Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Evaldo Gražio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mitkui, nuteistiesiems J. M., A. G., A. S., E. M., A. K., A. G., gynėjams advokatams Reginai Atkočaitienei, Romui Aikevičiui, Gintui Gustaičiui, Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei, Ričardui Girdziušui, Giedriui Ulinskui, nukentėjusiajam R. T., teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. P., A. G., A. K. gynėjo advokato Juozo Gabraičio, nuteistojo A. G. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus, bei nuteistųjų A. S., E. M. ir J. M. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 9 d., apie 13.30 val., Kybartuose, J. Biliūno g. 14, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Kybartų pataisos namų gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio laiptinėje, prie įėjimo į 2-o ir 5-o būrių patalpas, t. y. viešoje vietoje, bendrininkaudamas su E. M., J. M., A. G., E. P., A. G., M. V. ir A. K., kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jis tyčia spyrė tyrimu nenustatytą skaičių R. T. į įvairias kūno vietas, M. V. tyčia rankomis ir kojomis sudavus R. T. ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno sritis, E. M. tyčia spyrus ir rankomis sudavus nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į pilvo ir kitas kūno sritis, J. M. tyčia sudavus ranka nukentėjusiajam R. T. ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno sritis, A. G. tyčia sudavus nukentėjusiajam ranka ne mažiau kaip du kartus į įvairias kūno sritis bei spiriant koja vieną kartą į nugaros sritį, E. P. tyčia sudavus nukentėjusiajam vieną kartą ranka į kūno sritį, A. G. tyčia koja spyrus R. T. vieną kartą į kūno sritį bei vieną kartą sudavus ranka į kūno sritį bei A. K. tyčia spyrus R. T. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno sritis bei sudavus vieną kartą ranka į kūno sritį, tuo jis kartu su E. M., J. M., A. G., E. P., A. G., M. V. ir A. K. sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. posėdyje kaltinamasis A. S. pareiškė prašymą pakeisti jam kardomąją priemonę – suėmimą, į švelnesnę. Nuteistasis nurodė, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę jau yra beveik atlikęs, todėl neturi dėl ko slėptis ir į teismo posėdžius atvyks būdamas laisvėje.

Prokuroras prašė nuteistojo prašymo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 str. nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Byloje A. S. kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartimi, pagrįstai manant, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas (BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p.).

BPK 139 str. numatyta, kad paskirtoji kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomoji priemonė keičiama į švelnesnę, kai tuos pačius tikslus tampa įmanoma pasiekti nuteistajam taikant mažesnius apribojimus.

Byloje nenustatyta aplinkybių, paneigiančių minėtų suėmimo skyrimo pagrindų išnykimą. A. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje ir bausmės atlikimo vietoje – pataisos namuose, anksčiau teistas 6 kartus, yra recidyvistas. Iki bausmės atlikimo niekur nedirbo, šeimos nėra sukūręs, todėl nėra saistomais jokiais tvirtais socialiniais ryšiais laisvėje. Ir tai duoda pagrindą manyti, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo daryti naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog suėmimas taikomas ne tik siekiant užtikrinti tinkamą bylos proceso eigą, netrukdomą nuosprendžio įvykdymą, tačiau ir ginant viešąjį interesą, siekiant užkirsti kelią kitoms galimoms nuteistojo veikoms.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo išvadai, kad BPK 119 str. numatytus tikslus būtų įmanoma pasiekti nuteistajam taikant mažesnius apribojimus nei suėmimas, nėra. Todėl nuteistojo prašymas dėl kardomosios priemonės – suėmimo, pakeitimo į švelnesnę, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. S. prašymą pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą, į švelnesnę kardomąją priemonę.

Nutartis neskundžiama.