu parodymų kaip nukentėjusysis, nepripažino jam padarytos fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Jis neapžiūrėtas teismo medicinos eksperto, padaryta specialisto prielaida, neatsižvelgiant į jokius medicininius dokumentus, kad galėjo jausti buvusio konflikto metu skausmą. Teigia, kad jis neišreiškė savo valios tapti proceso dalyviu, įgyti nukentėjusiojo statusą. Jis ikiteisminio tyrimo bei teisminio proceso metu neigė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas ar padaryta žala. Mano, kad nesant nukentėjusįjį, kaip proceso dalyvį apibūdinančių aukščiau išvardintų aplinkybių, asmuo negali baudžiamajame procese tapti nukentėjusiuoju per „prievartą” arba kieno nors sukurta ir aktyviai proceso metu ginama „auka“. Teigia, kad šio baudžiamojo proceso metu visiškai nebuvo objektyvių duomenų, kad R. T. ikiteisminio tyrimo ir proceso metu galima būtų pripažinti nukentėjusiuoju, todėl šis jo procesinis statusas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad teisminio proceso metu pateikta filmuota medžiaga, kuria remiamasi apkaltinamojo proceso metu, kaip vienu iš įrodymų visumos, yra nekokybiškas. Prokuroras proceso metu minėjo, kad darant vaizdo įrašą buvo pasibaigusi disko atmintis. Iš pateikto filmuoto vaizdo įrašo matyti, kad jis priėjo prie nukritusio R. T. pasilenkė ir neatlikęs jokių nusikalstamų veikų, nuėjo. Vaizdo įraše, asmenų judesiai yra kampuoti, stringantys, neaiškūs. Nesimato R. T., nes filmavimo kamera neapima šio asmens buvimo vietos. Tokia teismui pateikta faktinė, nekokybiška vaizdinė medžiaga yra nepatikima, iš jos negalima daryti pagrįstų išvadų, dėl A. K. nusikalstamų veiksmų. Jam inkriminuojami trys smūgiai galimai suduoti koja M. T. į įvairias kūno vietas, bei vienas rankos smūgis į kūno sritį. Ikiteisminio tyrimo bei teismo metu nenustatytas smūgių kryptingumas, nenurodomos kūno vietos, į kurias tariamai buvo smūgiuota. Daromos tiktai prielaidos, nes nei liudytojai, nei vaizdo medžiaga jokių nusikalstamų veiksmų neatskleidžia. Šioje teismui pateiktoje medžiagoje nėra faktinių duomenų, kad A. K. smūgiavo rankomis ir kojomis į konkrečias kūno vietas, todėl remtis šia filmuota medžiaga dėl jos nepatikimumo, nekokybiškumo kaip objektyvia pasitikėti negalima. Visas konfliktas truko apie 20 sekundžių, labai mažą laiko tarpą, todėl praktiškai visus inkriminuojamus kaltinime smūgius per tokį trumpą laiką visi kaltinamieji negalėjo atlikti dėl laiko stokos.

