Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Viktoro Preikšo, Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. P. skundas dėl Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2014 m. liepos 8 d. Hofo žemės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Vokietijos Federacijos Respublikos baudžiamojo kodekso §§ 263 pastr. 1, pastr. 2, pastr. 3 sakinys 2 Nr.1, 22, 23 pastr. 2, 25 pastr. 2, 49 pastr. 1, 53 – 5 metų laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaitytos 396 dienos kardomojo kalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi suderino 2014 m. liepos 8 d. Hofo žemės teismo nuosprendį su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalimi (4 epizodai), 22 straipsnio 1 dalimi, 182 straipsnio 1 dalimi ir paskyrė bausmė –5 metus laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi E. P. vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė - 5 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2014 m. lapkričio 5 d., bausmės pabaiga: 2019 m. birželio 5 d.Komisijos 2016 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam E. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis tokį Komisijos sprendimą apskundė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. birželio 14 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis nepadarė pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. P. toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis E. P. skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, akcentavo tik tas aplinkybes, kurios nėra objektyvios ir nesąlygoja pagrindo netaikyti jam lygtinio paleidimo, t. y. teismas atsižvelgė į ankstesnius teistumus, į ankščiau taikytą lygtinį paleidimą ir pan. Nuteistasis pabrėžia, kad kitos sąlygos, kurios sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą, skundžiamoje nutartyje įvardintos nebuvo.Atsiliepimų į nuteistojo E. P. skundą negauta. Nuteistojo E. P. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą laisvės bausmės dalį, leidžiančią svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. P. priklauso vidutinės rizikos grupei – 91 balas, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis nėra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nustatyti net 8 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, t. y.: veikla susijusi su nusikalstamumu; išsilavinimo stoka bei profesijos neturėjimas; socialinė aplinka; nuteistojo požiūris į save; impulsyvumas; problemų atpažinimo ir sprendimo sunkumai; kategoriškas, nelankstus požiūris bei kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. E. P. laisvėje nėra oficialiai dirbęs, nesupranta, kad jo gyvenimo būdas, kurį jis gyvena, yra tiesiogiai susijęs su jo nusikalstamu elgesiu, net ir ankščiau, vaikystėje, dėl elgesio problemų jis buvo patalpintas į vaikų resocializacijos centrą (duomenys neskelbtini). Nuteistojo savivertė yra aukšta, pastebimas jo egocentrizmas ir savivokos stoka. Kaip jau minėta, E. P. yra impulsyvus, jis nėra linkęs planuoti savo veiksmų, dažnai veikia pagautas momento ir nesugeba pasimokyti iš savo patyrimo, be to, vertindamas savo elgesį ir jo pasekmes jis neigia bet kokias problemas, o dėl kilusių sunkumų yra linkęs kaltinti aplinką ir aplinkybes. Problemų sprendime nuteistais pritaiko netinkamas elgesio strategijas, yra orientuotas į malonumų tenkinimą ir nesugeba savo poreikių suderinti su galimybėmis. Nors nuteistasis iš esmės geba apgalvoti kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, jis per daug pasitiki sėkmės tikimybe. E. P. turi ateities planus, tačiau trūksta konkretumo, kaip jis ketina juos pasiekti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, galimai įžvelgia priešiškus ketinimus, kur jų nėra. Nuteistasis turi kategorišką nuomonę ir pernelyg pabrėžia savo asmeninį patyrimą, iš kurio jis nesugeba pasimokyti, be to, pateikią jį kaip vienintelį teisingą gyvenimo būdo suvokimą. Pažangos nuteistojo elgesyje nebuvimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis palaiko ir pateisina nusikalstamą elgesį, teigdamas, jog pati valstybė priverčia nusikalsti, kadangi nesudaro galimybių ir sąlygų dirbti bei užsidirbti. Aukštesniojo teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės nerodo visiškai jokios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra būtina išvadai apie tai, ar lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pagrįsti. Todėl šiuo atveju, nuteistojo E. P. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimas ir kitos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro visiškai jokio pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra ir teigiami nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių – bausmės atlikimo metu jis įgijo suvirintojo specialybę, pataisos namuose dirba bei mokosi, nėra baustas drausmine tvarka, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės visgi tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti nuteistojo pažangą mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. P. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes ir priimtą sprendimą netaikyti nuteistajam E. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, pažeidimų Komisijos nutarime nekonstatavo ir nuteistojo E. P. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmetė pagrįstai. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis pagrįsta, teisinga ir teisėta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.