Liudytojai V. G., R. B. ir kiti, teisminio proceso metu visiškai negalėjo prisiminti savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Teismas jų parodymus pagarsino perskaitydamas apklausas, kas byloja, jog parodymai ikiteisminiame tyrime buvo surašyti tyrėjos, vadovaujantis aplinkybėmis, kurių reikia kaltinimui pagrįsti, o ne tuo, ką matė pareigūnai. Nurodo, kad kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, įžūlūs ir agresyvūs veiksmais, neargumentuota nei kaltinime, nei nuosprendyje. Šie vertinamieji požymiai teismo turėjo būti analizuoti, nurodant ir priežastis, dėl kurių kilo konfliktas tarp kaltinamųjų ir M. T., kokie motyvai paskatino A. K. panaudoti smurtą, ar šį konfliktą matė pašaliniai asmenys ir tik tuomet padaryti argumentuotą išvadą dėl kaltės. Mano, kad bylos duomenys bei apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai nepatvirtina, kad nuteistasis veikas padarė tyčia norėdamas sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ir savo veiksmais to siekdamas, o visai kitu tikslu. Teigia, konfliktas tarp nuteistųjų ir M. T. kilo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių M. T. savybių. Įrodinėja, kad veiksmai kilo dėl asmeninių, o ne dėl chuliganiškų paskatų, neturint tikslo demonstruoti kokią tai nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, trikdyti kitų asmenų ramybę bei viešą tvarką, tyčiotis ar jiems grasinti, elgtis tuo tikslu įžūliai. Nurodo, kad veiksmai kilo dėl abipusio susitarimo metu susiformavusio noro padėti papulti M. T. į baudos izoliatorių, kur galėtų atsisakyti narkotinių medžiagų vartojimo. Kiti nuteistieji išsiskirstė, prieš juos nebuvo naudojamos jokios prievartos priemonės. Visiškai nesutrikdyta pataisos namų veikla. Teigia, kad nėra byloje duomenų, jog aplinkiniai asmenys pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas jų poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali (duomenys neskelbtini) pataisos namų veikla, o pareigūnams sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Būtent dėl šių priežasčių apylinkės teismas visiškai nepagrįstai pagal padarytus veiksmus bei kilusias pasekmes A. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1d.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. P. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-05-08 nuosprendžio dalį dėl E. P. pripažinimo kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteisimo 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jį išteisinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas, priėmęs jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir paskyręs laisvės atėmimo bausmę, negalėjo skirti kardomą priemonę - suėmimą. Teigia, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį viena kardomoji priemonė gali būti keičiama kita kardoma priemone, o teismas, paskelbęs nuosprendį, turėjo teisę jį suimti teismo posėdžių salėje, bet to nedarė. Teigia, kad teismas šiuo konkrečiu atveju visiškai nesivadovavo BPK 122 str. nurodytais reikalavimais. Mano, kad teismas neturėjo pripažinti kvalifikuojančia aplinkybe bendrininkavimo. Pažymi, kad viešosios tvarkos pažeidimo bylose kiekvienas nusikaltęs asmuo atsako už savo padarytus veiksmus. Teigia, kad tarp jo ir kitų asmenų nebuvo susitarimo padaryti viešosios tvarkos pažeidimą. Nurodo, kad neindividualizuotos nusikaltusių asmenų bausmės. Pažymi, kad nuosprendžiu pripažinti kaltais 7 asmenys. Nuosprendyje nurodyta, kad kiekvienas nuteistasis atliko skirtingus veiksmus, sudavė po nevienodą smūgių skaičių, tačiau teismas paskyrė visiems nuteistiesiems vienodas bausmes - po 1 metus ir 8 mėnesius laisvės atėmimo. Pažymi, kad nuteistieji - skirtingos asmenybės, skirtingi požiūriai į padarytus veiksmus, skirtingas smūgių sudavimo skaičius, tačiau bausmės visiems vienodos. Mano, kad R. T. negalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes jam nebuvo padaryti jokie kūno sužalojimai, pats R. T. nurodė, kad jis fizinio skausmo nejautė. R. T. teisme parodė, kad jis prašė nuteistųjų, kad būtų suvaidinta, neva jis yra mušamas daugelio nuteistųjų. Nurodė priežastis dėl ko jis taip prašė padaryti. R. T. parodymai buvo įtikinantys. Teigia, kad jeigu pats R. T. prašė atlikti tokius veiksmus jo atžvilgiu, t. y. inscenizuoti jo mušimą, jis negalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju. Nurodo, kad buvo pripažinęs, kad R. T. pastūmė. Teigia, kad pastumdamas R. T. jis jam fizinio skausmo nesukėlė, R. T. jam jokių pretenzijų neturi. Mano, kad toks jo veiksmas negali būti laikomas nusikaltimu.

Apeliaciniame skunde nuteistojo A. G. gynėjas advokatas Romas Aikevičius prašo pripažinti jo ginamajam A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, bei, vadovaujantis BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 2 p., 2013 m. gegužės 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam laisvės atėmimo bausmę iki įstatyme numatytos bausmės vidurkio. Nurodo, kad A. G. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., tačiau parodymų nedavė, nes nežinojo kokius parodymus duos kiti įtariamieji ir vengė pasakyti tai, ko nenorėjo kiti įtariamieji, kad nesulauktų kitų nuteistųjų bausmės, jeigu pasakys tai, ko nereikia. Bylą nagrinėjant teisme jis buvo pasiruošęs taip pat prisipažinti kaltu ir duoti išsamius parodymus, tačiau prieš teismo posėdį jam kitų kaltinamųjų buvo nurodyta neprisipažinti kaltu ir teigti, jog jis tik matė kažkokį sambrūzdį, bet niekas ten fizinio smurto nenaudojo ir viešosios tvarkos nepažeidė, todėl jis, bijodamas kitų nuteistųjų pasmerkimo ir bausmės, davė tokius parodymus. Pažymi, kad A. G. dabar atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir išėjęs į laisvę, prisipažįsta pažeidęs viešąją tvarką ir dėl to gailisi, gali duoti išsamius parodymus. Pažymi, kad, kaip matyti iš kaltinamojo akto, ikiteisminio tyrimo metu kaltais prisipažino tik trys įtariamieji, tame tarpe ir ginamasis A. G., kiti kaltais neprisipažino ir duoti parodymus atsisakė, tačiau teismas to visiškai nevertino ir visiems kaltinamiesiems paskyrė vienodas bausmes. Akcentuoja, kad A. G., pilnai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, įsidarbino uždaroje akcinėje bendrovėje ir siekia įsitvirtinti gyvenime bei daugiau nenusikalsti, tačiau supranta, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės neišvengs ir pasiruošęs ją atlikti, tačiau mano, jog jam paskirta per griežta bausmė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas kiekvienam kaltinamajam bausmes, turėjo jas individualizuoti, o neskirti visiems vienodas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. M. prašo jį išteisinti ir pripažinti nekaltu. Nurodo, kad jis nukentėjusiojo nemušė, o tik imitavo smūgius, nes to prašė pats nukentėjusysis R. T.. Pažymi, kad tai nurodė ir pats nukentėjusysis. Nurodo, kad teismas motyvuotai neargumentavo, kodėl padarė išvadą, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymi, kad pats nukentėjusysis nurodė, jog fizinio skausmo nepatyrė. Be to, byloje nėra jokių duomenų, tuo pačiu ir medicininių išvadų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusysis fizinį skausmą jautė. Teigia, kad teismas nenurodė, kodėl atmetė nukentėjusiojo parodymus. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pats nukentėjusysis norėjo būti izoliuotas, nes tai buvo susistumdymo tikslas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013-05-08 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog 2011-11-09 13.30 val. smūgių sudavimas nukentėjusiuoju pripažintam R. T. buvo tik paties R. T. prašymu surežisuotas vaidinimas (pats nukentėjusysis parašė raštelį, kuriame to prašė), siekiant jam padėti išsigelbėti nuo narkotikų, t. y. baigti juos vartoti. Teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, jo ir kitų nuteistųjų parodymus vertino neobjektyviai. Pažymi, kad jis ir visi kiti nuteistieji šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, t. y. pasinaudojo jiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 21 str. įtariamajam suteikta teise atsisakyti duoti parodymus. Teigia, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu teisme duoti jų parodymai yra vieninteliai ir teisingi, neprieštaraujantys jokiems kitiems jo parodymams. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jo ir J. M. bei A. K. parodymai iš dalies sutampa. Pažymi, kad tiek jis, tiek J. M. teisme nurodė, kad R. T. nemušė, tik suvaidino jo mušimą, jo paties prašymu, nes jis norėjo vėl būti patalpintas į baudos izoliatorių, kad būdamas vienas atprastų nuo narkotikų. Akcentuoja, kad A. K. teisme taip pat parodė, kad jis, eidamas į biblioteką, matė tik vaidinimą - vyrų „dūkimą“, kad visi kalba, jog R. T. nori pakliūti į baudos izoliatorių dėl narkotikų. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino, kad jo veikoje nėra visų BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių - jo kaltės. Pažymi, kad teismas nevertino jo parodymų teisme, kad jis nesiekė savo veiksmais sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, pareigūnų darbą, o tik labai trumpai (15-20 sekundžių) paties nukentėjusiojo R. T. prašymu suvaidino jį mušantis (sudavė jam ne mažiau kaip tris kartus į pilvo ir kitas kūno sritis), kol šį tariamą incidentą užfiksuos vaizdo kamera, kad įrašo pagalba R. T. ir vėl būtų patalpintas į baudos izoliatorių, nes galimybę nustoti vartoti narkotikus iki išėjimo į laisvę jis matė tik tokiu būdu. Mano, kad teismas, pripažindamas jį kaltu padarius materialios sudėties nusikaltimą, nesivadovavo BK 2 str. 4 d. įtvirtinta imperatyvu - nustatyti nusikaltimo padarinius ir nevertino to, kad pataisos namų visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į nuteistojo A. K. parodymus teisme, jog, eidamas į biblioteką, jis visiškai neišsigando, o pamanė, kad vyrai „dūksta“, tai yra šiaip sau galynėjasi, ir pasižiūrėjęs nuėjo. Nurodo, kad teismas dėl neobjektyvaus įvykio aplinkybių vertinimo neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp jo suduotų smūgių R. T. ir Kybartų pataisos namų pareigūnų atėjimo į įvykio vietą. Nuteistojo manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo tariamu incidentu nebuvo sutrikdytas normalus pareigūnų darbas, kad pareigūnai, per vaizdo stebėjimo kamerą pamatę jų „dūkimą“ ir atėję pasižiūrėti, kas vyksta, tik vykdė savo kasdienes pareigas.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atnaujinus įrodymų tyrimą buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2011-11-09 padarytas viešosios tvarkos pažeidimas. Po vaizdo medžiagos peržiūrėjimo nukentėjusysis, nuteistieji J. M. ir E. M. nurodė įraše save atpažinę, nuteistieji A. K. ir A. G. nurodė savęs filmuotoje medžiagoje nematę, A. G. teigimu filmuotoje medžiagoje nėra nė vieno iš nuteistųjų.

Nuteistųjų J. M., A. G. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus, E. P., A. G., A. K. gynėjo advokato Juozo Gabraičio, A. S., E. M. ape­liaciniai skundai atmetami.

Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, va­dovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pa­grįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­jimu.

Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinius skundus pateikusiems asmenims nepriimtinos teismo iš­va­dos dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įsta­ty­mo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu. Vertindamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio by­los nagrinėjimo metu proceso dalyvių duotus parodymus, teismas remiasi ta jų parodymų dalimi, kuri atitinka kitais įrodymais nustatytas objektyvias bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teis­mas, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tei­sin­gai sprendė dėl nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d. ir pa­sky­rė jiems bausmes tinkamai laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.).

Nors nuteistieji E. P., A. S., E. M., J. M., A. K., A. G. ir pats nukentėjusysis neigia nuteistųjų kaltę dėl nusikaltimo padarymo, tačiau byloje ji įrodyta liudytojų V. G., R. B., Ž. G., iš dalies ir pačių nuteistųjų parodymais, vaizdo įrašo medžiaga ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais: eksperto V. V. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad apklausiamas ekspertas parodė, kad R. T. suduodant smūgius rankomis ir kojomis bei jam krentant ant grindų jis jautė fizinį skausmą; įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio laiptinė prie įėjimo į 2-o ir 5-o būrių patalpas; asmenų identifikavimo iš vaizdo kameromis užfiksuoto vaizdo protokolu, kuriuo užfiksuota, kad prieš nukentėjusįjį R. T. smurtavo M. V., J. M., A. G., E. P., A. G., A. S., A. K. ir E. M..

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo nukentėjusiojo ir nuteistųjų A. K., E. M. bei J. M. nurodytomis aplinkybėmis, kurias šie nuteistieji tvirtino ir savo apeliaciniuose skunduose, apie tai, kad nukentėjusysis nebuvo mušamas, jo mušimas buvo tik imituotas paties nukentėjusiojo prašymu, kuris norėdamas atsikratyti priklausomybės narkotikams siekė būti uždarytas į baudos izoliatorių. Nors apklausiamas teisme nukentėjusysis šias aplinkybes patvirtino ir nurodė, kad tariamai mušamas jis jokio fizinio skausmo nejuto, tačiau teismas pagrįstai atmetė šią versiją kaip visiškai nepagrįstą ir nelogišką. Norėdamas patekti į baudos izoliatorių nukentėjusysis pats būtų atlikęs neleistinus veiksmus, o ne prašęs taip elgtis jo atžvilgiu. Be to, apklausiami nuteistieji negalėjo nurodyti tikslių tokio nukentėjusiojo prašymo pateikimo aplinkybių, taip pat nenurodė kokiu tikslu jie sutiko R. T. prašymą vykdyti. Susitarimo versiją paneigia ir kitų nuteistųjų parodymai, kurie jokių tariamų muštynių aplinkybių apklausiami nenurodė. Faktą, kad nukentėjusysis nejuto skausmo paneigia vaizdo įrašo medžiaga ir specialisto parodymai, kuriais remiantis, nukentėjusysis fizinį skausmą jausti turėjo. Nors nukentėjusysis ir parodo, kad jeigu būtų patyręs kokius sužalojimus, tai būtų nustatyta medicininėje išvadoje, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad po įvykio jis pats atsisakė medicininės apžiūros. Taip pat iš vaizdo įrašo medžiagos matyti, kaip nukentėjusysis muštynių metu ne kartą rankomis paliečia savo lūpas, kas leidžia pagrįstai tikėti liudytojo R. B. parodymais, kad jis po įvykio matė, jog yra prakirsta R. T. lūpa iš vidaus, nes buvo kruvina bei kruvini apatiniai dantys. Atsižvelgiant į visa tai, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo abejoti tuo, kad R. T. patyrė fizinį skausmą ir, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Nors apeliaciniuose skunduose teisingai nurodoma, kad pagrindinio objektyvaus įrodymo byloje - vaizdo įrašo kokybė nėra labai gera, nes ir pats įvykis truko labai trumpai, tačiau sustabdyto vaizdo įrašo nuotraukos patvirtina visas byloje remiantis vaizdo įrašu nustatytas aplinkybes, taip pat ir smūgių nukentėjusiajam sudavimo eigą, kiekį ir kryptingumą bei įvykyje dalyvavusius asmenis.

Nors nuteistieji A. S. ir A. G. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniuose savo skunduose nurodė apskritai nebuvę įvykio vietoje, o apklausiamas nuteistasis A. K. nurodė, kad praeidamas pamatė grumtynes, nuėjo pasižiūrėti, pamanė, kad nuteistieji „dūksta“, todėl nuėjo, tačiau šių nuteistųjų parodymus byloje paneigia vaizdo įrašo medžiaga ir liudytojų V. G., R. B. parodymai, kuriais jie parodė matę, kad šie nuteistieji smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Liudytoja Ž. G. apklausiama pažymėjo, kad atpažįstant įvykyje dalyvavusius nuteistuosius dalyvavo daug pareigūnų, tame tarpe ir būrių vadai, kurie pažįsta visus savo globotinius. Nuteistieji atpažinti per vaizdo kamerą ir įrašo iš veido bruožų ir aprangos. Be to, liudytojos teigimu, supažindinant su vaizdo įrašu ir visa bylos medžiaga, nei vienas nuteistųjų ar jų gynėjų nesakė, kad ten jo nėra. Todėl nepagrįsta laikytina A. G. skunde nurodyta aplinkybė, kad pataisos namų jų būrio vadas, peržiūrėjęs filmuotą medžiagą, galėtų patvirtinti, kad jis nėra užfiksuotas vaizdo įraše.

Nepagrįstais laikytini ir apeliaciniuose nuteistųjų A. K. ir E. M. skunduose nurodyti teiginiai, kad viešoji tvarka pažeista nebuvo, nes nebuvo sutrikdyta pataisos namų veikla, sutrikdytas pareigūnų darbas, nenustatyta, jog aplinkiniai asmenys pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, kaip numatyta BK 284 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos sudėtyje. Pažymėtina, kad pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013). BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgdama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-452/2011, Nr. 2K-78/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2011 m. lapkričio 9 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namų gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio laiptinėje, prie įėjimo į 2-o ir 5-o būrių patalpas, t. y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstamos ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančios bendrojo naudojimosi vietos, tarp jų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpos. Viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Laisvės atėmimo vietose nuteistieji taip pat privalo laikytis šių elgesio taisyklių. Taigi bausmių atlikimo vietose tarp nuteistųjų taip pat egzistuoja viešosios tvarkos santykiai, kuriuos įmanoma pažeisti BK 284 str. 1 d. nurodytais būdais. Nors pataisos namai yra izoliuota vieta nuo išorinės visuomenės, tačiau yra atvira ir dėl to vieša vietinei bendruomenės daliai – nuteistiesiems, prižiūrėtojams, kitiems administracijos darbuotojams, aptarnaujančiam personalui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistųjų veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka ir sutrukdytas pareigūnų darbas, jie buvo atitraukti nuo savo tiesioginių pareigų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistųjų veiksmų kilo BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai, t. y. nuteistųjų smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pir­mo­sios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visumą, padarė pa­grįstas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius nusikalstamą veiką. Teismas nuteistųjų atžvilgiu teisingai taikė baudžiamąjį įstatymą pagal BK 284 str. 1 d.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems pas­kir­tų bausmių teisingumu. Skir­da­mas ir subendrindamas laisvės atėmimo bausmes, pir­mo­sios instancijos teismas BK 41, 54, 61 ir 64 str. reikalavimų nepa­žei­dė, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose nuteistųjų A. S., E. P. ir nuteistojo A. G. gynėjo skunduose, atsižvelgė į nuteistųjų padarytos nusi­kals­ta­mos veikos pobūdį ir pavo­jin­gu­mo laipsnį, kal­tės for­mą ir rūšį, į nuteistųjų asmenybes apibūdinančių aplinkybių visumą, kurios laikytinos daugiau neigiamos, į tai, kad nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į vieną sunkinančią aplinkybę - veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), kad nepripažino kaltės, klaidino teismą, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, taip pat į tai, kad nusikalto atlikdami realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir būdami recidyvistais, nes nusikalto turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (BK 27 str.). Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad skirdamas bausmes jis atsižvelgė, kad J. M. yra teisiamas aštuntą kartą, A. S. ir E. M. - septintą kartą, A. G., A. K. ir E. P. - ketvirtą kartą, A. G. - dešimtą kartą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visas bausmės skyrimui reikšmingas by­los aplin­ky­bes, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskyrė teisingas ir padarytai nusikalstamai veikai adekvačias ir proporcingas bausmes, kurios, per griežtomis nelaikytinos.

Nors nuteistojo A. G. gynėjo skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas A. G. skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltu jis prisipažino tik ikiteisminio tyrimo metu, o teisme savo kaltę neigė. Vien tai, kad nuteistasis šiuo metu kaltę jau pripažįsta, nėra pagrindas keisti ir švelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Taip pat kaip visiškai nepagrįsti ir atmestini nuteistojo E. P. skundo argumentai dėl to, kad teismas, priėmęs jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir paskyręs laisvės atėmimo bausmę, negalėjo jam skirti kardomosios priemonės - suėmimo. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad teismas visiškai nesivadovavo BPK 122 str. nurodytais reikalavimais. Taip pat nuteistojo nuomone, teismas neturėjo pripažinti bendrininkavimo nusikalstamą veiką kvalifikuojančia aplinkybe, kadangi viešosios tvarkos pažeidimo bylose kiekvienas nusikaltęs asmuo atsako už savo padarytus veiksmus. Tačiau bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe, aktyvius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu visi pradėjo ir atliko kartu, kas leidžia manyti, kad veikė iš anksto susitarę.

Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teis­mi­nio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistųjų teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nu­teis­tųjų apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuos­prendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai at­metami.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. S., išlaidas iki 2014 m. birželio 23 d. sudaro 60 litų dydžio advokato užmokestis (t. 5, b. l. 121). BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. S. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų J. M., A. G. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus, E. P., A. G., A. K. gynėjo advokato Juozo Gabraičio, A. S., E. M. apeliacinius skundus atmesti.